CP v2

Blog

  • Neskubėkite išmesti graikinių riešutų lapų: štai kaip juos saugiai panaudosite sode ir komposte

    Neskubėkite išmesti graikinių riešutų lapų: štai kaip juos saugiai panaudosite sode ir komposte

    Kodėl šie lapai laikomi rizikingais?

    Rudenį graikinis riešutmedis numeta daug lapų, tačiau jie nėra tokie „nekalti“ kaip kitų medžių. Šio medžio audiniuose aptinkamas juglonas – natūralus junginys, galintis slopinti kai kurių augalų dygimą ir augimą.

    Juglonas daugiausia siejamas su šaknimis, bet jo yra ir lapuose, ūgliuose bei žaliuose vaisių apvalkaluose. Būtent dėl to prie graikinio riešutmedžio kai kurie augalai prastai auga, o į kompostą metami švieži lapai kai kam kelia abejonių.

    Kas yra juglonas ir kaip jis veikia?

    Juglonas priskiriamas alelopatiniams junginiams, tai reiškia, kad jis gali veikti kitų augalų ląstelinius procesus ir mažinti jų augimo potencialą. Jautresnės rūšys neretai rodo silpnesnį augimą, lapų geltimą ar prastesnį derėjimą, jei ilgai auga arti riešutmedžio.

    Vis dėlto poveikis nėra vienodas visiems augalams ir labai priklauso nuo dirvožemio, drėgmės, mikroorganizmų aktyvumo bei to, kiek šviežios organikos patenka į aplinką. Tyrimai rodo, kad juglonas dirvožemyje gali būti skaidomas mikroorganizmų ir kisti dėl aplinkos veiksnių, todėl jis nebūtinai išlieka ilgai.

    Kaip kompostuoti riešutmedžio lapus?

    Graikinio riešutmedžio lapus kompostuoti galima, tačiau svarbu, kad kompostas būtų tvarkomas teisingai. Greitesnė skaidymo eiga, pakankama drėgmė ir subalansuotas azoto bei anglies turinčių medžiagų santykis padeda sumažinti riziką, kad nepageidaujamos medžiagos išliks aktyvios.

    Prieš dedant į kompostą lapus verta susmulkinti ir maišyti su azotu turtinga žaliąja mase, pavyzdžiui, nupjauta žole. Jei kompostas dar jaunas ar kyla abejonių, jį pirmiausia saugiau panaudoti po augalais, laikomais atsparesniais, o jautresnius daržus tręšti tik pilnai subrendusiu kompostu.

    Ką daryti, jei lapų labai daug?

    Vienas paprastesnių sprendimų – palaukti, kol lapai visiškai išdžius ir paruduos. Tokie trapūs, gerai išdžiūvę lapai paprastai kelia mažiau rūpesčių, o komposte suyra saugiau, nors pats procesas gali užtrukti ilgiau nei kitų medžių lapų.

    Alternatyva – lapus paskleisti plonu sluoksniu ir įmaišyti į viršutinį dirvožemio sluoksnį, kad organika palaipsniui suirtų vietoje. Dar vienas variantas – naudoti kaip mulčią, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai, ypač šalia jautresnių kultūrų, ir nekloti storu, šviežių lapų sluoksniu.

  • Raudonos uogos žiemą vilioja paukščius: krūmai, kurie sodą paverčia natūralia lesykla

    Raudonos uogos žiemą vilioja paukščius: krūmai, kurie sodą paverčia natūralia lesykla

    Žiemą, kai žemę sukausto įšalas ir sniegas, paukščiams tampa sudėtingiau rasti natūralaus maisto. Tuomet ypač praverčia sode ar kieme palikti krūmai ir medeliai su ilgai ant šakų išsilaikančiais vaisiais, kurie tampa natūralia lesykla.

    Ryškios uogos ne tik puošia aplinką, bet ir suteikia paukščiams greitai prieinamos energijos, nes minkštime gausu cukrų. Be to, vaisiai padeda papildyti skysčių atsargas, kai vandens šaltiniai užšąla.

    Kas iš to laimi labiausiai?

    Tokiuose želdiniuose dažniausiai lankosi strazdai, sniegenos, liepsnelės, smilginiai strazdai, kėkštai ir kiti sodybose žiemojantys sparnuočiai. Vaisiaėdžiams paukščiams svarbu, kad maistas būtų pasiekiamas ilgą laiką, todėl ypač vertingi tie augalai, kurių uogos nenukrenta iki pat vėlyvos žiemos.

    Ne mažiau svarbi ir krūmų struktūra. Tankios šakos, o kai kurių rūšių ir spygliai, paukščiams tampa užuovėja nuo vėjo bei slėptuve nuo plėšrūnų, todėl vienoje vietoje jie gali ir maitintis, ir ilsėtis.

    Krūmai su raudonomis uogomis

    Vienas praktiškiausių pasirinkimų yra erškėtis, kurio vaisiai išlieka dekoratyvūs ir po šalnų. Jis dažnai sodinamas gyvatvorėms, o dygūs ūgliai kartu sukuria paukščiams saugesnę buveinę.

    Šermukšnis rudenį ir žiemą tampa tikru traukos centru, nes jo uogų kekės laikosi ilgai, o pats medis yra atsparus šalčiui ir nereiklus dirvai. Daugelyje vietovių būtent šermukšniai padeda paukščiams išgyventi laikotarpius, kai kitų uogų atsargos jau būna pasibaigusios.

    Gausiai derantis šaltalankis išsiskiria tuo, kad uogos tvirtai laikosi ant šakelių, tačiau šiam augalui reikia saulėtos vietos. Sodinant verta atkreipti dėmesį, kad šaltalankiai yra dvilyčiai, todėl norint sulaukti uogų paprastai reikia ir vyriško, ir moteriško augalo.

    Dar vienas klasikinis pasirinkimas yra putinas, kurio uogos ypač ryškios ir ilgai išlieka ant šakų. Dalis paukščių jų iš karto nepuola, tačiau žiemai įsibėgėjus, kai kitų pasirinkimų mažėja, putino kekės dažnai tampa svarbiu maisto šaltiniu.

    Ne tik raudona: kitos spalvos sode

    Jei norisi įvairovės, verta prisiminti aronijas, kurių tamsūs vaisiai ir rudenį raudonuojantys lapai suteikia sodui papildomo dekoratyvumo. Aronijos toleruoja įvairias dirvas, todėl dažnai tinka ir mažiau prižiūrimiems sklypams.

    Baltais vaisiais puoštis galinti snieguolė atrodo įspūdingai žiemą, tačiau jos uogos žmogui yra nuodingos, todėl sodinant svarbu įvertinti, ar kieme nebūna mažų vaikų. Kai kurios vijoklinės rūšys taip pat brandina įvairiaspalvius vaisius, bet dalis jų gali būti nuodingi, todėl tokie augalai labiau tinka dekorui, o ne valgomiems derliams.

    Planuojant paukščiams palankų želdyną, svarbiausia ne vienas „stebuklingas“ krūmas, o skirtingų rūšių derinys. Įvairovė padeda išlaikyti maisto pasiūlą per visą šaltąjį sezoną ir pritraukia daugiau skirtingų paukščių rūšių.

  • Užmirštas dyglėtas krūmas vėl madingas: jo uogos renkamos po šalnų ir vadinamos vitaminų bomba

    Užmirštas dyglėtas krūmas vėl madingas: jo uogos renkamos po šalnų ir vadinamos vitaminų bomba

    Tarnina: kuo ji ypatinga?

    Tarnina, dar vadinama dygliąja slyva, yra laukinis krūmas, dažnas pamiškėse, pakelėse ir gyvatvorėse. Pastaraisiais metais ji vėl atrandama dėl atsparumo, dekoratyvumo ir rudenį sunokstančių tamsiai melsvų vaisių, kurie primena mažas slyvas.

    Krūmas paprastai užauga iki 2–3 metrų, šakas dengia aštrūs dygliai, todėl jis tinka natūraliai apsauginei gyvatvorei. Anksti pavasarį tarnina gausiai pražysta baltais žiedais ir tampa svarbiu nektaro šaltiniu apdulkintojams, kai kitų žydinčių augalų dar nedaug.

    Kada ir kaip rinkti uogas?

    Tarninos uogos sunoksta vėlai, dažniausiai nuo spalio iki gruodžio, o skonis stipriai priklauso nuo oro. Šviežios uogos būna labai sutraukiančios dėl taninų, todėl tradiciškai jos renkamos po pirmųjų šalnų, kai vaisiuose sumažėja aitraus sutraukiančio skonio.

    Jei šalnų dar nebuvo, uogas galima nuskinti prinokusias ir trumpam užšaldyti namuose, kad efektas būtų panašus. Svarbu nepamiršti, kad kauliukai nėra valgomi, o perdirbant uogas juos reikėtų pašalinti.

    Tarninos dažniausiai naudojamos sultims, sirupams, uogienėms, drebučiams ir užpilams, taip pat padažams prie mėsos. Skonį sušvelnina saldesni vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai, todėl jie neretai derinami kartu.

    Kaip auginti sode?

    Tarnina vertinama dėl nereiklumo ir atsparumo šalčiui, todėl tinka tiems, kas nori mažiau priežiūros reikalaujančių augalų. Ji gali augti ir skurdesnėse dirvose, tačiau gausesnio derliaus tikimybė didesnė, jei dirva laidi, derlingesnė, o vieta saulėta.

    Pirmaisiais metais po pasodinimo svarbiausia pasirūpinti laistymu, kol krūmas įsitvirtins, vėliau jis geriau pakelia sausras. Tręšimas paprastai nėra būtinas, tačiau sodinant galima įmaišyti komposto, kad augalas lengviau startuotų.

    Norint išlaikyti krūmą produktyvų, kas kelerius metus naudinga jį praretinti ir pašalinti senas, susikryžiavusias ar pažeistas šakas. Tarnina taip pat leidžia šaknines atžalas, todėl, jei nenorite, kad ji plėstųsi, atžalas reikia reguliariai šalinti.

    Dyglių gausa yra ir privalumas, ir trūkumas: krūmas puikiai saugo sklypo ribą ir suteikia prieglobstį paukščiams, tačiau dirbant būtinos storos pirštinės ir tankesni drabužiai. Dėl šių savybių tarnina dažnai pasirenkama natūralioms, gyvybingoms sodo gyvatvorėms, kurios rudenį dar ir duoda derlių.

  • Vilkaviškyje – svarbus pastiprinimas jaunimui: Atviro jaunimo centro komanda pasipildė trimis

    Vilkaviškyje – svarbus pastiprinimas jaunimui: Atviro jaunimo centro komanda pasipildė trimis

    Vilkaviškio Atviro jaunimo centro darbuotojų komandą papildė trys nauji žmonės: Irma Maurienė, Linas Baniulis ir Gabija Liūtaitė. Savivaldybė tikisi, kad pastiprinimas padės dar nuosekliau atliepti jaunų žmonių poreikius ir užtikrinti lengviau pasiekiamas paslaugas.

    I. Maurienė ir L. Baniulis dirbs su jaunimu Atvirame jaunimo centre, kur jaunuoliai gali ateiti be išankstinės registracijos, saugiai leisti laiką, gauti konsultacijų ir įsitraukti į veiklas. Tokie centrai Lietuvoje laikomi vienu svarbiausių prevencinių instrumentų, padedančių mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti emocinę gerovę.

    G. Liūtaitė vykdys mobilųjį darbą su jaunimu, kai specialistai jaunuolius pasiekia ne tik centro patalpose, bet ir jų susibūrimo vietose. Tai ypač svarbu tiems, kurie dėl atstumo, motyvacijos stokos ar kitų aplinkybių rečiau užsuka į jaunimo centrą.

    Su naujaisiais komandos nariais susitiko Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliaukienė. Susitikimo metu akcentuota, kad jaunimo darbuotojų vaidmuo dažnai tampa pirmuoju saugiu kontaktu jaunuoliui, ieškančiam pagalbos ar krypties.

    „Jaunam žmogui svarbu žinoti, kad yra vieta, kur jis bus išgirstas, suprastas ir palaikytas. O dar svarbiau – kad šalia būtų žmonių, kurie padrąsintų, padėtų atrasti savo stiprybes ir patikėti savo galimybėmis“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui ne tik miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, todėl mobilusis darbas su jaunimu tampa vis aktualesnis. Tikimasi, kad atsinaujinusi komanda leis dažniau organizuoti veiklas, greičiau reaguoti į jaunimo poreikius ir užmegzti daugiau ilgalaikių ryšių su jaunuoliais.

    Savivaldybė naujiesiems darbuotojams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir sėkmingo starto dirbant su Vilkaviškio rajono jaunimu.

  • Zarasuose startavę mokymai kitakalbiams sulaukė dėmesio: prisijungti dar nevėlu

    Zarasuose startavę mokymai kitakalbiams sulaukė dėmesio: prisijungti dar nevėlu

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje pradėta lietuvių kalbos mokymų programa „Kalbu lietuviškai“, skirta suaugusiesiems, kurių gimtoji kalba yra kita. Iniciatyvos tikslas – padėti žmonėms drąsiau kalbėti lietuviškai ir lengviau įsitvirtinti kasdienėse situacijose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai ypač svarbūs tiems, kurie neseniai atsikraustė į regioną, ieško darbo ar aktyviau įsitraukia į vietos bendruomenės veiklas. Praktiniai kalbos įgūdžiai dažnai tampa esmine sąlyga sklandžiam bendravimui su darbdaviais, ugdymo ir sveikatos įstaigomis.

    Akcentas – realios situacijos

    Užsiėmimuose daugiausia dėmesio skiriama gyvajai kalbai ir dažniausioms kasdienėms situacijoms: apsipirkimui, vizitui gydymo įstaigoje, bendravimui darbe ar su kaimynais. Mokymai rengiami taip, kad dalyviai galėtų mokytis savo tempu ir nebijotų klysti.

    Pasak programos rengėjų, jauki ir palaikanti aplinka padeda greičiau įveikti kalbėjimo baimę, o nuosekli praktika leidžia geriau įsisavinti ne tik žodyną, bet ir taisyklingą sakinių struktūrą. Tokiu būdu mokymasis tampa ne formalia pareiga, o kasdienio gyvenimo palengvinimu.

    Kada ir kur vyksta užsiėmimai

    Užsiėmimai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje. Nurodoma, kad prie grupės prisijungti dar galima, todėl kviečiami visi, norintys pradėti mokytis lietuvių kalbos arba sustiprinti jau turimas žinias.

    Mokymuose pabrėžiamas ir platesnis tikslas: kalba tampa raktu į geresnį Lietuvos kultūros, tradicijų ir vietos bendruomenės pažinimą. Stiprėjant kalbiniams įgūdžiams, dalyviams paprastai lengviau spręsti kasdienius klausimus ir jaustis labiau savarankiškiems.

    Finansavimas ir programa

    Mokymai organizuojami įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą. Iniciatyvą finansuoja Zarasų rajono savivaldybė, o tai leidžia užtikrinti tęstinumą ir prieinamumą vietos gyventojams.

    Švietimo specialistai pažymi, kad suaugusiųjų kalbos mokymasis dažniausiai būna efektyviausias tada, kai jis orientuotas į praktinius poreikius. Būtent todėl regionuose vis dažniau ieškoma būdų, kaip suderinti kalbos mokymąsi su realiomis integracijos ir užimtumo situacijomis.

  • Biržuose susirinkę koordinatoriai atskleidė, kas labiausiai stringa pagalboje žmonėms su negalia

    Biržuose susirinkę koordinatoriai atskleidė, kas labiausiai stringa pagalboje žmonėms su negalia

    2026 metų spalio 14 dieną Biržuose įvyko savivaldybių asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės atstovė. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip praktikoje veikia pagalbos žmogui sistema ir kuriose grandyse savivaldybės dažniausiai susiduria su kliūtimis.

    Vizitų metu dalyviai lankėsi MB „Šiaurinė užuovėja“ ir Biržų rajono Legailių globos namuose, susipažino su teikiamomis paslaugomis ir kasdieniais organizaciniais sprendimais. Aptarti ir labai konkretūs klausimai, tokie kaip pastatų ir viešųjų erdvių prieinamumas, judėjimo galimybės bei paslaugų pritaikymas skirtingų poreikių žmonėms.

    Prieinamumas ir paslaugų kokybė

    Susitikime aptarta, kad prieinamumas nėra vien pandusai ar liftai, nes ne mažiau svarbus ir informacijos pateikimas, aiškus paslaugų maršrutas bei laiku suteikiama pagalba. Dalyviai akcentavo, jog savivaldybėms tenka derinti socialinių, sveikatos ir užimtumo paslaugas, o sprendimai dažnai stringa ten, kur trūksta nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų poreikių vertinimą ir individualių sprendimų paiešką, ypač kai žmogui reikia kelių skirtingų paslaugų vienu metu. Praktikos pasidalijimas leido palyginti, kaip skiriasi savivaldybių taikomi modeliai ir kokie sprendimai padeda greičiau reaguoti į situacijas.

    Kasdieniai iššūkiai savivaldybėse

    Diskusijoje „Asmenų su negalia reikalų koordinavimas savivaldybėse: praktika, iššūkiai ir sprendimai“ aptarti klausimai, su kuriais koordinatoriai susiduria kasdien: nuo paslaugų prieinamumo iki aiškesnio atsakomybių pasidalijimo tarp įstaigų. Akcentuota, kad gyventojams svarbiausia ne procedūros, o realiai veikianti pagalba, pasiekiama be perteklinės biurokratijos.

    Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perimti veikiančius sprendimus, pastebėti spragas ir susiderinti bendrus veikimo principus. Tikimasi, kad savivaldybių tarpusavio mokymasis prisidės prie nuoseklesnio paslaugų organizavimo ir labiau žmogaus poreikius atliepiančios aplinkos kūrimo.

  • Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 dienos pradėti mokėti 2026 metų išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Ministerijos vertinimu, jau spalį ūkininkus turėtų pasiekti apie 332 mln. eurų.

    Išankstinės išmokos yra Europos Sąjungos leidžiamas mechanizmas, skirtas ūkininkų apyvartinėms lėšoms sustiprinti dar iki galutinių patikrų pabaigos. Pagal galiojančią tvarką avansai gali būti mokami nuo spalio 16 dienos iki lapkričio 30 dienos.

    Išankstinės išmokos dalis negali viršyti 75 proc. pareiškėjui priklausančios bendros paramos sumos. Likusi dalis paprastai pervedama užbaigus visas administracines patikras, įvertinus neatitikimus, sankcijas ar kitus koregavimus ir nustačius galutinį išmokos dydį.

    „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos. Todėl labai svarbu, kad tiesioginės išmokos juos pasiektų kuo greičiau“, – sakė žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.

    Kaip nurodo ministerija, avansai bus skiriami tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir kuriems jau atliktos būtinos administracinės patikros. Tai reiškia, kad išmokėjimo greitis priklausys ir nuo to, ar konkreti paraiška nepakliuvo į rizikos atranką, papildomus tikslinimus ar kontrolės procedūras.

    Išankstinės išmokos planuojamos pagal kelias strateginio plano intervencijas, tarp jų papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, susietoji parama už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas ir riešutus bei daržoves, taip pat ekologinės sistemos. Šios priemonės yra dalis bendros krypties, kuria ES žemės ūkio politika siekia derinti ūkių pajamas su aplinkosaugos ir tvarumo reikalavimais.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad avansai nebus mokami už tas veiklas ir ekologines sistemas, kurių patikros dar nebus baigtos iki avansų mokėjimo laikotarpio pabaigos. Tarp tokių atvejų minimos dalis kompleksinės ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje, įskaitant neariminę tausojamąją žemdirbystę ir tarpinius pasėlius per žiemą, taip pat „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir kai kurios šlapynių tvarkymo veiklos.

    Galutiniai išankstinių išmokų dydžiai tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Nacionalinė mokėjimo agentūra įprastai skelbia detalius mokėjimų grafikus ir paaiškinimus, kaip vertinamos paraiškos bei kokiais atvejais mokėjimai gali vėluoti dėl papildomų patikrų.

  • Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Italijoje surengtame pasaulio irklenčių čempionate aukso medalį iškovojo iš Visagino kilęs Vadimas Korobovas. Lietuvos sportininkas triumfavo 100 metrų sprinto rungtyje, kuri laikoma viena prestižiškiausių dėl itin didelio greičio ir konkurencijos.

    Šis laimėjimas Korobovui tapo pirmuoju aukso medaliu svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Anksčiau pasaulio čempionate jis yra iškovojęs sidabrą, o Europos pirmenybėse 2024 ir 2026 metais taip pat pelnė du sidabro medalius.

    „Pagaliau aukso medalis ir pagaliau ant nugalėtojų pakylos galiu išgirsti Lietuvos himną. Tai svajonės išsipildymas, kryptingai ėjau šio tikslo link ir pagaliau viskas pavyko“, – sakė Vadimas Korobovas.

    Organizatoriai skelbia, kad jau septintą kartą rengiamame pasaulio irklenčių čempionate fiksuotas dalyvių rekordas. Šiemet Italijoje startuoja 934 sportininkai iš 59 valstybių, o tai gerokai daugiau nei pernai, kai varžėsi beveik 500 dalyvių iš 40 šalių.

    Augant dalyvių skaičiui didėja ir rungčių lygis, o sprinto distancijose dažnai viską lemia sekundžių dalys, starto reakcija ir technikos tikslumas. Korobovo pergalė šiame kontekste išryškina ne tik asmeninį progresą, bet ir Lietuvos atstovų galimybes konkuruoti su stipriausiomis irklenčių mokyklomis.

    Lietuvos sporto bendruomenei tai reikšmingas pasiekimas, galintis paskatinti didesnį susidomėjimą irklentėmis ir jaunimo įsitraukimą į šią sparčiai augančią sporto šaką. Pats sportininkas po finišo pabrėžė, kad pergalė jam yra ilgai brandinto darbo rezultatas.

  • Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, susidarančios yrant uranui ir natūraliai randamos aplinkoje. Radiacinės saugos centras (RSC) Lietuvoje atlieka radono aktyvumo koncentracijos tyrimus patalpose, įvertina rezultatus ir pateikia rekomendacijas, kaip mažinti radono poveikį.

    RSC pabrėžia, kad gyventojams radono tyrimai gyvenamosiose patalpose gali būti atliekami nemokamai. Tai aktualu todėl, kad vien pagal pojūčius radono nustatyti neįmanoma, o skirtinguose pastatuose jo kiekis gali smarkiai skirtis.

    Kur radonas atsiranda namuose?

    Pagrindinis radono šaltinis Lietuvoje yra gruntas po pastatu. Dujos į vidų patenka per plyšius pamatuose, nesandarias įvadų vietas, grindų siūles, rūsio konstrukcijas ir kitas mažiausiai sandarias pastato dalis.

    Dažniausiai didesnė radono koncentracija fiksuojama rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač jei patalpos prastai vėdinamos. Kylant į aukštesnius aukštus radono kiekis paprastai mažėja, nes mažėja sąlytis su gruntu ir gerėja oro apykaita.

    Kokia rizika sveikatai?

    Nors radonas yra natūrali aplinkos dalis, ilgalaikis buvimas patalpose, kur jo koncentracija padidėjusi, didina sveikatos rizikas. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę turi ne trumpalaikiai svyravimai, o ilgalaikė vidutinė koncentracija, todėl matavimai turi būti atliekami pagal nustatytą metodiką.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė RSC specialistai.

    Kaip sumažinti radono kiekį?

    Jeigu nustatoma padidėjusi radono koncentracija, dažniausiai pradedama nuo paprasčiausių sprendimų: reguliaraus vėdinimo ir efektyvesnės oro kaitos užtikrinimo. Taip pat svarbus pastato sandarinimas, nes radonas į vidų patenka per mažiausius nesandarumus.

    RSC atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu įvertinti patalpas, esančias po žeme ar pusiau po žeme, taip pat darbo vietas rūsiuose. Tokiose erdvėse radonas gali kauptis sparčiau, todėl matavimai ir vėdinimo sprendimai tampa prioritetu.

    RSC radono matavimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau vertinti tendencijas skirtinguose pastatų tipuose. Gyventojai ir darbdaviai, norintys atlikti radono tyrimus patalpose, gali kreiptis į RSC ir gauti tolimesnes instrukcijas dėl matavimo organizavimo.

  • Įžengėte į mišką, o ten medžioklė: VMU įspėja, kokių klaidų nedaryti ir kodėl tai svarbu

    Įžengėte į mišką, o ten medžioklė: VMU įspėja, kokių klaidų nedaryti ir kodėl tai svarbu

    Rudenį ir žiemą Lietuvos miškuose suintensyvėja medžioklės, todėl miško lankytojams verta iš anksto įvertinti rizikas ir planuoti maršrutą atsakingai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) primena, kad miške vienu metu gali vykti kelios teisėtos veiklos, o saugumas priklauso ir nuo pačių lankytojų sprendimų.

    Miškai Lietuvoje daugeliu atvejų yra atviri visuomenei, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienoje vietoje visada bus ramu. Pamačius įspėjamuosius ženklus apie vykdomą medžioklę, protingiausia rinktis kitą kelią, o ne bandyti praeiti ar apeiti per tankmę.

    Kaip elgtis, jei girdite šūvius?

    VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna pabrėžia, kad aiškūs medžioklės požymiai yra šūviai, šunų lojimas, varovų judėjimas ar matomi medžiotojai. Tokiose situacijose nereikėtų eiti į teritorijos gilumą, nes medžioklė varant apima didesnį plotą, o situacija greitai keičiasi.

    „Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – sakė K. Alekna.

    Svarbu prisiminti, kad prastesnis matomumas padidina nelaimingų atsitikimų riziką, todėl daugiau atsargumo reikia anksti ryte, temstant, esant rūkui ar gausiai sningant. Tokiu metu verta rinktis atviresnes vietas, o miško takus planuoti taip, kad būtų galima greitai grįžti į saugią teritoriją.

    „Einant mišku taip pat nereikėtų garsiai klausytis muzikos per ausines, kad būtų galima laiku išgirsti perspėjimus, šūvius ar kitus netoliese vykstančios medžioklės požymius“, – sakė K. Alekna.

    Ryški apranga gali išgelbėti

    VMU ragina miške rinktis ryškiaspalvius aprangos elementus, ypač liemenę, striukę ar kepurę, kad žmogus būtų aiškiai matomas iš toliau. Tai aktualu ne tik pėsčiųjų žygių mėgėjams, bet ir gamtos fotografams, kurie neretai vilki aplinką maskuojančius drabužius ir ilgiau išbūna vienoje vietoje.

    Ryškūs drabužiai padeda būti pastebėtam ir kitose situacijose, pavyzdžiui, pasiklydus ar patyrus traumą, kai gelbėtojams svarbu žmogų greitai pamatyti. Susitikus medžiotoją, saugiausia pasiteirauti, kuria kryptimi geriausia pasitraukti, užuot bandžius savarankiškai kirsti medžioklės plotą.

    Fotografuojant gyvūnus svarbiausia atstumas

    Norint stebėti ar fotografuoti laukinius gyvūnus, patariama jų nepersekioti ir nebandyti prieiti kuo arčiau, nes tai keičia natūralų elgesį ir didina streso lygį. Jei gyvūnas ima žvalgytis, trauktis ar rodyti nerimo ženklus, tai aiškus signalas, kad atstumas per mažas ir reikia pasitraukti.

    „Gyvūno dėmesio nereikėtų mėginti patraukti maistu, ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Taip pat svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių“, – sakė K. Alekna.

    VMU atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugėja pranešimų apie rudųjų lokių pastebėjimus, todėl žmonėms svarbu žinoti bazinius saugaus elgesio principus. Pamačius lokį nereikėtų bėgti ar daryti staigių judesių, rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai trauktis, neprovokuojant gyvūno.

    Judant prasto matomumo vietose patariama neiti visiškoje tyloje, nes žmogaus garsai leidžia gyvūnui pasitraukti iš anksto. Dauguma laukinių gyvūnų vengia žmonių, todėl ramus elgesys ir pagarbus atstumas dažniausiai padeda išvengti konflikto.

    VMU taip pat ragina neviešinti tikslių retų ar jautrių rūšių buvimo vietų, nes koordinatės ar atpažįstami orientyrai gali pritraukti smalsuolių srautą. Didesnis lankytojų judėjimas trikdo gyvūnų poilsį, mitybą ir jauniklių priežiūrą, o kai kuriais atvejais verčia palikti įprastas buveines.

    Miške svarbiausia laikytis paprasto principo: jei matote įspėjimus apie medžioklę arba gyvūnas rodo nerimą, atsakingiausias sprendimas yra koreguoti planą ir pasitraukti. Toks elgesys saugo ir žmones, ir laukinę gamtą, o miške padeda išvengti situacijų, kurios baigiasi nelaimėmis.