Blog

BRIUSELIS — Europoje auga nerimas dėl neįprastai žemų dujų saugyklų lygių. Įtampa didėja Iranui įsitraukus į karą, kuris, kaip baiminamasi, gali įžiebti konkurenciją tarp valstybių dėl sparčiai mažėjančios pasaulinės energijos pasiūlos.

Europos Sąjunga įpareigoja valstybes nares iki žiemos sukaupti dujų atsargas, siekiančias 90 proc. saugyklų talpos. Ši priemonė buvo įvesta po to, kai 2022 m. „Rusija“ įsiveržė į „Ukrainą“. Tačiau šiemet šaltesnė nei įprasta žiema atsargas išeikvojo: kovo mėnesį jos buvo nukritusios iki mažiau nei 30 proc., tai yra žemiausias lygis nuo 2022 m.

Dujų kainoms šoktelėjus po Irano atakų, dėl kurių iš esmės buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris, užpildyti saugyklas iki žiemos tapo gerokai rizikingiau. Šiuo siauru jūrų keliu keliauja didelė dalis pasaulio suskystintų gamtinių dujų, o dalis šių krovinių paprastai pasiekdavo ir Europą.

Užkulisiuose vyriausybių atstovai ir pramonės lobistai įspėja: jei taisyklės nebus sušvelnintos, valstybės gali vienu metu skubėti įvykdyti tikslus. Tai padidintų paklausą ir suteiktų prekiautojams galimybę pasinaudoti kylančiomis kainomis.

Panaši dinamika 2022 m. jau buvo nulėmusi kainų šuolį iki daugiau nei 300 eurų už megavatvalandę. Tuomet ambicingi saugyklų užpildymo tikslai dar labiau sustiprino paklausos augimą, kuris kilo po „Rusijos“ tiekimo ribojimų.

Analitikai pažymi, kad atsargų atkūrimą apsunkins ir konkurencija su Azija. Šis regionas yra tiesiogiai labiau priklausomas nuo krovinių, kurie anksčiau judėjo per Persijos įlanką. Dėl to metų viduryje dujų kainos gali išlikti aukštos, o tai mažintų paskatas prekiautojams pirkti vasarą saugojimui ir parduoti žiemą.

Pareigūnai pabrėžia, kad situacija dar ankstyvoje stadijoje, tačiau, pasak kelių su klausimu susipažinusių Europos energetikos pareigūnų, jau dabar ne viena Europos sostinė svarsto pasinaudoti esamomis išimtimis, leidžiančiomis laikinai sušvelninti saugojimo tikslus. Tokiu būdu būtų mažinama masinių pirkimų apimtis.

Be to, mažiausiai trys šalys mano, kad ES vykdomoji valdžia turėtų numatyti papildomų lankstumų, kurie viršytų dabartinį reguliavimo rėmą. Anot pareigūnų, svarstoma galimybė tikslą mažinti net iki 30 proc. Taip pat siūloma sukurti naują ES mechanizmą, kuris koordinuotų dujų pirkimus.

Tokios priemonės, šaltinių teigimu, leistų patogiau pasirengti ateinančiai žiemai. „Su mažesniu tikslu mes nestumtume paklausos link labai aukštų saugyklų užpildymo lygių ir nekeltume kainų“, – sakė vienas iš su diskusijomis susipažinusių asmenų.

Pasak šaltinių, „Europos Komisija“ dar nėra apsisprendusi, kaip geriausiai reaguoti. Vis dėlto problema jau buvo aiškiai įvardyta tiek pirmadienį vykusiame energetikos ministrų susitikime, tiek ankstesniuose ambasadorių ir nacionalinių energetikos ekspertų pasitarimuose. Į prašymą pakomentuoti „Europos Komisijos“ atstovas neatsakė.

Viešai dalis pareigūnų išlieka ramūs. Pavyzdžiui, Vokietijos atsargos siekia apie 22 proc. talpos po to, kai Berlynas pernai siekė sumažinti savo saugojimo tikslus, tačiau šalies ekonomikos ministrė Katherina Reiche problemos reikšmę sumenkino.

Kiti pasisakymai rodo didesnį nerimą. „Status quo yra netvarus — esami mechanizmai nepakankamai užtikrina dujų tiekimo saugumą, nes paskatos pildyti dujų saugyklas yra neadekvačios“, – antradienį išplatintame pareiškime teigė Vokietijos saugyklų asociacijos „INES“ vadovas Sebastianas Heinermannas.

Dujų pramonės interesams atstovaujanti „Eurogas“ taip pat perspėjo, kad griežti ES reikalavimai, taikomi suskystintų gamtinių dujų kroviniams, gali mažinti Europos patrauklumą eksportuotojams. Skirtingai nuo vamzdynais tiekiamų dujų, suskystintų dujų kroviniai dažnai keliauja ten, kur mokama daugiausia, todėl papildomi reguliaciniai barjerai, lobistų vertinimu, dar labiau silpnina ES galimybes užsitikrinti reikalingą kurą vis labiau įtemptoje rinkoje.

Be to, tarptautinėje erdvėje pasigirsta perspėjimų, kad didelio dujų gamybos objekto pažeidimų remontas gali užtrukti iki penkerių metų, apie tai agentūroms yra sakęs „QatarEnergy“ vadovas.

ES darbotvarkėje aptariami ir platesni energetikos klausimai: diskusijos dėl elektros kainų gali turėti ilgalaikių pasekmių, o svarstomos priemonės skirtos sušvelninti karo poveikį Europos gyventojams.

Tuo pat metu „Europos Komisija“ priešinasi kai kurių valstybių narių spaudimui laikinai atnaujinti „Rusijos“ iškastinio kuro importą.

BRIUSELIS — Prieš pirmąjį Europos Sąjungos lyderių susitikimą po to, kai Irane įsiplieskė karas, Bendrijos vadovai sutaria bent dėl vieno: būtina skubiai imtis veiksmų, kad energijos kainos neišslystų iš kontrolės.

Vis dėlto valstybės narės išsiskiria dėl to, kaip spręsti problemą ir kieno tai atsakomybė. Vienos šalys reikalauja, kad „Europos Komisija“ kuo greičiau imtųsi priemonių, kurios apsaugotų gyventojus ir įmones nuo išaugusių kuro kainų. Jos ragina plačiau įsikišti į ES klimato politiką bei energijos rinkų veikimą, kad sąnaudos sumažėtų čia ir dabar.

Kitos valstybės laikosi priešingos pozicijos: jų teigimu, ES turėtų saugoti esamas taisykles ir orientuotis į ilgalaikes priemones, mažinančias priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro. Trumpalaikę pagalbą, jų manymu, turi užtikrinti nacionalinės vyriausybės.

Tikimasi, kad šis ginčas dominuos ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame lyderių posėdyje, o nugalėsianti pozicija gali nulemti ES energetikos kryptį metams į priekį.

„Karinė eskalacija Artimuosiuose Rytuose kelia pasaulinį nestabilumą. Kartu turime nustatyti priemones, kurias privalome mobilizuoti, kad užtikrintume savalaikį, koordinuotą ir veiksmingą atsaką, apsaugantį mūsų piliečius ir mūsų įmones“, – kvietimo laiške lyderiams rašė „Europos Vadovų Tarybos“ pirmininkas António Costa.

Tačiau europiečių galimybės paveikti pagrindinę priežastį, dėl kurios dujų kainos žemyne išaugo maždaug 50 proc., yra ribotos. Kainų šuolį siejama su Teherano veiksmais Persijos įlankoje, įvykusiais po to, kai nuo vasario pabaigos Jungtinės Valstijos ir Izraelis bombardavo Iraną.

Apskritai karas sustiprino sutarimą, kad akivaizdi išeitis ilgalaikėje perspektyvoje – spartinti perėjimą prie švarios, vietoje gaminamos energijos. Tačiau ketvirtadienio susitikime klausimas bus kitas: ar lyderiai suteiks „Europos Komisijai“ aiškų mandatą parengti sprendimus, galinčius greitai sumažinti kainas namų ūkiams ir pramonei.

„Sutariama, kad energijos transformacijos priemonės – dekarbonizacija, švari vietoje pagaminta energija – yra teisingas kelias, kuriuo reikia eiti“, – teigė vienas aukšto rango ES pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai apie pasirengimą susitikimui.

Pasak jo, lyderiai vis dėlto nori „konkrečių priemonių, kurios leistų kainas sumažinti ir trumpuoju laikotarpiu“, tačiau pozicijos, kaip tai pasiekti, išlieka skirtingos.

„Europos Komisija“ taip pat turi pasiūlymų. Pirmadienį „Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen laiške lyderiams iš esmės paragino pasinaudoti jau galiojančiomis ES taisyklėmis: didinti subsidijas ir mažinti elektros energijos mokesčius.

ES lygmens siūlymai labiau orientuoti į ilgalaikį efektą: žadami teisėkūros sprendimai, skirti efektyvesniam elektros tinklų naudojimui, finansinė parama daug energijos vartojančioms pramonės šakoms ir žingsniai, kurie padėtų išvengti didelių anglies dioksido kainos šuolių.

Šalims, pasisakančioms už ilgalaikę strategiją, tai priimtinas kelias. Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven teigė, kad dalis ES iniciatyvų padės vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu paspartinti energetikos pertvarką, kuri, jos žodžiais, yra vienintelė tvari išeitis. O trumpalaikės pagalbos priemones, jos vertinimu, turi pasirinkti nacionalinės vyriausybės.

Tačiau trumpalaikių intervencijų šalininkai abejoja, ar to pakaks. Lenkijos klimato viceministras Krzysztof Bolesta pripažino, kad kai kurios laiške pateiktos idėjos „patraukė dėmesį“, tačiau siūlymas daugiau lėšų skirti subsidijoms kartu mažinant energijos mokesčius, pasak jo, yra sunkiai įgyvendinamas.

„Jei man sakoma: gerai, galite sumažinti mokesčius, o Europoje daug šalių tuo pat metu didina gynybos išlaidas ir fiskalinės erdvės beveik nėra – tai labai sudėtingas pasiūlymas“, – antradienį sakė jis.

Lenkija yra viena iš valstybių, raginančių „Europos Komisiją“ pažaboti ES anglies dioksido kainą, kad sumažėtų energijos sąskaitos. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema „ETS“, pagal kurią gamyklos ir elektrinės moka už taršą, vidutiniškai sudaro apie 11 proc. europietiškos energijos sąskaitos dalį – mažiau nei įvairūs mokesčiai ar pati energijos kaina.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir dar devyni lyderiai trečiadienį kreipėsi į U. von der Leyen, reikalaudami greitai reformuoti „ETS“, kad jo poveikis elektros kainoms sumažėtų. Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni į ketvirtadienio susitikimą ketina atvykti reikalaudama apskritai sustabdyti „ETS“ taikymą.

Vis dėlto formuojasi ir priešinga koalicija: aštuonios šalys perspėjo, kad esminiai pokyčiai šioje klimato politikoje pakenktų energijos transformacijai ir kartu ES pastangoms mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Diskusijoje dėl „ETS“ „Europos Komisijos“ atsargesni pažadai gali leisti abiem stovykloms skelbti pergalę, tačiau matyti ženklų, kad intervencijų šalininkai praranda pagreitį. Keliuose išvadų projektų variantuose energijos tema evoliucionavo: nors visuose numatoma ieškoti trumpalaikių kainų mažinimo sprendimų, ilgalaikės priemonės nuo kovo buvo sustiprintos, pabrėžiant, kad spartesnė energetikos transformacija „yra būtina norint sumažinti priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro rinkų“.

Tuo pat metu panašu, kad dvi kitos idėjos jau išsikvėpė. Austrija ir kelios kitos šalys siūlė reformuoti ES elektros rinkos modelį, pagal kurį brangus iškastinis kuras iš esmės suformuoja platesnę elektros kainą. Tačiau ši idėja ES ambasadorių susitikime nesulaukė palaikymo, o dalis valstybių jau anksčiau įspėjo „Briuselį“ neliesti dabartinio modelio, nes tai galėtų pakenkti investicijoms į žaliąją energetiką.

Kita idėja, kurią buvo iškėlusi pati U. von der Leyen, – nustatyti dujų kainų viršutinę ribą. Tačiau tam greitai pasipriešino pramonė ir kelios šalys, ypač Vokietija. Pirmadienio laiške U. von der Leyen jau kalbėjo atsargiau – tik priminė, kad kai kurios vyriausybės ankstesnių krizių metu buvo taikiusios kainų ribojimo priemones.

Vienas aukšto rango nacionalinis energetikos pareigūnas, taip pat kalbėjęs anonimiškai, teigė nemanantis, kad šiuo etapu būtų realu sutarti dėl reikšmingų ilgalaikių struktūrinių pokyčių. Jo vertinimu, tiek dėl „ETS“, tiek dėl elektros rinkos dizaino valstybių, galinčių blokuoti didesnes reformas, yra per daug, nors „nedideli patobulinimai“ vis dar svarstomi.

Prie straipsnio rengimo prisidėjo Gerardo Fortuna ir Bartosz Brzeziński.

Europos Sąjunga suteikė pagalbą Moldovai po Rusijos atakos prieš Ukrainos hidroelektrinę. Įtariama, kad smūgio padariniai užteršė Dniestro (Nistru) upę ir dėl to šimtai tūkstančių žmonių liko be saugaus geriamojo vandens.

Dniestro upė teka per Ukrainą ir Moldovą, o ataka buvo įvykdyta aukščiau Moldovos teritorijos, todėl tarša galėjo pasiekti ir žemupį.

„Rusijos ataka prieš Ukrainos Novodnistrovsko hidroelektrinę išliejo naftą į Nistru upę, sukeldama grėsmę Moldovos vandens tiekimui. Rusija už tai prisiima visą atsakomybę“, – pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu.

Pasak Moldovos ministro pirmininko Alexandru Munteanu, šiaurinėje šalies dalyje esantis Balcio miestas ir aplinkinės vietovės kelias dienas buvo likusios be vandens tiekimo.

„Mūsų komandos vietoje dirba visą parą, naudodamos visus turimus išteklius, o mūsų prioritetas – atkurti vandens tiekimą. Tačiau tai bus daroma tik tokiomis sąlygomis, kurios visiškai užtikrina žmonių saugumą ir sveikatą“, – rašė A. Munteanu.

Moldovos valdžia pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Moldovoje Olegą Ozerovą pasiaiškinti dėl padarytos žalos. Pranešta, kad jam buvo įteiktas plastikinis butelis su užterštu Dniestro vandeniu.

Antradienį Briuselis aktyvavo ES Civilinės saugos mechanizmą, kad nukentėjusioms Moldovos – ES kandidatės – teritorijoms būtų suteikta skubi pagalba. Pranešta, kad pagalbos priemones atsiuntė Liuksemburgas ir kaimyninė Rumunija.

Rusija nuo invazijos pradžios dažnai taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Anksčiau incidentai yra palietę ir kaimynines šalis – skelbta, kad Rusijos dronai kartais pažeidžia ir ES valstybių oro erdvę.

BRIUSELIS – NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė esantis įsitikinęs, kad sąjungininkai ras būdą atkurti laivybą Hormūzo sąsiauryje, kurį po „JAV“ ir „Izraelio“ smūgių blokavo „Iranas“.

„Sąjungininkai intensyviai diskutuoja tarpusavyje ir su „JAV“ dėl geriausio kelio į priekį sprendžiant šį milžinišką saugumo klausimą. Esu tikras, kad sąjungininkai, kaip ir visada, darys viską dėl mūsų bendrų interesų – rasime išeitį“, – Briuselyje žurnalistams sakė M. Rutte.

„JAV“ prezidentas Donaldas Trumpas ragino Europos partnerius prisidėti užtikrinant šio gyvybiškai svarbaus jūrų prekybos koridoriaus saugumą, tačiau dauguma Europos šalių tokį prašymą atmetė.

Dėl to D. Trumpas kritikavo NATO sąjungininkus ir įspėjo, kad galėtų persvarstyti „JAV“ vaidmenį Aljanse, nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, „Estija“, yra pareiškusios pasirengimą suteikti įrangą. Antradienį „JAV“ prezidentas teigė, kad operacijai jam esą nebereikia Europos paramos.

M. Rutte ketvirtadienį taip pat dar kartą teigiamai įvertino „JAV“ veiksmus, sakydamas, kad jie silpnina „Irano“ karinius pajėgumus, įskaitant balistinių raketų ir galimų branduolinių pajėgumų plėtrą.

„Tai, ką šiuo metu daro „JAV“, mažina „Irano“ pajėgumus, ir manau, kad tai labai svarbu. Tai svarbu Europos saugumui, Artimiesiems Rytams, o „Izraeliui“ – gyvybiškai“, – sakė NATO vadovas.

Tuo pat metu, kaip rodo Aljanso metinė ataskaita, NATO šalyse išlieka dideli gynybos išlaidų skirtumai.

Europos valstybės teigia neketinančios prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio saugumo užtikrinimo, kol konfliktas nesibaigs. Be to, pasak jų, iš „JAV“ nebuvo sulaukta konkrečių, aiškiai suformuluotų prašymų dėl tokios pagalbos.

Nesutarimai tarp sąjungininkų ir ribotas NATO vaidmuo Artimuosiuose Rytuose, pasak apžvalgininkų, šią krizę daro itin sudėtingą spręsti Aljanso vadovybei.

Europos gyventojai šiemet karo su Iranu pasekmes pajus savo piniginėse, net jei padėtis Artimuosiuose Rytuose daugiau neblogės, ketvirtadienį perspėjo „Europos Centrinis Bankas“ (ECB).

Naujausiose ECB prognozėse nurodoma, kad infliacija euro zonoje šiemet gali pakilti iki 2,6 proc. – gerokai daugiau nei dar gruodį prognozuoti 1,9 proc. Tuo pat metu ekonomikos augimas lėtės, nes verslas ir namų ūkiai bus priversti didesnę išlaidų dalį skirti būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, pirmiausia – energijai.

„Karas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidino perspektyvų neapibrėžtumą, sukeldamas infliacijos didėjimo riziką ir ekonomikos augimo silpnėjimo riziką“, – pažymėjo ECB, pristatydamas naujas ketvirtines euro zonos prognozes.

Prognozės paskelbtos po to, kai ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, paliko bazines palūkanų normas nepakeistas.

Vis dėlto prognozės leidžia suprasti, kad problemos gali išsispręsti be agresyvaus palūkanų normų didinimo. Reguliarioje spaudos konferencijoje ECB vadovė Christine Lagarde, paklausta, kas galėtų paskatinti griežtesnę reakciją, konkrečių signalų nepateikė.

Pasak jos, bankas bus „ypač atidus“ žaliavų rinkų pokyčiams, galimiems tiekimo grandinių sutrikimams ir visiems požymiams, kurie rodytų, jog verslas ir namų ūkiai ima manyti, kad infliacija gali įsitvirtinti visoje ekonomikoje.

Centriniai bankai paprastai vengia staigiai reaguoti į vadinamuosius pasiūlos šokus, nes jų pagrindinis įrankis – palūkanų normos – veikia su ilgu ir dažnai neapibrėžtu vėlavimu, o geopolitinė situacija, sukelianti šoką, gali pasikeisti labai greitai.

Kita vertus, per didelis pasyvumas gali būti suprastas kaip abejingumas, o tuomet išsipildytų scenarijus, kai aukštos infliacijos lūkesčiai tampa savipildžiai: prekybininkams nuolat keliant kainas, darbuotojai ima reikšti vis didesnius atlyginimų reikalavimus.

Naujas smūgis europiečių perkamajai galiai ateina tuo metu, kai ji tik pradėjo atsigauti po ankstesnio energijos kainų šoko, kurį 2022 metais sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Tuomet per metus bendras infliacijos rodiklis buvo pašokęs iki 10 proc.

Ch. Lagarde pabrėžė, kad šiandien situacija startuoja iš geresnės pozicijos nei prieš kelerius metus, o bankas yra „gerai pasirengęs“ reaguoti į pasikeitusias aplinkybes.

Dėl karo ECB taip pat sumažino ekonomikos augimo prognozes: dabar tikimasi, kad šiemet ekonomika augs 0,9 proc., o kitąmet – 1,3 proc. Gruodį ECB buvo prognozavęs atitinkamai 1,2 proc. ir 1,4 proc. augimą.

Vis dėlto ECB skaičiavimai rizikuoja greitai pasenti. Naujos prognozės paremtos kovo 11 dienos rinkos sąlygomis, kai naftos kaina siekė apie 90 JAV dolerių už barelį, o finansų rinkos buvo įskaičiavusios vieną ECB palūkanų normų didinimą. Ketvirtadienį etaloninės „Brent“ naftos kaina pakilo virš 115 JAV dolerių už barelį po atakų prieš svarbius eksporto objektus Persijos įlankos regione, kurios sustiprino ilgalaikio naftos ir gamtinių dujų trūkumo baimes.

„Qatarenergy“, kurios milžiniškas Ras Laffan gamtinių dujų eksporto centras trečiadienį buvo atakuotas Irano dronais, pranešė, kad žalai pašalinti gali prireikti iki penkerių metų. Bendrovė taip pat įspėjo, jog dėl to gali tekti stabdyti tiekimą Italijai ir Belgijai.

Investuotojai vis dažniau lažinasi, kad bankui teks du kartus šiemet kelti pagrindinę indėlių palūkanų normą – iki 2,5 proc. Nors politikos formuotojai pasaulyje ragina neskubėti su tokiomis išvadomis, ECB darbuotojų modeliuotas nepalankus scenarijus rodo, kad griežtesnė pinigų politika gali tapti būtina.

Pagal scenarijų, jei dideli energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi iki šių metų pabaigos, o naftos ir dujų kainos antrąjį ketvirtį pakiltų atitinkamai iki beveik 150 JAV dolerių už barelį ir 110 eurų už MWh, infliacija šiemet viršytų 4 proc. ir 2027 metais priartėtų prie 5 proc., o 2028 metais sumažėtų iki 2,8 proc.

Tuo metu ekonomikos augimas šiemet sulėtėtų iki 0,4 proc., o 2027 metais siektų 0,9 proc.

Centriniai bankininkai ir privataus sektoriaus ekonomistai iš esmės sutaria: kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo didesnė vadinamosios stagfliacijos – ekonomikos stagnacijos ir infliacijos derinio – tikimybė.

Todėl, nors ECB ketvirtadienį pasirinko „palaukime ir pasižiūrėkime“ strategiją, analitikai mano, kad kantrybė gali greitai baigtis. Aiškesnis vaizdas turėtų išryškėti jau kitą mėnesį.

„Kovo sprendimas palikti palūkanas nepakeistas buvo lengviausias šių metų sprendimas, nes buvo per anksti reaguoti į naftos ir dujų kainų šuolį“, – teigė „Moody’s Analytics“ ekonominių tyrimų direktorius Kamil Kovar. „Jei iki kito posėdžio balandžio pabaigoje kainos išliks panašios į dabartines, sprendimas bus gerokai sudėtingesnis.“

Didžiausios Europos oro linijos, reaguodamos į Irane vykstančio karo sukeltą aviacinių degalų kainų šuolį, kelia bilietų kainas, o dalis vežėjų jau atšaukia skrydžius. Rinkos dalyviai neatmeta, kad prie šių sprendimų netrukus prisijungs ir daugiau bendrovių.

Į Europą gabenamo reaktyvinių lėktuvų kuro (žibalo) kaina šią savaitę pasiekė rekordą – beveik 1 700 JAV dolerių už toną. Tai daugiau nei dvigubai viršija lygį, buvusį iki JAV ir Izraelio smūgių Iranui, po kurių Teheranas didžiąją dalį laivybos nukreipė nuo Ormūzo sąsiaurio.

„Mano bendrovės vidutinis pelnas yra apie 10 eurų nuo vieno keleivio. Papildomų kaštų absorbuoti tiesiog neįmanoma“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje „Airlines for Europe“ (A4E) viršūnių susitikime sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

Kuro kainų šuolis jau turi apčiuopiamų pasekmių. Skandinavijos oro bendrovė „SAS“ pranešė atšauksianti mažiausiai tūkstantį skrydžių – daugiausia vidaus maršrutų Norvegijoje.

„Reaktyvinių degalų kaina per 10 dienų padvigubėjo. Net jei stengiamės kuo daugiau kaštų prisiimti patys, tai yra šokas, kuris tiesiogiai smogia aviacijos industrijai“, – Švedijos verslo dienraščiui sakė „SAS“ vadovas Anko van der Werffas.

Tuo metu „Air France-KLM“ praėjusią savaitę pranešė didinsianti tolimųjų skrydžių ekonominės klasės bilietų kainas 50 eurų, siekdama kompensuoti išaugusias kuro sąnaudas.

Vis dėlto nemažai oro linijų tikina turinčios pakankamas degalų atsargas, kurios trumpuoju laikotarpiu leidžia amortizuoti kainų svyravimus ir tęsti skrydžius be staigių pokyčių.

„Matome trumpalaikį kuro kainų šuolį, tačiau dauguma čia esančių oro linijų yra gerai apsidraudusios, todėl poveikis kaštams ribotas. Tačiau bet kokios sąnaudos galiausiai bus perkeltos vartotojams“, – teigė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

Pasak jo, lemiamas klausimas yra konflikto trukmė. „Jei viskas baigsis per artimiausią mėnesį ar du, kaip daug kas tikisi, trikdžių nenumatome. Bet jei karas tęstųsi šešis, aštuonis ar devynis mėnesius ir Ormūzo sąsiauris liktų uždarytas, tuomet problemų tikrai bus“, – perspėjo M. O’Leary.

C. Spohras pažymėjo, kad trumpuoju laikotarpiu kelionių paklausa išlieka didelė, nes žmonės siekia grįžti namo Europoje arba Azijoje, o tai kol kas padeda saugoti oro bendrovių finansinius rezultatus. Vis dėlto, jo teigimu, vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti.

„Tačiau vidutiniu laikotarpiu, būkime atviri, kuro kaina ir bilietų kainos turės įtakos paklausai – mums visiems teks pamatyti, kaip tai suveiks“, – sakė jis.

Kylančios kuro kainos jaučiasi ir kitoje Atlanto pusėje, nors JAV oro bendrovės kol kas bilietų kainų dar nedidina – jos teigia vis dar matančios tvirtą paklausą.

„Dabar matote šį šuolį per pastarąsias porą savaičių, kuris kelia kainas į viršų“, – sakė JAV aviacijos asociacijos „Airlines for America“ vadovas Christopheris Sununu.

Jo teigimu, degalų brangimas ypač skausmingas dėl didelės kuro dalies bendrose sąnaudose: „Jei naftos kaina už barelį pakyla nuo 60 iki 100 dolerių, reaktyvinių degalų kaina tikriausiai padvigubėja. 25 proc. lėktuvo išleidimo į orą kaštų sudaro kuras.“

C. Sununu taip pat išreiškė viltį, kad JAV pavyks užtikrinti Ormūzo sąsiaurio saugumą per artimiausias 40 dienų, pageidautina iki JAV vasaros sezono pradžia laikomos Atminimo dienos (gegužės 25 d.).

Analitikai ir oro bendrovės atidžiai stebi ir draudimo kainas skrydžiams į Persijos įlankos regioną, kai Iranas atsakomaisiais veiksmais raketomis ir dronais atakuoja oro uostus.

„Mes neskraidome ten, kur pavojinga. Tai, kad kiti skraido, tikrai nereiškia, jog skraidysime ir mes“, – pabrėžė C. Spohras.

ES Aviacijos saugos agentūra „EASA“ rekomendavo oro bendrovėms vengti oro erdvės virš konfliktų paveiktų Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos teritorijų iki kovo 27 d. Šiame informaciniame biuletenyje nurodytos 11 valstybių: Bahreinas, Iranas, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija.

Paklaustas, kas gali vykti toliau, M. O’Leary teigė, kad prognozuoti itin sudėtinga. „Neįmanoma pasakyti – nė vienas iš mūsų nežino, kas nutiks Irane. Labai sunku įsivaizduoti, kad JAV ir Izraelis išlaikytų tokį intensyvumą ilgiau nei dar penkias ar šešias savaites“, – sakė jis.

Europos oro vežėjai taip pat nuogąstauja, kad gali būti uždarytas svarbus oro koridorius virš Azerbaidžano, kuris yra reikšmingas skrydžiams tarp Europos ir Azijos.

Europos teiginiai, kad žemyne nėra energijos tiekimo krizės, ketvirtadienį sulaukė rimto išbandymo – Kataras perspėjo, jog po masinio Irano smūgio gali būti priverstas nutraukti sutartis su Italija ir Belgija.

Valstybinės bendrovės „QatarEnergy“ generalinis direktorius Saadas al Kaabis agentūrai „Reuters“ teigė, kad po Irano balistinės raketos atakos Persijos įlankoje reikės atšaukti ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartis. Pasak jo, tiekimas gali sutrikti iki penkerių metų.

„Tai ilgalaikės sutartys, kuriose turime paskelbti force majeure“, – sakė S. al Kaabis.

Trečiadienį Iranas subombardavo Katare esančią „Ras Laffan“ dujų gamyklą. Ataka balistinėmis raketomis, įvykusi po Izraelio smūgio Irano „South Pars“ dujų telkiniui, sukėlė didelius gaisrus ir padarė papildomos žalos. Tai pranešė „QatarEnergy“.

Ketvirtadienį „QatarEnergy“ nurodė, kad smūgiai apgadino dvi iš 14 Kataro SGD gamybos linijų ir vieną dujų perdirbimo į skystuosius produktus įrenginį. Dėl to iš rinkos kasmet gali dingti apie 12,8 mln. tonų SGD – tai sudaro maždaug 17 proc. viso Kataro eksporto pajėgumo ir apie 3 proc. pasaulinės pasiūlos. Tikėtina, kad sutrikimai truks nuo trejų iki penkerių metų.

Bendrovė, pagaminanti maždaug penktadalį pasaulio SGD, teigė, kad žala gali paveikti tiekimą Italijai, Belgijai, Pietų Korėjai ir Kinijai.

Smūgiai laikomi reikšminga eskalacija regione. Kataro SGD objektas jau buvo sustabdytas po ankstesnio dronų smūgio, tačiau nauja žala, kaip teigiama, gerokai pailgins prastovą.

Dujų rinkos į tai sureagavo staigiai: ketvirtadienį Europos ateities sandorių kainos pašoko iki 35 proc., viršydamos daugiau nei dvigubai prieškonfliktinį lygį. Tai pabrėžė užsitęsusio tiekimo šoko riziką.

Sutrikimai verčia didžiuosius pirkėjus Europoje ir Azijoje skubiai ieškoti pakaitinių kiekių, didėja susirūpinimas energetiniu saugumu ir galimu ilgalaikiu kainų spaudimu, nes stiprėja konkurencija dėl alternatyvių SGD krovinių.

Anksčiau ketvirtadienį Vokietijos energetikos ministrė Katherina Reiche menkino karo įtaką ir teigė: „Ko mes Europoje neturime – tai fizinio butelio kaklelio.“ Ji pabrėžė, kad ES dujų tiekimas vis dar vyksta iš Norvegijos, JAV, Kazachstano ir kitų šalių.

Vis dėlto ministrė pripažino, kad nors dabartinė situacija, jos manymu, nėra tokia rimta kaip 2022 m. šokas po Rusijos invazijos į Ukrainą, „dabartinė padėtis taip pat kelia susirūpinimą“, todėl Europai būtina „stebėti šią krizę ir priimti apgalvotus sprendimus“.

Jos komentarai pasirodė tuo metu, kai ketvirtadienį Briuselyje susitiko ES lyderiai aukšto lygio deryboms, o energetika buvo vienas svarbiausių klausimų.

2022 m. Vokietija daugiau nei pusę dujų importavo iš Rusijos, tačiau dabar daugiausia remiasi Norvegija ir Nyderlandais, taip pat dalį SGD importuoja iš JAV. Kataro SGD Vokietijai nėra reikšmingas tiekimo šaltinis.

Kitos ES valstybės, įskaitant Lenkiją, Italiją ir Belgiją, nuo Kataro priklauso labiau.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad jos dujų tiekimas „yra užtikrintas“, o Kataro SGD sudaro tik apie 10 proc. viso šalies dujų tiekimo. Energetikos ministerijos atstovas Grzegorzas Łaguna teigė, kad šį kiekį prireikus galima palaipsniui pakeisti kitais šaltiniais. Jis taip pat pažymėjo, kad kovo pristatymai vyksta, o šiuo metu nėra informacijos apie reikšmingas rizikas patenkinti esamą gamtinių dujų paklausą, įskaitant tęsiamus apribojimus tiekimui iš Kataro.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ir reguliuotojai taip pat stengėsi sumažinti baimes dėl tiekimo šoko. Energetikos ministras Michaelas Shanksas antradienį sakė, kad Jungtinė Karalystė turi „labai stiprų energijos tiekimą iš įvairių šaltinių“. Vis dėlto, remiantis „National Gas“ duomenimis, šalis šiuo metu saugyklose turi tik maždaug dviejų dienų dujų atsargas.

Jungtinės Karalystės Žaliųjų partijos lyderis Zackas Polanskis paragino vyriausybę liepą įšaldyti sąskaitas, kai numatoma, kad kainų lubos gali padidėti šimtais svarų. Tuo metu kanclerė Rachel Reeves laikosi pozicijos, kad parama turėtų būti „tikslinė“ ir skirta tik skurdžiausioms šeimoms, siekiant išvengti didžiulių išlaidų, kurios buvo patirtos po 2022 m. įvykių.

Indijos ir Kinijos priklausomybė nuo sutrikusio dujų tiekimo iš Artimųjų Rytų jau lėmė kainų kilimą ir suaktyvino diskusijas apie Europos dujų rezervus.

„Geopolitika ir toliau formuoja dujų ir SGD rinkas, o nepaisant didelio pramonės masto, jai trūksta lankstumo sugerti didelius sutrikimus, todėl didėja rinkos nepastovumas“, – sakė Kristy Kramer, „Wood Mackenzie“ SGD strategijos ir rinkos plėtros vadovė. Pasak jos, pirkėjai, reaguodami į įvykius, greičiausiai pirmiausia prioritetą teiks tiekimo saugumui, daugiau dėmesio skirdami šaltinių įvairovei.

Ketvirtadienį vykusios diskusijos dėl elektros kainų gali turėti pasekmių, kurios jausis dar ne vienus metus.