CP v2

Blog

  • Pigios importo prekės spaudžia Europą: kaip ES stabdo dempingą ir svetimas subsidijas?

    Pigios importo prekės spaudžia Europą: kaip ES stabdo dempingą ir svetimas subsidijas?

    Kodėl pigumas kelia riziką?

    Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje brango ne tik būstas, bet ir daugelis kasdienių prekių, todėl pirkėjai vis dažniau ieško pigiausio pasiūlymo. Vis dėlto itin žemos importo kainos gali reikšti ne efektyvumą, o dempingą ar valstybės subsidijas, kurios iškreipia konkurenciją.

    Eurostato duomenimis, nuo 2010 metų vidutinės būsto kainos ES pakilo apie 48 proc., o nuomos kainos augo apie 22 proc. Spaudimas kainoms persikelia ir į verslą, nes Europos gamintojai tuo pat metu susiduria su didesniais darbo, žaliavų ir aplinkosaugos kaštais.

    Kaip veikia ES gynybos priemonės?

    ES taiko vadinamąsias prekybos apsaugos priemones, kurios skirtos apsaugoti įmones bendrojoje rinkoje nuo importo, parduodamo dirbtinai mažomis kainomis. Dažniausiai tai antidempingo ir antisubsidijų tyrimai, po kurių gali būti nustatomi papildomi muitai.

    Dempingas paprastai siejamas su situacijomis, kai prekės eksportuojamos pigiau nei jų įprasta kaina kilmės rinkoje arba net žemiau savikainos. Tokia taktika gali greitai išstumti vietos gamintojus, ypač mažas ir vidutines įmones, kurios neturi finansinės pagalvės ilgam kainų karui.

    Subsidijos iš už ES ribų

    Nuo 2023 metais pradėto taikyti Užsienio subsidijų reglamento tikslas yra apriboti atvejus, kai už ES ribų valstybės finansuojamos įmonės įgyja nesąžiningą pranašumą. Reglamentas leidžia vertinti, ar tokia parama nedaro poveikio, pavyzdžiui, viešiesiems pirkimams ar įmonių įsigijimams Europoje.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad valstybės parama gali veikti kaip neribotas finansavimo šaltinis, leidžiantis staigiai didinti gamybos apimtis ir siūlyti kainas, kurių rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma išlaikyti. Tokiais atvejais ES institucijos gali reikalauti įsipareigojimų arba taikyti korekcines priemones.

    Keramika, plienas ir dviračiai

    Konkurencinis spaudimas jaučiamas ne vienoje šakoje: nuo plieno ir chemijos iki tekstilės, maisto ar žemės ūkio. Pavyzdžiu dažnai įvardijama Italijos Emilijos-Romanijos regiono keramikos pramonė, kuriai svarbios ir energijos kainos, ir importo srautai.

    Keramikos gamyboje didelę sąnaudų dalį sudaro energija, nes krosnys turi veikti itin aukštoje temperatūroje. Energetikos sukrėtimai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą padidino kaštus, o tai dar labiau paaštrina konkurenciją su šalimis, kuriose energija, darbo jėga ar aplinkosaugos reikalavimai yra pigesni.

    ES praktikoje pasitaiko ir sėkmingų atvejų: įvedus antidempingo muitus kai kuriems importuojamiems gaminiams, vietos gamintojai teigia pajutę aiškesnį atokvėpį. Tokia logika taikoma ir elektrinių dviračių segmente, kur papildomos priemonės buvo siejamos su staigiu importo augimu ir kainų spaudimu.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    ES siekia suderinti du tikslus: išlaikyti atvirą prekybą ir kartu apsaugoti bendrąją rinką nuo nesąžiningų praktikų. Tai reiškia, kad priemonės paprastai taikomos tik atlikus tyrimus ir nustačius žalą Europos pramonei.

    Pirkėjams tai gali pasireikšti dvejopai: dalies prekių kainos gali kilti, jei įvedami papildomi muitai, tačiau ilgainiui išsaugoma konkurencija ir gamyba Europoje. Verslui tai signalas, kad vien kaina ne visada yra vienintelis kriterijus, o kokybės, saugos ir tvarumo standartai tampa vis svarbesni.

  • Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Beveik 9,7 mlrd. eurų sandorių

    Azerbaidžanas pranešė per antrąjį Azerbaidžano tarptautinį investicijų forumą Baku suderinęs sandorius, kurių bendra vertė siekia apie 9,7 mlrd. eurų. Skaičių patvirtino šalies ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, pabrėžęs, kad susitarimai apima 26 kontraktus.

    Pasak ministro, projektai apima įvairias sritis nuo dirbtinio intelekto ir gamybos iki energetikos bei pramonės. Baku siekia, kad dalis kapitalo ateitų ne tik iš regiono, bet ir iš platesnių tarptautinių partnerystių.

    Akcentas – ne vien nafta ir dujos

    Forumo kontekstas aiškus: šalis bando pritraukti daugiau investicijų už tradicinio naftos ir dujų sektoriaus ribų. Azerbaidžano vadovybė akcentuoja pramonę, transportą ir logistiką, atsinaujinančią energetiką, skaitmenines technologijas, žemės ūkį, turizmą ir infrastruktūrą.

    Prezidentas Ilhamas Aliyevas forume teigė, kad ne naftos sektorius 2025 metais sudarė 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o realus ne naftos sektoriaus augimas nuo 2020 metų vidutiniškai siekė apie 5 proc. per metus. Kartu jis pripažino, kad energetika išlieka dominuojanti investicijų kryptis.

    „Naftos ir dujų sektoriaus sutartys, pasirašytos prieš 30 metų, iki šiol iš esmės nebuvo keičiamos, ir tai yra vienas veiksnių, pritraukusių investuotojus“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Į Baku susirinko pasauliniai fondai

    Šių metų renginiuose, įskaitant su infrastruktūra susijusias uždaras diskusijas, dalyvavo didieji tarptautiniai turto valdytojai, tarp jų „BlackRock“, „Global Infrastructure Partners“ ir „Brookfield Asset Management“. Skelbta, kad forume atstovaujamos organizacijos bendrai valdo maždaug 26,4 trln. eurų vertės turtą.

    Atskiras dėmesys skirtas infrastruktūrai: šalia forumo vyko Azerbaidžano infrastruktūros investicijų dialogas, kurį rengė valstybinis turto fondas SOFAZ kartu su „BlackRock“. Tai rodo ambiciją finansavimą nukreipti į ilgalaikius, kapitalo imlius projektus, kur svarbūs stabilūs reguliaciniai rėmai ir rizikų valdymas.

    Tiesioginės investicijos auga, kapitalas keliauja ir į užsienį

    Azerbaidžano centrinis bankas skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį į ekonomiką pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtis viršijo 2,6 mlrd. eurų. Tai sudarė 13,8 proc. metinį augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tuo pat metu šalis aktyviai eksportuoja kapitalą: per tą patį laikotarpį investicijos į užsienio ekonomikas, remiantis pateiktais duomenimis, viršijo 4,4 mlrd. eurų. Dažniausi tikslai įvardyti Italija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Sakartvelas.

    Turizmas ir nekilnojamasis turtas – augantys prioritetai

    Forume daug kalbėta ir apie turizmą, svetingumo sektorių bei miestų plėtrą, kuriuos Baku pristato kaip alternatyvius kapitalo traukos variklius. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėtas Kaspijos pakrantės projektas „Sea Breeze“, siejamas su verslininku Eminu Agalarovu.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad tokie projektai dažnai priklauso nuo partnerystės modelių, kai privataus sektoriaus investicijas papildo valstybės kuriama infrastruktūra ir aiškesnės taisyklės. Esminis klausimas po forumo išlieka tas pats: kiek iš paskelbtų susitarimų realiai virs finansavimu ir statybomis.

  • Eurostatas įvardijo brangiausias Europos šalis: būstas, maistas ir paslaugos nustebins

    Eurostatas įvardijo brangiausias Europos šalis: būstas, maistas ir paslaugos nustebins

    Kainų žemėlapis Europoje

    Naujausi Eurostato kainų lygio duomenys rodo ryškius skirtumus tarp Europos šalių: kai kur už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį mokama gerokai daugiau nei ES vidurkis, kitur kainos išlieka vienos žemiausių.

    Eurostatas šiuos palyginimus grindžia kainų lygio indeksu, kuris parodo, kaip konkrečios šalies kainos atrodo ES vidurkio fone. Vertinamas ne vienas produktas, o plati prekių ir paslaugų grupių visuma.

    Kur brangiausia: būstas ir kasdienės išlaidos

    Vienas ryškiausių skirtumų fiksuojamas būsto srityje. Remiantis Eurostato skaičiavimais, Šveicarijoje būstas buvo 73,9 proc. brangesnis už Europos Sąjungos vidurkį, Airijoje 56,7 proc., o Jungtinėje Karalystėje 56,5 proc.

    Tuo metu pigiausi būsto kaštai buvo Rumunijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Tai reiškia, kad nuomos, būsto priežiūros ir susijusių išlaidų našta, lyginant su ES vidurkiu, šiose rinkose išlieka mažesnė.

    Eurostato tyrime lyginamos kainos daugiau nei 30 Europos šalių, apimant ir ne ES valstybes. Duomenys surinkti vertinant 440 prekių ir paslaugų pozicijų, kad palyginimas būtų kuo artimesnis realiam vartojimui.

    Alkoholis, tabakas ir maistas: skirtumai milžiniški

    Alkoholio ir tabako kategorijoje atotrūkis dar didesnis. Norvegijoje šių prekių kainos buvo 126,1 proc. didesnės už ES vidurkį, o Bulgarijoje 41,8 proc. mažesnės už ES vidurkį.

    Maisto produktų kainos taip pat stipriai išsiskiria. Palyginamas maisto krepšelis Danijoje kainavo maždaug dvigubai daugiau nei Rumunijoje, o ne ES šalys, tokios kaip Šveicarija, Norvegija ir Islandija, dažnai patenka tarp brangiausių.

    Eurostato duomenimis, maistas Šveicarijoje buvo 63,6 proc. brangesnis už ES vidurkį. Tai ypač svarbu keliautojams ir dirbantiems užsienyje, nes kasdienės išlaidos tokiose rinkose gali augti greičiau nei atlyginimų lūkesčiai.

    „Kainų lygio indeksas leidžia palyginti, kiek iš tiesų kainuoja gyvenimas skirtingose šalyse, kai vertinamas toks pats prekių ir paslaugų krepšelis“, – teigiama Eurostato paaiškinimuose apie metodiką.

    Vertinant paslaugas, Jungtinė Karalystė išsiskyrė aukštesnėmis nei ES vidurkis būsto, restoranų ir viešbučių, transporto, ryšių, laisvalaikio bei baldų kainomis. Tačiau drabužiai, maistas ir asmeninis transportas, įskaitant automobilius ar dviračius, kai kuriais atvejais buvo pigesni už ES vidurkį.

    Iš ryškesnių išimčių minima Graikija, kuri išsiskyrė brangiausiais ryšiais, įskaitant pašto, telefono ir interneto paslaugas. Vis dėlto kitose kategorijose Graikijos kainos dažnai buvo žemiau ES vidurkio.

    Tarp pigiausių šalių neretai minimos Rumunija ir Bulgarija, ypač paslaugų sektoriuje. Pavyzdžiui, restoranų ir viešbučių kainos Bulgarijoje buvo 53,4 proc. mažesnės už ES vidurkį, o Rumunijoje 47,6 proc. mažesnės.

    Eurostatas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios didžiosios ekonomikos kaip Prancūzija, Vokietija ir Belgija dažnai laikėsi šiek tiek virš ES vidurkio. Tai rodo santykinai stabilų, tačiau ne ekstremalų kainų lygį, lyginant su brangiausiomis Europos rinkomis.

    Praktikoje šie palyginimai svarbūs ne tik kelionėms. Jie naudojami vertinant perkamąją galią, socialinės politikos sprendimus ir realią gyventojų gyvenimo kainą, ypač kai infliacija ir energetikos svyravimai Europoje išlieka aktualūs.

  • Pensijos amžius Europoje kyla: Danija jau nustatė 70, o prognozėse šmėžuoja 74

    Pensijos amžius Europoje kyla: Danija jau nustatė 70, o prognozėse šmėžuoja 74

    Europoje sparčiai ilgėjant gyvenimo trukmei ir didėjant pensijoje praleidžiamų metų skaičiui, vis daugiau valstybių kelia pensinį amžių. Ryškiausias pavyzdys – Danija, kuri jau yra priėmusi sprendimą pensijos amžių didinti iki 70 metų 2040 metais.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad iki 2060 metų vidutinis pensinis amžius Europos Sąjungoje artės prie 67 metų. Kai kuriose šalyse, susiejus pensinį amžių su gyvenimo trukmės rodikliais, jis gali kilti iki 70 metų ar net daugiau.

    Dabar: daug kur riba siekia 67

    Pagal naujausius tarptautiniu mastu lyginamus duomenis, 2022 metais įstatymuose numatytas pensinis amžius ES vyrams svyravo nuo 62 iki 67 metų, o moterims – nuo 60 iki 67 metų. ES vidurkis siekė apie 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.

    Aukščiausią pensinį amžių šiandien turi Šiaurės šalys: Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje jis yra 67 metai tiek vyrams, tiek moterims. Daugiau nei 65 metų riba taikoma ir Nyderlanduose, Airijoje, Vokietijoje, Portugalijoje bei kai kuriose kitose valstybėse.

    Lyčių skirtumai nyksta, bet ne visur

    Daugumoje Europos valstybių vyrai ir moterys į pensiją išeina tuo pačiu amžiumi, tačiau dalyje šalių skirtumas išlieka. Didžiausios spragos fiksuotos ten, kur moterų pensinis amžius istoriniu pagrindu buvo mažesnis, o suvienodinimas dar nebaigtas.

    ES mastu vidutinis lyčių skirtumas siekė apie 0,9 metų, o tai rodo aiškią kryptį į suvienodinimą. Ši tendencija dažniausiai aiškinama tiek darbo rinkos pokyčiais, tiek siekiu subalansuoti socialinio draudimo sistemų finansus.

    2060 metai: Danija – iki 74, dalis šalių – iki 70

    Vertinant ateities perspektyvą, OECD skaičiavimai rodo, kad daugelyje šalių pensinis amžius bus didinamas tiems žmonėms, kurie į darbo rinką įžengė 2022 metais. Prognozuojama, kad 2060 metais šiai kartai įprastas pensinis amžius Europoje gali svyruoti maždaug nuo 60–62 iki 74 metų.

    Danijai prognozuojamas aukščiausias rodiklis – 74 metai tiek vyrams, tiek moterims. Tarp šalių, kurios galėtų priartėti prie 70 metų ribos, minimos Nyderlandai, Švedija ir Kipras, o kai kuriose valstybėse prognozuojamas šuolis iki 71 metų.

    Kodėl pensinis amžius keliamas?

    Pagrindinis reformų variklis – demografinė struktūra: visuomenės sensta, dirbančiųjų dalis mažėja, o pensijų gavėjų skaičius auga. Tai didina spaudimą socialinio draudimo biudžetams ir verčia politikus ieškoti sprendimų, kaip ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas ne visada išsprendžia problemą, jei vyresnio amžiaus žmonėms trūksta galimybių dirbti dėl sveikatos, kvalifikacijos ar diskriminacijos. Todėl vis dažniau kalbama apie lankstesnį išėjimą į pensiją, persikvalifikavimą ir darbo vietų pritaikymą vyresniems darbuotojams.

    Dar vienas svarbus aspektas – pajamų pakeitimo norma, tai yra, kokią buvusių darbo pajamų dalį sudaro pensija. Daugelyje Europos valstybių senatvės pensijos vidutiniškai sudaro apie 60 proc. vėlyvos karjeros pajamų, tačiau neretai šis rodiklis nesiekia 50 proc., todėl finansinis spaudimas vyresniame amžiuje išlieka didelis.

  • DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    JAV lustų gamintoja „AMD“ pasiekė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių vertės ribą, kuri eurais sudaro apie 850 mlrd. eurų. Tokį šuolį paskatino investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto plėtros ir augančios duomenų centrų paklausos.

    Prekybos sesijos metu „AMD“ akcijos vienu metu brango apie 9,4 proc., o įmonės vertė per savaitę padidėjo maždaug 170 mlrd. eurų. Rinkose tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros ciklas tebėra įsibėgėjęs.

    Kas stumia augimą?

    „AMD“ pastaraisiais ketvirčiais pabrėžia duomenų centrų segmentą, kuris tapo pagrindiniu augimo varikliu. Įmonė pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo apie 50 proc. ir pasiekė maždaug 9,8 mlrd. eurų.

    Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei dvigubai augusios duomenų centrų pajamos. „AMD“ taip pat nurodė, kad 2026 metų antroje pusėje tikisi dar spartesnio duomenų centrų pardavimų tempo.

    Partnerystės DI rinkoje

    Įmonė siekia stiprinti pozicijas DI ekosistemoje bendradarbiaudama su ryškiausiais šios srities žaidėjais. Tarp skelbtų partnerių minimos „OpenAI“ ir „Anthropic“, o tokie ryšiai investuotojams signalizuoja apie didesnę galimybę patekti į stambius infrastruktūros užsakymus.

    Rinka šiuo metu ypač jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, rodančius, kad įmonės gali didinti DI skaičiavimo pajėgumus. Duomenų centrai, aptarnaujantys didelius kalbos modelius ir kitus DI sprendimus, reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir stabilaus tiekimo bei programinės ekosistemos.

    Vis dar pavijimo lenktynės

    Nors „AMD“ prisijungė prie trilijono vertės bendrovių klubo, pagal rinkos kapitalizaciją ji vis dar atsilieka nuo pagrindinės varžovės „Nvidia“. Pastarosios vertė, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, artėja prie maždaug 4,7 trln. eurų.

    Analitikų vertinimu, investuotojai šiuo metu perka ne vien dabartinius rezultatus, bet ir lūkesčius, kad DI paklausa išliks aukšta kelerius metus. Tačiau kartu rinkoje auga ir rizikos, susijusios su itin dideliais vertinimais, konkurencija bei užsakymų ciklų nepastovumu.

  • Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Kas nutiko maisto kainoms Europoje

    Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Europoje kilo itin sparčiai, tačiau daugelyje valstybių minimalus atlyginimas augo dar greičiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas dirbantis už minimumą realiai gali įsigyti daugiau maisto nei anksčiau.

    Eurostat duomenys rodo, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Europos Sąjungoje nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio vidutiniškai padidėjo 34 proc. Tai vienas jautriausių rodiklių namų ūkiams, nes maistas sudaro reikšmingą būtinųjų išlaidų dalį.

    Didžiausias kainų šuolis fiksuotas Vengrijoje, kur maistas brango 57 proc., Bulgarijoje 54 proc., Rumunijoje 53 proc. Mažiausias augimas tarp ES šalių buvo Kipre, kur kainos kilo 21 proc.

    Minimalus atlyginimas: kur jis aplenkė kainas

    Lyginant minimalios algos pokyčius, daugelyje šalių matomas ryškus augimas, tačiau rezultatas gyventojams priklauso nuo to, kiek prekių už tą algą galima įsigyti. Būtent dėl to vertinamas ne vien procentinis atlyginimų didėjimas, o perkamoji galia maisto krepšelio atžvilgiu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų maisto kainos per aptariamą laikotarpį kilo 25 proc. Prancūzijoje, 30 proc. Italijoje, 34 proc. Vokietijoje ir 35 proc. Ispanijoje. Tuo pat metu minimalus atlyginimas Vokietijoje augo 46 proc., Ispanijoje 29 proc., Prancūzijoje 20 proc.

    Skaičiuojant, kiek maisto už minimalų mėnesio atlyginimą galima nusipirkti, kai kurios valstybės išsiskyrė teigiamai. Serbijoje ir Juodkalnijoje minimali alga maisto atžvilgiu leido įsigyti apie 37 proc. daugiau nei 2021 metais, o ryškesnis nei 20 proc. šuolis fiksuotas ir keliose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, tarp jų Lietuvoje.

    Trys šalys, kur dirbantieji prarado

    Vis dėlto ne visur minimalios algos augimas atsvėrė maisto brangimą. Vertinant perkamosios galios pokytį, trijose iš analizuotų 26 šalių dirbantieji už minimumą prarado galimybę įsigyti tiek pat maisto kaip anksčiau.

    Didžiausias kritimas fiksuotas Maltoje, kur už minimalų atlyginimą buvo galima nusipirkti apie 6 proc. mažiau maisto nei prieš penkerius metus. Neigiamas pokytis užfiksuotas ir Ispanijoje bei Prancūzijoje, kur perkamoji galia maisto atžvilgiu sumažėjo atitinkamai apie 5 proc. ir 4 proc.

    Svarbu tai, kad šis palyginimas remiasi bendruoju, o ne grynuoju atlyginimu. Jis neatskleidžia, kiek lėšų žmogui lieka maistui po mokesčių, būsto nuomos ar paskolos įmokų, komunalinių paslaugų ir kitų būtinių išlaidų.

    „Vien procentais lyginti algų ir kainų augimą gali klaidinti, todėl svarbiau vertinti, ką iš tiesų galima nusipirkti už minimalų atlygį skirtingais laikotarpiais“, – pabrėžiama analizėje.

    Maisto brangimą Europoje dar prieš 2022 metų vasarį kurstė tiekimo grandinių sutrikimai ir energijos kainų šokas, o Rusijos karas prieš Ukrainą spaudimą sustiprino. Brango energija, trąšos, logistika, o tai per gamybos ir prekybos grandines persidavė galutinėms kainoms parduotuvėse.

    Atskiru atveju išsiskyrė Turkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per penkerius metus šoktelėjo 752 proc., o minimalus atlyginimas padidėjo 823 proc. Nors skirtumas atrodo didelis, perkamoji galia maisto atžvilgiu augo gerokai kukliau, nes itin aukšta infliacija „suvalgo“ dalį nominalaus augimo.

  • Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius

    Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.

    Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.

    Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.

    Ką žada ir kodėl tai veikia

    Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.

    Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

    Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.

    Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau

    Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.

    Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.

    Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.

    Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.

    Valdžios reakcija ir platesnė strategija

    Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.

    Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.

    Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.

    Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.

  • Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Nelaimė pakeliui į festivalį

    Vokietijoje, netoli Miuncheno, ankstų rugsėjo 27 dienos rytą į avariją pateko turistinis autobusas, vežęs apie 35 keleivius. Vietos pareigūnų duomenimis, žuvo mažiausiai du žmonės, dar 19 atsidūrė ligoninėse.

    Autobuse daugiausia buvo filipiniečių kilmės turistai, vykę į Miuncheno alaus festivalį Oktoberfestą. Transporto priemonė, kaip nurodė pareigūnai, važiavo maršrutu iš Milano į Miuncheną.

    Kas žinoma apie avarijos aplinkybes

    Policijos atstovas Martinas Cornilsas pranešė, kad autobusas nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė pakelės krūmuose. Avarija įvyko apie 5.41 valandos ryto vietos laiku.

    „Šį rytą 5.41 valandą turistinis autobusas su maždaug 35 žmonėmis, vykęs iš Milano į Miuncheną, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė“, – sakė M. Cornilsas.

    Pasak jo, dalis nukentėjusiųjų į gydymo įstaigas gabenti sraigtasparniais. Iš viso šeši žmonės buvo skraidinti gelbėjimo sraigtasparniais, dar du pristatyti greitosios pagalbos automobiliais, o kiti sužeistieji išvežti į aplinkinių miestų ligonines.

    Tyrimas ir platesnis kontekstas

    Avarijos priežastys kol kas neaiškios, jas aiškinasi tyrėjai. Tokiais atvejais paprastai vertinamos kelio ir oro sąlygos, vairuotojo būklė, transporto priemonės techninė būklė bei galimas greičio viršijimas.

    Ši nelaimė įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po kitos skaudžios avarijos regione, kai Rytų Šveicarijoje sudužus turistiniam autobusui žuvo penki žmonės. Pastarieji įvykiai vėl atkreipė dėmesį į ilgų turistinių reisų rizikas ir būtinybę griežtai laikytis poilsio režimo bei saugaus važiavimo reikalavimų.

    Oktoberfestas kasmet sutraukia milijonus lankytojų, todėl į Miuncheną vyksta itin intensyvūs turistų srautai iš įvairių Europos šalių. Pareigūnai įprastai ragina keliautojus planuoti keliones iš anksto ir įsitikinti, kad vežėjas laikosi saugos standartų.

  • Etna vėl išsiveržė: sustabdytas Katanijos oro uostas, baiminamasi brangstančių bilietų

    Etna vėl išsiveržė: sustabdytas Katanijos oro uostas, baiminamasi brangstančių bilietų

    Italijoje, Sicilijoje, vėl suaktyvėjo Etnos ugnikalnis, o pelenų debesis privertė sustabdyti skrydžius į Katanijos Fontanarosos oro uostą ir iš jo. Oro uosto operatorius SAC pranešė, kad dėl intensyvių pelenų emisijų ir nepalankių vėjų buvo uždaryta dalis oro erdvės.

    Skrydžiai oficialiai sustabdyti iki rugsėjo 27 dienos 23.59 valandos, nors iš pradžių ribojimai turėjo galioti trumpiau. Keleiviai raginami į terminalą nevykti nepasitikrinus skrydžio būklės su savo oro bendrove, nes tvarkaraščiai gali keistis labai greitai.

    Uždarymas sukėlė grandininę reakciją visame regione: dalis reisų nukreipta į Komizo, Palermo ir Trapanio oro uostus, kur susidarė spūstys. Tūkstančiams keliautojų teko ieškoti alternatyvų, o logistinis sutrikimas virto ir ekonomine problema.

    Didžiausia rizika dabar siejama su galimu staigiu bilietų brangimu, kai keleiviai priversti rinktis paskutinės minutės sprendimus. Asociacija Acli Terra teigia pastebėjusi neįprastų kainų šuolių, o kai kurie maršrutai į Siciliją esą pasiekė keliautojams sunkiai įkandamus lygius.

    „Gamtinė ekstremali situacija neturi tapti papildoma finansine našta šeimoms“, – teigė Acli Terra atstovai.

    Transporto profesinės sąjungos taip pat kritikuoja pasirengimą tokiems sutrikimams ir situaciją vadina visišku chaosu. Filt Cgil, Fit Cisl ir Uiltrasporti Sicilia pabrėžia, kad Etnos aktyvumas Sicilijoje yra pasikartojantis reiškinys, todėl, jų vertinimu, būtinas aiškus ir nuolatinis veiksmų planas, o ne reagavimas tik prasidėjus krizei.

    „Darbuotojai tampa pirmąja linija, kai tenka raminti įstrigusius keleivius, tačiau trūksta aiškių gairių ir apsaugos priemonių“, – nurodė profesinių sąjungų atstovai.

    Specialistai primena, kad vulkaniniai pelenai aviacijai pavojingi dėl galimos variklių ir sensorių pažaidos, todėl sprendimai riboti skrydžius paprastai priimami prevenciškai. Artimiausiomis valandomis skrydžių atnaujinimas priklausys nuo pelenų sklaidos, vėjo krypties ir oro erdvės saugos vertinimų, o keleiviams patariama sekti oro uosto ir oro bendrovių pranešimus.

  • Airija nepasidavė boikoto raginimams: prieš Izraelį žais su gedulo raiščiais, vienas traukiasi

    Airija nepasidavė boikoto raginimams: prieš Izraelį žais su gedulo raiščiais, vienas traukiasi

    Sprendimas priimtas po žaidėjų balsavimo

    Airijos futbolo rinktinė Tautų lygos rungtynėse su Izraeliu į aikštę žengs su juodais gedulo raiščiais. Tokį sprendimą komanda priėmė po vidinių diskusijų ir žaidėjų balsavimo, kilus raginimams boikotuoti mačą dėl karo Gazos Ruože.

    Rungtynės turėtų vykti Vengrijoje, o Airijos futbolo asociacijos vadovas Davidas Courellas patvirtino, kad didelė dauguma rinktinės narių pasisakė už tai, jog susitikimas vis dėlto įvyktų. Pasak jo, gedulo raiščiai bus dėvimi „pagerbiant visas konflikte žuvusias gyvybes“.

    Airija atsisakys dalies protokolo

    Davidas Courellas taip pat nurodė, kad airiai nedalyvaus kai kuriose ikirungtynių ceremonijos dalyse. Konkrečių detalių jis neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad komanda ieško būdų išlaikyti sportinį įsipareigojimą ir kartu išreikšti jautrumą situacijai.

    Pastarosiomis savaitėmis spaudimas didėjo, kai peticija Stop The Game, kurią inicijavo grupė Irish Sport for Palestine, sulaukė didelio dėmesio. Sporto bendruomenėje vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi sporto neutralumas ir prasideda moralinė atsakomybė, ypač tarptautinių konfliktų fone.

    Izraelio federacija: futbolas nugalėjo

    Po sprendimo tęsti rungtynes Izraelio futbolo federacija paskelbė pareiškimą, kuriame palankiai įvertino Airijos futbolo asociacijos ir rinktinės pasirinkimą. Jame akcentuota, kad sportas turėtų būti atskirtas nuo politikos.

    „Turi būti išlaikytas atskyrimas tarp futbolo ir politikos, kitaip grėstų chaosas ir pavojingas slydimas link pražūtingų pasekmių žaidimui“, – teigiama Izraelio futbolo federacijos pareiškime.

    Vartininkas Gavinas Bazunu traukiasi

    Vis dėlto vienas rinktinės žaidėjas pareiškė, kad jaučiasi nepatogiai vykdydamas šį sportinį įsipareigojimą, ir informavo ketinantis pasitraukti. Airijos futbolo asociacija nurodė, kad sprendimas buvo išklausytas ir priimtas kaip asmeninė pozicija.

    Vartininkas Gavinas Bazunu socialiniuose tinkluose paskelbė, kad atsisako žaisti, nes, jo teigimu, „nekaltų žmonių žudymas yra neteisingas“. Jis pridūrė, kad jo laikysena nėra nukreipta prieš Izraelio žmones ar žydų bendruomenę, o susijusi su jo požiūriu į regiono tragediją.

    Rinktinės treneris Heimir Hallgrímsson situaciją apibūdino kaip tokią, kurioje neįmanoma laimėti: sprendimas bet kuriuo atveju sukelia įtampą komandoje ir visuomenėje. Jo teigimu, žaidėjai šiuo metu nesijaučia komfortiškai, tačiau stengiasi rasti pusiausvyrą.

    Tokie atvejai Europos futbole pastaraisiais metais tampa vis dažnesni: rinktinės ir klubai susiduria su visuomenės lūkesčiais reaguoti į geopolitines krizes, o federacijos primena turnyrų reglamentus, kurie draudžia politinius pareiškimus aikštėje. Dėl to simbolinės priemonės, tokios kaip gedulo raiščiai ar dalies protokolo atsisakymas, vis dažniau pasirenkamos kaip kompromisas.