CP v2

Blog

  • „Rossmann“ išpardavė arabišką hitą: „Lattafa Yara“ kainuoja apie 18 eurų ir vilioja rudenį

    Rudeniui įsibėgėjant daugelis ieško sodresnių, šiltesnių kvapų, o orientalinės krypties aromatai pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių pasirinkimų. Tarp dažniausiai socialiniuose tinkluose minimų vardų išsiskiria „Lattafa“, o vienas populiariausių kvapų „Lattafa Yara“ šiuo metu „Rossmann“ tinkle siūlomas su nuolaida už maždaug 18 eurų.

    Rudens sezonu dažniau renkamasi vanilės, muskuso, ambros, medienos ir prieskonių natos, nes jos ant odos atsiskleidžia šilčiau ir ilgiau išlieka vėsesniu oru. Būtent tokias kryptis dažnai siūlo Artimųjų Rytų parfumerija, kur akcentuojami intensyvesni akordai ir ryškesnis šleifas.

    „Lattafa“ pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl kainos ir pojūčio, kad už palyginti nedidelę sumą gaunamas ryškus, ilgai išliekantis aromatas. Šią bangą ypač sustiprino „TikTok“ ir „Instagram“ apžvalgos, kur kvapai greitai iškeliauja į norų sąrašus, o vėliau atsiranda ir masinės prekybos tinklų akcijose.

    Kaip apibūdinamas „Lattafa Yara“?

    „Lattafa Yara“ dažnai pristatomas kaip saldus, moteriškas ir švelniai kreminis aromatas, tinkantis tiek dienai, tiek vakarui. Kvapo charakteris paprastai siejamas su vaisių ir gėlių natomis, o bazėje dominuoja šiltesni, jaukesni akcentai, dėl kurių jis ypač tinka rudeniui ir žiemai.

    Tokio tipo kompozicijos dažnai pasirenkamos pasimatymams ar vakariniams susitikimams, kai norisi jaukumo ir pastebimumo, bet ne aštraus, „kandančio“ kvapo. Dėl saldumo svarbu dozuoti saikingai, nes intensyvesni aromatai mažose patalpose gali greitai tapti per ryškūs.

    Ką verta žinoti perkant su nuolaida?

    Akcijos metu nurodoma kaina siekia apie 18 eurų, tačiau ji gali skirtis priklausomai nuo parduotuvės, miesto ir konkrečios nuolaidos trukmės. Prieš perkant verta patikrinti talpą, koncentraciją ir partijos žymėjimą, nes skirtingos pakuotės gali kainuoti nevienodai.

    Jei kvapą renkatės aklai, praktiška pirmiausia išbandyti ant odos ir luktelėti bent 30 minučių, kol atsiskleis bazinės natos. Taip lengviau suprasti, ar kvapas neerzina ir ar iš tiesų dera prie jūsų įvaizdžio bei kasdienės rutinos.

  • Kaip „Estée Lauder Companies“ per 30 metų sutelkė milijonus: rožinė juostelė keičia kovą su krūties vėžiu

    Rožinė juostelė jau daugiau nei tris dešimtmečius vienija milijonus žmonių bendram tikslui – pasauliui be krūties vėžio. „Estée Lauder Companies“ kartu su savo labdaros iniciatyvomis pabrėžia, kad didžiausias proveržis įmanomas tik veikiant išvien: mokslui, medicinai, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms.

    Šios pasaulinės kampanijos pradžia siekia 1992 metus, kai Evelyn H. Lauder pristatė rožinės juostelės simbolį. Nuo tada iniciatyva išaugo į vieną ilgiausiai vykdomų korporatyvinių socialinių programų, kurios ašis išliko ta pati: remti mokslą, švietimą, ankstyvąją diagnostiką ir geresnę prieigą prie sveikatos paslaugų.

    Per daugiau nei 30 metų „Estée Lauder Companies“ ir su ja susijusios labdaros iniciatyvos krūties vėžio prevencijai, edukacijai ir moksliniams tyrimams visame pasaulyje skyrė apie 145 000 000 eurų. Didelė dalis šių lėšų atiteko krūties vėžio tyrimų rėmimo projektams, kurių tikslas – spartinti inovacijas ir gerinti pacientų gydymo rezultatus.

    Kodėl tema svarbi dabar?

    Krūties vėžys išlieka dažniausiai moterims diagnozuojama onkologinė liga pasaulyje, todėl ankstyva patikra ir visuomenės informavimas tebėra kritiškai svarbūs. Specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį ir į augantį susirgimų skaičių tarp jaunesnių nei 40 metų moterų, o tai didina poreikį investuoti į tyrimus bei ankstyvą rizikos vertinimą.

    Inovacijos keičia ir pačią diagnostiką: greta įprastų patikros programų vis daugiau dėmesio skiriama individualizuotai rizikai, genetiniams tyrimams ir duomenimis grįstiems sprendimams. Tokiame kontekste kampanijos, kurios skatina moteris neatidėlioti patikrų ir kalbėti apie krūtų sveikatą, tiesiogiai prisideda prie ankstyvesnio ligos nustatymo.

    Troska krūtų sveikatai kaip įprotis

    Kampanijos žinutė „Breast Care is Self-Care“ akcentuoja paprastą idėją: krūtų sveikata turėtų tapti kasdienės savipriežiūros dalimi. Tai reiškia ne tik sąmoningumą ir kūno pažinimą, bet ir reguliarias patikras pagal amžių bei individualią riziką.

    „Kalbėjimas apie krūtų sveikatą ir reguliarios patikros turi tapti tokiu pat įprastu įpročiu, kaip bet kuri kita savipriežiūros rutina“, – sakė kampanijos organizatoriai, ragindami moteris nepraleisti profilaktinių tyrimų.

    Vietinis kampanijos poveikis Lenkijoje

    Nors kampanija yra tarptautinė, jos poveikis matomas ir vietos mastu, kai parama nukreipiama į konkrečias bendruomenių reikmes. Lenkijoje iniciatyva ilgą laiką bendradarbiauja su organizacijomis, kurios stiprina švietimą, prevenciją, diagnostikos prieinamumą ir pacientų palaikymą.

    Prie lėšų telkimo prisideda ir specialiai pažymėti produktai su rožine juostele, kurių dalis pajamų skiriama krūties vėžio tyrimams, edukacijai bei pacientų priežiūrai. Kampanijoje minimos ir įsitraukiančios partnerystės su prekybos tinklais bei paslaugų bendrovėmis, kurios padeda išplėsti informacijos sklaidą.

    Organizatorių teigimu, pagrindinis principas nesikeičia: kiekviena iniciatyva, pokalbis ar parama prisideda prie bendro tikslo. Rožinė juostelė išlieka solidarumo simboliu, primenančiu, kad reikšmingi pokyčiai ateina tada, kai veikiama kartu.

  • „Yves Rocher“ šventinė naujiena: kriaušė su medumi ir miško uogos aromatai žiemai namams

    „Yves Rocher“ šventiniam sezonui pristato dvi riboto leidimo kvapų linijas: šildančią kriaušę su medumi ir gaivią miško uogą. Kolekciją papildo kūno priežiūros priemonės bei namų kvapai, kviečiantys kurti žiemos ritualus ir dalintis jaukumu su artimaisiais.

    Šių metų kolekcijos įkvėpimu tapo prekės ženklo ištakos Bretanėje, La Gacilly miestelyje, kur pasakojama apie įkūrėjo pirmuosius bandymus kurti kosmetiką. Idėja remiasi namų aplinka, natūralių ingredientų tradicija ir šventiniu laikotarpiu ypač išryškėjančiu poreikiu lėtinti tempą.

    Du skirtingi kvapų charakteriai

    Kriaušės su medumi kompozicija kuriama kaip šilta, apgaubianti: joje derinamos kriaušės ir kardamono natos, papildomos pistacija bei karčiuoju migdolu. Finalą sustiprina vanilė, medus, tonka pupelė ir muskusas, todėl kvapas labiau tinka ieškantiems saldesnio, ramesnio įspūdžio.

    Miško uogos linija pristatoma kaip vaisiškesnė ir gaivesnė: joje juntamos uogų, aviečių ir gervuogių natos, kurias lydi kedro akordai. Pagrindą užbaigia santalas, vanilė ir muskusas, o bendra nuotaika labiau primena gaivų, žiemiškai ryškų aromatą.

    Kūnui ir namams skirti produktai

    Kolekcijoje numatytos kasdieniam naudojimui skirtos priemonės, tokios kaip dušo želės, kūno pieneliai ir šveitikliai, rankų kremai, lūpų balzamai, rankų prausikliai bei kūno ir plaukų dulksnos. Tokia sudėtis atitinka pastarųjų sezonų tendenciją, kai pirkėjai dažniau renkasi vieną kvapo kryptį ir ją kartoja keliuose skirtinguose formatuose.

    Namų jaukumui siūlomos kvapnios žvakės ir difuzoriai, leidžiantys aromatą perkelti į erdvę, o ne tik į odą. Šaltuoju laikotarpiu namų kvapai dažniausiai pasirenkami kaip dovanos arba kaip būdas greitai pakeisti nuotaiką namuose, ypač kai daugiau laiko praleidžiama viduje.

    Taip pat paruošti dovaniniai rinkiniai su 2 arba 3 miniatiūromis, supakuotomis į popierines pakuotes, primenančias senovines knygas. Tokie sprendimai orientuoti į praktiškas dovanas, kai norima išbandyti kvapą ar priemones prieš renkantis pilno dydžio produktus.

  • Užvirink virtuvės ingredientą ir patepk blakstienas: po nakties jos pastebimai tamsesnės

    Tankesnės ir tamsesnės blakstienos daugeliui siejasi su tušu ar grožio procedūromis, tačiau dalį efekto galima pasiekti ir namuose. Vis dėlto akių sritis yra itin jautri, todėl net ir natūralios priemonės turi būti naudojamos atsargiai, laikantis higienos.

    Blakstienos ne tik formuoja žvilgsnį, bet ir saugo akis nuo dulkių bei smulkių dalelių. Dermatologai ir oftalmologai pabrėžia, kad dažnas trynimas, netinkamas makiažo nuvalymas ir nešvarūs įrankiai yra vienos dažniausių dirginimo ir infekcijų priežasčių.

    Nuoviras, galintis švelniai patamsinti

    Vienas iš minimų naminių metodų yra nuoviras iš žalių graikinio riešuto kevalų, kuriame yra natūralių dažančių junginių. Paruošimas paprastas: kevalai užpilami vandeniu ir verdami apie valandą, o atvėsus skystis naudojamas labai taupiai.

    Priemonė tepama švariu šepetėliu, pavyzdžiui, nuo anksčiau naudoto tušo, bet tik kruopščiai išplautu ir dezinfekuotu. Svarbu vengti patekimo į akis, nes nuoviras gali nudažyti odą ir sukelti sudirgimą, ypač jautresniems žmonėms.

    Prieš pirmą kartą rekomenduojama atlikti alergijos mėginį ant mažo odos plotelio ir įsitikinti, kad neatsiranda paraudimo. Jei jaučiamas deginimas, perštėjimas ar prasideda ašarojimas, priemonę reikia nedelsiant nuplauti ir jos nebenaudoti.

    Ricinų aliejus: daugiau apie stiprinimą

    Kitas populiarus pasirinkimas yra ricinų aliejus, dažniausiai naudojamas blakstienų ir antakių priežiūrai. Jo sudėtyje dominuoja ricinoleino rūgštis, o pats aliejus veikia kaip emolientas: padengia plaukelį, mažina išsausėjimą ir gali padėti sumažinti lūžinėjimą.

    Praktikoje žmonės neretai pastebi, kad blakstienos atrodo glotnesnės ir vizualiai tankesnės, nes plaukeliai mažiau šiaušiasi. Tačiau svarbu suprasti, kad mokslinių įrodymų, jog ricinų aliejus patikimai pagreitina naujų blakstienų augimą, yra nedaug, todėl rezultatai gali skirtis.

    Aliejus tepamas itin plonu sluoksniu, tik ant švarių blakstienų, vengiant vokų krašto ir akių gleivinės. Paliekant per naktį būtina stebėti, ar neatsiranda dirginimo, o naudojami aplikatoriai turi būti švarūs, kad į akis nepatektų bakterijų.

    Kada geriau nerizikuoti?

    Naminių priemonių reikėtų vengti, jei vargina akių uždegimai, miežis, blefaritas, yra alergijų istorija arba nešiojami kontaktiniai lęšiai ir dažnai pasitaiko dirginimas. Jei blakstienos pradėjo akivaizdžiai slinkti, atsirado vokų pleiskanojimas ar skausmas, saugiausia pasitarti su gydytoju.

    Ekspertai primena, kad didžiausią įtaką blakstienų būklei dažnai daro kasdieniai įpročiai: švelnus makiažo nuvalymas, netrynimas, kokybiškos priemonės ir poilsis akims. O ieškant ryškesnio, bet saugaus efekto, verta pasidomėti oftalmologiškai patikrintomis priemonėmis ir jų tinkamu naudojimu.

  • „Notino“ 20 metų Lenkijoje: pristatė „Notino Club“ ir atskleidė įspūdingus pirkimų skaičius

    Grožio ir parfumerijos prekybos bendrovė „Notino“ mini 20 metų veiklos Lenkijos rinkoje ir pristato naują lojalumo programą „Notino Club“. Įmonė teigia, kad būtent Lenkija per du dešimtmečius tapo didžiausia jos rinka pagal pajamas ir šalimi, kurioje labiausiai išplėtotas fizinių parduotuvių tinklas.

    Pasak bendrovės, Lenkijoje šiuo metu veikia 10 „Notino“ fizinių prekybos vietų ir paskirstymo centras, aptarnaujantis klientų užsakymus. Tokia infrastruktūra leidžia užtikrinti greitesnį prekių pristatymą ir sklandesnį populiariausių prekių papildymą, ypač didelių išpardavimų laikotarpiais.

    „Notino“ skaičiuoja, kad Lenkijos pirkėjai kasdien įsigyja daugiau nei 30 000 grožio prekių vienetų. Tokie mastai atspindi ir bendrą vartojimo kryptį regione, kur pirkėjai vis dažniau renkasi internetinį apsipirkimą, tačiau daliai jų išlieka svarbi galimybė prekes apžiūrėti ar atsiimti fizinėse vietose.

    Kas keičiasi su „Notino Club“

    „Notino Club“ pristatomas kaip lojalumo sprendimas, skirtas skirtingiems klientų poreikiams ir pirkimo įpročiams. Tokios programos dažniausiai kuriamos siekiant suteikti personalizuotus pasiūlymus, ankstesnę prieigą prie nuolaidų ar papildomas naudas nuolatiniams pirkėjams.

    Rinkoje tai atitinka plačiau matomą tendenciją, kai prekybininkai daugiau dėmesio skiria individualizuotai komunikacijai ir duomenimis grįstam pasiūlymų formavimui. Praktikoje tai reiškia, kad lojalumo programos vis rečiau apsiriboja vien taškų kaupimu, o labiau orientuojasi į personalizuotas nuolaidas ir patogesnę pirkimo patirtį.

    Lenkija – pagrindinė „Notino“ rinka

    Įmonės teigimu, per 20 metų Lenkija tapo svarbiausiu „Notino“ augimo varikliu tiek pajamų, tiek fizinių parduotuvių plėtros prasme. Tokį rezultatą paprastai lemia keli veiksniai: didesnė rinka, spartesnis e. prekybos augimas ir investicijos į logistiką, leidžiančios geriau suvaldyti pristatymo laikus.

    „Notino“ pabrėžia, kad vietos masto paskirstymo centras ir parduotuvių tinklas suteikia daugiau lankstumo, kai keičiasi paklausa ar sezoniškai išauga užsakymų srautai. Bendrovė tikisi, kad „Notino Club“ prisidės prie dar glaudesnio ryšio su pirkėjais ir ilgalaikio lojalumo didinimo.

  • Kaune atidaromas kadaise griūvęs stadionas: po 10 metų darbų – kompleksas už 2,6 mln. eurų

    Kaune, Dainavos mikrorajone, spalio 19 dieną 11 valandą atveriamas atnaujintas Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro sporto kompleksas. Prieš dešimtmetį ši teritorija viešojoje erdvėje buvo minima kaip apleistas, nykstantis stadionas, o realūs atgaivinimo terminai ne kartą slinko.

    Šiandien čia įrengtos futbolo aikštė ir bėgimo takai, taip pat krepšinio, lauko teniso, paplūdimio tinklinio ir padelio erdvės. Pirmiausia infrastruktūra bus skirta centro mokiniams, o pagal nustatytą tvarką ja galės naudotis ir aplinkinės profesinio mokymo įstaigos bei Dainavos bendruomenė.

    Projektas, kuris vis strigo

    Anksčiau šioje vietoje veikė „Gintaro“ stadionas, tačiau infrastruktūra ilgainiui susidėvėjo, o keičiantis valdytojams aiškaus šeimininko ir krypties pritrūko. 2016 metais žiniasklaidoje buvo aprašomi nepasiteisinę bandymai atgaivinti teritoriją, o vietos bendruomenė tuomet ėmėsi talkų.

    Pirmieji apčiuopiami pokyčiai fiksuoti 2017 metais, kai buvo sutvarkyta futbolo aikštė ir bėgimo takai. Projektą planuota užbaigti iki 2020 metų, tačiau dėl užsitęsusių organizacinių ir teisinių klausimų darbai nebuvo pabaigti.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Centro vadovybė nurodo, kad komplekso užbaigimas tapo vienu prioritetų, kai 2021 metais įstaigai pradėjo vadovauti direktorė Sonata Andriuškevičienė. Buvo sprendžiami dokumentacijos, teritorijos teisinio įforminimo ir projekto tęstinumo klausimai, o statybos darbai atnaujinti 2023 metų pabaigoje.

    Iki šiol, centro duomenimis, atlikta darbų už 2,6 mln. eurų. Apie 2,1 mln. eurų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, daugiau nei 0,5 mln. eurų prisidėjo pats centras iš sukauptų pajamų.

    „Kai pradėjau vadovauti centrui, kasdien mačiau neužbaigtą sporto kompleksą ir klausdavausi, kodėl kartais gebame pradėti, bet ne visada randame jėgų užbaigti. Valstybės patikėtas turtas turi tarnauti žmonėms, o ne vėl tapti apleista erdve“, – sakė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorė Sonata Andriuškevičienė.

    Kas dar planuojama?

    Atidarymas, pasak centro, nereiškia galutinės pabaigos. Artimiausiuose planuose minimi natūralios futbolo aikštės vejos keitimas sintetine danga, stadiono apšvietimo įrengimas ir tolesnė infrastruktūros plėtra, dalis sprendinių buvo numatyta viešai pristatytuose projektiniuose pasiūlymuose.

    Skaičiuojama, kad visam projektui pagal 2024 metais parengtą projektą įgyvendinti dar reikėtų apie 1,3 mln. eurų. Centras nurodo, kad papildomos paslaugos ir veiklos būtų nukreiptos komplekso priežiūrai bei išlaikymui.

    Per pastaruosius metus keitėsi ir pačios teritorijos apimtis: anksčiau centras valdė beveik 8,4 ha sporto paskirties plotą, tačiau toks mastas vienai profesinio mokymo įstaigai buvo pernelyg didelė našta. 2025 metais Vyriausybės sprendimu apie 4,7 ha infrastruktūros dalis perduota Lietuvos sporto universitetui, o centrui liko apie 3,6 ha.

    Atidarymo renginyje planuoja dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas, sporto federacijų ir verslo atstovai, mokiniai bei centro bendruomenė.

    Centro vadovybė akcentuoja, kad sporto erdvės profesinio mokymo įstaigoje kuriamos ne tik varžyboms ar rezultatams. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo fizinio aktyvumo stokai, antsvorio ir emocinės savijautos problemoms, todėl mokyklų infrastruktūra tampa praktišku būdu kasdienį judėjimą paversti įpročiu.

  • Pabedinskienė grįžo iš Švedijos ūkių: štai ką lietuviams verta perimti jau dabar

    Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, viešėdama Stokholme vykusiame Copa-Cogeca Europos ūkininkų kongrese, paskutinę renginio dieną lankėsi dviejuose Švedijos ūkiuose. Pažintiniuose vizituose daugiausia dėmesio skirta pieno gamybai, augalininkystės ir gyvulininkystės derinimui, dirvožemio tausojimui bei vietinės produkcijos realizavimui.

    Vizitus organizavo Švedijos ūkininkų federacija LRF, o praktinės patirtys tapo kongreso diskusijų tęsiniu. Jose aptarta, kaip didėjant sąnaudoms, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir svyruojant rinkoms išlaikyti ūkių konkurencingumą bei užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu.

    Mišrus ūkis kaip stabilumo garantas

    Pirmasis vizitas vyko Backa Gård ūkyje, kuriame pieno gamyba derinama su augalininkyste, ganyklų priežiūra ir miškininkyste. Toks veiklų „portfelis“ leidžia paskirstyti riziką, kai vienos šakos pajamos mažėja, o kitos padeda išlaikyti pinigų srautą.

    Švedijoje miškininkystė dažnai vertinama kaip papildomas ekonominio atsparumo ramstis, ypač tais metais, kai žaliavų kainos žemės ūkyje svyruoja. Ūkiuose taip pat akcentuojamas ilgalaikis investicijų planavimas ir infrastruktūra, leidžianti taupiau naudoti energiją bei pašarus.

    Ne mažiau svarbi tema buvo kartų kaita ir ūkio perėmimo planavimas. Daugelyje Europos šalių ūkininkų amžiaus struktūra sensta, todėl sprendimai, padedantys jaunimui perimti ūkius, laikomi kritiniu veiksniu viso sektoriaus tęstinumui.

    „Backa Gård pavyzdys rodo, kad šiuolaikinis ūkis laimi tada, kai neapsiriboja viena šaka. Pieno gamyba, augalininkystė ir miškininkystė gali papildyti viena kitą ir suteikti daugiau stabilumo, o ilgalaikis planavimas tampa būtinybe“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Dirvožemis ir trumpa grandinė

    Antroje dienos dalyje delegacija lankėsi Österby Gård ūkyje, kuriame plėtojama mėsinė galvijininkystė ir augalininkystė. Čia akcentuota sėjomaina, dirvožemio struktūros gerinimas ir sprendimai, padedantys išlaikyti ilgalaikį derlingumą.

    Šios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir ekonomikai, nes geresnė dirvožemio būklė mažina priklausomybę nuo brangių įsigyjamų sąnaudų. Pastaraisiais metais visoje Europoje daugėja praktikų, kai ūkiai investuoja į tikslesnį tręšimą, organinių medžiagų grąžinimą į dirvą ir efektyvesnį pašarų bazės planavimą.

    Kitas ryškus Österby Gård bruožas buvo tiesioginė prekyba: ūkyje veikianti parduotuvė leidžia realizuoti vietinę produkciją trumpesne tiekimo grandine. Tai suteikia galimybę ūkininkui pasilikti didesnę galutinės kainos dalį, o pirkėjui aiškiau suprasti produkto kilmę.

    „Österby Gård patirtis parodo, kad svarbu ne tik užauginti, bet ir mokėti parduoti. Tiesioginė prekyba stiprina ryšį su vartotoju, o ūkiui padeda kurti didesnę pridėtinę vertę“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Ką tai reiškia Lietuvai?

    Aplankyti ūkiai atskleidė du vienas kitą papildančius modelius: veiklų įvairinimą, kuris didina finansinį atsparumą, ir tvarų žemės naudojimą, kuris saugo ilgalaikį produktyvumą. Lietuvai tai aktualu dėl gamybos sąnaudų augimo, klimato rizikų, investicijų poreikio ir ūkių perėmimo iššūkių.

    Copa-Cogeca kongrese Stokholme taip pat daug kalbėta apie būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos kryptį, inovacijas ir maisto saugumą. Praktiniai vizitai parodė, kad sprendimai dažnai prasideda nuo ūkio lygmens, kai skaičiuojamas kiekvienas kaštas, o tvarumo tikslai derinami su realiomis pajamomis.

    Žemės ūkio rūmų teigimu, tarptautinė patirčių sklaida padeda greičiau atpažinti veikiančius sprendimus ir pritaikyti juos Lietuvos sąlygomis. Pasak A. Pabedinskienės, siekiant gyvybingo kaimo ir stabilaus apsirūpinimo maistu, būtina kurti sąlygas ūkiams investuoti, įvairinti veiklą ir didinti produkcijos pridėtinę vertę.

  • Kauno „dangoraižis“ atgyja iš naujo: po sovietinių pertvarų atrado tai, kas stebina iki šiol

    Kaune restauruojamas vienas ryškiausių tarpukario modernizmo visuomeninių pastatų, šiandien naudojamas kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos pastatas. Tvarkant reprezentacines erdves siekiama grąžinti pirminį architektūrinį charakterį, kuris sovietmečiu buvo smarkiai pakitęs.

    Projektu atnaujinamas istorinis vestibiulis, restauruojamos autentiškos detalės ir dekoras, taip pat tvarkoma pastato aukštus jungianti centrinė laiptinė bei liftas. Savivaldybė skelbia, kad šio etapo darbus planuojama užbaigti lapkritį.

    Atsikratoma sovietinių perstatymų

    Pastatas 1938–1940 metais buvo statytas Valstybinėms taupomosioms kasoms, o jį suprojektavo architektai Arnas Funkas, Adolfas Lukošatis ir Bronius Elsbergas. Tuo metu šešių aukštų statinys laikytas vienu moderniausių mieste ir dėl savo aukščio neretai vadintas Kauno „dangoraižiu“.

    Tarpukariu šis objektas turėjo atitikti valstybinių finansų institucijų reprezentacijos standartą, todėl daug dėmesio skirta tiek technologiniams sprendimams, tiek prabangiai apdailai. Vėliau, per karą ir sovietmečiu, dalis didesnių erdvių buvo suskaidyta į kabinetus, o interjero sprendiniai pakeisti.

    „Savivaldybės pastatas nėra vien darbo vieta, tai gyvas kultūros paveldas ir tarpukario Kauno ambicijos liudijimas. Šiandien atkūrėme pirminį išplanavimą ir restauravome vertingas detales“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Vestibiulyje grąžinta šviesa ir detalės

    Didžiausi pokyčiai pasitinka vos įžengus į pastatą: sutvarkytas pirmojo aukšto vestibiulis, kuriame restauruotos dekoruotos metalinės apsaugos, atnaujintos originalios besisukančios durys. Taip pat sutvarkytos medinės kesoninės lubos su modernizmui artima ornamentika.

    Restauratoriams pavyko aptikti autentišką teraco grindų fragmentą, pagal kurį atkurtos viso vestibiulio grindys. Jos beveik baltos, su juodais ornamentais, o ties įėjimu į Didžiąją salę atkartotas stilizuotas ramunės motyvas, siekiant sujungti erdves į vientisą kompoziciją.

    Pasak savivaldybės, erdvumo įspūdį sustiprino sovietmečiu įrengto kabineto panaikinimas: nugriovus neautentiškas pertvaras atkurta vestibiulio simetrija. Planuojama, kad ši vieta tarnaus ir kaip laukimo zona, ir kaip laikina ekspozicijų erdvė.

    Laiptinė ir liftas vėl taps vientisi

    Tvarkymo darbai tęsiami paradinėje laiptinėje ir prie lifto: sovietmečiu centrinė laiptinė buvo nutraukta ties antruoju aukštu, o viršutinės dalys pritaikytos kabinetams. Dabar atkuriamas trūkstamas mozaikinio betono laiptų maršas tarp antrojo ir trečiojo aukštų.

    Atnaujinus laiptinę, pagrindiniais laiptais bus galima užlipti iki viršutinių aukštų, atkuriant istorinę pastato logiką ir reprezentacinį maršrutą. Savivaldybė nurodo, kad galutinė darbų vertė paaiškės pridavus objektą.

    Miestas taip pat viešai įvardija ir tolimesnius planus: ateityje ketinama rengti atskirą projektą, kuriuo būtų tvarkomi fasadai ir įrengiamas architektūrinis apšvietimas. Tokie sprendimai dažnai taikomi saugomiems modernizmo objektams, siekiant išryškinti jų architektūrą ir pagerinti pastato matomumą viešojoje erdvėje.

  • 10 mln. eurų injekcija Vilniui: NIB finansuos gatvių apšvietimo atnaujinimą iki 2027 metų

    Šiaurės investicijų bankas (NIB) su Vilniaus miesto energetikos įmonių grupe „Gijos“ pasirašė iki 10 mln. eurų vertės 12 metų finansavimo sutartį. Lėšos bus skirtos sostinės gatvių apšvietimo infrastruktūrai modernizuoti ir pakeisti susidėvėjusias apšvietimo atramas.

    Finansavimas padės įgyvendinti 2025–2027 metais suplanuotus atramų atnaujinimo darbus, kuriuos vykdys „Gijų“ dukterinė bendrovė „Vilniaus apšvietimas“. Projektas įvardijamas kaip platesnės, iki 20 mln. eurų vertės infrastruktūros modernizavimo programos dalis.

    Kas keisis Vilniaus gatvėse?

    Didelė dalis sostinės apšvietimo atramų buvo įrengtos dar XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje, todėl jų techninė būklė ir patikimumas tampa vis aktualesni. Ant šių konstrukcijų dažnai montuojami ne tik šviestuvai, bet ir kita miesto įranga, tad atramų nusidėvėjimas kelia ir eksploatacijos, ir saugos rizikas.

    Modernizacijos metu senosios atramos bus demontuotos, o jų vietoje numatomos modulinės metalinės konstrukcijos. Sprendimas pasirinktas dėl ilgaamžiškumo, paprastesnės priežiūros ir galimybės dalį darbų atlikti greičiau, mažinant trikdžius eismui.

    „Šia investicija atnaujiname infrastruktūrą, kuri miestui tarnavo beveik pusę amžiaus. Vilniečiams tai reiškia patikimesnį gatvių apšvietimą ir saugesnę miesto aplinką ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Gijų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

    Ilgaamžiškumas ir mažesnis poveikis aplinkai

    Skelbiama, kad naujosios atramos projektuojamos kaip daugiafunkcės, todėl jų gali reikėti mažiau, o tai mažintų ir bendrą projekto poveikį aplinkai. Numatomas konstrukcijų tarnavimo laikas siekia apie 30 metų, o modulinė sandara turėtų leisti pažeistas dalis keisti neardant pamatų.

    Taip pat numatyta antikorozinė apsauga, pritaikyta eksploatacijai žiemą, kai konstrukcijas veikia druska ir intensyvesnė drėgmė. Išmontuotos senosios atramos bus perduotos perdirbti kaip metalo laužas, taip siekiant sumažinti atliekų kiekį.

    „Klimatui draugiška ir ilgaamžė miesto infrastruktūra yra būtina tvariems miestams. Ši investicija padės modernizuoti Vilniaus gatvių apšvietimo infrastruktūrą – ji taps patikimesnė, o efektyviau išteklius naudojantys sprendimai sumažins poveikį aplinkai“, – teigė NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Küüsvek.

    Modernizacija siejama ir su elektromobiliais

    „Vilniaus apšvietimas“ prižiūri sostinės viešojo apšvietimo tinklą ir nurodo, kad jam naudoja iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją. Bendrovė taip pat integravo 478 elektromobilių įkrovimo stoteles į apšvietimo infrastruktūrą, plėsdama jos funkcionalumą.

    Ekspertai pažymi, kad šiuolaikinis miesto apšvietimas vis dažniau suvokiamas kaip daugiafunkcė platforma, ant kurios gali būti diegiami papildomi sprendimai: nuo įkrovimo prieigų iki įvairių jutiklių ar ryšio įrangos. Tokie projektai paprastai orientuoti ne tik į šviesos kokybę, bet ir į patikimumą, priežiūros sąnaudų mažinimą bei saugumą.

    NIB yra Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai priklausanti tarptautinė finansų institucija, kurios būstinė įsikūrusi Helsinkyje. Bankas skelbia siekiantis stiprinti Šiaurės ir Baltijos regiono konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą, o kredito reitingų agentūros jam yra suteikusios aukščiausio lygio reitingus.

  • Druskininkuose skambėjo Čiurlionis kitaip: nuo Bacho iki elektronikos ir netikėtos miško scenos

    Tarptautinis Druskininkų menų festivalis, šiemet pasitikęs 24-ąjį sezoną, pristatė atnaujintą tapatybę ir pasivadino „Čiurlionio paliesti“. Organizatoriai sako, kad naujas vardas pabrėžia Druskininkų ryšį su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir siekį jo idėjas tęsti šiuolaikiškai.

    Šio sezono programa buvo sudėliota taip, kad vienoje erdvėje susitiktų klasika, lietuvių folkloras, džiazas, elektroninė muzika, fotografija ir socialinė iniciatyva „Nepyk“. Festivalio renginiai vyko ne tik tradicinėse salėse, bet ir netikėtose vietose, kurios, pasak rengėjų, keitė klausymosi patirtį ir kūrė artimesnį ryšį su miestu.

    Festivalyje koncertavo aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio atlikėjai, tarp jų pianistai Viktoras Paukštelis ir Petras Geniušas, taip pat svečiai iš Škotijos ir Vokietijos. Anot organizatorių, tarptautiškumas išlieka viena svarbiausių festivalio krypčių, padedančių Druskininkams išlaikyti ryškų kultūrinį kalendorių.

    Programoje – premjeros ir netikėti žanrai

    Vienu ryškiausių akcentų tapo pirmą kartą Lietuvoje atliktas latvių kompozitoriaus Pēterio Vaskso koncertas violončelei ir orkestrui. Tai kūrinys, dažnai siejamas su šiaurietiška emocionalumo ir dvasinės įtampos estetika, todėl jo pasirodymas festivalyje laikomas reikšmingu įvykiu klausytojams, besidomintiems šiuolaikine akademine muzika.

    Švendubrės miške skambėjo choro Vilnius Voices aranžuotos lietuvių liaudies dainos, pritaikytos erdvėms, kuriose garsas susilieja su gamtos fonu. Tokie koncertai pastaraisiais metais vis labiau populiarėja Europoje, nes klausytojai ieško ne tik repertuaro, bet ir išskirtinės patirties.

    Audiovizualiniame pasirodyme „Čiurlionio sapnai“ kūrėjai Adas Gecevičius ir Vytautas Žarnauskas derino džiazo būgnus, elektroniką ir vaizdo projekcijas ant medžių, perkeldami Čiurlionio idėjas į šiuolaikinę formą. Organizatorių teigimu, tai buvo bandymas ne iliustruoti kūrinius, o pratęsti jų vaizduotės principą.

    Festivalis išsiplėtė per sezonus

    Festivalio meno vadovė pianistė Guoda Gedvilaitė-Goehle pabrėžia, kad pokyčiai susiję ne tik su pavadinimu, bet ir su struktūra. Šiemet renginiai neapsiribojo vien vasara: festivalis prasidėjo pavasarį ir tęsėsi iki spalio vidurio, leidžiant programai natūraliai skleistis per metų laikus.

    Pasak organizatorių, toks ritmas padeda išvengti renginių susigrūdimo ir kiekvienam koncertui suteikia daugiau dėmesio. Kartu tai atliepia platesnę kultūros sektoriaus kryptį, kai regioniniai festivaliai vis dažniau plečia sezonus, siekdami pritraukti auditorijas ne vien piko metu.

    „Mes, druskininkiečiai, visi esame vienaip ar kitaip Čiurlionio paliesti“, – sakė Guoda Gedvilaitė-Goehle.

    Ji aiškina, kad festivalio idėja remiasi ne vien Čiurlionio muzikos atlikimu, bet ir jo kūrybine laisve, skirtingų menų dialogu bei drąsa peržengti žanrų ribas. Organizatorių tikslas – kad į renginius ateitų įvairaus amžiaus klausytojai, o netikėti deriniai taptų tiltu tarp skirtingų muzikinių skonių.

    Festivalį „Čiurlionio paliesti“ organizuoja Druskininkų kultūros centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė. Tarp partnerių minimi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Mineral SPA Draugystė ir „Mano Druskininkai“.