CP v2

Blog

  • 800 plus laukia permainos: valdžia siūlo automatinį pratęsimą be kasmetinių prašymų

    Lenkijos valdžia rengia pakeitimus, kurie galėtų iš esmės supaprastinti 800 plus vaiko išmokos skyrimą. Siūloma, kad teisė į išmoką kitam laikotarpiui būtų pratęsiama automatiškai, tėvams kasmet nepildant naujo prašymo.

    Pagal projektą, jei šeimos situacija nesikeičia, institucijos sprendimą priimtų remdamosi anksčiau pateiktais duomenimis. Tai reikštų mažiau administracinės naštos tėvams ir mažiau rutininio darbo išmokas administruojančioms įstaigoms.

    Vis dėlto prašymų teikimas visiškai nedingtų. Jis išliktų svarbiausiose situacijose, pavyzdžiui, gimus vaikui ar šeimai grįžus iš užsienio, kai duomenų reikia iš naujo arba būtina patikslinti gyvenimo aplinkybes.

    Projekte taip pat numatomi aiškesni kriterijai, kas laikomas turinčiu teisę gauti išmoką. Tarp siūlomų patikslinimų minima galimybė išmoką skirti ir asmenims, kurie teismo sprendimu vykdo vadinamąją kasdienę vaiko priežiūrą.

    800 plus išmoka šiuo metu siekia apie 185 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką iki 18 metų ir yra mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Pagal skelbiamus Lenkijos socialinio draudimo duomenis, vien per 2025 metų paraiškų teikimo etapą gauta milijonai prašymų, todėl automatizavimas pristatomas kaip būdas išvengti pasikartojančių procesų.

    Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2027–2028 metų išmokų laikotarpio, kuris prasidėtų 2027 metų birželio 1 dieną. Projektą svarstyti planuojama Vyriausybės posėdyje, kurio metu turėtų paaiškėti ir galutinis siūlomų sprendimų variantas.

  • Anglis brangsta, bet tai tik dalis bėdos: gyventojams artėja tiekimo spragos ir ilgesnės eilės

    Anglies rinka Lenkijoje prieš šildymo sezoną darosi vis labiau įtempta: kainos kyla, o daliai pirkėjų svarbiausiu iššūkiu tampa ne tik sąskaita, bet ir pats kuro prieinamumas. Su tuo susijusios rizikos ypač aktualios gyventojams, kurie anglimi kūrena namus ir perka kurą iš aikštelių ar tiesiai iš tiekėjų.

    Pastaruoju metu anglies kaina sandėliuose už toną svyruoja maždaug nuo 400 iki 550 eurų. Rinkos dalyviai pastebi, kad kainos paprastai būna palankesnės pavasarį, kai šildymo sezonas pasibaigęs, o artėjant rudeniui brangimą didina staigiai suaktyvėjusi paklausa ir pirkėjų sprendimai pirkti paskutinę minutę.

    Brangsta ne tik dėl paklausos

    Šaltinių iš rinkos vertinimu, kainų spaudimą didina ir logistika. Jei tiekimas priklauso nuo ilgesnių transporto maršrutų, bet koks sutrikimas gali greitai persiduoti galutinei kainai ir realiam anglies trūkumui prekybos vietose.

    Profesinių sąjungų atstovai įspėja, kad situaciją gali paaštrinti tranzito per Rusijos teritoriją neapibrėžtumas, kuris veikia krovinių srautus iš Kazachstano. Tai siejama ne tik su geopolitine įtampa, bet ir su konkurencija dėl tų pačių transporto koridorių, kuriais gabenamos ir kitos strateginės prekės.

    Papildomų klausimų kelia ir importas jūra: anot rinkos komentatorių, didėja konkurencija dėl laivų, o bendros gabenimo sąnaudos auga. Dėl to dalis importuojamos anglies, įskaitant anglies siuntas iš Kolumbijos, tampa sunkiau pasiekiamos regionams, ypač jei uostų pralaidumas ir krovos prioritetai pirmiausia skiriami valstybės užsakymams.

    Vietinė gavyba nespėja paskui paklausą

    Vidaus tiekimą apsunkina ir tai, kad vietos gamintojai ne visada pajėgia greitai patenkinti staigiai išaugusios paklausos. Dėl to taikomi pardavimo limitai, o užsakymų įvykdymas kai kur vėluoja, todėl pirkėjai dažniau susiduria su ištuštėjusiomis aikštelėmis arba brangesniais likučiais.

    Rinkos įtampą didina ir pardavimo organizavimas didžiosiose valstybinėse anglies bendrovėse, kurios yra reikšmingos gyventojų segmentui. Kritikai teigia, kad net turint infrastruktūrą ir galimybes, tiesioginė prekyba kartais vyksta per mažais mastais, o tai lemia ilgesnes eiles ir augantį nepasitenkinimą.

    „Artėjant šaltesniems orams, pajusime vis didesnį anglies trūkumą, o mažesni kiekiai, kurie pasieks rinką, brangs ir dėl spekuliacinio spaudimo“, – sakė profesinės sąjungos „Sierpień 80“ vadovas Bogusławas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose rinkos sąlygose svarbiausias veiksnys tampa planavimas: kuo arčiau šildymo sezono, tuo dažniau kainas kelia ne vienas konkretus sprendimas, o kelių rizikų suma. Gyventojams tai reiškia, kad kainų svyravimai gali sutapti su periodais, kai anglies fizinis prieinamumas bus ribotas.

  • Lenkų „Zremb Chojnice“ gavo užsakymą NATO kariuomenei: sutarties vertė gali padvigubėti

    Lenkijos gamintojas „Zremb Chojnice“ sulaukė naujo užsakymo pagaminti specializuotus konteinerius vienos NATO valstybės kariuomenei. Sutarties vertė siekia apie 1 100 000 eurų, tačiau ji gali išaugti, jei užsakovas pasinaudos sutartyje numatyta papildomo pirkimo galimybe.

    Užsakymą pateikė subjektas, veikiantis Lenkijos rinkoje, o susitarime numatyta teisė užsakyti dar vieną tokią pačią konteinerių partiją. Pasinaudojus šia opcija bendra sandorių vertė galėtų pasiekti maždaug 2 200 000 eurų.

    Pristatymai numatyti 2027 metais

    Pirmieji pristatymai planuojami 2027 metų kovo 10 dieną, o galutinis darbų užbaigimo terminas turėtų būti patikslintas pradedant tiekimą. Tokia praktika gynybos pirkimuose nėra reta, nes grafikai dažnai derinami pagal kariuomenės logistiką ir priėmimo procedūras.

    „Matome didelę mobilų karinių sprendimų paklausą, todėl aktyviai teikiame pasiūlymus tiek Lenkijoje, tiek užsienyje“, – sakė „Zremb Chojnice“ vadovas Krzysztofas Kosiorekas-Sobolewskis.

    Įmonė tikisi, kad šis projektas padės atverti duris naujiems kontraktams, susijusiems su specializuotais konteineriais ir mobiliosiomis karinėmis darbo vietomis. Tokie sprendimai vertinami dėl galimybės greitai perdislokuoti ryšių, vadaviečių ar aptarnavimo infrastruktūrą.

    Dar vienas kontraktas gynybai

    Šis užsakymas papildo anksčiau pasirašytą susitarimą dėl konteinerinių ryšių kabinų gamybos Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Pastarojo kontrakto vertė siekė apie 4 500 000 eurų ir buvo įgyvendintas kaip papildomo pirkimo dalis pagal 2026 metais sudarytą sutartį su įmone, priklausančia Polska Grupa Zbrojeniowa.

    Ankstesniame projekte numatyta, kad paskutinė produkcijos pristatymo data yra 2027 metų birželio 30 dieną, o finansavimas siejamas su Europos Sąjungos instrumentu SAFE. Tokie mechanizmai gynybos sektoriuje vis dažniau naudojami siekiant spartinti pajėgumų stiprinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    „Zremb Chojnice“ specializuojasi karinių konteinerių, plieninių konstrukcijų ir transportavimo platformų gamyboje, taip pat tiekia konteinerius jūriniams projektams. Reikšminga dalis produkcijos eksportuojama, daugiausia į Europos Sąjungos šalis.

  • Lenkijoje skelbiamas pigesnis kuras: nuo antradienio mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti antradienį. Pagal nustatytas ribas, vairuotojams degalinėse žadamas kiek mažesnis benzino ir dyzelino įkainis nei savaitgalį ir pirmadienį.

    Nuo antradienio litro benzino 95 kaina negalės viršyti apie 1,56 euro, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,83 euro. Palyginimui, pirmadienį ir savaitgalį leistinos lubos buvo didesnės: atitinkamai apie 1,58 euro, 1,77 euro ir 1,84 euro už litrą.

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis vyriausybės priemonių, kuriomis siekiama stabdyti degalų brangimą ir sumažinti kasdienes vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi laikinais mokestinių komponentų pakeitimais, o maksimalios kainos atnaujinamos atskirais ministerijos pranešimais.

    Už nustatytų kainų ribų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už maksimalios kainos viršijimą gali siekti iki maždaug 230 000 eurų.

    Kartu su kainų lubomis taikomos ir platesnės fiskalinės priemonės: laikinas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, kurio finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, uždirbančioms vadinamuosius viršpelnius. Šios priemonės pristatomos kaip laikinos, o jų tęstinumas priklauso nuo energijos išteklių kainų bei biudžeto galimybių.

    Nors maksimalios kainos nustato viršutinę ribą, faktinės kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, priklausomai nuo konkurencijos bei tiekimo sąlygų. Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis kainų pokyčiai gali būti matomi ne tik dėl lubų sumažinimo, bet ir dėl skirtingos degalinių kainodaros.

  • PGE atnaujino strategiją iki 2035 metų: investicijos mažinamos iki 49 mlrd. eurų, griežtinami tikslai

    Nauja strategija iki 2035 metų

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė PGE paskelbė atnaujinusi strategiją iki 2035 metų, kurioje daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam kapitalo panaudojimui ir veiklos grąžai. Bendrovė pabrėžia, kad planus koreguoja dėl sparčiai kintančios elektros rinkos, didėjančios ekonomikos elektrifikacijos ir augančių investuotojų lūkesčių.

    Atnaujintas dokumentas pakeitė ankstesnę kryptį ir numato plėtrą per tris pagrindines ašis: augimą dėl elektrifikacijos, turto portfelio transformaciją ir investicinės bei operacinės veiklos efektyvumą. PGE teigia, kad sieks būti ne tik energijos gamintoja ir tiekėja, bet ir aktyviu pramonės bei skaitmeninių paslaugų plėtros partneriu.

    Investicijos mažėja, bet lieka didelės

    PGE nurodo, kad 2025–2035 metais į investicijas planuoja nukreipti apie 49 mlrd. eurų. Tai mažiau nei ankstesnėje strategijos versijoje, kur buvo numatyta apie 55 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja siekį didinti investicijų pelningumą, o ne vien apimtį.

    Finansiniuose tiksluose numatoma, kad per 2025–2035 metus sukaupta EBITDA siektų apie 49 mlrd. eurų, o 2030 metais ji turėtų sudaryti apie 3,5 mlrd. eurų. 2035 metais PGE tikisi EBITDA virš 7 mlrd. eurų, taip signalizuodama, kad vėlesniu laikotarpiu didesnę grąžą turi generuoti modernizuotas gamybos ir tinklų portfelis.

    Grupė taip pat planuoja sugrįžti prie dividendų nuo 2026 metų pelno, numatydama, kad dividendų pajamingumas neturėtų viršyti 5 proc. Kartu deklaruojama konservatyvesnė skolos kontrolė: maksimalus grynosios skolos ir EBITDA santykis būtų 2,8, o tikslas išlaikyti investicinį reitingą lieka galioti.

    Žalioji gamyba, dujos ir kaupikliai

    Pagal atnaujintus planus iki 2035 metų PGE sieks prijungti 11 gigavatų naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių galios. Kartu keliama ambicija turėti 18 gigavatvalandžių energijos kaupimo pajėgumų, kurie laikomi būtina sąlyga didesnei vėjo ir saulės integracijai.

    Strategijoje taip pat numatomas 9,6 gigavatų lanksčių dujinių pajėgumų tikslas, turint omenyje sistemos balansavimo poreikį ir anglies generacijos mažėjimą. PGE skaičiuoja, kad iki 2035 metų atsinaujinančių išteklių elektros gamyba iš grupės valdomų ir vystomų projektų turėtų siekti 28 teravatvalandes.

    Investicijų struktūroje didžiausios kryptys išlieka atsinaujinančios energetikos ir kaupimo projektai bei tinklų infrastruktūra. PGE nurodo, kad į atsinaujinančią energetiką ir kaupimą 2025–2035 metais planuojama skirti apie 19 mlrd. eurų, o į elektros tinklus, skirstymą ir susijusią infrastruktūrą – apie 16 mlrd. eurų.

    Akcentas vietiniam turiniui ir DI

    Naujoje strategijoje atsiranda ryškesnis vietinio komponento akcentas: PGE numato, kad per investicijų gyvavimo ciklą vietinis turinys turėtų sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. Tai siejama su tiekimo grandinių saugumu ir didesne ekonomine nauda šalies pramonei.

    Taip pat išskiriamos naujos kryptys, susijusios su duomenų centrų poreikiais ir skaitmenizacija. PGE mini DI sprendimų plėtrą ir specializuotus energetinius pasiūlymus duomenų centrams, kur patikimas elektros tiekimas ir lankstumas tampa konkurenciniu pranašumu visame regione.

    Kalbėdama apie investicijų discipliną, bendrovė pabrėžia, kad tikisi monetizuoti daugiau kaip 70 proc. investicinių išlaidų per reguliacinius mechanizmus, įskaitant tarifus ir kontraktus dėl skirtumo. Investicijoms, kurios remiasi pajėgumų ir energijos rinkomis, PGE taikiniu įvardija 7–9 proc. vidinę grąžos normą, o kitoms investicijoms – didesnę nei 9 proc. grąžą.

    Strategijoje taip pat numatoma efektyvinimo programa, kurios tikslas – apie 4,4 mlrd. eurų optimizavimo efektas. PGE teigimu, tai turėtų padėti pasiekti iškeltus pelningumo ir finansinio stabilumo rodiklius, net ir mažinant bendrą investicijų apimtį lyginant su ankstesne versija.

  • Prie Argentinos nufilmuotas paslaptingas milžinas: medūza plaukė su 19 žuvų palyda

    Prie Argentinos nufilmuotas paslaptingas milžinas: medūza plaukė su 19 žuvų palyda

    Argentinos pakrantės gelmėse mokslininkai užfiksavo vieną rečiausių jūrų reginių: milžinišką vadinamąją vaiduoklio medūzą, kurią lydėjo būrys jaunų žuvų. Vaizdus nufilmavo nuotoliniu būdu valdoma povandeninė transporto priemonė, tyrėjams neriant į prieblandos zoną.

    Kalbama apie rūšį Stygiomedusa gigantea, laikomą viena didžiausių medūzų pasaulyje. Jos varpas gali siekti daugiau nei 1 metro skersmenį, o keturios ilgos, kaspinus primenančios burninės ataugos užauga iki daugiau nei 10 metrų.

    Nors gyvūnas įspūdingo dydžio, žmonės jį pamato itin retai, nes ši medūza dažniausiai gyvena vidutinių gelmių vandenyse. Tyrėjai nurodo, kad nuo pirmojo aprašymo XIX amžiaus pabaigoje pasaulyje fiksuota mažiau nei apie 120 patikimų stebėjimų.

    Netikėta palyda prieblandos zonoje

    Nardymo metu maždaug 250 metrų gylyje mokslininkai pastebėjo lėtai pulsuojančią medūzą ir apie 19 mažų melsvai pilkų žuvų. Tai buvo jaunosios vairžuvės, plaukiojusios po medūzos „varpu“ ir tarp ilgų jos ataugų.

    Tyrėjų vertinimu, toks elgesys gali būti išlikimo strategija: atviroje vandens storymėje jaunikliai ypač pažeidžiami plėšrūnų. Didelis želė pavidalo kūnas ir ilgos ataugos gali veikti kaip judanti priedanga, apsunkinanti plėšrūnų ataką.

    Medūzos dažnai siejamos su skaudžiais nudegimais, tačiau apie šią rūšį nėra aiškių įrodymų, kad ji būtų pavojinga žmogui. Vis dėlto net ir silpnesnis geluonis ar vien jos dydis gali atgrasyti dalį plėšrūnų, todėl jaunos žuvys gali „slėptis“ vien dėl mažesnės rizikos.

    Ar tai partnerystė, ar išnaudojimas?

    Vaizdo medžiagoje matyti, kad viena žuvis lyg ir lesa kažką nuo medūzos ataugos. Mokslininkai neatmeta kelių versijų: žuvys galėjo rinkti parazitus, maitintis smulkiais organizmais nuo paviršiaus, pasisavinti medūzos sugautą grobį arba net krimsti pačios medūzos audinius.

    Toks ryšys gali būti nuo abipusiai naudingo iki vienpusiško. Kai kuriais atvejais žuvys, gyvendamos šalia medūzų, padeda šeimininkui atsikratyti parazitų, o mainais gauna maisto ir apsaugą, tačiau šįkart aiškių įrodymų, kad medūza gautų naudą, kol kas nėra.

    Įdomu ir tai, kad mokslininkai šį žuvų ir milžiniškos vaiduoklio medūzos ryšį įtarė jau kelis dešimtmečius. Dar 1973 metais panašios rūšys buvo aptiktos kartu traluose Šiaurės Atlante, tačiau tuomet nebuvo galimybės patvirtinti jų elgesio natūralioje aplinkoje.

    Kodėl tokių atradimų daugėja

    Pastaraisiais metais retų gelmių gyvūnų stebėjimų daugėja dėl sparčiai tobulėjančių nuotoliniu būdu valdomų robotų, galinčių ilgai dirbti ten, kur žmogui būtų sudėtinga ir pavojinga. Skirtingai nei tralavimas, tokie prietaisai leidžia pamatyti gyvūnus gyvus ir jų natūralius ryšius.

    Šis konkretus stebėjimas atliktas ekspedicijoje, kurios metu gelmių ekosistemos Argentinos šelfo zonoje buvo tirtos sistemingai. Tyrėjai pažymi, kad tokie vaizdai padeda kelti naujas hipotezes apie gelmių rūšių gyvenimo istoriją ir tai, kaip įvairiose vietose gali kisti skirtingų rūšių „sąjungos“.

    Mokslininkai pabrėžia, kad lieka neatsakytas esminis klausimas: ar žuvys medūzą naudoja tik kaip prieglobstį, ar ryšys apima ir mitybinius, galbūt net abipusiai naudingus elementus. Vis dėlto pats faktas, kad būrys jauniklių gali keliauti su tokia reta milžine, laikomas svarbiu įrodymu, ilgai trūkusiu gelmių ekologijos dėlionėje.

  • „Red Cat Holdings“ nori perimti „Steyr Motors“: vietoj variklių ir automobilių – dronų gamyba

    JAV dronų ir autonominių sistemų gamintoja „Red Cat Holdings“ paskelbė planus perimti Austrijos bendrovę „Steyr Motors“, turinčią daugiau nei šimtmečio istoriją. Sandoris reikštų strateginį posūkį: įmonė, ilgą laiką siejama su varikliais ir transporto technika, būtų dar glaudžiau įtraukta į sparčiai augantį dronų ir gynybos technologijų sektorių.

    „Red Cat Holdings“ ketina skelbti viešą savanorišką pasiūlymą supirkti visas „Steyr Motors“ akcijas, už vieną akciją siūlant 39 eurus. Bendra pasiūlymo vertė vertinama daugiau nei 160 mln. eurų, o siūloma kaina reikštų apie 28,9 proc. priedą, palyginti su ankstesniais rinkos vertinimais.

    Dalį akcijų jau yra sutikęs parduoti pagrindinis akcininkas B&C Holding Oesterreich, susijęs su didžiausia Austrijos privačia fondo struktūra B&C Privatstiftung, kuri valdo apie 15 proc. paketą. Kad pasiūlymas įsigaliotų, pirkėjui reikės pasiekti ne mažiau kaip 50 proc. akcijų ir dar vieną akciją, o sandorio užbaigimas siejamas su 2027 metų pirmąja puse.

    Kas lems sandorio eigą?

    Numatoma, kad perėmimas bus tikrinamas pagal korporatyvinius reikalavimus ir konkurencijos taisykles Austrijoje, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir Europos Komisijos vertinimo. Praktikoje tokie procesai dažnai priklauso nuo to, ar sandoris nekeičia konkurencinės aplinkos atskirose tiekimo grandinėse ir ar nėra jautrių nacionalinio saugumo aspektų.

    Gynybos pramonėje papildomą reikšmę turi ir technologijų perdavimo klausimai, ypač kai kalbama apie variklių sprendimus karinei technikai ar autonomines platformas. Todėl galutinė sandorio struktūra ir grafikas gali kisti priklausomai nuo priežiūros institucijų reikalavimų bei papildomų įsipareigojimų.

    Ką gamina „Steyr Motors“?

    „Steyr Motors“ šiandien orientuojasi į specializuotus dyzelinius variklius ir sprendimus, skirtus darbui ekstremaliomis sąlygomis nuo minus 46 iki plius 55 laipsnių. Bendrovė tiekia pagalbinius galios įrenginius „Leopard 2“ tankams, taip pat variklius bepilotei antžeminei ir jūrinei technikai.

    Tokia specializacija paaiškina, kodėl „Steyr Motors“ patraukli dronų ir autonomikos rinkos žaidėjams: patikimi, kompaktiški ir ekstremalioms apkrovoms pritaikyti energijos sprendimai tampa kritiškai svarbūs tiek žvalgybos, tiek logistikos ar taktinėms platformoms. Pastaraisiais metais Europoje augant gynybos užsakymams, didėja ir spaudimas plėsti gamybos pajėgumus bei integruoti skirtingas technologijas vienoje grupėje.

    Istorinis vardas naujame sektoriuje

    „Steyr“ vardas per šimtmetį buvo siejamas su įvairiomis transporto priemonėmis, įskaitant karinės paskirties techniką, o perėmimas reikštų naują etapą, kuriame prioritetu taptų dronai ir autonominės sistemos. Tokie sandoriai atspindi platesnę tendenciją: tradicinės inžinerijos įmonės vis dažniau tampa gynybos technologijų konsolidacijos taikiniu.

    Su „Steyr-Puch“ istorija siejamas ir Lietuvoje gerai žinomas faktas: lenktynininkas Sobiesławas Zasada buvo šios markės gamyklinis ralio vairuotojas, o 1966 metais laimėjo Europos ralio čempionato taurę. Tai primena, kad įmonės identitetas ilgą laiką buvo platesnis nei vien tik karinės paskirties sprendimai, tačiau dabar kryptį vis labiau diktuoja gynybos rinkos poreikiai.

    „Red Cat Holdings“ stiprina savo pozicijas ne tik dronų, bet ir antidroninių sprendimų segmente, orientuodamasi į gynybos, valdžios institucijų, ugniagesių ir viešojo saugumo klientus. Jei sandoris bus užbaigtas, jis gali tapti reikšmingu žingsniu kuriant vertikaliai integruotą tiekimo grandinę, kurioje varikliai ir energijos sprendimai būtų derinami su autonominėmis platformomis.

  • Lenkija atideda KSeF e. sąskaitų klaidų baudas iki 2028 metų: dar metai pasiruošimui įmonėms

    Lenkijos Vyriausybė antradienį svarsto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie apima Krajowy System e-Faktur (KSeF) sistemos įgyvendinimo korekcijas. Esminė žinia verslui – planuojama dar 12 mėnesių atidėti pinigines baudas už klaidas ir netikslumus e. sąskaitų sistemoje.

    Pagal projektą, sankcijų taikymo pradžia būtų nukelta iki 2028 metų sausio 1 dienos. Dabartinėse nuostatose numatyta, kad baudos už neteisingą dokumentų pateikimą per KSeF startuotų 2027 metų sausio 1 dieną.

    Kas keičiasi dėl KSeF?

    Finansų ministerijos parengtame projekte pabrėžiama, kad papildomas laikas skirtas sklandesniam prisitaikymui, ypač tiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomi pereinamieji laikotarpiai. Toks atidėjimas turėtų sumažinti riziką, kad įmonės bus baudžiamos vien dėl techninių ar procesinių nesklandumų diegiant sprendimą.

    Pereinamojo laikotarpio logika siejama ir su mažesniais pardavimų mastais: daliai mokesčių mokėtojų iki 2026 metų pabaigos išlieka galimybė naudoti elektronines arba popierines sąskaitas, jei mėnesio pardavimų vertė su PVM neviršija maždaug 2 300 eurų. Būtent tokie segmentai dažniausiai susiduria su didžiausiais resursų ir IT pasirengimo iššūkiais.

    „Baudų atidėjimas suteiks laiko prisitaikyti mokesčių mokėtojams, kuriems taikomi pereinamieji laikotarpiai, ir sumažins neteisingo dokumentavimo KSeF sistemoje bei galimų sankcijų riziką“, – teigiama projekto aiškinime.

    Kartu – sprendimai dėl atvirkštinio apmokestinimo

    Įstatymo pakeitimuose numatytos ir nuostatos, susijusios su PVM atvirkštinio apmokestinimo mechanizmu. Projektas apima tam tikras operacijas dujų sistemoje, elektros energijos sandorius ir paslaugas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų perleidimu.

    Vyriausybė siūlo šio mechanizmo galiojimą pratęsti dar apie 3,5 metų po 2026 metų gruodžio 31 dienos. Toks sprendimas paprastai grindžiamas siekiu mažinti PVM sukčiavimo rizikas jautriuose, didelės apimties sektoriuose ir išlaikyti aiškesnes taisykles rinkos dalyviams.

    Kada įsigaliotų pakeitimai?

    Pagal projekte pateiktą planą, naujos įstatymo nuostatos turėtų įsigalioti 2026 metų gruodžio 31 dieną. Praktikoje tai reikštų, kad dalis pokyčių būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, o baudos už KSeF klaidas realiai startuotų tik nuo 2028 metų pradžios.

    Verslui tai signalas, kad nors sankcijos ir atidedamos, pasiruošimo darbų atidėlioti nevertėtų: e. sąskaitų procesų sutvarkymas, duomenų kokybė ir integracijos su apskaitos sistemomis dažniausiai pareikalauja daugiau laiko nei planuojama, ypač didesnėse organizacijose.

  • ArcelorMittal koksinėje 3D spausdinimas keičia remontus: atsarginės dalys per kelias dienas

    ArcelorMittal Poland koksinėje Zdzieszowicuose 3D spausdinimas iš bandomosios naujovės virto kasdieniu įrankiu, padedančiu užtikrinti įrangos patikimumą ir gamybos tęstinumą. Įmonė skelbia, kad nuo 2019 metų čia pritaikyta daugiau nei 200 skirtingų sprendimų, o visoje ArcelorMittal Poland grupėje jų jau per 300.

    Pagrindinis pokytis – atsarginių dalių laukimas. Vietoje kelių mėnesių, kurie pramonėje dažnai reikalingi unikalioms detalėms pagaminti ir pristatyti, dalis komponentų dabar paruošiami per kelias dienas, nes jie atspausdinami vietoje arba labai greitai užsakomi pagal skaitmeninį modelį.

    „Zdzieszowicuose parodėme, kad 3D spausdinimas nėra technologinė įdomybė, o realiai remontus palaikantis įrankis, prisidedantis prie gamybos tęstinumo“, – sakė Adamas Juszczakas, atsakingas už 3D spausdinimo sprendimus Zdzieszowicuose.

    Koksinėje įdiegti sprendimai apima tiek plastiko, tiek metalo detales, gaminamas iš nerūdijančio ir konstrukcinio plieno bei pažangių polimerų. Įmonė nurodo, kad naudojamos medžiagos parenkamos taip, kad atlaikytų UV poveikį, alyvas, chemikalus ir mechanines apkrovas – tai ypač svarbu dirbant agresyvioje koksavimo aplinkoje.

    Metalo 3D spausdinimo atveju maksimalus gaminio tūris siekia 400 x 400 x 400 milimetrų, o plastiko detalėms – iki 800 x 800 x 1 000 milimetrų vienoje dalyje. Tai leidžia gaminti ne tik smulkius priedus, bet ir didesnius konstrukcinius elementus, kurių įprastai nebūtų galima greitai įsigyti.

    Įmonė pabrėžia, kad metalurgijos ir koksochemijos sektoriuose daug „standartinių“ detalių realiai būna pritaikomos konkrečiai įrangai, o agregatai projektuojami dirbti nepertraukiamai daugelį metų. Dėl to rinkoje ne visada egzistuoja lengvai prieinamos atsarginės dalys, o 3D spausdinimas tampa alternatyva ilgam tiekimo laikui.

    Pasak bendrovės, 3D spausdinimas mažina sandėliavimo poreikį, leidžia greičiau įgyvendinti konstrukcinius patobulinimus ir pagaminti detales, kurių nebeįmanoma nusipirkti arba kurių gamyba tradiciniais metodais būtų neproporcingai brangi. Praktikoje tai reiškia mažesnę prastovų riziką ir daugiau kontrolės, kai gedimai reikalauja skubių sprendimų.

    „Svarbiausia – suprojektuoti ar modifikuoti detales taip, kad jos būtų patvaresnės, patikimesnės, o neretai ir lengvesnės už pirmtakus. Kai kuriais atvejais tai leidžia smarkiai sumažinti sąnaudas, nes galima taisyti tik pažeistą vietą, nekeičiant viso brangaus mazgo“, – sakė Piotras Żarczyńskis, ArcelorMittal Poland Procesų ir nuolatinio tobulinimo biuro direktorius.

    Technologijos plėtra neapsiriboja vien Zdzieszowicais. ArcelorMittal Poland nurodo, kad šioje koksinėje jau dirba keturi FDM tipo 3D spausdintuvai, o po du spausdintuvus įdiegta Dąbrowa Górniczos ir Krokuvos padaliniuose, kurie taip pat aptarnauja ir kitus įmonės padalinius Lenkijoje.

    Ilgalaikėje perspektyvoje bendrovė planuoja stiprinti kompetencijas ir infrastruktūrą: ruošiama priedinių gamybos technologijų laboratorija Dąbrowa Górniczoje. Įmonės teigimu, jos tikslas – greitesnis unikalių dalių tiekimas, patikimesnės instaliacijos, didesnis darbo saugumas ir efektyvesnė kasdienė eksploatacija.

    ArcelorMittal Poland pažymi, kad dalis 3D spausdintų komponentų įvairiuose jos padaliniuose nepertraukiamai veikia jau apie septynerius metus. Tokie rezultatai, pasak įmonės, rodo, kad tinkamai parinktos medžiagos ir suprojektuotos detalės gali būti ilgaamžės net ten, kur apkrovos ir temperatūriniai režimai yra ypač sudėtingi.

  • Svinoujscės LNG terminale – reta situacija: vienu metu švartuojami du dujas gabenantys laivai

    Pirmadienio rytą į Svinoujscės SGD terminalą įplaukė metanovežis Celsius Carolina, atgabenęs suskystintas gamtines dujas iš Jungtinių Valstijų. Įprasta iškrova šįkart tapo išskirtine dėl vienos detalės: terminale tuo metu jau stovėjo kitas laivas – Avenir Ascension.

    Tokie sutapimai rodo, kokį intensyvų ritmą palaiko Lenkijos SGD infrastruktūra, ypač po to, kai Europa sparčiai didino alternatyvių dujų tiekimą vietoje rusiškų srautų. Terminalai vis dažniau dirba ne tik kaip importo vartai, bet ir kaip regioniniai logistikos centrai, per kuriuos dujos keliauja toliau į rinką.

    Du skirtingo dydžio laivai

    Celsius Carolina priskiriamas Atlanto maršrutus aptarnaujantiems metanovežiams: jo ilgis siekia 299 metrus, plotis – 46 metrus. Laivo krovinys po dujinimo gali sudaryti apie 110 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų, todėl tokie reisai reikšmingai papildo tiekimą.

    Tuo pat metu prie kitos krantinės buvęs Avenir Ascension yra gerokai mažesnis – 116 metrų ilgio ir 19 metrų pločio. Jo talpa siekia apie 7 500 kubinių metrų SGD, o tai atitinka maždaug 4 500 000 kubinių metrų dujų po regazifikacijos.

    Terminalas veikia ir kaip paskirstymo taškas

    Avenir Ascension į Svinoujscę atplaukė iš Travemiundės Vokietijoje, kuri neturi nei kranto, nei plaukiojančio SGD terminalo. Dėl to labiau tikėtinas scenarijus, kad mažesnis laivas atvyko ne atgabenti, o paimti krovinį, kuris vėliau galėtų būti pristatytas kitam uostui ar naudojamas bunkeriavimui.

    SGD bunkeriavimas Baltijos jūroje tampa vis aktualesnis, nes dalis keltų ir kitų laivų renkasi suskystintas dujas kaip taršą mažinantį kurą. Tokia paklausa skatina terminalus atlikti platesnę funkciją nei vien importas – aptarnauti mažesnius laivus ir užtikrinti regioninę tiekimo grandinę.

    Svinoujscės terminalo plėtra sustiprino šią kryptį: be didesnio pralaidumo, įrengta papildoma švartavimo vieta, leidžianti vienu metu vykdyti kelias operacijas. Metinis pajėgumas priimti dujas siekia apie 8,3 milijardo kubinių metrų, o dubliuota infrastruktūra didina atsparumą sutrikimams.

    Ekspertų teigimu, dviejų metanovežių buvimas tame pačiame terminale nėra neįprastas ir, laikantis procedūrų, nesumažina saugumo. Daugelyje pasaulio SGD terminalų lygiagretus krovos darbas yra įprasta praktika, leidžianti taupyti laiką ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.