CP v2

Blog

  • Močiutės sodo legenda grįžta: obelis Malinowa Oberlandzka vėl užkariauja sodus

    Močiutės sodo legenda grįžta: obelis Malinowa Oberlandzka vėl užkariauja sodus

    Sena veislė, vėl atrandama iš naujo

    Obelis Malinowa Oberlandzka, dar vadinama Malinówka, yra sena desertinė veislė, minima dar XVIII amžiuje. Pastaraisiais metais ji vėl dažniau sodinama privačiuose soduose, nes žmonės ieško tradicinių skonių ir atsparesnių, mažiau priežiūros reikalaujančių medžių.

    Šios veislės sugrįžimą skatina ir platesnė tendencija Europoje: senųjų vaismedžių veislių išsaugojimas, biologinės įvairovės didinimas bei noras auginti vietinėms sąlygoms labiau prisitaikiusius augalus. Tokie vaismedžiai dažnai vertinami ne tik dėl derliaus, bet ir dėl istorijos bei kulinarinio paveldo.

    Kuo išsiskiria Malinowa Oberlandzka obuoliai

    Malinowa Oberlandzka obuoliai dažnai apibūdinami kaip saldžiarūgščiai, sultingi, su trapia, kiek biria tekstūra ir lengva avietine skonio nata. Minkštimas dažniausiai šviesus, kartais po odele įgauna vos rausvą atspalvį, o vaisiai būna vidutiniai arba didesni.

    Derliaus brandą ši veislė paprastai pasiekia rugsėjo pabaigoje, o geriausias skonis išryškėja vėliau, dažniausiai spalio pabaigoje. Svarbu įvertinti, kad didesni vaisiai paprastai prasčiau laikosi per žiemą, todėl jie labiau tinka greitam vartojimui, sultims, desertams ar naminiams perdirbimo būdams.

    Auginimas sode: kas svarbiausia

    Šiai obeliai geriausiai tinka saulėta, šilta ir vėdinama vieta, nes šviesa tiesiogiai veikia ir vaisių nusispalvinimą, ir skonį. Dirvai labiausiai tinka derlinga, humusinga, laidžiai vandeniui pralaidi, vidutiniškai drėgna žemė, o pavasarį augimą galima pastiprinti kompostu.

    Sodinti galima rudenį, kai nukrenta lapai, arba ankstyvą pavasarį, kol neprasidėjo intensyvi vegetacija. Praktikoje svarbu, kad skiepo vieta liktų virš žemės, o pasodintas medelis būtų stabiliai įtvirtintas ir pirmus sezonus gautų pakankamai drėgmės.

    Kaip ir daugeliui senųjų veislių, Malinowa Oberlandzka gali būti būdingas periodinis derėjimas, kai gausesnį derlių keičia silpnesni metai. Tai dažnai suvaldo reguliari priežiūra: vainiko retinimas, subalansuotas tręšimas ir apgalvotas genėjimas, kuris padeda palaikyti medžio sveikatą ir vaisių kokybę.

    Renkantis šią veislę verta suplanuoti ir apdulkinimą, nes geresniam derliui paprastai reikalingi kiti tuo pačiu metu žydintys obelų kaimynai. Dėl to soduose dažnai sodinama ne viena, o kelios skirtingos veislės, taip užtikrinant stabilesnį derėjimą ir platesnį skonių pasirinkimą.

  • Auksinio derliaus pažadas: kaip auginti slyvą „Karalienė Viktorija“ ir ko vengti

    Auksinio derliaus pažadas: kaip auginti slyvą „Karalienė Viktorija“ ir ko vengti

    Sena veislė, grįžtanti į sodus

    Slyva „Karalienė Viktorija“ – sena britiška veislė, minima nuo XIX amžiaus vidurio. Ji iki šiol vertinama dėl gausaus derėjimo ir desertinių vaisių, todėl dažnai pasirenkama namų sodams.

    Medis auga vidutiniškai stipriai, formuoja gana laisvą, apvalią lają, o šakos, užmezgus gausų derlių, linksta nuo vaisių svorio. Pirmųjų slyvų dažnai sulaukiama jau antrais ar trečiais metais po pasodinimo.

    Vaisiai, dėl kurių ją renkasi

    Šios veislės slyvos paprastai būna stambios, ovalios, rausvai raudonos ar rausvai violetinės, su melsvu apnašu. Minkštimas šviesiai gelsvas, sultingas ir saldus, o kauliukas palyginti lengvai atsiskiria.

    Derlius dažniausiai prinoksta nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pradžios, tačiau vaisiai neretai noksta nevienodai. Dėl to skynimą gali tekti atlikti keliais etapais, o pernokusių vaisių geriau nelaikyti ant šakų, nes jie greitai suminkštėja.

    „Karalienė Viktorija“ laikoma savidulke, tad jai nebūtina kitos slyvos kaimynystė, kad derėtų. Vis dėlto gausus užmezgimas turi kainą: palikus per daug vaisių, jie smulkėja, o skonis gali suprastėti, todėl naudinga retinti užuomazgas.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti

    Geriausiai ši slyva auga saulėtoje, šiltoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Reikėtų vengti žemumų, kur žiemą ar pavasarį kaupiasi šaltas oras, nes jauni medeliai jautresni šalčiui.

    Dirvai tinka derlinga, neužmirkstanti, bet ir neperdžiūvanti žemė, pageidautina artima neutraliai reakcijai. Sunkus, nuolat šlapias gruntas didina šaknų problemų ir ligų riziką, todėl svarbu, kad vanduo po lietaus neužsistovėtų.

    Sodinant verta palikti erdvės lajos augimui: namų sode dažnai orientuojamasi į maždaug 3 metrų atstumą tarp medžių ir apie 4 metrus tarp eilių, ypač derlingesnėje dirvoje. Tikslūs tarpai priklauso ir nuo poskiepio, todėl šią informaciją verta pasitikslinti perkant sodinuką.

    Po pasodinimo svarbus formuojamasis genėjimas, kad laja būtų tvirta ir pralaidi šviesai. Jauniems medeliams dažnai trumpinamas viršūninis ūglis, o vėliau kasmet šalinamos sausos, pažeistos ar ligotos šakos, kad derlius neperkrautų medžio.

    Dažniausios klaidos ir ligų rizika

    Viena dažnesnių klaidų – per ilgas delsimas nuimti prinokusias slyvas: jos greitai minkštėja ir blogiau laikosi. Kitas svarbus aspektas – derliaus perteklius, kai neskiriama dėmesio retinimui ir lajos priežiūrai.

    Priežiūroje svarbu stebėti kaulavaisių ligas, ypač drėgnesniais metais, kai vaisiai linkę skilinėti ir pūti. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus, svarbu greitai pašalinti užkrėstus vaisius ar šakeles ir pasirūpinti geru lajos vėdinimu.

    Nors ši veislė nėra pati lengviausia pradedantiesiems, jos savidulka, ankstyvas derėjimas ir saldūs, stambūs vaisiai paaiškina, kodėl „Karalienė Viktorija“ ir šiandien laikoma viena patikimiausių pasirinkimų namų sodui.

  • Daržininkai rugsėjį sėja šį augalą: uždengia dirvą, mažina piktžoles ir kaupia azotą

    Daržininkai rugsėjį sėja šį augalą: uždengia dirvą, mažina piktžoles ir kaupia azotą

    Rudenį, kai lysvės po derliaus nuėmimo pamažu tuštėja, vis daugiau daržininkų renkasi jas ne palikti plikas, o apsėti žaliajai trąšai skirtais augalais. Vienas dažniausių pasirinkimų rugsėjo mėnesį yra gauruotoji vikė, ankštinių šeimos augalas, vertinamas dėl gebėjimo kaupti azotą ir greitai suformuoti tankią žalios masės dangą.

    Gauruotoji vikė iš rudens paprastai auga lėčiau, tačiau peržiemoja ir pavasarį startuoja itin sparčiai. Dėl to ji padeda dirvai „neužmigti“: šaknys gerina struktūrą, o antžeminė masė saugo paviršių nuo lietaus išmušimo ir vėjo, taip mažindama erozijos riziką.

    Kuo naudinga gauruotoji vikė

    Didžiausias šio augalo privalumas yra natūralus dirvos praturtinimas azotu. Ant vikės šaknų gyvena gumbelinės bakterijos, kurios „sugauna“ atmosferos azotą ir paverčia jį augalams prieinama forma, o vėliau, suirus žaliajai masei, dalis šių maisto medžiagų grįžta į dirvą.

    Tankiai sužėlusi vikė veikia ir kaip natūralus barjeras piktžolėms. Uždengtas dirvos paviršius prasčiau praleidžia šviesą, todėl piktžolių sėkloms sunkiau sudygti, o pavasarį greitai augantis žalias kilimas padeda išlaikyti tvarkingesnes lysves be intensyvaus ravėjimo.

    Baigiant vikės auginimą, žalią masę galima nupjauti ir palikti kaip mulčią arba negiliai įterpti į dirvą. Taip padidinamas organinės medžiagos kiekis, o tai siejama su geresniu drėgmės išlaikymu ir aktyvesne dirvos mikroorganizmų veikla.

    Kada ir kaip sėti rudenį

    Norint, kad vikė spėtų sudygti ir gerai įsišaknyti iki šalčių, sėją paprastai verta planuoti vasaros pabaigoje arba rugsėjį. Praktikoje orientuojamasi į maždaug 30–45 dienas iki stipresnių šalnų, nes per vėlai pasėtas augalas gali silpniau peržiemoti.

    Lysvėse dažniausiai pakanka pašalinti stambesnes augalų liekanas ir daugiametes piktžoles, o dirvą lengvai supurenti bei išlyginti. Sėklos gali būti beriamos paskleidžiant arba sėjant eilutėmis, o tuomet užžeriamos maždaug 3–5 centimetrų dirvos sluoksniu ir švelniai prispaudžiamos.

    Jei rudenį dirva sausa, po sėjos pravartu palaistyti, kad dygimas būtų tolygesnis. Atsparumas šalčiui nereiškia, kad kiekvienas augalas išsilaikys bet kokiomis sąlygomis, todėl svarbiausia yra nepervėlinti sėjos ir užtikrinti, kad vikė iki žiemos spėtų sustiprėti.

    Kodėl verta maišyti su rugiais

    Gauruotoji vikė turi ilgus, liaunus, besidriekančius stiebus, todėl ją dažnai sėja kartu su žieminiais rugiais. Rugiai sukuria atramą, dėl kurios vikė mažiau gula, o bendras pasėlis sudaro tvirtesnį ir tolygesnį dirvos dangos sluoksnį.

    Tyrimuose, kuriuose vertintas vikės peržiemojimas, pastebėta, kad mišiniai su javais gali padėti geriau išsilaikyti per šalčius, be kita ko, dėl geresnio sniego sulaikymo. Praktinis rezultatas darže paprastas: pavasarį dažniau gaunama vientisa, greitai atželianti žalioji masė.

    Derinys naudingas ir dėl skirtingų funkcijų: vikė labiau siejama su azoto kaupimu bei organine mase, o rugiai greitai uždengia dirvą ir gali efektyviau pristabdyti piktžoles. Svarbu pavasarį žaliąją trąšą nupjauti ir panaudoti dar iki subręstant sėkloms, kad augalai nepradėtų plisti nepageidaujamai.

  • Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaime, Gražiškių seniūnijoje, paminėtos politinio kalinio, disidento ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko 100-osios gimimo metinės. Jo gimtinėje šia proga atidengtas skulptoriaus Adolio Pečkio sukurtas atminimo suolelis.

    Į minėjimą susirinko B. Gajausko artimieji, kraštiečiai, savivaldos ir kitų institucijų atstovai bei svečiai. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė.

    „Balio Gajausko gyvenimas liudija, kokią didelę kainą teko mokėti už Lietuvos laisvę. Svarbu saugoti tokių žmonių atminimą ir perduoti jų istorijas jaunajai kartai“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Balys Gajauskas gimė 1926 metais Vygrelių kaime. Už antisovietinę veiklą jis buvo persekiojamas ir kalinamas, o sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje iš viso praleido 37 metus.

    Istorikai pabrėžia, kad tokios patirtys buvo būdingos daugeliui sovietų represijų aukų, tačiau B. Gajausko atvejis išsiskiria ilga ir nuoseklia kova už žmogaus teises. Jo biografija primena, kad okupacijos metais laisvės siekis dažnai kainuodavo ne vienus metus, o ištisus gyvenimo dešimtmečius.

    Minėjimas vėliau persikėlė į Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų. Čia surengtas susitikimas su B. Gajausko dukra Gražina Gajauskaite ir pristatyta dokumentinė apybraiža „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“.

    Renginyje taip pat bendrauta su apybraižos kūrėjais ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte. Organizatoriai akcentavo, kad atminimo įamžinimo iniciatyvos padeda bendruomenėms išlaikyti gyvą istorinę atmintį ir aiškiau suprasti laisvės kainą.

    Padėkota visiems, prisidėjusiems prie B. Gajausko atminimo įamžinimo, taip pat akcinei bendrovei „Via Lietuva“ už suteiktą paramą įgyvendinant iniciatyvą.

  • Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasų rajono savivaldybė pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atrasti žmones, galinčius tapti Zarasų krašto garbės ambasadoriais už rajono ribų. Idėja skirta stiprinti ryšius su kitur gyvenančiais zarasiškiais ir bendraminčiais, kurie savo veikla galėtų garsinti kraštą.

    Kandidatu gali būti tiek kitame Lietuvos mieste ar užsienyje gyvenantis Zarasų krašto žmogus, tiek asmuo, kuris nėra kilęs iš šio regiono, tačiau nori prisidėti prie jo matomumo ir augimo. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausia yra reali motyvacija ir galimybė padėti savo patirtimi, idėjomis ar kontaktais.

    Ko tikimasi iš ambasadorių?

    Garbės ambasadoriaus vardas apibrėžiamas kaip savanoriška ir neatlygintina veikla, orientuota į ryšių kūrimą ir Zarasų krašto pristatymą. Tikimasi, kad ambasadoriai galėtų prisidėti prie verslo, turizmo, kultūros, švietimo ar kitų bendrų iniciatyvų, kurios kuria ilgalaikę naudą bendruomenei.

    Tokių iniciatyvų praktika Lietuvoje vis dažniau siejama su diaspora ir grįžtamojo ryšio skatinimu, kai regionai ieško būdų, kaip išlaikyti ryšį su išvykusiais gyventojais. Savivaldybės dažniausiai akcentuoja ne simbolinius titulus, o tinklaveiką ir konkrečius projektus, kurie padeda pritraukti idėjų, partnerių ar investicijų.

    Kaip siūlyti kandidatą?

    Kandidatą gali pasiūlyti tiek pavienis žmogus, tiek organizacija, taip pat leidžiama pateikti ir savo kandidatūrą. Jei siūlomas kitas asmuo, būtinas išankstinis jo sutikimas.

    Kandidatūrų laukiama iki spalio 15 dienos. Užpildytą kandidato anketą savivaldybė prašo atsiųsti elektroniniu paštu info@zarasai.lt, o anketą ir vardo suteikimo nuostatus nurodo esant savivaldybės interneto svetainėje.

  • Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 3 dieną Lietuvoje vyks nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos Vyčio skliautas 2026. Jų tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veiktų mobilizacijos procesai ir institucijų sąveika kilus krizei.

    Pratybas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Tokie patikrinimai paprastai apima sprendimų priėmimo grandines, informacijos perdavimą ir pasirengimą užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybose dalyvaus ir Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybių įsitraukimas yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojami praktiniai veiksmai, susiję su gyventojų informavimu, civilinių pajėgumų koordinavimu ir kritinių paslaugų užtikrinimu.

    Kas yra mobilizacinė sistema

    Nacionalinė mobilizacinė sistema apima mechanizmus, kurie leidžia valstybei greitai sutelkti reikalingus žmogiškuosius ir materialinius išteklius gynybai bei kitoms kritinėms funkcijoms. Praktikoje tai reiškia suderintus veiksmus tarp ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų.

    Pratybų metu tikrinama ne tik formali procedūrų atitiktis, bet ir tai, kaip jos veikia laiko spaudimo sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas institucijų komunikacijai, sprendimų priėmimo greičiui ir veiksmų koordinavimui.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Tokio tipo pratybos dažniausiai vykdomos kaip institucinis patikrinimas, tačiau jos gali apimti ir informavimo priemones, kai visuomenė supažindinama su veiksmais krizės metu. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius savivaldybių ir valstybės institucijų pranešimus, jei būtų planuojami konkretūs veiksmai vietoje.

    Mobilizacijos ir visuomenės pasirengimo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, todėl pratybos laikomos ne vien formaliu testu, bet ir praktiniu pasirengimo stiprinimu. Institucijos paprastai siekia įvertinti, ar parengti planai yra įgyvendinami ir ar turimi resursai atitinka realius poreikius.

  • Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Rugsėjo 25–27 dienomis Zarasų mieste ir rajone vyks Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės lauko taktikos pratybos „Saugūs Zarasai’26“. Organizatoriai perspėja, kad gyventojai šiuo laikotarpiu gali girdėti šūvius ir kitus neįprastus garsus, taip pat matyti dūmų imitaciją.

    Pratybos numatytos tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, todėl didesnis aktyvumas gali būti pastebimas ir vakare ar naktį. Mokymų metu planuojama naudoti imitacinius šaudmenis, garso priemones ir bepiločius orlaivius, o tai kai kuriose vietovėse gali sukelti papildomą triukšmą.

    Pratybų teritorijoje gyventojai gali sutikti ginkluotus, skiriamaisiais ženklais pažymėtus šaulius, taip pat pamatyti jų naudojamas sausumos ir vandens transporto priemones. Pabrėžiama, kad tai mokomosios pratybos, skirtos šaulių taktiniams įgūdžiams ir sąveikai lavinti.

    Ko tikėtis gyventojams?

    Dažniausiai tokio pobūdžio mokymai apima judėjimą vietovėje, ryšio ir koordinavimo užduotis, stebėjimo bei orientavimosi veiksmus, todėl gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir įvertinti, kad matomi veiksmai nėra realus incidentas. Jei pratybų metu pasirodytų dūmai, tai gali būti dūmų imitacija, naudojama taktinėms situacijoms modeliuoti.

    Organizatorių teigimu, pratybų metu bus laikomasi saugos reikalavimų, aplinkosaugos ir kelių eismo taisyklių. Taip pat nurodoma, kad pratybos neturėtų trikdyti įprastos gyventojų kasdienės veiklos, o šaulių veiksmai bus organizuojami taip, kad būtų užtikrintas saugumas.

    Kodėl tokios pratybos rengiamos?

    Lietuvos šaulių sąjunga reguliariai rengia mokymus skirtinguose Lietuvos regionuose, siekdama parengti narius gynybos užduotims ir veikimui krizės situacijose. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama realistiškoms pratyboms su aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis, ryšio priemonėmis ir vietovės pažinimu.

    Gyventojams, kuriems kyla klausimų dėl pratybų eigos ar konkrečių teritorijų, rekomenduojama sekti oficialią organizatorių informaciją ir savivaldybės skelbiamus pranešimus. Skubios pagalbos tarnybas patariama informuoti tik tais atvejais, kai pastebima akivaizdi reali grėsmė ar incidentas, nesusijęs su mokymais.

  • Visaginas ruošia tautų šventę: „Rudeninės“ grįžta su eisena, muge ir koncertais iki vėlumos

    Visaginas ruošia tautų šventę: „Rudeninės“ grįžta su eisena, muge ir koncertais iki vėlumos

    Rugsėjo 25–26 dienomis Visagine vyks X tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“, kviečiantis miestą patirti skirtingų tradicijų, muzikos ir amatų savaitgalį. Organizatoriai žada renginius nuo iškilmingos eisenos iki vakarinio koncerto, o pagrindinės veiklos bus sutelktos Sedulinos alėjoje ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.

    Festivalis Visagine rengiamas kaip bendruomenes jungianti tradicija, atspindinti miesto daugiakultūrį charakterį. Šis formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Lietuvos miestuose: šventėse akcentuojamos ne tik sceninės programos, bet ir gyvas pažinimas per maistą, amatus, edukacijas ir bendras veiklas.

    Programa prasidės eisena

    Rugsėjo 25 dieną numatyta iškilminga festivalio eisena, kuri startuos nuo Visagino kultūros centro „Draugystė“ ir drieksis iki mažojo amfiteatro. Po eisenos planuojamas oficialus atidarymas ir koncertas su šokių vakaronės elementais, įtraukiant žiūrovus.

    Rugsėjo 22 dieną–spalio 22 dieną kultūros centre bus rodoma festivalio fotografijų paroda „Akimirkos“. Tokios parodos tapo įprasta didesnių renginių tąsa, leidžiančia šventei išlikti mieste ilgiau nei vieną savaitgalį.

    Mugė, edukacijos ir kultūrų valandos

    Rugsėjo 26 dieną Sedulinos alėjoje vyks amatininkų mugė, o dieną papildys amatininkų kiemelių atidarymas ir edukacinės programos. Skelbiama, kad pristatomi bus sertifikuoti tradiciniai gaminiai, taip pat numatytas parodomasis šakočio kepimas, kurį rengs UAB „Romnesa“ atstovai.

    Šeštadienį taip pat planuojamos atskirų kultūrų valandos, kuriose pasirodys Visagino kultūros centro kolektyvai ir svečiai. Programoje minimos baltarusių, lietuvių, latvių, rusų, totorių, kirgizų, ukrainiečių, uzbekų, lenkų ir armėnų tradicijos.

    Vakare – didysis koncertas

    Didysis vakaro koncertas „Kultūrų derlius“ suplanuotas rugsėjo 26 dieną vakare. Skelbiama, kad scenoje pasirodys kolektyvai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, taip pat numatyti įvairių regioninių folkloro tradicijų pasirodymai.

    Rugsėjo 27 dieną planuojama tęstinė festivalio dalis – kūrybiniai susitikimai ir dirbtuvės, skirtos svečių bendravimui su vietos tautinėmis bendrijomis. Tokios veiklos dažnai tampa svarbia šiuolaikinių festivalių kryptimi, kai dėmesys skiriamas ne tik žiūrėjimui, bet ir dalyvavimui.

  • „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų: kaip saugos DI agentus, kai jie ima veikti įmonių sistemose

    „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų: kaip saugos DI agentus, kai jie ima veikti įmonių sistemose

    DI saugumo bendrovė „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėsti jos vykdymo metu veikiančią DI agentų saugos platformą. Finansavimui vadovavo investuotojas 42CAP, prisidėjo a16z CSX ir HTGF.

    Bendrovę įkūrė Jensas Ernstbergeris ir Michelis Osswaldas, turintys patirties saugiojo skaičiavimo, taikomosios kriptografijos ir DI sistemų srityse. „Kontext“ kuria programinę įrangą, kuri įmonėms turėtų suteikti daugiau matomumo ir kontrolės, ką konkrečiai daro DI agentai.

    Didėjant DI agentų panaudojimui už pokalbių lango ribų, daugėja ir rizikų, susijusių su jų prieigomis bei autonomija darbo aplinkoje. Tokie agentai gali rašyti kodą, pasiekti failus, vykdyti užduotis su įmonės paskyromis, todėl klaida ar piktnaudžiavimas gali reikšti ne tik neteisingą atsakymą, bet ir realius veiksmus sistemose.

    Kontrolė veiksmo momentu

    „Kontext“ platforma pozicionuojama kaip tarpinis sluoksnis tarp DI agentų ir įrankių bei sistemų, su kuriomis jie sąveikauja. Sprendimas realiu laiku vertina agento veiksmus pagal saugumo politiką ir rizikos signalus, atsižvelgdamas į agento tapatybę, prašomą veiksmą, taikinį ir užduoties kontekstą.

    Tokio tipo architektūra tampa aktuali įmonėms, kurios diegia agentines DI sistemas su plačiomis teisėmis, pavyzdžiui, darbui su dokumentais, kodu, bilietų sistemomis ar vidiniais duomenų šaltiniais. Praktikoje rizika kyla ne tik dėl neteisingų atsakymų, bet ir dėl netinkamai suformuluotų užduočių, per plačių leidimų ar net netiesiogiai įvestų kenkėjiškų nurodymų per turinį, su kuriuo agentas dirba.

    „DI agentas gali būti tinkamai autentifikuotas, naudoti patvirtintą įrankį, bet vis tiek atlikti veiksmą, kurio niekas neleido. Kai agentai iš teksto generavimo pereina prie programinės įrangos valdymo, įmonėms reikia kontrolės taško veiksmo momentu. „Kontext“ sujungia tapatybę, užduoties kontekstą ir politiką, kad nuspręstų, ką agentui leidžiama daryti dar prieš veiksmui įvykstant“, – sakė „Kontext“ bendraįkūrėjas Jensas Ernstbergeris.

    Nuo stebėsenos iki blokavimo

    Komandos, diegiančios sprendimą, pradžioje gali įjungti stebėsenos režimą, kad suprastų, kaip agentai elgiasi realioje aplinkoje ir kokia veikla galėtų būti rizikinga. Tai leidžia įsivertinti, kaip saugumo taisyklės veiktų praktikoje, netrikdant kasdienio darbo procesų.

    Įjungus vykdymo režimą, platforma gali blokuoti neleistinus veiksmus dar prieš jiems įvykstant ir išsaugoti audituojamą sprendimų pėdsaką. Tokia prieiga svarbi atitikties reikalavimams ir incidentų tyrimams, kai reikia aiškiai atsekti, kas, kada ir kodėl bandė atlikti konkretų veiksmą.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerijos komandai plėsti, toliau vystyti vykdymo metu taikomą kontrolės platformą ir padėti klientams diegti DI agentus su didesniu matomumu bei valdymu. Rinkoje tai atliepia augančią tendenciją DI sprendimus vertinti ne tik pagal našumą, bet ir pagal valdomą riziką, ypač kai agentams suteikiamos prieigos prie jautrių verslo sistemų.

  • „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    Šiaurės šalių energetikos bendrovė „Fortum“ prisijungė prie ankstyvosios stadijos fondo „Norrsken Evolve“ kaip ribotos atsakomybės partnerė ir investuoja per savo inovacijų bei rizikos kapitalo padalinį. Įsipareigojimas paskelbtas po to, kai vasarą fondas uždarė perviršiu pasirašytą 62 mln. eurų investicijų raundą.

    „Norrsken Evolve“ orientuojasi į pre-seed etapą ir siekia paspartinti įkūrėjus, kuriančius tvarią ir atsparią Europos ekonomiką. Fondo komanda nurodo, kad iki šiol rėmė daugiau nei 80 įmonių, o apie 75 proc. jų vėliau pritraukė papildomą finansavimą.

    Elektrifikacija tampa strategija

    Elektrifikacija keičia pramonę, energetikos sistemas ir vartojimo įpročius, o Europa ją vis dažniau traktuoja kaip konkurencingumo ir energetinio saugumo klausimą. Švarios elektros gamyba vietoje mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas.

    Didžioji dalis proveržių, reikalingų tinklams, lankstumui ir pramonės dekarbonizacijai, gimsta ankstyvose įmonėse. Būtent todėl pre-seed ir seed etapo kapitalas, kartu su pramonės partnerių kompetencija, tampa kritiškai svarbus, kad technologijos greičiau pasiektų rinką.

    Ką partnerystė duos portfeliui

    Partnerystė sujungia „Norrsken“ pozicijas Šiaurės ir Europos startuolių ekosistemoje su „Fortum“ patirtimi energetikos sistemų, elektrifikacijos, pramonės dekarbonizacijos ir energijos rinkų srityse. Fondo portfelio įmonėms tai reiškia ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie praktinių žinių apie tai, kaip energija realiai gaminama, perduodama ir parduodama.

    „Fortum“ pabrėžia, kad patikima energijos sistema ateityje priklausys nuo greitesnių inovacijų ir glaudesnio verslo, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimo. Bendrovė nurodo aptarnaujanti daugiau nei 2 mln. klientų, o jos veikla apima mažo anglies intensyvumo elektros gamybą, klientų paslaugas bei šildymo ir vėsinimo sprendimus.

    „Ateities energetikos sistema bus sukurta greitesnėmis inovacijomis ir glaudesniu verslininkų, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimu. Šia partneryste stipriname ryšį su naująja įmonių karta, kuriančia elektrifikacijos, lankstumo, pramonės dekarbonizacijos ir kitų svarbių energetikos iššūkių sprendimus“, – sakė „Fortum“ inovacijų ir investicijų viceprezidentas Gustavas Eilertsenas.

    „Europa turi talentų ir technologijų, kad jos ekonomika būtų paremta švaria elektra, o mūsų įkūrėjai kuria įmones, kurios tai pavers realybe. „Fortum“ suteikia tai, ko finansiniai investuotojai dažnai neturi: praktinį supratimą, kaip energija gaminama, transportuojama ir parduodama“, – sakė „Norrsken Evolve“ generalinis partneris Johanas Attby.

    Platesnis kontekstas: tikslai ir politika

    „Fortum“ investicija dera su platesnėmis „Norrsken“ iniciatyvomis, kuriomis siekiama spartinti elektrifikaciją Europoje. Tarp jų minima „Electro Union“ kampanija, raginanti Europos Sąjungą kelti tikslą iki 2040 metais 50 proc. galutinio energijos suvartojimo elektrifikuoti.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka: elektrifikacijos plėtrai būtini tinklų pajėgumai, aiškūs reguliaciniai signalai, lankstumo priemonės ir vartotojams patrauklūs modeliai. Todėl fondų ir pramonės partnerystės, galinčios padėti startuoliams testuoti sprendimus realiomis sąlygomis, tampa svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.