CP v2

Blog

  • JAV Federalinis rezervas siūlo naujas stabilkoinų taisykles: ką keistų GENIUS Act planas

    JAV Federalinis rezervas siūlo naujas stabilkoinų taisykles: ką keistų GENIUS Act planas

    JAV Federalinis rezervas pristatė siūlymus, kurie nustatytų aiškesnes stabilkoinų leidėjų rezervo turto ir kapitalo taisykles. Pokyčiai siejami su GENIUS Act įgyvendinimu ir turėtų suvienodinti reikalavimus rinkos dalyviams, ypač tiems, kurie leidžia vadinamuosius mokėjimo stabilkoinus.

    Pagal pasiūlymą stabilkoinai turėtų būti visiškai padengiami labai likvidžiu turtu, tokiu kaip trumpo termino JAV iždo vertybiniai popieriai ar panašios rizikos priemonės. Tokia kryptis reikštų griežtesnę rezervo kokybės kartelę ir mažesnę erdvę investuoti į rizikingesnį ar mažiau likvidų turtą.

    Federalinis rezervas taip pat kalba apie standartizuotus kapitalo reikalavimus ir rizikos valdymo gaires, kurios turėtų sumažinti staigių išpirkimų bei likvidumo krizės tikimybę. Tuo pačiu numatomas ir atskiras paraiškų procesas Federalinio rezervo prižiūrimoms bankų grupėms, norinčioms pačioms leisti stabilkoinus.

    GENIUS Act numato federalinį reguliavimo pagrindą stabilkoinams, įskaitant reikalavimą turėti pilną padengimą likvidžiu turtu ir atlikti privalomus auditus. Nors įstatyme buvo numatytas pradinis terminų grafikas, praktikoje galutinių taisyklių derinimas dažnai užtrunka, o kai kurios nuostatos įsigalioja tik vėliau.

    Federalinio rezervo valdytojas Michaelas Barras teigė pritariantis bendrai siūlomų taisyklių krypčiai, tačiau pabrėžė poreikį stiprinti pinigų plovimo prevencijos priežiūrą. Jo vertinimu, formuluotės, ribojančios priežiūros veiksmus tik iki reikšmingų ar sisteminių pažeidimų, gali susilpninti reguliuotojo galimybes laiku užkirsti kelią spragoms.

    Jei siūlymai bus patvirtinti, stabilkoinų leidėjams tai gali reikšti didesnes atitikties sąnaudas, bet kartu ir didesnį pasitikėjimą rinka. Investuotojams bei stabilkoinų naudotojams griežtesni rezervų ir kapitalo standartai paprastai reiškia mažesnę riziką, kad didesnio streso metu emitentas nesugebės įvykdyti išpirkimų.

  • „Bitget“ patvirtino 333 mln. eurų saugumo incidentą: kaip įsilaužta į karštąsias pinigines

    „Bitget“ patvirtino 333 mln. eurų saugumo incidentą: kaip įsilaužta į karštąsias pinigines

    Kriptovaliutų birža „Bitget“ patvirtino saugumo incidentą, per kurį iš dalies jos karštųjų piniginių buvo neteisėtai pervesta apie 333 mln. eurų vertės turto. Bendrovė teigia, kad privatūs raktai nebuvo kompromituoti, o šaltosios piniginės liko nepaliestos.

    Apie įtartinus pervedimus birža pranešė po to, kai jie buvo užfiksuoti rugsėjo 24 dieną 18.31 valandą pasauliniu koordinuotu laiku. „Bitget“ nurodė identifikavusi ir pažymėjusi su incidentu susijusius adresus, o lėšų išėmimą iš biržos laikinai sustabdė.

    Pasak „Bitget“ vadovės Gracy Chen, užpuolikas pasiekė kritinę užnugario sistemą, susijusią su piniginių infrastruktūra. Bendrovės aiškinimu, buvo suklastoti operacijų duomenys ir pasinaudota autorizavimo procesu, taip išvedant lėšas į užpuoliko kontroliuojamus adresus.

    Vėliau „Bitget“ patikslino, kad grandinėje patvirtinta bendra pervesta suma siekia apie 333 mln. eurų, o ankstesnis mažesnis skaičius buvo perskaičiuotas įtraukus papildomus aktyvus. Įmonė pabrėžė, kad tai nereiškia naujos vagystės, o tik tikslesnį jau įvykusio įvykio įvertinimą.

    „Bitget“ taip pat akcentavo, kad incidentas palietė tik centralizuotos biržos saugomas karštąsias pinigines. Atskirai veikiantis savarankiško saugojimo produktas „Bitget Wallet“, anot bendrovės, nebuvo paveiktas, nes naudoja atskirą infrastruktūrą.

    Grandinės duomenys rodo, kad incidento metu buvo perkelta įvairių aktyvų, o dalis jų vėliau pradėta keisti kitose grandinėse ar decentralizuotose platformose. Tokiose situacijose užpuolikai dažnai siekia išskaidyti lėšas ir apsunkinti jų atsekamumą, todėl pirmosios valandos po įvykio yra kritinės tiek biržoms, tiek tyrėjams.

    „Bitget“ teigia, kad nuostolis telpa į Vartotojų apsaugos fondo aprėptį, kurio vertė, bendrovės skaičiavimu, viršija 400 mln. eurų. Tokie fondai paprastai skirti kompensuoti klientams nuostolius, jei incidentas paliečia biržos valdomas lėšas, tačiau konkrečios kompensavimo sąlygos priklauso nuo biržos politikos ir tyrimo išvadų.

    Šiuo metu įnešimai ir prekyba biržoje išlieka prieinami, tačiau lėšų išėmimas tebėra sustabdytas. Įmonė nurodo bendradarbiaujanti su kibernetinio saugumo tyrėjais ir informavusi teisėsaugą, o tiksli įsilaužimo priežastis dar nustatinėjama.

    „Mes nuo to nepabėgsime. Kiekvienas euras ir kiekvienas sprendimas bus įvardyti atvirai ir iki galo“, – sakė Gracy Chen.

    „Bitget“ taip pat paskelbė apie atlygį už pagalbą susigrąžinant lėšas ir žada pateikti planą, kada bus atnaujintas išėmimas. Tokie incidentai dar kartą primena rinkos dalyviams, kad karštosios piniginės yra patraukliausias taikinys, o rizikos mažinimui svarbūs tiek biržų vidaus kontrolės mechanizmai, tiek vartotojų įpročiai, pavyzdžiui, didesnių sumų laikymas savarankiško saugojimo sprendimuose.

  • KelpDAO padavė „LayerZero“ į teismą: kaltina rekomendacijomis dėl DVN po 270 mln. eurų rsETH išnaudojimo

    KelpDAO padavė „LayerZero“ į teismą: kaltina rekomendacijomis dėl DVN po 270 mln. eurų rsETH išnaudojimo

    Kryptovaliutų protokolą KelpDAO vystanti bendrovė Evercrest Technologies pateikė civilinį ieškinį Britų Kolumbijos Aukščiausiajam Teismui prieš „LayerZero Labs“ ir vieną iš jos įkūrėjų Bryaną Pellegrino. Ieškinyje teigiama, kad „LayerZero“ veiksmai ir vieši pareiškimai prisidėjo prie reputacinės ir finansinės žalos po didelio masto atakos.

    Byla siejama su balandžio 18 dieną įvykusiu rsETH tilto išnaudojimu, per kurį buvo pasisavinta 116 500 rsETH, tuomet vertintų maždaug 270 000 000 eurų. Dokumentuose minimi galimi teisiniai pagrindai apima aplaidų klaidinimą, aplaidumą ir šmeižtą.

    Ginčas dėl DVN konfigūracijos

    Evercrest teigia, kad „LayerZero“ peržiūrėjo ir iš esmės pritarė vadinamajai 1 iš 1 DVN konfigūracijai, kuri buvo naudota Unichain tiltui. DVN šiame kontekste yra decentralizuotas patikros tinklas, padedantis validuoti tarpgrandinius pranešimus ir operacijas.

    Anot ieškinio, 2024 metais vasario 2 dieną rašytinėje komunikacijoje „LayerZero“ esą nurodė, kad naudoti numatytąją DVN konfigūraciją problemų nekelia. Taip pat teigiama, kad 2024 metais kovo 21 dieną Evercrest buvo nukreipta naudoti tą pačią 1 iš 1 konfigūraciją kaip ir kitas tiltas.

    Ieškinyje tvirtinama, kad „LayerZero“ savo DVN infrastruktūrą pristatė kaip turinčią atsargines priemones, stebėseną ir įspėjimų sistemas. Evercrest versija remiasi tuo, kad net DVN kompromitavimo atveju blogiausias scenarijus buvo pateikiamas kaip pranešimo nepatvirtinimas, o ne galimybė neteisingai patvirtinti žinutę.

    Kas, pasak ieškinio, įvyko per ataką

    Evercrest teigimu, balandžio 18 dieną apie 17.35 koordinuotuoju pasauliniu laiku užpuolikas galėjo gauti prieigą prie „LayerZero“ saugumo infrastruktūros. Kaip nurodoma, tai esą įvyko pasitelkus socialinę inžineriją ir įdiegus kenkėjišką programą „LayerZero“ darbuotojo kompiuteryje.

    Dokumente pabrėžiama pozicija, kad incidentas nebuvo KelpDAO sistemų gedimas, o „LayerZero“ saugumo infrastruktūros nesėkmė. Evercrest taip pat teigia nebuvusi perspėta, jog 1 iš 1 konfigūracija, paremta „LayerZero“ DVN, gali kelti išskirtinę riziką, ir kad jai nebuvo aiškiai rekomenduota naudoti kelių DVN modelį.

    Ieškinyje taip pat teigiama, kad „LayerZero“ iki incidento kitam kūrėjui buvo išreiškusi perspėjimų dėl numatytųjų DVN konfigūracijų rizikų. Ši aplinkybė minima kaip argumentas, kad Evercrest galėjo būti informuota detaliau ir anksčiau.

    Pasekmės protokolui ir vieša reakcija

    Evercrest nurodo, kad incidentas sutrikdė KelpDAO planus, susijusius su stabilios vertės produkto sbUSD vystymu, o vėliau šis produktas buvo uždarytas. Taip pat teigiama, kad pradėtas rsETH migravimo procesas į alternatyvų tarpgrandinių operacijų saugumo standartą.

    Byloje kritikuojama ir „LayerZero“ vieša komunikacija po įsilaužimo. Evercrest ginčija teiginį, kad pasirinkta konfigūracija esą „tiesiogiai prieštaravo“ rekomenduojamam kelių DVN modeliui, ir tvirtina, kad viešojoje erdvėje kaltė buvo permesta protokolui dėl 1 iš 1 sprendimo.

    „Šis ieškinys ir toliau yra nepagrįstas, o aš ginsiuosi atitinkamai“, – sakė Bryanas Pellegrino.

    Evercrest siekia žalos atlyginimo dėl aplaidžiai suteiktos informacijos, aplaidumo ir šmeižto, taip pat prašo priteisti papildomą žalą. Ieškinyje taip pat teigiama, kad po incidento naudotojai iš protokolo galėjo atsiimti daugiau kaip 600 000 000 eurų vertės turto.

    Ši byla išryškina platesnę rinkos problemą, kai tarpgrandinių tiltų saugumas priklauso ne tik nuo kodo, bet ir nuo operacinės saugos, prieigos valdymo bei trečiųjų šalių infrastruktūros. Pastaraisiais metais būtent tiltai išlieka vienu dažniausių taikinių, o incidentai dažnai paskatina griežtesnes konfigūracijas, auditus ir rizikos paskirstymą per kelis nepriklausomus patikros mechanizmus.

  • „Ethena“ plečia USDe užtikrinimą į „Binance“ bStocks ir akcijų perp. sandorius: ką tai keičia

    „Ethena“ plečia USDe užtikrinimą į „Binance“ bStocks ir akcijų perp. sandorius: ką tai keičia

    USDe strategija žengia į akcijas

    Kriptovaliutų projektas „Ethena“ pranešė plečiantis savo sintetinį dolerį USDe užtikrinančią strategiją į tokenizuotas JAV akcijas ir su akcijomis susietus amžinuosius (perpetual) išvestinius sandorius „Binance“ biržoje. Iki šiol USDe užtikrinimas daugiausia rėmėsi kripto turto rinka ir joje taikomu apsidraudimu.

    Įmonė nurodo, kad kaip „spot“ užstatas bus naudojami „Binance“ siūlomi bStocks, o rizika valdoma apsidraudžiant per „Binance“ akcijų perpetual produktus. Tokiu būdu siekiama išlaikyti neutralią rinkos krypties (delta-neutral) poziciją ir remtis finansavimo normų bei bazės skirtumų dinamika.

    Kaip veiks bStocks ir apsidraudimas

    „Ethena“ aiškina, kad bStocks atstovauja interesą į emitento laikomus vertybinius popierius, o tam tikrais atvejais jie gali būti keičiami į bazinį turtą „Binance“ aplinkoje, priklausomai nuo taikomų teisės aktų. Praktikoje tai leidžia naudoti tokenizuotą akcijų ekspoziciją kaip užstatą, išlaikant operavimą biržos infrastruktūroje.

    Apsidraudimo dalis numatyta per akcijų perpetual išvestinius sandorius, kad portfelis nebūtų tiesiogiai priklausomas nuo akcijų kainų krypties. Tokia konstrukcija yra artima bazės prekybos logikai: laikomas „spot“ tipo turtas ir priešpriešinė išvestinių priemonių pozicija, siekiant uždirbti iš kainodaros skirtumų ir finansavimo mechanikų.

    Kodėl tai svarbu „Ethena“ ir rinkai

    Pasak „Ethena“, tai reikšmingiausia USDe finansavimo ir užtikrinimo mechanizmo plėtra nuo projekto starto, nes taip atveriamas kelias diversifikuoti užtikrinimo šaltinius už kripto turto ribų. Bendrovė argumentuoja, kad pasaulinė akcijų rinka yra gerokai didesnė už kripto išvestinių priemonių segmentą, todėl ilgainiui galimybių apimtis gali būti didesnė.

    „Tai reikšmingiausia USDe finansavimo mechanizmo plėtra nuo pat pradžios, o akcijų rinkai vis labiau judant į blokų grandines matome aiškią galimybę toliau diversifikuoti užtikrinimo strategiją“, – sakė „Ethena“ vadovas Guy Young.

    „Binance“ savo ruožtu teigia matanti didėjantį bStocks ir akcijų perpetual produktų naudojimą, augant likvidumui ir pritaikomumui. Birža pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plėtė su tradiciniais aktyvais susietų produktų pasiūlą, taip stiprindama tilto tarp kripto ir klasikinių finansų segmentą.

    „bStocks ir akcijų perpetual produktai susilaukia vis daugiau dėmesio, o „Ethena“ plėtra į tokenizuotus vertybinius popierius yra aiškus ženklas, kad kripto ir tradicinių aktyvų konvergencija kurs naujas galimybes“, – sakė „Binance“ atstovas Shunyet Jan.

    Rizikos ir reguliavimo aspektai

    Nors tokia schema gali padėti diversifikuoti užtikrinimą, ji didina priklausomybę nuo konkrečios biržos produktų, jų likvidumo ir rizikos valdymo taisyklių. Taip pat svarbus ir reguliavimo veiksnys: tokenizuotos akcijos bei su jomis susieti išvestiniai sandoriai skirtingose jurisdikcijose gali būti vertinami nevienodai.

    Rinkos dalyviams tai signalas, kad stabilios vertės kripto produktų leidėjai vis aktyviau ieško alternatyvių užtikrinimo ir pajamingumo šaltinių, o tokenizuoti vertybiniai popieriai tampa ne tik prekybos, bet ir užstato infrastruktūros dalimi. Jei šis modelis pasiteisins, panašių sprendimų galima tikėtis ir kitų sintetinių ar pajamingumą generuojančių stabilios vertės produktų ekosistemose.

  • TRON DAO Vašingtone: ko kriptoturtui siekia reguliuotojai ir kodėl skaidrumas tapo svarbiausiu argumentu

    TRON DAO Vašingtone: ko kriptoturtui siekia reguliuotojai ir kodėl skaidrumas tapo svarbiausiu argumentu

    TRON DAO Vašingtone vykusioje „CoinDesk“ konferencijoje Policy & Regulation 2026 kartu su politikos formuotojais ir rinkos dalyviais diskutavo apie tai, kas šiandien lemia pasitikėjimą kriptoturtu. Pagrindiniai akcentai buvo skaidrumas, aiškesnės taisyklės ir sektoriaus atsparumas, ypač po pastarųjų metų rinkos sukrėtimų.

    Renginyje dalyvavo teisės, atitikties ir viešosios politikos vadovai, taip pat įstatymų leidėjai bei priežiūros institucijų atstovai, formuojantys reguliavimo kryptį. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip suderinti inovacijas su vartotojų apsauga ir pinigų plovimo bei sankcijų pažeidimų prevencija.

    Vienoje iš sesijų, skirtų neteisėtų finansų stebėsenai viešose blokų grandinėse, aptarta, kad blokų grandinės duomenų atvirumas gali padėti tyrimams, tačiau vien technologijos nepakanka. Praktikoje vis dažniau akcentuojamas koordinavimas tarp tinklų, biržų, analitikos įmonių, reguliuotojų ir teisėsaugos.

    „Viešos blokų grandinės suteikia skaidrumo lygį, kuris gali padėti stebėti finansinius nusikaltimus. Dabar svarbiausia šį matomumą sustiprinti glaudesniu bendradarbiavimu tarp rinkos, reguliuotojų ir teisėsaugos“, – sakė TRON atstovas Johnas Hurstonas.

    TRON DAO taip pat pristatė platesnį kontekstą, kodėl reguliavimo tematika sektoriui darosi kritinė: didėjant kriptoturto naudojimui atsiskaitymams ir tarptautiniams pervedimams, auga ir reikalavimai atsekamumui, rizikos vertinimui bei operatyviam reagavimui į įtartinas operacijas. Dėl to visame pasaulyje ryškėja tendencija remtis ne vien bendrais principais, bet ir konkrečiais atitikties mechanizmais.

    Kaip vieną iš praktinių iniciatyvų organizacija nurodė T3 Financial Crime Unit, kuri, TRON DAO teigimu, yra sukurta kartu su „Tether“ ir orientuota į įtariamo neteisėto turto identifikavimą bei jo įšaldymą. Skelbiama, kad per šią iniciatyvą įšaldyta daugiau kaip 400 000 000 eurų vertės įtariamų neteisėtų aktyvų.

    Tokie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modeliai vis dažniau minimi kaip atsakas į augančius finansinių nusikaltimų mastus skaitmeninėje erdvėje. Reguliavimo diskusijose tai siejama ir su platesniais Finansinių veiksmų darbo grupės rekomenduojamais principais, kai svarbus tampa ne tik taisyklių buvimas, bet ir jų įgyvendinimas per realius procesus bei duomenų analizę.

    TRON DAO teigimu, dalyvavimas tokiose konferencijose atspindi organizacijos siekį prisidėti prie aiškesnių taisyklių ir didesnio skaidrumo kriptoturto rinkoje. Rinkai bręstant, didžiausiu iššūkiu išlieka pusiausvyra tarp greitos inovacijų plėtros ir pareigos užtikrinti saugesnę infrastruktūrą vartotojams bei finansų sistemai.

  • „Strategy“ siūlo STRC, STRD, STRF ir STRK privilegijuotoms akcijoms dividendus mokėti kasdien

    „Strategy“ siūlo STRC, STRD, STRF ir STRK privilegijuotoms akcijoms dividendus mokėti kasdien

    JAV biržose kotiruojama bendrovė „Strategy“, kuri save pozicionuoja kaip bitkoino iždo (treasury) įmonę, siekia akcininkų pritarimo pakeitimams, leisiantiems keturioms jos privilegijuotoms akcijoms dividendus fiksuoti kasdien. Pasiūlymas apima STRC, STRD, STRF ir STRK serijas.

    Bendrovė nurodo, kad siūlomi pakeitimai nekeičiantų dividendų normų ir nedidintų bendrų reguliarių dividendų įsipareigojimų. Kitaip tariant, būtų keičiamas ne dydis, o dividendų apskaitos ir išmokėjimo dažnis.

    Kaip veiktų kasdieniai dividendai?

    Pagal siūlomas sąlygas dividendų apskaitos data būtų kiekviena kalendorinė diena, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas. Jei konkrečiai dienai būtų paskelbti dividendai, jie būtų išmokami kitą darbo dieną.

    „Strategy“ valdyba sprendimą dėl pasiūlymo patvirtino rugsėjo 24 dieną, o pokyčiai pateikti JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai. Bendrovė aiškina, kad dažnesnės išmokos galėtų didinti kainos stabilumą, likvidumą ir investuotojų paklausą.

    Jeigu akcininkai pritartų, pirmoji į kasdienį dividendų fiksavimą turėtų pereiti STRC serija. Bendrovė yra užsiminusi, kad vėliau, jau kitų metų pradžioje, analogiški pakeitimai būtų taikomi ir STRF, STRD bei STRK.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Privilegijuotos akcijos dažnai vertinamos dėl numatomų pinigų srautų, o mokėjimo dažnis daliai investuotojų yra reikšmingas patogumo ir reinvestavimo aspektas. Kasdienis fiksavimas ir išmokos kitą darbo dieną teoriškai gali sumažinti kainos svyravimus prieš dividendų dienas ir padėti palaikyti aktyvesnę prekybą.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vykdomasis valdybos pirmininkas Michaelas Sayloras viešai pabrėžė, kad tikslas yra paremti kainos stabilumą, likvidumą ir paklausą.

    „Siūlomi pakeitimai skirti sustiprinti kainos stabilumą, likvidumą ir paklausą“, – sakė Michaelas Sayloras.

    Šis žingsnis tęsia ankstesnę kryptį: STRC serija dar visai neseniai buvo perkelta nuo mėnesinių prie du kartus per mėnesį mokamų dividendų. „Strategy“ tuomet aiškino, kad taip siekiama greitesnio reinvestavimo galimybių ir sklandesnės kainos dinamikos.

    Koks sprendimo priėmimo kelias?

    „Strategy“ suplanavo specialų nuotolinį akcininkų susirinkimą spalio 28 dieną. Tam, kad pakeitimai įsigaliotų, reikės daugumos balsavimo galios, tenkančios apyvartoje esančioms paprastosioms akcijoms.

    Pačios STRC, STRD, STRF ir STRK serijų privilegijuotų akcijų turėtojai dėl šio pasiūlymo nebalsuoja. Jei akcininkai pritars, įsigaliojimas priklausys ir nuo formalių procedūrų, įskaitant atnaujintų dokumentų pateikimą Delavero valstijoje.

    Bendrovė šias privilegijuotų akcijų serijas sieja su vadinamąja „Digital Credit“ platforma ir nurodo, kad dažnesnės išmokos galėtų padėti pritraukti daugiau kapitalo. Tai svarbu „Strategy“ strategijai, kuri remiasi galimybe finansuotis ir didinti bitkoino atsargas, kartu palaikant investuotojų susidomėjimą jos vertybiniais popieriais.

  • Sardų sienos stebina iki šiol: archeologai aiškinasi, kas atnešė keistą technologiją

    Sardų sienos stebina iki šiol: archeologai aiškinasi, kas atnešė keistą technologiją

    Įspūdingas miestas prie Tmolo kalno

    Sardai buvo įsikūrę Vakarų Anatolijoje, prie Tmolo kalno, strategiškai svarbioje Hermo upės slėnio vietoje. Natūrali reljefo gynyba miestui padėjo, tačiau lydai papildomai pastatė milžinišką įtvirtinimų sistemą, juosusią žemutinę miesto dalį.

    Archeologų aprašomi išlikę fragmentai ir šiandien atrodo įspūdingai, nors jiems daugiau nei 2 600 metų. Kai kur mūro storis siekė apie 18–20 metrų, o kartu su išoriniais pylimais visa gynybos juosta galėjo būti 30–40 metrų pločio.

    Išlikusios sienų atkarpos vietomis pakyla iki maždaug 10–13 metrų. Tokie mastai išskiria Sardus iš daugelio kitų to meto Anatolijos miestų ir rodo, kad čia buvo sutelkti dideli ištekliai bei organizaciniai pajėgumai.

    Paslaptis, slypinti plytose

    Didžioji įtvirtinimų dalis buvo formuojama iš saulėje džiovintų molinių plytų, akmens ir didžiulių žemių kiekių. Vėlesniais etapais kai kurios atkarpos stiprintos masyvesniais akmens blokais, o išorėje supilti nuožulnūs smėlio ir žvyro pylimai.

    Šių pylimų paskirtis buvo praktiška: jie apsunkindavo puolėjams priėjimą prie pagrindinių sienų ir sudarydavo papildomą kliūtį apgulties įrenginiams. Vis dėlto tyrėjus labiausiai intriguoja ne pylimai, o kai kur aptinkamos degto molio plytos.

    Degtos plytos, priešingai nei įprastos molio plytos, reikalauja kontroliuojamo degimo aukštoje temperatūroje. Tokia technologija senovės Mesopotamijoje buvo gerai žinoma, tačiau VII amžiuje prieš mūsų erą Graikijoje ir Anatolijoje ji laikoma retesne, todėl Sarduose ji kelia papildomų klausimų.

    Galimi ryšiai su imperijų žlugimu

    Tyrimų vadovas profesorius Nicholas Cahill yra kėlęs prielaidą, kad technologinių žinių plitimą galėjo paskatinti Asirijos imperijos žlugimas. 612 metais prieš mūsų erą sąjungininkai užėmė Ninivę, o vėlesniais metais griuvo ir kiti Asirijos centrai, sukeldami politinį chaosą regione.

    Tokiais laikotarpiais neretai juda ir žmonės, tarp jų amatininkai, architektai bei inžinieriai, ieškantys darbo saugesnėse ar turtingesnėse vietovėse. Spartėjant Lidijos didiesiems statybų projektams, Sardai teoriškai galėjo tapti traukos centru kvalifikuotiems specialistams.

    „Panašumai į Mesopotamijos praktiką leidžia svarstyti apie žinių sklaidą, tačiau tiesioginių įrodymų apie konkrečių meistrų migraciją kol kas neturime“, – sakė Nicholas Cahill.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nerasta įrašų ar kitų aiškių ženklų, kurie patvirtintų atvykusių asirų statytojų buvimą. Be to, ankstesni radiniai rodo, kad lydai turėjo ir savas, pakankamai pažangias statybos tradicijas, tad technologija galėjo būti perimta ir netiesiogiai.

    Kasimą papildė ir kiti radiniai, leidžiantys tikslinti miesto raidos chronologiją. Pavyzdžiui, aptikto monumentalaus pastato medinės detalės datuojamos maždaug 996–837 metais prieš mūsų erą, o tai reiškia, kad architektūrinis augimas prasidėjo gerokai anksčiau nei legendinio karaliaus Krezuso laikai.

    Degtos plytos aptiktos ir kitoje miesto vietoje, sluoksnyje, datuojamame VII amžiumi prieš mūsų erą. Tokie duomenys leidžia svarstyti, kad technologija Sarduose galėjo būti žinoma dar prieš įspūdingųjų įtvirtinimų statybą.

    Didžiausią klestėjimą Sardai išgyveno Lidijos galybės laikotarpiu, kai turtus stiprino aukso turintys Paktolo upės sąnašynai. Ekonominė bazė leido įgyvendinti didelio masto statybas, o Lidijos monetarinės sistemos raida turėjo įtakos platesniam regionui.

    Vis dėlto miesto istorija neapsiėjo be lūžių: apie 547 metus prieš mūsų erą Sardus užėmė Kyro Didžiojo pajėgos, o Lidija prarado nepriklausomybę. Šiandien Sardų sienos tebėra vienas ryškiausių įrodymų, kaip technologijos, politika ir migracija galėjo susipinti senovės pasaulyje.

  • Mįslingi akmenų ratai aukštai Anduose pribloškė mokslininkus: kam jie buvo skirti?

    Mįslingi akmenų ratai aukštai Anduose pribloškė mokslininkus: kam jie buvo skirti?

    Atradimas prasidėjo nuo palydovų

    Atokioje Argentinos Andų dalyje, Cordillera del Tigre kalnų ruože, aptiktas neįprastas akmeninių konstrukcijų kompleksas. Pirmieji jo kontūrai išryškėjo ne ekspedicijos metu, o peržiūrint palydovines nuotraukas ir skaitmeninius žemėlapius.

    Geometrines formas pastebėjo tyrinėtojas Carlosas Gobbi, ieškojęs senųjų akmens statinių pėdsakų. Palydoviniuose vaizduose aiškiai matėsi taisyklingi apskritimai ir linijos, išsiskiriantys iš aplinkinio kalnų reljefo.

    Kelias iki vietos užtruko keturias dienas

    Pasiekti vietovę pasirodė gerokai sunkiau nei ją rasti ekrane. Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, o sėkmingai į žygį Gobbi išsiruošė vasario 14 dieną kartu su Adriánu Radichu ir Gabrieliu Orofinu.

    Ekspedicija iki objekto truko beveik keturias dienas: vietovėje trūksta vandens, nėra mobiliojo ryšio, o aukštikalnių sąlygos ir staigūs reljefo pokyčiai stipriai riboja judėjimą. Tokia izoliacija paaiškina, kodėl kompleksas ilgą laiką liko menkai žinomas net regione dirbantiems tyrėjams.

    Atvykę keliautojai pamatė struktūras, kurios nuo žemės atrodo fragmentiškai, tačiau iš aukščio atsiskleidžia kaip vientisas planas. Akmenys sudaro apskritas erdves, sujungtas tarsi koridoriais, vietomis matyti į žemę įgilintos atkarpos ir elementai, primenantys griovius ar kanalus.

    Didžiausių identifikuotų ratų skersmuo siekia maždaug 27–35 metrus. Tyrėjų teigimu, tik žvilgsnis iš viršaus leidžia suprasti, kad tai ne atsitiktinės akmenų sankaupos, o sąmoningai suformuotas geometrinis kompleksas.

    Ritualai, ženklai ar kelio infrastruktūra?

    Objektas greitai pradėtas lyginti su Peru Naskos geoglifais, tačiau panašumas daugiausia vizualinis, matomas iš oro. Skirtingai nei Naskoje, čia kol kas neidentifikuota atpažįstamų figūrų, o dominuoja apskritimai, perėjimai ir taisyklingos erdvės.

    Didžiausia mįslė išlieka paskirtis. Per pirmuosius apsilankymus paviršiuje neaptikta aiškių keramikos šukių ar maisto likučių, kurie paprastai padeda nustatyti nuolatinės gyvenvietės pėdsakus, o vandens stoka ir atšiaurios sąlygos menkina „įprastos“ gyvenvietės versiją.

    Dėl to archeologai svarsto, kad struktūros galėjo būti ritualinės, simbolinės ar susijusios su periodiniu susibūrimu, o ne kasdieniu gyvenimu. Tarp hipotezių minimas ir galimas ryšys su inkų laikotarpiu arba ankstesnėmis ikikolumbinėmis Andų bendruomenėmis, tačiau kol kas tai tėra kryptys, kurias reikia patikrinti.

    Ką turėtų atskleisti dronai ir datavimas

    Tyrimus koordinuoja tarptautinis projektas ArqueoAndes, suburiantis mokslininkus iš Argentinos ir Ispanijos. Darbams vadovauja Cristina Prieto-Olavarría ir Horacio Chiavazza, į veiklas įtraukti ir kitų Argentinos mokslo institucijų specialistai bei Jaén universiteto komanda.

    Grupė planuoja grįžti į vietovę gruodį ir pasitelkti dronus, detalesnį kartografavimą, nuosėdų bei aplinkos analizę. Esminis žingsnis bus konstrukcijų amžiaus nustatymas, nes tik patikimas datavimas leis atsakyti, ar kompleksas sietinas su inkų epocha, ankstesnėmis kultūromis, ar visai kitu laikotarpiu.

    Mokslininkai taip pat sieks tiksliau įvertinti, kaip buvo statomos atskiros struktūros ir kaip jos tarpusavyje susijusios. Tokie duomenys dažnai padeda suprasti, ar tai vienkartinis projektas, ar ilgiau trukusios veiklos vieta, kuri buvo perstatoma ir plečiama per kelis istorinius etapus.

  • „Meta“ pristatė „Meta Charm“: kišeninis DI asistentas „Muse“ su 5G ir piršto atspaudu

    „Meta“ pristatė „Meta Charm“: kišeninis DI asistentas „Muse“ su 5G ir piršto atspaudu

    Kišeninis įrenginys vietoj telefono

    Per „Meta Connect 2026“ konferenciją Menlo Parke „Meta“ pristatė „Meta Charm“ – mažą, su raktų pakabuku siejamą įrenginį, skirtą tiesiogiai bendrauti su DI asistentu „Muse“. Bendrovė teigia, kad toks formatas leidžia naudotis asistentu neatsirakinant telefono ir neįjungiant atskirų programų.

    „Meta Charm“ primena nedidelį dėklą belaidėms ausinėms ir turi maždaug 2 colių lietimui jautrų ekraną. Įrenginyje įdiegtas 5G ryšys, piršto atspaudo jutiklis, taip pat kamera ir keli mikrofonai, kad balso komandos veiktų greitai ir patikimai.

    Įrenginys bus tiekiamas su specialia virvele nešiojimui, o kol kas pagaminta tik nedidelė bandomoji partija. „Meta“ viešai akcentuoja ir pusiau permatomą korpusą, kuriuo siekiama išryškinti vidinius komponentus bei sukurti išskirtinę, nostalgišką estetiką.

    „Muse“ plečia galimybes ir prekyboje

    Kartu „Meta“ paskelbė apie „Muse“ funkcijų plėtrą, ypač automatizuojant kasdienes užduotis ir pirkimus. Asistentas gavo integracijų su didžiaisiais prekybos tinklais, todėl vartotojai galės balsu ieškoti prekių, lyginti pasiūlymus ir pateikti užsakymus.

    „Sutalpinome visą „Muse“ patirtį į daiktą, kuris telpa ant raktų pakabuko ir visada paruoštas pokalbiui“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat pristatė „Muse“ gebėjimą valdyti programėles „Mac“ kompiuteriuose: tvarkyti failus, pranešimus ir kalendorių, kol vartotojas trumpam atsitraukęs. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI asistentai vis dažniau virsta agentais, galinčiais atlikti užduotis keliuose įrenginiuose be nuolatinės žmogaus priežiūros.

    Kada pasirodys ir kodėl tai svarbu

    „Meta“ nurodo, kad „Meta Charm“ premjera planuojama prieš 2026 metų šventinį laikotarpį, tačiau įrenginys greičiausiai nepasirodys Europos rinkoje. Produktų puslapiuose kai kuriuose regionuose jau pateikiamas pranešimas, kad įrenginys neprieinamas.

    Kainos „Meta“ kol kas neatskleidė, tačiau pats sumanymas rodo aiškią kryptį: bendrovė siekia, kad „Muse“ taptų centriniu kasdienio naudojimo asistentu ne tik telefone ar kompiuteryje, bet ir atskiruose, nuolat pasiekiamuose įrenginiuose. Tokie sprendimai gali sumažinti priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, tačiau kartu kelia papildomų privatumo klausimų dėl mikrofonų ir kameros buvimo.

    Konferencijoje „Meta“ taip pat parodė lengvesnius VR akinius, kurių dalis komponentų perkelta į išorinį modulį, ir atnaujino „Ray-Ban Meta“ akinių liniją. Bendrovė pripažįsta, kad visuomenėje daugėja nuovargio dėl visur esančio DI ir didėja jautrumas duomenų apsaugai, todėl dalis naujų modelių orientuojami į mažiau kontroversiškas funkcijas.

    „Čia svarbiausia yra sutikimas“, – sakė IDC atstovas Jiteshas Ubrani, komentavęs įrašymo signalizavimo ir privatumo rizikas dėvimuose įrenginiuose.

  • „Disney+“ su reklamomis ateina į Lenkiją: startas jau lapkritį, kaina gali nustebinti

    „Disney+“ su reklamomis ateina į Lenkiją: startas jau lapkritį, kaina gali nustebinti

    „Disney+“ Lenkijoje ruošiasi pristatyti trečią prenumeratos planą – pigiausią variantą su reklamomis. Iki šiol platforma siūlo du lygius, o naujasis planas būtų skirtas žiūrovams, kurie nori mokėti mažiau ir sutinka matyti reklamas.

    Skelbiama, kad planas su reklamomis Lenkijoje turėtų startuoti lapkritį, tačiau tiksli data kol kas neįvardijama. Šis žingsnis rodo bendrą rinkos kryptį: srautinių transliacijų platformos vis dažniau siūlo pigesnius planus, kurių dalį pajamų padengia reklama.

    Kas keisis žiūrovams?

    Reklamomis paremtas planas paprastai reiškia trumpus reklaminius intarpus prieš turinį ar jo metu, o už tai sumažinama mėnesinė įmoka. Konkrečios sąlygos Lenkijai dar neatskleistos, todėl neaišku, ar bus taikomi ribojimai vaizdo kokybei, atsisiuntimams ar vienu metu veikiančių įrenginių skaičiui.

    Apie artėjančius pokyčius viešai kalbėjo ir „Disney+“ regiono atstovai, pabrėždami, kad platforma plečia pasiūlą ir tobulina naudojimo patirtį.

    „Tai svarbus momentas „Disney+“, kurio laukiame su nekantrumu“, – sakė Kakhaber Abashidze.

    Kokia gali būti kaina?

    Lenkijoje vienas pagrindinių planų šiuo metu kainuoja 34,99 zloto per mėnesį, tačiau galioja akcija, leidžianti šešiems mėnesiams sumažinti įmoką iki 28,99 zloto. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 8 eurus per mėnesį, o su nuolaida – apie 7 eurus per mėnesį.

    Logiška tikėtis, kad planas su reklamomis kainuos mažiau nei dabartinis standartinis variantas. JAV rinkoje reklaminis planas paprastai yra gerokai pigesnis už įprastą prenumeratą, todėl, jei panaši proporcija būtų pritaikyta Lenkijoje, kaina galėtų siekti maždaug 5 eurus per mėnesį, tačiau galutinį tarifą „Disney+“ žada pateikti arčiau starto.

    Kodėl platformos renkasi reklamą?

    Reklaminiai planai tapo vienu svarbiausių būdų pritraukti kainai jautrius vartotojus ir mažinti prenumeratorių atsisakymą, kai dėl brangstančių paslaugų žmonės ima peržiūrėti savo išlaidas. Toks modelis platformoms leidžia derinti dvi pajamas: abonentinį mokestį ir reklamos pardavimus.

    Lenkijoje sprendimas taip pat atrodo kaip konkurencinis ėjimas, nes apie planus su reklamomis kalba ir kitos srautinių transliacijų paslaugos. Dėl to artimiausiais mėnesiais žiūrovai gali sulaukti ne tik naujų kainų, bet ir aktyvesnės kovos dėl auditorijos.