CP v2

Blog

  • Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Europoje ryškėja įgūdžių atotrūkis: vis daugiau darbdavių skelbia nerandantys darbuotojų, atitinkančių pareigų reikalavimus. Eurostato duomenimis, 2023 metais 54 proc. Europos Sąjungos smulkių ir vidutinių įmonių teigė, kad tinkamų kompetencijų stoka yra viena rimčiausių jų problemų.

    Kita tarptautinė apklausa rodo panašią kryptį. „ManpowerGroup“ vertinimu, 2023 metais vidutiniškai 75 proc. darbdavių 21 Europos šalyje susidūrė su sunkumais užpildydami laisvas darbo vietas, o 2018 metais šis rodiklis siekė 42 proc.

    Skirtumai tarp šalių išlieka dideli. Apklausose fiksuota, kad 2023 metais darbdavių, negalinčių rasti reikiamų įgūdžių turinčių kandidatų, dalis svyravo nuo 59 proc. Suomijoje iki 82 proc. Vokietijoje ir Graikijoje.

    Kur šuolis didžiausias?

    Per penkerius metus kai kuriose valstybėse situacija pasikeitė itin sparčiai. Apklausų duomenimis, Airijoje rodiklis šoktelėjo nuo 18 proc. 2018 metais iki 81 proc. 2023 metais, o Jungtinėje Karalystėje – nuo 19 proc. iki 80 proc.

    Didesnis nei Europos vidurkis augimas fiksuotas ir Nyderlanduose, Norvegijoje, Šveicarijoje, Belgijoje bei Italijoje. Tai siejama su sparčia ekonomikos transformacija ir įmonių konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų.

    Įgūdžių trūkumą gilina ir demografinės tendencijos. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad darbo jėgos ir kompetencijų stygius daugelyje valstybių narių didėja beveik dešimtmetį, o tam įtakos turi visuomenės senėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.

    Labiausiai trūksta technikų

    Eurobarometro apklausa, atlikta 2023 metų pabaigoje, parodė, kad įmonės dažniausiai susiduria su techninių specialistų stygiumi. Beveik 42 proc. Europos smulkių ir vidutinių įmonių nurodė, kad joms trūksta technikų, pavyzdžiui, mechanikų ar laboratorijų darbuotojų.

    Kita dažna spraga – klientų aptarnavimo ir pardavimų sritis. Apklausose fiksuota, kad maždaug 23 proc. įmonių, kuriose tokios pareigybės yra, jaučia kompetencijų trūkumą pardavimų specialistų, konsultantų ar registratūros darbuotojų pozicijose.

    Darbdaviai taip pat išskiria dvi pagrindines priežastis. Viena jų – paprasčiausiai per mažas kandidatų skaičius, kita – kandidatų kvalifikacijos, įgūdžių ar patirties neatitikimas darbo vietų poreikiams.

    Kodėl problema auga ir ką tai reiškia?

    Įgūdžių trūkumas dažnai aiškinamas kelių veiksnių sąveika. Prie demografijos prisideda ir spartus technologijų diegimas, ypač DI sprendimų plėtra, dėl kurios keičiasi pareigybių turinys ir reikalingos kompetencijos.

    Prie iššūkių priskiriamos ir darbo sąlygos bei atlygio lūkesčiai, ypač profesijose, kuriose darbas fiziškai sunkus arba reikalauja pamaininio grafiko. Kai kuriais atvejais minimas ir švietimo programų atotrūkis nuo darbo rinkos poreikių, kai parengimas neatitinka realių įmonių lūkesčių.

    Ekspertai pabrėžia, kad spaudimas nemažės ir artimiausiais metais. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ir įmonių investicijos į mokymus, kad darbuotojų kompetencijos neatsiliktų nuo rinkos pokyčių.

    „Investicijos į įgūdžių stiprinimą ir persikvalifikavimą tampa svarbiausiu darbotvarkės klausimu, nes darbo rinka yra įtempta, o reikiamų kompetencijų paklausa auga“, – sakė „ManpowerGroup“ atstovė Mara Stefan.

    Tuo pat metu valstybės ieško sprendimų per aktyvesnes užimtumo, migracijos ir švietimo politikos priemones. Siekiama, kad profesinis rengimas, aukštasis mokslas ir neformalusis mokymasis greičiau reaguotų į tai, kokių darbuotojų realiai reikia ekonomikai.

  • Indonezijos birža krito 11 proc.: „MSCI“ svarsto pažeminimą, investuotojai skaičiuoja nuostolius

    Indonezijos birža krito 11 proc.: „MSCI“ svarsto pažeminimą, investuotojai skaičiuoja nuostolius

    Staigus išpardavimas biržoje

    Indonezijos akcijų rinka penktadienį patyrė vieną didžiausių smūgių per kelis dešimtmečius: pagrindinės akcijos pigo apie 11 proc. Rinkos dalyviai reagavo į „MSCI“ signalą, kad šalies statusas pasauliniuose indeksuose gali būti peržiūrėtas.

    Toks kritimas investuotojams svarbus ne tik psichologiškai. „MSCI“ indeksai yra orientyras daugybei pasaulinių fondų, todėl bet koks statuso pokytis gali sukelti priverstinius portfelių pertvarkymus ir kapitalo nutekėjimą.

    Ką reiškia „MSCI“ siūlomas perklasifikavimas

    „MSCI“ pranešė pradedanti konsultaciją dėl siūlymo Indoneziją iš besiformuojančių rinkų grupės perkelti į vadinamąją savarankišką rinką. Tai reikštų, kad šalis atsidurtų už pagrindinių „MSCI“ rinkų grupių ribų, o dalis investuotojų turėtų peržiūrėti pozicijas.

    Indeksų teikėjas rinkas paprastai skirsto į išsivysčiusias, besiformuojančias, pasienio ir savarankiškas. Perėjimas į savarankišką kategoriją dažnai sumažina pasyvias investicijas, nes šalis tampa mažiau atstovaujama plačiuose pasauliniuose indeksuose.

    Įvardytos rizikos ir terminai

    „MSCI“ nurodė, kad rinkos dalyviai kelia reikšmingų abejonių dėl Indonezijos akcijų rinkos investuojamumo. Tarp minimų problemų įvardijamas nepakankamas aiškumas dėl akcininkų struktūrų ir įtarimai dėl koordinuotos prekybos.

    „MSCI“ pažymėjo, kad nors Indonezijos institucijos skelbė reformas, pažanga, indekso teikėjo vertinimu, nėra pakankama, o rinkos veikimo sutrikimų rizika išlieka.

    „MSCI“ tikisi tęsti siūlomą perklasifikavimą, jei konsultacija neatskleis aiškių ir reikšmingų pagerėjimo įrodymų rinkos valdyme ir veikime, kurie leistų persvarstyti sprendimą.

    Galutinis sprendimas, kaip skelbiama, turėtų būti paskelbtas iki 2027 metų birželio pabaigos. Iki tol rinkai svarbiausia bus tai, ar pavyks įtikinti tarptautinius investuotojus dėl skaidrumo ir priežiūros pokyčių.

    Kapitalo nutekėjimas ir valiutos spaudimas

    Rinkos nervingumas sustiprėjo tuo metu, kai, remiantis tarptautinių rinkų duomenimis, šiais metais iš Indonezijos akcijų rinkos jau fiksuojami reikšmingi grynieji išėjimai. Toks fonas didina riziką, kad bet koks neigiamas „MSCI“ sprendimas gali dar labiau paspartinti pardavimus.

    Jakartos biržos indeksas nuo metų pradžios buvo smukęs apie 39 proc., o Indonezijos rupija – apie 8 proc. Centrinis bankas yra kartojęs, kad sieks rupijos stabilumo, tačiau investuotojų pasitikėjimą labiausiai lems kapitalo srautai ir rinkos priežiūros patikimumas.

  • Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Kas lieka po nuomos?

    Daugelyje Europos miestų būsto nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos, todėl net vidutines pajamas gaunantys gyventojai vis dažniau skaičiuoja, ar įpirks šeimai tinkamą būstą miesto centre. Nauja „Deutsche Bank Research Institute“ apžvalga parodė, kiek pinigų porai lieka po 3 kambarių buto nuomos.

    Skaičiavimas paremtas dviejų dirbančių žmonių vietos grynosiomis algomis ir nuomos kaina miesto centre. Kitaip tariant, tai nėra viso pragyvenimo biudžetas, nes į jį neįtrauktas maistas, komunaliniai mokesčiai ar transportas.

    Lyderiauja Šveicarija

    Tarp 28 vertintų Europos miestų didžiausias disponuojamų pajamų likutis po nuomos fiksuotas Ciuriche: porai per mėnesį lieka apie 9 140 eurų. Nors nuoma ten viena brangiausių, ją atsveria itin didelės grynosios algos.

    Ženevoje rodiklis taip pat išsiskiria ir siekia apie 8 783 eurus per mėnesį. Aukštas pajamas turinčios Šveicarijos kryptys tyrime aiškiai išsiveržė į priekį, palyginti su dauguma kitų Europos sostinių.

    Trečioje vietoje atsidūrė Liuksemburgas, kur porai po nuomos vidutiniškai lieka apie 5 890 eurų. Tyrimas pabrėžia, kad nuoma čia irgi brangi, tačiau ji mažesnė nei kai kuriuose kituose finansų centruose, todėl likutis didesnis.

    Kodėl laimi ne sostinės?

    Ryškus pavyzdys yra Jungtinė Karalystė: Birmingame porai po nuomos lieka apie 5 238 eurus, o Londone apie 3 148 eurus. Skirtumą daugiausia lemia nuomos kaina, nes Londono centre 3 kambarių būstas kainuoja gerokai brangiau.

    Gana aukštą likutį po nuomos taip pat demonstruoja Oslas, Frankfurtas, Miunchenas ir Amsterdamas. Amsterdame nuoma patenka tarp brangiausių, tačiau tai dalinai kompensuoja didesnės grynosios pajamos.

    Pietūs – sunkiausia zona

    Tyrimo apačioje atsidūrė Pietų Europos miestai, kur nuoma dažnai „suvalgo“ didžiąją dalį pajamų. Lisabonoje porai po nuomos lieka vos apie 253 eurus per mėnesį, nes nuomos kaina šiame segmente viršija vieno žmogaus grynąją algą.

    Milane po nuomos lieka apie 697 eurus, Madride apie 1 905 eurus, Barselonoje apie 1 832 eurus. Romoje rodiklis siekia apie 1 265 eurus, Atėnuose apie 1 148 eurus, o kai kuriais atvejais nuoma prilygsta arba net viršija vieno dirbančiojo pajamas.

    Į tyrimo dugną Europoje taip pat pateko Stambulas, kur porai po nuomos lieka apie 353 eurus. Tai dar kartą parodo, kad nuomos ir algų santykis kai kuriuose miestuose tapo kritinis net dirbančioms poroms.

    Ar užtenka vienos algos?

    Skaičiai rodo, kad nemažoje dalyje miestų vieno žmogaus atlyginimo nuomai nepakanka. Tyrime nurodoma, kad 11 miestų nuoma viršija vieno dirbančiojo grynąją algą, įskaitant Londoną, Dubliną, Madridą, Milaną, Romą, Barseloną ir Atėnus.

    Tai reiškia, kad vienas žmogus, norintis nuomotis 3 kambarių būstą miesto centre, dažnai turėtų skirti nuomai praktiškai visas pajamas arba ieškoti mažesnio būsto, tolimesnės vietos, papildomo darbo ar dalintis nuoma su kitais.

    Europos miestai pasaulio kontekste

    Lyginant su pasaulio miestais, Europa daug kur atrodo stipriai, ypač pagal disponuojamas pajamas po nuomos. Ciurichas ir Ženeva patenka tarp pasaulio lyderių, o nemaža dalis geriausių rezultatų fiksuojama būtent Europoje.

    Vis dėlto tyrimas primena, kad nuoma yra tik viena iš išlaidų eilučių, o realų gyvenimo komfortą lemia ir kitos būtinos išlaidos. Pastaraisiais metais daugelyje šalių nuomos kainos didėjo sparčiau nei bendroji infliacija, todėl būsto prieinamumas išlieka vienu opiausių klausimų Europoje.

  • FED vadovas prabilo apie DI bumą: žada produktyvumo šuolį, bet palūkanų neatskleidė

    FED vadovas prabilo apie DI bumą: žada produktyvumo šuolį, bet palūkanų neatskleidė

    Pasaulio ekonomika atsparesnė nei tikėtasi

    JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovas Kevinas Warsh, kalbėdamas Bankoke Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, teigė, kad pasaulio ekonomika laikosi tvirčiau, nei jis būtų prognozavęs metų pradžioje. Pasak jo, daugelyje šalių matomas netikėtas atsparumas nepaisant geopolitinių ir energetikos sukrėtimų.

    K. Warsh pabrėžė, kad JAV ekonomika šiuo metu turi daugiau vidaus varomųjų jėgų nei dalis kitų regionų. Jo teigimu, investicijos plečiasi ne vien į DI sprendimus, o tai suteikia papildomą impulsą augimui ir mažina recesijos riziką.

    Energijos kainos ir infliacija spaudžia centrinius bankus

    FED vadovas nekonkretizavo, kokio sprendimo tikėtis artimiausiame posėdyje spalio 28 dieną, tačiau akcentavo įsipareigojimą užtikrinti kainų stabilumą. Pastaraisiais mėnesiais infliacijos trajektoriją vėl paveikė išaugusios energijos kainos ir dėl suaktyvėjusio investavimo didėjanti paklausa kai kuriose pramonės grandyse.

    FED rugsėjį bazines palūkanas padidino ketvirčiu procentinio punkto iki 3,75–4 proc. intervalo, o tai buvo pirmas kėlimas nuo 2023 metų liepos. K. Warsh taip pat atkreipė dėmesį, kad panaši griežtesnė kryptis matoma ir kitur, o sinchroniškas palūkanų didinimas mažina galimybes ekonomikai remtis pigesniu skolinimusi iš išorės.

    DI efektas: trumpuoju laikotarpiu brangina, ilguoju žada naudą

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta dirbtiniam intelektui, kurį K. Warsh pavadino reikšmingiausiu jo gyvenime ekonomikos pokyčiu. Jis pripažino, kad šiuo metu DI investicijų bumas kai kuriose rinkose gali net didinti kainų spaudimą, nes auga paklausa duomenų centrams, lustams, kompiuterinei įrangai ir elektros komponentams.

    Kartu jis kartojo ankstesnę mintį, kad ilgesniu laikotarpiu DI turėtų didinti našumą ir ekonomikų gebėjimą pagaminti daugiau prekių bei paslaugų, o tai teoriškai gali slopinti infliaciją. Tokia logika centriniams bankams svarbi, nes spartesnis produktyvumo augimas ilgainiui gali keisti neutralaus palūkanų lygio vertinimą.

    „Tikėtina, kad kelias bus nelygus, nes dar nesuprantame nei technologijos ribų, nei būsimos rinkos struktūros“, – sakė K. Warsh.

    Rinkos laukia signalo dėl palūkanų

    Naujausi JAV duomenys rodo mišrų vaizdą: rugsėjį metinė vartotojų infliacija didėjo iki 3,7 proc., o bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos, siekė 2,6 proc. Tuo pat metu darbo rinka, sprendžiant iš paskutinio mėnesio rodiklių, demonstruoja lėtėjimo ženklus.

    Investuotojų lūkesčiai dėl būsimų sprendimų per savaitę svyravo, reaguodami į infliacijos statistiką ir FED pareigūnų komentarus. K. Warsh laikėsi pažado vengti išankstinių užuominų ir pabrėžė, kad sprendimai bus priimami remiantis naujausiais duomenimis prieš pat posėdį.

    Iki posėdžio FED pradeda vadinamąjį tylos laikotarpį, kai politikos formuotojai viešai nekomentuoja monetarinės politikos. Todėl artimiausias platesnis K. Warsh paaiškinimas laukiantis rinkas paprastai būna spaudos konferencijoje po sprendimo.

  • „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ Teksase pristatė naujos kartos „Roadster“ ir pademonstravo versiją su šaltojų dujų varikliais, sukurtais pasitelkiant „SpaceX“ technologijas. Per renginį automobilis atliko įspūdingą triuką ir, anot pristatymo, pademonstravo skrydžio galimybes, tačiau finansų analitikai vertina atsargiai.

    Po pristatymo rinkoje netrūko euforijos: „Tesla“ akcijų kaina trumpam kilo, nes investuotojus sužavėjo technologinis šou ir sugrįžęs dėmesys prekės ženklui. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien emocija ilgalaikio augimo neužtikrina, o naujasis modelis greičiausiai liks nišinis.

    Inžinerinis šou, o ne pardavimų variklis

    Rinkos komentatoriai „Roadster“ pristatymą apibūdino kaip dėmesį prikaustantį inžinerinį momentą, kurio tikslas yra priminti apie „Tesla“ inovatyvumą. Tokie renginiai dažnai veikia kaip rinkodara: jie kelia prekės ženklo matomumą ir gali trumpam sustiprinti investuotojų lūkesčius.

    „Tai antraštes kuriantis inžinerinis pasirodymas, skirtas įaudrinti auditoriją ir sustiprinti „Tesla“ inovacijų pasakojimą“, – sakė vartojimo sektoriaus analitikė Mamta Valechha.

    Kitas vertinimas akcentuoja, kad skraidymo funkcija šiuo metu turi daugiau simbolinės nei praktinės vertės, nes masinei rinkai svarbiausi yra kaina, patikimumas, aptarnavimas ir teisės aktų reikalavimų laikymasis. Dėl to „Roadster“ labiau taikosi į kolekcininkus ir technologijų entuziastus, o ne į didelius pardavimų kiekius.

    „Didelio masto skraidančių automobilių plėtra artimiausioje ateityje mažai tikėtina, nes galioja tos pačios oro erdvės taisyklės kaip orlaiviams, o Europoje reikėtų sertifikavimo pagal EASA reikalavimus“, – sakė ING ekonomistas Rico Lumanas.

    Reguliavimas ir sauga: didžiausios kliūtys

    Net jei technologija veiktų, kelias iki legalaus naudojimo būtų ilgas. Skrydžiui skirtos funkcijos paprastai nepatenka į įprastą kelių transporto reguliavimą, o bet koks sprendimas, artimas orlaiviui, gali pareikalauti aviacijos sertifikavimo, saugos bandymų ir aiškių eksploatavimo taisyklių.

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra nurodžiusi, kad bet kuri transporto priemonė, skirta veikti kaip orlaivis, turi atitikti taikomus aviacijos saugos reikalavimus. Priklausomai nuo konstrukcijos, gali atsirasti ir pilotavimo kvalifikacijos klausimas, o tai dar labiau ribotų potencialių pirkėjų ratą.

    Be to, oro erdvė Europoje ir taip tampa vis intensyviau naudojama dėl augančios dronų rinkos. Dėl šios priežasties institucijos, tikėtina, vengs scenarijaus, kuriame atsirastų dideli nekontroliuojamų skraidančių transporto priemonių srautai miestuose.

    „Dideli nekontroliuojamų skraidančių automobilių kiekiai vargu ar būtų toleruojami dėl saugos priežasčių“, – sakė Rico Lumanas.

    Gamybos terminai, lūkesčiai ir „Tesla“ spaudimas

    Elonas Muskas yra sakęs, kad gamyba turėtų prasidėti 2028 metais, o rezervacijos jau atidarytos, nors skraidanti „Rocket“ versija, kaip skelbta, prieinama tik su kvietimu. Galutinės kainos kol kas nepaskelbtos, o tai reiškia, kad vertinti realią paklausą rinkai dar per anksti.

    „Roadster“ pirmą kartą buvo pristatytas 2017 metais, o pažadai apie galimą skrydį buvo kartojami ir anksčiau, tačiau modelio startas ne kartą vėlavo. Dėl to analitikai atkreipia dėmesį į reputacijos ir įgyvendinimo riziką: kuo ilgiau pažadai lieka demonstracijų lygyje, tuo sunkiau palaikyti investuotojų pasitikėjimą.

    Tuo pat metu „Tesla“ patiria spaudimą brangias technologines ambicijas paversti apčiuopiamu pelnu. Rinkoje dažnai pabrėžiama, kad bendrovės vertinimas stipriai susijęs su autonominio vairavimo, humanoidinio roboto „Optimus“ ir DI taikymo gamyboje pažanga, todėl vienas įspūdingas sportinis modelis bendro vaizdo nepakeis.

    Viešojoje erdvėje vėl pasirodė ir spėlionės dėl galimo „Tesla“ ir „SpaceX“ glaudesnio suartėjimo, nes „Roadster“ sprendimai siejami su „SpaceX“ technologijomis. Tačiau konkrečių sprendimų ar patvirtintų planų dėl sandorio nėra, todėl tokios kalbos išlieka spekuliatyvios.

    Galiausiai, naujojo „Roadster“ sėkmė greičiausiai bus matuojama ne tuo, kiek jis sugeneruos pajamų, o tuo, kiek padės „Tesla“ išlaikyti inovatoriaus įvaizdį. Praktinis proveržis prasidėtų tik tuomet, jei dalis pristatytų technologijų būtų pritaikyta masiniuose modeliuose be neįveikiamų kainos ir reguliavimo barjerų.

  • „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    Gamybos plėtra Vietname

    Danijos juvelyrikos gamintoja „Pandora“ Vietname atidarė, kaip skelbia pati bendrovė, didžiausią pasaulyje aukštosios juvelyrikos gamybos ir apdirbimo kompleksą. Naujoji gamykla įsikūrė Hošimine ir turėtų tapti reikšmingu „Pandora“ gamybos pajėgumų ramščiu Azijoje.

    Bendrovė nurodo, kad gamykla, pasiekusi pilną pajėgumą, įdarbins apie 7 000 žmonių. Planuojama metinė produkcija sieks iki 60 mln. juvelyrikos vienetų, o tai, pasak „Pandora“, padidins bendrą gamybos apimtį maždaug 50 proc.

    Ši gamykla yra ketvirtoji „Pandora“ pasaulyje ir pirmoji, atidaryta už Tailando ribų. Iki šiol didžioji dalis „Pandora“ gamybos buvo sutelkta Tailande, kur bendrovė veiklą pradėjo dar 1989 metais.

    132 mln. eurų investicija ir žaliųjų tikslų testas

    Į gamyklą Vietname „Pandora“ investavo apie 132 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad objektas veiks naudodamas vien tik atsinaujinančių išteklių elektrą, taip siekiant mažinti gamybos pėdsaką aplinkai didinant apimtis.

    „Pandora“ taip pat primena, kad nuo 2024 metų juvelyrikos gamyboje naudoja 100 proc. perdirbtą auksą ir sidabrą. Perdirbimas paprastai laikomas būdu mažinti pirminės žaliavos poreikį, nors pats rafinavimas išlieka energiškai imlus procesas.

    „Tai suteikia mums lankstumo kurti visas kolekcijas, asortimentą, naudoti įvairias medžiagas ir gamybos technikas“, – sakė „Pandora“ vadovė Berta de Pablos-Barbier.

    Ekspertai pabrėžia, kad auksas dėl savo fizinių savybių ypač tinkamas pakartotiniam naudojimui, tačiau aplinkosauginis efektas priklauso ir nuo to, kokia energija naudojama rafinuojant. „Pandora“ skelbia sieksianti, kad atsinaujinanti elektra būtų plačiau taikoma ne tik jos pačios gamyboje, bet ir tiekimo grandinėje.

    Auganti rinka, bet nemažai rizikų

    Juvelyrikos rinka pasaulyje auga, tačiau tai nereiškia automatinės sėkmės kiekvienam gamintojui. Rinkos prognozėse numatoma, kad 2025–2028 metais juvelyrikos vienetų pardavimai vidutiniškai didės po 4,1 proc. per metus, o tai reikšmingai lenkia drabužių segmento tempą.

    „Pandora“ 2025 metais skelbė pardavusi 112 mln. vienetų, arba daugiau nei po tris gaminius per sekundę. Bendrovė save pristato kaip didžiausią pasaulyje juvelyrikos prekės ženklą, o jos tarptautinę plėtrą ypač išaugino 2000 metais pristatyta pakabukų apyrankė.

    Vis dėlto bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad prekybos sąlygos, įskaitant importo tarifus Jungtinėse Valstijose, gali spausti pelningumą. JAV „Pandora“ yra didžiausia rinka, o paklausą joje dažnai veikia infliacija ir vartotojų lūkesčiai dėl ekonomikos.

    Be to, istorijoje būta ir darbo santykių ginčų, kurie periodiškai grąžina klausimus dėl gamybos sąlygų ir darbuotojų teisių. Plečiantis Vietname, „Pandora“ teks vienu metu įrodyti, kad įmanoma sparčiai didinti apimtis, mažinti emisijas ir užtikrinti atsakingą praktiką tiekimo grandinėje.

  • 46 mln. europiečių pramogos neįkandamos: Lietuva – tarp blogiausių, štai kur situacija baisiausia

    46 mln. europiečių pramogos neįkandamos: Lietuva – tarp blogiausių, štai kur situacija baisiausia

    Pramogos tampa prabanga

    Maždaug 46 mln. Europos Sąjungos gyventojų negali sau leisti reguliariai dalyvauti laisvalaikio veiklose vien dėl kainos, rodo Eurostato duomenys. ES vidurkis 2025 metais siekė 12,1 proc., tačiau skirtumai tarp valstybių – labai ryškūs.

    Eurostatas laisvalaikio veiklomis laiko sportą, kino teatrą, koncertus ir panašias veiklas už namų ribų. Tokios išlaidos dažnai apima bilietus, kelionę, inventorių ar narystės mokesčius.

    Kur problema didžiausia ir ką tai reiškia Lietuvai

    Didžiausia dalis žmonių, kuriems laisvalaikis finansiškai neprieinamas, fiksuota Graikijoje – 27,3 proc. Mažiausias rodiklis – Kroatijoje, 3,9 proc., o netoli jos buvo ir Čekija su 4,1 proc.

    Lietuva patenka tarp valstybių, kur situacija prastesnė nei ES vidurkis: 17,9 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio dėl kainos.

    Aukšti rodikliai taip pat fiksuoti Rumunijoje (23,3 proc.), Latvijoje (16,2 proc.), Šiaurės Makedonijoje (15,9 proc.) ir Vengrijoje (15,8 proc.). Tai rodo, kad finansinis barjeras laisvalaikiui išlieka reikšmingas ne tik atskirose, bet ir geografiškai artimose rinkose.

    Vien pajamos skirtumų nepaaiškina

    Duomenys leidžia daryti išvadą, kad pajamos turi įtakos, bet nepaaiškina visko. Pavyzdžiui, šalių, kurių vidutinės pajamos panašios, gyventojų galimybės sau leisti laisvalaikį gali smarkiai skirtis.

    Analizė, paremta Eurostato skelbiamomis medianinėmis ekvivalentinėmis disponuojamomis pajamomis, rodo tik vidutinio stiprumo ryšį su laisvalaikio įperkamumu. Kitaip tariant, panašus uždarbio lygis dar nereiškia panašios realybės, kai kalbama apie bilietus, sporto klubus ar kultūrą.

    Tai ypač aktualu Baltijos šalims, kur panašių pajamų fone Lietuvoje ir Latvijoje finansinis barjeras laisvalaikiui yra gerokai didesnis nei, tarkime, Čekijoje. Tokius skirtumus gali lemti kainų lygis, viešųjų paslaugų prieinamumas, infrastruktūra ir namų ūkių išlaidų struktūra.

    Moterims – dažniau neįperkama

    Beveik visose šalyse laisvalaikio veiklos dėl kainos dažniau neprieinamos moterims nei vyrams. ES mastu tokią problemą nurodė 13 proc. moterų ir 11,1 proc. vyrų.

    Lietuvoje lyčių skirtumas buvo vienas ryškiausių Europoje: moterų, negalinčių sau leisti reguliaraus laisvalaikio, dalis vyrų rodiklį viršijo 5,1 procentinio punkto. Tai gali sietis su mažesnėmis moterų pajamomis, didesne neapmokamo darbo namuose našta ir vienišų tėvų rizika patirti finansinį spaudimą.

    Skurdas – svarbiausias rizikos veiksnys

    ES mastu žmonės, gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos, daugiau nei tris kartus dažniau susiduria su situacija, kai laisvalaikis tampa neįperkamas. Eurostato duomenimis, tarp skurdo rizikoje esančių žmonių net 29 proc. nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio.

    Tyrimai sieja socialinį dalyvavimą ir laisvalaikio aktyvumą su geresne psichologine savijauta, mažesniais depresijos ir nerimo simptomais. Tai reiškia, kad ribotas įperkamumas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių visuomenės sveikatos bei socialinės atskirties pasekmių.

    „Net ir tada, kai žmonės kažko atsisako, jie ne visada tai įvardija kaip poreikį, ypač jei iš anksto žino, kad negalės to įpirkti“, – teigiama Eurostato analizėse aptariamoje įžvalgoje apie apklausų atsakymų šališkumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad laisvalaikio įperkamumą lemia ne vien atlyginimų lygis. Tam įtakos turi ir paslaugų kainodara, transporto prieinamumas, nemokamų ar subsidijuojamų kultūros ir sporto iniciatyvų pasiūla bei tai, kaip sparčiai auga būtinosios išlaidos, tokios kaip būstas ir energija.

  • Dronų smūgis Rusijos gilumoje: liepsnos Sankt Peterburge, sutriko VK ir oro uostas

    Dronų smūgis Rusijos gilumoje: liepsnos Sankt Peterburge, sutriko VK ir oro uostas

    Per naktį į sekmadienį Sankt Peterburge ir gretimoje Leningrado srityje fiksuotas plataus masto dronų išpuolis, apie kurį pranešė vietos pareigūnai ir Rusijos žiniasklaida. Skelbiama, kad tarp taikinių galėjo būti naftos terminalas bei socialinio tinklo VK duomenų centras, o kai kuriose miesto dalyse kilo gaisrai.

    Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko teigė, kad virš regiono buvo numušta 144 dronai. Pasak jo, nuolaužos krito ant pastatų Gatchinoje ir kituose rajonuose, sukeldamos gaisrus ir apgadindamos 55 automobilius.

    Vietos valdžia pranešė apie vieną žuvusį ir 15 sužeistų žmonių, tačiau atskiruose epizoduose pateikiami ir kitokie pirminiai vertinimai dėl nukentėjusiųjų skaičiaus. Rusijos žiniasklaida šį išpuolį apibūdina kaip vieną didžiausių regione nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

    Pasak A. Drozdenko, regione fiksuoti avariniai elektros tiekimo sutrikimai, o specialistai skubiai vykdė atstatymo darbus. Jis tvirtino, kad tuo metu dvi transformatorinės Janine liko atjungtos, o elektros neturėjo apie 20 000 gyventojų, gyvenančių maždaug 50 daugiabučių.

    VK atstovai patvirtino, kad buvo atakuotas bendrovės duomenų centras Leningrado srityje, tačiau pabrėžė, jog paslaugos vartotojams veikė įprastu režimu. Tokie objektai laikomi kritiškai svarbūs skaitmeninei infrastruktūrai, todėl net ir trumpalaikiai sutrikimai gali turėti platesnių pasekmių ryšiui, debesų paslaugoms ir verslo sistemoms.

    Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pranešė, kad gaisrai kilo civilinės infrastruktūros objektuose keliuose miesto rajonuose, taip pat Sankt Peterburgo naftos terminalo teritorijoje. Pirminiais duomenimis, šiame epizode nukentėjusiųjų nebuvo, o terminalas yra Didžiojo Sankt Peterburgo uosto zonoje.

    Skelbta, kad viena iš gaisro vietų buvo „Ozon“ sandėlis, iš kurio darbuotojai evakuoti. Pranešta apie dūmus virš sandėlių komplekso ir laikinai uždarytus kelius, o tai rodo, kad ataka paveikė ir logistikos grandines, kurios pastaraisiais metais Rusijoje tapo itin svarbios elektroninei prekybai.

    Dėl situacijos laikinai buvo sustabdyti skrydžiai Pulkovo oro uoste. Rusijos aviacijos institucija Rosaviatsia nurodė, kad apribojimai truko ilgiau nei septynias valandas ir buvo panaikinti apie 10 valandą Maskvos laiku.

    Smūgiai Ukrainos energetikai tęsiasi

    Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos šeštadienio naktį atakavo Ukrainos energetikos sektorių. Pasak jo, taikyta į pastotes Vinycios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Odesos srityse.

    „Dešimtys tūkstančių šeimų vis dar lieka be elektros. Energetikai ir remonto brigados dirba beveik visą parą, kad atstatytų tiekimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jis taip pat teigė, kad smūgiai gyvenamiesiems pastatams nusinešė dviejų žmonių gyvybes, o dar 12 asmenų, kaip skelbiama, buvo sužeisti. Ukrainos vadovo vertinimu, per pastarąją savaitę Rusija panaudojo apie 2 700 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 66 raketas.

    Analitikai pažymi, kad dronų karas tampa vis intensyvesnis abiejose fronto pusėse: taikomasi ne tik į karinius objektus, bet ir į energetiką, logistiką bei ryšių infrastruktūrą. Tokios atakos daro spaudimą oro gynybai, verčia keisti civilinės saugos režimus ir didina riziką, kad incidentai turės ilgalaikių pasekmių tiek ekonomikai, tiek gyventojų kasdienybei.

  • Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Protestai peraugo į smurtą

    Prancūzijoje po protestų dėl pragyvenimo kainų šuolio sekmadienio rytą daugelyje miestų gyventojai išvydo išdaužytus langus ir šiukšlėmis nusėtas gatves. Valdžios institucijos skelbia, kad dalis eitynių virto plėšimais, o taikiniais tapo tiek didieji prekybos tinklai, tiek smulkūs verslai.

    Pasak pareigūnų, plėšimai fiksuoti Paryžiuje ir kituose miestuose, tarp jų Lione, Marselyje, Bordo, Rene, Strasbūre, Grenoblyje, Nicoje ir Limože. Liudininkai pasakojo apie kaukėtų asmenų grupes, kurios daužė vitrinas ir laužė metalines žaliuzes.

    Taikiniais tapo parduotuvės

    Tarp nukentėjusių minimi prekybos tinklai „Carrefour“, „Franprix“ ir „Monoprix“, taip pat barai, elektroninių cigarečių parduotuvės ir prabangos prekių butikų kvartalai. Dalis užpuolikų, anot vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, veikė greitai, iš lentynų griebdami prekes ir pasišalindami dar iki policijai atvykstant.

    „Carrefour“ grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Alexandre Bompard teigė, kad iš viso taikiniu tapo 50 parduotuvių, įskaitant 19 „Carrefour“ patogumo parduotuvių ir prekybos centrų. Jo teigimu, nukentėjo objektai Paryžiuje, Rene, Lilyje, Bordo ir kitose vietovėse.

    „Remonto kaina viršys dešimt milijonų eurų, o dešimtys darbuotojų pas mūsų franšizės partnerius bus priversti dirbti sutrumpintai“, – sakė Alexandre Bompard.

    Smulkusis verslas: prarastos santaupos

    Didžiausią smūgį, kaip dažnai nutinka po masinių riaušių, patiria smulkieji verslininkai, kurių finansinės atsargos ribotos. Vienas parduotuvės savininkas netoli Respublikos aikštės Paryžiuje vietos žiniasklaidai pasakojo, kad į verslą buvo investavęs visas santaupas ir po nusiaubimo nežino, kaip išlaikys šeimą.

    Tokiais atvejais ypač svarbios draudimo procedūros ir savivaldybių pagalba, nes žala paprastai apima ne tik išvogtas prekes, bet ir išlaužtas duris, išdaužytas vitrinas, sugadintas apsaugos sistemas. Verslo asociacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad net kelių dienų prastovos miesto centre gali reikšti tūkstantinius praradimus dėl nutrūkusių srautų ir užsakymų.

    Paryžius žada pagalbą ir tyrimus

    Paryžiaus miesto vadovybė pranešė, kad verslui sostinėje bus teikiama pagalba, o prekybininkams žadama palengvinti administracines ir draudimo procedūras. Skelbiama, kad bus telkiama operatyvinė grupė, kuri vertins žalą ir koordinuos paramą nukentėjusiems.

    Tuo metu Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez informavo, kad per šeštadienio neramumus sužeista daugiau kaip 600 pareigūnų, žandarų ir ugniagesių, o sulaikytųjų skaičius viršijo 2 000. Institucijos aiškinasi, ar plėšimai buvo spontaniški, ar koordinuoti, ir žada stiprinti pajėgas prekybos zonose.

    Užpulta žurnalistų komanda

    Neramumų metu Paryžiuje užpulta ir žurnalistų komanda, rengusi reportažą iš įvykių vietos. Pasak liudijimų, prie vienos parduotuvės filmavę žurnalistai susidūrė su kaukėtų plėšikų grupe, kuri bandė atimti įrangą ir panaudojo fizinę jėgą.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo smogti operatoriui ir bandė atimti mikrofoną, o mus apsupo“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pridūrė, kad operatoriui buvo smogta į veidą, tačiau apsauginiai akiniai ir kaukė padėjo išvengti rimtesnių sužalojimų. Tuo pat metu kituose Paryžiaus rajonuose dalis eitynių, anot reporterių, vyko taikiai.

  • „Tesla“ vėl žada superautomobilį: naujojo „Roadster“ pristatymas tiesiogiai ir ką žadėjo prieš 9 metus

    „Tesla“ vėl žada superautomobilį: naujojo „Roadster“ pristatymas tiesiogiai ir ką žadėjo prieš 9 metus

    „Roadster“ sugrįžimas į sceną

    „Tesla“ dar kartą priminė apie antros kartos „Roadster“ ir surengė naują pristatymą, kurį transliavo tiesiogiai. Bendrovė šį modelį pirmąsyk parodė dar 2017 metais, tačiau iki šiol jis taip ir netapo serijine naujiena.

    Ilgai trunkantis projekto vystymas tapo vienu ryškiausių „Tesla“ pažadų istorijų, nes viešai skelbti terminai ne kartą buvo nukelti. Vis dėlto kiekviena nauja užuomina apie „Roadster“ vėl įkaitina diskusijas, ar šis automobilis pagaliau bus gaminamas.

    Pažadai, kurie skambėjo neįtikėtinai

    2017 metais „Tesla“ vadovas Elonas Muskas pristatydamas „Roadster“ deklaravo ambicingus skaičius: iki maždaug 1 000 kilometrų nuvažiuojamą atstumą viena įkrova ir apie 200 kilovatvalandžių bateriją. Tokios specifikacijos net ir šiandien atrodo itin drąsios, ypač sportiniam, o ne šeimos klasės automobiliui.

    Tuomet taip pat buvo kalbama apie didesnį nei maždaug 400 kilometrų per valandą maksimalų greitį ir įsibėgėjimą, artimą 1 sekundei iki maždaug 100 kilometrų per valandą. Praktikoje tokie rodikliai reikštų itin siaurą kompromisų zoną tarp masės, sukibimo, saugos ir realaus naudojimo gatvėse.

    Ką reiškia ši transliacija rinkai

    Naujas pristatymas vyksta tuo metu, kai elektromobilių rinka bręsta ir konkurencija sportinių modelių segmente didėja. Gamintojai vis dažniau remiasi ne vien įspūdingu pagreičiu, bet ir įkrovimo infrastruktūra, baterijų ilgaamžiškumu, programinės įrangos patikimumu bei garantiniais įsipareigojimais.

    „Tesla“ gerbėjams tai dar viena proga įvertinti, ar bendrovė pateikia apčiuopiamų faktų apie serijinę gamybą, o ne vien demonstracinius pasirodymus. Rinkai svarbiausia ne triukai scenoje, o aiškūs planai dėl gamybos apimčių, pristatymo terminų ir galutinės komplektacijos.

    Ką verta stebėti toliau

    Esminiai klausimai po transliacijos išlieka tie patys: kada prasidės reali gamyba, kokia bus galutinė kaina Europoje ir ar paskelbti parametrai bus pasiekiami serijiniame automobilyje. Taip pat svarbu, ar „Roadster“ bus kuriamas kaip nišinis įvaizdžio projektas, ar kaip komerciškai tvarus produktas.

    Kol kas „Roadster“ istorija primena, kad automobilių pramonėje pažadai scenoje ir masinė gamyba yra du skirtingi pasauliai. Vis dėlto kiekvienas naujas „Tesla“ viešas žingsnis didina spaudimą pateikti konkrečius atsakymus, kurių rinkoje laukiama jau beveik dešimtmetį.