CP v2

Blog

  • Visų Šventųjų dilema: ar kapinėse su šunimi galima, ir kada už tai gresia bauda?

    Lietuvos teisėje nėra vieno visiems kapinių lankytojams vienodai galiojančio draudimo ateiti į kapines su šunimi. Tačiau praktikoje viską dažniausiai lemia konkrečių kapinių vidaus taisyklės, kurias nustato kapinių prižiūrėtojas ar savivaldybė.

    Dalis kapinių taisyklių numato, kad su augintiniais į teritoriją eiti negalima, o prie įėjimo tai pažymima informacinėse lentose. Toks ribojimas paprastai aiškinamas pagarba mirusiesiems, tvarkos palaikymu ir higienos reikalavimais, ypač per didžiausias lankymo dienas.

    Kas sprendžia dėl taisyklių?

    Už savivaldybių valdomas kapines atsako savivaldybės arba jų paskirti prižiūrėtojai, todėl taisyklės skirtinguose miestuose ir seniūnijose gali skirtis. Konfesinių kapinių tvarką dažniausiai nustato religinė bendruomenė ar kapinių administratorius, todėl verta pasitikrinti konkrečios vietos reglamentą.

    Vien tai, kad įėjote su šunimi, ne visada reiškia, kad automatiškai padarėte pažeidimą. Vis dėlto, jei kapinių prižiūrėtojas paprašo išeiti, o žmogus atsisako vykdyti teisėtą reikalavimą, situacija gali baigtis policijos ar viešosios tvarkos pareigūnų įsikišimu.

    Kada realiai gali grėsti atsakomybė?

    Atsakomybė dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad šuo yra šalia, o dėl elgesio ir saugumo. Gyvūno šeimininkas privalo užtikrinti, kad augintinis nekeltų grėsmės žmonėms, nebūtų palaidas ir netrikdytų viešosios rimties.

    Jei šuo elgiasi agresyviai, gąsdina kitus, puola ar sukelia incidentą, tai gali būti vertinama kaip viešosios tvarkos ar saugumo reikalavimų pažeidimas. Taip pat rizika didėja, jei šuo vedamas be pavadėlio ten, kur to daryti negalima, arba jei šeimininkas nesutvarko po gyvūno.

    Praktinis patarimas prieš Visų Šventųjų dieną

    Prieš vykstant į kapines, ypač lapkričio pradžioje, verta paieškoti kapinių taisyklių prie įėjimo arba kapinių administratoriaus skelbiamose nuostatose. Jei taisyklės neaiškios, saugiausia rinktis kitą pasivaikščiojimo maršrutą ir į kapines atvykti be augintinio.

    Visų Šventųjų laikotarpiu kapinėse paprastai būna itin daug žmonių, daugiau triukšmo ir įtampos, todėl daugeliui šunų tai sukelia stresą. Spūstyse didėja rizika, kad gyvūnas bus netyčia užmintas, išsigąs, bandys sprukti, o taip pat gali nukentėti nuo karšto vaško ar užkliuvus numestų žvakių.

    „Net jei vietos taisyklės aiškiai nedraudžia, per didžiausią žmonių srautą kapinėse su šunimi geriau nerizikuoti ir gerbti kitų ramybę“, – pabrėžia gyvūnų elgsenos specialistai.

    Jeigu vis dėlto būtina ateiti su šunimi, svarbiausia užtikrinti maksimalų saugumą ir kontrolę: laikyti pririštą, vengti piko valandų ir būti pasirengus nedelsiant palikti teritoriją, jei to paprašo kapinių prižiūrėtojas.

  • Nekenkite voverėms: rudenį jas maitindami iš rankos galite sukelti ligas ir pavojingus įpročius

    Voverės parkuose ir soduose daugeliui atrodo draugiškos, todėl rudenį neretai sulaukia žmonių vaišių. Tačiau gamtininkai pabrėžia, kad artimas kontaktas ir nuolatinis šėrimas dažnai duoda priešingą efektą ir kenkia pačiam gyvūnui.

    Voverės žiemos miegu nemiega, o pasiruošimą šaltajam sezonui pradeda dar vasaros pabaigoje. Jos intensyviai renka kaloringą natūralų maistą ir slepia atsargas skirtingose vietose, pavyzdžiui, po žeme ar medžių drevėse, kad žiemą turėtų ką ėsti.

    Rudenį voverių aktyvumas ypač suintensyvėja rytais, todėl žmonės jas dažniau pamato ir bando privilioti maistu. Ilgainiui gyvūnai gali priprasti prie lengvo grobio, pradėti atpažinti maitintojus ir vis drąsiau artėti prie žmogaus, nors tai nėra natūralu laukiniams gyvūnams.

    Kodėl maitinimas iš rankos rizikingas

    Pagrindinė problema ta, kad nuolatinis šėrimas, kai natūralaus maisto dar pakanka, silpnina įgimtus įpročius patiems susirasti ir kaupti atsargas. Voverė gali tapti priklausoma nuo žmogaus ir prasčiau pasiruošti laikotarpiui, kai maisto gamtoje sumažėja.

    Artimas kontaktas didina ir fizinių sužalojimų tikimybę. Prie žmonių pripratusi voverė dažniau leidžiasi ant takų, priartėja prie dviračių, šunų ar vaikų, todėl rizikuoja būti partrenkta, užpulta arba netyčia sužalota.

    Kita svarbi rizika susijusi su ligomis ir parazitais. Ten, kur gyvūnai reguliariai šeriami, jie dažniau telkiasi į būrius, o tai palengvina parazitų plitimą ir užkrečiamųjų ligų perdavimą tarp individų.

    Kada šerti galima ir ką duoti

    Specialistų rekomendacijos dažniausiai sutaria, kad šerti verta tik kritiniais laikotarpiais, kai sąlygos tampa itin nepalankios. Tai vėlyvas ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris, ypač per šalčius ar gausų sniegą, kai natūralaus maisto pasiekiamumas sumažėja.

    Svarbiausia taisyklė yra duoti tik natūralų, neperdirbtą maistą. Tinka riešutai, geriausia su kevalu, taip pat įvairios sėklos, gilės, kankorėžiai, džiovinti kukurūzų grūdai, nedideli kiekiai šviežių vaisių ar daržovių, pavyzdžiui, obuolio ar morkos gabalėliai.

    Ką daryti, kad tikrai nepadarytumėte žalos

    Vengti reikėtų bet kokio žmogui skirto maisto, nes jis voverėms gali būti sunkiai virškinamas ar net pavojingas. Ypač netinka saldumynai, sūrūs užkandžiai, duona, mėsa ir pienas, nes tokie produktai gali sukelti rimtus virškinimo sutrikimus.

    Jei nusprendžiama šerti, porcijos turėtų būti mažos, kad nepriviliotų graužikų ir kitų gyvūnų. Maistą geriausia palikti tam pritaikytoje vietoje ar lesykloje aukščiau nuo žemės, o ne duoti iš rankos, nes tai skatina pavojingą gyvūno artėjimą prie žmogaus.

  • DI milžinė „Anthropic“ skelbia šuolį: pajamos augo 46 proc., taikosi į rekordinį IPO

    DI milžinė „Anthropic“ skelbia šuolį: pajamos augo 46 proc., taikosi į rekordinį IPO

    Pajamos šoktelėjo iki 15 mlrd. eurų

    San Fransiske įsikūrusi DI kūrėja „Anthropic“, kurianti „Claude“ modelių šeimą, investuotojams pristatė naujausius veiklos skaičius. Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo laikotarpiu sugeneravo apie 15 mlrd. eurų pajamų, arba maždaug 46 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį.

    Skaičiai buvo aptarti susitikime bendrovės būstinėje, apie jį viešai skelbiant nebuvo planuota. Rinkoje tai vertinama kaip pasirengimo etapas prieš planuojamą akcijų platinimą biržoje.

    Pelningumas ir pinigų srautai: svarbus signalas rinkai

    „Anthropic“ teigė antrą ketvirtį iš eilės pasiekusi koreguotą pelną, kai iš rezultatų eliminuojamos dalis vienkartinių ar apskaitinių sąnaudų. Taip pat skelbta apie teigiamą laisvą pinigų srautą, kai įplaukos viršija išlaidas.

    Bendrovė nurodė, kad jos veiklos marža siekė 11 proc., t. y. tokia pajamų dalis liko atskaičius veiklos kaštus. Kartu buvo pripažinta, kad augimo tempas lėtėja, palyginti su ankstesniais ketvirčiais.

    Iki 1,79 trln. eurų vertė prieš IPO

    „Anthropic“ dar 2026 metų birželį konfidencialiai pateikė paraišką dėl pirminio viešo akcijų platinimo JAV reguliuotojams, tačiau išsamus prospektas kol kas nepaskelbtas. Rinkos dalyviai tikisi, kad bendrovė gali debiutuoti biržoje 2026 metų lapkritį.

    Neoficialiai kalbama, kad vertinimas gali siekti iki 1,79 trln. eurų, o sandoriui ruoštis esą padeda bankai „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Jei toks scenarijus išsipildytų, tai būtų vienas didžiausių IPO technologijų istorijoje.

    DI lenktynės ir spaudimas iš konkurentų

    DI rinkoje įtampa didėja, nes didieji žaidėjai varžosi dėl verslo klientų, debesijos infrastruktūros ir ilgalaikių sutarčių. „Anthropic“ dažnai lyginama su „OpenAI“, o investuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik modelių galimybėms, bet ir pajamų kokybei, kaštams bei skaičiavimo resursų efektyvumui.

    Šiame kontekste svarbus ir kainų spaudimas: sparčiai daugėja pigesnių modelių pasiūlymų, o tai gali mažinti maržas net ir sparčiai augančioms bendrovėms. Būtent todėl viešai pateikiami signalai apie pelningumą ir pinigų srautus IPO išvakarėse rinkoje laikomi kritiškai reikšmingais.

  • Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietijos ministrų kabinetas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatomas mokestis cukrumi saldintiems gėrimams. Jei jam pritars Bundestagas, nauja tvarka įsigalios 2027 metų liepos 1 dieną ir paliestų dalį gaiviųjų gėrimų rinkos.

    Vyriausybė teigia, kad tikslas yra dvejopas: surinkti papildomų pajamų biudžetui ir paskatinti gamintojus mažinti cukraus kiekį, siūlant sveikesnes alternatyvas. Kartu pabrėžiama, kad priemonė turėtų prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.

    Pagal projektą mokestis būtų taikomas gėrimams, kuriuose bendras cukraus kiekis siekia 5 gramus 100 mililitrų ar daugiau. Jei cukraus yra nuo 5 iki mažiau nei 8 gramų 100 mililitrų, tarifas siektų 0,26 euro už litrą.

    Gėrimams, kuriuose cukraus yra 8 gramai 100 mililitrų ar daugiau, tarifas didėtų iki 0,32 euro už litrą. Į šią kategoriją patektų įvairūs limonadai, šaltos arbatos, energiniai gėrimai, vaisių nektarai ir sulčių koncentratai su pridėtiniu cukrumi.

    Projektas numato ir aiškias išimtis. Mokestis nebūtų taikomas alkoholiniams gėrimams bei jų nealkoholinėms versijoms, taip pat pieno, avižų ar ryžių gėrimams ir grynoms vaisių bei daržovių sultims.

    Taip pat neapmokestinami būtų gėrimai, kuriuose cukrus pakeistas saldikliais, nes projekte taikymo sritis siejama būtent su cukraus kiekiu. Vis dėlto šis aspektas gali kelti diskusijų, nes dalis sveikatos ekspertų ragina vertinti ir itin saldų skonį palaikančių produktų vartojimą.

    Nors mokestį mokėtų gamintojai arba didmenininkai, federalinė valdžia prognozuoja, kad dalis naštos būtų perkelta vartotojams. Skaičiuojama, kad parduotuvių kainos gali didėti keliomis dešimtimis centų už butelį ar skardinę, priklausomai nuo tūrio ir cukraus kiekio.

    Vyriausybės vertinimu, priemonė susijusi ir su sveikatos sistemos finansiniu spaudimu. Skelbiama, kad dėl didelio cukrumi saldintų gėrimų vartojimo siejamos išlaidos viršija 2 milijardus eurų per metus, įskaitant nutukimo, cukrinio diabeto ir dantų ėduonies pasekmes.

    Numatoma, kad mokestis papildomai į biudžetą atneštų apie 690 milijonų eurų 2027 metais ir apie 925 milijonus eurų 2028 metais. Šios pajamos, pasak projekto rengėjų, galėtų padėti mažinti poreikį didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nes prisidėtų prie centrinio sveikatos fondo finansavimo.

    Smulkiesiems gamintojams planuojama taikyti lengvatas. Numatoma, kad nepriklausomi gamintojai, per metus pagaminantys iki 70 000 litrų, būtų atleisti nuo šio mokesčio.

    Dar viena išimtis, skirta įmonėms, kurių metinė gamyba siekia iki 1 000 000 litrų, būtų galima tik gavus Europos Komisijos pritarimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Tai reiškia, kad galutinės lengvatų ribos dar gali kisti derinant projektą.

    Diskusijų Vokietijoje mokestis sulaukė dar iki kabineto sprendimo. Kritikai perspėja, kad priemonė didins kainas ir gali daryti spaudimą gėrimų pramonei bei darbo vietoms, ypač regionuose, kur gamyba sudaro reikšmingą ekonomikos dalį.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir klausimas, ar mokesčiai iš tiesų pagerina sveikatos rodiklius. Pavyzdžiui, 2025 metais paskelbtoje „Tax Foundation“ analizėje keliamas argumentas, kad kainų augimas nebūtinai lemia reikšmingą sveikatos rezultatų pagerėjimą.

    „Nors mokesčiai cukrumi saldintiems gėrimams didina jų kainą, nėra įrodymų, kad vien dėl to reikšmingai pagerėja sveikatos rodikliai“, – teigiama „Tax Foundation“ vertinime.

    Vis dėlto Vokietijos planai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai šalys mokesčiais bando mažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Tarp valstybių, jau taikančių panašius sprendimus, minimos Prancūzija, Portugalija ir Vengrija, kur nuo 2011 metų galioja platesnis visuomenės sveikatos mokestis.

    Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo Bundestago sprendimo ir galimų korekcijų teisėkūros procese. Jei mokestis bus priimtas, rinkai teks prisitaikyti iš anksto, nes iki įsigaliojimo liktų beveik dveji metai, per kuriuos gamintojai galėtų keisti receptūras ir produktų linijas.

  • Euras sminga į metų žemumas: energijos šokas ir Prancūzijos skola nubraukė ECB kėlimus

    Euras sminga į metų žemumas: energijos šokas ir Prancūzijos skola nubraukė ECB kėlimus

    Euras šią savaitę smuko iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu nuo 2025 metų gegužės vidurio, o prieš Didžiosios Britanijos svarą pasiekė silpniausią tašką nuo 2025 metų birželio pradžios. Rinkas slegia išaugusios energijos kainos, įtampa Prancūzijos obligacijų rinkoje ir sustiprėjęs doleris, nors Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas šiemet didino du kartus.

    Trečiadienį euras buvo nukritęs iki maždaug 1,111 JAV dolerio, ketvirtadienį ankstyvoje prekyboje kiek atšoko iki apie 1,121. Nuo rugpjūčio pabaigos bendra valiuta susilpnėjo daugiau nei 5 proc., taip panaikindama vasaros laikotarpiu fiksuotą atsigavimą.

    Svaro atžvilgiu euras buvo smukęs iki maždaug 0,842 svaro, o vėliau pakilo iki apie 0,846. Nuo rugsėjo pabaigos kritimas siekia apie 2 proc., o tai iš esmės nubraukė dalį ankstesnio kilimo, fiksuoto nuo vasaros vidurio.

    Kodėl palūkanos nepadėjo?

    Paprastai didesnės palūkanų normos valiutą palaiko, nes investuotojams tampa patraukliau laikyti tos zonos turtą. Tačiau šį kartą rinkos akcentą perėmė rizikos veiksniai: energetikos sukrėtimas Europoje ir fiskalinės įtampos euro zonoje, ypač Prancūzijoje.

    ECB indėlių palūkanų normą 2026 metų rugsėjo 10 dieną pakėlė ketvirtadaliu punkto iki 2,5 proc. Tai buvo antras didinimas šiais metais, siekiant reaguoti į infliacijos pagyvėjimą ir energetikos kainų šoką, kuris Europai paprastai smogia stipriau dėl didesnės importuojamos energijos dalies.

    Euro zonoje infliacija, remiantis naujausiais skelbtais duomenimis, pakilo iki 3,8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus. Rinkose vyrauja lūkestis, kad ECB artimiausiame posėdyje gali daryti pauzę, o vėliau, metų pabaigoje, svarstyti dar vieną didinimą.

    „Tikėtina, kad mums dar teks kelti palūkanas“, – sakė Belgijos centrinio banko vadovas Pierre Wunsch.

    Tuo metu Bundesbanko vadovas Joachim Nagel signalizavo atsargesnį toną, pabrėždamas, kad kol kas nėra aiškių ženklų, jog infliacija plačiai įsitvirtino kainodaroje ir atlyginimų nustatyme.

    Stiprėjantis doleris ir Prancūzijos rizika

    Eurui smunkant, svarbi ir kita lygties pusė: stiprėjantis JAV doleris. JAV dolerio indeksas, rodantis dolerio kursą prieš pagrindinių valiutų krepšelį, trečiadienį pasiekė aukščiausią lygį per 18 mėnesių po to, kai JAV infliacija rugsėjį pakilo iki 3,7 proc. ir viršijo rinkos prognozes.

    Šie duomenys sustiprino rinkos statymus, kad JAV Federalinė rezervų sistema gali dar kartą kelti palūkanas. JAV bazinė palūkanų norma siekia 3,75–4 proc., tad palūkanų skirtumas dolerio naudai išlieka reikšmingas, o tai didina spaudimą eurui.

    Europoje investuotojų nervingumą dar labiau kaitina Prancūzijos viešųjų finansų situacija. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų skolos vertybinių popierių pajamingumų, kuris laikomas rinkos įtampos indikatoriumi, spalio pradžioje buvo pakilęs virš 150 bazinių punktų ir pasiekė aukščiausią lygį nuo euro zonos skolų krizės laikotarpio apie 2011 metus.

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų birželio pabaigoje pasiekė rekordinį 119 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Skaičiuojama, kad tai sudaro apie 3 590 000 000 000 eurų ir gerokai viršija Europos Sąjungos sutartyse dažnai minimą 60 proc. orientyrą.

    ECB vadovė Christine Lagarde yra signalizavusi, kad sprendimų pirmiausia tikimasi nacionaliniu lygmeniu, o ne iš centrinio banko. Jos žinutė rinkoms buvo aiški: fiskalinės politikos patikimumas tampa esminiu faktoriumi, nuo kurio priklauso obligacijų paklausa ir, netiesiogiai, euro kursas.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į galutinius euro zonos infliacijos duomenis ir centrinių bankų sprendimus. Investuotojai taip pat vertins, ar energetikos kainų šokas bus laikinas, ar ilgiau veiksiantis veiksnys, galintis pakeisti palūkanų trajektoriją Europoje.

  • Baku suvedė į vieną salę priešininkus: nuo Izraelio iki Irano – kas iš tiesų buvo sutarta?

    Baku suvedė į vieną salę priešininkus: nuo Izraelio iki Irano – kas iš tiesų buvo sutarta?

    Baku įvyko retas susitikimas, kuriame po vienu stogu susėdo dalis tarpusavyje konfliktuojančių Artimųjų Rytų ir Azijos valstybių atstovų. Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo kuruotas forumas buvo skirtas pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms, tačiau greta diplomatijos skambėjo ir transporto bei skaitmeninės infrastruktūros planai.

    Į 7-ąjį CICA viršūnių susitikimą atvyko Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas, Irano delegacija, Turkijos, Rusijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų atstovai, Palestinos delegacija, taip pat Centrinės Azijos ir dalies Pietryčių Azijos valstybių lyderiai. Darbotvarkėje dominavo konfliktų valdymas, prekybos maršrutai ir regiono ekonominis persitvarkymas.

    Renginio organizatoriai CICA pristato kaip daugiašalę platformą, siekiančią mažinti įtampas dialogu ir praktiniais susitarimais. CICA vienija 28 nares, o jo veiklos kryptys apima saugumą, ekonomiką, aplinką, humanitarinį bendradarbiavimą ir naujas grėsmes, tarp jų ir kibernetinį saugumą.

    Įtampa dėl Artimųjų Rytų

    Vienas ryškiausių epizodų įvyko prasidėjus I. Herzogo kalbai, kai dalis delegacijų demonstratyviai paliko salę. Vis dėlto kai kurios arabų valstybių delegacijos liko klausytis, o tai tapo simboliniu ženklu, kad net ir gilių nesutarimų sąlygomis dalis šalių ieško bent minimalių dialogo kanalų.

    Izraelio prezidentas pabrėžė praktinio bendradarbiavimo naudą ir akcentavo technologijų bei vandens išteklių valdymo temas. Tuo metu Palestinos delegacija kalbėjo apie humanitarinę krizę Gazos Ruože, ragino laikytis tarptautinės teisės ir siekti ilgalaikių paliaubų mechanizmo.

    Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi savo pasisakyme akcentavo, kad Azijai esą nereikia blokinės konfrontacijos ir Šaltojo karo logikos. Jis ragino užtikrinti, kad pagrindiniai laivybos keliai, įskaitant Hormūzo sąsiaurį ir Raudonąją jūrą, išliktų atviri, nes sutrikimai tiesiogiai veikia pasaulines tiekimo grandines.

    Vidurinysis koridorius ir nauji ryšiai

    Ekonominė dalis buvo ne mažiau svarbi nei politika. Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas siūlė rengti CICA transporto junglumo strategiją, kuri sujungtų svarbiausius maršrutus tarp Kinijos, Centrinės Azijos, Kaspijos regiono ir Europos.

    Praktiniu žingsniu tapo pranešimas apie Transkaspinę šviesolaidinę liniją Kaspijos jūros dugnu, kuri turėtų sustiprinti skaitmeninį ryšį tarp Azijos ir Europos. Šis projektas siejamas su vadinamuoju Viduriniuoju koridoriumi, kuriuo regiono šalys siekia diversifikuoti logistiką ir mažinti priklausomybę nuo vieno tranzito kelio.

    Lyderiai taip pat aptarė energetikos jungtis ir žaliąją darbotvarkę, kuri regione vis dažniau pristatoma kaip konkurencingumo ir eksporto į Europą prielaida. Kartu akcentuota, kad infrastruktūros projektai gali tapti priemone mažinti įtampas, nes didesnė tarpusavio priklausomybė skatina stabilumą.

    DI taisyklės: nuo idėjų iki deklaracijos

    Dar viena ryški tema buvo dirbtinis intelektas ir jo reguliavimas. Kai kurie lyderiai ragino siekti tarptautinių standartų, argumentuodami, kad technologijų rizikų neįmanoma suvaldyti vien nacionalinėmis taisyklėmis, ypač kai DI sprendimai veikia tarpvalstybinėse tiekimo, finansų ir gynybos grandinėse.

    „Nė viena valstybė viena pati negali suvaldyti dirbtinio intelekto, kaip ir viena pati negali užtikrinti sąsiaurio atvirumo“, – sakė Bahreino užsienio reikalų ministras Abdullatifas bin Rashidas Al Zayani.

    Kazachstanas siūlė DI temą įtvirtinti kaip vieną svarbiausių CICA krypčių, o Turkmėnija kalbėjo apie tarptautinį DI ir diplomatijos kodeksą. Tadžikistanas pristatė planus formaliai įtvirtinti nacionalinę DI profesinio tobulėjimo dieną, siejant tai su pasirengimu naujam technologijų etapui.

    Susitikimo pabaigoje šalys priėmė Baku deklaraciją, kurioje įvardytos priemonės politinėms, ekonominėms ir ekologinėms rizikoms mažinti. Dokumente taip pat išskirta būtinybė derinti DI teikiamas ekonomines galimybes su saugumo ir valdymo iššūkiais, o tai laikoma vienu pirmųjų bandymų CICA formatu sutarti dėl bendresnės krypties.

    Taip pat sutarta pratęsti Azerbaidžano pirmininkavimą CICA dar vienai kadencijai iki 2028 metų. Be to, Laosas priimtas kaip nauja pilnateisė organizacijos narė, stiprinant CICA svorį Pietryčių Azijoje.

  • Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietijoje cigarečių kainos artimiausiais metais gali reikšmingai šoktelėti: Bundestagas pritarė planui palaipsniui didinti tabako akcizą. Skaičiuojama, kad vidutinis 20 cigarečių pakelis, dabar kainuojantis apie 8,05 euro, iki 2030 metų gali priartėti prie 11,36 euro.

    Pagal reformos skaičiavimus, kaina turėtų kilti etapais: nuo 2027 metais numatoma apie 8,77 euro, 2028 metais – 9,56 euro, 2029 metais – 10,42 euro. Kartu brangtų ir suktinėms skirtas tabakas, o kai kurių aukštesnės klasės prekių ženklų pakeliai, priklausomai nuo rinkos kainodaros, galėtų kainuoti ir apie 14 eurų.

    Biudžetui – milijardai, sveikatai – signalas

    Vyriausybė tikisi, kad didinamas akcizas per ketverius metus atneš apie 12 mlrd. eurų papildomų pajamų. Planuojama, kad papildomos įplaukos 2027 metais siektų apie 1,5 mlrd. eurų, o iki 2030 metų išaugtų maždaug iki 4,5 mlrd. eurų per metus.

    Akcizai tabakui Vokietijoje yra reikšminga biudžeto eilutė: vien 2025 metais iš tabako mokesčių surinkta apie 17,6 mlrd. eurų. Tačiau politikai pabrėžia, kad reforma turi ne vien fiskalinį tikslą – ji siejama ir su visuomenės sveikata, nes didesnės kainos dažnai mažina rūkymo patrauklumą, ypač tarp jaunų žmonių.

    Pramonė įspėja dėl šešėlio, opozicija kritikuoja

    Tabako pramonės atstovai kelia abejonių, ar planuojamos papildomos biudžeto pajamos bus pasiektos, nes dalis vartotojų gali ieškoti pigesnių alternatyvų. Tarp minimų rizikų – didesnis šešėlinės rinkos patrauklumas ir pirkimai kitose Europos Sąjungos šalyse, kur kainos mažesnės.

    Diskusijose Bundestage CDU atstovas Carstenas Brodesseris ragino rinktis saikingesnį didinimo tempą, argumentuodamas, kad per staigus brangimas gali sumažinti legalią apyvartą. Tuo metu SPD parlamentaras Ingo Vogelas pripažino, kad sprendimas padeda balansuoti biudžetą, bet kartu orientuotas į rūkymo mažinimą.

    „Pigūs produktai neturi tapti lengvu keliu į priklausomybę nuo nikotino, todėl šioje srityje keliame kainos slenkstį“, – sakė Ingo Vogelas.

    Jo teigimu, muitinės pareigūnų ir jų profsąjungų perspėjimai dėl galimo nelegalios prekybos augimo vertinami rimtai, nes neteisėta rinka reikštų ne tik mažesnes įplaukas, bet ir didesnį organizuoto nusikalstamumo vaidmenį.

    Kiek rūkančiųjų ir kodėl kainos svarbios

    Pagal 2025 metų mikrosurašymo duomenis, Vokietijoje rūko apie 19 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų: apie 14 proc. rūko reguliariai, o dar 5 proc. – retkarčiais. Vokietijos vėžio tyrimų centras skelbė, kad 2023 metais nuo su tabaku siejamų ligų šalyje mirė apie 131 000 žmonių.

    Sveikatos ekspertai akcizo didinimą dažnai įvardija kaip vieną veiksmingiausių priemonių mažinti rūkymą, nes kainų jautriausios grupės linkusios mažinti vartojimą arba visai mesti. Vis dėlto praktinis poveikis priklauso ir nuo kontrolės priemonių, kovos su kontrabanda bei bendros ekonominės situacijos.

    Galutinis sprendimas dar turės pereiti Bundesrato balsavimą. Jei prieštaravimų nekils, akcizo didinimas turėtų įsigalioti pagal numatytą grafiką, o Vokietijos cigarečių kainos dar labiau priartės prie brangiausių Europos rinkų.

  • „UniCredit“ gavo ECB leidimą perimti „Commerzbank“: sandoris gali baigtis metų pabaigoje

    „UniCredit“ gavo ECB leidimą perimti „Commerzbank“: sandoris gali baigtis metų pabaigoje

    ECB atvėrė kelią sandoriui

    Italijos bankas „UniCredit“ pranešė gavęs Europos Centrinio Banko leidimą viršyti 30 proc. Vokietijos „Commerzbank“ akcijų ribą ir didinti savo dalį be iš anksto nustatytos viršutinės ribos. Toks sprendimas laikomas vienu svarbiausių žingsnių siekiant perimti kontrolę viename didžiausių Vokietijos komercinių bankų.

    „UniCredit“ nurodė, kad likusios reguliacinės procedūros ir sandorio sąlygos turėtų būti įvykdytos iki metų pabaigos. Tuomet bankas tikisi turėti apie 50 proc. balsavimo teisių ir galėti faktiškai perimti „Commerzbank“ kontrolę.

    Ką reiškia 30 proc. riba

    Daugelyje Europos jurisdikcijų 30 proc. balsavimo teisių slenkstis laikomas riba, nuo kurios investuotojui gali atsirasti papildomų pareigų, įskaitant privalomą oficialų pasiūlymą kitiems akcininkams, priklausomai nuo konkrečių taisyklių. ECB leidimas viršyti šią ribą signalizuoja, kad priežiūros institucija vertina „UniCredit“ pasirengimą vykdyti sandorį ir valdyti rizikas.

    Bankas sprendimą įvardijo kaip esminį etapą, rodantį ECB pasitikėjimą sandoriu ir „UniCredit“ finansiniu tvirtumu. Tai ypač svarbu euro zonos bankams, kurių didesnius įsigijimus vertina bendra priežiūros sistema.

    „Sprendimas pabrėžia Europos Centrinio Banko teigiamą sandorio vertinimą ir pasitikėjimą tvirtais „UniCredit“ pagrindais“, – sakoma banko pareiškime.

    Vokietijos interesai ir politinė įtampa

    „UniCredit“ siekis įsigyti „Commerzbank“ susidūrė su pasipriešinimu tiek pačiame Vokietijos banke, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ laikomas svarbiu šalies ekonomikos finansuotoju. Pranešama, kad Vokietijos valstybė vis dar valdo apie 12 proc. banko akcijų, todėl valstybės interesas išlieka reikšmingas.

    Pastaraisiais metais „Commerzbank“ ėmėsi kaštų mažinimo ir darbo vietų optimizavimo, taip pat kėlė finansinius tikslus, siekdamas sustiprinti akcininkų paramą nepriklausomam keliui. Vis dėlto artėjant kontrolės perėmimui, banko vadovybė viešai signalizavo norą pereiti prie konstruktyvesnio dialogo su potencialiu pirkėju.

    Kodėl Europa stumia konsolidaciją

    Sandoris vyksta platesniame Europos bankų sektoriaus kontekste, kuriame vis dažniau kalbama apie konsolidaciją ir masto ekonomiją. Europos bankų rinka laikoma fragmentuota, o didesni, tarpvalstybiniai bankai matomi kaip būdas didinti efektyvumą, investuoti į technologijas ir konkuruoti su dideliais Jungtinių Valstijų finansų rinkos žaidėjais.

    „UniCredit“ argumentuoja, kad „Commerzbank“ integravimas sustiprintų banko pozicijas Europoje ir prisidėtų prie konkurencingesnio sektoriaus formavimo. Vis dėlto galutinė sandorio sėkmė priklausys nuo likusių reguliacinių sprendimų, sąlygų įgyvendinimo ir to, kokias garantijas Vokietijos pusė sieks užsitikrinti dėl banko vaidmens finansuojant realią ekonomiką.

  • „Volkswagen“ vėl atšaukia tūkstančius elektromobilių: įspėja dėl baterijų perkaitimo ir gaisro

    „Volkswagen“ vėl atšaukia tūkstančius elektromobilių: įspėja dėl baterijų perkaitimo ir gaisro

    Atšaukimas plečiamas į Vokietiją

    „Volkswagen“ ruošia dar vieną atšaukimo kampaniją, šįkart dėl įtariamo aukštos įtampos baterijų elemento defekto elektromobiliuose. Gamintojas perspėja, kad blogiausiu atveju padidėjusi šiluminė apkrova gali baigtis gaisru.

    Apie panašias procedūras jau buvo pranešta JAV ir Jungtinėje Karalystėje, o dabar veiksmai planuojami ir Vokietijoje bei kitose rinkose. JAV institucijų duomenimis, ten gali būti paveikta apie 22 000 elektrinių ID.4 modelių.

    Kokie modeliai ir kas nutiko

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, problemą nustatė vidinės kokybės patikros, o defektas siejamas su tiekėjų gamybos klaidomis tam tikru laikotarpiu. „Volkswagen“ patvirtino, kad kalbama apie kelis tūkstančius automobilių, tačiau tikslus skaičius ir šalių sąrašas gali kisti.

    Neoficialiai minimi 2023–2025 metais pagaminti „Volkswagen“ ID.3, ID.4, ID.7 ir ID. Buzz bei „Cupra Born“, tačiau gamintojas šio sąrašo kol kas nepatvirtino. Taip pat nurodoma, kad atšaukimas derinamas su atsakingomis institucijomis, o Vokietijos Federalinės automobilių transporto tarnybos duomenų bazėse jis dar nebuvo viešai registruotas.

    Ką vairuotojams rekomenduoja dabar

    Kol vyksta pasirengimas atšaukimui, „Volkswagen“ rekomenduoja galimai paveiktus automobilius įkrauti ne daugiau kaip iki 80 proc. Toks ribojimas skirtas sumažinti baterijos šiluminę apkrovą iki patikros ir galimų techninių veiksmų.

    Gamintojas planuoja dalį automobilių pakviesti į servisus baterijų patikrai. Nustačius, kad konkretaus automobilio baterija tvarkinga, įkrovimo ribojimas būtų atšauktas.

    Remontas gali apsiriboti programine įranga

    Bendrovė neatmeta, kad ne visais atvejais reikės keisti visą aukštos įtampos bateriją ar jos modulį. Priklausomai nuo gedimo pobūdžio, dalis automobilių gali būti sutvarkyti programinės įrangos atnaujinimu, kuris koreguotų baterijos valdymo algoritmus ir stebėseną.

    Teigiama, kad klientai, kurių automobiliai patenka į rizikos grupę, bus informuojami tiesiogiai. Įprastai tokiais atvejais savininkai gauna pranešimą su instrukcijomis, kaip registruotis patikrai ir kokių apribojimų laikytis iki vizito.

    Ši žinia pasirodė po ankstesnių koncerno atšaukimų: 2026 metų rugsėjį buvo skelbta apie maždaug 2,86 milijono „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių atšaukimą visame pasaulyje dėl detalės, kuri, institucijų vertinimu, galėjo lemti vairo sistemos sutrikimus.

    Tuo pat metu „Volkswagen“ pabrėžia, kad Europoje elektromobilių pardavimai išlieka palyginti stiprūs: per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius baterijomis varomi automobiliai sudarė apie 20 proc. grupės pristatymų regione. Vis dėlto koncernas susiduria su paklausos svyravimais pasaulyje, ypač Kinijoje, kur konkurencija elektrinių modelių segmente smarkiai suintensyvėjo.

  • Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Kremlius praplečia turto perėmimus

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodyta priverstinai perimti penkių Europoje įsikūrusių bendrovių turtą Rusijoje. Tarp jų – Prancūzijos grindų dangų gamintoja „Tarkett“ ir dar keturios įmonės, veiklą šalyje tęsę po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

    Skelbiama, kad šių įmonių bendros metinės pajamos Rusijoje viršija 50 mlrd. rublių, tai yra apie 532 mln. eurų. Toks sprendimas laikomas dar vienu žingsniu Maskvai griežtinant spaudimą Vakarų kapitalui ir didinant valstybės kontrolę strateginiuose sektoriuose.

    Kas perima kontrolę ir kurios įmonės paliestos

    Dekretu numatyta, kad perimtas turtas perduodamas laikinajai administracijai, kurią vykdo 2026 metų vasarį įregistruota valdymo bendrovė „Centre Capital“. Jos vadovu įvardijamas Maratas Mirkhaidarovas, anksčiau dirbęs Zabaikalskio regiono gubernatoriaus administracijoje.

    Be „Tarkett“, dokumente minimos ir kitos bendrovės: popierinės pakuotės gamintoja „Kappa Rus“, anksčiau siejama su Airijos grupe „Smurfit Kappa“, higienos produktų gamintoja „Ontex RU“, priklausanti Belgijos grupei „Ontex“, metalinės pakuotės gamintoja „Eviosys Packaging Kuban“, siejama su JAV bendrove „Sonoco Products Company“, ir plastiko pakuočių įmonė „Menshen Packaging CIS“, priklausanti Vokietijos „Menshen“.

    Visos penkios įmonės, remiantis viešai skelbta informacija, ir toliau vykdė veiklą Rusijoje po 2022 metų vasario įvykių. Tokia aplinkybė Maskvos sprendimų kontekste tampa svarbi, nes valdžia vis dažniau akcentuoja kontrolės stiprinimą vadinamųjų nedraugiškų valstybių kapitalui.

    „Laikinoji administracija“ ir jos pasekmės

    Rusijoje taikomas mechanizmas, kai užsienio įmonių turtui paskiriama laikinoji administracija, buvo įtvirtintas 2023 metų balandį pasirašytu prezidento dekretu. Ši schema leidžia valstybės sprendimu perimti tam tikro užsienio kapitalo turto valdymą Rusijos teritorijoje, formaliai jį neįvardijant kaip nacionalizacijos.

    Vakarų vyriausybės ir tarptautinės teisės ekspertai tokius veiksmus dažnai vertina kaip neteisėtą ekspropriaciją. Teoriškai įmonės gali siekti žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis, tačiau praktikoje sprendimų įgyvendinimas prieš Rusijos valstybę ar su ja susijusias struktūras laikomas itin sudėtingu.

    Turto perėmimų banga ir atsakomosios priemonės

    Naujausias sprendimas priimtas po ankstesnės panašių veiksmų serijos, kai laikinoji administracija buvo pritaikyta kelių didelių tarptautinių mažmeninės prekybos ir maisto pramonės įmonių turtui Rusijoje. Anksčiau pirmieji aukšto profilio taikiniai buvo, be kita ko, Danijos „Carlsberg“ ir Prancūzijos „Danone“ turtas.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ankstesnius sprendimus viešai siejo su tuo, kad dalis bendrovių yra iš šalių, kurias Maskva oficialiai įtraukė į „nedraugiškų“ sąrašą. Į jį įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės, taip pat JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, kurios po 2022 metų vasario įvedė sankcijas Rusijai.

    Maskva taip pat aiškina šiuos veiksmus kaip atsakomąją reakciją į maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos suverenaus turto įšaldymą Vakarų jurisdikcijose. Verslui tai reiškia didėjančią teisinę ir finansinę riziką, o Europos įmonėms – dar vieną signalą, kad Rusijoje veikiančio turto apsauga tampa vis mažiau prognozuojama.