CP v2

Blog

  • Vakarinė vakarienė perpus greičiau: vienas pasiruošimo triukas, kurį verta išbandyti šiandien

    Darbo dienų vakarais maisto gaminimas dažnai virsta lenktynėmis su laiku, todėl vis daugiau žmonių renkasi paprastą sprendimą: kruopas ir ankštinius išsivirti iš anksto ir laikyti šaldytuve. Toks pasiruošimas leidžia vakarienę surinkti gerokai greičiau, nes nereikia laukti, kol išvirs ryžiai, lęšiai ar bolivinė balanda.

    Iš anksto galima paruošti ne tik ryžius. Tam tinka pupelės, lęšiai, bolivinė balanda ir kitos kruopos, kurias galima išvirti ryte ar savaitgalį, kai turite daugiau laiko, o vėliau susipakuoti porcijomis pagal būsimus patiekalus.

    Praktika rodo, kad didžiausia nauda atsiranda tada, kai grūdinius produktus ruošiame partijomis. Paruoštos porcijos padeda greičiau pagaminti dubenėlius su daržovėmis, salotas, troškinius ar garnyrus, o taip pat leidžia daugiau dėmesio skirti skoniui, pridedant prieskonių ir aromatinių ingredientų.

    Atvėsinimas ir laikymas

    Vis dėlto svarbu ne tik sutaupyti laiko, bet ir laikytis saugaus maisto tvarkymo taisyklių, ypač kalbant apie virtus ryžius. Netinkamai atvėsinti ar per ilgai kambario temperatūroje laikyti ryžiai gali tapti terpe daugintis Bacillus cereus bakterijoms, kurios gali sukelti apsinuodijimo simptomus.

    JAV Žemės ūkio departamento rekomendacijos pabrėžia, kad virtą maistą reikėtų kuo greičiau atvėsinti ir padėti į šaldytuvą, nepaliekant jo ilgam ant stalviršio. Taisyklė paprasta: likučius reikia atšaldyti operatyviai, o šaldytuve laikyti sandariuose induose, kad nesikauptų drėgmė ir kvapai.

    Kaip saugiai pašildyti

    Pašildant svarbu, kad maistas įkaistų tolygiai. Rekomenduojama ryžius ir kitus paruoštus produktus kaitinti taip, kad jie būtų karšti per visą tūrį, o lęšius ar bolivinę balandą pakaitinti iki saugios vidinės temperatūros, jei patiekiate karštus.

    Jei dalį virtų kruopų užšaldote, pašildymui paprastai prireikia daugiau laiko, o tekstūrai išsaugoti gali padėti keli šaukštai vandens kaitinimo metu. Svarbiausia vengti pakartotinio atvėsinimo ir šildymo ciklų, nes tai didina maisto saugos rizikas ir blogina skonį.

    Kodėl ši gudrybė populiarėja

    Išankstinis ingredientų paruošimas vis dažniau siejamas su planuojamu savaitės valgiaraščiu ir mažesniu maisto švaistymu. Turint paruoštą bazę šaldytuve, lengviau improvisuoti: užtenka baltymo, daržovių ir padažo, kad vakarienė atsirastų per kelias minutes.

    Toks įprotis ypač patogus šeimoms ir dirbantiems žmonėms, nes sumažina streso virtuvėje ir leidžia greičiau patiekti subalansuotą patiekalą. Kitaip tariant, pusė darbo atliekama tada, kai turite laiko, o vakarais belieka tik sujungti ingredientus.

  • „PIONER“ kūrėjams – bankroto šešėlis: ar tai konkurento „STALKER“ pabaigos pradžia?

    „PIONER“ kūrėjams – bankroto šešėlis: ar tai konkurento „STALKER“ pabaigos pradžia?

    Postapokaliptinis MMOFPS „PIONER“, vos pasirodęs rinkoje, buvo imtas lyginti su „STALKER“ serija dėl niūraus pasaulio, frakcijų kovų, anomalijų ir mutantų. Tačiau pastaruoju metu žaidimo ateitį temdo žinios apie galimus jo kūrėjų finansinius sunkumus.

    Pranešama, kad Rusijos studija GFA Games susidūrė su vidinėmis įtampomis ir įsiskolinimais, o daliai darbuotojų esą vėlavo atlyginimai. Taip pat minimos įšaldytos banko sąskaitos ir didėjantis spaudimas dėl skolų, o tai kūrybinėms komandoms dažnai reiškia sulėtėjančią plėtrą arba nukeltus pažadėtus atnaujinimus.

    Žaidimas nuo starto sulaukė nevienareikšmių įvertinimų: dalis bendruomenės gyrė atmosferą ir idėją, tačiau kritikos kliuvo techninei būklei ir optimizacijai. Tokia situacija būdinga daugeliui didelės apimties internetinių šaudyklių, kur stabilumas ir serverių infrastruktūra tampa esminiu ilgalaikės sėkmės veiksniu.

    GFA Games anksčiau buvo paskelbę šių metų planą, kuriame žadėjo daugiau turinio ir reikšmingų patobulinimų. Vis dėlto realūs darbų tempai kelia klausimų, nes vienas iš naujesnių atnaujinimų daugiausia buvo orientuotas į ankstesnių pataisų klaidų taisymą, o ne į didesnes naujoves.

    Tuo pat metu „Steam“ platformoje pasirodė kūrėjų žinutė, leidžianti manyti, kad projekto jie neketina apleisti. Kūrėjai teigia, jog artimiausi pakeitimai bus skirti serverių optimizavimui ir pagrindinėms žaidimo sistemoms, kas dažnai yra būtina sąlyga prieš pradedant leisti didesnį turinio plėtinį.

    Žaidimų rinkoje tokie atvejai nėra reti: didelių internetinių projektų išlaikymas reikalauja nuolatinio finansavimo, o bet koks sutrikimas tiesiogiai atsiliepia atnaujinimų grafikui ir žaidėjų pasitikėjimui. Artimiausios savaitės ir faktiniai „PIONER“ atnaujinimai parodys, ar studija pajėgs stabilizuoti situaciją ir įgyvendinti pažadėtą planą.

  • „Halo Studios“ smogia „PlayStation“: „Halo: Campaign Evolved“ gaus dėžutę, bet yra kabliukas

    „Halo Studios“ smogia „PlayStation“: „Halo: Campaign Evolved“ gaus dėžutę, bet yra kabliukas

    Po „PlayStation“ sprendimų, kurie paskatino kalbas apie fizinių žaidimų leidimų pabaigą, „Halo Studios“ viešai patikslino savo planus. Studija teigia, kad „Halo: Campaign Evolved“ bus parduodamas ne tik skaitmeniniu formatu, bet ir dėžutėje.

    Ši žinia iškart sulaukė didelio dėmesio, nes rinkoje jau kurį laiką matoma aiški kryptis į skaitmeninę distribuciją. Vis daugiau leidėjų ir platformų akcentuoja atsisiuntimus, prenumeratas ir skaitmenines bibliotekas, o fiziniai diskai tampa vis retesni.

    „Jei nusipirksiu „Halo: Campaign Evolved“ parduotuvėje, ar dėžutėje bus diskas? Taip. Perkant „Xbox“ arba „PlayStation“ versiją pas vietinį pardavėją gausite fizinę dėžutę su žaidimu ir disku“, – teigiama „Halo Waypoint“ klausimų ir atsakymų skiltyje.

    Vis dėlto studija kartu nurodo ir svarbią sąlygą: net ir nusipirkus fizinę versiją, žaidimo paleidimui gali reikėti atsisiųsti papildomą turinį. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad diske būna tik dalis duomenų, o likusi informacija parsisiunčiama internetu.

    Tokia praktika žaidimų industrijoje nėra nauja, ypač kai projektų apimtys auga, o atnaujinimai ir pataisymai tampa įprasta leidimo ciklo dalimi. Dėl didelių failų dydžių ir poreikio greitai taisyti klaidas leidėjai vis dažniau renkasi hibridinį modelį, kai fizinis leidimas lieka kolekcionieriams, bet turinys vis tiek „pririšamas“ prie atsisiuntimų.

    Žaidėjų reakcijos socialiniuose tinkluose nevienodos. Vieni pabrėžia, kad diskas praranda prasmę, jei vis tiek būtinas internetas, kiti atkreipia dėmesį, jog visiškas fizinių leidimų atsisakymas jiems būtų dar blogesnis scenarijus, ypač vertinantiems kolekcijas ir galimybę turėti žaidimą lentynoje.

  • „Sony“ gali ištrinti „PlayStation“ paskyrą: pakanka vienos klaidos, kurią daro daugelis

    „Sony“ gali ištrinti „PlayStation“ paskyrą: pakanka vienos klaidos, kurią daro daugelis

    „Sony“ priminė žaidėjams svarbią „PlayStation Network“ taisyklių detalę, kuri gali turėti nemalonių pasekmių. Bendrovės sąlygose numatyta, kad ilgesnį laiką nenaudojama paskyra tam tikromis aplinkybėmis gali būti panaikinta, o kartu prarandama ir skaitmeninė biblioteka.

    Pagal viešai skelbiamas „PlayStation Network“ paslaugų sąlygas, „Sony“ gali uždaryti paskyrą, jei ji neaktyvi ne trumpiau kaip 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad trejus metus neprisijungus ir neatsakius į bendrovės pranešimą, paskyra gali būti ištrinta.

    „Jei paskyra ilgą laiką nenaudojama, galime imtis veiksmų, įskaitant paskyros uždarymą, apie tai iš anksto informavę“, – sakė „Sony“ taisyklėse aprašomą tvarką aiškinantys bendrovės atstovai.

    Žaidėjams tai aktualu todėl, kad skaitmeniniame modelyje paskyra tampa pagrindiniu raktu į įsigytą turinį. Uždarius paskyrą, dingsta prieiga prie įsigytų žaidimų licencijų, papildinio turinio ir kitų skaitmeninių pirkinių, nes jie susieti su naudotojo profiliu, o ne su fiziniu laikikliu.

    Pastaruoju metu ši tema vėl suaktyvėjo dėl platesnių diskusijų apie tai, kam iš tiesų priklauso skaitmeniniu būdu įsigyti žaidimai. Europos Sąjungos vartotojų teisėje skaitmeninis turinys paprastai įsigyjamas kaip licencija, o platformų taisyklės apibrėžia naudojimo sąlygas, paskyros tvarkymą ir galimus apribojimus.

    Dalies žaidėjų nepasitenkinimą kursto ir bendra rinkos kryptis, kai vis daugiau turinio platinama tik skaitmeniniu būdu. Leidėjai tokį posūkį dažniausiai aiškina besikeičiančiais vartotojų įpročiais, tačiau kritikai atkreipia dėmesį į ilgalaikio išsaugojimo, prieigos ir vartotojų teisių klausimus.

    Ką tai reiškia praktiškai? Jei „PlayStation“ paskyra naudojama retai, saugiausia bent kartą per kelis mėnesius prisijungti, atnaujinti kontaktinius duomenis ir stebėti el. paštą, susietą su paskyra. Taip sumažinama rizika praleisti „Sony“ pranešimą ir netyčia prarasti prieigą prie sukauptos bibliotekos.

    Žaidėjai dažnai lygina skirtingas platformas, nes jų taisyklės dėl neaktyvių paskyrų skiriasi. Dėl to prieš investuojant didesnes sumas į skaitmeninį turinį vis svarbiau įvertinti ne tik žaidimų kainas, bet ir paslaugos sąlygas, paskyros atstatymo galimybes bei ilgalaikės prieigos garantijas.

  • PlayStation be diskų? Tūkstančiai spaudžia „Sony“ – peticija dėl fizinių žaidimų įkaista

    PlayStation be diskų? Tūkstančiai spaudžia „Sony“ – peticija dėl fizinių žaidimų įkaista

    Kas vyksta su fiziniais žaidimais?

    Internete sparčiai plinta peticija, raginanti „Sony“ neatsisakyti fizinių vaizdo žaidimų laikmenų ir nepalikti pirkėjams vien tik skaitmeninės alternatyvos. Jos iniciatoriai pabrėžia, kad neprieštarauja skaitmenizacijai, tačiau nenori, kad tai taptų vienintele galimybe.

    Peticija, kurią aktyviausiai aptaria „PlayStation“ bendruomenė, jau surinko daugiau nei 93 000 patvirtintų parašų. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto vartotojų protestų žaidimų rinkoje, išryškinantis augančią įtampą tarp platformų savininkų ir dalies pirkėjų.

    Kodėl žaidėjai priešinasi?

    Didžiausia kritika nukreipta į tai, kad skaitmeninis pirkimas dažnai reiškia ne nuosavybę, o licenciją, kuri priklauso nuo platformos taisyklių. Žaidėjai baiminasi situacijų, kai turinys gali būti pašalintas iš parduotuvės, apribotas regione ar tapti neprieinamas dėl paskyros problemų.

    Kitas argumentas – kainodara ir konkurencija. Kai vartotojai pririšami prie vienos ekosistemos, mažėja alternatyvų įsigyti pigiau, sudėtingėja dalijimasis ar perpardavimas, o antrinė rinka praktiškai išnyksta.

    Poveikis kolekcionieriams ir rinkai

    Fizinės laikmenos svarbios kolekcionieriams ir tiems, kurie nori turėti apčiuopiamą produktą, kurį galima dovanoti, iškeisti ar išlaikyti lentynoje nepriklausomai nuo platformos sprendimų. Skaitmeniniame modelyje tokios galimybės iš esmės dingsta, o tai keičia ir žaidimų kultūrą.

    Peticijos autoriai taip pat įspėja apie grandininę reakciją: jei vienas rinkos lyderių ryžtingai pereitų tik prie skaitmeninės distribucijos, kiti leidėjai ir platformos galėtų pasekti tuo pačiu keliu. Tokiu atveju fizinių parduotuvių ir mažesnių prekybininkų vaidmuo dar labiau susitrauktų.

    Ar peticija gali ką nors pakeisti?

    Žaidimų industrijoje internetinės peticijos ne visada atneša tiesioginių sprendimų pokyčių, tačiau jos dažnai tampa reputaciniu signalu kompanijoms. Tokios kampanijos priverčia viešai aiškinti strategiją, tikslinti komunikaciją ir ieškoti kompromisų, pavyzdžiui, užtikrinti aiškesnes licencijų taisykles ar geresnes turinio išsaugojimo garantijas.

    Kol kas „Sony“ oficialūs planai ir galutiniai terminai viešojoje erdvėje interpretuojami nevienodai, tačiau pati diskusija rodo aiškią tendenciją: dalis vartotojų nori patogumo, kita dalis – kontrolės ir nuosavybės jausmo. Dėl šios takoskyros fizinių žaidimų tema artimiausiais metais, tikėtina, tik aštrės.

    „Mes nesame prieš skaitmenizaciją. Mes esame prieš tai, kad skaitmenizacija būtų vienintelė opcija“, – teigiama peticijos iniciatorių pozicijoje.

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Lenkijos PWPW apie grynųjų ateitį: jų poreikis augs, o krizėse tai svarbiausia atsarga

    Lenkijos vertybinių popierių spaustuvė PWPW teigia, kad artimiausiais metais grynųjų pinigų poreikis gali didėti ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Institucijos atstovų vertinimu, grynieji išlieka svarbiausia atsarga situacijoms, kai sutrinka įprasti atsiskaitymo būdai.

    PWPW yra strateginės reikšmės organizacija, kuri gamina banknotus ir valstybinius dokumentus, o taip pat kuria skaitmeninės tapatybės ir elektroninio parašo sprendimus. Dėl tokio profilio jai taikomi ypač griežti kibernetinio saugumo reikalavimai.

    Grynieji kaip atsarga krizei

    PWPW atstovai akcentuoja, kad grynųjų stiprybė yra paprasta: jie veikia net tada, kai neveikia skaitmeniniai kanalai. Karo, plataus masto elektros tiekimo sutrikimų ar kibernetinių incidentų atveju mokėjimų infrastruktūra gali būti ribota, o grynieji leidžia išlaikyti bent minimalią ekonominę apyvartą.

    Institucija pabrėžia, kad skaitmeniniai mokėjimai ir toliau plėsis, tačiau tai nereiškia grynųjų pabaigos. Priešingai, didėjant rizikų suvokimui, gyventojai ir verslai linkę turėti fizinių pinigų nenumatytiems atvejams.

    Augantis dėmesys saugumui ir technologijoms

    Kadangi PWPW dirba su jautriomis sistemomis ir duomenimis, didelė dalis investicijų skiriama kibernetinei higienai ir infrastruktūros atsparumui. Tokiose organizacijose svarbu ne tik apsauga nuo įsilaužimų, bet ir veiklos tęstinumas, atsarginės procedūros bei darbuotojų mokymai.

    PWPW taip pat mini dirbtinio intelekto pritaikymą veikloje, tačiau pabrėžia, kad jis turi būti diegiamas atsargiai, laikantis saugumo ir atitikties reikalavimų. Toks požiūris būdingas institucijoms, kurios vienu metu dirba ir su fiziniu saugumu, ir su skaitmeninėmis tapatybės sistemomis.

    Veikla už Lenkijos ribų

    PWPW pristato save kaip reikšmingą žaidėją Vidurio ir Rytų Europoje, o dalį sprendimų eksportuoja į kitas rinkas. Institucija yra gaminusi banknotus ir už Europos ribų, taip diversifikuodama veiklą ir stiprindama kompetencijas saugių dokumentų srityje.

    PWPW žinutė paprasta: skaitmenizacija auga, bet grynieji išlieka kritiškai svarbūs kaip atsarginis, nuo skaitmeninių sistemų nepriklausomas sprendimas. Todėl, jų vertinimu, grynųjų paklausa neturėtų trauktis taip greitai, kaip dažnai prognozuojama.

  • Slauga sergančiam artimajam: „ZUS“ gali mokėti išmoką, bet galioja dvi aiškios sąlygos

    Lenkijoje dirbantys žmonės ne visada žino, kad slaugant sergantį sutuoktinį ar kitą artimąjį galima gauti „ZUS“ mokamą slaugos išmoką. Ji priklauso ne tik darbuotojams pagal darbo sutartį, bet ir savarankiškai dirbantiems bei vykdantiems veiklą pagal civilines sutartis, jei atitinkami reikalavimai.

    Pirmoji sąlyga susijusi su socialiniu draudimu: teisė į išmoką atsiranda tik tuomet, kai asmuo yra apdraustas ir turi pagrindą gauti ligos socialinio draudimo išmokas. Darbuotojams tai paprastai užtikrina darbdavys, o savarankiškai dirbantys turi būti sumokėję ligos draudimo įmokas, jei toks draudimas jiems nėra privalomas.

    Antroji sąlyga taikoma pačiai slaugos situacijai: išmoka mokama tik tada, kai realiai nėra kito šeimos nario, galinčio pasirūpinti ligoniu, o slaugomas asmuo gyvena kartu su apdraustuoju viename namų ūkyje. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik giminystės ryšio nepakanka, vertinama ir faktinė galimybė užtikrinti priežiūrą.

    Ką laikoma šeimos nariu?

    Pagal Lenkijoje taikomą slaugos išmokų reguliavimą, šeimos nariu gali būti ne tik sutuoktinis ar vaikas, bet ir kiti artimieji, pavyzdžiui, tėvai, seneliai, broliai ar seserys, taip pat uošviai. Esminė detalė daugeliu atvejų yra bendras gyvenimas ir tai, kad slauga iš tiesų būtina.

    Taip pat svarbu atskirti slaugos išmoką nuo įprasto nedarbingumo dėl savo ligos. Šiuo atveju nedarbingumas suteikiamas ne dėl paties darbuotojo sveikatos, o dėl būtinybės prižiūrėti sergantį artimąjį.

    Kiek mokama ir kiek laiko?

    Išmoka paprastai siekia 80 proc. išmokos bazės, kuri skaičiuojama iš ankstesnių 12 mėnesių pajamų. Darbuotojams bazė nustatoma pagal darbo užmokestį, o savarankiškai dirbantiems pagal pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

    Slaugos nedarbingumui taikomi ir trukmės limitai. Dažniausiai per metus bendra riba siekia 60 dienų, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai slaugomi tik vyresni nei 14 metų namų ūkio nariai, limitas gali būti mažesnis ir siekti 14 dienų per metus.

    Kokie dokumentai reikalingi?

    Pagrindas išmokai gauti yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas skirti slaugos išmoką. Darbuotojai dokumentus paprastai pateikia darbdaviui, o savarankiškai dirbantys kreipiasi tiesiogiai į „ZUS“.

    Išmokos administravimas priklauso ir nuo darbdavio dydžio: jei įmonėje dirba daugiau nei 20 darbuotojų, išmoką dažniausiai apskaičiuoja ir išmoka darbdavys, o mažesnėse įmonėse mokėjimą perima „ZUS“. Išmoka gali būti mokama ir už poilsio bei švenčių dienas, jei jos patenka į patvirtinto nedarbingumo laikotarpį.

  • Pratybos kibernetiniame poligone: kaip Lenkijos kariuomenė stiprina valstybės atsparumą

    Kibernetinis saugumas vis dažniau vertinamas kaip vienas esminių valstybės gynybos ramsčių, greta fizinės infrastruktūros ir karinių pajėgumų. Didėjant atakų mastui prieš energetiką, ryšius ar finansų sistemas, vis daugiau dėmesio skiriama ne vien incidentų gesinimui, o nuosekliam atsparumo kūrimui.

    Lenkijoje šiam tikslui veikia Ekspertinis kibernetinio saugumo mokymo centras, tiesiogiai pavaldus Nacionalinės gynybos ministerijai. Ši karinė struktūra įkurta 2020 metais, reaguojant į augantį ginkluotųjų pajėgų poreikį rengti specialistus kibernetinio saugumo, informacinių technologijų ir kriptologijos srityse.

    Praktika, o ne teorija

    Centro misija – auginti kariuomenės ekspertų pajėgumus ir parengti žmones darbui aplinkoje, kur skaitmeniniai incidentai tampa sudėtingesni ir glaudžiai susiję su nacionaliniu saugumu. Mokymai organizuojami laboratoriniu principu, orientuojantis į realius įrankius ir scenarijus, o ne vien akademines paskaitas.

    Centras turi 18 pilnai įrengtų kompiuterinių laboratorijų ir kibernetinį poligoną – virtualią platformą, leidžiančią atkurti sudėtingas IT aplinkas. Tokiose simuliacijose galima modeliuoti tinklus su serveriais, tinklo įranga ir skirtingomis operacinėmis sistemomis, treniruojantis aptikti įsilaužimus ir atkurti paslaugų veikimą.

    Infrastruktūra treniruojasi kaip per krizę

    Vienas ryškiausių centro projektų – CyberExpert Game, kibernetinio saugumo dirbtuvės varžybų formatu. Jose dalyvauja ne tik kariuomenės atstovai: kviečiamos ir kritinės infrastruktūros organizacijos, kurioms realybėje tenka atlaikyti atakas bei užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Pratybose komandos gina joms patikėtą skaitmeninės aplinkos dalį nuo atakuojančios komandos, kuri imituoja realius įsilaužėlių veiksmus. Laimi tie, kurie ilgiausiai išlaiko veikiančias paslaugas ir sugeba greičiau atkurti pažeistus komponentus, todėl vertinama ne vien prevencija, bet ir reakcija.

    Dėmesys talentams ir bendradarbiavimui

    Centras taip pat investuoja į jaunų specialistų ugdymą ir ryšį su akademine bendruomene bei pramone. Vykdomos programos studentams, o konferencijose sujungiami kariuomenės, mokslo ir verslo atstovai, kad sprendimai būtų pritaikomi praktikoje.

    Centro vadovybės teigimu, kibernetinis saugumas remiasi ne vien žiniomis ar budrumu – lemiama tampa gebėjimas veikti: aiškios struktūros, procedūros, įrankiai ir nuolatinės pratybos. Būtent tokia disciplina padeda valstybės institucijoms ir kritinei infrastruktūrai išlikti funkcionalioms net ir koordinuotų atakų metu.

  • Karščiai kelia elektros kainas Europoje: Prancūzijos atominių ribojimai ir šuoliai iki 566 eurų už MWh

    Europos energetikos rinkose karščio bangos vis dažniau tampa veiksniu, kuris per kelias valandas pakelia didmenines elektros kainas ir didina sistemos balansavimo kaštus. Kai temperatūra kai kuriose šalyse artėja prie 40 laipsnių, auga elektros paklausa dėl vėsinimo, o dalies elektrinių bei tinklų darbas tampa sudėtingesnis.

    Didžiausią spaudimą šiuo metu patiria Prancūzija, kurios elektros gamyboje svarbią vietą užima atominės elektrinės. Reaktoriams reikia didelių vandens kiekių aušinimui, tačiau per karščius upės įšyla, o aplinkosauginiai ribojimai neleidžia papildomai šildyto vandens išleisti, kai natūrali vandens temperatūra jau per aukšta.

    Prancūzijoje mažinama reaktorių galia

    Dėl aušinimo apribojimų valstybės valdoma bendrovė „EDF“ kai kuriuose reaktoriuose yra priversta mažinti galią. Tai reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau pigesnės bazinės generacijos, o trūkumas dengiamos brangesniais šaltiniais arba importu.

    Rinkos dalyviai šią riziką įkainoja iš karto, todėl net trumpalaikės žinios apie ribojimus ar gedimus gali sukelti staigius kainų šuolius. Esant įtemptam balansui, kainas papildomai stumia ir brangiai kainuojantys rezervai, kuriuos operatoriai turi įjungti stabilumui užtikrinti.

    Šuoliai fiksuojami ir kitose šalyse

    Karščiai paveikia ne vien Prancūziją, nes didelė paklausa sutampa su nepastovia atsinaujinančių išteklių gamyba. Šiaurės Europoje silpnesnis vėjas sumažina vėjo elektrinių generaciją, todėl trūkstamą kiekį tenka kompensuoti kitomis priemonėmis, o tai kelia didmenines kainas.

    Vokietijoje vieną kritiškiausių dienų kainos per parą smarkiai svyravo: dieną jos siekė apie 86 eurus už megavatvalandę, o vakare šoktelėjo iki 566 eurų už megavatvalandę. Tokie šuoliai rodo, kaip greitai rinka reaguoja į sistemos balansavimo poreikį, kai paklausa išauga, o pasiūla tampa ribota.

    Didžiojoje Britanijoje operatoriams tenka aktyvuoti tiekimo perspėjimus, kad būtų užtikrinta pakankama galia tinkle. Tokiose situacijose balansavimo energija gali kainuoti ypač brangiai, nes už skubiai į sistemą įtraukiamus pajėgumus mokama gerokai daugiau nei įprastomis sąlygomis.

    Kodėl karščiai taip brangiai kainuoja?

    Ekstremalios temperatūros vienu metu smogia kelioms grandims: didina vartojimą, mažina dalies elektrinių efektyvumą ir apsunkina aušinimą, o kartu kelia gedimų tikimybę skirstomuosiuose tinkluose. Dėl įkaitusių linijų ir įrangos didėja techninių trikdžių rizika, o jų šalinimas taip pat kainuoja.

    Italijoje analitikai perspėja apie didesnę vietinių elektros tiekimo sutrikimų tikimybę karščio pikais, o prognozėse minimas maždaug 36 proc. didmeninių kainų augimas trečiąjį metų ketvirtį. Tai iliustruoja bendrą tendenciją: klimato ekstremumai tampa struktūriniu rinkos rizikos veiksniu, o ne pavienėmis išimtimis.

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui, lankstesniems balansavimo sprendimams ir vartojimo valdymui. Tačiau kol kas karščio bangos išlieka scenarijus, kai net ir pažangi infrastruktūra turi veikti avariniu režimu, o tai tiesiogiai matyti didmeninėse elektros kainose.