CP v2

Blog

  • Šildymo sezonas ant slenksčio: 5 klaidos, dėl kurių krosnis ir dūmtraukis tampa pavojingi

    Šildymo sezonas ant slenksčio: 5 klaidos, dėl kurių krosnis ir dūmtraukis tampa pavojingi

    Artėjant šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad didelė dalis gaisrų gyvenamuosiuose namuose kyla dėl netvarkingų krosnių, katilų ir dūmtraukių. Pavojus dažniausiai atsiranda ne staiga, o dėl ilgai ignoruotų smulkių defektų, suodžių sankaupų ir netinkamos eksploatacijos.

    Prieš pradedant kūrenti svarbiausia įvertinti šildymo įrenginių ir dūmų šalinimo sistemos būklę. Jei pastebimi įtrūkimai, nesandarumai, pakitusi trauka ar dūmų skverbimasis į patalpas, šildymo sezoną saugiau pradėti tik po remonto ar specialisto apžiūros.

    Kas nutinka nevalant dūmtraukio

    Dūmtraukyje besikaupiantys suodžiai ir degimo nuosėdos didina užsidegimo riziką, o įsidegęs dūmtraukis gali greitai perduoti karštį konstrukcijoms. Taip pat prastėjanti trauka skatina dūmų grįžimą į patalpas ir didina smalkių pavojų, ypač sandariuose namuose.

    Valymas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl efektyvumo: švariau degantis kuras paprastai reiškia mažiau nuosėdų ir stabilesnį katilo ar krosnies darbą. Kuo dažniau kūrenama ir kuo prastesnės kokybės kuras, tuo greičiau dūmtraukyje formuojasi pavojingos sankaupos.

    Kuras ir kūrenimas: taupymas, kuris brangiai kainuoja

    Saugiam kūrenimui būtinas sausas ir švarus kuras, laikomas sausoje, vėdinamoje vietoje. Drėgnos malkos, nekokybiškas kietasis kuras ar kūrenimui netinkamos medžiagos didina dūmingumą, spartina suodžių kaupimąsi ir blogina trauką.

    Ypač pavojinga deginti buitines atliekas ar chemiškai apdorotą medieną, nes tai gali sukelti intensyvesnį nuosėdų kaupimąsi ir papildomą taršą. Tokie įpročiai dažnai baigiasi ne tik remontu, bet ir realia gaisro grėsme.

    Detektoriai ir saugūs atstumai

    Prie šildymo įrenginių neturi būti laikomi degūs daiktai, o grindys prie pakūros turi būti apsaugotos nedegiu pagrindu, kad iškritusios žarijos nesukeltų gaisro. Taip pat svarbu pelenus berti tik į nedegią talpą su dangčiu ir nelaikyti jos arti pastato ar degių konstrukcijų.

    Šildymo sezono pradžia yra tinkamas metas patikrinti dūmų detektorius ir pakeisti baterijas, o kūrenant kietuoju kuru verta įsirengti ir anglies monoksido detektorių. Smalkės yra bekvapės ir nematomos, todėl patikimas detektorius gali tapti lemiamu įspėjimu, kai rizika jau susiformavusi.

    Specialistai ragina nelaukti pirmųjų šalčių ir tvarkyti šildymo įrangą iš anksto, kai lengviau rasti meistrus ir suplanuoti darbus. Laiku patikrinta krosnis, išvalytas dūmtraukis, tinkamai paruoštas kuras ir veikiantys detektoriai yra paprasti žingsniai, kurie tiesiogiai mažina gaisro ir apsinuodijimo smalkėmis tikimybę.

    „Saugumas prasideda dar prieš pirmą pakūrimą: sutvarkytas dūmtraukis ir veikiantys detektoriai suteikia realią apsaugą, o ne vien ramybės jausmą“, – primena ugniagesiai gelbėtojai.

  • Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Rugsėjo 18–21 dienomis Zarasų atstovai lankėsi Prancūzijos mieste partneriame Ballan-Miré. Vizito metu aptartos naujos bendradarbiavimo kryptys, o svarbiausiu akcentu tapo Zarasų krašto menininko Sauliaus Savicko sukurto skulptūrinio ansamblio „Amitié Draugystė“ atidengimas.

    Susitikime Ballan-Miré savivaldybėje abiejų miestų delegacijos kalbėjosi apie partnerystės stiprinimą per praktines iniciatyvas. Daugiausia dėmesio skirta jaunimo mainams, kurie, savivaldybių atstovų vertinimu, gali tapti ilgalaikiu ryšius palaikančiu pagrindu.

    Skulptūrinio kūrinio pristatymas ir atidengimas tapo viešnagės kulminacija. Ansamblį Ballan-Miré bendruomenei pristatė miesto meras Thierry Chailloux ir mero pavaduotoja kultūros bei tarptautinių ryšių klausimais Anne Métay.

    „Šis kūrinys yra meninis dviejų miestų draugystės simbolis, kuris kasdien primins apie partnerystę ir bendras vertybes“, – sakė Thierry Chailloux.

    Ansamblis sukurtas pavasarį, menininkui kūrybinės viešnagės metu dirbant Ballan-Miré. Vienoje kūrinio dalyje atpažįstami Luaros krašto motyvai: Šero upė, senasis malūnas, pilys ir vietos peizažas.

    Kitoje dalyje atsispindi Zarasų krašto ženklai: Šventosios upė, ežerai, žuvų motyvai, Zarasų herbo detalės ir ąžuolo lapais apipintas Rūpintojėlis. Trečioji dalis sujungia augalijos ir paukščių simbolius, tarsi vizualiai „susiūlančius“ abi bendruomenes.

    Ant kūrinio lentelės pavadinime susitinka du žodžiai, reiškiantys draugystę, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Zarasų delegacija vizito metu taip pat susipažino su Ballan-Miré ir aplinkinio regiono kultūra bei paveldu, o kūrinys nuo šiol taps nuolatiniu šios partnerystės ženklu miesto erdvėje.

  • Visagine – nemokamas renginys „Kartu saugiau“: parodys, kaip atpažinti sukčius ir apginti duomenis

    Visagine – nemokamas renginys „Kartu saugiau“: parodys, kaip atpažinti sukčius ir apginti duomenis

    Spalio 6 dieną Visagine vyks nemokamas renginys „Kartu saugiau“, skirtas gyventojams, norintiems geriau atpažinti sukčiavimo schemas ir apsaugoti save bei artimuosius. Susitikimas vyks VKC „Draugystė“ (Parko g. 7), renginio laikas – nuo 11.00 iki 15.00 valandos.

    Renginyje skirtingų sričių ekspertai aptars dažniausias telefoninio ir internetinio sukčiavimo taktikas, kurios pastaraisiais metais tampa vis labiau personalizuotos. Dalis apgavysčių remiasi socialine inžinerija, kai siekiama ne įsilaužti technologiškai, o priversti žmogų pačiam atskleisti prisijungimo duomenis ar patvirtinti mokėjimą.

    Numatyta kalbėti ir apie netikras investavimo platformas bei pažadus greitai uždirbti, kurie dažnai pasitelkiami viliojant per socialinius tinklus ar skambučius. Ekspertai taip pat aiškins, kaip atpažinti duomenų viliojimą, kai siunčiamos suklastotos bankų, siuntų tarnybų ar valstybės institucijų žinutės, o nuorodos nukreipia į padirbtus puslapius.

    Renginio programoje žadama pristatyti realius sukčiavimo atvejus ir praktinius apsisaugojimo būdus, kurie praverčia kasdien. Tarp svarbiausių principų paprastai minimas reikalavimas neskubėti, nesidalinti prisijungimo kodais ir asmens duomenimis telefonu, tikrinti siuntėjo tapatybę per oficialius kanalus ir niekada neįsidiegti nuotolinės prieigos programų, jei to prašo nepažįstami asmenys.

    Taip pat vyks klausimų ir atsakymų sesija bei viktorina „Saugios žinios“, todėl dalyviai galės pasitikrinti, kaip atpažįsta rizikingas situacijas. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

    Kviečiama atvykti kartu su šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus artimaisiais, kurie dažniau tampa telefoninių sukčių taikiniu. Žinios ir budrumas išlieka viena efektyviausių priemonių sumažinti nuostolių riziką ir laiku sustabdyti apgavystes.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras atsakė į gyventojų klausimus, aptardamas tiek miesto kasdienybę, tiek strategiškai svarbius darbus. Tarp temų atsidūrė ir susitikimas su Ministru Pirmininku bei kitų savivaldybių atstovais, kuriame kalbėta apie savivaldos aktualijas.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių klausimų – tarybos narių siūlymas irklavimo bazę pavadinti buvusio Seimo nario ir Visagino garbės piliečio Jevgenijaus Šuklino vardu. Savivaldybė tokiais atvejais paprastai vertina bendruomenės palaikymą, teisinę tvarką ir tai, kaip sprendimas atspindėtų miesto tapatybę.

    Gyventojams aktualių darbų sąraše išskirtas „Draugystės“ progimnazijos remontas ir su ugdymo infrastruktūra susiję sprendimai. Pastaraisiais metais savivaldybėms tai tampa vienu jautriausių klausimų dėl didėjančių statybos ir priežiūros kaštų, todėl svarbu aiškiai komunikuoti grafikus ir prioritetus.

    Taip pat aptarta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, apšvietimo klausimai, automobilių stovėjimo vietų poreikis bei šaligatvių priežiūra. Savivaldybė pabrėžia, kad takų tinklas plečiamas ne tik mieste, bet ir į priemiesčio bei pramonines teritorijas, kur kasdien juda darbuotojai ir gyventojai.

    Diskusijoje paliesti ir žemės sklypų aukcionai bei inžinerinių tinklų įrengimas nuosavų namų kvartale. Tokie projektai paprastai priklauso nuo techninių sąlygų, projektavimo terminų ir finansavimo, todėl gyventojai dažniausiai tikisi aiškių etapų ir skaidrios informacijos apie darbų eigą.

  • Šniukštuose vasara įgavo prasmę: vaikai kūrė, keliavo ir mokėsi kartu su tėvais

    Šniukštuose vasara įgavo prasmę: vaikai kūrė, keliavo ir mokėsi kartu su tėvais

    Šniukštų kaimo kartų bendrija įgyvendino projektą „Kartų vasara kartu“, kurį iš dalies finansavo Zarasų rajono savivaldybė. Iniciatyvos tikslas buvo prasmingai užimti vaikų vasaros atostogų laiką ir suburti šeimas veikloms, kurios augina smalsumą, kūrybiškumą ir tarpusavio ryšį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bendruomeniniai projektai ypač svarbūs mažesnėse vietovėse, kur vaikams ir paaugliams ne visada lengvai pasiekiamos neformaliojo ugdymo veiklos. Vasaros programa buvo sudaryta taip, kad apimtų ir kūrybą, ir pažinimą, ir buvimą gamtoje.

    Kūrybinės edukacijos ir tradicijos

    Šniukštų bendruomenės salėje surengtoje žvakių gaminimo edukacijoje vaikai ir suaugusieji mokėsi sukti žvakes iš bičių vaško plokštelių. Užsiėmimą vedė bitininkystės patirties turinti Vaida Žalalienė, supažindinusi su vaško savybėmis ir žvakių gamybos principais.

    Į programą įtraukta ir nuotolinė apyrankių pynimo edukacija, kurią vedė Aelita Rupkutė. Vaikai susipažino su pynimo technika ir pasigamino po asmeninį dirbinį, o pats užsiėmimas tapo proga mokytis kantrybės ir kruopštumo.

    Didelio dėmesio sulaukė keramikos užsiėmimai, kuriuose dalyviai lipdė iš molio, o vėliau glazūravo sukurtus dirbinius. Keramikė Ūla Šukytė padėjo dalyviams pasirinkti glazūros spalvas ir paaiškino, kaip degimo metu glazūra virsta tvirtu, blizgiu sluoksniu, išryškinančiu kūrinio charakterį.

    Pažintinė kelionė į Kauną

    Projekto dalyviai vyko į Kaune įsikūrusią „Mokslo salą“, kur interaktyvūs eksponatai kvietė mokytis per patirtį. Tokios išvykos, anot organizatorių, suteikia vaikams galimybę mokslo temas pamatyti praktiškai ir patirti, kad smalsumas gali būti toks pat įtraukiantis kaip pramogos.

    Pažintinės veiklos buvo orientuotos į tyrinėjimą ir eksperimentavimą, todėl vaikai įsitraukė natūraliai, be formalaus mokymosi atmosferos. Bendruomenei tai tapo ir bendros kelionės patirtimi, stiprinančia tarpusavio ryšius.

    Žvejyba prie Čičirio ežero

    Vasaros pabaigoje bendruomenė susitiko prie Čičirio ežero, kur vyko žvejybos edukacija. Patyrę žvejai Antanas ir Gerinta supažindino vaikus su žvejybos pagrindais, įrankiais ir saugaus elgesio prie vandens principais.

    Dalyviai pasakojo, kad didžiausia vertė buvo ne laimikis, o laikas gamtoje ir bendros emocijos. Prie laužo dalintasi įspūdžiais, o vaikams tai tapo proga mokytis susikaupimo ir pagarbos aplinkai.

    Projektą užbaigusi bendruomenė akcentuoja, kad „Kartų vasara kartu“ tapo istorija apie paprastus, bet labai reikšmingus dalykus: laiką kartu, bendrą kūrybą ir patirtis, kurios sujungia skirtingas kartas. Organizatoriai dėkoja dalyviams, edukatoriams ir Zarasų rajono savivaldybei už galimybę įgyvendinti veiklas, kurios palieka ilgalaikį poveikį.

    Šniukštų kaimo kartų bendrija tikisi, kad tokio tipo iniciatyvos ir toliau skatins šeimas įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, o vaikams suteiks daugiau progų augti per patirtį, o ne vien per ekranus.

  • Visagine gimusi ukrainietiška „Kalyna“ nustebino: folkloras susiliejo su šiuolaikine muzika

    Visagine gimusi ukrainietiška „Kalyna“ nustebino: folkloras susiliejo su šiuolaikine muzika

    Visagine pristatytas projektas „Etninės kultūros ir šiuolaikinių muzikos stilių simbiozė“ kviečia išgirsti, kaip ukrainietiškas folkloras gali skambėti šiuolaikiškai. Iniciatyvą įgyvendino Visagino ukrainiečių draugija, o ją atliko Visagino kultūros centro folkloro ansamblis „Kalyna“.

    Projekto esmė – tradicinių dainavimo manierų, melodikos ir ritmikos sujungimas su moderniais aranžavimo principais. Tokia kryptis pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje: etninė muzika vis dažniau persikelia į sceną kaip gyvas, kintantis reiškinys, o ne vien muziejinė tradicija.

    „Norėjome, kad tradicija būtų girdima šiandienos kalba, bet neprarastų savo šaknų“, – sakė projekto scenarijaus autorė ir režisierė Tetiana Ievtukhova.

    Ansamblio „Kalyna“ sudėtyje – solistė Maryna Tyshchenko, Tetiana Ievtukhova, Violetta Stepura, Oleksandra Siliak, o kolektyvui vadovauja Nataliia Osypova. Vaizdu ir garsu rūpinosi Tymur Pylypenko, kurio darbas leido projektą pristatyti ne tik gyvai, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

    Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Visagino savivaldybė. Kultūros lauke toks modelis tampa vis svarbesnis: finansavimas leidžia bendruomenėms ne tik puoselėti tapatybę, bet ir kurti naujus formatus, kurie pritraukia platesnę auditoriją, ypač jaunesnius klausytojus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tradicijos ir modernumo dialogas šiandien įgauna papildomą prasmę ir bendruomeninėje plotmėje. Ukrainiečių kultūros sklaida Lietuvoje tampa ne vien koncertine veikla, bet ir būdu išlaikyti ryšį su kilme, kartu įsitraukiant į vietos kultūrinį gyvenimą.

  • Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Verslo komunikacijos platforma „Bird“, anksčiau žinoma kaip „MessageBird“, pritraukė apie 410 mln. eurų skolos finansavimą ir kartu pabrėžė persiorientavimą į dirbtinį intelektą. Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 1 000 piko metu iki 120.

    Finansavimo paketą sudaro maždaug 364 mln. eurų terminuota paskola ir apie 46 mln. eurų atnaujinama kredito linija. Sandorį vedė „JPMorgan“, „Capital One“ ir „Citi“, o iš viso dalyvavo septyni bankai.

    „Bird“ pabrėžia, kad šios lėšos nėra skirtos agresyviai plėtrai ar naujoms rinkoms užkariauti. Pasak bendrovės, finansavimas pirmiausia turi užtikrinti likvidumą esamiems akcininkams, tarp jų ir dabartiniams bei buvusiems darbuotojams.

    Nyderlanduose įkurta įmonė ilgą laiką buvo siejama su vieninga infrastruktūra, leidžiančia verslams bendrauti su klientais el. paštu, SMS, „WhatsApp“ ir balsu. Tačiau įkūrėjas Robertas Visas pastaruoju metu akcentuoja pasikeitusią klientų struktūrą ir tai, kad DI vis labiau keičia tiek produktą, tiek vidinius procesus.

    Bendrovė teigia, kad darbuotojų mažėjimą lėmė automatizacija visoje organizacijoje, o ne atsitraukimas nuo veiklos. Vienas ryškesnių signalų apie krypties pasikeitimą buvo ir anksčiau skelbti atleidimai, kai įmonė pranešė apie planus iš esmės peržiūrėti verslą DI bumo fone.

    Šiandien „Bird“ siekia pozicionuotis augančioje vadinamųjų DI agentų rinkoje, kur programinės sistemos gali savarankiškai atlikti veiksmus: siųsti žinutes, skambinti, valdyti el. paštą ar vykdyti užduotis be sudėtingų integracijų. Bendrovė tvirtina atnaujinusi sprendimų paketą, kad tokie agentai galėtų veikti jos tinkle, įskaitant ir ryšio paslaugas.

    Pasak „Bird“, pernai pelnas visoje grupėje siekė apie 150 mln. eurų. Anksčiau bendrovė buvo pritraukusi dideles investicijas augimo etape: 2021 metais skelbta apie 800 mln. JAV dolerių pritraukimą, o 2020 metais įmonė buvo įvardijusi planą išauginti komandą iki 1 000 žmonių.

    „Tai kryptis, kuria juda pasaulio ekonomika, o mes parodėme, kaip automatizacija gali veikti. Mes automatizavome ne tam, kad mažintume darbuotojų skaičių, o kad dirbtume produktyviau, ir dėl to darbuotojų skaičius natūraliai sumažėjo“, – sakė Robertas Visas.

    „Pusė programėlių jūsų telefone remiasi mūsų infrastruktūra, bet šį verslą valdome su gerokai mažesne komanda nei anksčiau. To nepadarytum be automatizacijos, kuri prieš kelerius metus būtų skambėjusi neįtikėtinai“, – pridūrė jis.

    Skolos finansavimo pasirinkimas vietoje naujo akcijų platinimo rodo, kad „Bird“ šiame etape svarbiau stabilizuoti kapitalo struktūrą ir suteikti likvidumo esamiems akcininkams. Tuo pat metu bendrovė bando įrodyti, kad mažesnė komanda, paremta DI ir automatizacija, gali išlaikyti didelės apimties ryšių infrastruktūrą ir kurti naujus produktus.

  • „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    Jungtinės Karalystės gyvybės mokslų startuolis „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų C serijos investiciją. Prie finansavimo raundo prisijungė „Nvidia“ ir naujas investuotojas „Anthropic“, o sandoris išsiskiria kaip vienas stambesnių tokios stadijos biotechnologijų rinkoje.

    Londone įkurta bendrovė kuria dirbtinio intelekto sprendimus, kurie, pasitelkdami biologinės įvairovės ir genomikos duomenis, turėtų pagreitinti naujų vaistų kūrimą. Įmonė orientuojasi į onkologinių, autoimuninių ir kitų sudėtingų ligų gydymo kryptis, kuriose didelę reikšmę turi tikslus biologinių taikinių parinkimas ir molekulių dizainas.

    Finansavimo raundui vadovavo S32, Kalifornijos rizikos kapitalo fondas, įkurtas Billo Mariso, anksčiau vadovavusio „Google“ patronuojamos grupės „Alphabet“ investiciniam padaliniui GV. Į raundą taip pat investavo „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures bei „Anthropic“ „Anthology Fund“, kurį „Anthropic“ vykdo kartu su rizikos kapitalo bendrove „Menlo Ventures“.

    Tarp kitų investuotojų minimi „Catalio“, NATO Innovation Fund, „Rockefeller“, European Tech Collective ir Jungtinės Karalystės vyriausybės Sovereign AI Fund. Bendrovė skelbia, kad tai leis spartinti naujos kartos jos modelių mokymą ir plėsti DI suprojektuotų terapijų kūrimo programą, artinant ją prie klinikinės plėtros etapų.

    „Basecamp Research“ teigia kurianti biologinius pagrindinius modelius, vadinamus „Eden“, kurie taikomi terapiniam dizainui. Viena prioritetinių krypčių yra in vivo ląstelių terapija, kai paciento ląstelės perprogramuojamos organizme, o ne laboratorijoje, taip siekiant paprastesnio pritaikymo ir mažesnių kaštų.

    Bendrovės vertinimu, šiuo metu dalį ląstelių terapijų riboja ne tik jų „krovinio“ sudėtingumas, bet ir brangus gamybos procesas, kai vienam pacientui išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Įmonė tikisi, kad DI sugebėjimas projektuoti ilgas ir sudėtingas DNR sekas, derinamas su specializuotais fermentais, galinčiais tiksliai pristatyti genetinę informaciją, padės kurti labiau pritaikomas ir lengviau administruojamas terapijas.

    Startuolį 2019 metais įkūrė gydytojai Glenas Gowersas ir Oliveris Vince’as. Bendrovė pabrėžia, kad jos modeliai mokomi naudojant didelės apimties nuosavą genomikos duomenų rinkinį, surinktą per partnerystes daugiau nei 30 šalių, o naujas kapitalas turėtų sustiprinti tiek duomenų, tiek skaičiavimo infrastruktūros pajėgumus.

    „Tikime, kad medicinos ateitis yra kūno perprogramavimas, kad jis pats galėtų save taisyti“, – sakė Glenas Gowersas.

    „Glenas ir Oliveris susipažino studijuodami Oksforde ir, užuot pasirinkę akivaizdų kelią, į Arktį nusigabeno nešiojamą laboratoriją ir atliko tai, ko niekas anksčiau nebuvo padaręs: DNR sekoskaitą visiškai neprisijungus prie tinklų“, – sakė Sovereign AI atstovė Joséphine Kant.

    Pastaraisiais metais DI taikymas vaistų kūrime tapo viena aktyviausių biotechnologijų investicijų temų, tačiau investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus kelio nuo modelių demonstracijų iki realių ikiklinikinių ir klinikinių rezultatų. „Basecamp Research“ teigimu, papildomas finansavimas gautas po daug žadančių ikiklinikinių rezultatų keliose ligų srityse, o kuriamas terapijų portfelis juda klinikinės plėtros link.

  • Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Berlyne įkurta legaltech bendrovė „Noxtua“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Kartu pasikeitė ir akcininkų struktūra: Vokietijos teisės leidybos grupė „C.H.BECK“ tapo pagrindine įmonės akcininke.

    „Noxtua“ buvo įkurta 2017 metais, o pirmąją savo sprendimo versiją pristatė 2024 metais. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 30 000 naudotojų, apie 100 darbuotojų ir šešias veiklos vietas Europoje, įskaitant Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Zagrebą, Miuncheną ir Freiburgą.

    Kas keičiasi po sandorio

    Naujasis finansavimo etapas ne tik atnešė kapitalo plėtrai, bet ir perbraižė investuotojų ratą. „C.H.BECK“, investavusi ir ankstesniame etape, dabar įgyja kvalifikuotą daugumą, o Austrijos teisės leidėjas MANZ prisijungia kaip naujas investuotojas.

    Tuo metu dalis ankstesnių investuotojų iš projekto pasitraukia, nes „Noxtua“ deklaruoja kryptį į glaudesnes strategines partnerystes su Europos teisės leidėjais. Tokia struktūra signalizuoja posūkį nuo tradicinio rizikos kapitalo logikos į turinio ir platinimo sinergiją.

    „Mums svarbu, kad „Noxtua“ turėtų laisvę ir lankstumą, o mes produktų strategiją siejame su jų platforma“, – sakė „C.H.BECK“ valdybos narys Klausas Weberis.

    Kuo išsiskiria „Noxtua“ sprendimas

    „Noxtua“ kuria teisinio darbo procesą apimantį sprendimą, skirtą paieškai, sudėtingų teisinių klausimų analizei ir dokumentų rengimui. Esminis akcentas – jurisdikcijoms pritaikytos darbo erdvės, kurios remiasi kruopščiai atrinktais teisės duomenimis iš leidėjų, tarp jų „C.H.BECK“, MANZ ir „Helbing Lichtenhahn“.

    Bendrovė pabrėžia, kad teisiniame darbe vien tik apytiksliai teisingų atsakymų nepakanka, todėl didelis dėmesys skiriamas šaltiniams, citavimui ir paaiškinamumui. Praktikoje tai reiškia, kad rezultatai turi būti pagrįsti konkrečiais dokumentais ir matoma, kaip prie išvadų prieita.

    „Negalite tiesiog pasakyti: taip pasakė „ChatGPT“. Teisininkams reikia matyti šaltinius ir suprasti, kaip sistema priėjo prie išvados“, – sakė Klausas Weberis.

    Plėtra Europoje ir saugumo kartelė

    „Noxtua“ teigia, kad investicija bus skirta produkto vystymui, komandos augimui ir plėtrai visoje Europoje, taip pat partnerystėms su vietiniais leidėjais. Bendrovės vadovas Leifas-Nissenas Lundbækas sako siekiantis, kad įmonė taptų didžiausiu Europos teisės DI sprendimu, o augimas pastaruoju metu buvęs itin spartus.

    Teisinė rinka yra viena jautriausių DI pritaikymui dėl konfidencialumo, profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. „Noxtua“ nurodo atitinkanti teisininkams taikomas profesines ir duomenų apsaugos nuostatas Vokietijoje bei turinti BSI C5, ISO 27001 ir ISO 42001 sertifikacijas.

    „Kai advokatas, įmonės vyriausiasis teisininkas ar teisėjas naudoja DI, jie turi žinoti, kad jų įvestys ir rezultatai yra saugūs“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

    Rinka keičiasi: nuo įrankių prie platformų

    „Noxtua“ strategija remiasi prielaida, kad teisinis DI sparčiai evoliucionuos iš atskirų funkcijų į platformą, sujungiančią kasdienius teisininkų darbo įrankius. Tokia kryptis matoma ir platesnėje rinkoje, kur specializuoti sprendimai konkuruoja su universaliais modelių tiekėjais bei tarptautinėmis teisės platformomis.

    Bendrovė taip pat akcentuoja europietišką suvereniteto ir infrastruktūros elementą: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su vietiniais partneriais, kad būtų galima diegti sprendimus ir institucijoms, įskaitant teismų sistemą. Šiame segmente svarbiausiais argumentais tampa ne vien našumas, bet ir duomenų kontrolė bei atitiktis reglamentams.

    „Mūsų tikslas yra mažiau išorinio blizgesio ir daugiau turinio: saugumas, duomenys ir realūs klientų poreikiai“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.