CP v2

Blog

  • 85 metus slėptas žydės auskarėlis su Dovydo žvaigžde atsidūrė Rokiškio muziejuje

    Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Rokiškio krašto muziejų pasiekė nedidelis, bet išskirtinai stiprų krūvį turintis eksponatas – paauglės žydės auskarėlis su Dovydo žvaigžde. Jį 85 metus saugojo Obelių gyventoja Alma Antonija Mažeikienė (Skvarnavičiūtė), nusprendusi relikviją patikėti muziejininkams.

    Pasak moters, 1941 metų rudenį, jai dar neturint penkerių, šeimai teko vykdyti vokiečių okupacinės valdžios nurodymus. Iš Antanašės dvare įrengtos žydų sutelkimo vietos dviem savaitėms į namus buvo parvežtos dvi paauglės, turėjusios dirbti priverstinius darbus.

    Alma iki šiol prisimena, kad mergaitės buvo išsekusios, apskurusios, jų būklė liudijo badą ir pažeminimą. Per dvi savaites jos sustiprėjo, ėmė bendrauti su šeima ir talkino kasdieniuose ūkio darbuose.

    Vieną dieną, dirbant darže, viena paauglė pametė auskarėlį su Dovydo žvaigžde. Tąkart jo rasti nepavyko, o netrukus atėjo laikas mergaites grąžinti atgal į sutelkimo vietą.

    Alma pasakoja, kad tėvas ragino paaugles bėgti ir slėptis, rodė vietas, kur būtų galima tikėtis išsigelbėti. Tačiau mergaitės atsisakė, sakydamos, kad nori likti su savo artimaisiais, o tai buvo pasirinkimas, atspindintis beviltišką to meto realybę.

    Egzekucijos dieną Skvarnavičių šeima, pasak Almos, paslapčia stebėjo, kas vyksta, o atmintyje visam gyvenimui liko šūviai ir žmonių aimanos. Antanašės apylinkėse buvo nužudyta daugiau kaip 1 660 Rokiškio krašto žydų – skaičius, kurį šiandien liudija memorialai, archyviniai dokumentai ir vietos bendruomenės pasakojimai.

    Netrukus po tragedijos Almos motina darže rado pamestą auskarėlį. Nuo tada jis tapo asmeniniu atminties ženklu, saugotu tyliai ir atsargiai, kaip nebylus priminimas apie vieno žmogaus gyvenimą ir visos bendruomenės sunaikinimą.

    Perduodama eksponatą muziejui Alma pabrėžė ir tai, ką pati prisimena apie anuometinius Obelių ir miestelio žydų santykius. Ji teigia, kad į egzekucijos vietą varomi žmonės slapčia siūlė vietiniams paimti jų ryšulius, tačiau nė vienas svetimo turto nepaėmė.

    Muziejininkų vertinimu, tokie daiktai svarbūs ne tik kaip materialūs artefaktai, bet ir kaip edukacijos priemonė, padedanti kalbėti apie Holokaustą per konkrečias, žmogui artimas istorijas. Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos muziejų ir atminties institucijų ieško būdų rinkti šeimų liudijimus, fiksuoti lokalios istorijos fragmentus ir įtraukti bendruomenes į atminimo praktiką.

    Lietuvos žydų genocido atminimo diena

    Rugsėjo 23 dieną Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena, siejama su Vilniaus geto likvidavimu 1943 metais. Šią dieną daugelyje miestų vyksta Atminties kelio renginiai, skatinantys prisiminti vietas, kuriose vyko masinės žudynės, ir kalbėti apie vietos bendruomenių netektis.

    Rokiškio krašto muziejus skelbia renginių programą, skirtą šiai datai paminėti. Numatyta gyvosios atminties eisena Obeliuose, pagarba Antanašės memoriale ir pilietiškumo pamoka muziejuje, kviečianti įvardyti aukas ne tik skaičiais, bet ir vardais.

    Muziejus pabrėžia, kad gyva atmintis kuriama iš daugybės mažų detalių, o kartais jas išsaugo ne archyvai, o žmonių sąžinė ir šeimos istorijos. Vienas auskarėlis šiuo atveju tampa tiltu tarp praeities siaubo ir dabarties pareigos kalbėti, suprasti ir saugoti žmogiškumą.

  • RRT įspėja: vienas savivaldybės sprendimas gali per metus pakeisti ryšį tūkstančiams

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sako, kad kokybiško interneto ir mobiliojo ryšio plėtra regionuose priklauso ne vien nuo operatorių investicijų. Savivaldybių sprendimai dėl teritorijų planavimo, leidimų ir prieigos prie infrastruktūros gali reikšmingai sutrumpinti projektų terminus bei sumažinti kaštus.

    RRT su Molėtų rajono savivaldybės vadovais aptarė fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros analizę. Tarnybos vertinimu, būtent savivaldybės gali tapti ta grandimi, kuri padeda ryšiui greičiau pasiekti atokesnes gyvenvietes ir vienkiemius.

    „Spartus ir patikimas interneto ryšys šiandien yra tokia pati svarbi infrastruktūra kaip keliai, elektra ar vandentiekis“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Paskutiniai metrai gali būti lemiami

    RRT skaičiavimais, šviesolaidiniu ryšiu šiuo metu gali naudotis apie 15 proc. Molėtų rajono savivaldybės namų ūkių. Tuo pačiu bent 100 Mb/s mobiliojo ryšio sparta pasiekia apie 69 proc. namų ūkių.

    Analizė išryškino didelį vadinamosios paskutinės mylios potencialą: daugiau kaip 4 000 būstų yra ne toliau kaip 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo. Maždaug pusė jų yra iki 250 metrų, o apie dešimtadalis – vos iki 100 metrų.

    RRT teigimu, sudarius sąlygas prijungti šias gyvenamąsias patalpas, itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis galėtų augti nuo maždaug 15 iki 50 proc. namų ūkių. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir nuotoliniam darbui, švietimo paslaugoms, telemedicinai bei verslo plėtrai.

    Mobiliajam ryšiui gali prireikti naujų stočių

    RRT duomenimis, Molėtų rajone trijų operatorių bazinės stotys veikia 39 unikaliose vietose. Tarnyba pabrėžia, kad mažas gyventojų tankis ir dideli atstumai tarp namų ūkių didina infrastruktūros plėtros sąnaudas, todėl dalyje teritorijų investicijos komerciškai atsiperka sunkiau.

    Iki 2028 metų pabaigos operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose baltosiose zonose. RRT modeliavimas rodo, kad Molėtų rajone tam galėtų prireikti iki 30 papildomų bazinių stočių.

    „Molėtų atveju daug kur nereikėtų kurti tinklo nuo nulio – svarbiausia įveikti paskutinius vos kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo“, – sakė J. Šovienė.

    Ką realiai gali padaryti savivaldybė

    RRT ragina savivaldybes aktyviau planuoti ryšio infrastruktūros plėtrą ir aiškiai numatyti vietas, kur gali atsirasti nauji ryšio statiniai. Mobiliojo ryšio atveju tai reiškia greitesnį derinimą, aiškesnes taisykles ir galimybes naudotis savivaldybės valdoma infrastruktūra.

    Praktikoje savivaldybės gali suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ar kitų tinkamų objektų, taip pat sparčiau organizuoti projektų derinimą ir leidimų išdavimą. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vienos bazinės stoties vieta lemia ryšio kokybę kelioms gyvenvietėms.

    Plėtojant fiksuotąjį ryšį, savivaldybėms siūloma iš anksto įvertinti, kaip kelių, gatvių ir šaligatvių rekonstrukcijos darbai galėtų būti suderinti su ryšio linijų tiesimu. RRT akcentuoja, kad įrengus vamzdynus ar kitas inžinerines trasas kartu su kelių darbais, vėliau galima išvengti brangių pakartotinių kasinėjimų.

    RRT taip pat siūlo kartu su operatoriais nustatyti teritorijas, kur ryšio trūksta labiausiai, ir derinti savivaldybės infrastruktūros projektus su tinklų plėtros planais. Tarnybos vertinimu, kai kur gali būti svarstomos ir finansinės paskatos gyventojams ar verslui, norintiems prisijungti prie šviesolaidžio, jei būtent prisijungimo kaina tampa pagrindine kliūtimi.

    Molėtų rajono analizė yra RRT pilotinio projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti praktinį modelį ir pritaikyti jį kitose savivaldybėse. Tarnyba skelbia šiemet parengusi ir savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą, kuris turėtų padėti aiškiau matyti skaitmeninės atskirties židinius ir sprendimus, kaip juos mažinti.

  • Kaunas senjorams žada rekordą: spalį – per 150 nemokamų veiklų ir koncertas Sporto halėje

    Kaune spalio 1 dieną, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, startuos tradicinis Senjorų mėnuo. Visą spalį vyresnio amžiaus miesto gyventojų lauks daugiau nei 150 įvairių veiklų, o didelė jų dalis bus nemokama.

    Programos renginiai išsiskleis po visą miestą: nuo muziejų, bibliotekų ir kultūros erdvių iki parkų, sporto bazių bei sveikatos įstaigų padalinių. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos pritaikytos skirtingiems pomėgiams ir fiziniam pasirengimui.

    Kas laukia kultūros mėgėjų?

    Senjorams numatytos ekskursijos muziejuose ir parodose, kino seansai, spektakliai, koncertai ir susitikimai su kūrėjais. Greta to siūlomos kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus galima išbandyti įvairias technikas, pavyzdžiui, tekstilės marginimą ar piešimą.

    Į programą įtrauktos ir šiuolaikinės temos: dalyviai galės susipažinti su virtualios realybės sprendimais, o atskirose veiklose bus kalbama apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali praversti kasdienybėje, įskaitant buities ir maisto gamybos planavimą.

    Daug dėmesio judėjimui ir savijautai

    Renginių kalendoriuje numatytos funkcinės treniruotės, sveikatinimo užsiėmimai, mankštos, linijiniai šokiai, taip pat miško maudynės. Toks spektras atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldybėms daugiau investuoti į prevenciją ir bendruomeninį aktyvumą, o ne vien į pavienius pramoginius renginius.

    Numatytos ir paskaitos bei praktiniai susitikimai apie sveiką mitybą, emocinę savijautą, saugumą ir sveiką senėjimą. Specialistai dažnai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla, socialinis ryšys ir mokymasis visą gyvenimą yra svarbūs veiksniai, padedantys mažinti vienišumą ir palaikyti gerą savijautą.

    „Senjorai yra svarbi Kauno bendruomenės dalis, todėl rūpestis jais nesibaigia vien spalio renginiais. Siekiame, kad mieste jie jaustųsi gerai, išliktų aktyvūs ir įsitraukę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atidarymas Sporto halėje ir sporto veiklos

    Senjorų mėnuo prasidės šventiniu atidarymo koncertu Kauno sporto halėje, kuriame bus pagerbti nusipelnę miesto senjorai. Muzikinę programą numatyta patikėti Broliams Tautkams, grupei „Rondo“ ir Raigardo Tautkaus vadovaujamam „Šampaniniam Kauno chorui“.

    Pirmosiomis spalio dienomis senjorus kvies Lietuvos zoologijos sodas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir kitos erdvės. Visą mėnesį taip pat planuojamos sporto veiklos, tarp jų galimybės nemokamai apsilankyti baseine ir lengvosios atletikos manieže.

    Norintieji aktyvesnių užsiėmimų galės išbandyti stalo tenisą, šachmatus, laisvąsias imtynes ar orientavimosi sportą. Futbolo gerbėjai bus kviečiami nemokamai stebėti Kauno Žalgirio namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione.

    Programą papildys ir kavos pertraukėlės: tam tikromis spalio dienomis dalis miesto kavinių senjorams siūlys kavą nemokamai arba už specialią kainą. Organizatoriai primena, kad nors daug renginių nemokami, į dalį jų dėl riboto vietų skaičiaus reikės registruotis iš anksto, o mokamuose renginiuose dažnai bus taikomos nuolaidos.

  • Kalifornijos versmėse aptikta ameba sukrėtė mokslininkus: išgyvena 63 laipsnių karštyje

    Kalifornijos versmėse aptikta ameba sukrėtė mokslininkus: išgyvena 63 laipsnių karštyje

    Kalifornijoje, Lassen Volcanic nacionaliniame parke, mokslininkai aptiko naują amebos rūšį, kuri geba augti ir daugintis net 63 laipsnių temperatūroje. Tai naujas karščio rekordas sudėtingai ląstelinei gyvybei, vadinamajai eukariotų grupei, kuriai priklauso ir gyvūnai, augalai bei grybai.

    Naujoji rūšis pavadinta „Incendiamoeba cascadensis“ ir rasta geoterminėse srovėse, kur vandens temperatūra nuolat išlieka itin aukšta. Tyrėjai laboratorijoje palaipsniui didino temperatūrą ir nustatė, kad ameba išlieka gyvybinga ten, kur dauguma panašių organizmų nebesugeba normaliai funkcionuoti.

    Kur baigiasi eukariotų ribos?

    Eukariotų ląstelėse yra branduolys ir kitos organelės, todėl jų baltymai bei ląstelių struktūros paprastai yra jautresni karščiui. Ilgą laiką manyta, kad eukariotai negali išlaikyti aktyvaus augimo virš 60 laipsnių, nes aukštesnėje temperatūroje baltymai ima prarasti savo formą, o DNR tampa sunkiau apsaugoma.

    Tuo tarpu prokariotai, ypač archėjos, yra gerokai atsparesni ekstremalioms sąlygoms, todėl gamtoje aptinkama organizmų, galinčių išgyventi ir per 100 laipsnių temperatūroje. Šis skirtumas ilgai buvo laikomas viena esminių priežasčių, kodėl sudėtinga ląstelinė gyvybė turi aiškią karščio ribą.

    Kaip ameba apsisaugo nuo karščio?

    Tyrime nustatyta, kad 63 laipsnių temperatūroje „Incendiamoeba cascadensis“ vis dar sugeba vykdyti mitozę, kai ląstelė dalijasi ir susidaro naujos ląstelės. Tai svarbus požymis, rodantis ne vien trumpalaikį išlikimą, bet ir normalų dauginimąsi aukštoje temperatūroje.

    Kai temperatūra kilo dar labiau, ameba ėmė aktyvinti apsaugos sistemas, susijusias su baltymų stabilizavimu, DNR taisymu ir medžiagų pernaša per membranas. Tyrėjai taip pat pastebėjo panašumų su kai kurių karštį mėgstančių bakterijų ir archėjų strategijomis, kai baltymų stabilumą padeda palaikyti tam tikros aminorūgščių savybės.

    Virš 64 laipsnių ameba pereidavo į cistą primenančią būseną, susitraukdama į apvalesnę, atsparesnę formą. Tokia būsena dažna tarp amebų, kai sąlygos tampa nepalankios, o šiame atvejyje ji, tikėtina, veikia kaip papildomas apsaugos mechanizmas nuo karščio.

    Ką parodė kraštutiniai bandymai?

    Mokslininkai stebėjo, kad po trumpesnio poveikio 70 laipsnių temperatūrai ameba, grąžinta į 60 laipsnių aplinką, dar galėjo atnaujinti augimą. Tačiau esant 80 laipsnių temperatūrai atsigavimo požymių nebefiksuota, todėl net ir ši rekordininkė turi aiškias biologines ribas.

    Tokie atradimai svarbūs ne tik norint suprasti gyvybės prisitaikymą Žemėje, bet ir vertinant, kokios sąlygos gali būti tinkamos gyvybei kitose planetose ar palydovuose. Be to, jie padeda aiškiau suprasti, kaip ląstelės tvarkosi su karščio stresu, kuris tampa vis aktualesnis šylant klimatui ir dažnėjant ekstremalioms temperatūroms.

  • „JSW“ pirmąjį 2026 metų pusmetį baigė su beveik 240 mln. eurų nuostoliu: kas vyksta?

    Lenkijos koksinės anglies ir koksą gaminanti grupė „JSW“ paskelbė preliminarius konsoliduotus pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatus. Bendrovė nurodo patyrusi apie 239 mln. eurų grynąjį nuostolį, o rodikliai dar gali būti tikslinami rengiant galutinę ataskaitą.

    Pagal įmonės pateiktus duomenis, pardavimo pajamos siekė apie 997 mln. eurų. Bendrasis pardavimų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė maždaug 60 mln. eurų, o EBITDA rodiklis, t. y. veiklos rezultatas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą, siekė apie minus 54 mln. eurų.

    „JSW“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant tarpinę finansinę atskaitomybę. Galutiniai konsoliduoti pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai turėtų būti pristatyti vėliau kartu su pilnu pusmečio pranešimu.

    Veiklos apimtys tuo pat metu išliko didelės: per pirmąjį 2026 metų pusmetį bendra anglies gamyba sudarė 6,46 mln. tonų. Iš jų 5,54 mln. tonų teko koksinei angliai, 0,92 mln. tonų – energetinei angliai, o koksų gamyba siekė 1,43 mln. tonų.

    Šie rezultatai atkreipia dėmesį ir platesniame kontekste: „JSW“ yra vienas svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europos plieno pramonei. Koksinė anglis laikoma kritine žaliava, nes ji reikalinga plieno gamybai aukštakrosnėse, o alternatyvos masinėje gamyboje dar diegiamos lėčiau, nei tikėtasi.

  • Australijoje aptiktos dvi naujos milžiniškos vabzdžių rūšys: vieną painiojo 50 metų

    Australijoje aptiktos dvi naujos milžiniškos vabzdžių rūšys: vieną painiojo 50 metų

    Australijos mokslininkai Kvinslande aprašė dvi iki šiol mokslui nežinomas dideles lazdelinių vabzdžių rūšis. Viena jų aptikta nykstančiame atogrąžų miške, kita, pasirodo, buvo neteisingai įvardijama dešimtmečius, nors egzempliorių duomenų būta jau nuo praeito amžiaus.

    Nauji atradimai padaryti teritorijose, kurios, atrodytų, jau ne kartą tyrinėtos. Entomologai pabrėžia, kad net gerai dokumentuotuose regionuose biologinė įvairovė vis dar slepia netikėtumų, ypač kai rūšys yra itin panašios išvaizda ir lengvai supainiojamos.

    Atrasta nykstančiame Mabi miške

    Viena naujų rūšių pavadinta Anchiale mabiensis ir, kaip rodo tyrėjų duomenys, gali būti endeminė Mabi atogrąžų miško ekosistemai. Šis miškas Athertono plynaukštėje laikomas kritiškai nykstančiu, o likę plotai yra smarkiai suskaidyti į atskiras saleles žemės ūkio apsuptyje.

    Tyrėjai nurodo, kad tokia fragmentacija didina pažeidžiamumą: į miško pakraščius lengviau patenka invaziniai augalai, o ganykliniai ir sulaukėję gyvūnai keičia buveines. Dėl to net ir dar neseniai nepastebėtos rūšys gali sparčiai priartėti prie išnykimo ribos, jei jų buveinės toliau mažės.

    „Šie atradimai primena, kad būtina saugoti nykstančias ekosistemas ir dokumentuoti Australijos biologinę įvairovę, kol nepraradome rūšių jų net neatradę“, – sakė Sidnėjaus universiteto entomologas Braxtonas Jonesas.

    Rūšis, kuri slėpėsi archyvuose

    Antroji rūšis pavadinta Anchiale robusta, o jos istorija primena detektyvą. Įrašai apie šį didelį vabzdį siekia mažiausiai 1976 metus, tačiau tuomet jo kiaušinių dėklas buvo priskirtas kitai rūšiai, todėl tikroji tapatybė liko paslėpta beveik 50 metų.

    Situaciją pakeitė genetinė analizė ir detali morfologinių požymių peržiūra, leidusi atskirti rūšis, kurios anksčiau atrodė beveik identiškos. Mokslininkai teigia, kad tokie atvejai nėra reti, nes daug vabzdžių grupių pasižymi menkais išoriniais skirtumais, o tikslumą vis dažniau užtikrina DNR tyrimai.

    „Taksonomija dažnai primena detektyvų darbą“, – sakė B. Jonesas.

    Kiaušiniai padėjo atskirti rūšis

    Lazdelinių vabzdžių kiaušiniai neretai būna labai saviti, todėl tampa svarbiu požymiu rūšims atskirti. Tyrėjai aprašė, kad Anchiale mabiensis kiaušiniai yra kavos atspalvio, mažiau blizgūs ir ne tokie pailgi kaip giminingų rūšių, be to, turi vidinius žiedus „dangtelio“ srityje, ko iki šiol kitoms lazdelinių vabzdžių rūšims nebuvo fiksuota.

    Anchiale robusta kiaušiniai yra dar tamsesni, o iš pradžių blizgus paviršius laikui bėgant tampa grublėtesnis ir matinis. Tyrėjų teigimu, būtent tokių detalių derinys, kartu su genetiniais duomenimis, leidžia patikimai atskirti rūšis ir peržiūrėti senesnius muziejų rinkinių įrašus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie atradimai išryškina dvi tendencijas: nykstančių buveinių apsaugos būtinybę ir augantį genetinių metodų vaidmenį taksonomijoje. Pastarieji įrankiai padeda „ištraukti“ naujas rūšis iš senų archyvų ir tiksliau įvertinti, kiek biologinės įvairovės iš tiesų turime.

    Abi rūšys oficialiai aprašytos mokslo žurnale Austral Entomology.

  • Katovicuose po savaitės startuoja Energy Days ir Business PRECOP: dėmesys energetikos ir klimato pokyčiams

    Rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, vyks du tarpusavyje susiję renginiai: Energy Days ir Business PRECOP. Abu forumai sutelks politikos formuotojus, verslo vadovus, reguliuotojus, ekspertus ir mokslininkus, kad būtų aptarti energetikos transformacijos ir klimato politikos sprendimai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių tikslas yra ne bendros deklaracijos, o praktiniai atsakymai į klausimus, kurie lemia investicijų kryptis, energijos tiekimo saugumą ir pramonės konkurencingumą. Dalyvių registracija dar vyksta, o darbotvarkėje numatytos diskusijos apie technologijas, reguliavimą ir finansavimo modelius.

    Energy Days: energetika rytojui

    Energy Days apibūdinamas kaip dviejų dienų diskusijų, pristatymų ir kontaktų užmezgimo platforma energetikos sektoriaus dalyviams. Programoje numatyta daugiau kaip 40 teminių sesijų, apimančių energetinį saugumą, sektoriaus konkurencingumą, skaitmeninimą, vietinės vertės kūrimą, reguliavimą ir finansavimą.

    Tokių temų aktualumą didina ES kryptis spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir modernizuoti tinklus, kartu ieškant būdų stabilizuoti kainas bei sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tinklų pralaidumui, energijos kaupimui, lankstumo sprendimams ir pramonės elektrifikacijai.

    Business PRECOP: klimato transformacijos sprendimai

    Business PRECOP pristatomas kaip viena didžiausių Vidurio Europoje konferencijų, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai. Šiemet renginys pirmą kartą vyksta su „Business“ prierašu, akcentuojant, kad klimato tikslai vis labiau persikelia į įmonių strategijas, miestų planavimą ir investicinius sprendimus.

    Renginys siekia sukurti dialogo erdvę tarp verslo, viešojo sektoriaus, tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. Pagrindinis akcentas yra tai, kaip globalius aplinkosaugos tikslus paversti konkrečiomis priemonėmis: nuo kapitalo pritraukimo iki technologinių projektų įgyvendinimo regionuose.

    Business PRECOP taip pat siejamas su pasirengimu artėjantiems Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, kuriuose tradiciškai daug dėmesio skiriama emisijų mažinimo įsipareigojimams, prisitaikymui prie klimato kaitos ir finansavimo mechanizmams. Organizatorių teigimu, diskusijų esmė yra suderinti ambicijas su realia ekonomine logika ir įgyvendinimo terminais.

  • Mokslininkai skelbia sensaciją: po 100 metų aptikta nauja laukinės katės rūšis – nykštukinis tigras

    Mokslininkai skelbia sensaciją: po 100 metų aptikta nauja laukinės katės rūšis – nykštukinis tigras

    Mokslininkai aprašė pirmą naują gyvą laukinės katės rūšį per daugiau nei 100 metų. Naujoji rūšis pavadinta Leopardus tilcayo, o atradimas paremtas tiek genetiniais, tiek ekologiniais duomenimis, paskelbtais mokslo žurnale Current Biology.

    Didžiausio dėmesio sulaukė vienas šios rūšies atstovas, pramintas Tigrino, jau kelerius metus gyvenantis Senda Verde laukinės gamtos prieglaudoje Bolivijoje. Tyrėjai nurodo, kad katė yra neįprastai maža: apie 46 centimetrų ilgio nuo galvos iki uodegos pagrindo ir sveria maždaug 1,4 kilogramo.

    Genomika atskyrė panašias rūšis

    Tyrimą atlikusi tarptautinė komanda analizavo 38 Leopardus genties individų pilnus genomus, įtraukdama ir muziejų pavyzdžius. Palyginimui buvo naudojamos ir tolimesnės giminystės rūšys, kad būtų tiksliau nustatyti evoliuciniai ryšiai ir atskirtos išoriškai panašios katės.

    Dar neseniai vadinamosios tigrinės katės daug kur buvo laikomos viena plačiai paplitusia rūšimi, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad iš tiesų tai atskirų rūšių grupė, prisitaikiusi prie skirtingų buveinių. Tyrėjai taip pat išskyrė ir naują porūšį Peru, pabrėždami, kad skirtumai gali būti subtilūs, bet pastovūs: kailio ilgis, uodegos vešlumas ir dėmių raštai.

    Kas žinoma apie paplitimą ir grėsmes?

    Didžiausia problema, anot mokslininkų, yra tai, kad kol kas trūksta patikimų duomenų, kiek šių kačių liko laukinėje gamtoje. Tokiose situacijose apsaugos priemones sunku planuoti, nes nežinomi tikslūs arealai, populiacijų dydžiai ir jų kaita.

    „Mes iš tiesų nežinome, kiek šių kačių dar liko laukinėje gamtoje“, – sakė viena iš tyrimo bendraautorių Paola Nogales-Ascarrunz, prisidėjusi prie rūšies identifikavimo prieglaudoje.

    Tyrime pabrėžiama, kad buveinių nykimas, miškų kirtimas, kelių plėtra ir žmogaus veiklos skverbimasis į atokias vietoves yra vieni pagrindinių rizikos veiksnių mažiems plėšrūnams. Nors dalyje tirtų mėginių neaptikta itin didelio giminingo kryžminimosi požymių, ilgalaikės populiacijų mažėjimo tendencijos regione kelia susirūpinimą.

    Kodėl atradimas svarbus apsaugai?

    Rūšies pavadinimas tilcayo, kaip nurodo tyrėjai, siejamas su vietinių bendruomenių vartotu vardu, o tai atkreipia dėmesį į vietos žinias ir ilgalaikį žmonių santykį su šia fauna. Atradimas taip pat parodo, kad genomikos metodai vis dažniau tampa lemiami sprendžiant, ar gyvūnai priklauso tai pačiai rūšiai, ar jų apsauga turi būti planuojama atskirai.

    „Tigrino per kelias dienas tapo gamtosaugos ambasadoriumi“, – sakė prieglaudos bendraįkūrėjas Marcelo Levy, pabrėždamas, kad mažas gyvūnas gali turėti didelę reikšmę dėmesiui buveinių apsaugai ir tyrimams pritraukti.

    Mokslininkų teigimu, skirtingoms tigrinėms katėms gali prireikti skirtingų apsaugos sprendimų, nes jų buveinės ir prisitaikymai nevienodi. Būtent todėl nauji genetiniai duomenys gali keisti prioritetus, nuo stebėsenos ir saugomų teritorijų planavimo iki kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais.

  • Lenkijoje ryczałto mokestis kyla iki 17 proc.: kas ir kodėl nuo šiol mokės daugiau už nuomą ir teises

    Lenkijos Vyriausybė pritarė plataus masto pajamų mokesčių pakeitimų paketui, apimančiam gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir fiksuoto tarifo apmokestinimą. Viena ryškiausių siūlomų naujovių – 17 proc. ryczałto tarifas tam tikroms pajamoms iš nuomos, panaudos ir panašių sutarčių.

    Pakeitimai pirmiausia taikomi situacijoms, kai sutartys sudaromos su susijusiais asmenimis ar įmonėmis. Tai reiškia, kad didesnė našta gali tekti tiems, kurie vykdo individualią veiklą ir kartu yra bendrovės akcininkai ar partneriai, gaunantys pajamas iš sandorių su savo įmone.

    Nukreipta į IP schemą

    Pagal projektą 17 proc. ryczałto tarifas būtų taikomas ir pajamoms, gautoms už intelektinės nuosavybės suteikimą naudotis. Kalbama apie prekių ženklus, patentus, pramoninius dizainus, naudinguosius modelius, know-how ir kitas panašias teises.

    Tokiose schemose įmonė dažnai moka savo akcininkui už, pavyzdžiui, prekių ženklo nuomą ar licenciją. Įmonė šias išlaidas įtraukia į sąnaudas ir mažina pelno mokesčio bazę, o akcininkas pajamas deklaruoja ryczałtu, kuris iki šiol daugeliu atvejų buvo mažesnis.

    „Valdžia siekia apriboti konstrukcijas, kai susijusių šalių sandoriai leidžia sumažinti bendrą mokestinę naštą tiek įmonei, tiek jos akcininkui“, – aiškinama viešuose projekto pristatymuose.

    Kodėl keliama iki 17 proc.?

    Vyriausybės logika paprasta: kai mokestinės naudos atsiranda ne dėl realios ekonominės veiklos, o dėl sandorių struktūravimo tarp susijusių subjektų, tokias spragas norima uždaryti. 17 proc. tarifas pasirinktas kaip kompromisas tarp iki šiol taikytų mažesnių ryczałto tarifų ir standartinių apmokestinimo formų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai mokesčių mokėtojų nebeapsimokės perkelti bendrovės uždarbio į akcininko pajamas per nuomos ar licencines sutartis. Tokiu atveju dažnesnė alternatyva būtų dividendai, kurie Lenkijoje apmokestinami 19 proc., o įmonei nėra leidžiami kaip sąnaudos.

    Kol kas tai – projektas, todėl galutinės formuluotės, įsigaliojimo data ir pereinamosios nuostatos gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ryczałto taisyklės susijusių šalių sandoriuose griežtinamos, o intelektinės nuosavybės „nuomos“ modeliai atsiduria didžiausio dėmesio centre.

  • Už negrėbkite bet kaip: už lapus šalia sklypo gali grėsti apie 110 eurų bauda ir civilinė atsakomybė

    Rudenį nukritę lapai daugeliui atrodo tik estetinis nepatogumas, tačiau kai jie kaupiasi ant šaligatvio ar įvažiavimo prie sklypo, tai tampa ir saugumo klausimu. Tokiose vietose savininkų pareigos paprastai apibrėžtos aiškiau nei pačiame kieme, nes kalbama apie pėsčiųjų eismą.

    Tvarkos principas paprastas: savo teritorijoje žmogus dažniausiai gali spręsti, ar lapus palikti, ar surinkti. Kita situacija, kai lapai gula ant viešai naudojamų dangų, besiribojančių su sklypu, ypač šaligatvio, kuriuo vaikšto kiti.

    Kur prasideda pareiga tvarkyti?

    Daugelyje savivaldybių galioja taisyklės, kad už gretimos viešosios teritorijos priežiūrą atsako šalia esančio sklypo ar pastato savininkas. Praktikoje tai reiškia, kad šaligatvis prie namų turi būti prižiūrėtas taip, kad nekeltų pavojaus praeiviams.

    Lapai, ypač sušlapę, tampa slidūs ir gali sukelti kritimus. Jei žmogus susižaloja dėl netvarkingos, lapais užklotos dangos, be administracinės baudos gali kilti ir civilinės atsakomybės klausimas dėl žalos atlyginimo.

    Kokia bauda ir kada ji reali?

    Už pareigų nevykdymą kai kuriose šalyse ir savivaldybėse numatomi piniginiai administraciniai nusižengimai; pavyzdžiu dažnai minima 500 zlotų, kas sudaro apie 110 eurų. Tačiau reali rizika priklauso nuo vietos taisyklių ir to, ar pažeidimas užfiksuojamas, pavyzdžiui, savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnų.

    Svarbiausia, kad bauda dažniausiai nėra vienintelė pasekmė. Daug brangiau gali kainuoti situacija, kai dėl slidžios dangos įvyksta nelaimingas atsitikimas ir tenka atlyginti gydymo išlaidas ar neturtinę žalą.

    Ką daryti su surinktais lapais?

    Surinkti lapus dar nereiškia problemą išspręsti, nes lieka klausimas, kur juos dėti. Dažniausias sprendimas yra žaliosios atliekos ar bioatliekos, tačiau konkreti tvarka skiriasi priklausomai nuo savivaldybės atliekų surinkimo sistemos.

    Daug kur lapus leidžiama mesti į bioatliekų konteinerius, atskirus žaliųjų atliekų konteinerius arba į specialius maišus, jei tokie naudojami. Tuo pačiu verta prisiminti, kad lapų deginimas paprastai draudžiamas ir už tai gali būti taikoma atsakomybė, todėl saugiausia rinktis oficialius surinkimo kanalus.