CP v2

Blog

  • „Lightspring“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks atpiginti fotoninių lustų gamybą ir spartinti DI infrastruktūrą

    „Lightspring“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks atpiginti fotoninių lustų gamybą ir spartinti DI infrastruktūrą

    French company Lightspring today announced the close of a €3.1 million seed round led by Atlantic and OVNI Capital, with participation from Concept Ventures, Ixcore, Plug and Play Ventures, and industry business angels.

    The company also announced it has been named a laureate of i-Lab, France’s national deeptech innovation competition. 

    Lightspring designs and manufactures the optical interfaces of photonic integrated circuits. By applying 3D lithography directly onto the chip, the company turns photonic packaging — today the most expensive and least reproducible step in the chain — into a programmable manufacturing step.

    AI moved optics into the package. Packaging was not ready.

    Every generation of AI infrastructure pushes optics closer to compute. Co-packaged optics moves the optical interface off the faceplate and onto the substrate, next to the switch or the accelerator — and, in doing so, moves the hardest manufacturing problem in the system into the package itself.

    That step never industrialised. While photonic integrated circuit (PIC) fabrication itself is now handled by a handful of mature foundries, assembly and optical packaging alone account for roughly 50 per cent of a PIC’s cost, against around 20 per cent for the foundry step.

    Fibre-to-chip coupling is still done part by part, through micrometre-scale active alignment — a process that brings 2–3 dB of typical optical loss, low throughput, degraded yield, and no standard.

    Building the optics where they belong, in a single step

    Lightspring uses 3D lithography (two-photon polymerisation, or 2PP) to fabricate optical coupling structures such as microlenses, 3D waveguides, and beam-shaping elements directly on the chip.

    A single process step is designed to deliver:

    • Fibre-to-chip, laser-to-chip, and chiplet-to-chiplet coupling, with target coupling losses below 0.5 dB per interface.
    • No need for precision pre-alignment, eliminating active alignment entirely.
    • A materials-agnostic and equipment-agnostic approach.
    • Design cycles under two weeks, compared with several months for bespoke optical packaging.

    Lightspring’s core intellectual property lies primarily in the design layer: the first Process Design Kit (PDK) dedicated to 3D optical coupling, paired with software-driven design tools and qualified fabrication recipes.

    The technology originates from nationally and EU-funded research at the FEMTO-ST Institute in Besançon, a CNRS-UMLP joint research unit of more than 700 staff and one of Europe’s leading centres in optics and micro-nanotechnology, where Lightspring co-founder Daniel Brunner serves as CNRS Research Director.

    Grégoire Bonnat, co-founder and CEO of Lightspring, said:

    “The whole industry is working on making photonic chips faster, yet light still loses most of its energy the moment it enters or leaves the device.
    We decided to attack that specific problem: to build the optical interface the same way the rest of the chip is built, in one reproducible process step.

    This funding will turn a lab result into a qualified industrial building block.” With this €350,000 grant and additional public innovation funding, Lightspring has now secured over €3.5 million in dilutive and non-dilutive financing to move its 3D optical coupling process from lab to production line.

    According to Quentin Calleja, Principal at Atlantic, photonics is scaling into AI infrastructure fast, but optical packaging remains a slow and expensive step. 

    “Lightspring has developed a technology that finally makes it scalable. We back teams with the potential to become the leaders of categories that don’t exist yet, and Lightspring is definitely one of them.”

    Thomas Renaudin, Founding Partner at OVNI Capital, asserts that every generation of AI hardware pushes optics closer to compute, and co-packaged optics is where that ends up:

    “The industry has the roadmap; what it does not have is a way to manufacture the optical interface at volume. Lightspring is building that layer — from Europe, for a market that is global from day one.”

    The funding will support development of Lightspring’s PDK and design tools, expand the team to 12, fund co-design programmes with industrial partners, and scale and qualify its fabrication process for industrial use.

  • „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    Europos technologijų bendrovė „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų finansavimą, kurį skirs pilno ciklo DI debesijos plėtrai ir skaičiavimo pajėgumų didinimui. Bendrovė teigia, kad investicijos padės greičiau diegti naujus infrastruktūros sprendimus ir aptarnauti augantį DI darbo krūvių poreikį.

    Finansavimo raundą sudarė perviršiu užsipildęs B serijos etapas, kurį vedė „Emergence Capital“, prisijungus ir kitiems investuotojams. Tarp dalyvių minimi MUFG Innovation Partners, „Supermicro“, Varma Mutual Pension Insurance Company, Lifeline Ventures, 6 Degrees Capital, byFounders ir Tesi.

    Po šio raundo „Verda“ bendrai jau yra pritraukusi daugiau nei 416 mln. eurų, o įmonės vertė, pasak jos pačios, viršija 926 mln. eurų ribą. Tai „Verda“ priartina prie vadinamojo vienaragio statuso ir sustiprina jos pozicijas Europos DI infrastruktūros rinkoje, kurioje konkurencija dėl pajėgumų auga.

    Kas yra „Verda“?

    „Verda“ įkurta Helsinkyje 2020 metais ir kuria bei valdo pilno ciklo DI debesiją: nuo fizinių duomenų centrų ir aparatinės įrangos iki debesijos platformos ir su DI susijusių tyrimų. Bendrovė siūlo pagal poreikį užsakomas skaičiavimo paslaugas DI užduotims, o veiklą vykdo Europoje, JAV ir Azijoje.

    Įmonės teigimu, naujos investicijos bus nukreiptos ne tik į papildomą skaičiavimo galią, bet ir į platformos paslaugų tobulinimą komandoms, kurios kuria ir diegia DI sprendimus. Didesni pajėgumai ypač aktualūs dėl rinkoje dažnai minimų grafinių procesorių ir didelio našumo skaičiavimo trūkumo, kai paklausa lenkia pasiūlą.

    Ką keis naujos investicijos?

    „Verda“ planuoja spartinti produktų kūrimą visuose savo DI debesijos sluoksniuose, įskaitant išvadų generavimo infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas. Bendrovė taip pat skelbia sieksianti per artimiausius metus daug kartų padidinti skaičiavimo pajėgumus ir toliau plėstis tarptautinėse rinkose.

    „DI tampa kritine infrastruktūra visose industrijose, o artimiausi metai Europai bus lemiamas langas. Mūsų siekis – kurti tikrą Europos technologijų bendrovę, pradedant nuo DI infrastruktūros, ir mažinti skaičiavimo anglies pėdsaką visame pasaulyje“, – sakė „Verda“ įkūrėjas ir vadovas Ruben Bryon.

    Bendrovė nurodo, kad augimas jau atsispindi veiklos rodikliuose: liepos mėnesį pasiekė 153 mln. eurų metinį pajamų tempą. Pastaruoju metu „Verda“ atidarė biurus Londone ir San Fransiske, o tolesnę plėtrą sieja su didesne pasiūla DI skaičiavimams ir spartesniu platformos vystymu.

    Investuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad DI skaičiavimų paklausa išlieka didesnė nei prieinami pajėgumai, todėl infrastruktūrą plečiančios bendrovės atsiduria strategiškai svarbioje pozicijoje. Ši dinamika formuoja ir platesnę rinkos tendenciją: tiek startuoliai, tiek didieji debesijos žaidėjai skuba užsitikrinti aparatinę įrangą, energijos resursus ir duomenų centrų pajėgumus.

  • Norvegijos „Benford“ pritraukė 5 mln. eurų: žada auditus vykdyti nuo sistemų iki pasirašytos išvados

    Norvegijos „Benford“ pritraukė 5 mln. eurų: žada auditus vykdyti nuo sistemų iki pasirašytos išvados

    Norvegijoje registruota finansų audito bendrovė „Benford“ pranešė pritraukusi 5 mln. eurų ikipradinėje investicijų stadijoje. Įmonė žada iš esmės pakeisti, kaip atliekami privalomieji auditai, pasitelkdama technologijomis paremtą procesą nuo kliento sistemų iki galutinės audito išvados.

    Skirtingai nei dauguma rinkos žaidėjų, kuriančių įrankius auditoriams, „Benford“ renkasi kitą modelį: ji pati tampa auditoriumi ir teikia paslaugą. Bendrovė teigia, kad taip galima ne tik automatizuoti rutiną, bet ir sumažinti įmonių darbuotojų laiką, kuris dažnai „nesimato“ audito sąskaitoje.

    Kas investavo ir ką bendrovė kuria

    Finansavimo raundui vadovavo „firstminute capital“, taip pat dalyvavo „Global Founders Capital“ ir kiti investuotojai. Tarp jų – ir verslininkai bei vadovai, prisidėję prie plačiai naudojamų apskaitos ir finansų valdymo sprendimų kūrimo Europoje.

    „Benford“ nurodo, kad jos sukurta platforma „AuditOS“ jau naudojama realiuose klientų audituose. Sistema jungiasi prie įmonės naudojamų sprendimų, pavyzdžiui, ERP, didžiosios knygos modulių, sąskaitų faktūrų, banko išrašų ir kitų operacinių šaltinių, kad būtų sukurtas vieningas audito duomenų pagrindas.

    Kodėl audito rinka brangsta

    Bendrovė argumentuoja, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms Europoje auditas darosi vis sunkiau prieinamas: didieji rinkos dalyviai traukiasi iš vidutinio segmento, o mažesnės audito įmonės ne visada turi resursų modernizuoti technologinę bazę. Tuo pačiu auga kainos ir didėja spaudimas efektyvumui.

    „Auditas yra viena iš nedaugelio paslaugų, kur klientų patirtis kasmet blogėja, o sąskaita – didėja“, – sakė „Benford“ vienas iš vadovų Thibault Mallion.

    Kaip turėtų veikti naujas auditas

    „Benford“ teigimu, įprastai modernizacijos bandymai apsiribojo auditoriaus „darbo stalu“, tačiau nepalietė visos paslaugos teikimo grandinės. Įmonė akcentuoja vertikaliai integruotą modelį, kai licencijuota audito firma pati kuria technologiją ir samdo kvalifikuotus auditorius, kurie priima sprendimus ir pasirašo išvadas.

    Platformoje numatomas aiškus atsekamumas: kiekvienas įrašas turi būti susietas su šaltiniu ir priskirtas konkrečiam atsakingam auditoriui. Bendrovė taip pat pabrėžia bendradarbiavimo aplinką, kurioje užklausos ir paaiškinimai būtų valdomi vienoje vietoje, kad finansų komandos mažiau laiko skirtų koordinavimui.

    Gautas lėšas „Benford“ planuoja skirti komandos plėtrai Londone ir Osle, taip pat plėtrai į Švediją ir kitas Europos rinkas. Bendrovė skelbia ieškanti specialistų tiek audito, tiek programinės įrangos inžinerijos srityse.

  • Svarbus nuotolinis posėdis rugsėjo 25 dieną: spręs sveikatos, šeimos ir socialinius klausimus

    Svarbus nuotolinis posėdis rugsėjo 25 dieną: spręs sveikatos, šeimos ir socialinius klausimus

    Rugsėjo 25 dieną 10.00 valandą vyks Vilniaus rajono savivaldybės Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jis bus rengiamas nuotoliniu būdu, todėl gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami sekti informaciją savivaldybės kanaluose.

    Komitete paprastai nagrinėjami sprendimai, susiję su sveikatos paslaugų prieinamumu, socialinės paramos priemonėmis, šeimų ir vaikų gerove bei pažeidžiamiausių gyventojų grupių poreikiais. Tokiuose posėdžiuose dažnai aptariami ir klausimai, susiję su paslaugų kokybe bei lėšų paskirstymu savivaldybės įstaigoms.

    Komiteto darbotvarkė ir posėdžio dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams tai leidžia iš anksto susipažinti su svarstomais klausimais ir geriau suprasti, kokie sprendimai gali turėti įtakos kasdienėms paslaugoms.

    Kaip įprasta savivaldybių praktikoje, komitetų posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai. Posėdį bus galima stebėti Vilniaus rajono savivaldybės Youtube paskyroje.

  • Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metais, kai 48 savivaldybėse darbą pradėjo tvarumo koordinatoriai. Šiandien programa jau apima 60 savivaldybių ir šimtus švietimo įstaigų, kurios diegia tvarumo sprendimus kasdienėje veikloje.

    Iniciatyva sukurta kaip priemonių sistema, padedanti mokykloms planuoti konkrečius pokyčius ir nuosekliai judėti link darnaus vystymosi tikslų. Siekiama, kad iki 2030 metų visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba kryptingai žengtų šiuo keliu, apjungiant ugdymo turinį, infrastruktūrą ir bendruomenės įpročius.

    „Tvari mokykla 2030“ veikia ne tik per pamokas, bet ir per praktinius sprendimus: atliekų mažinimą, energijos taupymą, tvarų judumą, atsakingą pirkimą ir sveikesnės aplinkos kūrimą. Taip ugdomi mokinių įgūdžiai, stiprinamas bendruomeniškumas ir didinamas mokyklų atsparumas kasdieniams iššūkiams.

    „Tvarumas jau tapo poreikiu ir mokyklos kultūros dalimi. Svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir atrasti motyvaciją judėti pirmyn“, – sakė LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis.

    Programoje gali dalyvauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo įstaigos. Joms padeda savivaldybėse dirbantys tvarumo koordinatoriai, kurie konsultuoja bendruomenes, padeda įsivertinti situaciją ir suplanuoti realistiškus pokyčių žingsnius.

    Kaip vertinamos tvarios mokyklos

    Mokyklų pažanga vertinama trijų pakopų sistema. Pirmiausia įstaigos savarankiškai įsivertina pagal LINEŠA parengtą metodiką, tuomet savivaldybėse atrenkami pretendentai į aukštesnes pakopas, o galutiniame etape mokyklas vertina ekspertai, apsilankantys vietoje.

    Aukščiausia, trečioji pakopa skiriama toms įstaigoms, kurios demonstruoja ne tik tvarius sprendimus, bet ir lyderystę: dalijasi patirtimi, įtraukia bendruomenę, turi aiškų tvarumo valdymą ir nuosekliai matuoja pokyčius. Tokios mokyklos gali gauti tvarumo mentoriaus statusą ir padėti kitoms įstaigoms.

    Vilniaus rajono rezultatai ir lyderiai

    Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos prie iniciatyvos prisijungė 2025 metais. Šių metų vertinime dalyvavo 20 rajono švietimo įstaigų, kurios įsivertino veiklas ir pasiekimus, o 19 savivaldybės ir 1 privati įstaiga gavo „Tvarios mokyklos 2030“ ženklą „Tvarumo bruknė“.

    Šis ženklas reiškia, kad mokykla pasiekė bent vieną iš trijų tvarumo pakopų ir gali pagrįsti savo pažangą konkrečiais veiksmais. Tarp įvertintų įstaigų yra tiek darželiai, tiek gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, o tai rodo, kad tvarumo principai diegiami visose ugdymo grandyse.

    I pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė, be kita ko, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų ir Riešės vaikų lopšeliai-darželiai, Nemenčinės Gedimino gimnazija, Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla, Valčiūnų gimnazija. II pakopos ženklas skirtas Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinei mokyklai, Kalvelių „Aušros“ gimnazijai, Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai, Maišiagalos vaikų lopšeliui-darželiui ir Šumsko pagrindinei mokyklai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė trečioji pakopa: tarp 25 aukščiausiai Lietuvoje įvertintų švietimo įstaigų pateko dvi Vilniaus rajone veikiančios mokyklos. III pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla ir Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla.

    Trečiosios pakopos mokykloms planuojamos papildomos galimybės pristatyti patirtį nacionaliniu mastu, dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir mobilumo veiklose. Antrosios pakopos mokyklos bus pažymėtos specialiomis „Tvarumo bruknės“ lentelėmis, o apdovanojimų renginys numatytas lapkričio 26 dieną.

    Kiek mokyklų jau įsitraukė

    LINEŠA duomenimis, šiuo metu prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ yra prisijungusios 796 Lietuvos mokyklos, pasiekusios bent vieną iš tvarumo pakopų. Programa plečiasi, o savivaldybių koordinatoriai tampa svarbia jungtimi tarp nacionalinių tikslų ir realių pokyčių mokyklų kasdienybėje.

    2026 metų pavasarį prie iniciatyvos prisijungė dar 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų. Įstaigos, kurios dar nedalyvauja, kviečiamos atlikti įsivertinimą ir pateikti dokumentus savivaldybės tvarumo koordinatoriams iki spalio 1 dienos.

    Vilniaus rajono rezultatai rodo, kad tvarumas vis dažniau tampa ne vien atskirų projektų tema, o nuoseklia ugdymo kultūros dalimi. Nuo kasdienių sprendimų, mažinančių išteklių švaistymą, iki bendruomenę telkiančių iniciatyvų, mokyklos stiprina atsakomybę ir kuria praktinius įgūdžius, kurie svarbūs mokiniams už mokyklos ribų.

    Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė

    Parengta pagal LINEŠA informaciją.

  • Gyventojams svarbus sprendimas: siūlo keisti namo administratorių Vytauto Vaitkaus g. 5 ir Antakalnio g. 39

    Daugiabučių gyventojams Vilniuje iškilo praktiškas klausimas – ar palikti esamą bendrojo naudojimo objektų administratorių, ar rinktis kitą. Sprendimas susijęs su dviem adresais: Vytauto Vaitkaus g. 5 ir Antakalnio g. 39.

    Administratoriaus keitimas paprastai svarstomas tada, kai gyventojai nori aiškesnės paslaugų kainodaros, greitesnio gedimų šalinimo ar geresnės komunikacijos. Tai taip pat siejama su skaidrumu, kai norima detalių ataskaitų apie atliktus darbus ir panaudotas lėšas.

    Pagal įprastą praktiką sprendimas dėl administratoriaus parinkimo ar keitimo priimamas gyventojų balsavimu, o procesą prižiūri savivaldybė ar jos įgaliota institucija. Dažniausiai vertinama, ar administratorius užtikrina namo techninę priežiūrą, organizuoja remonto darbus ir laiku pateikia finansines ataskaitas.

    Gyventojams, prieš priimant sprendimą, rekomenduojama palyginti administravimo mokesčius ir įkainius, pasitikslinti, kokie darbai į kainą įtraukti, o už ką teks mokėti papildomai. Taip pat svarbu įsivertinti, kaip bus planuojami didesni darbai, pavyzdžiui, stogo, šildymo sistemos ar vamzdynų remontas.

    Praktikoje vienas jautriausių klausimų yra kaupiamosios lėšos ir jų panaudojimas. Gyventojai paprastai tikisi, kad bus aiškiai nurodyta, kiek lėšų sukaupta, kokiems darbams jos numatytos ir kokia tvarka pasirenkami rangovai.

    Jei gyventojai nuspręstų keisti administratorių, svarbu pasirūpinti sklandžiu dokumentų ir informacijos perdavimu, kad nenutrūktų avarinių iškvietimų, einamosios priežiūros ir sąskaitų administravimas. Tokiais atvejais būtina atidžiai patikrinti sutarties sąlygas ir nutraukimo terminus.

  • Vilniuje šeštadienį uždaroma Žalioji alėja: vairuotojams svarbus įspėjimas dėl eismo

    Rugsėjo 26 dieną Trakų Vokėje vyks tradicinė bendruomenės rudens šventė „Obuolinės“, todėl dalyje teritorijos numatomi laikini eismo ribojimai. Savivaldybė ragina vairuotojus iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti galimus nepatogumus atvykstant į Trakų Vokę.

    Tą dieną nuo 8 iki 21 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas Žaliojoje alėjoje, šalia Trakų Vokės dvaro. Ruože dirbs eismą reguliuojantys asmenys, o vairuotojams bus rekomenduojama vadovautis laikinais kelio ženklais.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos primena, kad per bendruomenės renginius dažniausiai išauga pėsčiųjų srautai, ypač šeimų su vaikais, todėl prašoma laikytis saugaus greičio ir atidumo gretimose gatvėse. Atvykstantiems į šventę patariama automobilį palikti toliau nuo renginio vietos ir likusį atstumą nueiti pėsčiomis.

    Tokie laikini ribojimai renginių metu taikomi siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir sklandų šventės organizavimą, taip pat sudaryti sąlygas specialiosioms tarnyboms prireikus greitai pasiekti teritoriją. Pasibaigus renginiui eismo organizavimas turėtų būti grąžintas į įprastą režimą.

  • Vilniaus namams – svarbus sprendimas: keis administratorių, gyventojai raginami nelikti nuošaly

    Vilniuje svarstomas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas ar keitimas keliems daugiabučiams V. Vaitkaus g. 5, M. K. Čiurlionio g. 17 ir Naugarduko g. 12. Toks sprendimas tiesiogiai lemia, kas organizuos namo priežiūrą, remonto darbus ir kaip bus administruojamos gyventojų lėšos.

    Administratorius paprastai atsako už bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, techninių apžiūrų organizavimą, rangovų parinkimą, sąskaitų pateikimą ir gyventojų informavimą. Praktikoje nuo administratoriaus darbo kokybės priklauso ir avarijų šalinimo greitis, ir planinių darbų skaidrumas, ir išlaidų pagrįstumas.

    Gyventojams tai ypač aktualu dėl augančių renovacijos ir remonto kaštų, taip pat dėl griežtėjančių energinio efektyvumo reikalavimų. Senesniuose daugiabučiuose dažniausios problemos susijusios su šildymo bei karšto vandens sistemų balansavimu, stogo ir siūlių būkle, elektros ūkio nusidėvėjimu, vėdinimu ir drėgmės židiniais.

    Keičiant administratorių svarbu įvertinti ne tik mėnesinį administravimo tarifą, bet ir paslaugų apimtį, reagavimo į gedimus terminus, darbų planavimo tvarką, kainodaros aiškumą bei informacijos pateikimą gyventojams. Taip pat verta pasitikrinti, ar administratorius turi pakankamus pajėgumus organizuoti didesnius projektus, pavyzdžiui, šilumos punkto atnaujinimą ar liftų modernizavimą.

    Sprendimai dėl administratoriaus pasirinkimo dažniausiai priimami gyventojų balsavimu nustatyta tvarka, todėl gyventojų įsitraukimas tampa lemiamas. Kuo daugiau savininkų dalyvauja, tuo mažesnė rizika, kad sprendimas bus priimtas siauro rato, o vėliau kils ginčų dėl darbų, kainų ar atsakomybės.

    Jei gyventojai planuoja keitimą, naudinga iš anksto susirinkti informaciją apie faktines ankstesnio administravimo išlaidas, nebaigtus ar atidėtus darbus, sukauptų lėšų likučius ir sutartinius įsipareigojimus. Tai leidžia realistiškai palyginti alternatyvas ir išvengti situacijų, kai naujam administratoriui perduodamas namas su neišspręstomis techninėmis problemomis ar neaiškia finansine padėtimi.

  • Vilniaus centrą sekmadienį užplūs tūkstančiai: „Toyota“ ėjimas keis eismą ir planus

    Šį sekmadienį Vilniaus centre vyks masinis ėjimo renginys „Toyota Ėjimas“, kuris į sostinės gatves ir parkus tradiciškai sutraukia minias dalyvių. Organizatoriai skelbia, kad pavasarį renginys subūrė apie 20 000 žmonių, o šį kartą vėl tikimasi didelio aktyviai leidžiančių laiką vilniečių ir miesto svečių srauto.

    Vienai dienai dalis miesto centro taps ėjimo trasa, o dalyviai galės rinktis 5, 10 arba 25 kilometrų maršrutus. Renginio startas ir finišas numatyti Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, todėl didžiausias judėjimas prognozuojamas aplinkinėse centro gatvėse.

    Trumpiausia 5 kilometrų trasa orientuota į šeimas ir norinčius ramaus pasivaikščiojimo, ji pritaikyta ir dalyviams su vaikų bei neįgaliųjų vežimėliais. 10 kilometrų maršrutas skirtas ieškantiems aktyvesnio sekmadienio, o 25 kilometrų trasa – pasirengusiems didesniam fiziniam iššūkiui, kur gali pasitaikyti ir statesnių atkarpų.

    Renginys akcentuoja ne tik nueitus kilometrus: dalyvių lauks edukacinės ir pramoginės veiklos, o viena iš ryškesnių temų – įtrauktis sporte. Lietuvos paralimpinis komitetas kvies susipažinti su paralimpiniu sportu, pabendrauti su sportininkais ir patiems išmėginti skirtingas rungtis, kurios dažnai padeda geriau suprasti žmonių su negalia kasdienius iššūkius ir sporto specifiką.

    Vairuotojams svarbiausia žinia – laikini eismo ribojimai Vilniaus centre. Jie prasidės dar šeštadienį ir tęsis iki sekmadienio vakaro, todėl planuojantiems keliones per centrą rekomenduojama įsivertinti papildomą laiką ir rinktis alternatyvius maršrutus.

    Skelbiama, kad nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 9 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės. Taip pat nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 18 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas A. Mickevičiaus gatvės dalyje nuo A. Goštauto iki Vytauto gatvės.

    Dar vienas ribojimų etapas numatytas 2026 metų rugsėjo 27 dieną nuo 5 iki 20 valandos, kai eismas bus draudžiamas A. Goštauto gatvės dalimi nuo A. Tumėno iki J. Jasinskio gatvės. Organizatoriai ir miestas ragina savaitgalį judėjimą planuoti iš anksto, nes tokio masto renginiai paprastai sukelia spūstis ir keičia viešojo transporto judėjimo ritmą.

    Renginys yra nemokamas, tačiau dalyvavimui reikalinga išankstinė registracija. Taip pat nurodoma, kad sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Pastaraisiais metais miesto ėjimo renginiai Europoje populiarėja dėl paprasto įsitraukimo principo ir mažesnės traumos rizikos, palyginti su bėgimu, todėl tokie formatai dažnai tampa patrauklia alternatyva siekiantiems daugiau judėti. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, o didžiausia nauda pasiekiama tuomet, kai judėjimas tampa rutina, o ne vienkartine iniciatyva.

  • Vilniaus senamiestyje – staigus eismo suvaržymas: ko vengti prie Rotušės aikštės šeštadienį

    Šeštadienį Vilniaus senamiestyje, prie Rotušės aikštės, vairuotojų laukia laikini eismo ir stovėjimo ribojimai. Pokyčiai susiję su Lietuvos „Vabalų“ klubo renginio pasirengimu ir jo vyksmu, todėl kai kuriose vietose patekti automobiliu bus neįmanoma.

    Nuo 6 iki 17 valandos bus draudžiamas transporto priemonių stovėjimas Didžiosios gatvės atkarpoje nuo Vilniaus rotušės pastato iki Savičiaus gatvės. Taip pat ribojimai galios ir Rotušės aikštės gatvės dalyje nuo Stiklių iki Vokiečių gatvės.

    Nuo 11 iki 17 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas Didžiojoje gatvėje ir gatvėse aplink Rotušės aikštę. Vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutus ir rinktis alternatyvius įvažiavimus, nes senamiestyje dėl siaurų gatvių spūstys susidaro greitai.

    Tokiais atvejais pokyčiai dažnai paliečia ir viešąjį transportą bei taksi judėjimą, todėl prieš vykstant į senamiestį verta pasitikrinti aktualią informaciją. Keleiviams ir renginio dalyviams patogesnis sprendimas gali būti kelionė pėsčiomis arba atvykimas iki senamiesčio prieigų.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos atsiprašo už laikinus nepatogumus. Vairuotojai raginami atidžiai stebėti laikinuosius kelio ženklus ir paisyti pareigūnų ar eismo reguliuotojų nurodymų.