CP v2

Blog

  • Helsinkio „Ambio“ pritraukė 5,1 mln. eurų: DI platforma žada patikimesnį perdirbto plastiko pirkimą

    Helsinkio „Ambio“ pritraukė 5,1 mln. eurų: DI platforma žada patikimesnį perdirbto plastiko pirkimą

    Investicija į tiekimo grandinės skaidrumą

    Helsinkyje įsikūręs startuolis „Ambio“ pritraukė 5,1 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai ir perdirbto plastiko žaliavų pirkimo skaitmeninimui. Bendrovė kuria DI pagrindu veikiančią platformą, skirtą padėti gamintojams greičiau rasti tinkamą perdirbtą plastiką ir sumažinti riziką dėl kokybės svyravimų.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas b2venture, taip pat prisidėjo „Montis“ ir ankstesnis investuotojas „Lifeline Ventures“. Pasak „Ambio“, tikslas yra perdirbtų polimerų pirkimą padaryti panašiai prognozuojamą kaip pirminių (neperdirbtų) žaliavų įsigijimą.

    Kodėl perdirbtą plastiką sunku pirkti?

    Perdirbto plastiko rinka Europoje auga, tačiau pirkimo procesai vis dar dažnai išlieka fragmentuoti ir reikalaujantys daug rankinio darbo. Viena esminių kliūčių yra tai, kad perdirbtų polimerų kokybė gali smarkiai skirtis priklausomai nuo žaliavos šaltinio, partijos ir apdorojimo istorijos.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinė žaliavos atitiktis gamybai neretai paaiškėja tik pradėjus ją naudoti gamybos linijoje. „Ambio“ teigimu, būtent patikimų duomenų trūkumas ir vėlyvas kokybės patvirtinimas yra priežastys, kodėl perdirbto plastiko pirkimus sudėtinga išplėsti iki didelio masto.

    „Pramoniniai pirkėjai nori, kad perdirbtos medžiagos elgtųsi kaip bet kuri kita žaliava: pastovi kokybė, patikimas pristatymas, be netikėtumų, tačiau šiandien tai vis dar greičiau išimtis“, – teigė bendrovė.

    Kaip veikia „Ambio“ modelis

    Startuolis, kurį 2023 metais įkūrė Tommi Bergström ir Elmo Pakkanen, kuria visą pirkimo ciklą apimantį sprendimą: nuo medžiagos atradimo ir palyginimo iki ilgalaikių tiekimų. „Ambio“ akcentuoja, kad platformos pagrindas yra struktūruoti kokybės duomenys, medžiagų patikra ir aiškiai apibrėžti kokybės protokolai.

    Platforma kaupia duomenis iš sandorių, tiekėjų pasiūlymų, kainodaros ir faktinių rezultatų, o tuomet DI padeda tikslinti parinkimą ir prognozuoti, ar konkreti perdirbto plastiko partija tiks pirkėjo gamybos procesui. Tokia „pasitikėjimo infrastruktūra“, pasak bendrovės, turėtų perdirbtą plastiką paversti ne loterija, o patikimai planuojama žaliava.

    „Kai perkate pirminį plastiką, tiksliai žinote, ką gausite. Kai perkate perdirbtą, dažnai sužinote, ar jis tinka, tik tada, kai jis jau veikia gamybos linijoje. Mūsų tikslas yra numatyti, ar medžiaga tiks, dar iki pradedant mėginių etapą“, – sakė „Ambio“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tommi Bergström.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Ambio“ teigia, kad pritrauktas 5,1 mln. eurų finansavimas padės plėstis tarptautiniu mastu ir apimti daugiau polimerų tipų. Bendrovės planuose yra didinti tiek pasiūlos, tiek paklausos pusę, kad pirkėjai galėtų rinktis iš platesnio patikrintų medžiagų portfelio.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad perdirbtų medžiagų naudojimas siejasi ne tik su tvarumo tikslais, bet ir su ekonomika bei tiekimo grandinės atsparumu. Didesnė perdirbtų žaliavų apyvarta Europos viduje gali mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių, reikalingų pirminių plastikų gamybai.

  • „StarkWare“ pristatė „OffMarket“: „Polymarket“ statymai su daugiau privatumo, bet su aiškiomis ribomis

    „StarkWare“ pristatė „OffMarket“: „Polymarket“ statymai su daugiau privatumo, bet su aiškiomis ribomis

    „StarkWare“ pristatė „OffMarket“ – paslaugą, skirtą „Polymarket“ naudotojams prekiauti taip, kad jų pozicijos nebūtų tiesiogiai susiejamos su pagrindine paskyra. Sprendimas remiasi nulinio žinojimo (zero-knowledge) technologija „Starknet“ tinkle ir naudoja bendrą privatumo fondą.

    „Polymarket“ sandoriai viešai registruojami „Polygon“ tinkle, todėl kiekvienas gali matyti adresų istoriją, statymų dydžius ir atidarytas pozicijas. Būtent dėl šio skaidrumo anksčiau blokų grandinės analitikai viešai siejo konkrečias pinigines su didelės vertės statymais, o tai sustiprino privatumo sprendimų poreikį.

    Kaip veikia „OffMarket“?

    Paslauga veikia ne globos principu: naudotojai naršyklėje išlieka savo raktų šeimininkais, o lėšos laikomos atvirojo kodo privatumo fonde „Starknet“ tinkle. Prekybos pavedimai vykdomi pačioje „Polymarket“ biržoje su tais pačiais rinkos dalyviais ir tomis pačiomis kainomis kaip ir įprastai.

    „StarkWare“ teigimu, naudotojų „Polymarket“ pozicijos laikomos platformos sutartyse piniginėse, kurios išvedamos iš naudotojų parašų. Tai reiškia, kad teoriškai įmanoma atkurti prieigą ir tuo atveju, jei „OffMarket“ kada nors nustotų veikti, tačiau pats funkcionalumas priklauso nuo techninės infrastruktūros ir jos tęstinumo.

    Paslauga kurį laiką buvo pasiekiama ribotoje ankstyvoje versijoje, o įmokos šiuo metu ribojamos iki maždaug 1 000 eurų ekvivalento vienai paskyrai. „StarkWare“ nurodo, kad limitas ateityje gali būti peržiūrimas pagal paklausą ir naudojimo apimtis.

    Privatumas padidėja, bet visiškai nedingsta

    Nors „OffMarket“ padeda atsieti tapatybę nuo konkrečių statymų, pati rinka išlieka vieša: sandoriai, kainos ir prekybos faktas matomi blokų grandinėje. Pasak kūrėjų, net ir su papildomu privatumo sluoksniu gali būti įmanoma spėti, kas prekiauja, vien pagal sandorių dydžius ar laiką.

    Taip pat viešai matomos lėšų perlaidos iš bendro fondo į naują adresą ir vėlesnė veikla iš to adreso „Polymarket“ platformoje. Esminis skirtumas – toks adresas nebūtinai atskleidžia, kas į fondą įnešė lėšas, nors mažesnis aktyvių naudotojų skaičius teoriškai gali palengvinti atsekamumą.

    Atitiktis taisyklėms ir geografiniai ribojimai

    „StarkWare“ pabrėžia, kad „OffMarket“ nėra „Polymarket“ produktas ir neturi formalaus partnerystės statuso, nors dalyvauja „Polymarket“ patvirtintų kūrėjų programoje. Paslauga taiko ir „Polymarket“ geografinius ribojimus, įskaitant draudimą naudotojams iš Jungtinių Valstijų.

    Atitikties dalyje nurodoma, kad su paslauga dirba nepriklausoma atitikties bendrovė, valdanti peržiūros raktą saugioje aplinkoje ir tikrinanti įmokas pagal sankcijų sąrašus. Teigiama, kad informacija institucijoms būtų teikiama tik gavus pagrįstą ir patikrintą teisinį prašymą, o pats peržiūros raktas nesuteikia prieigos prie naudotojų lėšų.

    Pastaruoju metu privatumo sprendimai blokų grandinėse vis dažniau derinami su selektyvaus atskleidimo modeliu, kai prireikus galima pateikti įrodymus reguliuotojams ar teismams. „OffMarket“ atvejis rodo šią kryptį: daugiau privatumo kasdienėje prekyboje, bet su aiškiai apibrėžtomis atitikties ir matomumo ribomis.

  • Čekijos „FLÆ Robotics“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI agentas viešbučiams jau dirba 60+ tinklų

    Kam bus skirti pinigai

    Čekijoje įsikūręs startuolis „FLÆ Robotics“ pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos produkto vystymui spartinti, integracijoms su viešbučių sistemomis gilinti, komandai auginti ir plėtrai į užsienio rinkas.

    Investiciją suteikė „Purple Ventures“ ir „Garage Angels“. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į BE-A – bendrovės kuriamą DI agentą, skirtą viešbučių aptarnavimo procesams.

    Ką daro BE-A agentas

    Pasak „FLÆ Robotics“ įkūrėjo ir vadovo Filipo Lineko, viešbučių komandos kasdien susiduria su dideliu pasikartojančių užklausų kiekiu el. paštu, telefonu ir kituose kanaluose. Sprendimas kuriamas taip, kad ne tik atsakytų į klausimus, bet ir atliktų kitą veiksmą viešbučio valdymo sistemose.

    „Viešbučių komandos kasdien tvarko daugybę pasikartojančių užklausų ir užduočių. Kuriame BE-A tam, kad jis neapsiribotų atsakymais, o atliktų ir kitą žingsnį viešbučio sistemose, leisdamas darbuotojams daugiau dėmesio skirti svečiams“, – sakė Filipas Linekas.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: viešbučiai ieško būdų automatizuoti standartines užduotis, mažinti apkrovas registratūroje ir paspartinti reagavimą į svečių užklausas. Praktikoje daugiausia vertės suteikia sprendimai, kurie yra glaudžiai sujungti su užsakymų, kambarių paskirstymo ir klientų aptarnavimo sistemomis.

    Europos kontekstas ir konkurencinė aplinka

    „FLÆ Robotics“ įkurta 2023 metais, o pranešimas apie pritrauktą kapitalą pasirodė tuo metu, kai Europoje daugėja investicijų į svetingumo sektoriui skirtą programinę įrangą su DI funkcijomis. Investuotojai vis dažniau remia produktus, kurie turi aiškų praktinį pritaikymą ir apčiuopiamą grąžą operacijose.

    Pastaraisiais metais panašūs sprendimai dažniausiai orientuojasi į svečių komunikaciją, kainodarą ir pajamų valdymą bei finansinį planavimą. Tai signalizuoja, kad rinka bręsta: vien atsakymų generatoriaus nebeužtenka, o prioritetu tampa automatizuoti procesai nuo užklausos iki veiksmo.

    „Ši investicija leis mums išplėsti BE-A galimybes, pagilinti integracijas ir padėti daugiau viešbučių tarptautinėse rinkose“, – sakė „Purple Ventures“ generalinis partneris Janas Davídekas.

    „Investavome į „FLÆ Robotics“, nes BE-A jau sprendžia realią viešbučių problemą ir įrodo vertę kasdienėje veikloje. Komanda sujungia patirtį svetingumo srityje ir aiškią produkto viziją“, – sakė Janas Davídekas.

    Naudojimo mastas ir rezultatai

    Bendrovė teigia, kad BE-A jau naudojamas daugiau nei 60 viešbučių Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Čekijoje. Tokia geografija rodo, kad produktas testuojamas skirtingose rinkose, kuriose skiriasi tiek svečių lūkesčiai, tiek naudojamos viešbučių valdymo sistemos.

    „FLÆ Robotics“ duomenimis, 2026 metų liepą ir rugpjūtį platforma apdorojo apie 265 000 žinučių ir balso sąveikų beveik 160 000 pokalbių. Vidutiniškai tai sudarė daugiau nei 4 000 sąveikų per dieną.

    Per tą patį laikotarpį, anot bendrovės, sistema užbaigė daugiau nei 3 400 viešbučių rezervacijų be žmogaus įsikišimo. Tokie rodikliai investuotojams dažnai yra svarbūs kaip įrodymas, kad produktas veikia ne tik bandomuoju režimu, bet ir realiose operacijose.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad DI sprendimų sėkmę svetingumo sektoriuje lemia patikimumas, duomenų apsauga ir sklandi integracija su jau naudojamomis sistemomis. Todėl tikėtina, kad didelė dalis naujo finansavimo bus nukreipta būtent į integracijų plėtrą ir produkto stabilumą, o ne vien į naujas funkcijas.

  • „Standard Chartered“: stabiliųjų kriptovaliutų rinka 2 trilijonų eurų ribą gali pasiekti tik 2030 metais

    „Standard Chartered“: stabiliųjų kriptovaliutų rinka 2 trilijonų eurų ribą gali pasiekti tik 2030 metais

    „Standard Chartered“ bankas nukėlė savo prognozę, kada stabiliųjų kriptovaliutų (stablecoin) rinka pasieks 2 trilijonų eurų vertę. Jei anksčiau toks lygis buvo siejamas su 2028 metais, dabar bankas mano, kad realistiškesnis terminas yra 2030 metai.

    Banko vertinimu, prognozė nekeičiama dėl potencialo, tačiau koreguojama dėl pasiūlos augimo sulėtėjimo. Pastaruosius 12 mėnesių bendra stabiliųjų kriptovaliutų pasiūla, kaip nurodoma rinkos duomenimis, svyravo maždaug 300–320 milijardų eurų intervale ir laikėsi apie 309 milijardus eurų.

    „Standard Chartered“ skaitmeninio turto tyrimų komanda teigia, kad pasiūlos stagnacija greičiau yra ciklinė, o ne struktūrinė. Kitaip tariant, tai siejama su vangesne kriptoaktyvų rinka, o ne su ilgalaikiu paklausos išsekimu.

    Aktyvumas auga, nors pasiūla stringa

    Nors bendra pasiūla per metus beveik neaugo, stabiliųjų kriptovaliutų naudojimas, banko vertinimu, didėjo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pervedimų apyvarta grandinėse gegužę pasiekė mėnesinį rekordą – apie 19 trilijonų eurų.

    Tuo pačiu nurodoma, kad 2026 metais vidutinė mėnesio apyvarta siekė kiek mažiau nei 10 trilijonų eurų. Palyginimui, 2025 metais ji buvo apie 4 trilijonus eurų, tad augimo tempas, nepaisant pasiūlos stagnacijos, išlieka ryškus.

    Bankas taip pat akcentuoja vadinamąjį stabiliųjų kriptovaliutų „greitį“ – rodiklį, kiek kartų per laikotarpį tas pats vienetas panaudojamas atsiskaitymams ar pervedimams. Skaičiuojama, kad 2026 metais šis rodiklis vidutiniškai padvigubėjo iki maždaug 30 kartų, kai 2025 metais siekė apie 15.

    USDT ir USDC naudojami skirtingai

    Ataskaitoje atskiriami dviejų didžiausių stabiliųjų kriptovaliutų naudojimo scenarijai. USDT dažniau siejama su taupymu besivystančiose rinkose, kur dolerio ekvivalentu paremti skaitmeniniai pinigai naudojami kaip alternatyva vietos valiutoms ar apsaugai nuo infliacijos.

    Tuo metu USDC, banko vertinimu, labiau įsitvirtina kaip mokėjimų ir finansinių operacijų priemonė. Pabrėžiama, kad ši moneta vis dažniau naudojama ir naujuose modeliuose, įskaitant ankstyvus atsiskaitymus tarp automatizuotų sistemų ar DI agentų.

    „Didžiausia konkurencija artimiausiais metais bus būtent mokėjimų ir tradicinių finansų pakeitimo segmente išsivysčiusiose rinkose“, – sakė Geoffrey Kendrickas.

    Bankas mini, kad šiame segmente gali stiprėti alternatyvos ir nauji tinklai, įskaitant „Open USD“, infrastruktūros sprendimus, tokius kaip M0, bei kelių bankų modelį A+, kuriuo siekiama dalintis emisija ir išlaikyti rezervų grąžą bankams.

    Reguliavimas gali pakeisti prognozes

    Kaip didžiausia rizika 2 trilijonų eurų prognozei įvardijamas reguliavimas. „Standard Chartered“ pažymi, kad daug kas priklausys nuo to, ar kitos šalys perims JAV taikomo GENIUS Act tipo taisykles ir kaip jos paveiks stabiliųjų kriptovaliutų naudojimą.

    Anot banko, griežtesnis ir plačiau pasaulyje perimtas reguliavimas galėtų silpninti USDT dominavimą besivystančiose rinkose ir atverti kelią didesnei bankų remiamų ar kelių emitentų sprendimų konkurencijai.

    Ataskaitoje taip pat primenama, kad JAV GENIUS Act įsigaliojimas numatomas 2027 metų sausį. Banko vertinimu, būtent taisyklių įgyvendinimas gali tapti lūžio tašku, kuris paskatintų naują emisijos ir naudojimo bangą, tačiau kartu perbraižytų rinkos lyderių pozicijas.

  • „Skeleton Technologies“ pritraukė 9 skaitmenų investiciją iš „Siemens“: DI plėtra JAV įgauna pagreitį

    Investicija ir naujas įvertinimas

    Taline įsikūrusi „Skeleton Technologies“ pranešė gavusi 9 skaitmenų dydžio investiciją iš „Siemens“, po kurios bendrovės vertė perkopė 899 mln. eurų ribą. Tai reiškia, kad „Skeleton Technologies“ priartėjo prie vadinamojo vienaragio statuso, kai vertinimas viršija maždaug 900 mln. eurų.

    Bendrovė kuria didelės galios energijos sistemas, skirtas DI infrastruktūrai, ypač duomenų centrams, kuriems reikia itin stabilaus ir greitai reaguojančio maitinimo. Pasak įmonės, naujas kapitalas leis spartinti gamybos ir mokslinių tyrimų plėtrą JAV.

    Kas bus daroma JAV?

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad investicija pirmiausia skirta gamybos pajėgumams JAV didinti ir tyrimų bei plėtros veiklai Silicio slėnyje. Tikslas – patenkinti augančią didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų ir kitų vadinamųjų hiperskalerių paklausą energijos sprendimams, pritaikytiems DI apkrovoms.

    Bendrovė anksčiau buvo skelbusi apie pasirengimą planuojamam viešam akcijų siūlymui JAV 2027 metais ir apie pritrauktą 33 mln. eurų pirmąjį prieš IPO etapo uždarymą. Šiandien paskelbta „Siemens“ investicija sustiprina planus kurti pilną vertės grandinę JAV – nuo elementų iki pilnų sistemų.

    „DI auga greičiau nei jį aptarnaujanti energijos infrastruktūra. Ribojantis veiksnys dažnai yra ne tai, kiek galima nusipirkti GPU, o kiek skaičiavimo galios galima išspausti iš kiekvieno GPU ir kiekvieno turimo megavato“, – sakė „Skeleton Technologies“ vadovas Taavi Madiberkas.

    Kodėl energija tampa DI „siaurąja vieta“?

    Duomenų centrai, aptarnaujantys DI modelių mokymą ir jų veikimą, patiria labai dinamiškas apkrovas, o energijos tiekimo svyravimai gali riboti įrangos našumą. „Skeleton Technologies“ sprendimai orientuoti į milisekundžių lygio šuolių slopinimą ir maitinimo stabilumą, kad skaičiavimo klasteriai galėtų veikti didesniu tankiu.

    Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinis duomenų centrų elektros vartojimas iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 TWh 2025 metais iki 950 TWh 2030 metais. Agentūra taip pat nurodo, kad DI orientuotų duomenų centrų elektros poreikis gali augti dar sparčiau, o JAV duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą elektros paklausos augimo dalį iki 2030 metų.

    Technologijos esmė ir partnerystė

    „Skeleton Technologies“ technologijų pagrindas – bendrovės kuriama „Curved Graphene“ medžiaga, naudojama greitam galios atidavimui ir ilgam elementų tarnavimo laikui. Įmonė sujungia savo elementus su galios elektronika ir valdymo sprendimais, skirtais nuolat kintančioms DI klasterių apkrovoms.

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad jos sistemos gali padėti pašalinti maitinimo svyravimus kaip našumo ribojimą ir prisidėti prie energijos taupymo, kai kuriais atvejais siekiančio iki 40 proc. Taip pat akcentuojama, kad stabilus maitinimas leidžia geriau išnaudoti GPU potencialą, nors konkretus rezultatas priklauso nuo duomenų centro architektūros ir apkrovų profilio.

    „„Skeleton Technologies“ portfelis puikiai papildo „Siemens“ duomenų centrų sprendimų pasiūlą. Bendra inovacijų kryptis leis kurti etaloninius sprendimus naujos kartos duomenų centrų infrastruktūrai, remiantis stipriu gamybos tinklu Europoje ir JAV“, – sakė „Siemens AG“ Elektrinių produktų padalinio vadovas Markusas Grabmeieris.

    Abi bendrovės nurodo, kad partnerystė orientuota į sprendimus nuo elektros tinklo iki serverių stovo, kai ypač svarbi tampa greita reakcija į apkrovos pokyčius. „Skeleton Technologies“ planuoja į JAV mastelio didinimą ir mokslinius tyrimus investuoti daugiau nei 179 mln. eurų, siekiant priartinti gamybą prie didžiausių DI infrastruktūros užsakovų.

  • „Hex“ ir „PulseChain“ įkūrėjas Richard Heart sulaikytas Stambule: ką skelbia Turkijos žiniasklaida

    „Hex“ ir „PulseChain“ įkūrėjas Richard Heart sulaikytas Stambule: ką skelbia Turkijos žiniasklaida

    Turkijos žiniasklaida praneša, kad kriptovaliutų projektų „Hex“ ir „PulseChain“ įkūrėjas Richard Heart Stambule buvo sulaikytas per bendrą vietos pareigūnų operaciją. Skelbiama, jog sulaikymas įvyko Bešiktašo rajone, o teisėsauga atliko kratą jo gyvenamojoje vietoje.

    Publikacijose tvirtinama, kad per kratą galėjo būti paimti grynieji pinigai, prabangūs laikrodžiai ir elektronikos įrenginiai. Oficialaus Turkijos institucijų patvirtinimo viešojoje erdvėje tuo metu nebuvo, todėl dalis detalių kol kas remiasi tik vietos žiniasklaidos informacija.

    Richard Heart, kurio tikrasis vardas yra Richard James Schueler, tarptautinėje kriptovaliutų bendruomenėje gerai žinomas dėl demonstratyvaus prabangos rodymo. Pastaraisiais metais jis viešai dalijosi vaizdais su brangiais aksesuarais, o tai tapo jo įvaizdžio dalimi ir kartu kėlė klausimų dėl turto kilmės bei projektų skaidrumo.

    Sulaikymo kontekste minima, kad vyras ieškomas Suomijoje dėl įtarimų, susijusių su sunkinančiomis aplinkybėmis vertinamu mokestiniu sukčiavimu. Tokiais atvejais tarptautinį paieškos procesą dažnai palengvina Interpolo raudonasis pranešimas, kuris yra prašymas valstybėms surasti ir sulaikyti ieškomą asmenį, tačiau jis pats savaime nėra teismo nuosprendis.

    Turkijos publikacijose taip pat primenami ankstesni ginčai Jungtinėse Valstijose, susiję su vertybinių popierių reguliavimu. Vis dėlto svarbu atskirti skirtingų šalių procesus: net ir vienoje jurisdikcijoje pasibaigusi byla nereiškia, kad kitur negali būti vykdomi atskiri tyrimai ar teisinės procedūros.

    Rinkoje žinia apie galimą sulaikymą turėjo momentinį efektą su Heart siejamų kriptožetonų kainoms. „Hex“ ir „PulseChain“ ekosistemos aktyvai fiksavo ryškesnius svyravimus, o tokiose situacijose dažnai suveikia ir psichologinis faktorius: investuotojai reaguoja į antraštes greičiau nei atsiranda oficialūs patvirtinimai.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad kriptoturto projektams itin jautrios reputacinės rizikos. Net nepatvirtinti pranešimai apie steigėjų teisinius nesklandumus gali sukelti likvidumo sumažėjimą, staigesnę išpardavimo bangą ir didesnį kainų nepastovumą, ypač jei projektai ir taip kritikuojami dėl skaidrumo.

    Kol kas aiškiausia rekomendacija rinkos dalyviams yra sekti tik oficialią informaciją ir vertinti riziką. Jeigu sulaikymo faktas bus patvirtintas, tolesni žingsniai priklausytų nuo Turkijos procedūrų, galimos ekstradicijos klausimų ir to, kokie konkrečiai įtarimai būtų pateikti.

  • Sensacinga hipotezė: ar uolų miestas Bulgarijoje kadaise buvo Pergamonas?

    Sensacinga hipotezė: ar uolų miestas Bulgarijoje kadaise buvo Pergamonas?

    Bulgarijos archeologinėje bendruomenėje įsibėgėja diskusija dėl Perperikono – įspūdingo uolose iškirsto komplekso Rytų Rodopuose, netoli Kirdžalio. Archeologas Nikolajus Ovčarovas kelia hipotezę, kad senovėje ši vietovė galėjo būti vadinta Pergamonu.

    Pasak tyrėjo, šią versiją sustiprina senųjų žemėlapių ir geografinės informacijos analizė, nors tiesioginio įrodymo kol kas trūksta. Pagrindinė problema ta, kad iki šiol nerasta inskripcijos ar kito aiškaus užrašo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų senąjį pavadinimą.

    Kas yra Perperikonas?

    Perperikonas laikomas vienu svarbiausių Bulgarijos archeologinių objektų, nes čia matyti kelių epochų pėdsakai – nuo senesnių kulto praktikų iki romėniško ir bizantiško laikotarpių. Ilgus šimtmečius gyvenvietė plėtėsi pasitelkdama natūralias uolienų formas: patalpos, šventyklinės erdvės ir infrastruktūros elementai buvo tiesiog išskobti akmenyje.

    Tokia vietovės struktūra padeda suprasti jos reikšmę regione: uolėtas reljefas buvo patogus gynybai, o iškeltos dominuojančios pozicijos dažnai tapdavo politiniais ir religiniais centrais. Šiandien Perperikonas yra vienas labiausiai lankomų istorinių objektų šalyje.

    Kaip Pergamonas siejamas su Trakija?

    Ovčarovas hipotezės ašimi laiko II amžiuje Klaudijaus Ptolemėjaus parašytą veikalą Geografija. Jame autorius bandė aprašyti tūkstančius vietovių, nurodydamas jų koordinates, tačiau šiuolaikiniams tyrėjams šie duomenys dažnai kelia keblumų dėl skaičiavimo paklaidų ir skirtingų matavimo sistemų.

    Tarp Ptolemėjaus minimų vietų yra ir Pergamonas, apibūdinamas kaip esantis Trakijos gilumoje. Ovčarovas siūlo, kad pakoregavus senąsias koordinates, Pergamono paieškos zona priartėja prie Ardės upės vidurupio apylinkių, kur ir yra Perperikonas.

    Kuo paremtas palyginimas su Anatolijos Pergamonu?

    Intriguojančia detalė tyrėjas laiko galimą sąsają su garsiuoju Pergamonu Vakarų Anatolijoje, helenistinio pasaulio centru ir Attalidų karalystės sostine. Nors šias vietas skiria šimtai kilometrų, jas jungia panašus reljefinis principas: abi plėtėsi aplink stačią, lengvai ginamą kalvą su akropolį primenančia viršūne.

    Kai kurie mokslininkai pabrėžia ir pačios Pergamono pavadinimo interpretacijas, siejančias jį su tvirtove ar įtvirtinta aukštuma. Vis dėlto pavadinimo kilmė nėra galutinai išaiškinta, todėl tokie sutapimai kol kas vertinami kaip netiesioginės užuominos, o ne įrodymai.

    Papildomų argumentų Ovčarovas ieško senųjų kartografų darbuose, kuriuose Pergamono vardas kartojasi skirtingais šimtmečiais. Vis dėlto tokie žemėlapiai patys savaime ginčo neišsprendžia, nes neretai remiasi ankstesnėmis tradicijomis ir tais pačiais Ptolemėjaus duomenimis.

    Ar Perperikonas iš tiesų kadaise buvo vadintas Pergamonu, galėtų galutinai atsakyti tik nauji radiniai, ypač epigrafiniai įrašai. Kol jų nėra, hipotezė išlieka patraukli, bet atsargi interpretacija, kuri labiau skatina tolimesnius tyrimus, nei uždeda tašką ilgamečiam ginčui.

  • Didžiausi pasaulio miestai grimzta į bedugnę: palydovai atskleidė, kur pavojus auga sparčiausiai

    Didžiausi pasaulio miestai grimzta į bedugnę: palydovai atskleidė, kur pavojus auga sparčiausiai

    Didmiesčių gruntas vis dažniau sėda ir tai tampa ne tik inžinerine, bet ir saugumo problema: pažeidžiami pastatai, keliai, vamzdynai, didėja potvynių rizika. Naujas tyrimas žurnale „Nature Cities“ suvienodintu metodu palygino reljefo pokyčius 465 miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei po 1 milijoną žmonių.

    Mokslininkai analizavo 2014–2023 metų palydovinius duomenis, ieškodami net milimetrinio masto žemės paviršiaus poslinkių. Tyrimas išsiskiria tuo, kad apima didelę dalį pasaulio didmiesčių ir leidžia tiesiogiai palyginti skirtingų regionų situaciją.

    Kaip palydovai pamato grimzdimą

    Matuojant buvo taikoma radarų interferometrija InSAR, paremta Europos Žemės stebėjimo programos palydovų „Sentinel-1“ stebėjimais. Šis metodas lygina radarinius signalus, užfiksuotus virš tos pačios vietos skirtingu laiku, todėl galima aptikti itin mažus paviršiaus nusėdimus.

    Remiantis tokiais matavimais sudaromi detalūs žemės sėdimo žemėlapiai, kurie padeda identifikuoti ne tik viso miesto tendenciją, bet ir konkrečius rajonus. Tai svarbu planuojant infrastruktūros priežiūrą, požeminių tinklų atnaujinimą ir potvynių valdymo priemones.

    Kodėl miestas pradeda sėsti

    Viena dažniausių priežasčių yra intensyvus požeminio vandens išgavimas. Nukritus vandens lygiui vandeninguose sluoksniuose, moliai ir dumblai susispaudžia nuo viršuje esančių sluoksnių svorio, o procesas neretai būna negrįžtamas net sumažinus vandens siurbimą.

    Grimzdimą gali spartinti ir didelis užstatymo svoris, natūralus nuogulų tankėjimas upių slėniuose bei deltose, taip pat vietinės geologinės sąlygos. Kai kur prisideda tektoniniai procesai, todėl rizika skirtinguose miestuose gali būti labai nevienoda net tame pačiame regione.

    Pavojingiausia pakrantėse ir deltose

    Didžiausią nerimą kelia pakrančių ir deltų miestai: jei žemė leidžiasi tuo pat metu, kai kyla jūros lygis, didėja užliejimų per audras ir ekstremalių liūčių metu tikimybė. Reljefo pokyčiai taip pat gali sustiprinti upių potvynių poveikį, nes vanduo lengviau pasiekia žemiau nusėdusias teritorijas.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad ryškesnės problemos dažnai fiksuojamos Pietryčių Azijoje, Vakarų ir Vidurio Azijoje bei Šiaurės Amerikoje, tačiau aiškūs signalai matomi ir regionuose, kur anksčiau duomenų trūko, pavyzdžiui, dalyje Pietų Amerikos ir Afrikos. Kartu pastebėta, kad kai kuriuose Rytų ir Pietryčių Azijos miestuose grimzdimas lėtėja, o tai siejama su griežtesniu požeminio vandens naudojimo reguliavimu ir alternatyviais vandens šaltiniais.

    Tokio priemonių efekto pavyzdžiu dažnai įvardijamas Tokijas, kur ribojant požeminio vandens gavybą pavyko pristabdyti ilgus metus trukusį reljefo žemėjimą. Mokslininkų teigimu, nuoseklus monitoringas palydovais ir vandens išteklių valdymas gali tapti vienu svarbiausių būdų sumažinti riziką milijonams miestų gyventojų.

  • Prie Turkijos rado galbūt seniausią laivo nuolaužą: 4 700 metų paslaptis keičia istoriją

    Prie Turkijos rado galbūt seniausią laivo nuolaužą: 4 700 metų paslaptis keičia istoriją

    Prie Turkijos pietinės pakrantės, netoli Kekovos salos šalia Antalijos, povandeninių tyrimų metu aptiktos itin senos laivo nuolaužos, kurias mokslininkai sieja su ankstyvuoju bronzos amžiumi. Radinys glūdi maždaug 30 metrų gylyje, o preliminarus amžius siekia apie 4 400–4 700 metų, todėl tai gali būti vienas seniausių iki šiol identifikuotų tokio tipo laivų pasaulyje.

    Jei datavimas pasitvirtins, atradimas gali praplėsti žinias apie pirmąsias intensyvesnes jūrų prekybos sistemas Viduržemio jūroje. Ankstyvajame bronzos amžiuje regione ryškėjo tolimesni mainai, o kai kuriose teritorijose kūrėsi organizuotesnės uostų ir prekybos grandys.

    Kas rasta laivo vietoje

    Medinė konstrukcija per tūkstantmečius neišliko, tačiau jūros dugne aptiktas krovinys leidžia atkurti dalį istorijos. Archeologai praneša radę daugiau nei 30 keraminių transportinių indų, taip pat tris stambius akmeninius inkarus.

    Remiantis pirminiais vertinimais, laivas galėjo būti apie 10 metrų ilgio ir skirtas kroviniams gabenti. Indų forma ir gamybos ypatybės tapo svarbiausiu raktu nustatant laikotarpį, nes radiokarboninis datavimas be organinės medžiagos šiuo atveju yra ribotas.

    Datavimas ir galimos kilmės versijos

    Keramika apibūdinama kaip turinti dvi ąseles, iškilimą vidurinėje dalyje ir plokščią pagrindą. Tokie bruožai lyginami su radiniais Egipte ir Artimuosiuose Rytuose, o tai, tyrėjų teigimu, dera su ankstyvuoju bronzos amžiumi.

    Papildomos užuominos siejamos su molio ir gamybos analizėmis, kurios leidžia svarstyti, kad dalis indų galėjo būti pagaminta Jordano slėnio dirbtuvėse. Panašūs radiniai fiksuoti ir kitose Viduržemio regiono vietose, todėl tai stiprina hipotezę apie plačias to meto prekybines jungtis.

    „Šis radinys yra tarsi laiko kapsulė jūros dugne, leidžianti pažvelgti į laikotarpį, iš kurio turime labai mažai tiesioginių liudijimų apie tolimas keliones jūra“, – sakė tyrimams vadovaujantis profesorius Hakan Öniz.

    Ką galėjo gabenti ir kur plaukė

    Mokslininkai neatmeta, kad amforose buvo gabentas alyvuogių aliejus, vynas ar medžių sakai, nes kai kuriuose induose aptikta blizgi, tiršta nuosėda. Jos sudėtį ketinama nustatyti laboratoriniais metodais, tačiau pabrėžiama, kad indai galėjo būti naudoti pakartotinai.

    Pagal dabartines prielaidas laivas galėjo išplaukti iš rytinės Viduržemio jūros dalies, dabartinio Levanto regiono, ir judėti link Trojos šiaurės vakarų Turkijoje arba Kretos. Tiksli maršruto kryptis kol kas nėra patvirtinta, nes trūksta tiesioginių navigaciją liudijančių objektų.

    Tyrėjai taip pat mini neįprastą radinį su devyniais ženklais ir dviem skylėmis, kuris galėjo būti naudojamas pienui mušti ir sviestui ar sūriui gaminti. Vis dėlto pabrėžiama, kad šią versiją dar reikės pagrįsti papildomais tyrimais.

  • JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    Ginklas, kuriam nereikia šovinių

    JAV ieško būdų, kaip atremti dronų rojais paremtas atakas, kai oro gynyba perkraunama dideliu taikinių skaičiumi. Vienas siūlomų sprendimų yra didelės galios mikrobangų sistema High Power Microwave, kuri taikinius veikia elektromagnetinės energijos impulsais.

    Skirtingai nei įprasta priešlėktuvinė ginkluotė, tokia sistema neiššauna raketų ar sviedinių, todėl teoriškai gali naikinti taikinius tol, kol užtenka energijos. Pagrindinis praktinis ribojimas išlieka tas pats: patikimas ir pakankamos galios elektros tiekimas, ypač mobiliose platformose.

    Modulinė architektūra ir bandymai

    Gamintojai pabrėžia modulinę koncepciją, leidžiančią mikrobangų įrangą montuoti stacionariuose taškuose, vilkimuose sprendimuose, kovinėse mašinose ar jūrinėse platformose. Toks universalumas svarbus, nes dronų grėsmė vienodai aktuali ir sausumoje, ir jūroje.

    Skelbiama, kad daugiau nei 99 proc. komponentų gali būti paimti iš komercinės rinkos, o tai paprastai reiškia paprastesnę gamybą, aptarnavimą ir greitesnį pritaikymą. Taip pat nurodoma, kad sprendimas pasiekė technologinės parengties lygį TRL 6, o jo veikimas buvo tikrintas realiomis lauko bandymų sąlygomis.

    Mobilioji artilerija ir didelio greičio sviediniai

    Kaip antrasis siūlymas pristatoma Multi-Domain Artillery Cannon System platforma, sukurta taip, kad būtų mobili ir pritaikyta pergabenimui oru. Tokia artilerija gali naudoti skirtingus tiksliosios amunicijos tipus pagal užduotį.

    Oro taikiniams numatytas Hypervelocity Projectile, kai grėsmė perimama kinetiniu būdu. Žemės taikiniams minima amunicija Scorpio-XR, kurią „BAE Systems“ apibūdina kaip užtikrinančią maždaug dvigubai didesnį nuotolį nei anksčiau naudoti tikslieji 155 mm kalibro sviediniai.

    „Mikrobangų ginklas gali padėti ilgiau atlaikyti dronų rojais paremtas atakas, o artilerija suteikia papildomą perėmimo ir smūgio galimybę“, – teigiama gamintojo pristatymuose.

    Abi priemonės pateikiamos kaip tarpusavyje papildantys daugiasluoksnės gynybos elementai, kur vienas sprendimas mažina priklausomybę nuo brangios amunicijos, o kitas užtikrina papildomą kinetinį efektą. Vis dėlto demonstravimas parodoje dar nereiškia priėmimo į ginkluotę, nes tolesnę ateitį lems bandymai, tobulinimas ir pirkimų sprendimai.