CP v2

Blog

  • Europos Komisija stiprina kibernetinę gynybą: DI turėtų padėti atremti didelės rizikos atakas

    Europos Komisija stiprina kibernetinę gynybą: DI turėtų padėti atremti didelės rizikos atakas

    Europos Komisijos IT departamentas DG DIGIT planuoja plačiau pasitelkti dirbtinį intelektą, kad galėtų greičiau reaguoti į didelės rizikos kibernetines atakas. Vidiniame dokumente numatytas veiksmų planas, kaip prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių grėsmių, kurias vis dažniau sustiprina DI.

    Dokumente pabrėžiama, kad vien aptikti įsilaužimą nepakanka, jei izoliavimo ir suvaldymo priemonės nepritaikomos laiku. Didžiausias prioritetas įvardijamas reakcijos greitis, ypač tais atvejais, kai ataka plinta greitai ir daro žalą dar prieš įsitraukiant specialistams.

    Kas keičiasi dėl DI?

    Europos Komisijos vertinimu, pažangūs DI modeliai gali smarkiai padidinti kibernetinių atakų greitį, mastą ir prisitaikymą. Tai reiškia, kad atakos gali tapti dažnesnės, labiau automatizuotos ir lengviau pritaikomos skirtingoms sistemoms bei silpnosioms vietoms.

    Rizikos scenarijai siejami su situacijomis, kai kenkėjiška veikla vyksta ne darbo metu, sparčiai išplinta per vidines sistemas arba lemia didelio masto duomenų nutekinimą ir veiklos sutrikdymą. Tokiais atvejais, Komisijos vidinių kibernetinės gynybos komandų teigimu, žmogaus reakcijos laikas gali būti per lėtas.

    Automatizavimas, bet su kontrole

    Plane numatoma taikyti automatizuotas apsaugos priemones konkrečiuose didelės rizikos scenarijuose. Nors dalis detalių dokumente yra redaguota, akcentuojama, kad tai neturėtų virsti nekontroliuojamu automatizavimu.

    „Tai nėra nekontroliuojama automatizacija, bus taikomos griežtos kontrolės priemonės, įskaitant žmogaus priežiūrą“, – teigiama dokumente.

    Dokumente taip pat nurodoma, kad iniciatyvai reikalingi vidiniai suderinimai, tačiau viešai neatskleidžiama, ar planas jau pradėtas įgyvendinti. Europos Komisija į prašymą pakomentuoti viešai neatsakė.

    Kontekstas platesnis nei vien Europos Komisija: Europos institucijos ir valstybių narių tarnybos vis dažniau svarsto, kaip DI naudoti ne tik produktyvumui, bet ir gynybai. Tuo pat metu auga poreikis aiškioms taisyklėms, auditui ir atsakomybei, kad automatizuotos priemonės netaptų papildomu pažeidžiamumu.

  • Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Kas nutiko su „Starlink“

    Ukrainos kariškiai praneša apie galimus „Starlink“ ryšio apribojimus, kurie esą ypač paveikė terminalus, naudojamus judančiose platformose. Pasak fronto karininkų, ryšio sulėtėjimas staiga sutrikdė dalį operacijų, kuriose reikalingas stabilus duomenų perdavimas realiuoju laiku.

    Vienas patyręs Ukrainos karininkas, vadovaujantis vidutinio nuotolio dronų smogiamajam padaliniui pietryčių Ukrainoje, teigė, kad tokie trikdžiai reiškia priverstinę pauzę vykdant užduotis. Jo vertinimu, tai turi tiesioginę įtaką karių saugumui ir gebėjimui remti pėstininkus.

    „Tai prilygsta smūgiui, po kurio operacijos sustoja. Tai kainuos gyvybes“, – sakė Ukrainos karininkas.

    Kodėl ryšys dronams kritiškas

    Frontui artimuose sektoriuose „Starlink“ Ukrainos pajėgoms tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų, padedančių valdyti dronus, perduoti vaizdą ir koordinuoti veiksmus. Kariai pabrėžia, kad vidutinio nuotolio smogiamieji dronai, pasiekiantys taikinius už fronto linijos, be patikimo ryšio tampa gerokai sunkiau panaudojami.

    Anot pašnekovų, trikdžiai ypač paveikia misijas, kuriose vienas ryšiu aprūpintas orlaivis perduoda signalą kitiems tinkle sujungtiems dronams. Tokia schema leidžia smogti taikiniams toliau ir sudėtingesnėmis elektroninės kovos sąlygomis, todėl ryšio nestabilumas gali sustabdyti visą operacijų grandinę.

    Ukrainos kariai teigia, kad dėl sutrikimų sudėtingiau atakuoti Rusijos logistiką, amunicijos sandėlius, vadavietes ir artilerijos pozicijas. Jų vertinimu, tai gali suteikti priešininkui laiko persigrupuoti ir sustiprinti tiekimo maršrutus.

    Kas sako Ukraina ir Europos pareigūnai

    Keli fronto kariai, taip pat Ukrainos gynybos institucijų atstovai, nurodė, kad ribojimai pasireiškė netikėtai ir be išankstinio įspėjimo. Teigiama, kad problemos labiausiai išryškėja judant, o poveikis skirtinguose vienetuose gali skirtis.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad kol kas nėra aišku, kokio masto yra sutrikimai ir kas juos sukėlė. Neatmetama, kad dalis problemų gali būti susijusios su techniniais sprendimais, saugumo politika ar kitais veiksniais, tačiau viešai pateikiamos informacijos nepakanka vienareikšmėms išvadoms.

    Europos pareigūnai, reaguodami į diskusiją, dar kartą atkreipė dėmesį į riziką, kai kritinės gynybos ir ryšio grandys priklauso nuo privačių, užsienyje valdomų technologijų. Ši situacija, jų teigimu, sustiprina argumentą, kad Europai reikia nuosekliai plėtoti savus palydovinio ryšio pajėgumus.

    Ilgalaikė priklausomybė ir rizikos

    „Starlink“ nuo 2022 metų tapo svarbiu Ukrainos ryšio infrastruktūros elementu, padėjusiu palaikyti ryšį tiek intensyvių mūšių metu, tiek atakuojant taikinius didesniu atstumu. Kariai pabrėžia, kad ši technologija leidžia greičiau perduoti duomenis ir išlaikyti ryšį ten, kur tradiciniai kanalai yra silpni ar pažeidžiami.

    Tačiau kartu Ukraina ir jos partneriai ne kartą kėlė klausimą, kiek saugu ilgainiui remtis paslauga, kurią kontroliuoja privati bendrovė ir kurios veikimo sąlygos gali keistis. Dabartiniai pranešimai apie sulėtėjimą vėl išryškino scenarijų, kurio kariai labiausiai baiminasi: kritinėms fronto užduotims reikalingas ryšys gali būti apribotas staiga.

    Kol kas neaišku, ar situacija taps ilgalaike, ar bus greitai išspręsta techninėmis priemonėmis. Vis dėlto pati istorija, anot analitikų ir pareigūnų, primena, kad moderniame kare ryšio infrastruktūra yra tokia pat svarbi kaip amunicija ar oro gynyba, o jos pažeidžiamumas turi tiesioginių pasekmių mūšio lauke.

  • Varšuvos „Coding Giants“ pritraukė iki 6 mln. eurų: STEM platformą plės JAV, Meksikoje ir Ispanijoje

    Varšuvos „Coding Giants“ pritraukė iki 6 mln. eurų: STEM platformą plės JAV, Meksikoje ir Ispanijoje

    Iki 6 mln. eurų plėtrai

    Varšuvoje įsikūrusi vaikams ir paaugliams skirta STEM ugdymo platforma „Coding Giants“ užsitikrino iki 6 mln. eurų rizikos skolos finansavimą. Lėšas suteikė Vidurio ir Rytų Europos investuotojas „Orbit Capital“, valdantis daugiau nei 200 mln. eurų turto per rizikos skolą ir augimo kapitalą.

    Rizikos skola paprastai pasirenkama tuomet, kai verslas jau turi veikiančias pajamas ir nori greičiau augti, tačiau nenori papildomai išskiesti akcininkų dalies nauja akcijų emisija. Tokia struktūra ypač paplitusi augančiose technologijų bendrovėse, kurios turi aiškų plėtros planą ir pakankamą pinigų srautą skolos aptarnavimui.

    „Coding Giants pasiekė etapą, kai rizikos skola gali būti ypač efektyvi: įmonė turi patikrintą verslo modelį, generuoja reikšmingas pajamas ir jau įrodė gebėjimą veikti tarptautiniu mastu. Toks finansavimas suteikia komandai daugiau lankstumo siekiant augimo galimybių nekeičiant verslo pagrindų“, – sakė „Orbit Capital“ generalinis partneris Wiktor Namysł.

    Kur keliaus pinigai?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas pirmiausia bus naudojamas spartinti įsitvirtinimą Jungtinėse Valstijose ir Meksikoje. Taip pat planuojama gilinti veiklą Ispanijoje, derinant organinį augimą ir tikslinius įsigijimus.

    Tokie pasirinkimai atspindi pastarųjų metų „edtech“ rinkos kryptį: vien tik vartotojų augimo nepakanka, todėl įmonės ieško mastelio rinkose, kuriose galima greičiau pasiekti pelningumą, o įsigijimai pasitelkiami greitam vietinės infrastruktūros ir klientų bazės išplėtimui.

    Nuo Lenkijos iki 15 šalių

    Lenkijoje kaip „Giganci Programowania“ žinoma platforma „Coding Giants“ įkurta 2018 metais. Įmonę įkūrė Radosław Kulesza, Dawid Leśniakiewicz, Piotr Pełka ir Sebastian Langa, o jos kursai skirti 6–19 metų amžiaus mokiniams.

    „Coding Giants“ siūlo programavimo, dirbtinio intelekto ir matematikos pamokas internetu ir gyvai. Įmonė teigia veikianti 15 šalių, įskaitant JAV, Meksiką, Ispaniją, Italiją, Vokietiją ir Balkanų regiono rinkas, o visame pasaulyje yra mokiusi daugiau nei 130 000 mokinių.

    „Sukūrėme verslą, kuris generuoja maždaug 14 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų. „Orbit Capital“ finansavimas leis greičiau išnaudoti matomas galimybes, ypač Ispanijoje ir Amerikose. Jau turime biurą Meksikoje ir norime paspartinti augimą regione tiek organiškai, tiek per įsigijimus“, – sakė „Coding Giants“ vadovas ir vienas įkūrėjų Radosław Kulesza.

    Platforma teigia mokymą papildanti DI paremtais įrankiais, kurie pritaiko mokomąją medžiagą pagal mokinio pažangą realiu laiku. Siekiant didesnio įsitraukimo, dalis užsiėmimų vyksta aplinkose, mokiniams pažįstamose iš žaidimų, pavyzdžiui, „Minecraft“ ir „Roblox“.

    „Programavimas, DI ir matematika ugdo loginį mąstymą, smalsumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Tai gebėjimai, kurių jauniems žmonėms reikia ne tik naudotis technologijomis, bet ir jas suprasti bei aktyviai dalyvauti jas kuriant“, – sakė vienas „Coding Giants“ įkūrėjų Dawid Leśniakiewicz.

    Bendrovė taip pat vysto platesnes iniciatyvas, tarp jų programavimo konkursą „Gigathon“ ir nemokamą nacionalinį renginį „clickON“, kuris, įmonės teigimu, yra palaikomas Lenkijos švietimo ministerijos. „Coding Giants“ skelbia turinti beveik 1 000 instruktorių bendruomenę, sujungiančią technologijų patirtį ir pedagogiką.

  • „Polygon Labs“ įsigijo „Coinme“: licencijos 48 JAV valstijose atveria kelią reguliuojamiems mokėjimams

    „Polygon Labs“ įsigijo „Coinme“: licencijos 48 JAV valstijose atveria kelią reguliuojamiems mokėjimams

    „Polygon Labs“ užbaigė bendrovės „Coinme“ įsigijimą ir taip išplėtė savo kuriamos „Open Money Stack“ mokėjimų infrastruktūros reguliuojamą aprėptį JAV. Po sandorio platforma įgyja galimybę remtis leidimais ir išimtimis, kurios kartu apima 48 JAV valstijas.

    Esminė įsigijimo vertė – „Coinme“ turimi 37 valstijų pinigų siuntėjo licencijų paketai bei 11 taikomų išimčių, taip pat registracija JAV Finansinių nusikaltimų vykdymo tinkle kaip piniginių paslaugų verslas. Tokie leidimai yra vienas svarbiausių kriterijų įmonėms, siekiančioms teisėtai teikti mokėjimų ir lėšų pervedimo paslaugas skirtingose JAV jurisdikcijose.

    „Užbaigę „Coinme“ įsigijimą, į „Open Money Stack“ įtraukiame reguliuojamą pinigų judėjimą JAV ir sustipriname infrastruktūrą nuo lėšų gavimo iki galutinio išmokėjimo gavėjui“, – sakė „Polygon Labs“ vadovas Marc Boiron.

    „Open Money Stack“ siekia vienoje integracijoje sujungti tradicinių valiutų įmokėjimo ir išmokėjimo kanalus, pinigines, tarpgrandininį maršrutizavimą ir atsiskaitymą. Tokia architektūra skirta įmonėms, kurios nori priimti įplaukas, atsiskaitymus vykdyti skaitmeniniu turtu ir galiausiai išmokėti lėšas gavėjams jų vietine valiuta.

    Tarp ankstyvųjų platformos klientų minimos bendrovės „Tazapay“, „Mesh“, „Toku“ ir „Kira“. „Polygon Labs“ nurodo, kad „Tazapay“ infrastruktūrą naudoja tarpvalstybiniams verslo mokėjimams, o „Mesh“ ją integruoja kaip įmokėjimo kanalą tinkle, apimančiame šimtus piniginių, biržų ir finansinių paslaugų teikėjų.

    „Toku“ planuoja sprendimą pritaikyti su darbo užmokesčiu susijusiems procesams, siejant skaitmeninį turtą su atitikties reikalavimus atitinkančiais išmokėjimais į vietinę valiutą daugiau nei 100 šalių. „Kira“ tuo metu sprendimą naudoja plėsdama galimybes klientams, kurie jungiasi prie JAV bankinių sąskaitų ir mokėjimo kanalų.

    Šis įsigijimas yra dalis anksčiau paskelbto 250 milijonų eurų sandorių paketo, kuris apėmė „Coinme“ ir piniginių infrastruktūrą kuriančios bendrovės „Sequence“ įsigijimus. „Polygon Labs“ tuomet akcentavo, kad sandoriai į mokėjimų verslą atneš licencijas, piniginių technologijas ir tarpgrandininio atsiskaitymo maršrutizavimo galimybes.

    Pačios „Open Money Stack“ sudedamosios dalys jau veikia, tačiau vieninga integracija šiuo metu pristatoma ribotam klientų ratui techninės peržiūros režimu. „Polygon Labs“ taip pat teigia, kad „Polygon“ tinkle sukaupta stabiliųjų kriptovaliutų pervedimų apimtis yra viršijusi 3 trilijonus eurų, nors tokie skaičiai rinkoje paprastai vertinami atsižvelgiant į metodiką ir viešai patikrinamus grandinės duomenis.

  • „NVIDIA“ investuoja į 4 Prancūzijos startuolius: Europos DI įsipareigojimai artėja prie 9 mlrd. eurų

    „NVIDIA“ investuoja į 4 Prancūzijos startuolius: Europos DI įsipareigojimai artėja prie 9 mlrd. eurų

    „NVIDIA“ žingsnis į Prancūziją

    JAV lustų gamintoja „NVIDIA“ planuoja mažumos investicijas į keturis Prancūzijos startuolius: „Doctolib“, „Entalpic“, „Genesis AI“ ir „Pigment“.

    Bendrovė teigia, kad taip stiprina Europos dirbtinio intelekto ekosistemą, o jos bendri įsipareigojimai žemynui jau artėja prie 9 mlrd. eurų.

    „Šios investicijos Europoje paleidžia dirbtinio intelekto revoliuciją“, – sakė „NVIDIA“ prezidentas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas.

    Apie planus paskelbta Paryžiuje surengtame renginyje, kuriame dalyvavo ir Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Leskiūras bei šalies technologijų sektoriaus atstovai.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Pasak pranešimų, keturios bendrovės sprendžia skirtingas užduotis: nuo sveikatos apsaugos skaitmeninimo iki naujų medžiagų kūrimo, robotikos ir verslo planavimo.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI plėtra vis dažniau remiasi ne vien programine įranga, bet ir didelio našumo skaičiavimais, duomenų infrastruktūra bei pramoniniais pritaikymais.

    „Doctolib“ yra viena ryškiausių Prancūzijos sveikatos technologijų įmonių, kurianti skaitmeninius sprendimus pacientams ir gydymo įstaigoms.

    Skelbiama, kad „NVIDIA“ įsigytų mažumos paketą, tačiau investicijos dydis ir vertė neatskleidžiami.

    Paryžiuje veikianti „Entalpic“ kuria sprendimus, padedančius sparčiau projektuoti pažangias medžiagas atominiu lygmeniu.

    Bendrovės kompetencija siejama su puslaidininkių gamybai svarbiais paviršiais ir sąsajomis, o tai aktualu tiek lustų pramonei, tiek naujos kartos elektronikai.

    „Genesis AI“ vysto robotikos kryptį, kuri dažnai įvardijama kaip fizinis DI, kai modeliai mokomi veikti realioje aplinkoje, o ne vien teksto ar vaizdų kontekste.

    Įmonė dirba su baziniais modeliais, duomenų rinkimo sistemomis, simuliacijomis ir robotų aparatine įranga, siekdama universalesnių robotų galimybių.

    „Pigment“ kuria verslo planavimo platformą, skirtą prognozuoti rezultatus, modeliuoti scenarijus ir priimti sprendimus finansų, pardavimų, personalo ir operacijų srityse.

    Viešai skelbta, kad 2024 metais įmonė pritraukė apie 124 mln. eurų D serijos investiciją, o 2023 metais buvo paskelbta apie maždaug 77 mln. eurų C serijos finansavimą.

    Europos DI varžybos dėl skaičiavimo galios

    „NVIDIA“ šiuos planus pristato platesniame Europos kontekste, kai valstybės ir įmonės ieško būdų užsitikrinti pakankamus skaičiavimo pajėgumus ir patikimas DI grandines.

    Prancūzija pastaraisiais metais aktyviai siekia įsitvirtinti kaip vienas pagrindinių DI centrų Europoje, pritraukdama skaičiavimo infrastruktūros ir investicijų projektus.

    Bendrovė taip pat primena jau anksčiau investavusi į Prancūzijos startuolius, tarp jų „Alice&Bob“, „Gradium“ ir „Scintil Photonics“.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros lyderiai ieško artimesnių partnerysčių su įmonėmis, kurios gali greitai perkelti technologijas į praktinius produktus.

    Artimiausiu metu „NVIDIA“ planuoja renginį Berlyne, kuris vyks spalio 20–22 dienomis, o pagrindinį pranešimą J. Huangas turėtų skaityti spalio 21 dieną.

    Tokių renginių metu bendrovė dažnai pristato strategines kryptis, naujus lustus, programinės įrangos atnaujinimus ir partnerystes, svarbias DI ekosistemos plėtrai.

  • „Strategy“ STRC finansavimas gali brangiai kainuoti: K33 skaičiuoja, kada dividendai privers parduoti bitkoinus

    „Strategy“ STRC finansavimas gali brangiai kainuoti: K33 skaičiuoja, kada dividendai privers parduoti bitkoinus

    Tyrimų ir tarpininkavimo bendrovė K33 teigia, kad „Strategy“ pasirinkta bitkoinų pirkimo finansavimo schema per privilegijuotąsias akcijas STRC ilgainiui gali kainuoti pačios bendrovės turimus bitkoinus. Analitikų vertinimu, papildoma dividendų našta auga taip sparčiai, kad per santykinai trumpą laiką gali „suvalgyti“ dalį sukaupto rezervų pranašumo.

    K33 skaičiavimu, jei „Strategy“ šiais metais būtų daugiausia vengusi STRC emisijų, spalio 12 dieną ji būtų turėjusi apie 843 303 bitkoinus. Faktinis bendrovės turimas kiekis tuo metu siekė apie 848 250 bitkoinų, tačiau K33 pabrėžia, kad skirtumas nėra esmė, nes lemiamas veiksnys yra nuolat didėjantys dividendiniai įsipareigojimai.

    Analizę parengęs K33 tyrimų vadovas Vetle Lunde modeliuodamas alternatyvų scenarijų iš bendrovės struktūros „išėmė“ maždaug 6,9 mlrd. eurų, kuriuos „Strategy“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė per STRC. Tada jis darė prielaidą, kad dalis grynųjų, skirtų JAV dolerio rezervui, bei lėšos, panaudotos STRC supirkimui, būtų buvusios nukreiptos į bitkoinų pirkimus.

    Esminis K33 argumentas yra tas, kad privilegijuotosios akcijos leidžia pritraukti kapitalą neplečiant paprastųjų akcijų skaičiaus, tačiau už tai reikia mokėti dividendus. K33 vertinimu, vien STRC apimties išaugimas prie metinių dividendų sąnaudų pridėjo apie 667 mln. eurų, o bendra privilegijuotųjų akcijų dividendų našta per metus pasiekė maždaug 1,44 mlrd. eurų.

    Konvertuodama šias sąnaudas į bitkoinų ekvivalentą, K33 skaičiuoja, kad kasmetiniai papildomi mokėjimai prilygsta maždaug 8 740 bitkoinų vertei, jei vieno bitkoino kaina būtų apie 77 500 eurų. Tokiu tempu dividendų našta, K33 vertinimu, galėtų per maždaug septynis mėnesius panaikinti pranašumą, kurį sudaro skirtumas tarp faktinio ir alternatyviai paskaičiuoto bitkoinų kiekio.

    K33 taip pat atkreipia dėmesį į „Strategy“ grynųjų pinigų rezervą, kuris teoriškai sumažina tikimybę, kad bendrovei tektų skubiai parduoti bitkoinus vien tam, kad padengtų dividendus. Vis dėlto analizėje keliamas klausimas, ar toks rezervas yra efektyvus, kai numatoma rezervų grąža yra mažesnė nei kupono kaina už STRC finansavimą.

    „Ar privilegijuotųjų akcijų modelis buvo klaida? Manome, kad atsakymas į šį klausimą yra taip“, – sakė Vetle Lunde.

    Pastarosiomis savaitėmis „Strategy“ aktyviai supirkinėjo STRC, o akcijos kaina priartėjo prie 100 eurų nominalo. Bendrovė taip pat yra pateikusi siūlymą kai kurioms privilegijuotosioms akcijoms pereiti prie kasdienių dividendų mokėjimų, tačiau tam vis dar reikalingas akcininkų pritarimas.

    Rinkos kontekstas „Strategy“ atveju išlieka jautrus, nes bendrovės balanse sukauptas bitkoinų kiekis yra ne tik investicija, bet ir esminė strategijos dalis. K33 išvada yra aiški: kuo didesnė fiksuotų mokėjimų našta, tuo labiau didėja rizika, kad ilgainiui dalį bitkoinų gali tekti panaudoti įsipareigojimams vykdyti, net jei trumpuoju laikotarpiu sprendimas atrodė patogus.

  • Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Barselonoje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“ paskelbė užbaigusi A serijos finansavimo pirmąjį etapą ir pritraukusi 19,6 mln. eurų. Įmonė save vadina vienintele Ispanijoje visą kvantinio kompiuterio „stecką“ kuriančia komanda, vystančia tiek aparatinę, tiek programinę dalį.

    Didžiausią sumą, 10 mln. eurų, investavo „Indra Group“ per „IndraMind“ iniciatyvą, orientuotą į suverenių sprendimų kūrimą. Papildomus 9,6 mln. eurų skyrė Ispanijos technologinės transformacijos draugija SETT, veikianti prie šalies Skaitmeninės transformacijos ir viešojo administravimo ministerijos.

    Kodėl svarbus šis sandoris?

    Investuotojai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija gali tapti svarbiu postūmiu sparčiai augančioms didelio sudėtingumo skaičiavimo užduotims, o taip pat ir dirbtinio intelekto plėtrai. Tokie projektai Europoje vis dažniau siejami su strategine autonomija, kai kritinės technologijos kuriamos ir kontroliuojamos vietoje.

    „Kvantinė kompiuterija žymės lemiamą šuolį dirbtinio intelekto raidoje ir jo gebėjime spręsti itin sudėtingas užduotis“, – sakė „IndraMind“ generalinis direktorius Ignacio Martínez.

    Nuo akademijos iki pramonės

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ įkurta 2019 metais Barselonoje kaip kelių mokslo institucijų ir universiteto ekosistemos atšaka. Tarp steigėjų minimi mokslininkai ir vadovai, prisidėję prie įmonės technologinio kelio nuo ankstyvų prototipų iki veikiančių sistemų.

    Įmonės „full-stack“ modelis reiškia, kad ji kuria kvantinius lustus, programinę įrangą bei algoritmus, o taip pat integruoja kriogeniką ir valdymo elektroniką į pilnus sprendimus. Tokia vertikalioji integracija dažnai laikoma pranašumu bandant perkelti kvantines sistemas iš laboratorijų į pramoninį naudojimą.

    Fluxonium kubitai ir diegimas BSC

    Bendrovė teigia savo sprendimus grindžianti skaitmeniniais ir analoginiais kvantiniais procesoriais, paremtais superlaidžiais fluxonium kubitais. Ši architektūra paprastai siejama su didesniu koherentiškumu ir potencialiai didesniu atsparumu klaidoms, lyginant su plačiau paplitusiais transmon tipo kubitais.

    Pasak įmonės, jos daugiamodis metodas, jungiantis analoginius ir skaitmeninius kvantinius procesorius su didelio našumo klasikine kompiuterija, jau taikomas praktikoje. Trys „Qilimanjaro Quantum Tech“ kvantinės sistemos veikia Barselonos superkompiuterių centre, o viena jų įvardijama kaip pirmasis analoginis kvantinis kompiuteris, integruotas į Europos didelio našumo skaičiavimo centrą.

    „SETT įsipareigojimo atnaujinimas ir „Indra Group“ investicija sujungia suverenų ir pramoninį kapitalą, kad apsaugotų ir paspartintų technologinę autonomiją“, – sakė „Qilimanjaro Quantum Tech“ vadovė Marta P. Estarellas.

    Kur keliaus 19,6 mln. eurų?

    Naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas kvantinių kompiuterių mastelio didinimui ir industrializavimui, naujos kartos lustų vystymui bei gamybos ir diegimo pajėgumų plėtrai. Įmonė taip pat sieja augimą su platesniu kvantinių sistemų prieinamumu strateginiams sektoriams, pavyzdžiui, gynybai, saugumui ir pramonei.

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ nurodo iš viso įdiegusi aštuonias kvantines sistemas ir turinti klientų energetikos, telekomunikacijų, logistikos, sveikatos priežiūros bei finansų srityse. Nuotolinę prieigą prie infrastruktūros ji teikia per „SpeQtrum Cloud“ platformą, veikiančią kaip Quantum-as-a-Service modelis.

    Bendrovė tikisi A serijos finansavimo etapą užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, prie jo prisidedant ir kitiems esamiems investuotojams, įskaitant „Avançsa“. Kvantinės kompiuterijos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad Europa toliau stiprina tiek mokslinę, tiek pramoninę bazę šioje srityje.

  • BNY ir Citadel Securities atliko JAV iždo vekselio repo: pirmas tokenizuoto turto sandoris didelėje platformoje

    BNY ir Citadel Securities atliko JAV iždo vekselio repo: pirmas tokenizuoto turto sandoris didelėje platformoje

    Bankas BNY pranešė užbaigęs trišalio repo sandorio procesą su Citadel Securities, kuriame kaip užstatas panaudotas tokenizuotas JAV iždo vertybinio popieriaus atvaizdas. Tai įvardijama kaip pirmas kartas, kai tokenizuotas turtas panaudotas didelėje trišalio repo platformoje.

    Pagal BNY pateiktą informaciją, Citadel Securities per BNY „Tradeweb“ platformoje įsigijo 2 metų trukmės JAV iždo skolos vertybinį popierių. Tuomet bankas šį vertybinį popierių užregistravo savo privačiame skaitmeniniame registre kaip tokenizuotą reprezentaciją ir atsiskaitymą įvykdė per kelias minutes.

    Vėliau Citadel Securities tokenizuotą JAV iždo vertybinį popierių panaudojo kaip užstatą vienos nakties trišaliame repo sandoryje. Mainais BNY suteikė grynųjų pinigų finansavimą, o pats repo mechanizmas suveikė kaip įprastas trumpalaikis užtikrintas skolinimas, tik su skaitmeniniu užstato atvaizdu.

    „Šis sandoris parodo, kas tampa įmanoma, kai tokenizuotas turtas naudojamas instituciniuose procesuose. Pritaikydami tokenizuotą JAV iždo vertybinio popieriaus reprezentaciją tiek atsiskaitymui, tiek finansavimui, kuriame labiau sujungtą, efektyvesnę ir nuolat veikiančią finansų sistemą“, – sakė BNY inovacijų ir rinkos transformacijos vadovė Carolyn Weinberg.

    BNY akcentuoja, kad tradicinėje rinkos infrastruktūroje vertybinių popierių atsiskaitymai dažnai vyksta pagal T+1 ciklą, todėl greitesnis užbaigimas gali sumažinti operacinę trintį ir įšaldyto užstato poreikį. Praktikoje tai reiškia galimybę tiksliau valdyti likvidumą, sparčiau pernaudoti užstatą ir sumažinti dalį rizikų, susijusių su laukimu tarp sandorio sudarymo ir galutinio atsiskaitymo.

    Šis žingsnis siejamas su platesne bankų kryptimi kurti skaitmeninių pinigų ir tokenizuotų indėlių infrastruktūrą, kad ji veiktų šalia įprastų rinkos vamzdynų. BNY taip pat yra pranešęs apie planus plėsti skaitmeninių grynųjų ir tokenizuotų indėlių galimybes instituciniams atsiskaitymams bei finansavimui.

    Atskirai bankas nurodo ketinantis ilginti atsiskaitymo platformų darbo laiką, kad sandoriai su JAV centrinio banko tinkamais vertybiniais popieriais ir JAV trišaliais repo galėtų būti apdorojami platesniu laiku. Taip pat minimi planai palaipsniui apimti Europos ir Azijos prekybos valandas, kas rinkai svarbu dėl globalių portfelių ir beveik nenutrūkstamo finansavimo poreikio.

  • „Strive“ už 200 mln. eurų papildė bitkoinų rezervą: varantų išpirkimas atnešė 315 mln. eurų

    „Strive“ už 200 mln. eurų papildė bitkoinų rezervą: varantų išpirkimas atnešė 315 mln. eurų

    Bitkoiną į balansą kaupianti bendrovė „Strive“ pranešė įsigijusi papildomą kriptovaliutos kiekį už maždaug 200 mln. eurų. Pirkimas įvyko tuo metu, kai investuotojai masiškai vykdė anksčiau išleistus varantus, taip sustiprindami įmonės finansines galimybes.

    Pagal JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai pateiktą 8-K formą, „Strive“ per spalio 12–13 dienas įsigijo 2 822 bitkoinus. Vidutinė įsigijimo kaina siekė apie 70 800 eurų už vienetą, įskaičiuojant mokesčius ir su sandoriais susijusias išlaidas.

    Po šio sandorio „Strive“ bendras bitkoinų portfelis išaugo iki 35 595 vienetų. Tai leidžia bendrovei išlikti tarp didžiausių viešai žinomų įmonių, kurios bitkoiną laiko kaip strateginį rezervą, o atotrūkis nuo artimiausių konkurentų tapo minimalus.

    Įmonė taip pat nurodė, kad investuotojų varantų įgyvendinimas pasiekė 94 proc. visų galimų įsipareigojimų. Tikimasi, kad iš šių operacijų bendrovė gaus apie 315 mln. eurų bendrųjų įplaukų, kurios gali būti panaudotos tolesnei plėtrai ar naujiems pirkimams.

    Atskirai „Strive“ pristatė planus siūlyti privilegijuotas akcijas, kurių sąlygos numato 15 proc. dydžio išmokas. Bendrovė teigia, kad pritrauktas kapitalas galėtų būti nukreiptas į papildomas bitkoino ir su bitkoinu susijusias investicijas, apyvartinį kapitalą bei kitus įmonės poreikius, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo rinkos sąlygų.

    Pastarųjų metų tendencija, kai įmonės bitkoiną traktuoja kaip rezervinį turtą, išlieka aktyvi, tačiau kartu didėja ir rizikos veiksniai. Bitkoino kaina pasižymi dideliais svyravimais, o tokių strategijų sėkmę dažnai lemia ne tik rinkos ciklai, bet ir įmonių gebėjimas stabiliai pritraukti finansavimą, valdyti skolos naštą bei užtikrinti investuotojų pasitikėjimą.

  • DSA tyrimas pripažintas DC Fintech Week 2026: skaitmeniniai finansai lenkia amerikiečių finansinį raštingumą

    DSA tyrimas pripažintas DC Fintech Week 2026: skaitmeniniai finansai lenkia amerikiečių finansinį raštingumą

    Ne pelno siekianti organizacija Digital Sovereignty Alliance (DSA) pranešė, kad jos parengtas tyrimas pateko tarp penkių DC Fintech Week 2026 konkursui atrinktų laimėtojų ir buvo įvardytas kaip viena iš renginio išskirtinių tyrimų publikacijų.

    DSA dokumente nagrinėjama, kaip skaitmeninių finansų plėtra ir nauji produktai vartotojams tampa kasdienybe greičiau, nei auga finansinio raštingumo lygis. Organizacija akcentuoja, kad silpniausia vieta išlieka rizikos supratimas, o tai didina neteisingų sprendimų tikimybę.

    Kodėl rizika tampa silpniausia grandimi?

    Pasak DSA, tradicinės finansų sąvokos daugeliui gyventojų ir taip kelia sunkumų, o skaitmeninėje ekonomikoje atsiranda dar daugiau sluoksnių: nuo mokėjimų infrastruktūros iki skaitmeninio turto, naujų tarpininkų ir greitai besikeičiančių taisyklių.

    Tyrime pabrėžiama, kad rizikos suvokimas nėra vien teorinis klausimas. Jis tiesiogiai susijęs su tuo, ar žmogus geba įvertinti kainos svyravimus, sukčiavimo tikimybę, paslaugų teikėjo patikimumą, mokesčius ir tai, kas nutinka kilus ginčui ar dingus prieigai prie sąskaitos.

    Reguliavimas ir švietimas turi judėti kartu

    DSA išvada aiški: vien reguliacinės priemonės nepašalina informacijos spragų, jei vartotojai nesupranta, kokią riziką prisiima. Todėl, organizacijos teigimu, finansų rinkos priežiūra ir finansinis švietimas turėtų būti planuojami kaip viena kryptis, o ne atskiros iniciatyvos.

    Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad finansinio raštingumo ir prieigos prie paslaugų skirtumai namų ūkiuose pasiskirsto netolygiai. Dėl to skaitmeninių finansų plėtra gali didinti atotrūkį tarp tų, kurie turi žinių ir įrankių, ir tų, kuriems sudėtinga suprasti net bazines sąlygas.

    Kas parengė tyrimą ir kas toliau?

    DSA nurodo, kad tyrimo pagrindinė autorė yra vyresnioji politikos patarėja Molly Woodman, o prie darbo prisidėjo organizacijos komanda. Atrinkti konkursiniai darbai skelbiami DC Fintech Week programoje, o pats renginys 2026 metais planuojamas spalio 13–16 dienomis Vašingtone.

    „Daugelis žmonių dar tik įpranta prie tradicinių finansų, o dabar iš jų tikimasi suprasti ir skaitmeninį turtą. Geros taisyklės gali padaryti produktus saugesnius, bet jos nepadės žmogui suprasti, kokią riziką jis prisiima“, – sakė DSA vyresnioji politikos patarėja Molly Woodman.

    DSA teigia, kad šis įvertinimas atspindi organizacijos siekį į politikos diskusijas apie skaitmeninį turtą, finansų infrastruktūrą ir vartotojų apsaugą įnešti daugiau tyrimais grįsto aiškumo. Organizacija pabrėžia, kad sparčiai kintant rinkai vartotojų apsauga vis dažniau priklausys ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo gebėjimo jas suprasti.