CP v2

Blog

  • Rudenį šį ingredientą deda į guliašinę sriubą: taip sotu, kad antro patiekalo nebereikia

    Rudenį vis dažniau į guliašinę sriubą įtraukiamas moliūgas, nes jis suteikia patiekalui švelnumo ir natūralaus saldumo. Dėl to mėsą galima gardinti drąsiau, o skoniai vis tiek išlieka subalansuoti ir neperkrauti.

    Moliūgas vertinamas ne vien dėl skonio: jame gausu beta karoteno, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Ši maistinė medžiaga svarbi regėjimui, odos būklei ir normaliai imuninės sistemos veiklai, o kartu daržovė papildo patiekalą skaidulomis.

    Skaidulos ir didelis vandens kiekis padeda ilgiau išlaikyti sotumą, todėl tokia sriuba neretai atstoja ir pagrindinį, ir antrą patiekalą. Be to, moliūgas tirština sultinį, tad tekstūra tampa sodresnė net ir nenaudojant papildomų tirštiklių.

    Gaminant guliašinę sriubą, mėsą verta apkepti porcijomis, kad ji gražiai apskrustų ir nepradėtų troškintis savo sultyse. Šiame etape ji dar neprivalo būti visiškai minkšta, nes lėtai verdant vėliau įgauna trapumą.

    Moliūgą galima dėti tiesiai į puodą ir virti iki suminkštėjimo, tačiau daugelis renkasi kitą būdą. Kepant orkaitėje daržovė labiau karamelizuojasi, išryškėja aromatas, o spalva išlieka sodresnė, todėl į sriubą ją patogu įmaišyti pačioje pabaigoje.

    Jei norisi tirštesnės konsistencijos, dalį išvirtų daržovių galima sutrinti iki vientisos masės ir grąžinti atgal į puodą. Patiekiant dažnai tinka žalumynai, pavyzdžiui, petražolės ar krapai, nes jie suteikia šviežumo ir subalansuoja guliašo sodrumą.

  • Kepu kasmet Vėlinėms: medaus tortas Marcinek sužavi sluoksniais, bet yra viena svarbi taisyklė

    Desertas, kuris gražiausias perpjautas

    Medaus tortas Marcinek dažnai kepamas artimųjų susibūrimams Vėlinių laikotarpiu, nes atrodo įspūdingai ir yra sotus, bet neapsunkinantis. Jo esmė paprasta: daug plonų medaus lakštų ir lengvas grietinėlės bei mascarpone kremas, kuris sujungia sluoksnius į vientisą pyragą.

    Perpjovus matosi tvarkingos juostos, todėl papildomų dekoracijų paprastai nereikia. Viršų dažniausiai užtenka apibarstyti smulkiais trupiniais iš nupjautų lakštų, kad desertas atrodytų tvarkingai ir šventiškai.

    Svarbiausia taisyklė: neskubėkite

    Didžiausia klaida kepant Marcinek yra noras ragauti tą pačią dieną. Ką tik iškepti lakštai būna traškūs ir kietoki, tačiau šaldytuve per 12–24 valandas jie prisigeria kremo drėgmės, suminkštėja ir tuomet tortą galima gražiai supjaustyti lygiomis porcijomis.

    Būtent todėl šis desertas patogus planuojant šventinį stalą: didžiąją dalį darbo galima padaryti iš anksto. Kitą dieną skonis tampa vientisesnis, o medaus natoms atsiranda daugiau švelnumo.

    Kodėl kremui tinka grietinėlė ir mascarpone

    Stabilumą šiam tortui suteikia plaktos riebios grietinėlės ir mascarpone derinys. Praktikoje toks kremas geriau laiko daug sluoksnių nei vien plakta grietinėlė, ypač kai tortą reikia transportuoti ar laikyti šaldytuve per naktį.

    Skonį subalansuoja vanilė, o saldumą patogu reguliuoti cukraus pudra, kad desertas netaptų per saldus. Marcinek dažnai patiekiamas tiesiai iš šaldytuvo, tačiau prieš valgant verta palaikyti kambario temperatūroje apie 15–20 minučių, kad kremas kiek suminkštėtų.

    Kaip iškepti plonus lakštus ir jų nesugadinti

    Daugiausia laiko paprastai užima tešlos porcijavimas, plonas kočiojimas ir kepimas po vieną. Lakštai kepa labai greitai, todėl juos būtina prižiūrėti: pakanka kelių minučių įkaitintoje orkaitėje, kad paruduotų, bet neperkeptų.

    Patogu kočioti ant kepimo popieriaus ir iškart išpjauti vienodo skersmens apskritimus, kad sluoksniai būtų lygūs. Nupjautus tešlos kraštelius verta išsaugoti trupiniams, kuriais vėliau apibarstomas torto viršus ir šonai.

    Laikymas ir saugumas

    Marcinek geriausia laikyti šaldytuve sandariai pridengtą, kad kremas neperimtų kvapų ir neapdžiūtų. Jei neturite dėžės tortui, tinka laisvai uždengta maistinė plėvelė arba didesnė dėžutė, svarbu nespausti prie kremo.

    Kadangi kremas gaminamas iš pieno produktų, ilgai kambario temperatūroje torto laikyti nereikėtų. Šis desertas labiausiai atsiskleidžia tada, kai jam leidžiama ramiai pastovėti per naktį ir susigerti.

  • Anksčiau laikytas delikatesu, dabar pamirštas: jautienos liežuvis gali nustebinti skoniu

    Jautienos liežuvis kadaise buvo laikomas šventiniu patiekalu ir dažnai atsidurdavo ant sekmadienio ar vaišių stalo. Ilgai ir ramiai verdamas jis tampa ypač minkštas, sultingas ir švelnios tekstūros, todėl tinka tiek karštam patiekalui, tiek šaltam užkandžiui.

    Nemažai žmonių subproduktų vengia dėl išankstinės nuostatos, kad jų paruošimas sudėtingas ar reikalauja specifinių įgūdžių. Iš tiesų liežuviui svarbiausia kantrybė ir laikas, o ne komplikuotos technikos: geriausią rezultatą duoda lėtas virimas aromatingame sultinyje.

    Kas lemia minkštumą?

    Liežuvis yra raumuo, todėl jam reikia daugiau laiko nei įprastiems mėsos gabalams. Verdant ant mažos ugnies, be stipraus virimo, mėsa minkštėja tolygiai, neišsausėja ir netampa kieta ar plaušinga.

    Praktiškas kriterijus paprastas: liežuvis paruoštas tada, kai šakutė lengvai sminga į storiausią vietą. Skubėjimas dažniausiai baigiasi tuo, kad mėsa būna kieta, o pjaustyti ją nepatogu.

    Svarbiausias žingsnis po virimo

    Didžiausia klaida yra palikti liežuvį atvėsti ir tik tada bandyti lupti odą. Patogiausia tai daryti iškart po virimo, kol liežuvis dar karštas: stora oda nusilupa gerokai lengviau, o vidus atsiskleidžia švelnia, aksomine tekstūra.

    Verdant susidaręs sultinys taip pat vertingas, todėl jo nereikėtų išpilti. Perkoštas jis gali tapti pagrindu sriubai, padažui ar troškiniui, o švelnus mėsos aromatas suteikia patiekalams sodrumo.

    Su kuo patiekti, kad atsiskleistų skonis?

    Jautienos liežuvis ypač gerai dera su ryškesniais, rūgštesniais ar aštresniais priedais, kurie subalansuoja jo švelnumą. Dažniausiai pasirenkamos garstyčios, krienų padažas, burokėlių salotos, taip pat marinuoti ar rauginti agurkai.

    Karštam patiekimui tinka paprasti garnyrai, pavyzdžiui, virtos bulvės ir krienų padažas, o atvėsęs liežuvis gali pakeisti naminius mėsos gaminius. Plonai supjaustyti griežinėliai patogūs sumuštiniams su rugine duona, o ant užkandžių lėkštės dera su kietai virtu kiaušiniu ir žalumynais.

    Jei norisi švelnesnio, bet charakteringo skonio, dažnai pasirenkamas majonezo ir krienų derinys, papildytas smulkintu svogūnų laišku. Toks padažas ypač tinka šaltam patiekimui, kai norisi išlaikyti lengvą, bet išraiškingą užkandžio profilį.

  • Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveras ragina suteikti ES sostinėms daugiau galios stabdyti naujus Briuselio teisės aktus. Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa jie siūlo vadinamąjį avarinį stabdį, jei nauji reikalavimai, valstybių vertinimu, tampa per didele našta valdžiai ir verslui.

    Politikų argumentas aiškus: ES konkurencingumas silpsta, o biurokratinės procedūros ir reguliavimo kaina ypač smarkiai smogia smulkiajam ir vidutiniam verslui. Laiške pabrėžiama, kad tikslas turėtų būti užkirsti kelią nereikalingoms reguliavimo išlaidoms, kurios ilgainiui gali lemti gamybos pajėgumų mažėjimą ir investicijų traukimąsi iš Europos.

    Kas yra avarinis stabdis?

    Avarinio stabdžio idėja reikštų mechanizmą, leidžiantį valstybėms narėms įsikišti ir laikinai sustabdyti naujų ES teisės aktų priėmimą ar taikymą, jei šie, jų nuomone, neproporcingai apsunkina ekonomiką. Tokia priemonė būtų skirta ne vien pavienėms išimtims, o sisteminiam filtro principui, kai politinis signalas iš sostinių galėtų pristabdyti procesą Briuselyje.

    Šis siūlymas siejamas su platesne kryptimi supaprastinti reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, apie kurią pastaraisiais metais vis dažniau kalba tiek pramonė, tiek politikai. Praktikoje tai reikštų daugiau politinio svorio nacionaliniam vertinimui, kad teisėkūros tempas nepralenktų valstybių gebėjimo įgyvendinti pokyčius.

    Supaprastinimas, leidimai ir laikinas pristabdymas

    Be avarinio stabdžio, lyderiai ragina ženkliai pagreitinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras. Jų vertinimu, ilgi derinimai stabdo investicinius projektus, didina kaštus ir mažina ES patrauklumą pramonei, ypač sektoriams, kuriems svarbus greitas pajėgumų plėtimas.

    Laiške taip pat keliama idėja tam tikrose reguliavimo srityse numatyti galimybę laikinai sustabdyti reikalavimų taikymą konkrečiam laikotarpiui, taikant prioriteto taisyklę. Tai būtų politinis bandymas suteikti ekonomikai daugiau kvėpavimo, kai įmonės susiduria su kelių reformų našta vienu metu.

    Kontekstas prieš ES lyderių susitikimą

    Raginimas pasirodė prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, kuriame lyderiai ketina aptarti ilgalaikį ES biudžetą, energijos kainas ir paramą Ukrainai. Konkurencingumo klausimas tapo vienu iš centrinių ES darbotvarkėje, ypač matant pramonės aktyvumo svyravimus ir investicijų konkurenciją su kitais regionais.

    Toliau lieka atviras esminis klausimas, kaip toks avarinis stabdis derėtų su įprasta ES teisėkūros tvarka ir institucijų pusiausvyra. Vis dėlto pats siūlymas rodo didėjantį spaudimą Komisijai ieškoti greitesnių ir verslui paprastesnių sprendimų, kad bendrosios rinkos taisyklės padėtų augti, o ne taptų papildomu barjeru.

  • Europos privatumo reguliuotojai griežtina taisykles išmaniesiems akiniams: šviesos, garsai ir atsakomybė

    Europos privatumo reguliuotojai griežtina taisykles išmaniesiems akiniams: šviesos, garsai ir atsakomybė

    Europos duomenų apsaugos institucijos siunčia aiškią žinią išmaniųjų akinių rinkai: filmuojant viešumoje turi būti lengva ir iš karto suprasti, kad žmogus yra įrašinėjamas. Europos duomenų apsaugos valdyba, vienijanti nacionalinius priežiūros organus, pateikė rekomendacijas, kurios gali pakeisti tai, kaip tokie įrenginiai kuriami ir parduodami Europoje.

    Reguliuotojų vertinimu, vienas svarbiausių principų yra skaidrumas, todėl išmaniuosiuose akiniuose turėtų veikti aiškūs signalai apie įrašymą. Siūloma derinti kelias priemones, pavyzdžiui, mirksinčias lemputes, garsinius perspėjimus ar kitas dizaino užuominas, kad aplinkiniai galėtų atpažinti įrenginį ir suprasti, kada jis renka vaizdo ar garso duomenis.

    Taip pat aptariamos ir modernesnės priemonės, kurios perkeltų perspėjimą į skaitmeninę erdvę, pavyzdžiui, pranešimai netoliese esantiems žmonėms į telefonus. Nors tokia idėja techniškai sudėtinga, ji atspindi kryptį, kuria juda privatumo priežiūra: vien vartotojo geros valios neužtenka, o skaidrumas turi būti įdiegtas pačiame produkte.

    Svarbi žinia rinkai yra ir atsakomybės klausimas. Reguliuotojai pabrėžia, kad privatumo reikalavimų laikymasis gali būti vertinamas ne tik per vartotojo elgesį, bet ir per gamintojų bei susijusių programėlių ar paslaugų teikėjų veiksmus, ypač jei jie nulemia, kaip lengvai ir nepastebimai galima filmuoti.

    Europos bendrasis duomenų apsaugos reglamentas daugiausia taikomas organizacijoms, tačiau yra išimtis asmeniniam, namų ūkio naudojimui. Vis dėlto išmaniųjų akinių atveju siūloma šią išimtį aiškinti siaurai, nes turinys dažnai greitai patenka į socialinius tinklus ir gali būti prieinamas neribotam žmonių skaičiui, o tai jau priartėja prie viešo duomenų tvarkymo.

    Kontekstas rinkoje rodo, kodėl šios rekomendacijos atsiranda dabar. Tokie gamintojai kaip „Meta“ išmaniuosius akinius pristato kaip stilingus ir diskretiškus įrenginius, o tai vartotojams patogu, bet aplinkiniams kelia daugiau rizikų. Kartu didieji žaidėjai, tarp jų „Samsung“ ir „Google“, yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant naują išmaniųjų akinių kryptį, o „Apple“ planai šioje srityje viešojoje erdvėje taip pat aptarinėjami vis dažniau.

    Nors Europos duomenų apsaugos valdybos pozicija pati savaime nėra tiesiogiai privaloma, ji paprastai tampa orientyru, kaip nacionalinės institucijos vėliau vertins realius skundus ir tyrimus. Dėl to gamintojams tai yra signalas iš anksto peržiūrėti techninius sprendimus, vartotojų informavimą ir numatytą įrenginių naudojimo scenarijų, kad atitiktų privatumo reikalavimus dar prieš pasirodant naujiems produktams.

    Reguliuotojai taip pat kalba apie poreikį kurti bendrus, visai rinkai taikomus standartus, kurie padėtų žmonėms atpažinti išmaniuosius akinius ir suprasti, kaip tvarkomi duomenys. Praktikoje tai gali reikšti, kad Europoje įsitvirtins aiškesnės, vienodesnės taisyklės, o įrenginių dizainas taps mažiau nematomas, bet labiau prognozuojamas aplinkiniams.

    Privatumo tema išmaniųjų akinių kontekste vis labiau susikerta ir su dirbtinis intelektas pažanga, nes įrenginiai gali ne tik filmuoti, bet ir realiu laiku atpažinti objektus, versti tekstą ar apibendrinti aplinką. Tokios funkcijos didina patogumą, tačiau kartu kelia klausimų, kaip užtikrinti, kad viešumoje renkami duomenys būtų minimalūs, aiškiai paaiškinti ir tvarkomi teisėtai.

  • Bitcoin krito žemiau 82 000 JAV dolerių: likvidacijų banga per parą perkopė 770 mln.

    Bitcoin krito žemiau 82 000 JAV dolerių: likvidacijų banga per parą perkopė 770 mln.

    Bitcoin kaina pirmadienio vakarą nusileido žemiau 82 000 JAV dolerių ribos, o kartu smuko ir kitos didžiosios kriptovaliutos. Rinkoje suaktyvėjo priverstinis pozicijų uždarymas, vadinamosios likvidacijos, kurios per 24 valandas viršijo 770 mln. JAV dolerių.

    Remiantis viešai skelbiamais „CoinGlass“ duomenimis, didžioji dalis likvidacijų teko ilgosios krypties sandoriams, kai prekiautojai statė už kainos augimą. Tokia statistika paprastai rodo staigų rinkos judesį ir per didelį svertinių pozicijų kiekį, todėl kritimas įgauna pagreitį.

    Per tą patį laikotarpį „Ethereum“ taip pat smuko, o dalis kitų populiarių kriptovaliutų patyrė dar ryškesnius nuosmukius. Tokiais atvejais investuotojų nuotaikas dažnai lemia ne vien konkrečios kripto rinkos naujienos, bet ir platesnė rizikos apetito dinamika finansų rinkose.

    Kas skatina kritimą?

    Analitikai kritimą sieja su makroekonominiais veiksniais ir atsargesniu investuotojų elgesiu prieš svarbius infliacijos rodiklių pranešimus JAV. Kai rinkos laukia duomenų, galinčių pakeisti palūkanų normų lūkesčius, rizikingesni aktyvai, įskaitant kriptovaliutas, neretai patiria pardavimo spaudimą.

    Prie nuotaikų prisidėjo ir silpnesnis institucinis srautas: JAV biržose prekiaujami spot bitcoin ETF pastaruoju metu fiksavo reikšmingus grynuosius išėjimus. Tai signalas, kad trumpuoju laikotarpiu dalis didesnių investuotojų mažina pozicijas arba fiksuoja pelną.

    Kodėl likvidacijos taip greitai išauga?

    Likvidacijos įvyksta tuomet, kai prekiautojo svertinė pozicija biržoje automatiškai uždaroma dėl per didelių nuostolių arba nepakankamo užstato. Kuo daugiau rinkoje sverto, tuo didesnė tikimybė, kad kainai pajudėjus žemyn suveiks grandininė reakcija.

    Svarbu įvertinti, kad likvidacijų suvestinės remiasi viešais duomenimis ir gali neparodyti viso vaizdo. Vis dėlto net ir tokie skaičiai padeda suprasti, kada korekcija yra ne vien „ramus“ kainos kritimas, o staigus, sverto paskatintas išsipardavimas.

    Ką stebi rinka toliau?

    Artimiausiu metu dėmesys krypsta į JAV makroekonominius rodiklius, obligacijų pajamingumų ir JAV dolerio kryptį, taip pat į ETF srautus. Jei išėjimai tęsis, spaudimas kainai gali išlikti, o techniniu požiūriu rinka gali ieškoti naujos palaikymo zonos.

    Tuo pat metu dalis rinkos dalyvių pabrėžia, kad trumpalaikė korekcija nebūtinai paneigia ilgesnio laikotarpio augimo scenarijų. Tačiau po staigių likvidacijų bangų dažnai seka atsargesnis prekybos etapas, kai investuotojai iš naujo perskaičiuoja riziką.

  • Po 6 metų tylos pajudėjo bitkoinų banginis: pervedė 4 582 BTC, vertus apie 347 mln. eurų

    Po 6 metų tylos pajudėjo bitkoinų banginis: pervedė 4 582 BTC, vertus apie 347 mln. eurų

    Kriptovaliutų rinkoje užfiksuotas didelis judesys: po ilgo neveiklumo suaktyvėjo vadinamasis bitkoinų banginis ir pervedė 4 582 BTC į kelis naujus adresus. Pagal viešai stebimus blokų grandinės duomenis, šio pervedimo vertė tuo metu siekė apie 347 mln. eurų.

    Analitikai nurodo, kad lėšos buvo išskaidytos į penkis gavėjo adresus, o iš jų kol kas nebuvo akivaizdžių ženklų, kad bitkoinai būtų skubiai keliavę į biržas. Tokia struktūra dažnai siejama su piniginių pertvarkymu, saugumo didinimu arba pasiruošimu vėlesniems veiksmams.

    Ką rodo blokų grandinės duomenys?

    Minėta piniginė šiuos 4 582 BTC buvo gavusi 2020 metais, kai jų vertė rinkoje buvo gerokai mažesnė. Per šešerius metus bitkoino kaina išgyveno kelis ciklus, o ankstyvųjų turėtojų piniginių suaktyvėjimas rinkoje paprastai sulaukia didelio dėmesio.

    Viešai prieinami onchain įrankiai leidžia sekti pervedimų kryptis ir vertinti, ar lėšos patenka į kriptovaliutų biržas, kur dažniau įvyksta pardavimai. Vis dėlto vien pervedimas dar nereiškia, kad savininkas ketina iškart realizuoti turto dalį.

    Kodėl banginių judėjimas svarbus rinkai?

    Didelių piniginių aktyvumas dažnai veikia rinkos nuotaikas, nes dalis investuotojų tai interpretuoja kaip galimą pasiruošimą pardavimui. Kita vertus, stambūs turėtojai neretai perkelia lėšas dėl saugumo, naujų saugojimo sprendimų ar rizikų valdymo.

    Panašūs atvejai kartojasi: pastarosiomis savaitėmis fiksuotas ir kitas didelis pervedimas, kai po ilgesnės pertraukos buvo pajudinta apie 4 500 BTC. Tokie signalai paprastai sutampa su jautresniais kainos etapais, kai rinkoje formuojasi nauji palaikymo ar pasipriešinimo lygiai.

    Bitkoino kaina ir artimiausio laikotarpio lūkesčiai

    Pervedimo fone bitkoino kaina per parą smuktelėjo ir trumpam buvo nusileidusi iki žemesnio vietinio lygio, tačiau ryškesnio lūžio neįvyko. Rinkos dalyviai šiuos svyravimus dažnai vertina kaip persigrupavimą po ankstesnių judesių.

    Dalies prekybos įmonių ir analitikų vertinimu, artimiausiomis savaitėmis bitkoinas gali judėti gana aiškiame kainų intervale, o kryptį lems tiek makroekonominės naujienos, tiek paklausos dinamika biržose. Investuotojams primenama, kad kriptovaliutų rinka išlieka itin nepastovi, o dideli pervedimai savaime nėra vienareikšmis signalas.

  • Paryžiaus „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų: taikosi mažinti ryžių auginimo metano emisijas

    Paryžiaus „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų: taikosi mažinti ryžių auginimo metano emisijas

    7 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Paryžiuje įsikūręs klimato technologijų startuolis „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų A serijos investiciją, kuri, bendrovės teigimu, buvo viršyta pagal investuotojų paklausą. Lėšos bus nukreiptos ryžių auginimo dekarbonizacijos projektų plėtrai ir mastelio didinimui.

    Finansavimo raundui vadovavo „Colam Impact“, o prie jo prisidėjo „Proparco“, „Suma Capital“, „elea“, „Working Capital Fund“, „Albo“ ir „BPI France“. Esami investuotojai „Serena & make sense“ (per „Racine²“) ir „Technmind“ taip pat atnaujino paramą.

    „CarbonFarm“ kuria reikalingą infrastruktūrą vienai didžiausių dar neišnaudotų pasaulio dekarbonizacijos galimybių. Projekto vystymo kompetencijos, klimato finansų ir skaitmeninės MRV derinys leidžia sukurti išskirtinai lengvai plečiamą platformą ryžių sektoriuje“, – sakė „Colam Impact“ investicijų direktorė Benjamine Friderich.

    Kaip veikia „CarbonFarm“ sprendimas

    Bendrovę 2021 metais įkūrė Vassily Carantino ir James Hastwell. „CarbonFarm“ dirba su ryžių augintojais, kooperatyvais, agroverslo įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, valdžios institucijomis ir vietos projektų vystytojais, kad padėtų kurti, finansuoti ir įvertinti didelio patikimumo projektus.

    Startuolis nurodo, kad jo technologija sukurta bendradarbiaujant su akademinėmis institucijomis, tarp jų Kornelio universitetu, INRAE ir Europos kosmoso agentūra. Sprendimuose naudojama palydovinių vaizdų analizė su DI, lauko duomenų surinkimo įrankiai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų modeliavimas, leidžiantys vertinti pokyčius lauko lygiu.

    Įmonė teigia veikianti 19 šalių Azijoje, Europoje, Afrikoje ir Amerikoje. Tarp partnerių minimos maisto ir agroverslo bendrovės, taip pat vystomojo bendradarbiavimo organizacijos bei technologijų įmonės, įskaitant „Google“.

    Kodėl ryžių auginimas tapo metano taikiniu

    „CarbonFarm“ skaičiuoja, kad ryžių auginimas sudaro apie 12 proc. pasaulinių žmogaus sukeltų metano emisijų. Metanas trumpuoju laikotarpiu daro itin stiprų poveikį klimato kaitai, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų sulėtinti temperatūros kilimą.

    Anot bendrovės, viena iš efektyviausių krypčių yra vandens valdymas ryžių laukuose, kai laukai periodiškai nusausinami, o ne nuolat užliejami. Teigiama, kad taip emisijas galima mažinti iki 50 proc., o vandens sunaudojimą iki 30 proc., nepabloginant derliaus.

    „Mastelis neatsiras pakeičiant vietos grandinės dalyvius, jis atsiras juos aprūpinant įrankiais. Jie geriausiai išmano ūkininkavimo sistemas ir turi ryšius, kurie leidžia pokyčiams įvykti“, – sakė „CarbonFarm“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vassily Carantino.

    Gautas finansavimas bus skirtas didinti veiklą Azijoje, Afrikoje ir Europoje bei spartinti plėtrą Lotynų Amerikoje. Taip pat planuojama investuoti į technologijas ir kompetencijas, reikalingas projektų vystymui, finansavimui, sertifikavimui ir jų integracijai į įmonių tiekimo grandines bei reguliuojamas anglies rinkas.

  • „Binance“ VIP vadovė: rizikos fondai aktyviai ieško arbitražo galimybių kriptobiržose

    „Binance“ VIP vadovė: rizikos fondai aktyviai ieško arbitražo galimybių kriptobiržose

    Tradiciniai rizikos fondai vis dažniau domisi prekyba kriptovaliutų platformose, o pagrindinis jų taikinys – arbitražo strategijos, leidžiančios išnaudoti kainų skirtumus tarp panašių instrumentų. Apie tai konferencijos Token2049 metu kalbėjo „Binance“ VIP ir institucinių klientų padalinio vadovė Catherine Chen.

    Pasak jos, dalis fondų anksčiau kriptoturtą stebėjo labiau iš smalsumo, tačiau dabar klausimai darosi praktiški: kaip greitai įeiti į rinką, kokios yra vykdymo sąlygos ir kur realiai atsiranda kainų neatitikimų. Didžiausią dėmesį jie skiria arbitražui, susietam su tradicinių finansų instrumentais, kurie siūlomi kriptovaliutų prekybos vietose.

    Kas keičia arbitražo patrauklumą?

    Catherine Chen teigė, kad pastaruoju metu svarbiai pagerėjo rinkos gylis ir likvidumas, todėl instituciniams dalyviams lengviau vykdyti didesnius pavedimus. Kitas esminis veiksnys – prekyba vyksta visą parą, tad kainų formavimasis tęsiasi ir savaitgaliais, kai tradicinės biržos nedirba.

    Jos vertinimu, būtent savaitgalio kainų paieška ir nenutrūkstama prekyba sudaro sąlygas dažniau pastebėti trumpalaikius kainų neatitikimus, ypač kai kriptovaliutų platformose atsiranda su tradicine rinka susietų produktų. Chen atkreipė dėmesį, kad mažesnėse prekybos vietose anksčiau neretai trūkdavo likvidumo, kuris yra būtinas rizikos fondams.

    Augimas juntamas, bet proveržio per naktį nesitiki

    Nors susidomėjimas auga, „Binance“ atstovė pabrėžė, kad procesas dar ankstyvoje stadijoje. Ji prognozavo, kad reikšmingesnius institucinių srautų pokyčius labiau verta stebėti per artimiausius 12–18 mėnesių, o ne laukti staigaus šuolio.

    „Dažnai, kai pradedame matyti pirmuosius signalus, būtent tada verta atidžiau stebėti judėjimą per artimiausius 12–18 mėnesių. Manau, tai tikrai įdomu“, – sakė Catherine Chen.

    Chen taip pat teigė, kad vyksta ir priešingas judėjimas: kriptoturto rinkoje gimę klientai plečia savo priemonių spektrą tradicinių finansų kryptimi ir konstruoja hibridinius portfelius. Tokia kryptis rodo, kad riba tarp kriptoturto ir įprastų finansinių produktų instituciniams dalyviams tampa vis mažiau kategoriška.

    Kokie skaičiai rodo tendenciją?

    Interviu metu paminėti duomenys rodo sparčią su tradiciniais instrumentais susietų produktų plėtrą platformoje. Pasak Chen, su akcijomis susieto turto apimtis valdyme padidėjo nuo maždaug 730–820 mln. eurų iki maždaug 1,3 mlrd. eurų.

    Taip pat, jos teigimu, su tradiciniais instrumentais susietų neterminuotų ateities sandorių apyvarta nuo maždaug 18–27 mlrd. eurų per mėnesį pradžioje išaugo iki maždaug 365 mlrd. eurų kas 30 dienų. Vis dėlto Chen pabrėžė, kad net ir augant šiems skaičiams, jie išlieka santykinai nedideli, palyginti su didžiausiomis tradicinėmis rinkomis.

    Kur daugiausia neapibrėžtumo?

    „Binance“ atstovė išskyrė, kad tiek žetonizacija, tiek prekyba per skirtingas turto klases dar neturi vieningo, visiems priimtino standarto. Dėl to skirtingos institucijos vertina rizikas nevienodai, o technologiniai sprendimai ir taisyklės įvairiose jurisdikcijose gali skirtis.

    „Kai reguliuotojas pateikia aiškų, auksinį veiklos pagrindą, tuomet viskas stoja į vietas“, – sakė Catherine Chen.

    Jos vertinimu, būtent reguliacinis aiškumas taps svarbiausiu veiksniu, kuris nulems, kaip greitai tradicinių finansų ir kriptoturto prekyba priartės viena prie kitos. Instituciniams investuotojams svarbu ne tik produktų įvairovė, bet ir taisyklės, pagal kurias užtikrinamas atsiskaitymas, rizikų kontrolė ir rinkos priežiūra.

  • Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienoje įsikūręs startuolis „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kuri bus skirta DI sprendimams statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui plėtoti. Bendrovė teigia kurianti vadinamąją DI operacinę sistemą, kuri automatizuoja daug laiko atimančius „back-office“ procesus – nuo sąskaitų tikrinimo iki medžiagų apskaitos.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fortino Ventures“, taip pat prisidėjo „Rise PropTech“ ir „CuriosityVC“, o prie finansavimo prisijungė ir ankstesnis investuotojas „Hansmann Family Office“. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos į plėtrą už jau įsitvirtinusių rinkų Austrijoje ir Vokietijoje ribų, naujų DI modulių kūrimą ir komandos augimą Vienos būstinėje.

    Kas tiksliai automatizuojama?

    „reebuild“ platforma apdoroja gaunamus dokumentus eilutė po eilutės, nesvarbu, ar tai PDF failas, nuotrauka, skenuotas dokumentas, ar elektroninė sąskaita. Šie duomenys paverčiami struktūruota informacija, kuri vėliau naudojama sąskaitų derinimui, kaštų kontrolei, užsakymų patvirtinimų ir važtaraščių sutikrinimui bei medžiagų judėjimo sekimui.

    Bendrovė akcentuoja, kad sistema mokosi iš komercijos vadovų sprendimų ir laikui bėgant mažina pasikartojančio administracinio darbo apimtį. Statybvietėje darbų vadovas gali nufotografuoti važtaraštį programėle, o dokumentas iš karto susiejamas su konkrečiu projektu ir užsakymu.

    Kodėl tai aktualu statybų rinkai?

    Statybų įmonėse administraciniai procesai dažnai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, popieriniais segtuvais ir rankiniu dokumentų sutikrinimu, o sąskaitų tvirtinimas ne visada yra skaidrus. Tokia praktika reiškia lėtesnius mokėjimus, didesnę klaidų riziką ir prarandamas galimybes pasinaudoti ankstyvo apmokėjimo nuolaidomis.

    „reebuild“ siekia šią spragą užpildyti DI agentais, kurie paruoštų darbą žmonėms: atpažintų pasikartojančias užduotis, pažymėtų neatitikimus ir pasiūlytų kitą veiksmą, tačiau galutinį sprendimą dėl patvirtinimų paliktų komandoms. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip pavienis įrankis, o kaip procesus iš esmės perstatanti infrastruktūra.

    Augimo rodikliai ir planai

    Pasak bendrovės, per platformą jau yra apdorota daugiau nei 530 mln. eurų sąskaitų apimties dokumentų, o tarp klientų – daugiau nei 120 statybų įmonių ir NT vystytojų. „reebuild“ nurodo, kad sistema automatiškai sutvarkė daugiau nei 345 000 dokumentų ir turi daugiau nei 2 350 aktyvių naudotojų.

    Bendrovė teigia, kad sąskaitų apdorojimo trukmę pavyko sutrumpinti nuo daugiau nei 20 minučių iki maždaug 3 minučių, o pirkimų kaštai kai kuriuose atvejuose esą sumažėjo iki 20 proc. Tolimesnis tikslas – kurti DI modulius, kurie uždengtų visą komercinę rangovų grandinę nuo sąmatų iki apskaitos, taip priartėjant prie „agentinio“ biuro modelio.

    „Mes šios industrijos problemas žinome iš pirmų rankų ir „reebuild“ kuriame kartu su klientais, labai arti statybviečių kasdienybės. Daug programinės įrangos, su kuria statybų įmonės dirba šiandien, per dešimtmečius beveik nepasikeitė“, – sakė „reebuild“ vadovas ir įkūrėjas Alexanderis Kornellas.

    „Manome, kad dabar pats metas statybų įmonėms skaitmeninti ir automatizuoti „back-office“ procesus naudojant SaaS ir DI. „reebuild“ turi komandą, galinčią tai įgyvendinti, o įkūrėjų šaknys siekia statybų sektorių“, – sakė „Fortino Ventures“ partneris Wouteris Goossensas.