CP v2

Blog

  • Gyventojų dėmesiui: Vilniuje sprendžiamas namų administratoriaus pasirinkimas keturiems adresams

    Vilniuje pradedama procedūra dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo keturiems daugiabučiams. Sprendimas svarbus gyventojams, nes nuo administratoriaus priklauso kasdienė namo priežiūra, remonto planavimas ir sąskaitų skaidrumas.

    Procedūra taikoma pastatams Polocko g. 48, Šilutės g. 13, Kalvarijų g. 42 ir Žirnių g. 86. Pastarasis objektas identifikuojamas ir unikaliu numeriu 1094-0488-0022, kuris naudojamas Nekilnojamojo turto registro duomenyse.

    Bendrojo naudojimo objektų administratorius organizuoja laiptinių, stogo, fasado, inžinerinių sistemų priežiūrą, avarinių situacijų šalinimą ir rangovų darbų kontrolę. Praktikoje tai reiškia, kad administratorius tampa pagrindiniu atsakingu subjektu už namo ūkį ir gyventojų sprendimų įgyvendinimą.

    Pastaraisiais metais gyventojai vis dažniau kelia reikalavimus didesniam skaidrumui: aiškioms darbų sąmatoms, detalioms ataskaitoms ir pagrįstoms administravimo sąnaudoms. Taip pat daug dėmesio skiriama energinio efektyvumo sprendimams, nes šilumos ir elektros kainų svyravimai didina spaudimą ieškoti ilgalaikių taupymo priemonių.

    Gyventojams aktualu įsitraukti į pasirinkimo procesą, nes sprendimas daro tiesioginę įtaką paslaugų kokybei ir galutinei mėnesio įmokų sumai. Paprastai vertinama administratoriaus patirtis, reagavimo greitis, komunikacija su gyventojais, rangovų parinkimo praktika ir finansinių ataskaitų aiškumas.

    Jeigu namo bendrija ar gyventojai turi pastabų dėl administravimo, svarbu jas teikti nustatyta tvarka ir aktyviai dalyvauti susirinkimuose ar balsavimuose. Tokiu būdu lengviau užtikrinti, kad sprendimai atitiktų daugumos interesą ir būtų įgyvendinami laiku.

  • Barboros Radvilaitės gatvėje šalinamos nudžiūvusios liepos: arboristai įspėja dėl rizikų

    Barboros Radvilaitės gatvėje artimiausiu metu bus šalinamos dvi nudžiūvusios mažalapės liepos. Kaip nurodo specialistai, abu medžius įvertino arboristai ir jų išvadose pažymėta, kad liepos yra žuvusios, todėl jų atkurti nebeįmanoma.

    Apžiūros metu ant kamienų fiksuota atšokusi žievė, taip pat matyti alksniabudės vaisiakūniai. Tokie požymiai paprastai rodo pažengusią medienos irimo stadiją, kai medis praranda stabilumą ir didėja lūžimo ar virtimo tikimybė.

    Šalinimas mieste dažniausiai atliekamas pirmiausia dėl saugumo, ypač jei medžiai auga šalia važiuojamosios dalies ar intensyviai naudojamų pėsčiųjų takų. Nudžiūvę ar pažeisti medžiai gali tapti pavojingi ne tik per audras, bet ir esant stipresniems vėjo gūsiams.

    Šalia šalinamų medžių augančios dar dvi mažalapės liepos įvertintos kaip nepatenkinamos būklės. Joms planuojama taikyti arboristines priemones, kurios paprastai apima lajos stabilizavimą, sausų šakų šalinimą ir kitus darbus, mažinančius riziką ir padedančius pristabdyti būklės blogėjimą.

    Pastaraisiais metais miestų želdiniams vis dažniau kenkia užsitęsusios sausros, karščio bangos ir staigūs temperatūrų svyravimai, o gatvėse medžius papildomai silpnina druskos, dirvos suslėgimas bei ribota šaknų erdvė. Dėl to savivaldybės vis dažniau remiasi instrumentiniais tyrimais ir arboristų vertinimais, kad pavojingi medžiai būtų identifikuoti dar iki nelaimių.

    Jei gyventojai pastebi aiškius medžių džiūvimo ar pavojingų šakų požymius, rekomenduojama apie tai pranešti atsakingoms miesto tarnyboms. Tai leidžia greičiau suplanuoti apžiūrą ir sprendimus, o kartu sumažina riziką praeiviams bei eismo dalyviams.

  • Vilniuje bręsta lūžis dėl namų administratoriaus: kas keisis Baltajame skg. ir aplinkinėse gatvėse?

    Vilniuje svarstomas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas ar keitimas keliuose daugiabučiuose: Baltajame skg. 7, B. Dvariono g. 15, M. Antokolskio g. 13 ir Baltosios Vokės g. 45. Tokie sprendimai paprastai priimami tuomet, kai gyventojai nori didesnio skaidrumo, aiškesnių sąskaitų ar geresnės namo priežiūros.

    Daugiabučio administratoriaus funkcija apima kasdienę ūkio priežiūrą ir organizavimą: avarinių gedimų šalinimą, rangovų parinkimą, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, taip pat darbų planavimą. Praktikoje tai tiesiogiai veikia ir paslaugų kokybę, ir gyventojų mokamas sumas už namo administravimą bei atliktus darbus.

    Administratoriaus keitimas dažniausiai susijęs su gyventojų lūkesčiais dėl greitesnės reakcijos į gedimus, geresnio informavimo ir griežtesnės rangovų kontrolės. Taip pat vis dažniau akcentuojama, kad sprendimai turi būti pagrįsti aiškiais darbų aprašymais, palyginamais įkainiais ir realiai pasiekiamais terminais.

    Kas yra bendrieji objektai

    Bendrojo naudojimo objektai paprastai apima laiptines, stogą, fasadą, rūsius, bendrąsias inžinerines sistemas, šilumos punktą, vandentiekio ir nuotekų stovus. Nuo to, kaip administratorius organizuoja jų priežiūrą, priklauso ir pastato techninė būklė, ir ilgalaikės išlaidos remontui.

    Pastaraisiais metais daugelyje miestų augo dėmesys energiniam efektyvumui, planiniams atnaujinimo darbams bei gedimų prevencijai. Dėl to administratoriams keliami didesni reikalavimai laiku pateikti ataskaitas, kaupti dokumentus, pagrįsti darbų būtinumą ir užtikrinti, kad gyventojai gautų aiškią informaciją prieš priimant sprendimus.

    Kaip paprastai priimami sprendimai

    Sprendimai dėl administratoriaus pasirinkimo ar keitimo priimami gyventojams apsisprendžiant nustatyta tvarka, įvertinus pasiūlymus ir administravimo sąlygas. Gyventojams svarbu palyginti ne tik administravimo įkainį, bet ir tai, kaip bus organizuojami pirkimai, kokia bus gedimų registravimo tvarka, kokios ataskaitos teikiamos ir kaip dažnai.

    Jei numatomas administratoriaus keitimas, įprastai aktualu užtikrinti sklandų dokumentų ir sukauptos informacijos perdavimą, kad nenutrūktų sutarčių vykdymas ir avarinių situacijų valdymas. Taip pat verta iš anksto sutarti, kokie darbai laikomi prioritetiniais artimiausiam sezonui, pavyzdžiui, stogo, šildymo sistemos ar laiptinės būklės klausimai.

    Į ką gyventojams atkreipti dėmesį

    Renkantis administratorių, gyventojams naudinga prašyti aiškiai apibrėžto paslaugų paketo ir pavyzdinių ataskaitų, kad būtų galima suprasti, už ką mokama. Praktika rodo, kad svarbūs kriterijai yra reagavimo laikas, darbų kainodaros skaidrumas, nuolatinė komunikacija ir aiški atsakomybė už rangovų kontrolę.

    Taip pat rekomenduojama įvertinti, kaip bus planuojami didesni darbai ir kaip gyventojai bus informuojami apie sąmatas, garantijas bei darbų eigą. Kuo daugiau aiškumo sprendimo priėmimo stadijoje, tuo mažiau ginčų kyla vėliau, kai darbai jau vykdomi ir gyventojai gauna sąskaitas.

  • Sodininkų bendrijoje „Pušynas“ bręsta permainos: rinks pirmininką ir spręs gatvių perdavimą

    Sodininkų bendrijos „Pušynas“ pirmininko sprendimu 2026 metų spalio 28 dieną šaukiamas visuotinis narių susirinkimas. Jis vyks 18.00 valandą bendrijos teritorijoje, prie buvusio vandens bokšto.

    Susirinkimo pradžioje numatyta išsirinkti susirinkimo pirmininką, sekretorių ir balsų skaičiavimo komisiją. Vėliau nariai tvirtins bendrijos veiklos, revizijos komisijos ir finansines ataskaitas už 2025 metus.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos rinkimai. Tokie sprendimai paprastai lemia, kokiu tempu bus tvarkomi infrastruktūros klausimai, bendrijos mokesčiai ir ilgalaikiai projektai.

    Taip pat planuojama svarstyti bendrijai priklausančių gatvių perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei klausimą. Nuo to gali priklausyti gatvių priežiūros, remonto ir žiemos darbų organizavimas, taip pat atsakomybės pasiskirstymas tarp bendrijos ir savivaldybės.

    Dar vienas aktualus klausimas – bendrijos sodo vandens likimas. Nariai spręs, kaip toliau bus organizuojamas vandens tiekimas ir priežiūra, atsižvelgiant į eksploatacijos kaštus bei infrastruktūros būklę.

    Susirinkime bus teikiama tvirtinti 2026 metų metinė pajamų ir išlaidų sąmata. Po pagrindinių klausimų numatytos diskusijos ir kiti narių iškelti klausimai.

    Jeigu nesusirinks kvorumas, pakartotinis visuotinis susirinkimas bus šaukiamas po 14 dienų, 2026 metų lapkričio 14 dieną 11.00 valandą toje pačioje vietoje ir pagal tą pačią darbotvarkę.

    Su siūlomų sprendimų projektais, taip pat pateikti pasiūlymus ar klausimus bus galima susirinkimo dieną nuo 10.30 valandos prie buvusio vandens bokšto. Susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas.

  • Vilniuje žemės ūkio sklypą nori paversti namų valda: paskirtis keičiama 10 darbo dienų

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0160:0905, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskiriamas žemės ūkio paskirčiai, o jo naudojimo būdas nurodomas kaip kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtį keisti į kitą ir nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms. Tokie pakeitimai praktikoje reiškia, kad sklypas būtų orientuojamas į gyvenamąją statybą, jeigu vėliau tam būtų įvykdytos visos papildomos procedūros.

    Prašymo viešinimo laikotarpis truks 10 darbo dienų, nuo 2026 metų spalio 14 dienos iki 2026 metų spalio 27 dienos. Šiuo metu gyventojai ir suinteresuotos šalys turi teisę susipažinti su pateikta informacija ir pateikti pastabas ar pasiūlymus.

    Pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Be to, pastabos priimamos ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, kuri naudojama viešinimui ir derinimo procedūroms.

    Specialistai primena, kad paskirties ar naudojimo būdo keitimas savaime nereiškia automatinės teisės nedelsiant pradėti statybas. Vėlesniuose etapuose paprastai vertinamas atitikties teritorijų planavimo dokumentams klausimas, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros galimybės, aplinkosauginiai reikalavimai ir kitos procedūros, kurios priklauso nuo konkrečios vietos ir planuojamos plėtros.

  • Vilniuje svarstomas žemės sklypo paskirties keitimas į gyvenamąją: ką tai reiškia gyventojams

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0170:0001, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, kaip kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

    Pareiškėjas siekia, kad sklypo paskirtis būtų pakeista į kitą, numatant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Toks keitimas paprastai reiškia galimybę sklype planuoti individualių namų statybas, tačiau tai dar nereiškia automatinio leidimo pradėti statybas.

    Kaip nurodo savivaldybė, prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų spalio 14 dienos iki 2026 metų spalio 27 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti su pateikta informacija ir pateikti argumentuotus pasiūlymus.

    Ką realiai keičia paskirties pakeitimas?

    Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra administracinė procedūra, kuri nustato, kokia veikla sklype gali būti laikoma prioritetine. Jeigu sklypui būtų nustatytos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, atsirastų prielaidos rengti projektinius sprendinius gyvenamajai statybai, spręsti privažiavimo ir inžinerinių tinklų klausimus.

    Praktikoje tokie sprendimai ypač jautrūs vietos bendruomenėms, nes gali keisti teritorijos užstatymo intensyvumą, transporto srautus ir infrastruktūros poreikius. Dėl to savivaldybės viešinimo etapas laikomas svarbia procedūros dalimi, suteikiančia galimybę gyventojams išsakyti poziciją dar iki priimant sprendimus.

    Kur ir kaip teikti pasiūlymus?

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu. Taip pat pasiūlymai gali būti teikiami per teritorijų planavimo procesams skirtą valstybės informacinę sistemą, kurioje fiksuojami procedūriniai veiksmai ir suinteresuotų asmenų pastabos.

    Gyventojams rekomenduojama teikiant pastabas remtis konkrečiais argumentais, pavyzdžiui, susisiekimo saugumu, inžinerinių tinklų pajėgumais, aplinkos apsaugos aspektais ar planuojamu užstatymo pobūdžiu. Tokia informacija paprastai turi didžiausią svorį vertinant, ar prašomas keitimas atitinka viešąjį interesą.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimo terminas yra ribotas, todėl pastabas svarbu pateikti iki nustatytos pabaigos datos.

  • Vilnius taps „Merginos su drakono tatuiruote“ aikštele: kur ir kada ribos eismą

    Vilniuje pradedami naujo serialo „Mergina su drakono tatuiruote“ filmavimo darbai. Projektas kuriamas pagal Stiego Larssono romaną, išgarsinusį Millennium knygų seriją, kurios tiražai pasaulyje perkopė 100 000 000 egzempliorių ribą.

    Pasakojimo centre išlieka žurnalistas Mikaelis Blomkvistas ir programišė Lisbeth Salander, tiriantys daugiau nei prieš tris dešimtmečius įvykusį dingimą. Ieškodami atsakymų, jie atsiduria pavojingų šeimos paslapčių ir įtakos kovų epicentre.

    Naujoji ekranizacija kuriama šių dienų kontekste, todėl daugiau dėmesio skiriama skaitmeninių duomenų galiai, informacijos saugumui ir smurto prieš moteris temai. Pastaraisiais metais Europos ekranizacijose vis dažniau akcentuojama, kaip technologijos keičia tyrimus, manipuliacijas ir visuomenės poliarizaciją.

    Serialą kuria britų kompanija „Left Bank Pictures“, žinoma dėl „The Crown“ ir „Dept. Q“. Tokie tarptautiniai projektai Vilniuje nėra naujiena, tačiau kino industrijos atstovai pabrėžia, kad sostinė vertinama dėl architektūros įvairovės, kvalifikuotų komandų ir konkurencingų gamybos sąlygų.

    Vilnius virsta ateities Švedija

    Lygiagrečiai sostinėje tęsiami ir švedų serialo „10 with a Flag“ filmavimai. Šio šešių dalių projekto veiksmas nukelia į 2050 metus, kur po skaitmeninio žlugimo žmonių gyvenimą lemia genetiniai duomenys ir visuomenės suskirstymas į klases.

    Pagrindiniai herojai Livia ir Isakas laukiasi kūdikio, tačiau sužino, kad jo genetinėje ataskaitoje atsiranda paslaptinga raudona vėliava. Tai tampa kibirkštimi istorijai apie kontrolę, privatumo ribas ir bandymą apginti šeimą sistemoje, kurioje informacija yra valdžia.

    Serialą režisuoja Andersas Hazelius, scenarijų veda Petteris Rosenlundas, o prodiusuoja Švedijos kompanija „Kärnfilm“. Projekto premjera Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT eteryje numatyta 2027 metų rudenį.

    Kur laikinai keisis eismas

    Vilniaus kino biuras informuoja, kad filmavimų metu numatomi laikini eismo ir parkavimo ribojimai skirtingose miesto vietose. Kai kur filmavimo komandos trumpam stabdys pėsčiųjų, dviratininkų ar automobilių srautus, o dalyje teritorijų bus rezervuojamos stovėjimo vietos.

    Gyventojams taip pat primenama, kad filmavimo metu gali būti naudojami imitaciniai ar dujiniai ginklai, o kai kur bus filmuojamos kaskadinės scenos su policijos uniformas vilkinčiais aktoriais. Praeivių prašoma neišsigąsti, o apie filmavimus atsakingos tarnybos būna informuotos iš anksto.

    Konkrečios vietos ir laikai priklauso nuo filmavimo grafiko, todėl planuojantiems keliones mieste rekomenduojama sekti Vilniaus kino biuro ir savivaldybės skelbiamą aktualią informaciją. Tai padeda išvengti spūsčių ir netikėtų maršruto pokyčių.

  • Nugalėtojų gatvėje šalinami avariniai medžiai: ką privalo žinoti gyventojai ir vairuotojai

    Informuojame, jog vykdant želdinių priežiūros darbus, planuojama šalinti 4 vnt. sausus, avarinės būklės medžius – adresu Nugalėtojų g. 21B,C. Medžiai kelia pavojų pėsčiųjų ir eismo saugumui.

  • Podkolanovės vėl madingos: kaip jas dėvėti 2026 metų rudenį, kad neatrodytų kičas?

    Podkolanovės vėl madingos: kaip jas dėvėti 2026 metų rudenį, kad neatrodytų kičas?

    Nuo mokyklinės detalės iki mados akcento

    Ilgą laiką podkolanovės buvo siejamos su praktiškumu ar mokyklinėmis uniformomis, o vėliau daugeliui tapo nepageidaujamu, pasenusiu garderobo elementu. Mados pasaulyje jos ypač prastą reputaciją įgijo dėl kūno spalvos variantų, kurie dažnai atrodė kaip atsitiktinė apatinio trikotažo detalė.

    Tačiau 2026 metų rudenį podkolanovės grįžta jau kaip sąmoningai pasirenkamas stiliaus akcentas. Jos vis dažniau nebeslepiamos po kelnėmis ar ilgesniais sijonais, o derinamos taip, kad būtų matomos ir kurtų visą įvaizdžio nuotaiką.

    Kaip dėvėti, kad atrodytų moderniai

    Šį sezoną ryškėja kryptis, kai podkolanovės tampa tarpine grandimi tarp klasikinių pėdkelnių ir kojinių: jos suteikia sluoksniavimo efektą ir vizualiai „suriša“ avalynę su apranga. Stilingiausiai atrodo tamsesni, matiniai arba pusiau permatomi modeliai, kurie neatrodo kaip atsitiktinis sprendimas.

    Modernų įspūdį dažniausiai kuria aiškus kontrastas arba sąmoningas vientisumas: juodos podkolanovės su juodais bateliais, arba tamsūs tonai, pakartoti sijone, švarke ar palte. Sportiškesni variantai su juostomis gali veikti, jei visa stilistika sąmoningai pasuka į preppy ar streetwear pusę.

    Įžymybės diktuoja kryptį

    Mados savaitėse ir gatvės stiliuje podkolanoves vis dažniau renkasi ir garsenybės, taip pastiprindamos tendenciją. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Demi Moore, kuri Niujorko mados savaitėje pasirinko juodas, dengiančias podkolanoves ir derino jas su aukštakulniais su raišteliais bei klasikine balta marškinių ir kaklaraiščio kombinacija.

    Panašią kryptį matyti ir Rachel Zegler įvaizdyje, kai prie rudeninių spalvų derinio pasirenkamos tamsios podkolanovės su kontrastingais elementais. Toks sprendimas veikia geriausiai, kai detalės kartojamos avalynėje ar viršutinėje dalyje, kad stilius atrodytų apgalvotas, o ne atsitiktinis.

    Podkolanoves jau kurį laiką į savo kasdienius derinius įtraukia ir Bella Hadid, varijuodama nuo plonesnių, pusiau permatomų iki sportiškesnių, storesnių modelių. Jos dažnai derinamos su trumpesniais sijonais, švarkais, sportinėmis striukėmis, loaferiais ar sportbačiais, išlaikant aiškią gatvės mados logiką.

    Tendencija pastebima ir tarp Lenkijos žinomų moterų: podkolanoves akcentu paverčia ir dizainerė Katarzyna Sokołowska, derindama jas tiek su sportiškesniais, tiek su formalesniais drabužiais. Tokie pavyzdžiai rodo, kad podkolanovės 2026 metų rudenį laikomos ne kompromisu dėl šilumos, o pilnaverčiu įvaizdžio pasirinkimu.

  • 90-ųjų mada grįžta 2026-ųjų rudenį: šie palto, zomšos ir loaferių deriniai užkariaus miestą

    90-ųjų mada grįžta 2026-ųjų rudenį: šie palto, zomšos ir loaferių deriniai užkariaus miestą

    2026 metais rudenį mados ciklas vėl atsisuks į 90-uosius: į gatves grįžta laisvesni siluetai, tamsesni žemiški tonai ir sąmoningai neperdailintas, kasdienis įvaizdis. Stilistai pastebi, kad po ryškių mikrotrendų žmonės vis dažniau renkasi ilgaamžius drabužius, kuriuos galima derinti sezoną po sezono.

    Vienas ryškiausių sezono ženklų – ilgas vilnonis paltas su vyriška linija, platesniais pečiais ir kiek ilgesnėmis rankovėmis. Tokį lengviausia įsivaizduoti su stambiu golfu, tiesaus kirpimo džinsais ir loaferiais, o spalvose dominuoja kupranugario atspalvis, grafitas, šokoladinė ruda ir eglutės raštas.

    Rudeninis garderobas neatsiejamas nuo storo megztinio, ypač šviesaus ir kiek per didelio, su ryškiu pynių raštu. Šiandien jis dėvimas ne kaip kostiuminė nostalgija, o kaip patogus pagrindinis drabužis, kuris tinka ir prie plačių kelnių, ir prie satino sijono, ir prie „nuplauto“ džinso.

    Dar viena medžiaga, kuri 2026 metais rudenį taps kertine, – zomša. Zomšinė striukė ar švarkelis konjako, karamelės ar tamsaus šokolado atspalvio kuria šiltą, rudenišką nuotaiką ir lengvai įsilieja į kasdienius derinius su baltais marškinėliais, plonesniu megztiniu bei paprastais džinsais.

    Įkvėpimo šaltiniu vėl tampa klasikinės romantinės komedijos estetika: midi sijonai, prislopintos spalvos, sluoksniavimas ir minkštos tekstūros. Skirtumas tas, kad 2026 metais proporcijos bus šiek tiek ryškesnės: sijonai ilgesni ir laisviau krintantys, megztiniai – masyvesni, o avalynėje dažniau matysime aukštus odinius batus espresso atspalviu.

    Praktiškumas keičia mini rankinių erą – į madą grįžta didesnės, minkštos odinės rankinės, į kurias telpa kasdieniai daiktai. Populiariausi bus talpūs „shoper“ tipo modeliai ir pailgos „east-west“ formos rankinės, dažniausiai tamsiai rudos, bordo ar konjako spalvos, su šiek tiek sendintu įspūdžiu.

    Avalynėje vyraus loaferiai, paprastos balerinos ir aukšti odiniai batai, o sportbačiai dažniau liks laisvalaikiui. Ypač madingi bus loaferiai su matomomis kojinėmis, derinami su plačiomis kelnėmis ir ilgu paltu – tai sujungia preppy kryptį, grandpa chic nuotaiką ir miesto intelektualo estetiką.

    Stiliaus taisyklė rudenį paprasta: mažiau aksesuarų, daugiau kokybės. Vietoj masyvių papuošalų ar rankinių „apkabinėjimo“ detalėmis, pakaks laikrodžio su odine apyranke, nedidelių auskarų, plonų akinių ir skarelės, rišamos prie kaklo arba prie rankinės rankenos.

    Dizaineriai ir didieji mados namai pastaraisiais metais nuosekliai stiprina 90-ųjų kryptį, todėl 2026 metų ruduo greičiausiai taps momentu, kai ši banga pasieks masinę rinką. Vartotojams tai patogu ir finansiškai: dauguma šių drabužių yra lengvai randami ir dėvėtų drabužių parduotuvėse, o kapsulinio garderobo logika leidžia atrodyti aktualiai be nuolatinio pirkimo.