CP v2

Blog

  • Paramount ir Warner Bros. Discovery susitarimas arti finišo: ką tai reiškia TVN savininkei ir rinkai

    Susitarimas JAV gali atverti kelią sandoriui

    JAV žiniasklaida praneša, kad „Paramount Skydance“ priartėjo prie taikos susitarimo su Kalifornija ir kitomis valstijomis, siekusiomis teisme stabdyti planuojamą „Warner Bros. Discovery“ perėmimą. Pasak informuotų šaltinių, kompromisas pasiektas po to, kai dalis valstijų sutiko nebetęsti ginčo.

    Minimos keturios valstijos, kurios iš pradžių nepritarė deryboms, galiausiai nusprendė, kad tolesnis brangus teisinis procesas be Kalifornijos paramos būtų menkai prasmingas. Dėl to susitarimas, atveriantis kelią vienai didžiausių pramogų industrijos konsolidacijų, gali būti paskelbtas artimiausiu metu.

    Kokiomis sąlygomis svarstoma taika

    Skelbiama, kad derybose atsirado idėja įsteigti nepriklausomas redakcines tarybas televizijoms CBS ir CNN. Tokia priemonė dažnai pasitelkiama dideliuose žiniasklaidos sandoriuose, kai politikai ir reguliuotojai siekia papildomų garantijų dėl redakcinės nepriklausomybės.

    Taip pat aptariamos finansinės sankcijos, jei „Paramount Skydance“ neįgyvendintų įsipareigojimo kasmet išleisti į kino teatrus 30 filmų. Vienas svarstytų scenarijų buvo bauda po maždaug 27 milijonus eurų už kiekvieną filmą, kurio trūktų iki šio tikslo.

    Kodėl „Paramount“ gali sutaupyti

    Jei galutinis susitarimas būtų patvirtintas, „Paramount Skydance“ galėtų išvengti atidėliojimo mokesčių „Warner Bros. Discovery“ akcininkams. Anksčiau buvo skelbta, kad jei sandoris neįvyktų iki rugsėjo 30 dienos, už kiekvieną vėlavimo dieną tektų mokėti apie 6,3 milijono eurų.

    Tokios sąlygos dideliuose susijungimuose yra įprastos: jos veikia kaip drausminantis mechanizmas, skatinantis pirkėją užbaigti procesą laiku. Vis dėlto būtent teisiniai ginčai ir reguliacinės rizikos dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, kodėl terminai pradeda slysti.

    Kas bandė stabdyti sandorį ir kodėl?

    Perėmimą buvo mėginę blokuoti 12 valstijų generalinių prokurorų bei Amerikos scenaristų gildija. Valstijos argumentavo, kad toks susijungimas gali sumažinti konkurenciją filmų ir televizijos turinio platinimo rinkoje.

    Savo ruožtu scenaristų atstovai kėlė riziką, kad po konsolidacijos gali mažėti atlyginimai ir kūrybinio darbo apimtys. Ši įtampa atspindi platesnę tendenciją JAV pramogų sektoriuje, kur studijos ir platformos, siekdamos pelningumo, mažina kaštus ir peržiūri turinio investicijas.

    Kiek vertas sandoris ir kodėl jis svarbus Lietuvai

    Bendra perėmimo vertė siejama su maždaug 102 milijardais eurų. Sandoris svarbus ne tik Holivudui, bet ir regioninėms rinkoms, nes „Warner Bros. Discovery“ portfelyje yra HBO, platforma „Max“, CNN, „Discovery Channel“, „Cartoon Network“ ir kiti kanalai.

    Lietuvai ir regionui aktualu tai, kad „Warner Bros. Discovery“ valdo ir Grupę TVN Lenkijoje. Jei susijungimas įvyktų, tai galėtų reikšti naują valdymo struktūrą, galimus strateginius prioritetų pokyčius bei didesnį spaudimą efektyvumui, ypač turinio gamybos ir platinimo grandinėje.

    „Kalbame apie sandorį, kuris gali pakeisti jėgų pusiausvyrą turinio rinkoje ir turėti pasekmių tiek studijoms, tiek televizijoms, tiek transliavimo platformoms“, – sakė su procesu susipažinęs šaltinis.

    Nors galutinės sąlygos dar gali kisti, pati kryptis aiški: didžiosios pramogų grupės ieško masto ekonomijos, o reguliuotojai siekia papildomų apsaugų, kad konsolidacija nepakenktų konkurencijai ir redakciniam savarankiškumui.

  • Varšuvos biržoje – nauji rekordai po „Moody’s“ reitingo kirčio: investuotojai blogas žinias jau buvo įkainoję

    Varšuvos vertybinių popierių birža pirmadienį pasiekė naujas aukštumas: pagrindinis indeksas WIG20 per sesiją kilo apie 2,2 proc. iki maždaug 4 214 punktų, o platesnis WIG paaugo apie 2,1 proc. iki maždaug 158 286 punktų. Augimas buvo platus: mWIG40 kilo apie 2,3 proc., sWIG80 – apie 0,9 proc.

    Rinkos optimizmas išsiskyrė tuo, kad jis pasirodė netrukus po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta vienu laipteliu – iki A3. Vis dėlto kainų dinamika rodė, kad investuotojai šį sprendimą iš anksto įvertino ir jis netapo netikėtu sukrėtimu.

    Reitingo sprendimas neįgąsdino

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad toks „Moody’s“ žingsnis didžiąja dalimi jau buvo įskaičiuotas akcijų kainose, todėl neįvyko staigus rizikos išpardavimas. Dalis dėmesio persikėlė nuo paties reitingo simbolio prie makroekonominių perspektyvų ir įmonių rezultatų.

    Analitikų vertinimu, svarbiu signalu tapo ir tai, kad perspektyva kartu buvo pakeista į stabilią. Tai investuotojams reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu tolesni reitingo mažinimai nėra laikomi labiausiai tikėtinu scenarijumi.

    „Šįkart rinkos reakcija rodo, kad investuotojai tokiam žingsniui iš esmės buvo pasiruošę, o pats reitingo mažinimas jau anksčiau buvo įkainotas“, – sakė akcijų rinkos analitikas Mikołajus Sobierajskis iš XTB.

    Jo teigimu, kapitalas iš vietos rinkos nesitraukė, o augimo „plotis“ buvo papildomas teigiamas signalas. Pasak analitikų, tai gali reikšti, kad daliai investuotojų svarbiausi yra ekonomikos augimo tempai ir įmonių pelningumas, o ne trumpalaikės reitingų naujienos.

    Bankai tapo ryškiausiu segmentu

    Vienas ryškiausių judėjimų fiksuotas bankų sektoriuje: indeksas WIG Banki pakilo iki naujo istorinio maksimumo ir sesiją baigė ties maždaug 28 347 punktais. Augo visos bankų sektoriaus bendrovės, esančios WIG20 arba mWIG40 indeksuose.

    Rinkoje buvo atkreiptas dėmesys, kad teorinėje perspektyvoje reitingo mažinimas gali didinti jautrumą bankams, nes jie yra reikšmingi valstybės skolos turėtojai. Vis dėlto praktinis prekybos rezultatas parodė priešingą vaizdą: investuotojai labiau rinkosi sektorių, kuris dažnai laikomas cikliškai patraukliu esant palankioms ekonomikos augimo prognozėms.

    Kas dar išsiskyrė sesijoje?

    Tarp didžiausių kapitalizacijų įmonių dauguma brango, o viena ryškesnių augimo istorijų buvo „Modivo“ akcijos, kurios šoktelėjo beveik 6 proc. Bendrovės kaina pastaraisiais mėnesiais buvo patyrusi ilgą nuosmukį, tačiau pastaruoju metu fiksuotas atšokimas nuo žemumų.

    Tuo metu dvi bendrovės dieną baigė nežymiu minusu: „Allegro“ kaina smuko apie 0,74 proc., o „Dino“ – apie 0,70 proc. Bendras vaizdas išliko pozityvus, nes kylantys indeksai signalizavo platų pirkėjų aktyvumą.

    „Paradoksalu, tačiau svarbiausia komunikato dalis yra ne reitingo sumažinimas, o perspektyvos pakeitimas į stabilią“, – sakė XTB analizės padalinio vadovo pavaduotojas Michałas Stajniakas.

    Jo vertinimu, užsienio kapitalas akcijų rinkoje pirmiausia stebi ekonomikos augimo perspektyvas. „Moody’s“ ekonominės prognozės, numatančios maždaug 3,7 proc. BVP augimą, tapo svarbiu argumentu, leidžiančiu Lenkijai išsiskirti vangiau augančios euro zonos fone.

  • Dyzelino kainų rekordai užsitęs: ekspertai prognozuoja įtampą rinkoje bent iki kitų metų

    Pasaulinis dyzelino trūkumas artimiausiu metu greičiausiai nesitrauks, o kainų spaudimas gali išlikti ilgiau, nei tikėjosi vartotojai ir verslas. Tokias išvadas daro rinkos analitikai, vertindami mažėjančias atsargas ir sutrikusias tiekimo grandines.

    Dyzelinas yra viena svarbiausių ekonomikos „kraujotakos“ rūšių, nes juo daugiausia varomas sunkusis transportas, žemės ūkio technika ir dalis pramonės įrenginių. Dėl to kainų šuoliai greitai persiduoda į logistikos, maisto ir gamybos kaštus.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Rinkos įtampą didina geopolitiniai konfliktai ir sankcijos, kurios riboja tiekimą iš svarbių regionų, taip pat perorientuojami naftos produktų srautai. Tuo pat metu dyzelino paklausa išlieka stabili, nes alternatyvų sunkiajam transportui ir daliai pramonės vis dar nedaug.

    JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, šalies dyzelino atsargos rugsėjo pradžioje siekė apie 107,9 milijono barelių ir buvo mažiausios šiam metų laikui nuo 1982 metų. Prognozuojama, kad atsargos gali kristi žemiau 100 milijonų barelių ir ilgiau išlikti žemame lygyje.

    Sandėlių signalas: degalų trūksta net laikymui

    Papildomą signalą siunčia ir degalų sandėliavimo rinka: Šiaurės Amerikoje daugėja laisvos talpos, nes rinkos dalyviai nenori pratęsti nuomos sutarčių, kai nėra ką sandėliuoti. Brokerio „The Tank Tiger“ vertinimu, nuomai siūloma dyzelino talpa regione rudenį kilo iki maždaug 13 milijonų barelių.

    „Matome, kaip stipriai rinka buvo įtempta pastaraisiais mėnesiais, o augantis nuomojamų talpų kiekis rodo, kad tokia situacija gali tęstis ilgiau“, – sakė „The Tank Tiger“ operacijų vadovas Stevenas Barsamianas.

    Europa ir Azija taip pat jaučia spaudimą

    Įtampa juntama ne tik JAV. Europoje Amsterdam–Roterdamas–Antverpenas regione dyzelino atsargos vasarą buvo apie 16 proc. mažesnės nei penkerių metų vidurkis, rodo „Insights Global“ duomenys.

    Singapūre distiliatų atsargos pastarosiomis savaitėmis siekė apie 8,2 milijono barelių ir nors priartėjo prie ankstesnių lygių, vis dar atsiliko nuo ankstesnių metų vidurkio. Analitikai pabrėžia, kad besivystančios Azijos rinkos dėl kainų ir tiekimo svyravimų gali patirti didesnį spaudimą.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad įtampa gali išsilaikyti bent iki kitų metų pirmojo ketvirčio, o padėtį dar labiau komplikuotų nauji trikdžiai eksporto maršrutuose ar papildomi ribojimai. Tuo pačiu metu aukštos perdirbimo maržos gali skatinti didinti gamybą, tačiau tai ne visuomet greitai atstato atsargas.

  • Į Lenkiją atgabenta dar 35 „Abrams“ tankai: iki metų pabaigos bus užbaigtos 250 vienetų siuntos

    Lenkiją pasiekė dar viena amerikietiškų M1A2 SEPv3 „Abrams“ tankų siunta – 35 kovos mašinos. Apie pristatymą pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybė, pabrėždama, kad technika bus skirta 18-ajai mechanizuotajai divizijai.

    Ministerijos duomenimis, iš viso jau pristatyta 217 iš 250 užsakytų M1A2 SEPv3 „Abrams“. Likę 33 tankai, kaip teigiama, Lenkijos kariuomenę turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos.

    Sandoris už milijardus eurų

    Modernių M1A2 SEPv3 „Abrams“ įsigijimo sutartis buvo pasirašyta 2022 metais, o jos vertė siekė apie 4,75 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal tuo metu taikytą apytikrį kursą, tai sudarė maždaug 4,4 mlrd. eurų, neskaičiuojant galimų papildomų išlaidų infrastruktūrai, mokymams ir logistikai.

    Šis pirkinys yra dalis platesnio Lenkijos kariuomenės šarvuotosios technikos atnaujinimo plano, kurį spartino saugumo situacija regione. Lenkija siekia greitai sustiprinti sausumos pajėgumus, kartu didindama atsargas ir modernizuodama kovinius vienetus rytiniame NATO flange.

    Kiek „Abrams“ turės Lenkijos kariuomenė

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijos kariuomenė planuoja turėti 366 „Abrams“ tankus. Be 250 naujų M1A2 SEPv3, Lenkija jau gavo 116 ankstesnės versijos M1A1 tankų, kurie buvo naudoti Jungtinių Valstijų kariuomenėje.

    M1A1 įsigijimas buvo siejamas su galimybe tankus gauti greičiau ir taip užpildyti pajėgumų spragas, atsiradusias po to, kai dalis technikos buvo perduota Ukrainai. Ateityje dalis šių M1A1 tankų gali būti modernizuojami iki M1A2 SEPv3 standarto.

    Kodėl M1 „Abrams“ išlieka svarbus

    M1 „Abrams“, kurį gamina „General Dynamics“, yra pagrindinis JAV kariuomenės tankas, nuolat modernizuojamas nuo 9-ojo dešimtmečio. Šis modelis plačiau išgarsėjo po 1991 metais vykusios operacijos „Dykumos audra“, kai buvo plačiai panaudotas kovinėse operacijose.

    Lenkija tapo pirmąja Europos šalimi ir pirmąja NATO valstybe už JAV ribų, pasirinkusia „Abrams“ įsigijimą šiuolaikinėje M1A2 SEPv3 versijoje. Tai simbolizuoja strateginį posūkį į JAV standartus ir gilesnę gynybos pramonės bei tiekimo grandinių integraciją su amerikietiška sistema.

  • Ormuzo sąsiauryje brangsta naftos kelias: Persijos įlankos eksportuotojai vis dažniau renkasi STS

    Persijos įlankos naftos eksportuotojai vis dažniau remiasi krovinių perpylimu tarp laivų (STS), kai įprasti maršrutai per Ormuzo sąsiaurį tampa rizikingi ir brangūs. Tokia taktika leidžia dalį kelio įveikti mažesniems tanklaiviams, o krovinį saugesniuose vandenyse perduoti didesnėms transporto priemonėms.

    STS veikimo principas paprastas: mažesnis tanklaivis, pakrovęs naftą uoste, kerta jautriausią ruožą ir jūroje perpumpuoja krovinį į didesnį laivą. Pastarasis keliauja toliau į galutinį uostą, o mažesnis laivas grįžta pakartoti ciklo, taip sumažinant didžiųjų tanklaivių buvimo laiką pavojingiausioje zonoje.

    Brangus sprendimas, bet mažiau rizikos

    Agentūra Reuters pažymi, kad išaugus grėsmėms regione dalis laivybos bendrovių vengia plukdyti laivus į aktyvaus konflikto zoną. Tuo pat metu tie vežėjai, kurie ryžtasi, prašo didesnių tarifų, nes auga draudimo, apsaugos ir operacinės rizikos kaštai.

    Tokioje aplinkoje STS tampa kompromisu: maršrutas pabrangsta dėl papildomų operacijų, laiko ir reikalingos infrastruktūros, tačiau sumažėja didžiausios vertės laivų ir įgulų rizika. Be to, tai leidžia lanksčiau valdyti laivų parką, kai didelių tanklaivių pasiūla yra ribota.

    ADNOC taktika ir augančios apimtys

    Reuters išskiria, kad Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė Abu Dhabi National Oil Company (ADNOC) pradėjo plačiau naudoti STS modelį, dalį tanklaivių paversdama švytuokliniais. Jie gabena naftą iš Persijos įlankos terminalų į santykinai saugesnius Omano įlankos vandenis, kur kroviniai perduodami didesniems laivams.

    Remiantis analitikos bendrovės „Kpler“ vertinimais, vien per rugsėjį Omano įlankoje pagal STS schemą planuota perkrauti apie 2 500 000 barelių naftos. Rugpjūtį šis kiekis siekė apie 1 400 000 barelių, o tai rodo greitą rinkos prisitaikymą ir augantį šio metodo mastą.

    Ar STS tampa nauja norma?

    Didėjantis STS operacijų skaičius signalizuoja ne tik apie trumpalaikį atsaką į krizę, bet ir apie struktūrinį pokytį logistikos grandinėje. Kai geopolitinė rizika ilgam išlieka aukšta, rinkai prireikia sprendimų, kurie leidžia bent iš dalies palaikyti eksportą, net jei tai reiškia didesnę savikainą.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali turėti ilgalaikių pasekmių: didesnės transportavimo išlaidos paprastai persiduoda į galutines žaliavos kainas, o laivybos rinkoje auga paklausa specializuotoms paslaugoms ir infrastruktūrai. Tuo pačiu bet koks įtampos sumažėjimas Ormuze galėtų greitai grąžinti dalį srautų į tradicinę schemą.

  • Aviacinis kuras Europoje brangsta ir jo gali pritrūkti: oro linijos perspėja dėl kylančių bilietų kainų

    Aviacinio kuro kainos Europoje pastaraisiais mėnesiais kyla, o rinkoje daugėja signalų apie galimus tiekimo sutrikimus ketvirtąjį metų ketvirtį. Energetikos rinkų konsultantai „Energy Aspects“ įspėja, kad civilinės aviacijos sektoriui gali tekti konkuruoti dėl ribotų kiekių, o tai paprastai greitai atsispindi bilietų kainose.

    Įtampą didina ir atsargų mažėjimas svarbiausiuose logistikos mazguose. Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno regione (ARA) aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų atsargos, anot rinkos vertinimų, buvo nusileidusios iki žemiausio lygio per maždaug septynerius metus.

    Tiekimas persiorientuoja, bet tai brangu

    Iki įtampos Persijos įlankoje paaštrėjimo reikšminga Europos reaktyvinių degalų dalis buvo pagaminama ir atgabenama iš Artimųjų Rytų rafinerijų. Kai dėl saugumo rizikų ir geopolitinių veiksnių tiekimo grandinės ima strigti, rinkai tenka ieškoti alternatyvų, kurios neretai yra brangesnės ir lėtesnės.

    Kaip nauji šaltiniai įvardijami Alžyras, Kanada, Nigerija, Jungtinės Valstijos, o taip pat Pietų Korėja. Tačiau tanklaivių kelionė į Europą, priklausomai nuo maršruto, gali užtrukti apie 35–45 dienas, todėl bet koks užsakymų vėlavimas ar laivybos trikdžiai rinkoje greitai sukuria deficito lūkesčius.

    Deficito rizika ir tiesioginis poveikis kainai

    „Energy Aspects“ vertinimu, ketvirtąjį metų ketvirtį Europos civiliniuose oro uostuose aviacinio kuro trūkumas gali siekti apie 510 000 barelių per dieną. Tokia apimtis, lyginant su įprastais srautais, reikštų nuolatinį spaudimą tiekimo grandinei ir didesnius degalų pirkimo kaštus avialinijoms.

    Tuo metu Tarptautinė oro transporto asociacija IATA viešai fiksuoja istoriškai aukštus reaktyvinių degalų kainų lygius pasaulinėje rinkoje. Aviacinis kuras daugeliui vežėjų sudaro reikšmingą skrydžio savikainos dalį, todėl ilgiau užsitęsęs brangimas paprastai reiškia brangesnius bilietus, mažiau akcijų ir griežtesnę maršrutų ekonomikos kontrolę.

    Ekspertai pažymi, kad avialinijos dalį rizikos dengia išankstiniais pirkimais ir kainų fiksavimo sandoriais, tačiau tai ne visada apsaugo nuo staigių kainų šuolių. Jei tiekimo trūkumas Europoje taps struktūrinis, didesnė sąnaudų dalis bus perkelta keleiviams, ypač intensyviausiais kelionių laikotarpiais.

  • Baltarusiškos kalio trąšos JAV rinkai? Trumpas užsimena apie didelį sandorį ir mažesnes kainas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Vašingtonas dirba ties dideliu susitarimu dėl kalio trąšų importo iš Baltarusijos. Jo teigimu, tai galėtų reikšti mažesnes kainas nei dabar mokama už produkciją iš Kanados.

    Kalio trąšos, dažnai vadinamos potašu, yra vienas svarbiausių mineralinių produktų žemės ūkiui, ypač grūdininkystei ir pašarų gamybai. Šios žaliavos kaina tiesiogiai veikia ūkininkų savikainą, todėl bet kokie importo pokyčiai gali atsiliepti maisto kainų grandinei.

    „Jungtinės Valstijos dirba dėl didelio susitarimo, susijusio su kalio trąšų pirkimu iš Baltarusijos. Kainos būtų gerokai mažesnės nei tos, kurias šiuo metu mokame Kanadai“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Baltarusija yra viena didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje, o ši produkcija sudaro reikšmingą šalies eksporto dalį. Istoriškai didelę dalį trąšų srautų į tarptautines rinkas užtikrina stambios Baltarusijos įmonės, kurių veiklą pastaraisiais metais ribojo sankcijos ir logistikos apribojimai.

    JAV ūkininkams svarbiausias kalio trąšų šaltinis ilgą laiką buvo Kanada, todėl šis produktas laikomas strategiškai reikšmingu žemės ūkiui. Dėl tokios reikšmės kalio trąšos dažnai vertinamos atsargiai ir prekybos politikos kontekste, kad staigūs sprendimai nesukeltų kainų šoko vidaus rinkoje.

    Pranešimai apie galimą prekybinį susitarimą pasirodė JAV mėginant švelninti įtampas su Baltarusija po pastarųjų politinių kontaktų ir kalinių paleidimo atvejų. Tuo pat metu bet koks prekybos atnaujinimas su Minskui artimomis struktūromis išliktų jautrus dėl žmogaus teisių situacijos ir geopolitinių rizikų.

    Rinkos dalyviams svarbus ir kainų fonas: šiemet kalio trąšų kainos, kaip pranešama, buvo pakilusios daugiau nei 30 proc. Toks augimas paprastai siejamas su pasiūlos ribojimais, energijos išteklių brangimu, logistika ir didėjančia paklausa, todėl papildomi kiekiai rinkoje galėtų mažinti spaudimą kainoms.

  • Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija pristatė naujas taisykles, kuriomis siekiama aiškiau įvertinti ir palyginti duomenų centrų poveikį aplinkai. Pagrindinis pokytis – elektroninė tvarumo etiketė, kurioje bus matuojamas energijos ir vandens vartojimas, taip pat naudojamos elektros kilmė.

    Naujoji sistema skirta duomenų centrams, kurių įrengtoji galia viršija 500 kilovatų ir kurie patenka į ES energijos vartojimo efektyvumo ataskaitų teikimo režimą. Komisija tikisi, kad vienodi rodikliai padės tiek viešiesiems pirkėjams, tiek verslui rinktis tvaresnes skaitmenines paslaugas.

    Kam reikalinga tvarumo etiketė?

    Komisija argumentuoja, kad duomenų centrai yra būtini debesijos paslaugoms, DI sprendimams ir skaitmeninei ekonomikai, tačiau spartus jų augimas didina spaudimą elektros tinklams ir vandens ištekliams. Tai ypač aktualu regionuose, kur infrastruktūra jau dabar susiduria su apkrovų šuoliais ar vietos bendruomenių priešinimusi.

    Pagal ES institucijų pateikiamus skaičiavimus, 2024 metais Europos duomenų centrai sunaudojo 68 teravatvalandes elektros, o iki 2030 metų šis poreikis gali išaugti iki 114 teravatvalandžių. Tokia apimtis reikštų apie 3,2 proc. visos ES elektros paklausos, palyginti su maždaug 2,5 proc. šiuo metu.

    Etiketėje numatoma apimti ne vien energijos vartojimo efektyvumą, bet ir vandens naudojimą bei elektros tiekimo tvarumą. Komisija pabrėžia, kad tikslas – didesnis skaidrumas ir duomenimis grįstas reguliavimas, kai skaitmeninės infrastruktūros poreikis auga sparčiau nei daugelio kitų sektorių.

    Kodėl ribos atidedamos iki 2027 metų?

    Kol kas Komisija nesiima nustatyti kietų energijos ar vandens vartojimo „lubų“. Pasak Komisijos, realią reguliavimo galią suteiksiantys minimalūs veiklos standartai bus paskelbti 2027 metais, kad nauji objektai nebūtų statomi žemiau apibrėžtų efektyvumo reikalavimų.

    Šis pereinamasis laikotarpis kartu atveria erdvę intensyvioms diskusijoms su rinka, nes duomenų centrų operatoriai ir didžiosios technologijų bendrovės siekia daryti įtaką tam, kokie rodikliai bus laikomi svarbiausiais. Komisija pripažįsta, kad nors ataskaitų teikimas centrams, viršijantiems 500 kilovatų, yra privalomas nuo 2023 metų, laikymasis iki šiol nėra visuotinis.

    „Pirmaisiais metais ataskaitas pateikė maždaug trečdalis duomenų centrų, antraisiais rezultatas pagerėjo, o trečiaisiais – preliminariai dar ūgtelėjo. Manome, kad 50 proc. ribą pasieksime gana užtikrintai“, – sakė anonimiškumo prašęs Europos Komisijos pareigūnas.

    Komisija taip pat primena, kad praktinis vykdymo užtikrinimas didele dalimi priklausys nuo ES valstybių narių. Dėl to artimiausi mėnesiai gali tapti testu, ar naujoji etiketė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks daugiau formaliu dokumentu.

    Įtampa tarp plėtros ir kontrolės

    ES planuoja reikšmingai didinti duomenų centrų pajėgumus iki 2035 metų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų milžinų ir stiprinti europines DI kompetencijas. Tačiau tuo pat metu būtent tos pačios didžiosios bendrovės dažnai yra pagrindinės infrastruktūros investuotojos ir partnerės, todėl jų vaidmuo reguliavimo diskusijose išlieka itin svarbus.

    Komisija nurodo, kad etiketė galės pripažinti mažai emisijų sukeliančius energijos šaltinius, įskaitant branduolinę energiją, o ateityje minimalūs veiklos standartai galėtų tapti privalomi. Tuo pat metu svarstoma, kaip duomenų centrai galėtų aktyviau prisidėti prie elektros sistemos lankstumo ir panaudoti perteklinę šilumą, kuri, Komisijos vertinimu, teoriškai galėtų šildyti iki keturių milijonų Europos namų.

    Nors etiketė pristatoma kaip skaidrumo priemonė, kritikai atkreipia dėmesį į riziką, kad dalis reikšmingos informacijos gali likti sunkiai patikrinama, jei taisyklėse bus palikta per daug konfidencialumo išimčių. Dėl to 2027 metais planuojami minimalūs standartai ir jų taikymo griežtumas gali tapti lemiamu momentu, kuris parodys, ar ES sugebės suderinti DI infrastruktūros augimą su realiai pamatuojamu tvarumu.

  • „MOL“ grupės „INA“ Rijekoje įjungė naują DCU: didžiausia Kroatijos naftos projektą jau duoda rezultatų

    Kas paleista ir kodėl tai svarbu?

    Kroatijos naftos bendrovė INA, priklausanti „MOL“ grupei, Rijekoje sėkmingai paleido naują uždelsto koksavimo įrenginį DCU. Į įrenginį rugsėjo pradžioje buvo paduota žaliava, taip faktiškai pradėta gamyba, o agregatas dirba nenutrūkstamu režimu.

    „MOL“ teigimu, paleidimo fazėje įrenginys jau pasiekė apie 70 proc. projektinio pajėgumo, o pagrindiniai produktai pagaminti reikiamos kokybės. Artimiausias prioritetas – užtikrinti saugų, patikimą ir stabilų DCU darbą, palaipsniui didinant našumą ir optimizuojant proceso parametrus.

    Daugiau dyzelino iš tos pačios naftos

    DCU technologija leidžia sunkias naftos likučius paversti didesnės vertės produktais, todėl modernizuota Rijeko naftos perdirbimo gamykla tampa efektyvesnė. „MOL“ skaičiuoja, kad iš to paties žaliavinės naftos kiekio galima gauti iki 30 proc. daugiau dyzelino.

    Kitas svarbus pokytis – didesnis žaliavos pasirinkimas. Gamykla gali perdirbti sunkesnių rūšių naftą, todėl išauga tiekimo lankstumas ir potencialių tiekėjų ratas, o tai ypač aktualu Europoje siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo kanalo.

    Investicijos mastas ir terminai

    Rijekos modernizavimo projektas, apimantis naują DCU įrenginį, vertinamas beveik 700 mln. eurų. Per pastaruosius 12 metų INA ir „MOL“ grupė į naftos perdirbimo bei logistikos infrastruktūros modernizavimą iš viso investavo apie 1,3 mlrd. eurų.

    Stabilaus DCU darbo tikimasi iki metų pabaigos, o po to numatyti galutiniai našumo bandymai, kurie reikštų projekto užbaigimą. Pasiekus pilną pajėgumą, modernizuota Rijeko gamykla, „MOL“ vertinimu, bus viena moderniausių regione ir turėtų sustiprinti energetinio saugumo bei tiekimo stabilumo argumentą Kroatijoje ir aplinkinėse rinkose.

    „DCU pagerins viso mūsų naftos perdirbimo verslo pusiausvyrą ir pelningumą. Projektas taip pat svarbus Kroatijai ir regionui, nes didina energetinį saugumą ir leidžia stabilesnį tiekimą mūsų klientams“, – sakė INA vadovė Zsuzsanna Ortutay.

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    Socialiniuose tinkluose išplito interviu fragmentas, kuriame DI sukurta „aktorė“ ir „dainininkė“ Tilly Norwood netikėtai perjungia kalbą ir kelioms akimirkoms suglumina laidos vedėją Piersą Morganą bei aktorių Tomą Conti. Epizodas įvyko reklamuojant jos debiutinį ilgametražį filmą „Misaligned“.

    Įrašu platformoje „X“ pasidalinta ištrauka per trumpą laiką surinko daugiau nei 14 000 000 peržiūrų. Diskusiją įkaitino momentas, kai kalbant apie filmą Norwood pradėjo kalbėti kantoniečių kalba, nors iki tol atsakinėjo angliškai.

    Kas nutiko studijoje?

    Laidoje „Piers Morgan Uncensored“ Tomą Conti domino paprastas klausimas: ar kartu su Norwood filme vaidina žmonės, ar taip pat skaitmeniniai veikėjai. Norwood iš pradžių ėmė aiškinti, kad „Misaligned“ yra hibridinis projektas, kuriame dalyvauja realūs režisieriai, scenaristai ir montažo komanda.

    Tačiau, patikslinus klausimą apie kitus aktorius, Norwood pradėjo sakyti, kad visi yra „skaitmeniniai dvyniai“, ir staiga nutilusi perėjo į kantoniečių kalbą. Studijoje tai sukėlė akivaizdžią pauzę, o vedėjas atvirai paklausė, kodėl ji „visiškai atsitiktinai“ prabilo kiniškai.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis sutrikimas. Tikrai nenorėjau staiga pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais tiesiog susikerta laidai“, – sakė Tilly Norwood.

    Kūrėjų paaiškinimas ir platesnis kontekstas

    DI „talento“ studija „Particle6“ šį epizodą aiškino kaip demonstratyvų Norwood bandymą pademonstruoti kalbinius gebėjimus, nes dauguma ankstesnių jos pasirodymų viešumoje vyko angliškai. Kūrėjai pabrėžė, kad personažas veikia autonomiškai, o tokios „klaidos“ esą rodo techninių sprendimų ribas gyvų pokalbių metu.

    Šis atvejis vėl įplieskė diskusiją apie DI kuriamų „atlikėjų“ patikimumą, kontrolę ir atsakomybę: jei skaitmeninis personažas kalba viešai, kas atsako už netikėtą turinį, klaidingas interpretacijas ar reputacinę žalą. Kartu tai parodo ir technologinę realybę: net pažangios generatyvinės sistemos tiesioginiame formate gali elgtis nenuspėjamai, ypač kai tenka reaguoti į patikslinimus, dviprasmybes ar greitą dialogo tempą.

    Kodėl Norwood kelia tiek ginčų?

    Tilly Norwood projektas nuo pat pradžių sulaukė kritikos iš dalies kino industrijos atstovų. Aktorių profsąjunga SAG-AFTRA yra viešai kėlusi klausimus dėl atlikėjų darbų panaudojimo DI mokymui be aiškaus sutikimo ir atlygio, taip pat dėl rizikos nuvertinti žmogišką kūrybą bei mažinti darbo galimybes kūrėjams.

    „Misaligned“ pristatomas kaip hibridinės gamybos filmas, kuriame derinami žmonių kūrybiniai sprendimai ir skaitmeniniai veikėjai. Projekto kūrėjai jį apibūdina kaip brendimo istoriją su egzistencinio DI chaoso elementais, tačiau premjeros data kol kas nepaskelbta.

    Virusinis interviu fragmentas tapo ne tik internetine pramoga, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip DI kuriami personažai gali „išmušti“ pokalbį iš vėžių realiuoju laiku. Kultūros industrijai tai signalas, kad technologiniai eksperimentai vis dažniau vertinami ne vien pagal idėją, bet ir pagal tai, kaip jie veikia tiesioginiame kontakte su auditorija.