CP v2

Blog

  • „Samsung“ ruošia „Galaxy Z Fold 8“ ir „Z Flip 8“: nutekėjo data, baterija ir kainų šuolis

    „Samsung“ ruošia „Galaxy Z Fold 8“ ir „Z Flip 8“: nutekėjo data, baterija ir kainų šuolis

    Antroji šių metų „Samsung“ „Unpacked“ konferencija, kaip prognozuojama iš nutekėjimų ir industrijos šaltinių, turėtų vykti liepos antroje pusėje Londone. Būtent šiame renginyje laukiama naujos kartos sulankstomų telefonų „Galaxy Z Fold 8“ ir „Galaxy Z Flip 8“, taip pat papildomų modelių, kurie gali pakeisti įprastą serijos logiką.

    Nutekėjimuose minima, kad renginys galėtų įvykti liepos 22 dieną, o iškart po pristatymo startuotų išankstinė prekyba. Toks grafikas atitiktų ankstesnių metų „Samsung“ ciklą, kai vasaros „Unpacked“ tradiciškai skiriamas būtent sulankstomiems įrenginiams ir dėvimajai elektronikai.

    Kas keisis „Fold“ linijoje?

    Didžiausią dėmesį turėtų prikaustyti „Galaxy Z Fold 8 Ultra“, kuris, pagal neoficialią informaciją, būtų aukščiausios klasės modelis ir aiškiau atskirtų brangiausią versiją nuo bazinių. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija siūlyti „Ultra“ lygio telefonus kaip atskirą, labiau prestižinį segmentą, todėl „Samsung“ toks žingsnis būtų logiškas.

    Kalbant apie technines detales, nutekėjimuose dažniausiai minimas naujos kartos „Qualcomm“ flagmaninis procesorius „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ ir pagaliau didesnė baterija, kuri galėtų siekti 5 000 mAh. Tai būtų reikšmingas pokytis, nes ankstesnėse kartose „Fold“ serijoje akumuliatoriaus talpa ilgą laiką buvo laikoma vienu didžiausių kompromisų.

    Ekrano ir vyrių patobulinimai taip pat laikomi tikėtinais, nes gamintojai visame sulankstomų telefonų segmente dabar daugiausia investuoja į patvarumą, raukšlės mažinimą ir atsparumą kasdieniam dėvėjimui. Vis dėlto didelio šuolio kamerų srityje nutekėjimai kol kas nežada, todėl labiau tikėtini evoliuciniai patobulinimai.

    „Z Fold 8“ ir kitokios proporcijos

    Šaltiniai taip pat mini „Galaxy Z Fold 8“ kaip naują modelį, kuris turėtų gauti labiau stačiakampio formato pagrindinį ekraną, labiau primenantį planšetę. Toks pasirinkimas atitiktų rinkos kryptį, kai dalis gamintojų eksperimentuoja su kitokia geometrija, siekdami patogesnio skaitymo, darbo su dokumentais ir kelių langų režimų.

    Teigiama, kad šis modelis būtų kompaktiškesnis už „Ultra“ versiją, o vienas ryškesnių skirtumų galėtų būti kameros sistema. Nutekėjimuose minima dviejų objektyvų konfigūracija, galimai su 50 megapikselių jutikliais, kas reikštų aiškesnį pozicionavimą kaip prieinamesnės „Fold“ alternatyvos.

    „Galaxy Z Flip 8“: mažiau revoliucijos, daugiau atnaujinimų

    „Galaxy Z Flip 8“ atveju lūkesčiai atsargesni: dizainas, anot nutekėjimų, turėtų likti labai panašus, o didžiausi pokyčiai sietini su vidiniais komponentais ir programine dalimi. Europos rinkoje taip pat minimas „Exynos 2600“ procesorius, nors galutinė komplektacija dažnai priklauso nuo regiono.

    Kartu sklando kalbos, kad ši karta gali būti viena paskutinių „Flip“ linijoje, tačiau tai kol kas nėra patvirtinta ir vertintina kaip spekuliacija. Vis dėlto pati kompaktiškų sulankstomų telefonų kategorija išlieka svarbi, nes daliai pirkėjų ji siūlo mažesnį įrenginį kišenėje neprarandant didelio ekrano privalumų išskleidus.

    Kainų tema taip pat kelia įtampą: nutekėjimai rodo galimas kainų korekcijas į viršų dėl brangstančių komponentų, ypač atminties modulių. Lenkijos zlotais minėtos sumos reikštų maždaug 150–170 eurų pabrangimą kai kurioms konfigūracijoms, o tai gali reikšti, kad nauji modeliai startuos keliais šimtais eurų brangiau nei jų pirmtakai.

    Be telefonų, „Samsung“ renginyje tikimasi ir naujų „Galaxy Watch“ serijos laikrodžių, įskaitant „Ultra“ linijos tęsinį. Taip pat laukiama daugiau informacijos apie „One UI 9“, kuri, remiantis nutekėjimuose minima kryptimi, turėtų būti paremta „Android 17“ ir debiutuoti naujuose sulankstomuose telefonuose iš karto po išpakavimo.

  • Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Kinija pristato nešiojamus aukštos energijos lazerių sprendimus „Lijian“, skirtus kovai su dronais. Gamintojo teigimu, didesni stacionarūs variantai gali veikti iki 1 200 metrų atstumu, o mobilios versijos taikinius neutralizuoja maždaug 500 metrų nuotolyje.

    Didžiausio dėmesio sulaukė „Lijian II“ ir „Lijian III“. Šie modeliai sudaryti iš trijų dalių: lazerio spindulio generatoriaus, oru aušinamos sistemos ir rankinio valdymo terminalo, o komplektą galima susipakuoti į kuprinę ir nešti vienam ar dviem kariams.

    Sistemos masė, priklausomai nuo versijos, siekia apie 25–30 kilogramų, iš kurių pats lazerio generatorius sudaro apie 15 kilogramų. Konstrukcija leidžia keisti šaudymo kampą daugiau nei 90 laipsnių, todėl lengviau atakuoti skirtingame aukštyje ir skirtingomis kryptimis judančius dronus.

    Gamintojas nurodo, kad „Lijian III“ droną gali sunaikinti maždaug per 4 sekundes. Po šūvio įrangai esą reikia trumpesnės nei 5 sekundžių pauzės atvėsti, kad būtų galima tęsti darbą.

    Dar vienas akcentas – energijos poreikis: deklaruojama apie 2 kilovatų darbinė galia, todėl tokį sprendimą lengviau panaudoti lauko sąlygomis. Palyginimui, galingesnėms stacionarioms lazerinėms sistemoms dažnai reikia apie 10 kilovatų ar daugiau bei sudėtingesnio, skysčiu aušinamo modulio.

    „Lijian“ nėra izoliuotas įrenginys ir gali būti integruojamas į platesnę oro gynybos schemą. Skelbiama, kad jis gali veikti su radarais ir išorinėmis aptikimo priemonėmis, o taikinių atpažinimui gali būti naudojami DI algoritmai.

    Toks miniatiūrizuotos lazerinės ginkluotės posūkis siejamas su pastarųjų metų karo patirtimis, kai pigūs ir masiškai naudojami dronai tapo žvalgybos bei smūgių priemone. Analitikai pažymi, kad tokie sprendimai teoriškai gali pigiau papildyti artimo nuotolio oro gynybą, ypač ten, kur raketinės sistemos būtų per brangios ar per lėtos reaguoti.

    Gamintojas taip pat pateikia kainos orientyrą: vienas komplektas gali kainuoti apie 250 000 eurų. Tokia suma rodo, kad tai nėra pigi priemonė, tačiau lazerio logika paprasta: brangiausia yra pati sistema, o vieno numušimo savikaina ilgainiui gali mažėti, jei užtenka energijos ir komponentų resurso.

  • 9 mažai FODMAP turintys produktai, galintys sumažinti dirgliosios žarnos simptomus

    Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė virškinamojo trakto būklė, pasireiškianti pilvo skausmu, pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Nors tiksli priežastis ne visada aiški, vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno ir nervų sistemos ryšiui bei individualiam jautrumui tam tikriems angliavandeniams.

    Viena dažniausiai taikomų mitybos strategijų yra mažai FODMAP turinti dieta. FODMAP yra trumpųjų grandinių angliavandeniai, kurie daliai žmonių prastai įsisavinami plonojoje žarnoje, todėl storojoje žarnoje fermentuojami ir gali sukelti nemalonius simptomus.

    Specialistai pabrėžia, kad mažai FODMAP turinčios dietos nereikėtų laikytis ilgai savarankiškai. Įprasta praktika yra ribojimo etapas, trunkantis maždaug 2–6 savaites, o vėliau palaipsnis produktų grąžinimas, siekiant nustatyti asmeninius trigerius ir išvengti mitybos nevisavertiškumo.

    Baltymai ir pieno produktai

    Daugelis natūralių baltymų šaltinių FODMAP beveik neturi, todėl dažnai tinka jautresniam virškinimui. Įprastai gerai toleruojami švieži ar šaldyti kiaušiniai, žuvis, paukštiena ir mėsa, tačiau svarbu vertinti, kuo jie pagardinti.

    Didžiausia rizika dažnai slypi marinatuose, padažuose ir džiūvėsėliuose, kuriuose gali būti kviečių, česnakų, svogūnų ar pridėtinio cukraus. Praktikoje būtent šie priedai neretai tampa priežastimi, kodėl patiekalas sukelia simptomus, nors pats baltymas būtų tinkamas.

    Pieno produktų grupėje dažniausias dirgiklis yra laktozė, todėl daliai žmonių padeda laktozės neturintys produktai. Kietesni, ilgiau brandinti sūriai paprastai turi mažiau laktozės, tačiau jautrumas yra individualus, todėl porcijų dydis išlieka svarbus.

    Vaisiai ir daržovės: svarbiausia kiekis

    Ne visi vaisiai vienodai tinkami, nes kai kurie turi daugiau fermentuojamų cukrų. Dažnai geriau toleruojami citrusiniai vaisiai, bananai ir uogos, tačiau net ir tinkamesni produktai gali sukelti reakciją, jei vienu metu jų suvalgoma per daug.

    Daržovių pasirinkimas taip pat priklauso nuo sudėties ir porcijų. Daliai žmonių dažniau netinka svogūninės daržovės ir ankštiniai, o saugesniu pasirinkimu tampa bulvės, morkos, žaliosios pupelės ar kitos mažiau fermentuojamų angliavandenių turinčios daržovės.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį FODMAP sumavimą, kai keli atskirai toleruojami produktai, suvalgyti vienu metu, peržengia individualią ribą. Dėl to rekomenduojama stebėti ne tik produktą, bet ir bendrą dienos bei vieno valgymo sudėtį.

    Užkandžiai, riešutai ir grūdiniai produktai

    Riešutai ir sėklos gali būti tinkami, tačiau čia ypač svarbios porcijos, nes dalis jų turi daugiau fermentuojamų angliavandenių. Dažniau pasirenkami migdolai, graikiniai riešutai, žemės riešutai, taip pat chia ar moliūgų sėklos, jei kiekiai saikingi.

    Makaronų ir kruopų kategorijoje dažnas iššūkis yra kviečiai, kurie kai kuriems žmonėms sustiprina simptomus. Alternatyva tampa ryžių, grikių, sorų ar bolivinių balandų pagrindu pagaminti produktai, o perkant svarbu tikrinti sudėtį dėl priedų.

    Pusryčių dribsniams ir užkandžiams verta rinktis paprastesnės sudėties variantus, pavyzdžiui, ryžių ar kukurūzų pagrindo gaminius, avižas, jei jos toleruojamos. Saldžiuose produktuose dažnas dirgiklis yra ne tik cukraus kiekis, bet ir saldikliai ar cukraus alkoholiai, kurie kai kuriems žmonėms gali būti itin problemiški.

    Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba dietologu, ypač jei atsiranda neplanuotas svorio kritimas, kraujas išmatose ar ilgalaikis skausmas. Tikslingas, prižiūrimas mitybos koregavimas dažniausiai duoda geresnių rezultatų nei ilgalaikis plataus masto ribojimas.

  • Teniso žaidimas „TIEBREAK+“ nustebino prieš Vimbldoną: atnaujinimas keičia viską

    Teniso žaidimas „TIEBREAK+“ nustebino prieš Vimbldoną: atnaujinimas keičia viską

    2024 metais debiutavęs teniso žaidimas „TIEBREAK+“ sulaukė vieno didžiausių atnaujinimų nuo išleidimo. Kūrėjai iš „Big Ant Studios“ jį pristato kaip žingsnį, kuris turėtų iš esmės pakeisti žaidimo turinį ir kokybę.

    Didžiausia naujiena – į žaidimą įtraukti visi keturi oficialiai licencijuoti Didžiojo kirčio turnyrai. Tai reiškia, kad žaidėjai gali varžytis Vimbldone, „Roland Garros“, „US Open“ ir „Australian Open“ aplinkose, o meniu labiausiai išskiriamas artėjantis turnyras Londone.

    Atnaujinimo apimtį geriausiai iliustruoja jo dydis: atsisiuntimui prireikia daugiau nei 26 GB duomenų. Tokie skaičiai paprastai signalizuoja, kad keičiami ne pavieniai elementai, o pridedamas reikšmingas kiekis naujo turinio ir sisteminių pataisymų.

    Kas pasikeitė žaidime

    Be turnyrų, atnaujinti sportininkų aprangos elementai pagal šio sezono tendencijas, taip pat pakoreguotos jų statistikos. Tai svarbu tiems, kurie karjeros režime tikisi realistiškesnio balanso ir aiškesnių skirtumų tarp skirtingų žaidimo stilių.

    Karjeroje atsirado naujas „Signature Series“ režimas, leidžiantis atrakinti papildomas animacijas ir aprangas. Tokie progresijos mechanizmai šiuolaikiniuose sporto žaidimuose tampa standartu, nes žaidėjams suteikia aiškius tikslus ir apčiuopiamą atlygį už laiką.

    Daug dėmesio skirta valdymui

    „Big Ant Studios“ taip pat skelbia patobulinę žaidimo mechaniką: koreguota smūgių prie tinklo fizika, volejų dinamika ir kompiuterio valdomų varžovų reakcija prie tinklo. Praktikoje tai turėtų sumažinti situacijų, kai taškai laimimi dėl netikslios trajektorijos ar neadekvačios gynybos logikos.

    Nors „TIEBREAK+“ startas rinkoje nebuvo itin sėkmingas, kūrėjai nuosekliai didina licencijuoto turinio apimtį ir taiso problemas, kurios anksčiau kėlė daugiausia kritikos. Didžiojo kirčio turnyrų įtraukimas prieš Vimbldoną gali tapti lūžio tašku, ypač žaidėjams, kuriems autentiški turnyrai ir aikštynų atmosfera yra esminis kriterijus.

  • Pabaiga lengvoms platinoms: iš „PlayStation“ dings per 100 žaidimų, keičiasi „Sony“ taisyklės

    Pabaiga lengvoms platinoms: iš „PlayStation“ dings per 100 žaidimų, keičiasi „Sony“ taisyklės

    Gandai tampa realybe: vienas leidėjas pranešė, kad visas jo žaidimų katalogas „PlayStation 4“ ir „PlayStation 5“ platformose netrukus bus pašalintas. Kalbama apie daugiau nei 100 pavadinimų, kurie dings iš skaitmeninės parduotuvės ir nebegalės būti įsigyjami naujiems žaidėjams.

    Leidėjas „Afli Games“ socialiniame tinkle „X“ teigė, kad tam įtakos turi sugriežtintos „Sony“ gairės. Pasak bendrovės, nauji reikalavimai reiškia, kad ji nebegali tęsti žaidimų leidybos ir planuotų naujų projektų „PS4“ bei „PS5“ ekosistemoje.

    Kas iš tiesų keičiasi?

    Viešoje erdvėje ši žinia siejama su „Sony“ pastaruoju metu minimomis griežtesnėmis taisyklėmis skaitmeninės parduotuvės turiniui. Nors bendrovė detalių viešai neatskleidė, leidėjų ir žaidėjų bendruomenė tai sieja su kokybės kontrole bei pastangomis mažinti menkaverčio turinio kiekį.

    „Afli Games“ jau kurį laiką buvo kontroversiškas vardas tarp „PlayStation“ žaidėjų. Bendrovė dažnai kritikuota dėl itin paprastų, menkos kokybės žaidimų, kurių pagrindinis „privalumas“ buvo greitai ir lengvai atrakinti trofėjus.

    Trofiėjų medžiotojams – nauja realybė

    Žaidėjai, kolekcionuojantys pasiekimus, tokius žaidimus neretai rinkdavosi vien dėl galimybės per kelias minutes gauti platiną. Būtent dėl to bendruomenės reakcija į leidėjo skundą buvo šalta: komentaruose dominavo nuomonė, kad lengvų trofėjų era turėtų baigtis.

    Šis pokytis gali būti reikšmingas visai „PlayStation“ trofėjų ekosistemai. Jei platforma iš tiesų ribos žaidimus, kurių dizainas orientuotas tik į greitą pasiekimų „išdalijimą“, platiną teks užsitarnauti tradiciniu būdu, investuojant daugiau laiko ir įgūdžių.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Leidėjams tai signalas, kad vien trofėjų „masalas“ gali nebeveikti kaip verslo modelis. Tokios priemonės dažniausiai siejamos su siekiu didinti parduotuvės kokybę, gerinti atradimo sistemas ir mažinti turinio, kuris užgožia didesnius leidimus, srautą.

    Žaidėjams svarbiausias praktinis pokytis paprastas: dalis pavadinimų gali tapti neprieinami skaitmeniniam įsigijimui, o trofėjų medžioklės taktikas teks peržiūrėti. Jei „Sony“ laikysis griežtesnės linijos, panašių pašalinimų ateityje gali būti ir daugiau.

  • Nicolas Cage’as įsiveržė į Call of Duty: Black Ops 7: žaidėjai gauna naują zombių žemėlapį

    Nicolas Cage’as įsiveržė į Call of Duty: Black Ops 7: žaidėjai gauna naują zombių žemėlapį

    Žaidėjams jau pasiekiamas „Call of Duty: Black Ops 7“ atnaujinimas „Season 04 Reloaded“, kuris į kompiuterius ir konsoles atneša netikėtą žvaigždę. Pagrindinis naujienos akcentas – Holivudo aktorius Nicolas Cage’as, tapęs žaidžiamu operatoriumi.

    Kaip skelbia kūrėjai, Cage’as žaidime pasirodo kaip jis pats, o ne kaip viena iš jo kino rolų. Įdomi detalė – personažo modelis paremtas jaunesniu aktoriaus įvaizdžiu, nors realybėje Nicolas Cage’ui jau per šešiasdešimt.

    Operatorius įtrauktas per specialų įvykį su atskira prieiga, o kartu žaidėjams siūlomas ir papildomas turinys. Tarp svarbiausių apdovanojimų minimas AN-94 tipo šturmo šautuvas ir naujas artimos kovos ginklas.

    Didžiausia dovana kooperacinio režimo gerbėjams – naujas zombių žemėlapis „Kowakujō“, nukeliantis į feodalinės Japonijos aplinką. Veiksmas sukasi aplink pilį ir vulkaninį regioną, kuriame, pasak siužeto, tenka ieškoti svarbaus artefakto ir atlaikyti vis agresyvesnes bangas.

    Naujame žemėlapyje žaidėjai susiduria su papildomais priešais, todėl tenka keisti įprastą taktiką ir kruopščiau planuoti išteklius. Kūrėjai taip pat užsimena apie paslėptą „slaptą“ ginklą, o bendruomenė jau svarsto, kad tai gali būti itin galinga katana.

    Atnaujinimas paliečia ir daugelio žaidėjų režimą: į rotaciją įtraukta nauja arena, taip pat grįžta seniau pažįstamas, atnaujintas žemėlapis. Be to, įdiegti vidurio sezono balanso pakeitimai – pakoreguotos kelių populiarių ginklų savybės, kad dvikovos būtų artimesnės dabartinėms serverių sąlygoms.

    Kartu startavo ir sezoninis vasaros renginys, skatinantis kasdien prisijungti prie žaidimo ir rinkti premijas, tarp jų ir patirties taškų daugiklius. Tokie riboto laiko įvykiai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių „live service“ tipo žaidimų varomųjų jėgų, padedančių išlaikyti auditoriją tarp didesnių turinio papildymų.

    „Call of Duty: Black Ops 7“ rinkoje pasirodė 2025 metais, o žaidimą kuria „Treyarch“ ir „Raven Software“ komandos. Leidėjas atnaujinimus tradiciškai dalija į sezono pradžios paketą ir vidurio sezono papildymą, todėl „Reloaded“ formato pataisos dažnai būna didžiausios vasaros metu.

  • GTA 6 išankstiniai užsakymai esą sprogo: skaičiai stulbina, bet yra rimtų klaustukų

    GTA 6 išankstiniai užsakymai esą sprogo: skaičiai stulbina, bet yra rimtų klaustukų

    Žaidimų industrijoje pasirodė pirmieji vertinimai, kad „Grand Theft Auto 6“ išankstiniai užsakymai gali mušti rekordus. Vis dėlto kol kas didelė dalis skambiai minimų skaičių nėra patvirtinti oficialiai, todėl analitikų ir gerbėjų entuziazmą lydi ir atsargumas.

    Į išankstinę prekybą „GTA 6“ pateko kelių leidimų, o skirtingos komplektacijos siūlo papildomą skaitmeninį turinį. Verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriose fizinėse dėžutėse, kaip pranešama, gali nebūti disko, o vietoje jo pateikiamas aktyvavimo kodas parsisiuntimui.

    Toks modelis žaidimų rinkoje pastaraisiais metais plinta dėl didelių failų apimčių ir patogesnio platinimo, tačiau pirkėjams kelia klausimų dėl kolekcionavimo vertės ir ilgalaikio prieinamumo. Dalis žaidėjų tikisi, kad vėliau pasirodys ir tikrai fizinės kopijos su laikmena.

    Neoficialūs skaičiai kelia abejonių

    Internete plinta teiginiai, esą per pirmąsias dvi išankstinės prekybos dienas galėjo būti parduota dešimtys milijonų kopijų. Tačiau šių skaičių nepateikė nei „Take-Two Interactive“, nei „Rockstar Games“, todėl jie turėtų būti vertinami kaip gandai, o ne faktai.

    Ne mažiau skeptiškai vertinami ir spėjimai apie kelių milijardų eurų pajamas dar iki oficialios premjeros. Tokie skaičiai būtų istoriniai net ir didžiausių pramogų industrijos startų kontekste, todėl be patikimų ataskaitų jie lieka spekuliacijomis.

    Paklausos šuolis gali paveikti konsolių rinką

    Didžiulį susidomėjimą rodo ir pranešimai, kad kai kuriose parduotuvėse fiziniai išankstinių užsakymų kiekiai galėjo greitai išsekti. Tokios situacijos dažniausiai signalizuoja ne tik apie žaidimo populiarumą, bet ir apie ribotas tiekimo kvotas konkrečiuose regionuose.

    Rinkoje taip pat skamba perspėjimai, kad artėjant „GTA 6“ premjerai gali išaugti konsolių paklausa, ypač jei dalis žaidėjų atnaujins įrangą dėl vieno didžiausių kartos leidimų. Įprastai tokiais atvejais trumpam padidėja ir konsolių, ir priedų kainų svyravimai, o kai kuriose šalyse pasimato atsargų trūkumas.

    Kol kas aiškiausia tai, kad „GTA 6“ jau dabar generuoja milžinišką informacinį triukšmą ir vartotojų aktyvumą. Tačiau tikrąjį mastą rinkoje parodys tik oficialūs leidėjo pranešimai, finansinės ataskaitos ir patikimi pardavimų kanalų duomenys.

  • Lenkijoje vėl siūlo kelti antrąjį PIT slenkstį virš 27 500 eurų: Finansų ministerijos sprendimas

    Lenkijoje grįžta diskusija dėl antrojo gyventojų pajamų mokesčio (PIT) slenksčio, kuris šiuo metu siekia 120 000 zlotų per metus, tai yra apie 27 500 eurų. Didėjant atlyginimams vis daugiau žmonių greičiau patenka į aukštesnį tarifą, todėl politikai vėl kelia klausimą, ar slenkstį reikia didinti.

    Lenkijos politinė jėga Polska 2050 Seimui pateikė siūlymą antrąjį slenkstį perkelti iki 140 000 zlotų, arba maždaug 32 000 eurų per metus. Pagal šią idėją pajamos iki naujos ribos būtų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijanti dalis – 32 proc.

    Savo ruožtu PiS politinio sparno atstovai viešai kalba apie dar didesnį didinimą – iki 180 000 zlotų, tai yra apie 41 000 eurų per metus. Toks žingsnis, jų teigimu, būtų vienas pirmųjų sprendimų pasikeitus valdžiai, tačiau kol kas tai yra politinis pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas.

    Ką nusprendė Finansų ministerija?

    Lenkijos Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja ir signalizuoja, kad dabartinė sistema išlieka. Tai reiškia, kad ir toliau galios dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų (apie 27 500 eurų) bei 32 proc. tarifas nuo sumos, viršijančios šią ribą.

    Ministerija savo poziciją sieja su viešųjų finansų tikslais ir fiskaline drausme. Lenkijai taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą, o mokesčių mažinimo ar slenksčių didinimo iniciatyvos paprastai reikštų mažesnes biudžeto pajamas.

    Daugėja patenkančių į aukštesnį tarifą

    Finansų ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 120 000 zlotų ribą jau peržengė apie 2,4 mln. mokesčių mokėtojų. Prieš metus tokių buvo apie 1,9 mln., tad per gana trumpą laiką jų padaugėjo maždaug puse milijono.

    Tokie skaičiai dažnai tampa pagrindu argumentui, kad dėl infliacijos ir atlyginimų augimo slenkstis de facto „nespėja“ su realiomis pajamomis. Kita vertus, valdžiai tai reiškia ir automatiškai didėjančias pajamas į biudžetą, todėl sprendimas keisti ribas tampa ne tik socialinis, bet ir griežtai finansinis.

    Artėjant rinkimams mokesčių tema Lenkijoje tradiciškai įgauna papildomą politinį svorį, tačiau šiuo metu oficiali Finansų ministerijos kryptis aiški: antrojo PIT slenksčio didinimas artimiausiu metu nenumatomas.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.

  • Pigios atostogos Turkijoje baigiasi: kur lietuviams dabar už 100 eurų išeina daugiausia

    Turkija, ilgus metus laikyta vienu pigiausių poilsio krypčių pasirinkimų, šią vasarą sparčiai praranda kainos pranašumą. Naujausi UniCredit Bank Austria vertinimai rodo, kad skirtumas tarp to, ką už tą pačią sumą galima įsigyti Turkijoje ir Lietuvoje, beveik išnyko.

    Skaičiuojant pagal perkamosios galios palyginimą, 2025 metais už 100 eurų Turkijoje buvo galima nusipirkti tiek, kiek Lietuvoje būtų kainavę apie 118 eurų. Šiemet situacija pasikeitė: už 100 eurų Turkijoje įsigyjama maždaug tiek, kiek Lietuvoje už apie 102 eurus.

    Kas brangsta labiausiai?

    Toks pokytis reiškia, kad keliautojams brangsta ne vien viešbučiai ar skrydžiai, bet ir kasdienės išlaidos vietoje. Kai valiutos kurso pranašumas sumenksta, daugiau kainuoja maistas, transportas, pramogos ir kiti smulkūs pirkiniai, kurie dažnai sudaro reikšmingą atostogų biudžeto dalį.

    Kainų augimas fiksuojamas ir kitose anksčiau pigiausiomis laikytose kryptyse. Vis dėlto dalis regiono šalių išlieka palankesnės trumpoms ar šeimos kelionėms, ypač jei svarbiausias kriterijus yra išlaidos vietoje.

    Kur už 100 eurų gauname daugiau?

    Vertinimuose išsiskiria Bulgarija, kuri net ir brangstant kainoms išlieka viena geriausių krypčių pagal tai, kiek realiai galima įsigyti už tą pačią sumą. Skaičiuojama, kad už 100 eurų Bulgarijoje galima įsigyti panašiai tiek, kiek Lietuvoje kainuotų apie 139 eurus.

    Rumunija taip pat minima tarp išlaidų prasme palankiausių krypčių, nors kainų augimas palietė ir ją. Tai reiškia, kad keliautojai, ieškantys mažiausio kasdienio išlaidų lygio, vis dažniau žvalgosi ne į Turkiją, o į kitas regiono šalis.

    Ispanija ir Portugalija stebina stabilumu

    Tuo metu Ispanijoje ir Portugalijoje kainos, remiantis tuo pačiu palyginimu, iš esmės išliko stabilios. Dėl to šiose šalyse keliautojai gali tikėtis kiek lengviau kontroliuojamo biudžeto, o kai kuriais atvejais ir šiek tiek mažesnių išlaidų nei Lietuvoje.

    Brangimas ryškus ir Kroatijoje, kur kainų lygis jau kurį laiką vertinamas kaip aukštesnis nei Lietuvoje. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad tradiciškai populiarios Viduržemio jūros kryptys vis dažniau konkuruoja ne pigumu, o paslaugų kokybe ir patogumu.

    „Šiemet šis skirtumas beveik išnyko: už 100 eurų Turkijoje nusipirksime tik tiek, kiek Lietuvoje už maždaug 102 eurus“, – teigiama UniCredit Bank Austria duomenų apžvalgoje.

    Keliautojams tai signalas planuojant atostogas labiau vertinti ne vien viešbučio ar skrydžio kainą, bet ir realias išlaidas vietoje. Net nedidelis kainų lygio pokytis gali tapti lemiamu, ypač keliaujant šeimai ar ilgesniam laikui.