CP v2

Blog

  • Starlink siekia MSS dažnių Europoje: Europos Komisijos planas gali atverti ginčą dėl konkurencijos

    Kova dėl palydovinio ryšio dažnių

    „Starlink“, „SpaceX“ valdoma palydovinio interneto bendrovė, Europoje taikosi į naujai planuojamas mobiliojo palydovinio ryšio (MSS) radijo dažnių juostas. Šios juostos laikomos strategiškai svarbiomis, nes jos galėtų užtikrinti saugesnį ryšį išmaniesiems telefonams tiesiogiai su palydovų tinklais.

    Europos Komisija valstybėms narėms siūlo teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų dalyvauti tokiuose dažnių paskirstymo procesuose. Diskusijų centre atsidūrė idėja riboti prieigą ne Europos Sąjungos subjektams, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

    Kodėl tai kelia įtampą?

    Tokie ribojimai reikštų, kad „Starlink“ galėtų būti automatiškai eliminuojama iš potencialiai itin vertingo konkurso. Bendrovė tokią kryptį linkusi vertinti kaip konkurencijos ribojimą, ypač jei ES rinkoje alternatyvų skaičius yra mažas.

    Ši tema jautri ir geopolitiniu požiūriu: palydovinis ryšys tampa kritinės infrastruktūros dalimi, o priklausomybė nuo išorinių tiekėjų daugelyje ES valstybių laikoma rizika. Kita vertus, per griežti ribojimai gali sumažinti konkurenciją ir sulėtinti paslaugų plėtrą vartotojams.

    Europos alternatyvos ir pajėgumų klausimas

    Tekste minima, kad realiu europiniu „Starlink“ konkurentu šiuo metu dažniausiai įvardijama „Eutelsat“, veikianti palydovinio ryšio rinkoje. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra mastas: norint teikti tiesioginio ryšio į telefonus paslaugas plačiai auditorijai, reikia didelių investicijų ir tankios palydovų infrastruktūros.

    „Eutelsat“ pastaruoju metu buvo sustiprinta maždaug 1 500 000 000 eurų finansiniu įnašu, tačiau net ir tokio dydžio injekcija automatiškai nereiškia, kad įmonė gali greitai pasiekti šimtų milijonų vartotojų aprėptį. Praktikoje daug lemią technologinis pasirengimas, palydovų skaičius, spektras ir tinklo integracija su mobiliojo ryšio ekosistema.

    „Starlink“ argumentai ir turimi resursai

    „Starlink“ savo poziciją grindžia tuo, kad siūlomos taisyklės gali prieštarauti tarptautinėms telekomunikacijų koordinavimo nuostatoms ir kurti precedentą, kai konkurencija ribojama ne techniniais kriterijais, o kilmės šalimi. Bendrovė taip pat perspėja, kad toks modelis gali sumažinti europiečių pasirinkimą ir pristabdyti paslaugų, tiesiogiai pasiekiamų telefone, atsiradimą.

    „Siūlomos nuostatos, kurios iš anksto šalina dalyvius iš konkurso, nėra suderinamos su tarptautinėmis telekomunikacijų gairėmis ir kelia riziką, kad europiečiai neteks tiesiogiai į įrenginius teikiamų palydovinio ryšio paslaugų“, – sakė „Starlink“ poziciją apibendrinantys dokumentai.

    Bendrovė remiasi ir savo infrastruktūros mastu: ji yra iškėlusi apie 6 000 žemąja orbita skriejančių palydovų, o tinklas nuolat atnaujinamas, nes dalis senesnių palydovų nusileidžia ir sudega atmosferoje. Paleidimai tęsiami reguliariai, pasitelkiant „Falcon 9“ raketas, todėl pajėgumai didėja, o technologijos atnaujinamos.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokią galutinę formą įgaus Europos Komisijos siūlomos taisyklės ir kaip jas įgyvendins valstybės narės. Nuo sprendimų priklausys ne tik konkurso dalyvių ratas, bet ir tai, kaip greitai Europoje realiai plėsis tiesioginio palydovinio ryšio į mobiliuosius telefonus paslaugos.

  • Lenkijos pramonė atsigauna: 49 proc. įmonių tikisi pagerėjimo, labiausiai optimistiškos mažosios

    Lenkijos gamybos sektoriuje ryškėja atsargus optimizmas: beveik pusė pramonės įmonių tikisi, kad per artimiausius 18 mėnesių jų veiklos aplinka gerės. Tokias nuotaikas fiksuoja „ABB“ tyrimas ir „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita, apžvelgianti pramonės lūkesčius 2026–2027 metų laikotarpiui.

    Apklausoje nurodoma, kad 49 proc. gamybos įmonių prognozuoja situacijos pagerėjimą savo šakoje, o 17 proc. tikisi blogėjimo. Dabartinę padėtį teigiamai vertina daugiau nei 43 proc. respondentų, todėl rinkoje matomas ne tik lūkestis, bet ir realus stabilizacijos pojūtis.

    Tyrimo autoriai šias nuotaikas sieja ir su pamažu kylančiais pramonės aktyvumo signalais, įskaitant PMI rodiklio judėjimą į viršų po ilgesnio laikotarpio žemiau 50 punktų ribos. Nors vienas rodiklis neapibrėžia visos ekonomikos, jis dažnai atspindi užsakymų, gamybos apimčių ir verslo lūkesčių kryptį.

    Dvi pramonės nuotaikų kryptys

    Didžiausias optimizmas fiksuojamas tarp mažųjų gamybos įmonių: 52 proc. jų savo šakos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą. Recesijos požymius šioje grupėje įžvelgia tik 11 proc. apklaustųjų, todėl mažesnės organizacijos šiame cikle jaučiasi tvirčiau.

    Vidutinės ir didelės bendrovės dažniau išlieka atsargesnės, tačiau ir čia nemaža dalis situaciją vertina bent jau neblogai. „ABB“ teigimu, stambesnės įmonės labiau pajunta energijos sąnaudų šuolius, reguliacinį spaudimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir pasaulinių tiekimo grandinių svyravimus.

    „Didžiausios organizacijos šiandien veikia vienu metu patirdamos daugelio veiksnių spaudimą, nuo energijos kaštų ir didelio masto technologinės transformacijos iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tačiau platesnėje perspektyvoje dominuoja optimizmas, nepriklausomai nuo įmonių dydžio“, – sakė Krzysztofas Žurekas iš „ABB“ elektrifikacijos verslo Lenkijoje.

    Investicijų planai: prioritetas energijai

    Verslo planuose ryškėja noras investuoti: 35 proc. gamybos įmonių ketina didinti išlaidas plėtrai 2026–2027 metais, palyginti su 2025 metais. Maždaug trečdalis planuoja išlaikyti investicijas tame pačiame lygyje, o 20 proc. svarsto mažinimą.

    Pagrindinis investicijų motyvas išlieka energijos kaina ir jos nepastovumas. Net 68 proc. pramonės atstovų aukštas energijos kainas įvardija kaip grėsmę pelningumui, todėl dažniausiai minimas prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas, taip atsakė 40 proc. respondentų.

    Be energijos taupymo, įmonės ketina daugiau dėmesio skirti techninės komandos kompetencijų stiprinimui (38 proc.) ir elektros ūkio infrastruktūros modernizavimui (36 proc.). Toliau rikiuojasi gamybos procesų automatizavimas (24 proc.) ir OT infrastruktūros kibernetinis saugumas (23 proc.), o dekarbonizaciją kaip artimiausią prioritetą nurodė 9 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad daugelis gamintojų pirmiausia siekia sustiprinti veiklos pagrindus: sumažinti energijos kaštus, užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir turėti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tik po to dažniau planuojami sudėtingesni skaitmeniniai projektai, įskaitant automatizaciją ir DI sprendimus.

    „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita taip pat rodo, kad 46 proc. įmonių mato teigiamą automatizacijos, skaitmenizacijos, elektrifikacijos ir DI poveikį verslui. Sektoriui svarbūs išlieka kaštų optimizavimas, produktų inovacijos, pokyčių valdymas, technologijų integracija ir investicijų finansavimo prieinamumas.

  • Naujojo Džeimso Bondo paieškos artėja prie finišo: rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai

    Naujojo Džeimso Bondo paieškos artėja prie finišo: rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai

    Kas žinoma apie atranką?

    Džeimso Bondo gerbėjų laukiama žinia artėja: naujojo 007 aktoriaus atranka pasiekė paskutinę stadiją. Skelbiama, kad aktoriai, perėję į kitą etapą, jau pradėti informuoti, o kitas svarbus žingsnis numatytas vasaros pabaigoje.

    Pagal pramogų industrijos šaltinių informaciją, rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai, per kuriuos kandidatai bus vertinami jau filmavimo aikštelės sąlygas imituojančiu formatu. Tokie bandymai dažniausiai leidžia pamatyti ne tik vaidybą, bet ir ar aktorius organiškai „neša“ ikoninio personažo ritmą bei fizinį pasirengimą.

    Kiek kandidatų gali likti finale?

    Galutinis kandidatų sąrašas kol kas slepiamas, tačiau šaltiniai mini, kad prodiuseriai gali rinktis iš 5–7 aktorių, o kiti teigia, jog atrankoje dar gali būti kelios dešimtys pavardžių. Praktikoje tai reiškia, kad iki galutinio „trumpojo sąrašo“ atranka dar gali susiaurėti labai greitai.

    Pastarosiomis savaitėmis su aktoriais esą dirbo atrankos vadovė Nina Gold, vertinusi ne vien ryškiausias žvaigždes, bet ir mažiau plačiajai auditorijai žinomus vardus. Tokia taktika dažna dideliuose franšizės projektuose, kai siekiama atrasti „naują veidą“ ir kartu išlaikyti tarptautinį patrauklumą.

    Kada laukti oficialaus paskelbimo?

    Pranešama, kad filmavimo darbai, vadinami Bond 26, turėtų startuoti kitais metais, todėl logiška, jog sprendimas dėl pagrindinio vaidmens turi būti priimtas iš anksto. Prodiuseriams reikia laiko pasiruošti treniruotėms, kaskadinėms scenoms, kostiumų testams ir rinkodaros planui.

    Dėl šios priežasties tikimasi, kad oficialus naujojo 007 aktoriaus paskelbimas gali įvykti iki 2026 metų pabaigos. Tokia laiko juosta atitinka didžiųjų studijų praktiką, kai aktoriaus pristatymas derinamas su projekto kūrybiniais sprendimais ir pirmosiomis viešomis detalėmis apie filmą.

    Kokia kryptimi gali pasukti naujas filmas?

    Nuo tada, kai Danielis Craigas paskutinį kartą pasirodė Bondo vaidmenyje filme No Time To Die, praėjo penkeri metai, o gerbėjų lūkesčiai tik augo. Įvairūs industrijos signalai rodo, kad kūrybinė komanda gali dairytis į ankstyvąsias Iano Flemingo knygas ir ieškoti „šaknų“ tono.

    Tokiu atveju žiūrovai galėtų sulaukti istorijos apie tai, koks Bondas buvo iki „00“ statuso, kai dar tik žengė pirmuosius žingsnius žvalgybos pasaulyje. Panašus motyvas jau buvo matytas Casino Royale pradžioje, tačiau nauja interpretacija leistų atnaujinti franšizę, išlaikant klasiką.

  • 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas: sirgaliai JAV kuria virusinius, bet pagarbos vertus momentus

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas: sirgaliai JAV kuria virusinius, bet pagarbos vertus momentus

    2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą daugelis prognozavo kaip turnyrą, kurį lydės politinės įtampos, aukštos kainos ir kelionių trikdžiai, tačiau pirmosiomis savaitėmis ryškiausiai nuskambėjo ne skandalai, o sirgalių kuriamos istorijos. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose futbolo aistruoliai tampa miestų švenčių varikliu ir netikėtais vietos tradicijų puoselėtojais.

    Šių pirmenybių išskirtinumas tas, kad jos vyksta trijose šalyse, todėl keliaujančių sirgalių srautai natūraliai persipina su vietos gyvenimu. JAV, Kanadoje ir Meksikoje sirgaliai atranda vietinę virtuvę, sporto kultūrą ir kasdienius papročius, o kai kuriose vietose palieka ne triukšmo, bet tvarkos ir pagarbos pėdsaką.

    Norvegai atrado beisbolą

    Viena ryškesnių istorijų užfiksuota Niujorke, kur grupė Norvegijos sirgalių, po savo rinktinės rungtynių, nusprendė apsilankyti beisbolo mače „Citi Field“ stadione. Nors dalis jų atvirai pripažino menkai išmanantys žaidimo taisykles, tribūnose jie tapo vieni garsiausių, atsivežę futbolo stadionams įprastą dainavimo ir skanduočių kultūrą.

    Vietos žiūrovus labiausiai stebino tai, kaip futbolo ritmai ir komandinis entuziazmas pakeitė įprastą, ramesnę beisbolo rungtynių atmosferą. Tokie epizodai turnyrui suteikia papildomą sluoksnį: tai tampa ne vien sporto, bet ir kultūrinių mainų renginiu.

    Škotų šventė Bostone

    Bostone išsiskyrė Škotijos sirgaliai, vadinami Tartan Army, kurie garsėja kelionių tradicijomis ir disciplinuotu elgesiu. Mieste jie užpildė barus, surengė eisenas, o gatvėse skambėjo dūdmaišiai ir dainos, kurios įtraukė net atsitiktinius praeivius.

    „Džiaugiuosi, kad jie atvyko. Jie elgėsi su klase ir orumu“, – sakė vienas miesto darbuotojas, pastebėjęs, kad po šventimo sirgaliai susitvarkė ir surinko šiukšles.

    Tokios detalės greitai plinta internete, nes kontrastuoja su įprastais stereotipais apie masinių renginių paliekamą netvarką. Bostono sporto bendruomenė taip pat reagavo palankiai: viešojoje erdvėje skambėjo padėkos už pagarbą stadionui ir miestui.

    Japonų tradicija vėl sugrįžo

    Dar vienas dažnai minimas turnyrų simbolis – japonų sirgalių įprotis po rungtynių tvarkyti tribūnas. Ši tradicija siejama su socialine atsakomybe ir bendruomeniškumu: po mačų sirgaliai pasilieka, surenka šiukšles ir palieka sektorių tvarkingą.

    Šįkart stadionų darbuotojai tam buvo pasiruošę iš anksto ir, pasak turnyro organizavime dirbančių žmonių, dalijo atliekų maišus, nes žinojo, kad sirgaliai šį veiksmą greičiausiai pakartos. Tokie momentai tampa ne vien gražiu gestu, bet ir praktiniu priminimu, kad dideli renginiai gali vykti atsakingiau.

    Vokiškas amerikietiškos kelionės fenomenas

    Šalia stadionų gyvenimo socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir vokiškas turinio kūrėjas, dokumentuojantis kelionę po JAV čempionato metu. Jo įrašai apie pakelės užkandines, vietos svetingumą ir kelionių kasdienybę surinko milijonus peržiūrų, o kai kurie vaizdo įrašai tapo neplanuota JAV kultūrinės įtakos reklama.

    Tokie pasakojimai svarbūs ir turizmo požiūriu: tarptautiniai turnyrai dažnai tampa proga ne tik pamatyti rungtynes, bet ir pažinti šalį. Kai turinys kuriamas natūraliai ir be oficialių kampanijų, jis auditorijoms atrodo patikimesnis, todėl ir plinta greičiau.

    Kansasas nustebino Alžyrą

    Netikėta draugystė užsimezgė ir Kanzaso valstijoje, kur į Lawrence miestą atvykusią Alžyro rinktinę pasitiko vietos universiteto orkestro atliktas Alžyro himnas. Miesto bendruomenė, nebūdama įprasta dideliems tarptautiniams renginiams, sirgalius ir komandą priėmė kaip savus: miestą papuošė vėliavos ir surengtos bendros rungtynių peržiūros.

    Šios istorijos rodo, kad 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas, išskaidytas per skirtingus miestus ir šalis, sukuria daugiau erdvės mažesniems, žmogiškiems momentams. Kol aikštėje sprendžiasi grupių ir atkrintamųjų likimai, už stadionų ribų gimsta kitas turnyro veidas, kuriame svarbiausia tampa pagarba, smalsumas ir netikėtos draugystės.

  • Iranas ir JAV atidarė tiesioginį ryšio kanalą: siekia mažinti incidentų riziką Ormuzo sąsiauryje

    Iranas ir JAV pradėjo veikti nauju tiesioginės komunikacijos kanalu, kuris, kaip skelbia Irano transliuotojas Press TV, turėtų padėti mažinti ginkluotų incidentų riziką strategiškai svarbiame Ormuzo sąsiauryje. Šis žingsnis pristatomas kaip praktinis mechanizmas, skirtas greičiau spręsti įtampas jūroje ir išvengti klaidingų interpretacijų.

    Naujasis kanalas siejamas su neseniai suderintais saugumo principais, kurių tikslas – stabilizuoti laivybą Persijos įlankoje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet kokie incidentai čia greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms bei draudimo tarifams.

    Kas numatyta dėl laivybos?

    Pagal Irano pateikiamą informaciją Teheranas įsipareigojo 60 dienų užtikrinti laisvą komercinių laivų judėjimą per sąsiaurį be kliūčių ir be papildomų mokesčių. Tokia formuluotė rinkoms svarbi, nes pastaraisiais mėnesiais įtampai išaugus būta signalų, kad Iranas gali griežtinti kontrolę arba taikyti rinkliavas.

    Pastaruoju metu laivybos saugumas regione tapo ypač jautrus po karo eskalacijos, kai buvo kilę realių rizikų maršrutų sutrikimams. Ormuzo sąsiauryje laivai juda siaurais, intensyviai naudojamais koridoriais, todėl net pavienis incidentas gali sukelti grandininį vėlavimų ir kainų šuolių efektą.

    Tiesioginiai kariškių kontaktai Dohoje

    JAV viceprezidentas J.D. Vance yra nurodęs, kad naujoje deeskalacijos schemoje numatomi tiesioginiai kontaktai tarp JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovų ir Irano Revoliucinės gvardijos pareigūnų. Planuojama, kad susitikimai vyks Katare, Dohoje, siekiant greitai aptarti incidentus ir sumažinti netyčinių susidūrimų tikimybę.

    Toks modelis tarptautinėje praktikoje dažnai laikomas „karštąja linija“, kai įtampos sąlygomis kuriamas minimalus, bet patikimas ryšys tarp potencialiai konfliktuojančių pusių. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai vienos pusės veiksmai interpretuojami kaip tyčinė eskalacija.

    Įtampa išlieka: ataka ir ginčai dėl maršrutų

    Pranešta, kad Ormuzo sąsiauryje įvyko išpuolis prieš pro šalį plaukusį laivą, o Vakarų šaltiniai incidentą siejo su Iranu, nors Teheranas to nepatvirtino. Iranas anksčiau yra perspėjęs, kad negali garantuoti saugumo laivams, kurie juda ne jo nurodytais maršrutais.

    Tuo pat metu regione tęsiasi ginčai dėl „saugių“ kelių – Omanas buvo paskelbęs laikiną maršrutą savo pusėje, tačiau Iranas viešai teigė, kad saugus plaukimas galimas tik pagal Teherano nurodytą trajektoriją. Kadangi sąsiauris yra prie Irano ir Omano teritorinių vandenų, praktiniai laivybos sprendimai čia neišvengiamai turi ir politinį, ir karinį atspalvį.

    Incidentai jūroje taip pat gali paveikti tarptautines operacijas, skirtas „užstrigusiems“ laivams ir įguloms išvesti iš rizikingų zonų. Todėl naujasis Iraną ir JAV siejantis ryšio kanalas vertinamas kaip bandymas įvesti daugiau nuspėjamumo, nors platesnė regiono įtampa išlieka aukšta.

  • Harvey Weinstein: Niujorke nutrauktas kaltinimas išžaginimu, kaltintoja nebeatlaiko dar vieno teismo

    Harvey Weinstein: Niujorke nutrauktas kaltinimas išžaginimu, kaltintoja nebeatlaiko dar vieno teismo

    Byla nutraukta po trečio teismo

    Niujorko prokurorai nutraukė bylą dėl kaltinimo išžaginimu, pareikšto buvusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinstein. Sprendimas priimtas po to, kai kaltintoja aktorė Jessica Mann pranešė nebegalinti dar kartą liudyti teisme.

    Šis kaltinimas buvo susijęs su 2013 metais esą įvykusiu išžaginimu viešbutyje Niujorke. H. Weinstein kaltę neigė ir teigė, kad visi lytiniai santykiai buvo abipusiu sutikimu.

    „Po ilgų apmąstymų nusprendžiau nebetęsti ketvirto teismo prieš Harvey Weinstein. Per paskutinį procesą supratau, kad daugiau nebegaliu to ištverti“, – teismui perduotame pareiškime rašė Jessica Mann.

    Pasak prokuratūros, gegužę vykęs trečiasis šios bylos nagrinėjimas baigėsi nepasiekus nuosprendžio, nes prisiekusieji nesugebėjo vieningai apsispręsti. Tokiais atvejais teismas skelbia bylos nagrinėjimo nutraukimą be verdikto, o prokurorai gali siekti naujo proceso.

    Vis dėlto šį kartą, atsižvelgę į nukentėjusiosios poziciją ir jos pateiktus argumentus dėl patiriamos emocinės naštos, prokurorai pasirinko kaltinimo atsisakyti. Teisme buvo pabrėžta, kad sprendimas priimtas įvertinus liudytojos galimybes dalyvauti dar viename procese.

    Kas dar laukia H. Weinstein

    Nors konkretus kaltinimas išžaginimu Niujorke nutrauktas, H. Weinstein vis dar lieka nuteistas dėl kito seksualinio nusikaltimo Niujorko valstijoje. Jis tebėra suimtas ir laikomas Niujorko griežto režimo įkalinimo įstaigoje Rikers Island.

    Jau rugsėjo mėnesį jam turėtų būti skiriama bausmė kitoje Niujorko byloje, susijusioje su seksualiniu išpuoliu prieš kitą moterį. Prokurorai siekia, kad teismas skirtų 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

    Kalifornijos nuosprendis ir apeliacijos

    Baigęs atlikti bausmę Niujorke, H. Weinstein turėtų atlikti ir 16 metų laisvės atėmimo bausmę Kalifornijoje. Ten jis nuteistas už dar vienos moters išžaginimą, o nuosprendis taip pat apskųstas.

    Šis bylinėjimosi ciklas tapo vienu ryškiausių ilgalaikių teismų procesų, susijusių su seksualinių nusikaltimų kaltinimais pramogų industrijoje. Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad pakartotiniai teismai tokiose bylose dažnai tampa papildomu išbandymu nukentėjusiesiems, nes tenka vėl ir vėl detaliai grįžti prie traumuojančių patirčių.

  • Krokuvos oro uostas fiksuoja rekordinį pelną: suplanuotos premijos ir koreguojama plėtros strategija

    Rekordiniai skaičiai po 2025 metų

    Krokuvos Jono Pauliaus II tarptautinis oro uostas (Balicė) suskaičiavo 2025 metų rezultatus ir skelbia rekordinį pelną. Po mokesčių oro uostas uždirbo apie 67 mln. eurų grynojo pelno – maždaug 36 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Kartu augo ir veiklos rodikliai: EBITDA siekė apie 83 mln. eurų. Oro uostas pabrėžia, kad tokius skaičius daugiausia lėmė istoriškai didelis keleivių srautas.

    Keleivių srautas augo sparčiau nei planuota

    Per 2025 metus Krokuvos oro uostas aptarnavo 13 248 355 keleivius – tai apie 20 proc. daugiau nei 2024 metais. Šis augimas leido didinti pajamas iš aviacinių paslaugų, komercinių nuomų ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros.

    Oro uostas nurodo, kad 2026 metų pradžia taip pat buvo aktyvi: iki gegužės pabaigos paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 5 550 000 keleivių. Tai rodo, kad paklausa išlieka aukšta, tačiau kartu kelia spaudimą infrastruktūrai.

    Rizikos: Artimieji Rytai ir auganti konkurencija

    Nors rezultatai įspūdingi, oro uosto vadovybė įvardija rizikas, kurios gali paveikti 2026 metų planus. Tarp artimiausių veiksnių minimas neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose, nes skrydžiai į šį regioną sudaro apie 4 proc. keleivių srauto.

    Ilgesniu laikotarpiu Krokuvos oro uostas mato grėsmę iš kitų Lenkijos oro uostų infrastruktūros plėtros ir planuojamo Port Polska projekto su geležinkelio mazgu. Tokie projektai gali perbraižyti keleivių srautų pasiskirstymą ir maršrutų ekonomiką regione.

    „Remiantis istoriniais duomenimis, keleivių srautas į Artimuosius Rytus sudaro apie 4 proc. Toks sumažėjimas neturėtų reikšmingai paveikti 2026 metų planinių srautų ir pajamų, tačiau konflikto plėtra gali didinti sąnaudas, ypač dėl energijos kainų“, – teigiama oro uosto vadovybės ataskaitoje.

    Investicijos ir būtinybė keisti ilgalaikius planus

    Krokuvos oro uostas vykdo didžiausią investicijų programą savo istorijoje: numatyta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia apie 970 mln. eurų. Didžiausias dėmesys skiriamas keleivių patirčiai ir pralaidumui didinti, kad oro uostas galėtų aptarnauti sparčiai augančius srautus.

    Vienas labiausiai pažengusių projektų – keleivių terminalo plėtra vakarinėje pusėje. Sutartis pasirašyta 2026 metų gegužės 13 dieną, o darbų vertė siekia apie 124 mln. eurų, o naujos dalies atidarymas planuojamas 2029 metų viduryje.

    Vis dėlto strategiškai svarbiausia laikoma naujos kilimo ir tūpimo tako statyba. Planuojama, kad takas bus 2 800 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, o projektą siekiama užbaigti iki 2031 metų pabaigos, nors tikslus grafikas dar gali keistis.

    Premijos ir didžiausia išlaidų eilutė

    Rekordinį pelną oro uostas ketina dalinai nukreipti darbuotojams: numatytas bazinių atlyginimų didinimas 2026 metų sausio 1 dieną ir 2026 metų liepos 1 dieną, taip pat išlaikomas priedas prie atlyginimo. Be to, žadamos papildomos premijos už viršytus 2025 metų keleivių srauto tikslus.

    Oro uosto pateiktais duomenimis, didžiausia 2025 metų sąnaudų dalis buvo susijusi su darbuotojais: atlyginimai ir kitos su personalu susijusios išmokos sudarė apie 51,47 proc. visų kaštų. Tai rodo, kad augant apimtims didėja ir poreikis investuoti į žmones, užtikrinančius sklandų oro uosto darbą.

  • „Hasbro“ sutarties punktas dėl DI kelia audrą: vaikų balsai „Pepoje Kiaulaitėje“ gali būti klonuojami

    „Hasbro“ sutarties punktas dėl DI kelia audrą: vaikų balsai „Pepoje Kiaulaitėje“ gali būti klonuojami

    Kas sukėlė ginčą?

    JAV pramogų ir žaislų milžinė „Hasbro“ sulaukė kritikos dėl naujos sutarties sąlygos, kuri, kaip pranešama, taikoma vaikų įgarsintojams populiariame animaciniame seriale Pepa Kiaulaitė. Esmė ta, kad atlikėjų balsai galėtų būti naudojami kuriant komercinius franšizės išteklius, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Tokio tipo punktai praktiškai gali reikšti, kad įmonė įgytų teisę klonuoti vaikų balsus, juos atkurti ar generuoti naujus įrašus ateityje. Kritikai pabrėžia, kad tai ypač jautru, kai kalbama apie nepilnamečius ir jų ilgalaikę tapatybę profesijoje.

    Atviras laiškas: sutikimas negali būti formalumas

    Reaguodami į šią praktiką, beveik 1 000 industrijos profesionalų pasirašė atvirą laišką, kurį inicijavo jaunų atlikėjų agentus vienijanti asociacija. Laiške smerkiama nuostata, kuri, kaip teigiama, pristatoma principu imk arba palik, ir raginama jos atsisakyti.

    Pasirašiusieji akcentuoja, kad vaikų atveju sutikimas turi būti vertinamas ypač atsargiai, nes vaikai negali suteikti pilnai informuoto teisinio sutikimo. Taip pat pabrėžiama, kad tėvų ar globėjų pritarimas neturėtų tapti neribota licencija kaupti, klonuoti, mokyti modelius ar pakartotinai naudoti vaiko balsą neribotą laiką.

    „Joks vaikas neturėtų atiduoti balso teisių neribotam laikui ir be aiškių ribų“, – teigiama atvirame laiške.

    „Hasbro“ atsakas ir platesnė tendencija rinkoje

    „Hasbro“ patvirtino žinanti apie laišką ir viešai pabrėžė, kad vaikų atlikėjų apsauga esą yra viena iš esminių bendrovės vertybių. Bendrovė taip pat nurodė, kad pramonės standartai dėl DI sparčiai kinta, todėl įsipareigojama šį klausimą spręsti atsakingai ir skaidriai.

    Vis dėlto įgarsinimo rinkoje nerimas auga, nes DI sąlygos sutartyse tampa vis dažnesnės. Jos gali apimti ne tik balso klonavimą ar modelių mokymą, bet ir dirbtinai sugeneruoto garso naudojimą reklamai, licencijavimui ar platinimui, o kai kuriais atvejais ir duomenų perdavimą trečiosioms šalims.

    Tokios nuostatos kelia klausimų dėl atlygio, autorinių ir gretutinių teisių, panaudojimo trukmės bei kontrolės. Kūrybinių industrijų atstovai vis dažniau siekia aiškių ribų: konkretaus panaudojimo tikslo, termino, papildomo apmokėjimo ir galimybės atsisakyti DI panaudojimo ateityje.

    Kontekstas: kaip „Hasbro“ susijusi su Pepa Kiaulaite

    Pepa Kiaulaitė Jungtinėje Karalystėje startavo 2004 metais ir greitai tapo pasauliniu prekės ženklu, apimančiu televizijos turinį, žaislus ir licencijas. „Hasbro“ 2019 metais įsigijo „Entertainment One“ ir kartu perėmė teises į šį prekės ženklą; viešai skelbta sandorio vertė siekė apie 3,5 mlrd. eurų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą, kaip kūrybinė industrija turėtų reguliuoti DI naudojimą, kai kalbama apie nepilnamečius, jų balsą ir ilgalaikę kontrolę. Artimiausiu metu rinkai greičiausiai teks ieškoti kompromiso tarp technologinių galimybių ir aiškių apsaugos taisyklių atlikėjams.

  • GPW savaitė su aiškiu signalu: WIG20 smuko 2,9 proc., o silpnesnis zlotas spaudė didžiausias įmones

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje (GPW) baigėsi ryškiu išpardavėjų dominavimu: visi keturi pagrindiniai indeksai fiksavo kritimą, o daugiausia prarado didžiausių bendrovių indeksas WIG20. Per penkias prekybos sesijas WIG20 smuko 2,9 proc., platusis WIG krito 2,7 proc., mWIG40 neteko 2,8 proc., o mažųjų įmonių sWIG80 – 2,0 proc.

    Toks rezultatas WIG20 buvo vienas prasčiausių šiais metais. Dar didesnis savaitinis nuosmukis fiksuotas kovo pradžioje, kai rinkas slėgė pasaulinė rizikos vengimo banga, o balandžio pabaigoje indeksas per savaitę buvo kritęs dar smarkiau.

    Situaciją ypač išryškina tai, kad vos prieš dvi savaites WIG20 buvo pasiekęs šių metų kilimo bangos rekordą – 3 787,8 punkto. Nuo to piko indeksas nuosekliai leidosi žemyn, o paskutinės savaitės pabaigoje užsidarė beveik 6 proc. žemiau rekordo.

    Kas labiausiai tempė indeksą žemyn

    Tarp didžiausių įmonių ryškiausiai krito KGHM akcijos, per savaitę atpigusios apie 10 proc. Tokį judėjimą rinkoje investuotojai siejo su vario kainų korekcija, nes KGHM rezultatams žaliavos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių.

    Pastebimesnė korekcija užfiksuota ir elektroninės prekybos sektoriuje: „Allegro“ vertė per savaitę mažėjo beveik 6 proc. Vis dėlto trumpesnio laikotarpio dinamika išliko palankesnė – per pastarąsias dešimt sesijų bendrovės akcijos buvo ūgtelėjusios.

    Tuo pat metu WIG20 indekse žalią savaitę užbaigė tik kelios išimtys, tarp jų – „Pepco“ ir „Żabka“. „Pepco“ dėmesio sulaukė po analitikų vertinimų pokyčių, o „Żabka“ paskelbė planus vasaros sezonui atidaryti apie 170 sezoninių prekybos vietų.

    Zloto silpnėjimas ir platesnis fonas

    Investuotojų nuotaikas veikė ne tik akcijų rinkos korekcija, bet ir valiutų judėjimas. Zlotas savaitės pradžioje silpnėjo JAV dolerio atžvilgiu, o euro atžvilgiu taip pat fiksuotas nuosaikus nuvertėjimas, kas papildomai didino nervingumą dalyje rinkos dalyvių.

    „Zloto silpnėjimas ir WIG20 ryšys su USD ir PLN dinamika tapo vienu pagrindinių veiksnių, nulėmusių savaitinį didžiųjų įmonių indekso nuosmukį“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Jo vertinimu, savaitė aiškiai parodė WIG20 jautrumą platesniems baziniams rinkų veiksniams – nuo pasaulinių akcijų nuotaikų iki žaliavų kainų ir valiutų svyravimų. Techninės analizės požiūriu, pirkėjai sureagavo indeksui artėjant prie 3 530 punktų zonos, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai ir toliau stebi 3 500 punktų ribą.

    Platesnėje rinkoje – ir išimčių

    Nors bendras fonas buvo korekcinis, platesnėje rinkoje netrūko pavienių ryškesnių judesių. Stipresnį šuolį demonstravo naujesnės, nišinėse srityse veikiančios bendrovės, o dalis aukštesnio rizikingumo įmonių patyrė didesnius svyravimus po ankstesnių pakilimų.

    Artimiausiomis savaitėmis GPW investuotojų dėmesys tikėtina išliks sutelktas į valiutų kryptį, žaliavų kainų dinamiką bei centrinių bankų signalus, nes būtent šie veiksniai pastaruoju metu labiausiai keičia rizikos apetitą regione.

  • Turów byla teisme baigta, bet klausimai lieka: kodėl regionui vis dar siūloma speciali įstatymo schema?

    Teismas užbaigė vieną ginčo etapą

    Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas birželio 26 dieną atmetė kasacinį skundą, susijusį su Turów rudosios anglies kasyklos koncesija, galiojusia 2020–2026 metų laikotarpiui. Sprendimą viešai pristatė PGE grupės bendrovė PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna.

    Byla buvo viena iš ilgai trukusio teisminio ir politinio ginčo dalių, kuriame dalyvavo ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau sprendimas iš esmės uždarė tik procedūrinį klausimą, o ne platesnę diskusiją apie kasyklos ateitį.

    Dvi koncesijos ir skirtingi terminai

    Ginčo šerdis kilo dėl leidimo tęsti gavybą iki 2026 metų, išduoto pagal vėliau pakeistas taisykles. Būtent šią, laiko prasme jau pasibaigusią, koncesiją siekta ginčyti teismuose.

    Tuo pat metu Turów kasyklai galioja ir kita koncesija, suteikianti teisę eksploatuoti telkinius iki 2044 metų. Todėl net ir palankus sprendimas dėl senesnio leidimo praktinėje plotmėje būtų turėjęs ribotą poveikį.

    „Frank Bold“: sprendimas neatsako į esminius klausimus

    Organizacija „Frank Bold“, dalyvavusi teisiniuose ginčuose, teigia, kad teismas nevertino pačios gavybos teisėtumo ar koncesijos atitikties teisės aktams. Pasak organizacijos atstovų, nagrinėta daugiausia tai, ar apskritai buvo pagrindas atnaujinti procedūrą dėl anksčiau priimto sprendimo.

    „Šis sprendimas nepasako, ar anglies gavyba Turów kasykloje vykdoma teisėtai, nes teismas nevertino pačios koncesijos turinio ir jos atitikties teisei“, – sakė „Frank Bold“ teisininkė Agnieszka Stupkiewicz.

    Organizacija taip pat kartoja poziciją, kad ankstesniais etapais koncesijų pratęsimas, jų vertinimu, galėjo būti atliktas pažeidžiant Europos Sąjungos teisės reikalavimus ir nepakankamai įtraukiant visuomenę. Kartu pabrėžiama, jog procesai dėl senesnio laikotarpio šiandien jau mažai ką pakeistų.

    Regiono transformacija: planas vis dar miglotas

    Turów kompleksas yra glaudžiai susietas su Bogatynios apylinkių ekonomika ir darbo rinka: kasykla ir elektrinė veikia kaip viena sistema, nes rudoji anglis paprastai deginama netoli gavybos vietos. Elektrinės galia siejama su maždaug 2 gigavatų lygiu, todėl objektas vertinamas kaip reikšmingas pietvakarių Lenkijos energetiniam balansui.

    Vis dėlto spaudimas anglies sektoriui Europoje didėja, o rudosios anglies vaidmuo energetikoje ilgainiui mažėja dėl klimato politikos, taršos kaštų ir atsinaujinančių išteklių plėtros. Dėl to vis dažniau keliama tema, kaip regionas gyvens, kai anglies poreikis kris arba veikla bus ribojama greičiau, nei numatyta dokumentuose.

    „Frank Bold“ nurodo, kad Turów subregionui vis dar trūksta aiškaus socialinio ir ekonominio perėjimo plano. Organizacija teigia, kad kartu su vietos savivalda kreipėsi į Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, ragindama inicijuoti konkrečius sprendimus ir priimti specialų įstatymą, skirtą regiono transformacijai.

    Šiame kontekste teismo sprendimas PGE grupės naudai labiau užfiksuoja vieno teisinio fronto pabaigą, tačiau neatsako į pagrindinį klausimą: kokia bus Turów kasyklos, elektrinės ir aplinkinių bendruomenių ateitis artimiausiais dešimtmečiais.