CP v2

Blog

  • Kalbadžaro medaus festivalis: bitininkas tęsia trijų kartų tradiciją ir taikosi į eksportą

    Kalbadžaro medaus festivalis: bitininkas tęsia trijų kartų tradiciją ir taikosi į eksportą

    Trijų kartų amatas

    Kalbadžaro regione Azerbaidžane bitininkystė daugeliui šeimų yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir tapatybės dalis. Vienas tokių pavyzdžių – bitininkas Sabiras Mustafajevas, šį amatą perėmęs iš tėvų ir senelių bei dirbantis jau daugiau nei 40 metų.

    Pasak jo, per kelis dešimtmečius pasikeitė ne tik darbo įrankiai ar prekybos būdai, bet ir pačios gamtos diktuojamos taisyklės. Bitininkai vis dažniau kalba apie klimato kaitos įtaką, kuri perskirsto žydėjimo laiką, keičia medunešio sezonų stabilumą ir didina riziką dėl karščio bei sausrų.

    Sugrįžimas į Kalbadžarą

    Mustafajevų šeima 2021 metais ūkį perkėlė į Kalbadžarą ir vėliau čia atidarė medaus parduotuvę. Verslui įsibėgėjus atsirado ir antra prekybos vieta Baku, taip išplečiant pirkėjų ratą už regiono ribų.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją, kai smulkūs gamintojai bando trumpinti kelią iki vartotojo ir labiau kontroliuoti produkto istoriją, kokybę bei kainodarą. Maisto produktų rinkoje tai ypač svarbu: pirkėjai dažniau renkasi aiškios kilmės, vietoje pagamintus produktus, o medus tampa vienu iš labiausiai vertinamų natūralių pirkinių.

    Festivalis kaip tramplinas

    Kasmetinis Kalbadžaro medaus festivalis šiemet dar labiau išryškino regiono bitininkystės tradiciją, suburdamas vietos gamintojus vienoje erdvėje. Tokie renginiai veikia kaip vitrina, kurioje galima ne tik parduoti produkciją, bet ir užmegzti ryšius su prekybininkais bei turistų srautais.

    Festivalio idėja – padėti Kalbadžaro medui pasiekti platesnę auditoriją ir sukurti aiškesnį regiono produkto įvaizdį. Gamintojai ieško galimybių auginti pardavimus už Azerbaidžano ribų, tačiau tam reikia nuoseklių žingsnių – nuo stabilios kokybės užtikrinimo iki pakuotės, logistikos ir reikalavimų skirtingose rinkose įgyvendinimo.

    „Anksčiau labiausiai rūpėjo, ar bus geras medunešis, o dabar tenka planuoti ir dėl karščio, ir dėl netikėtų sezonų posūkių“, – sakė Sabiras Mustafajevas.

    Kalbadžaro istorija rodo, kaip tradicinis amatas gali prisitaikyti prie šiuolaikinių sąlygų: vietos produkcijos vertė stiprinama per renginius, tiesioginę prekybą ir siekį plėsti geografiją. Tuo pačiu bitininkai visame regione priversti prisitaikyti prie klimato iššūkių, kurie daro įtaką tiek derliui, tiek kainai, tiek planavimui ateičiai.

  • Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade šeštadienį gyventojai pranešė matę liepsnas ir tirštus juodus dūmus Karaliaus Chaldido tarptautinio oro uosto teritorijoje. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šalies tarnybos naktį buvo paskelbusios perspėjimą dėl galimos oro atakos.

    Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matyti aukštas dūmų stulpas, kylantis netoli oro uosto. Skrydžių stebėjimo platforma „Flightradar24“ tuo metu taip pat rodė sutrikimus ir nurodė, kad oro uostas susiduria su didelėmis veiklos problemomis.

    Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs ugniagesius, gesinančius netoli vietos degusį kuro sunkvežimį. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar incidentas tiesiogiai susijęs su galimu išoriniu išpuoliu, ar tai buvo atskiras gaisras, kilęs oro uosto infrastruktūroje.

    Saudo Arabijos civilinės gynybos tarnyba naktį išsiuntė perspėjimus kelių šalies regionų gyventojams, ragindama likti patalpose ir laikytis atokiau nuo langų. Vėliau tarnyba paskelbė apie pavojaus atšaukimą, tačiau incidentas oro uoste sukėlė nerimą sostinės gyventojams.

    „Išgirdau sirenas, o tada sudrebėjo langai“, – AFP sakė 27 metų Rijado gyventojas, gyvenantis šiaurinėje miesto dalyje.

    „Tai buvo išties baisu. To nesitikėjau“, – pridūrė jis.

    Įvykis fiksuojamas didėjant įtampai regione ir dažnėjant atakoms, siejamoms su Jemeno hučių judėjimu, kuris pastaraisiais mėnesiais viešai skelbė apie veiksmus prieš Saudo Arabiją ir laivybą. Šios atakos paprastai siejamos su platesniu konfliktų ir eskalacijos fonu Artimuosiuose Rytuose, kur jautrūs taškai išlieka ir prie strategiškai svarbių jūrinių maršrutų.

    Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad saugumo padėtis prie Bab el Mandebo sąsiaurio ir Raudonosios jūros maršrutų turi tiesioginę įtaką pasaulinei prekybai bei energetikos tiekimo grandinėms. Todėl kiekvienas incidentas Saudo Arabijos infrastruktūroje, ypač susijęs su transporto mazgais, sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Saudo Arabijos institucijos kol kas nėra pateikusios išsamaus paaiškinimo dėl dūmų ir ugnies prie oro uosto priežasčių bei galimos įtakos skrydžiams. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus patikslinta, ar dėl incidento buvo nukreipti arba atšaukti reisai ir kokių papildomų saugumo priemonių imtasi.

  • Nacių povandeninis laivas U-864 prie Norvegijos: 65 tonų gyvsidabrio dilema ir ką daryti toliau

    Nacių povandeninis laivas U-864 prie Norvegijos: 65 tonų gyvsidabrio dilema ir ką daryti toliau

    Maždaug 150 metrų gylyje prie Norvegijos salos Fedjė dugne guli Antrojo pasaulinio karo vokiečių povandeninio laivo U-864 nuolaužos. Šis laivas, suskilęs į dvi dalis, jau daugiau kaip 80 metų kelia aplinkosauginį nerimą dėl krovinio, kuriame buvo gyvsidabrio.

    Istoriniai duomenys rodo, kad laive galėjo būti 1 867 talpyklos su gyvsidabriu, o bendra masė būtų siekusi apie 65–67 tonas. Tikslių pakrovimo dokumentų neišliko, tačiau Norvegijos institucijos pabrėžia, jog gyvsidabrio nuolaužose tikrai yra.

    1945 metų vasarį, kai karas Europoje artėjo prie pabaigos, U-864 vykdė slaptą misiją: per Norvegiją pasiekti Japoniją ir gabenti karinei pramonei skirtą įrangą bei specialistus. Tačiau 1945 metų vasario 9 dieną britų povandeninis laivas HMS Venturer aptiko U-864 ir torpeda jį nuskandino, žuvo visi 73 įgulos nariai.

    Po šio incidento nuolaužos ilgam dingo iš akiračio, kol 2003 metais jas aptiko Norvegijos karinis laivas KNM Tyr. Tyrimai parodė, kad povandeninis laivas guli ne vientisas, o dvi jo dalys yra atskirtos, o aplink – nuosėdos, kuriose gali būti teršalų.

    Gyvsidabris laikomas ypač problemišku teršalu todėl, kad aplinkoje jis išlieka ilgai ir natūraliai nesuyra kaip daugelis organinių junginių. Tam tikromis sąlygomis mikroorganizmai gali paversti jį metilgyvsidabriu – ypač toksiška forma, kuri kaupiasi maisto grandinėje, pirmiausia žuvyse.

    Pastaraisiais metais situaciją tikslinti leidžia pažangesnės povandeninės technologijos. Norvegijos pakrančių administracija „Kystverket“ 2025 metais atliko U-864 apžiūrą nuotoliniu būdu valdomais povandeniniais robotais, naudodama 4K vaizdo kameras, fotogrametriją ir akustinius matavimus, o surinkti duomenys leido sudaryti trimatį nuolaužų ir dugno modelį.

    Didžiausias iššūkis – sprendimas, ką daryti su pavojingu kroviniu. Viena vertus, teoriškai dalį gyvsidabrio būtų galima iškelti, tačiau pati operacija gali sujudinti užterštas nuosėdas ir išplisti teršalams.

    Tokios rizikos realumą parodė 2026 metais vykdyti darbai, kai iš nuolaužų buvo iškelta 22 talpyklos. Pirminiai vertinimai rodė, kad apie 80 proc. talpyklų buvo pažeistos ir leido, į krantą išgabenta maždaug pusė tonos gyvsidabrio, tačiau tuo pačiu fiksuota, kad tarša iš darbų zonos pateko ir į vandenį.

    Dėl to Norvegijoje jau ne vienerius metus tęsiasi ginčas: ar siekti plataus masto iškėlimo, ar nuolaužas ir užterštą dugną uždengti, kad teršalai būtų izoliuoti. „Kystverket“ po 2026 metų patirties vėl rekomendavo dengimo sprendimą, argumentuodama, kad masinis krovinių išėmimas gali sukelti didesnę taršą nei jos pašalintų.

    Vis dėlto ir uždengimas nebūtų galutinis taškas, nes tokį barjerą reikėtų ilgai stebėti ir prižiūrėti. Tuo pat metu Norvegijos institucijos jau daug metų tiria regiono žuvis ir vėžiagyvius, o iki šiol rezultatai rodo stabilų arba žemą gyvsidabrio lygį, kuris, jų vertinimu, nekelia papildomo nerimo gyventojams.

    Fedjė bendruomenė gyvena žinodama, kad vos keli kilometrai nuo kranto yra istorinis karo reliktas, kurio poveikis gamtai dar ne iki galo aiškus. Technologijos leidžia vis tiksliau įvertinti nuolaužų būklę, tačiau sprendimas, ar U-864 „užrakinti“ jūros dugne, ar bandyti iškelti jo krovinį, išlieka politinis ir aplinkosauginis galvosūkis.

  • Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Britų dainininkas Edas Sheeranas ketina tęsti savo koncertinį turą JAV, nors pastarosiomis dienomis jį lydėjo aštri kritika ir chaosas dėl staiga pasikeitusios apšildančių atlikėjų sudėties. Po sprendimo iš programos išbraukti reperį Macklemore, dalis kitų turėjusių pasirodyti muzikantų viešai pasitraukė solidarizuodamiesi su kolega.

    Koncertas Filadelfijoje, kuriame Sheeranas turėtų pasirodyti, planuojamas dideliame stadione, o iki pat renginio išliko neaišku, ar bus rasta naujų apšildančių atlikėjų. Organizatorių informacijoje nurodyta, kad bilietų prekyba nebuvo sustabdyta, tačiau programos pakeitimai sukėlė dalies gerbėjų nepasitenkinimą.

    Kas nutiko su Macklemore

    Skandalas kilo po to, kai viename rugsėjo 5 dieną vykusiame pasirodyme Macklemore nuo scenos ištarė palaikymo Palestinai šūkį. Netrukus po to paskelbta, kad jis nebedalyvaus Sheerano turo JAV dalyje, o pats Sheeranas pabrėžė, kad galutinį sprendimą esą priėmė turo promotorius.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad sprendimą galėjo paskatinti ir įtakingi asmenys, susiję su vienu iš stadionų, kuriame turėjo vykti koncertas. Tokiose situacijose didžiausią įtaką dažnai turi renginių aikštelės savininkai, rėmėjai ir promotoriai, tačiau muzikos industrijos ekspertai pažymi, kad tokio masto žvaigždė paprastai turi stiprias derybines galias.

    Solidarumo banga ir pasitraukimai

    Po žinios apie Macklemore išbraukimą, keli turėję apšildyti Sheeraną atlikėjai atsisakė dalyvauti ture. Tarp jų minėta, kad pasitraukė tiek grupės, tiek pavieniai muzikantai, kurie turėjo pakeisti pirminę programą po pirmųjų sudėties korekcijų.

    Sheeranas pastaraisiais metais ne kartą koncertavo ir beveik vienas, todėl teoriškai gali įgyvendinti pasirodymą be įprastos apšildančios komandos. Vis dėlto didelėse arenose ir stadionuose suplanuota programa yra glaudžiai susijusi su techniniais sprendimais, laiko planavimu ir personalu, todėl net ir vienas pasikeitimas gali turėti grandininį efektą.

    Aukos ir reakcijos

    Macklemore paskelbė skiriantis apie 871 000 eurų paramai, susijusiai su pagalbos Palestinos civiliams iniciatyvomis, ir paragino prisidėti ir kitus. Tuo pat metu viešai nuskambėjo informacija, kad buvo sutarta dėl didesnių, maždaug 1 740 000 eurų dydžio įnašų, tačiau konkrečios paramos kryptys nebuvo įvardytos.

    Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip sparčiai popkultūros renginiai įtraukiami į politinių ir humanitarinių konfliktų diskusijas. Pastaraisiais metais atlikėjai vis dažniau susiduria su spaudimu aiškiai įvardyti poziciją, o koncertų organizatoriai balansuoja tarp reputacijos rizikos, auditorijos lūkesčių ir partnerių interesų.

    Sheeranas, aiškindamas situaciją, akcentavo, kad nenori, jog jo koncertai virstų karo Gazos Ruože aptarimo platforma, nes publika ateina dėl muzikos. Tuo pačiu jis teigė siekęs „pastatyti tiltą“ tarp skirtingų pusių, bet galiausiai sprendimą lėmė organizacinė grandis.

    Kol kas neaišku, kaip toliau keisis turo sudėtis ir ar protestai prie koncerto vietos turės įtakos renginio eigai. Vis dėlto pati situacija rodo, kad pasaulinio lygio turai šiandien yra ne tik muzikos, bet ir reputacijos valdymo išbandymas, kuriame vienas pasakytas sakinys nuo scenos gali perbraižyti visą programą.

  • Shakira po ilgos pertraukos grįžo į Ispanijos sceną: 50 000 Madride ir finalinis Waka Waka

    Shakira po ilgos pertraukos grįžo į Ispanijos sceną: 50 000 Madride ir finalinis Waka Waka

    Shakira po kelerių metų pertraukos sugrįžo į Ispanijos sceną ir Madride pradėjo 12 koncertų seriją. Pirmasis pasirodymas subūrė apie 50 000 žiūrovų, o programoje skambėjo 25 dainos per maždaug dvi valandas.

    Koncertas startavo kūriniu La fuerte, įrašytu kartu su prodiuseriu Bizarrap, ir tęsėsi hitais iš skirtingų jos karjeros etapų. Publika išgirdo ir Girl like me, taip pat ankstyvąjį tarptautinį proveržį atnešusį repertuarą, įskaitant Estoy aquí.

    „Labas vakaras, Madride, man sunku patikėti, kad esu čia“, – sakė Shakira, kreipdamasi į stadioną užpildžiusią minią.

    Scenoje netrūko nuorodų į pastarųjų metų asmeninius išgyvenimus, kurie atsispindi ir naujausiame jos kūrybiniame etape. Dainininkė kalbėjo apie šeimos lūžius ir tai, kaip po jų tenka iš naujo susidėlioti kryptį, o vienišumą priimti kaip galimybę pradėti kitą gyvenimo skyrių.

    Antroje programos dalyje skambėjo Loca, taip pat dainos, priminusios ankstyvuosius Shakiros metus: Ojos así, Pies descalzos ir Antología. Pasirodymą lydėjo dažni kostiumų pasikeitimai, o vizualiniuose sprendimuose dominavo vandens ir ugnies motyvai.

    „Svarbiausius savo gyvenimo metus praleidau čia, Ispanijoje. Čia tapau mama, jūs matėte, kaip atėjau, suklupau, atsistojau ir sugrįžau“, – sakė Shakira.

    Finale nuskambėjo Waka Waka ir vienas garsiausių pastarojo laikotarpio kūrinių BZRP Music Sessions #53, o koncertą užbaigė konfeti ir fejerverkai. Šis sugrįžimas Madride yra dalis turo, siejamo su 2024 metais išleistu albumu Las Mujeres Ya No Lloran, kurio dainose daug asmeninių temų ir šiuolaikinės lotynų popmuzikos skambesio.

    Šalia koncerto erdvės įrengta laikina zona Macondo Park, skirta ispaniškos ir Lotynų Amerikos kultūros pristatymui. Ji veikia kaip atskiras traukos taškas gerbėjams, o koncertų serijos metu joje pasirodo ir kiti atlikėjai.

  • Pavojingas parazitas gali įsikurti žmoguje: kaip atpažinti kaspinuočio infekciją laiku

    Pavojingas parazitas gali įsikurti žmoguje: kaip atpažinti kaspinuočio infekciją laiku

    Kaip žmogus užsikrečia?

    Kiaulinis kaspinuotis gali sukelti dvi skirtingas būkles: žarnyno infekciją, kai organizme gyvena suaugęs parazitas, ir kur kas pavojingesnę lervų infekciją, kai lervos išplinta audiniuose. Didžiausia rizika kyla prarijus kaspinuočio kiaušinėlių, kurie į organizmą patenka per užterštą maistą, vandenį ar nešvarias rankas.

    Kiaušinėliai dažniausiai plinta ten, kur prasta higiena ir sanitarija, tačiau užsikrėsti galima ir buityje, jei šalia yra žmogus, turintis suaugusį kaspinuotį, o rankų higiena nepakankama. Todėl vien tik mėsos termiškas apdorojimas ne visada apsaugo nuo sunkiausios formos, kai lervos vystosi ne žarnyne.

    Kodėl ši infekcija tokia klastinga?

    Patekę į virškinamąjį traktą kiaušinėliai išleidžia lervas, kurios gali prasiskverbti pro žarnyno sienelę ir krauju nukeliauti į įvairius organus. Ten jos virsta skysčiu užpildytomis cistomis, kurios gali formuotis raumenyse, kepenyse, akyse, širdyje ar kituose audiniuose.

    Ilgą laiką žmogus gali nejausti jokių aiškių simptomų, todėl liga neretai nustatoma pavėluotai. Problemos prasideda tuomet, kai cistos sukelia uždegimą arba spaudžia svarbias struktūras, o simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje jos susiformavo.

    Simptomai: kada būtina sunerimti?

    Didžiausią pavojų kelia lervų patekimas į smegenis ar nugaros smegenis, kai gali išsivystyti neurocisticerkozė. Tokiais atvejais galimi galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sprando sustingimas, sąmonės sutrikimai ir traukuliai, o būklė gali reikalauti skubios diagnostikos.

    Jei cistos vystosi akyje, gali atsirasti skausmas, uždegimas, dvejinimasis, akių judesių sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ar net jo netekimas. Po oda lervos kartais pasireiškia kaip nedideli guzeliai, tačiau kitose vietose jos gali ilgai likti nepastebimos.

    Gydymas sudėtingesnis nei atrodo

    Gydant lervinę infekciją būtinas atsargumas, nes žuvus lervoms organizmas gali sukelti stiprią uždegiminę reakciją. Jei pažeidžiama centrinė nervų sistema, uždegimas gali didinti galvos smegenų paburkimą ir spaudimą, todėl gydymas parenkamas individualiai ir dažnai derinamas su uždegimą slopinančiais vaistais.

    Praktikoje taikomi antiparazitiniai vaistai, tokie kaip albendazolas ar prazikvantelis, o prireikus skiriamas ir simptominis gydymas, pavyzdžiui, vaistai nuo traukulių. Kai kuriais atvejais, ypač jei cistos jau sukalkėjusios, antiparazitiniai vaistai gali būti nereikalingi, o dėmesys sutelkiamas į simptomų kontrolę.

    Medikai pabrėžia, kad tyčinis užsikrėtimas kaspinuočiu siekiant numesti svorio yra pavojingas ir nepagrįstas. Svorio mažėjimas gali pasitaikyti kaip ligos simptomas, tačiau infekcija nėra kontroliuojamas ar saugus būdas, o galimos komplikacijos priklauso nuo to, kur lervos išplinta.

    Siekiant sumažinti riziką, svarbiausia laikytis rankų higienos, saugiai tvarkyti maistą, vartoti švarų vandenį ir, atsiradus įtartiniems simptomams, laiku kreiptis į gydytojus. Ankstyvas ištyrimas ir tinkamai parinkta terapija padeda sumažinti sunkiausių komplikacijų tikimybę.

  • Negalite užmigti be filmo ar podkasto? Ekspertai įspėja, kuo rizikuojate naktį

    Negalite užmigti be filmo ar podkasto? Ekspertai įspėja, kuo rizikuojate naktį

    Kodėl ekrano laikas vakare kenkia?

    Daugeliui žmonių muzika, audioknyga ar podkastas vakare atrodo kaip raminanti rutinos dalis. Tačiau specialistai pabrėžia, kad toks įprotis neturėtų pakeisti miego ar išlaikyti budrumo, kai organizmas jau ruošiasi poilsiui.

    Didžiausia problema dažnai yra ne pats garsas, o ekranai ir turinys. Išmaniojo telefono, planšetės ar televizoriaus šviesa, ypač mėlynosios spektro dalies, vakare gali slopinti melatonino gamybą ir trikdyti paros ritmą.

    Ne mažiau svarbu, ką darome prieš miegą: socialiniai tinklai, naujienos, žaidimai ar įtraukiantis serialas suaktyvina dėmesį ir emocijas. Tuomet užmigimas nusikelia, o suplanuotas trumpas naršymas lengvai virsta dar viena serija ar ilgu slinkimu ekrane.

    Kada garsas padeda, o kada trukdo?

    Pats perėjimas nuo žiūrėjimo prie vien klausymo kai kuriems žmonėms gali būti palankesnis sprendimas. Vis dėlto ne kiekviena audioknyga ar podkastas tinka užmigimui, nes įtraukiantis siužetas ar netikėti garsiniai intarpai gali palaikyti budrumą.

    Johns Hopkins universiteto medicinos mokyklos neurologė Rachel Salas pabrėžia, kad žmonių reakcija į garsus prieš miegą yra individuali, todėl labai svarbus turinio pasirinkimas.

    „Jei klausomas turinys taip įtraukia, kad atidedate miegą, jis nebe padeda, o pradeda kenkti vakaro rutinai“, – sakė miego medicinos specialistė Shalini Paruthi.

    Miego psichologė Lindsay Browning rekomenduoja rinktis ramius, nuspėjamus įrašus, geriau jau pažįstamą istoriją nei trilerį ar pokalbį, kurio pabaigos labai norisi sulaukti. Taip pat verta nustatyti išsijungimo laikmatį, kad garsas neskambėtų visą naktį ir nesukeltų trumpų prabudimų.

    Ką rodo didesni tyrimai?

    Ryšį tarp vakarinio įrenginių naudojimo ir prastesnio miego mato ir didesni stebėjimo tyrimai. Viename darbe, kuriame analizuota daugiau nei 10 000 suaugusiųjų duomenų, vien įrenginių buvimas miegamajame turėjo mažesnę reikšmę nei įprotis jais reguliariai naudotis prieš miegą.

    Reguliarus išmaniojo telefono naudojimas prieš užmiegant buvo siejamas su dažnesniu ilgiau nei 30 minučių trunkančiu užmigimu, prastesne miego kokybe ir didesniu mieguistumu dieną. Kitoje didelėje imtyje ekranais per valandą iki miego besinaudojantys žmonės dažniau skundėsi prastesniu miegu ir vidutiniškai per savaitę miegodavo trumpiau.

    Tyrimuose ryšys buvo ryškesnis tarp vadinamojo vakarinio chronotipo žmonių, kurie natūraliai linkę gulti vėliau. Tokiais atvejais dažniau pasireiškia ir socialinis laiko juostų skirtumas, kai vidinis ritmas nesutampa su darbo ar mokyklos grafiku.

    Svarbu tai, kad šie tyrimai dažnai yra stebėjimo pobūdžio, todėl jie parodo sąsajas, bet ne visada leidžia tvirtai įrodyti, jog vien ekranas yra visų problemų priežastis. Vis dėlto miego higienos rekomendacijos išlieka panašios: kuo ramesnė rutina ir mažiau stimuliacijos vakare, tuo lengviau užmigti.

    Praktiški žingsniai geresniam miegui

    Paprasčiausias būdas sumažinti riziką yra sutrumpinti laiką prie ekranų vakare ir susikurti raminantį pereinamąjį laikotarpį iki lovos. Tam padeda pritemdyta namų šviesa, anksčiau padėtas telefonas ir sąmoningai pasirinktas nejaudinantis turinys.

    Jei norisi užmigti klausantis, specialistai pataria rinktis tylų garsumą, nuspėjamą įrašą ir naudoti laikmatį. Taip pat verta pasirūpinti, kad garsas netaptų vieninteliu būdu susitvarkyti su įkyriomis mintimis.

    Jeigu užmigimo sunkumai tęsiasi kelias savaites, o įpročių pokyčiai nepadeda, verta kreiptis į specialistą. Viena geriausiai ištirtų priemonių lėtinei nemigai gydyti yra kognityvinė elgesio terapija nemigai, dar vadinama CBT-I.

  • Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Latvijoje žinoma mirties dūla Ilze Tigule televizijos laidoje atvirai papasakojo apie itin skaudžią patirtį – prieš daugiau nei dešimtmetį ji nėštumo metu neteko dviejų savo kūdikių. Pasak moters, gedulas užklupo net ir tuo metu, kai šalia buvo artimieji, tačiau emocinis vienišumas tik stiprėjo.

    Ilze Tigule teigė, kad po netekties labiausiai pritrenkė aplinkinių tyla. Ji lygino situaciją su įprastu scenarijumi, kai gimus kūdikiui žmonės skambina, sveikina, siūlo pagalbą, tačiau grįžus namo po kūdikio praradimo telefonas dažnai nebeskamba.

    „Kai grįžau iš ligoninės po kūdikio netekties, telefonas tylėjo, niekas neskambino. Ne todėl, kad žmonėms nerūpėtų, o todėl, kad jie nežino, ką tokiu metu pasakyti“, – sakė Ilze Tigule.

    Laidoje ji pabrėžė, kad tokiose situacijose visuomenė neretai pasimeta: vieni bijo įžeisti, kiti vengia „trukdyti“, dar kiti mano, kad tylėjimas yra pagarba. Vis dėlto gedintiems tėvams tai gali virsti dar vienu skausmo sluoksniu, nes praradimas paliečia ne tik šeimą, bet ir socialinį ryšį su aplinka.

    Anot Ilze Tigule, mirties dūlų darbe ir mokymuose daug dėmesio skiriama būtent tam, kaip bendrauti su žmogumi netekties akivaizdoje. Ji aiškino, kad svarbiausia dažnai būna ne tobuli žodžiai, o paprastas buvimas šalia ir aiški žinia, kad žmogus nėra paliktas vienas.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po perinatalinių netekčių tėvai gali susidurti ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis, o visuomenės reakcija neretai nulemia, ar jie ryšis ieškoti pagalbos. Todėl, pasak jos, jautrus bendravimas ir elementari parama gali tapti lemiamu žingsniu, padedančiu išbūti gedulą.

  • Prie viržių šis krūmelis daro stebuklus: raudonos uogos laikosi iki pavasario ir nebijo šalčių

    Viržiai daugeliui yra ryškiausias rudens simbolis, tačiau tikrasis efektas atsiskleidžia juos derinant su kita rūgščią dirvą mėgstančia augalų pora. Vis dažniau gėlynuose ir vazonuose šalia viržių sodinama gulsčioji gaulterija, kuri rudenį pasipuošia ryškiai raudonomis uogomis ir išlieka dekoratyvi per žiemą.

    Gulsčioji gaulterija yra žema, šliaužianti krūmokšnio tipo augalija, paprastai užauganti iki maždaug 10–15 centimetrų. Jos privalumas tas, kad ji išlaiko visžalius, standžius lapus, o uogos dažnai laikosi ilgai, todėl gėlynas ar vazonas atrodo tvarkingai net tada, kai dauguma augalų jau baigia sezoną.

    Šių dviejų augalų draugystė nėra atsitiktinė, nes ir viržiai, ir gaulterija priklauso viržinių šeimai. Tai reiškia panašius poreikius: rūgštų, laidų substratą, pastovesnę drėgmę ir vietą, kurioje nėra alinamos sausros.

    Kur geriausiai sodinti

    Gaulterijai palankiausia vieta yra pusiau pavėsis arba išsklaidyta saulė, pavyzdžiui, prie aukštesnių krūmų ar šviesesnėje medžių paunksmėje. Atviroje kaitroje žemė greitai perdžiūsta, o lapai gali nukentėti nuo saulės, todėl tokiose vietose ypač svarbus reguliarus laistymas.

    Viržiai dažnai gerai jaučiasi ir saulėtesnėse vietose, tačiau derinyje su gaulterija verta rinktis kompromisą: šviesią, bet neperkaistančią vietą. Taip kompozicija ilgiau išlieka sodri ir mažiau reikalauja priežiūros.

    Dirva, laistymas ir mulčias

    Didžiausia sėkmės sąlyga yra rūgštus substratas. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad sodinant verta naudoti rūgščioms augalams skirtą žemę arba į dirvą įmaišyti rūgščių durpių, o paviršių pamulčiuoti pušų žieve.

    Gaulterija turi negilų šaknyną, todėl jautriai reaguoja į perdžiūvimą, ypač auginama vazone. Žemė turėtų būti nuolat lengvai drėgna, bet ne permirkusi, nes užmirkimas gali skatinti šaknų problemas ir mažinti augalo ištvermingumą.

    Ar reikia dengti žiemai?

    Daugelyje vietų gulsčioji gaulterija laikoma pakankamai atsparia šalčiui, todėl grunte dažniausiai papildomos apsaugos nereikia. Vis dėlto vazonuose šaknys yra labiau pažeidžiamos, nes indas greičiau peršąla, todėl verta apšiltinti patį vazoną ar pastatyti jį arčiau sienos, kur mažiau vėjo.

    Viržių kompozicijose gaulterijos uogos neretai perima pagrindinį vaidmenį tada, kai viržiai baigia intensyviai žydėti. Būtent dėl šio ilgo dekoratyvumo duetas yra vertinamas ne tik gėlynuose, bet ir balkonuose, terasose bei prie įėjimo, kur norisi spalvos ir žiemą.

    Planuojant rudenines kompozicijas verta prisiminti, kad geriausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai augalams suteikiamos tinkamos sąlygos, o ne tik gražus vazonas. Rūgštus substratas, mulčias ir pastovi drėgmė dažniausiai lemia, ar raudonos uogos ir visžaliai lapai džiugins iki pavasario.

  • Psichologė atskleidė vieną frazę, kuri padeda sustabdyti vaiko isteriją net viešumoje

    Vaiko pykčio priepuolis daugeliui tėvų yra vienas sunkiausių momentų, ypač kai emocijos „sproginėja“ viešoje vietoje. Rėkimas, verksmas ar griuvinėjimas ant žemės dažnai sukelia bejėgiškumo jausmą ir norą situaciją užbaigti kuo greičiau.

    Psichologai pabrėžia, kad tokiais momentais efektyviausia ne bausmės ar spaudimas, o emocijų reguliavimą padedantis suaugusiojo atsakas. Stipraus susijaudinimo metu vaiko smegenims sunku mąstyti racionaliai, todėl ilgi aiškinimai ar moralai dažniausiai neveikia.

    Psichologė Amy Kincaid Tody siūlo pradėti nuo paprastos, raminančios frazės, kuri parodo vaikui, kad jis matomas ir girdimas.

    „Matau, kaip stipriai tu susijaudinęs“, – sako psichologė.

    Specialistės teigimu, toks sakinys nereiškia netinkamo elgesio pateisinimo, bet padeda vaikui jaustis saugiau ir greičiau grįžti į būseną, kurioje jis gali priimti suaugusiojo žodžius. Vaikui nusiraminus, tėvai gali aiškiai įvardyti ribą ir pasakyti, kas bus daroma toliau, pavyzdžiui, kad suaugusysis lieka šalia, tačiau sprendimas dėl konflikto priežasties nesikeičia.

    Kodėl „nusiramink“ dažnai neveikia?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad raginimas „nusiraminti“ neretai yra suaugusiojo bandymas greitai sustabdyti nemalonų elgesį, o ne reali pagalba vaikui. Kai vaikas emocijų viršūnėje, jis dažnai negali „perjungti“ savikontrolės vien todėl, kad taip liepta.

    Todėl veiksmingesnis kelias yra pirmiausia pripažinti jausmą ir tik tada pereiti prie taisyklių ar sprendimų. Tėvų užduotis tampa ne „užčiaupti“ emociją, o padėti ją išgyventi saugiai.

    Kas padeda po emocijų piko?

    Viena populiari kryptis vaikų psichologijoje – padėti vaikui įvardyti jausmą, nes emocijų atpažinimas siejamas su geresne savireguliacija. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien emocijos pavadinimas ne visada iš karto sustabdo priepuolį, ypač jei vaikas dar labai mažas.

    Su vyresniais vaikais ir paaugliais rekomenduojama daugiau klausti ir mažiau moralizuoti, kai jie jau nusiramina. Tokiu metu gali padėti sakiniai, kurie parodo supratimą ir kviečia pasakyti, kas įvyko, o vėliau – ką vaikas norėtų daryti toliau.

    Ramesnis suaugusysis – ramesnis vaikas

    Psichologė pabrėžia ir tėvų savitvardos reikšmę: jei vaikas pakelia balsą, o suaugusysis reaguoja dar garsiau ir aštriau, įtampa tik didėja. Praktikoje dažnai padeda lėtesnis kalbėjimas, tylesnis tonas ir trumpesnės frazės vietoje ilgų „paskaitų“.

    „Nebūtina būti visiškai ramiam. Tiesiog reikia būti ramesniam už savo vaiką“, – sako psichologė.

    Specialistai primena, kad pykčio priepuoliai ypač dažni ikimokykliniame amžiuje, kai savireguliacijos įgūdžiai dar tik formuojasi. Nuoseklus suaugusiojo atsakas, aiškios ribos ir emocijų įvardijimas ilgainiui padeda vaikui išmokti nusiraminti greičiau.