Surica – tradicinis slavų kraštuose žinomas fermentuotas gėrimas, gaminamas iš vandens, medaus ir sezoninių vaisių bei žolelių. Jis dažnai pristatomas kaip slaviška limonada, nes yra gaivus, lengvai rūgštokas ir gali švelniai putoti. Nors gėrimas siejamas su liaudies tradicijomis, pastaruoju metu jis grįžta į virtuvę kaip natūralesnė alternatyva saldiesiems limonadams.
Pagrindinė suricos idėja paprasta: medus suteikia cukrų, kurio reikia fermentacijai, o vaisiai, lapai ir žiedai praturtina skonį bei aromatą. Fermentacijos metu gėrime susidaro organinės rūgštys ir nedidelis natūralus gazuotumas, todėl skonis tampa ryškesnis nei paprasto vandens su uogomis. Vis dėlto tai nėra vaistas, o tik vienas iš būdų paįvairinti gėrimų racioną.
Kas yra surica?
Surica dar vadinama surika, suryja ar kitais regioniniais pavadinimais, o receptas tradiciškai remiasi tuo, kas auga aplinkui: sode, pievoje ar miške. Į stiklainį dedami vaisiai, žolelės, lapai ar žiedai, užpilama vandeniu ir įmaišomas medus. Indas dažniausiai laikomas šiltesnėje, šviesioje vietoje, kad fermentacija vyktų sparčiau.
Skirtingai nei gaminant pramoninius gaiviuosius gėrimus, suricos skonis priklauso nuo žaliavų, temperatūros ir fermentacijos trukmės. Dėl natūralių mikroorganizmų, esančių ant augalų ir aplinkoje, kiekviena partija gali šiek tiek skirtis. Būtent todėl ruošiant namuose svarbiausia švara ir saikas su intensyvaus skonio priedais.
Kuo panaši į kombučią?
Surica dažnai lyginama su kombučia, nes abu gėrimai yra fermentuoti ir dėl to įgauna lengvą rūgštumą bei gyvesnį aromatą. Tačiau jų bazė skiriasi: kombučia paprastai gaminama iš arbatos ir specifinės kultūros, o surica – iš vandens, medaus, vaisių ir žolelių. Dėl to suricos skonis labiau primena žolinį vaisių gėrimą, o ne arbatinį toniką.
Fermentacija taip pat keičia gėrimo pojūtį: jis gali tapti malonesnis gertis karštyje, nes nėra toks „plokščias“ kaip paprastas vanduo. Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad fermentuoti gėrimai nėra vienodai tinkami visiems, ypač jei žmogus jautrus rūgštesniems produktams ar turi virškinimo sutrikimų.
Kaip pasigaminti namuose?
Dažniausiai suricai pasirenkami vietiniai vaisiai ir augalai: braškės, avietės, mėlynės, serbentų ar vyšnių lapai, mėta, melisa, ramunėlės, liepžiedžiai. Tinka ir kiti kvapnūs priedai, tačiau labai intensyvias žoleles verta naudoti atsargiai, kad jos neužgožtų vaisių. Egzotiški vaisiai dažnai duoda blankesnį skonį ir prastai dera su tradiciniu profiliu.
Gaminant namuose į didelį švarų stiklainį sudedami pasirinkti priedai, užpilama atvėsintu virintu vandeniu ir įmaišomas medus. Paliekama šiek tiek vietos, nes fermentuojantis turinys gali kilti į viršų, o gėrimą patariama kasdien pamaišyti švariu įrankiu. Po kelių dienų gėrimas perkošiamas, supilstomas į butelius ir geriamas atšaldytas.
Praktikoje svarbiausi du dalykai: neskubinti proceso ir stebėti skonį bei kvapą. Jei atsiranda nemalonus, aitrus ar pelėsį primenantis kvapas, tokio gėrimo vartoti nereikėtų. Norint saugesnio rezultato, verta laikytis nuoseklios higienos ir fermentuoti ne per ilgai, ypač per karščius.
Leave a Reply