CP v2

Blog

  • Sadūnai atgijo vienai dienai: kraštiečių šventė suvienijo išvykusius ir likusius

    Sadūnai atgijo vienai dienai: kraštiečių šventė suvienijo išvykusius ir likusius

    2026 metų rugpjūčio 30 dieną Zarasų rajono Sadūnų kaime surengta kraštiečių šventė „Trumpam sugrįžkime į Sadūnus“ subūrė vietos žmones, išvykusius kraštiečius, buvusius gyventojus ir svečius. Renginys tapo proga susitikti, pasidalyti prisiminimais ir sustiprinti ryšį su gimtine.

    Šventėje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė bei tarybos narys Valdas Guobys. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda išlaikyti gyvą bendruomeniškumą net tada, kai dalis žmonių gyvena kituose miestuose ar užsienyje.

    Šventinė diena prasidėjo sportinėmis rungtimis, kuriose dalyviai varžėsi krepšinio metimuose nuo baudų metimo linijos ir iš tritaškių zonos. Į veiklas įsitraukė įvairaus amžiaus jaunimas, netrūko azarto, palaikymo ir bendro juoko.

    Vėliau oficialiąją dalį pažymėjo aukuro įžiebimas, tapęs simboliniu bendruomenės vienybės ženklu. Susirinkusieji tylos minute pagerbė per pastaruosius metus anapilin išėjusių bendruomenės narių atminimą.

    Šventės metu skambėjo padėkos žmonėms, kurie prisideda prie Sadūnų kasdienybės ir renginių organizavimo. Taip pat tradiciškai pagerbti gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai, garbaus amžiaus sulaukę gyventojai ir aktyviausi bendruomenės nariai.

    „Svarbiausia, kad nepamirštame vieni kitų ir randame laiko sugrįžti ten, kur viskas prasidėjo“, – sakė bendruomenės atstovai.

    Dėmesio sulaukė ir jaunieji sadūniškiai: į pirmąją klasę išlydėta Ievutė, o dvyliktokui Aidui linkėta sėkmės ir drąsos siekiant ateities tikslų. Sportinių varžybų prizininkai apdovanoti medaliais, taurėmis ir saldžiomis dovanėlėmis, pabrėžiant, kad svarbiausia buvo dalyvavimas ir bendrystė.

    Vakarinę programą papildė muzika ir šokiai: nuotaiką kūrė vilniečių kaimo kapela „Dziedukai“, o kelias dainas atliko ir kapelos „Sadūnai“ narys Petras Leleika. Skirtingų kartų žmones suvienijęs koncertas virto ne tik pasirodymu, bet ir bendru susibūrimu, kuriame dainos tapo bendros tapatybės dalimi.

    Po koncerto bendruomenės sodelyje pasodinta kriaušė kaip ilgalaikis šventės simbolis. Organizatoriai tikisi, kad medis augs kartu su bendruomene ir primins apie susitelkimą bei tradicijų tęstinumą.

    Pasak renginio iniciatorių, tokios kraštiečių šventės vis dažniau tampa būdu mažoms vietovėms išlaikyti ryšį su išvykusiais žmonėmis ir paskatinti sugrįžti bent trumpam. Sadūnų pavyzdys rodo, kad gyva tradicija ir bendras rūpestis savo kraštu gali suvienyti net ir išsisklaidžiusią bendruomenę.

    Projektas „Trumpam sugrįžkime į Sadūnus“ finansuotas Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, skirtomis nevyriausybinių organizacijų daliniam finansavimui.

  • Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Vilniuje Lietuvos savivaldybių merai susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime dalyvavo ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, o darbotvarkėje dominavo regionų stiprinimo ir investicijų pritraukimo klausimai.

    Pagrindinis akcentas buvo savivaldybių finansinis savarankiškumas ir galimybės sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus. Merai kėlė klausimą, kad dalis sprendimų dėl vietos paslaugų ir investicijų turėtų būti priimama arčiau gyventojų, savivaldybėms suteikiant daugiau lankstumo.

    Kodėl savivaldybėms svarbios paskolos

    Susitikime merai aptarė ILTE paskolų savivaldybėms limitų didinimą, nes skolinimosi galimybės dažnai lemia, kaip greitai galima atnaujinti kelius, viešuosius pastatus ar inžinerinius tinklus. Praktikoje tai reikštų didesnę erdvę suplanuotiems projektams įgyvendinti ne vien tik iš metinių biudžetų.

    Kartu buvo aptarta, kaip savivaldybės galėtų daugiau spręsti pačios, kur nukreipti lėšas ir kokius projektus laikyti prioritetiniais. Regionuose tai dažniausiai siejama su darbo vietų kūrimu, gyvenamosios aplinkos gerinimu ir paslaugų prieinamumu.

    Valstybinės žemės valdymas nuo 2027 metų

    Viena esminių temų buvo pasirengimas nuo 2027 metų savivaldybėms perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijas. Merai ir Vyriausybės atstovai aptarė, kokių teisinių ir administracinių sprendimų prireiks, kad perdavimas vyktų sklandžiai ir nekurtų papildomos biurokratinės naštos.

    Tokie pokyčiai savivaldybėms svarbūs dėl plėtros planavimo, investicinių teritorijų formavimo ir greitesnių procedūrų. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės padėtų sparčiau spręsti klausimus, susijusius su sklypų panaudojimu infrastruktūrai ar verslo projektams.

    Gynybos infrastruktūra ir susitarimas

    Dar vienas aptartas blokas buvo visuotinei gynybai reikalingos infrastruktūros plėtra ir savivaldybių vaidmuo šiuose procesuose. Savivaldai svarbu aiškiai žinoti, kokie projektai bus įgyvendinami, kaip jie finansuojami ir kokios atsakomybės tenka vietos institucijoms.

    Susitikimo metu Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pasirašė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo. Dokumentu siekiama užtikrinti nuoseklų dialogą dėl savivaldai aktualių teisėkūros ir finansavimo sprendimų.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Didžiausi sandoriai Europoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 70 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė siekė apie 1 700 000 000 eurų. Kartu registruota per 10 įsigijimų, susijungimų ir kitų išėjimų, rodančių, kad kapitalas vis dar aktyviai ieško augimo istorijų.

    Vienas ryškiausių savaitės pranešimų – palydovinės žvalgybos ir ryšio sprendimus vystančios „Open Cosmos“ 300 000 000 eurų investicija. Bendrovė signalizuoja siekį sparčiau plėsti palydovinių duomenų panaudojimą nuo infrastruktūros iki komercinių paslaugų.

    DI spaudimas ir suvereniteto klausimas

    Šalia investicijų naujienų ryškėja ir platesnis fonas: naujuose vertinimuose kartojama, kad Europa rizikuoja marginalizacija, jei nebus nuosekliai investuojama į dirbtinį intelektą, infrastruktūrą ir talentų pritraukimą. Diskusijų centre atsiduria ne tik lėšų kiekis, bet ir tai, kam priklauso kritinė skaičiavimo galia bei duomenų grandinė.

    Didėjanti konkurencija su JAV ir Azijos ekosistemomis verčia Europos rinką greičiau spręsti praktinius klausimus: kaip finansuoti didelės apimties skaičiavimus, kaip suderinti reguliavimą su inovacijomis ir kaip užtikrinti, kad vietiniai sprendimai būtų diegiami plačiau nei pilotinių projektų lygmeniu.

    Ne tik kosmosas: kibernetinis saugumas, lustai, maisto technologijos

    Savaitės vaizde išsiskyrė ir kitos kryptys: kibernetinio saugumo bendrovės pritraukia stambius čekius, o lustų ir aparatinės įrangos projektai bando susigrąžinti investuotojų dėmesį, remdamiesi strateginės autonomijos argumentu. Tuo pat metu vartotojų patirčių ir pramogų platformos demonstruoja, kad didelės apimties augimas Europoje vis dar įmanomas.

    Švedijos ekosistemos pavyzdys rodo, kad maisto technologijos Europoje kinta nuo ankstesnių bangų sėkmės istorijų prie gilesnių, pramonėje pritaikomų sprendimų. Investuotojai dažniau akcentuoja ne tik idėją, bet ir aiškią gamybos, tiekimo grandinės bei reguliacinių reikalavimų įgyvendinimo strategiją.

    Rinkos dinamika išlieka dvilypė: viena vertus, sandorių apimtys didelės, kita vertus, darbo rinkoje matomi ir kaštų mažinimo sprendimai, ypač brandesnėse fintech įmonėse. Tai signalizuoja, kad kapitalas ir toliau juda, tačiau investuotojų lūkesčiai dėl efektyvumo ir pelningumo išlieka aukšti.

  • Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Nauja „Mozilla“ ataskaita apie atvirąjį dirbtinį intelektą teigia, kad atvirojo kodo ir atvirų svorių DI peržengė eksperimentų stadiją ir tapo reikšminga pasaulinės ekosistemos dalimi. Postūmį suteikia sparčiai gerėjančios galimybės, mažėjančios diegimo sąnaudos ir didesnė kontrolė, kai modeliai vykdomi savo infrastruktūroje.

    2026 metų rugsėjį vertinime nagrinėjama, kaip atvirasis DI vystosi pagal gebėjimus, įsisavinimą, infrastruktūrą, investicijas, reguliavimą ir technologinį suverenitetą. Dokumente pabrėžiama, kad Europa turi ryškių pavyzdžių ir nišų, tačiau vis dar atsilieka nuo JAV ir Kinijos pagal pažangiausių modelių lygį.

    Atvirasis DI tampa parengtas darbui

    Ataskaitoje pateikiama ir europinių iniciatyvų: Lozanoje tyrėjai kartu su Raudonuoju Kryžiumi sukūrė atvirą medicininį modelį, suderintą su humanitarinėmis gairėmis. Nurodoma, kad klinikiniams bandymams ruošiama tiek vietoje, tiek Tanzanijoje, o pats sprendimas kuriamas taip, kad būtų galima jį valdyti ir prižiūrėti be priklausomybės nuo išorinių tiekėjų.

    „Jie tai pasidarė patys. Jie neprašė leidimo, to nenuomojosi – jie tai turi, gali paleisti, keisti ir išlaikyti“, – sakė „Mozilla“ technologijų vadovas Raffi Krikorian.

    Anot ataskaitos, atvirųjų modelių kūrimas išaugo į vieną sparčiausiai augančių kūrėjų ekosistemų programinės įrangos istorijoje. Kaip vienas iš signalų minimos platformos „Hugging Face“ apimtys: 2 500 000 viešų modelių, 13 000 000 naudotojų ir maždaug trečdalis „Fortune 500“ bendrovių, kurios vienaip ar kitaip įsitraukusios į šią ekosistemą.

    Kitas rodiklis siejamas su „OpenRouter“, kur nukreipiamas realus produkcinis srautas: atvirų svorių modelių dalis iki 2025 metų pabaigos esą priartėjo prie trečdalio naudojimo. Po maždaug pusmečio platforma per savaitę apdoroja apie 25 trilijonus žetonų, o didžiausia srauto dalis siejama būtent su atviru modeliu.

    Europa dalyvauja, bet lyderystė dažniau Kinijoje

    Ataskaitoje pažymima, kad pagal vertinamus stipriausius atvirus modelius lyderystė dažniausiai atitenka Kinijos kūrėjams, minimi Kimi K3, GLM-5.3 ir Qwen 3.8. Europos atstovas „Mistral“ gebėjimų skalėje įvardijamas žemiau, o pavyzdžiu pateikiamas Mistral Medium 3.5.

    Taip pat akcentuojama, kad „Mistral“ atvirumas turi komercinių apribojimų: minima modifikuota MIT licencija su pajamų išlyga. Tai iliustruoja platesnę ataskaitos mintį, jog atviri svoriai ir tikras atvirasis kodas nėra tas pats, o sąlygos gali smarkiai skirtis.

    Europos galimybė, pasak „Mozilla“, gali būti ne vien bandymas sukurti dar vieną pažangiausią bazinį modelį, o gebėjimas užtikrinti suverenią diegimo grandinę. Tai reiškia vietinę kontrolę ir nuosavybę, kai modeliai, duomenys ir infrastruktūra nėra „nuomojami“ iš dominuojančių tiekėjų.

    Kaip išskirtinis pavyzdys nurodoma Šveicarija, kur viešasis konsorciumas esą apmokė nacionalinį modelį naudodamas viešuosius superkompiuterius ir paskelbė svorius, duomenis bei mokymo kodą. Kartu pabrėžiama, kad toks pilnas atvėrimas yra retas: iš 16 „Mozilla“ analizuotų ryškesnių leidimų nė vienas nepateikė viso duomenų „recepto“, kurio reikalauja Atvirojo kodo iniciatyvos apibrėžtis.

    Suverenitetą lemia diegimas ir reguliavimas

    Ataskaita išskiria ir praktinį atotrūkį tarp naudojimo bei realaus įdiegimo: pasauliniu mastu 79 proc. apklaustų kūrėjų teigia naudojantys atvirus modelius, tačiau tik 51 proc. atvirų modelių naudotojų juos įdiegia produkcinėje aplinkoje. Uždariems modeliams šis rodiklis, „Mozilla“ duomenimis, siekia 63 proc.

    Skirtumas aiškinamas ne vien gebėjimais, o veikiau operacinių įrankių branda ir pasitikėjimu: saugumu, atitiktimi, stebėsena, patikimumu bei įmonių procesais. Dėl to Europa, pasak ataskaitos, gali turėti progą stiprėti virš modelio sluoksnio, kuriant diegimo infrastruktūrą, orkestravimą, atitikties ir saugumo sprendimus.

    Ekonominiai veiksniai taip pat gali mažinti barjerus: vis pajėgesni atviri modeliai dažniau pritaikomi veikti santykinai kuklesnėje aparatinėje įrangoje, o pažanga, kaip teigiama, vis daugiau ateina iš postmokymo etapų. Tai gali perkelti konkurenciją į duomenų parinkimą, atlygio dizainą ir sustiprinamojo mokymosi aplinkas, kur mažesnėms komandoms lengviau konkuruoti be milžiniškų skaičiavimo biudžetų.

    Didžiosios Britanijos pavyzdys ataskaitoje siejamas su suverenaus DI kryptimi: minima programa, kurios apimtis siekia apie 580 000 000 eurų. Joje remiamas „Lumen Sovereign“ kūrimas, o modelio mokymas siejamas su Bristolyje veikiančiu Isambard-AI skaičiavimo centru, dalyvaujant įvairių sektorių organizacijoms.

    Reguliavimo dalyje keliama abejonė, ar Europos Sąjungos DI akto praktikoje taikomas mokymui panaudotos skaičiavimo galios kriterijus spės paskui efektyvėjančius modelius. Pabrėžiama, kad tokios technikos kaip retinimas gali leisti pasiekti panašius rezultatus naudojant mažiau skaičiavimo resursų, todėl panašaus pajėgumo sprendimai gali patekti į skirtingas reguliavimo kategorijas.

    Galiausiai primenama, kad atvirasis kodas savaime neatleidžia nuo pareigų: įmonės, kurios reikšmingai modifikuoja ar pritaiko atvirus modelius didelės rizikos paskirtims, pavyzdžiui, atrankai į darbą, kredito vertinimui ar medicininei diagnostikai, gali tapti atsakingos už atitiktį taikomiems reikalavimams.

  • „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    Vokietijos saugumo technologijų bendrovė „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti platformą, kuri padeda stebėti objektus ir valdyti saugumo incidentus kritinėje infrastruktūroje bei kitose fizinėse vietose.

    Investicijų raunde dalyvavo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), „Bayern Kapital“, „Pact“, „Haufe“, „Robin Capital“ ir strateginiai verslo angelai. Tokie investuotojai paprastai įsitraukia ankstyvoje stadijoje, kai įmonė dar intensyviai kuria produktą ir plečia komandą.

    Kaip veikia „Arcos“ platforma

    „Arcos“ kuria sprendimą, kuris sujungia signalus iš įvairių prijungtų jutiklių į vieną operacinę sistemą. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų įrankių stebėjimui, sprendimų priėmimui ir incidentų registravimui, visa grandinė valdoma vienoje vietoje.

    Platforma skirta naudoti tiek privačiuose ar komerciniuose objektuose, tiek sudėtingesnėse aplinkose, pavyzdžiui, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ar duomenų centruose. Tokiuose objektuose svarbiausia greitai atskirti klaidingą aliarmą nuo realios grėsmės ir turėti aiškią eskalavimo tvarką.

    Daugiau jutiklių, mažiau žmonių

    Bendrovė akcentuoja problemą, su kuria susiduria saugumo rinka: jutiklių ir signalų daugėja, o operatyviai reaguojančių darbuotojų trūksta. Dėl to vis didesnę vertę įgauna sprendimai, kurie ne tik renka duomenis, bet ir padeda standartizuoti veiksmus bei dokumentuoti incidentus.

    „Ši industrija padeda spręsti, ar šalis veikia, ir ji keičiasi greičiau nei bet kada. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių. Trūksta to, kas žiūri. Būtent tai kuriame su savo technologija ir visapusiško paslaugų teikėjo modeliu“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ teigia, kad kuria ne tik programinę platformą, bet ir valdymo centro infrastruktūrą, todėl gali greičiau atnaujinti procesus pagal realius įvykius. Toks modelis leidžia operacijų, inžinerijos ir produkto komandoms tiesiogiai matyti, kur stringa darbo eiga, ir sparčiau ją koreguoti.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujai pritrauktas finansavimas bus skirtas komandos plėtrai Vokietijoje, platformos tobulinimui ir pasirengimui augimui kritinės infrastruktūros segmente. Bendrovė taip pat planuoja žengti į kitas Europos rinkas.

    Kritinės infrastruktūros apsaugos poreikis Europoje pastaraisiais metais didėja dėl augančių sabotažo, vandalizmo ir sutrikdymo rizikų. Dėl to operatoriai vis dažniau ieško sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų stebėseną, aiškias reagavimo procedūras ir atsekamą incidentų istoriją.

  • Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija praneša stiprinanti išorinės reklamos įrengimo ir naudojimo kontrolę. Reklamos skleidėjai, neturintys galiojančių leidimų, raginami iki 2026 metų gruodžio 31 dienos susitvarkyti dokumentus arba pašalinti neteisėtai įrengtą reklamą.

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą išorinė reklama daugeliu atvejų gali būti įrengiama tik gavus savivaldybės leidimą. Leidimas turi galioti visą reklamos eksploatavimo laikotarpį, o pasibaigus jo galiojimui būtina jį pratęsti arba gauti naują.

    Pereinamas laikotarpis iki 2026 pabaigos

    Siekiant vienodo taisyklių taikymo ir suteikiant verslui daugiau laiko prisitaikyti, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2026 metų pabaigos. Per šį laiką savivaldybė ketina daugiau dėmesio skirti informavimui ir konsultacijoms, o ne sankcijoms.

    „Visi norime gyventi gražesnėje, tvarkingesnėje ir patrauklesnėje aplinkoje. Todėl norime, kad reklama Vilniaus rajone būtų ne tik naudinga, bet ir tinkamai įrengta bei derėtų prie aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ką svarbu pasitikrinti reklamos skleidėjams?

    Savivaldybė ragina įmones ir gyventojus, kurie rajone naudoja iškabas, stendus, tentus, švieslentes ar kitus reklamos įrenginius, įsivertinti, ar jų reklamai reikalingas leidimas. Jei leidimas yra pasibaigęs, reikėtų pasirūpinti jo pratęsimu, o jei leidimo nėra, tačiau jis privalomas, jį gauti arba reklamą pašalinti.

    Kartu akcentuojama, kad daliai reklamos įstatymas numato išimtis, tačiau jos taikomos tik tada, kai reklama atitinka konkrečias sąlygas. Dėl to reklamos skleidėjams rekomenduojama neapsiriboti prielaida, kad leidimas nereikalingas, o pasitikslinti reikalavimus ir įsivertinti kiekvieną atvejį individualiai.

    Nuo 2027 metų – sistemingesni patikrinimai

    Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybė žada pereiti prie sistemingesnės išorinės reklamos kontrolės. Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant reikalavimą pašalinti neteisėtą reklamą ir baudų skyrimą.

    Dėl leidimų išdavimo, galiojimo ir taikomų reikalavimų savivaldybė kviečia kreiptis į administracijos Paslaugų ir dokumentų valdymo skyrių. Savivaldybė taip pat ragina nelaukti termino pabaigos ir dokumentus susitvarkyti iš anksto, kad metų pabaigoje nekiltų vėlavimų bei papildomos administracinės naštos.

  • Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Rugsėjo 12 dieną Jonavos sporto arenoje ir miesto centriniame stadione surengtas 2026 metų XVI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalas. Į varžybas atvyko stipriausios seniūnijų komandos iš 45 šalies savivaldybių, o renginys tapo vienu didžiausių mėgėjų sporto susibūrimų Lietuvoje.

    Šių metų žaidynės vyko trimis etapais: nuo vietos varžybų seniūnijose iki savivaldybių ir zoninių atrankų. Organizatorių duomenimis, pirmajame etape dalyvavo beveik 9 tūkst. sporto entuziastų, o į finalą pateko tik geriausiai atrankose pasirodžiusios komandos.

    Vilniaus rajono startai ir kova dėl vietų

    Vilniaus rajonui finaliniame etape atstovavo šaškių, šachmatų, smiginio, futbolo, moterų ir vyrų tinklinio, krepšinio bei virvės traukimo komandos. Daugiausia dėmesio sulaukė komandinės rungtys, kuriose dažnai lemia ne vienas lyderis, o stabilus visos komandos žaidimas.

    Vilniaus rajono ekipoms sėkmingiausiai susiklostė futbolo ir moterų tinklinio varžybos. Rudaminos seniūnijai atstovavę futbolininkai užėmė 4-ąją vietą, o Avižienių seniūnijos moterų tinklinio komanda šįkart liko 9-oje pozicijoje ir čempionių titulo neapgynė.

    Bendra įskaita ir organizavimas

    Bendroje įskaitoje Vilniaus rajono savivaldybė tarp 48 Lietuvos rajonų savivaldybių užėmė 14-ąją vietą. Toks rezultatas atspindi ne tik finalo dienos pasirodymą, bet ir viso sezono kelią per atrankas, kur svarbūs dalyvių skaičius bei kompleksiškas pasirengimas skirtingoms sporto šakoms.

    Žaidynes organizuoja Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, bendradarbiaudama su šalies miestų ir rajonų savivaldybėmis. Renginys iš dalies finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, o finalo etapas Jonavoje tradiciškai tampa proga seniūnijoms pasitikrinti jėgas nacionaliniu mastu.

  • Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kelias į mokyklą pirmokui dažnai tampa pirmąja savarankiškumo pamoka, kurioje klaidos gali kainuoti brangiai. Todėl rugsėjo dienomis Vilniaus rajone esančios Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmos klasės mokiniai dalyvavo dviejų dienų veiklose, skirtose saugiam elgesiui kelyje.

    Programa buvo sudėliota taip, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir iš karto jas pritaikytų. Švietimas ankstyvame amžiuje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti rizikingą elgesį kelyje, ypač kai vaikai pradeda dažniau judėti be suaugusiųjų palydos.

    Susitikimas su policija

    Pirmąją dieną pirmokai susitiko su policijos pareigūnėmis, kurios priminė esmines taisykles pėstiesiems: sustoti prieš važiuojamąją dalį, apsidairyti į abi puses, įvertinti automobilių greitį ir vairuotojų ketinimus. Vaikams akcentuota, kad net ir perėjoje būtina įsitikinti, jog transporto priemonės tikrai sustoja.

    „Kelyje svarbiausia neskubėti ir visada galvoti vienu žingsniu į priekį: ar vairuotojas mane mato ir ar aš pats elgiuosi taip, kad būčiau saugus“, – sakė policijos pareigūnė.

    Kad mokiniai būtų geriau matomi, kiekvienam įteiktas atšvaitas. Specialistai nuolat pabrėžia, kad tamsiuoju paros metu matomumas yra kritinis veiksnys: tinkamai nešiojamas atšvaitas leidžia vairuotojui pėsčiąjį pastebėti gerokai anksčiau nei be jo.

    Nuo teorijos prie praktikos

    Antrąją dieną veiklos tęsėsi klasėje, kur mokiniai kartojo šviesoforo signalus, kelio ženklų prasmę, pėsčiųjų perėjos taisykles ir atšvaitų naudojimą. Žinios įtvirtintos atliekant užduotis sąsiuvinyje „Mokausi būti saugus“, kuris padeda vaikams mokytis per situacijas ir pavyzdžius.

    Vėliau laukė praktinė dalis lauke: prie pėsčiųjų perėjos vaikai mokėsi sustoti, apsidairyti, įvertinti eismo situaciją ir tik įsitikinę, kad saugu, pereiti gatvę. Tokios pratybos ypač svarbios, nes reali aplinka skiriasi nuo teorinių pavyzdžių klasėje: čia veikia triukšmas, skuba, kelių transporto priemonių srautai ir įvairūs dėmesį blaškantys veiksniai.

    „Kai vaikai patys atlieka veiksmų seką prie perėjos, taisyklės tampa ne tekstu, o įpročiu“, – sakė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Ana Kairienė.

    Gimnazija pabrėžia, kad tokios veiklos yra svarbūs žingsniai į didesnį mokinių savarankiškumą ir atsakingą elgesį kasdienėje kelionėje į mokyklą. Pedagogai kviečia ir tėvus nuosekliai kartoti tą pačią veiksmų seką pakeliui, nes vaikams labiausiai padeda vienodos taisyklės namuose ir mokykloje.

  • Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius rugsėjo 18 dieną susitiko su bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos nariais. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta vandentvarkos infrastruktūros plėtrai rajone ir savivaldybės bei bendrovės bendradarbiavimo tęstinumui.

    Susitikimas vyko augant centralizuotų paslaugų poreikiui sparčiau besiplečiančiose gyvenvietėse. Savivaldybei tai reiškia būtinybę derinti teritorijų planavimą su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pajėgumais, kad nauji kvartalai neliktų be patikimų sprendimų.

    Daug diskutuota apie naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų tinklų ir projektų planavimo eigą. „Vilniaus vandenys“ atstovai pabrėžė, kad tokiais atvejais itin svarbus koordinavimas su savivaldybe ir seniūnijomis, nes nuo vietinių sprendimų priklauso ir darbų tempai, ir prioritetai.

    „Vilniaus rajono savivaldybei svarbu, kad gyventojai gautų patikimas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Todėl siekiame konstruktyvaus dialogo su „Vilniaus vandenimis“, kad vandentvarkos infrastruktūros plėtra atlieptų augančius rajono gyventojų poreikius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Susitikime pristatytas ir investicijų mastas. Skelbiama, kad 2025 metais vandentvarkos infrastruktūrai ir jos atnaujinimui numatyta apie 37 mln. eurų, o 2026 metais planuojama investuoti apie 45 mln. eurų.

    Tokios investicijos paprastai apima vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, senų trasų keitimą, siurblinių modernizavimą bei patikimumo didinimą. Praktikoje tai svarbu ne tik kasdieniam paslaugų stabilumui, bet ir aplinkosaugai, nes geriau veikianti infrastruktūra mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau tvarkyti nuotekas.

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš keturių „Vilniaus vandenų“ akcininkių, o bendrovės valdybą sudaro septyni nariai, iš kurių vienas deleguotas savivaldybės. Tai suteikia savivaldybei galimybę tiesiogiai dalyvauti strateginiuose sprendimuose ir kelti rajono gyventojams aktualius klausimus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta ir toliau telkti pastangas sprendžiant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei infrastruktūros plėtros temas. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojams svarbiausias rezultatas yra aiškūs prijungimo planai, prognozuojami darbų terminai ir nuosekliai gerėjanti paslaugų kokybė.

  • Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Žygis kviečia pamatyti kitokį Vilnių

    Šį šeštadienį Vilniuje vyks nemokamas pažintinis žygis „30 km aplink Nerį“, kviečiantis miesto gyventojus ir svečius atrasti ramesnes, žalesnes Neries pakrantes. Organizatoriai žada maršrutus, kurie veda ne tik per įprastas krantines, bet ir į rečiau lankomas vietas.

    Dalyviai galės rinktis iš dviejų distancijų: 10 kilometrų maršrutas labiau tiks norintiems lengvesnio pasivaikščiojimo, o 30 kilometrų trasa skirta ieškantiems ištvermės iššūkio. Žygio startas ir finišas numatytas Baltojo tilto pievoje.

    „Neris yra neatsiejama Vilniaus dalis, tačiau einant palei upę atsiveria visai kitoks miestas – judresnes krantines keičia žaliosios erdvės ir ramesni takai“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

    Kas laukia maršrutuose ir stotelėse?

    Organizatoriai nurodo, kad trasose bus poilsio stotelės, kuriose dalyviai galės trumpam atsikvėpti ir papildyti jėgas. Numatyta, kad vienoje stotelėje dalyvių lauks užkandžiai, kitoje – šilta arbata.

    Tokio formato miesto žygiai pastaraisiais metais populiarėja dėl kelių priežasčių: jie nereikalauja specialios įrangos, leidžia aktyviai leisti laiką mieste ir tinka skirtingo fizinio pasirengimo žmonėms. Be to, 10–30 kilometrų distancijos dažnai pasirenkamos kaip saugi įžanga į ilgesnius žygius, ypač rudenį, kai mažiau karšta ir patogiau judėti.

    Veiklos prie Baltojo tilto

    Baltojo tilto pievoje dalyvių lauks ir papildomos veiklos prieš startą bei po finišo. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras Vilnius sveikiau planuoja apšilimo mankštą, o renginio erdvėje numatytos įvairių partnerių edukacijos ir užsiėmimai.

    Taip pat žadama, kad bus galima pasitikrinti žinias apie saugumą ekstremaliose situacijose, išbandyti aktyvias pramogas ir sudalyvauti edukacijose apie rūšiavimą. Organizatorių teigimu, dalis veiklų orientuota į šeimas, kad į žygį būtų patogu atvykti ir su vaikais.

    Maršrutas, anot rengėjų, po žygio liks prieinamas ir savarankiškiems pasivaikščiojimams bet kuriuo metu. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas.