Blog

  • Vilkaviškyje startavo salės futbolo sezonas: FK „Bruklinas“ metė iššūkį „Kauno Žalgiriui“

    Vilkaviškio sporto centre spalio 10 dieną įvyko pirmosios naujojo Lietuvos salės futbolo A lygos sezono FK „Bruklinas“ namų rungtynės. Sezono starte vilkaviškiečių laukė vienas rimčiausių įmanomų testų – akistata su daugkartiniais šalies čempionais „Kauno Žalgiriu“.

    Prieš rungtynes surengta trumpa sezono atidarymo ceremonija, kurioje dėmesys skirtas klubo rėmėjams ir partneriams. Padėkos įteiktos už nuoseklų palaikymą ir indėlį į komandos stabilumą, akcentuojant, kad salės futbolo projektams ypač svarbus vietos bendruomenės ir verslo įsitraukimas.

    Už ilgametę paramą padėkota ir Vilkaviškio rajono savivaldybei bei merui Algirdui Neiberkai. Organizatorių teigimu, savivaldybės palaikymas prisideda ne tik prie klubo veiklos tęstinumo, bet ir prie galimybių Vilkaviškyje rengti aukšto lygio rungtynes.

    „Džiaugiuosi, kad Vilkaviškis turi komandą, kuri savo atkakliu darbu, ryžtu ir pasiekimais garsina mūsų krašto vardą. Linkiu futbolininkams sėkmingo sezono, gražių pergalių ir nepritrūkti ryžto siekiant savo tikslų“, – sakė A. Neiberka.

    FK „Bruklinas“ pastaruosius trejus metus Lietuvos salės futbolo A lygoje iškovojo bronzos medalius, todėl ir šiemet komandos kartelė išlieka aukšta. Klubas siekia išlaikyti vietą tarp stipriausių šalies ekipų, o sezono startas prieš tituluotą varžovą tampa svarbiu indikatoriumi, kuria kryptimi juda komandos sportinė forma.

    Salės futbolo A lygoje konkurencija pastaraisiais sezonais auga, o lyderių tarpusavio susitikimai dažnai tampa sezono ašimi ne tik sportine, bet ir emocine prasme. Vilkaviškyje vykęs mačas taip pat sutelkė vietos sirgalius, kuriems namų rungtynės išlieka viena ryškiausių sporto renginių tradicijų regione.

  • Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių rinka rugsėjo mėnesį parodė ryškų atsigavimą po ramesnio rugpjūčio. Per mėnesį įmonės pritraukė apie 15,8 mlrd. eurų per 300 sandorių, kai rugpjūtį buvo surinkta apie 3,2 mlrd. eurų per 165 sandorius.

    Bendra investicijų vertė per mėnesį išaugo beveik penkis kartus, o sandorių skaičius taip pat pastebimai padidėjo. Toks šuolis rodo, kad investuotojų aktyvumas grįžta, ypač didesniuose, vėlyvos stadijos finansavimo etapuose.

    Didžiausi raundai ir lyderiai

    Rugsėjį išsiskyrė dideli raundai: 25 bendrovės pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena. Taip pat fiksuoti keli daugiau nei 1 mlrd. eurų dydžio sandoriai, kurie reikšmingai pakėlė bendrą mėnesio statistiką.

    Didžiausias mėnesio finansavimas atiteko Prancūzijos DI bendrovei „Mistral“, kuri D serijos raunde pritraukė 3 mlrd. eurų. Po šio sandorio įmonės vertinimas, skaičiuojant po investicijos, viršijo 21 mlrd. eurų.

    Dalies sandorių vertės rinkoje nebuvo atskleistos, todėl realus kapitalo srautas gali būti dar didesnis. Tokia praktika ypač būdinga, kai finansavimo sąlygos ar investuotojų sudėtis laikomos komerciškai jautria informacija.

    Kur keliavo pinigai?

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugsėjį pirmavo debesų kompiuterijos segmentas. Šioje srityje startuoliai pritraukė apie 5,5 mlrd. eurų, tai sudarė 35 proc. viso mėnesio finansavimo.

    Tokį investuotojų dėmesį galima sieti su augančiu poreikiu masteliuojamai infrastruktūrai, ypač ten, kur sparčiai plečiasi duomenų apdorojimas ir DI sprendimų diegimas. Be to, infrastruktūriniai verslai dažnai pasižymi didesniais kontraktais ir aiškesniais pajamų srautais.

    Stipriausios šalys ir išėjimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugsėjį išsiskyrė Jungtinė Karalystė. Šalies startuoliai surinko apie 7,3 mlrd. eurų per 65 sandorius, taip užimdami pirmą vietą Europos rinkoje.

    Tuo metu išėjimų, kai investuotojai realizuoja grąžą per įsigijimus ar kitus sandorius, aktyvumas išliko solidus. Per mėnesį užfiksuoti 39 išėjimai, o aktyviausia šioje kategorijoje buvo Vokietija, po jos sekė Prancūzija.

    Bendra rugsėjo dinamika rodo, kad Europos startuolių ekosistemoje daugiausia toną užduoda keli labai stambūs raundai, o kapitalas koncentruojasi infrastruktūros ir debesų sprendimuose. Artimiausiais mėnesiais rinkos nuotaikas toliau lems palūkanų normų kryptis ir didžiųjų fondų pasirengimas finansuoti vėlyvos stadijos augimą.

  • Ispanijos „Autentic AI“ pritraukė 1,5 mln. eurų: rinkos tyrimus žada sutrumpinti iki kelių dienų

    Ispanijos „Autentic AI“ pritraukė 1,5 mln. eurų: rinkos tyrimus žada sutrumpinti iki kelių dienų

    Ispanijoje įkurta „Autentic AI“ pranešė pritraukusi 1,5 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją. Finansavime dalyvavo rizikos kapitalo fondai Baobab Ventures, Lanai Ventures, Acurio Ventures ir Masia VC.

    Bendrovę įkūrė Dani Diestre, Aniol Carreras ir Jacob Bamio. Įmonė kuria platformą, kuri rinkos tyrimuose naudoja DI: ji vienu metu gali atlikti šimtus interviu su vartotojais ir ekspertais, o procesą nuo kelių savaičių ar mėnesių sutrumpinti iki kelių dienų.

    „Autentic AI“ modelis grindžiamas tuo, kad DI atlieka interviu ir apdoroja atsakymus, o galutines įžvalgas interpretuoja žmonės tyrėjai, pateikdami kontekstą. Taip siekiama mažinti tradicinių tyrimų kainą ir laiką, dėl kurių įmonės neretai klientų nuomonę tikrina per retai.

    „Kai tyrimas kainuoja 100 000 eurų ir trunka tris mėnesius, įmonės negali jo daryti kiekvieną kartą, kai reikia atsakymo. Kol gaunamos išvados, rinka jau gali būti pasikeitusi“, – sakė „Autentic AI“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Dani Diestre.

    Jo teigimu, didžiausia netiesioginė kaina yra sprendimai, priimami neatsiklausus klientų. „Autentic“ siekis, kad tyrimai taptų kas savaitę įgyvendinamu įrankiu, o ne reta ir brangia išimtimi.

    Šiuo metu platforma, bendrovės duomenimis, per dieną atlieka apie 1 000 interviu. „Autentic AI“ tikisi iki 2026 metų pabaigos viršyti 400 000 užbaigtų interviu ribą.

    Sprendimas orientuotas į kelis sektorius: greito vartojimo prekes, mažmeninę prekybą, farmacijos ir kosmetikos rinkas, taip pat strategines konsultacijas bei privataus kapitalo sritį. Tokiose industrijose greitis ir nuolatinis vartotojų elgsenos pokyčių sekimas dažnai tampa konkurenciniu pranašumu.

    Patikimumui užtikrinti „Autentic AI“ teigia dirbanti su patikrintais dalyviais, kurie už sugaištą laiką gauna atlygį. Įmonė taip pat nurodo, kad kiekviena įžvalga susiejama su vaizdo įrašo įrodymais iš interviu, kad klientai galėtų peržiūrėti atsakymus, kuriais paremti apibendrinimai.

    Platforma analizuoja pokalbius ieškodama pasikartojančių motyvų ir ryšių, o rezultatus leidžia segmentuoti pagal kriterijus, pavyzdžiui, amžių, regioną ar produkto naudojimo įpročius. Tokia struktūra rinkodaros ir produktų komandoms leidžia greičiau pasiekti konkrečias auditorijas ir tikrinti hipotezes.

    Kur bus skirta investicija

    Gautos lėšos bus nukreiptos tolesnei tyrimų proceso automatizacijai ir nuosavo patikrintų vartotojų bei industrijos ekspertų tinklo kūrimui. Bendrovė siekia sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių dalyvių panelių.

    Tokiu būdu „Autentic AI“ planuoja geriau kontroliuoti duomenų kokybę ir tyrimų nuoseklumą, kartu didindama apimtis. Rinkoje, kur sprendimai turi būti priimami greitai, o vartotojų nuotaikos gali kisti per savaites, tokie įrankiai vis dažniau tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Platesnis kontekstas rinkoje

    Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių bando rinkos tyrimus perkelti į greitesnį, nuolatinių matavimų režimą, o ne vienkartinius projektus. Tam įtakos turi e. komercijos augimas, trumpėjantys produktų ciklai ir poreikis greitai tikrinti komunikacijos bei kainodaros sprendimus.

    DI įrankiai šioje srityje dažniausiai naudojami automatizuoti apklausų ir interviu vykdymą, greitesnį atsakymų sugrupavimą, temų identifikavimą ir segmentavimą. Vis dėlto galutinė interpretacija ir sprendimų pritaikymas verslui dažnai paliekami žmonėms, ypač kai reikia įvertinti niuansus, kontekstą ar tyrimo metodologijos ribas.

  • Projektas „Foundation“: „The Fourth Law“ ir „Odd Systems“ sieks keturgubinti šiluminių jutiklių gamybą Europoje

    Projektas „Foundation“: „The Fourth Law“ ir „Odd Systems“ sieks keturgubinti šiluminių jutiklių gamybą Europoje

    Ukrainoje įkurtos bendrovės „The Fourth Law“ ir „Odd Systems“ pristatė puslaidininkių iniciatyvą Project Foundation, kurios tikslas – pradėti masinę neaušinimų šiluminių jutiklių gamybą Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Įmonės teigia, kad per trejus metus Europos gamybą planuoja padidinti keturis kartus, o JAV – dvigubai.

    Pagrindinis projekto sumanymas – vadinamoji šiluminių jutiklių suverenitetas, kai kritiškai svarbūs komponentai kuriami ir gaminami pačiame regione, mažinant priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Project Foundation ketina vystyti nuosavos konstrukcijos ilgosios bangos infraraudonųjų spindulių jutiklius, dar vadinamus mikrobolometrais, ir užtikrinti jų gamybą pramoniniu mastu.

    Neaušinami šiluminiai jutikliai naudojami termovizijai, kuri tampa vis svarbesnė gynyboje, autonominėse sistemose ir pramonėje. Tokie jutikliai leidžia dronams, transporto priemonėms ir robotams veikti tamsoje, dūmuose ar prastomis oro sąlygomis, tačiau vien kameros suprojektavimo neužtenka – kritinis veiksnys yra patikima jutiklių tiekimo grandinė ir gamybos pajėgumai.

    Įmonės pabrėžia, kad dabartinėje rinkoje viena didžiausių kliūčių – ribota prieiga prie pakankamai nebrangių jutiklių ir stabilios, didelio masto gamybos. Project Foundation siekis – išplėsti gamybą Europoje ir JAV taip, kad termovizinė įranga taptų lengviau prieinama ne tik gynybos, bet ir civilinėms reikmėms.

    Kaip planuojama išplėsti gamybą?

    Project Foundation būstinė numatyta Eindhovene – viename ryškiausių Europos puslaidininkių centrų, kur telkiasi inžineriniai talentai ir giliosios technologijos. Projekto komanda žada remtis sukaupta patirtimi termovizijos, mikrobolometrų projektavimo ir pažangios puslaidininkių gamybos srityse, kad gamyba būtų plečiama sparčiai.

    Plėtrą planuojama finansuoti pačių „The Fourth Law“ ir „Odd Systems“ investicijomis, taip pat pritraukiant išorinį nuosavą kapitalą, skolos finansavimą, subsidijas ir klientų išankstinius užsakymus. Konkrečių finansavimo susitarimų įmonės kol kas nedetalizuoja, tačiau teigia jau sulaukusios investuotojų ir partnerių susidomėjimo.

    Be kapitalo, svarbi dalis turėtų būti partnerystės su puslaidininkių ir mikrobolometrų tyrimų laboratorijomis bei technologijų įmonėmis. Skelbiama, kad projekto tikslas – sujungti mokslo žinias su pramoniniais pajėgumais ir sukurti ekonomiškai konkurencingus jutiklius, kuriuos būtų realu gaminti dideliais kiekiais.

    Patirtis iš Ukrainos dronų rinkos

    „The Fourth Law“ ir „Odd Systems“ 2023 metais įkūrė verslininkas Yaroslavas Azhnyukas kartu su inžinierių, operatorių ir veteranų komanda Kyjive. Įmonės dirba Ukrainoje, kitose Europos šalyse ir Jungtinėse Valstijose, o sukaupta patirtis, pasak jų, apima daugiau nei dešimtmetį kamerų kūrimo ir didelio masto gamybos projektų.

    „The Fourth Law“ kuria autonomijos sprendimus robotinėms sistemoms, pradžioje orientuodamasi į gynybos poreikius, įskaitant atsparumą ryšio trikdžiams. „Odd Systems“ savo ruožtu kuria ir gamina dienines bei šilumines kameras dronams ir kitoms robotinėms sistemoms, o viena iš jų termokamerų, pasak bendrovės, plačiai naudojama Ukrainos fronte.

    Project Foundation vadovas Igoris Nakonechnyis pabrėžia, kad praktika kuriant šilumines kameras aiškiai parodo, ko reikia rinkai: našumo, patikimo tiekimo ir kainos, kuri leidžia technologiją diegti masiškai.

    „Project Foundation kuriame aplink šiuos reikalavimus. Suvereni gamyba turi būti komerciškai konkurencinga, kad būtų pritaikyta plačiai“, – sakė I. Nakonechnyis.

    Gamybos tinklas Europoje ir JAV

    Iniciatyva numato transatlantinį gamybos modelį, kai Europoje ir JAV būtų kuriamos atskiros gamybos grandys, paremtos bendra technologine baze ir nuosavais jutiklių dizainais. Pirmosios planuojamos gamyklos įvardijamos kaip First Foundation Europoje ir Second Foundation JAV.

    „The Fourth Law“ vadovas ir „Odd Systems“ bendraįkūrėjas Yaroslavas Azhnyukas akcentuoja laiko faktorių ir paklausą, kurią generuoja robotikos, gynybos ir automobilių pramonė. Jo teigimu, tikslas – per kuo trumpesnį laiką sukurti patikimą regioninę jutiklių pasiūlą.

    „Privalome užtikrinti jutiklių suverenitetą ES ir JAV per trumpiausią įmanomą laiką. Po 14 metų kamerų kūrimo tiksliai žinome, ko reikės ateities robotikos, gynybos ir automobilių pramonei“, – sakė Y. Azhnyukas.

    Projekto pavadinimas Project Foundation, kaip teigiama, tęsia įmonių tradiciją įkvėpimo semtis iš Isaaco Asimovo kūrybos. „The Fourth Law“ pavadinimas siejamas su robotikos dėsnių idėja, o Project Foundation – su ciklu „Foundation“, kuriame akcentuojamas žinių išsaugojimas permainų laikotarpiais.

  • Baltymų mada užvaldė parduotuves: mitybos specialistė paaiškino, kada tai tik marketingas

    Baltymais praturtinti batonėliai, jogurtai, desertai ir gėrimai per pastaruosius metus tapo įprasta prekybos centrų lentynų dalimi. Gamintojai vis dažniau pabrėžia didelį baltymų kiekį, žadėdami daugiau sotumo, geresnį atsistatymą po sporto ir patogų būdą maitintis subalansuotai.

    Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad užrašas ant pakuotės dar negarantuoja, jog produktas yra naudingas kasdienai. Vertę lemia ne vien baltymų skaičius, bet ir sudėtis, pridėtinio cukraus kiekis, riebalai, saldikliai bei bendra energinė vertė.

    Kam baltyminiai produktai išties praverčia?

    Tokie produktai dažniausiai pasirenkami dėl patogumo, kai nėra laiko pilnaverčiam maistui, o baltymų racione trūksta. Jie gali būti naudingi aktyviai sportuojantiems, fiziškai dirbantiems, taip pat žmonėms, kuriems dėl apetito, amžiaus ar sveikatos būklės sudėtingiau surinkti pakankamą baltymų kiekį iš įprasto maisto.

    Mitybos specialistai dažnai remiasi bendra kryptimi, kad daugumai sveikų suaugusiųjų per parą pakanka apie 0,8 gramo baltymų vienam kūno masės kilogramui, o sportuojantiems poreikis gali būti didesnis. Tačiau net ir tuomet patogūs baltyminiai užkandžiai turėtų likti priedu, o ne pagrindu.

    Kodėl užrašas baltyminis gali klaidinti?

    Baltyminis batonėlis gali turėti daugiau baltymų nei įprastas saldus užkandis, bet kartu būti gausus cukraus ar sočiųjų riebalų. Kai kuriuose produktuose nemažą dalį sudėties sudaro saldikliai ir itin perdirbtos sudedamosios dalys, todėl vien baltymų kiekis neparodo viso vaizdo.

    „Yra ir naudos, ir stipraus marketingo. Baltymai organizmui tikrai reikalingi, o tokie produktai gali padėti, kai iš įprasto maisto jų pritrūksta. Tačiau užrašas ant pakuotės savaime nepadaro produkto sveikesnio, vis tiek reikia žiūrėti į sudėtį, cukrų, riebalus ir bendrą kaloringumą“, – sakė mitybos specialistė Julija Dragulova.

    Ekspertai pataria vertinti ir porcijos dydį, nes reklamuojamas „didelis baltymų kiekis“ neretai apskaičiuotas visai pakuotei, o ne vienai porcijai. Ne mažiau svarbu prisiminti, kad baltymai nėra vienintelis kokybiško užkandžio kriterijus: svarbios skaidulos, mikroelementai ir kuo mažesnis pridėtinio cukraus kiekis.

    Baltymus lengva gauti ir iš įprasto maisto

    Baltymų šaltinių netrūksta kasdieniame racione: mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė, ankštiniai, taip pat riešutai ir sėklos gali padėti pasiekti tikslą be specialių užrašų ant pakuotės. Daugeliui žmonių būtent įvairus, mažiau perdirbtas maistas išlieka paprasčiausias kelias užtikrinti organizmui reikalingas medžiagas.

    Baltyminiai jogurtai ar batonėliai gali būti patogus sprendimas kelionėje ar po treniruotės, tačiau jų nereikėtų nei sureikšminti, nei laikyti privaloma kasdienio meniu dalimi. Galiausiai svarbiausia, kaip konkretus produktas dera jūsų mityboje ir ar jo sudėtis atitinka realius poreikius.

  • Kobaltas užkariavo podiumus: Agnieszka Woźniak-Starak parodė, kaip jį dėvėti šią žiemą

    Kobaltas užkariavo podiumus: Agnieszka Woźniak-Starak parodė, kaip jį dėvėti šią žiemą

    Kobaltas grįžta į madą

    Rudens ir žiemos garderobe šiemet dominuoja sodrūs, gilūs atspalviai, tačiau dizaineriai vis dažniau į juos įlieja ryškesnį akcentą. Vienu ryškiausių sezono pasirinkimų tapo kobaltas – intensyvus, šaltas mėlynos atspalvis, matomas tiek ant viršutinių drabužių, tiek ant avalynės ar aksesuarų.

    Kobaltas į madą grįžo ne tik gatvės stiliuje, bet ir ant podiumų. Pastaraisiais sezonais šis tonas buvo naudojamas vakarinėse suknelėse, aksominiuose deriniuose, paltuose ir įvairiuose akcentuose, todėl natūralu, kad tendencija greitai persikėlė ir į kasdienius derinius.

    Kaip kobaltą pritaikė Agnieszka Woźniak-Starak

    Ryškią spalvą savo įvaizdyje pasirinko ir Lenkijos TV vedėja Agnieszka Woźniak-Starak. Ji pasirodė vilkėdama vilnonį kobalto spalvos megztinį, kuris tapo pagrindiniu įvaizdžio akcentu ir iškart patraukė dėmesį.

    Prie ryškaus megztinio ji priderino ilgesnį, satininio audinio raudoną sijoną su smulkiais raštais, o liemenį pabrėžė juodu diržu su sidabro spalvos sagtimi. Toks derinys parodo, kad kobaltas gali „susikalbėti“ su kitomis intensyviomis spalvomis, jei bendras vaizdas išlaiko aiškų centrą.

    Kur kobaltas veikia geriausiai

    Kobaltas ypač tinka žiemai, nes ryškiai išsiskiria tarp pilkų, juodų ir rusvų sezono drabužių. Praktiškiausias pasirinkimas – kobalto paltas ar pūkinė striukė: tai sprendimas, kuris ir šildo, ir vizualiai atnaujina visą įvaizdį.

    Jei ryški spalva atrodo per drąsi, ją lengviausia prisijaukinti per detales. Kobalto atspalvio rankinė, auliniai batai, balerinos ar sportiniai bateliai gali tapti greitu akcentu prie neutralių, ramių derinių.

    Kam šis atspalvis tinka labiausiai

    Kobaltas laikomas šaltos tonacijos spalva, todėl labiausiai išryškina šaltą odos atspalvį ir kontrastus. Jis dažnai itin dera prie šviesios, porcelianinės ar alyvuogių atspalvio odos, taip pat prie tamsesnės odos, kai norisi ryškaus, bet elegantiško efekto.

    Tuo metu šiltesnio, auksinio ar persikinio atspalvio veido oda šalia kobalto kai kada gali atrodyti blankesnė. Taip pat ryškus tonas gali labiau išryškinti veido paraudimus, todėl tokiais atvejais verta rinktis kobaltą toliau nuo veido, pavyzdžiui, sijone, kelnėse ar aksesuaruose.

  • Emma Stone nustebino nauju įvaizdžiu: chirurgai įžvelgia pokyčius, bet įspėja neskubėti

    Emma Stone nustebino nauju įvaizdžiu: chirurgai įžvelgia pokyčius, bet įspėja neskubėti

    Holivudo aktorė Emma Stone pastaruoju metu vėl atsidūrė dėmesio centre dėl pasikeitusio įvaizdžio. Naujausiose nuotraukose dalis gerbėjų ir apžvalgininkų pastebėjo pokyčius veido bruožuose, kurie paskatino diskusijas socialiniuose tinkluose.

    „Daily Mail“ kalbinti estetinės medicinos ir plastinės chirurgijos specialistai pabrėžė, kad išvadas daro tik remdamiesi nuotraukomis. Jie akcentavo, jog aktorės asmeniškai neapžiūrėjo, todėl bet kokie svarstymai tėra prielaidos, o ne patvirtinta informacija.

    Kas labiausiai patraukė gydytojų dėmesį?

    Vienas gydytojų daugiausia dėmesio skyrė viršutinei veido daliai, ypač antakių sričiai. Jo teigimu, išoriniai antakių kampai kai kuriose nuotraukose atrodo labiau pakilę, o toks efektas gali būti siejamas tiek su botulino toksino procedūromis, tiek su šoninės antakių dalies pakėlimu.

    Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į akių vokų sritį. Pasak jo, viršutinio voko raukšlė gali atrodyti ryškesnė, o tai kartais pastebima tiek dėl makiažo ir apšvietimo, tiek dėl natūralių amžiaus pokyčių ar kosmetinių procedūrų.

    Kitas aptartas elementas buvo skruostai: jų kontūrai dalyje kadrų atrodo labiau išreikšti. Medikai svarstė, kad tai gali būti susiję su svorio pokyčiais, veido riebalinio audinio mažėjimu arba kitais, nebūtinai su chirurgija susijusiais, veiksniais.

    Kodėl nuotraukos gali klaidinti?

    Kita specialistė aktorės išvaizdą apibūdino kaip subtilaus, mažai pastebimo veido pakėlimo pavyzdį, kai siekiama gaivesnio įspūdžio radikaliai nekeičiant bruožų. Vis dėlto ji taip pat pabrėžė, kad vertinant vien nuotraukas lengva suklysti.

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad veido išvaizdą fotografijose smarkiai keičia apšvietimas, objektyvo kampas, retušavimas, makiažas, šukuosena ir net momentinė mimika. Prie to prisideda ir natūralūs procesai, susiję su amžiumi, miego režimu, streso lygiu ar svorio svyravimais.

    Patys gydytojai pabrėžė, kad be tiesioginės konsultacijos ir medicininio įvertinimo negalima tvirtinti, jog žmogui buvo atliktos konkrečios procedūros. Emma Stone viešai nepatvirtino jokių kalbų apie galimas estetines intervencijas, todėl tokios interpretacijos neturėtų būti pateikiamos kaip faktai.

    Subtilios estetikos era

    Pastaraisiais metais grožio industrijoje vis dažniau kalbama apie natūralesnį rezultatą, kai pokyčiai siekiami minimaliais sprendimais. Dėl to visuomenei dar sunkiau atskirti, kas yra makiažo ir stiliaus darbas, o kas galėtų būti procedūrų pasekmė.

    Specialistai primena, kad bet kokios estetinės procedūros yra medicininės, todėl sprendimai dėl jų turėtų būti priimami atsakingai, pasikonsultavus su licencijuotais gydytojais. Viešų asmenų nuotraukų analizė iš šalies dažniausiai atspindi tik spėjimus, o ne patikimą diagnozę.

  • Ar per sena podiumui? Paryžiaus mados savaitė parodė, kodėl tai absurdiškas klausimas

    Ar per sena podiumui? Paryžiaus mados savaitė parodė, kodėl tai absurdiškas klausimas

    Ar galima būti per senai podiumui? Paryžiaus mados savaitė vėl priminė, kad amžiaus ribos madoje dažnai tėra stereotipas, o ne realybė. Šįkart daug dėmesio sulaukė brandesnės manekenės ir aktorės, kurios savo pasirodymais išprovokavo platesnę diskusiją apie grožio standartus.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo manekenė Stephanie Cavalli. Būdama 38-erių ji buvo nusprendusi, kad modelio karjera jau baigta, tačiau dabar, sulaukusi 50-ies, vėl žengė podiumu „Chanel“ kolekcijos pristatyme Paryžiuje.

    Stephanie Cavalli, turinti italų ir Gvadelupos šaknų bei išsiskirianti natūraliai žilais plaukais, pastaraisiais mėnesiais „Chanel“ buvo patikėtos prestižinės rolės. Ji atidarė aukštosios mados pristatymą ir vėliau tapo viena ryškiausių kolekcijų veidų, parodžiusių, kad brandi išvaizda gali būti kūrybinės idėjos dalis, o ne kliūtis.

    Brandos veidai podiume

    „Chanel“ pristatyme Stephanie Cavalli nebuvo vienintelė vyresnio amžiaus manekenė. Podiume pasirodė ir 60-metė Christina Chung, į modelio darbą atėjusi tik perkopusi 50 metų ribą, taip pat 45-erių Mariacarla Boscono, mados industrijoje matoma jau daugiau nei du dešimtmečius.

    Už „Chanel“ kolekcijas atsakingas kūrybos vadovas Matthieu Blazy pastaruoju metu akcentuoja skirtingų kartų svarbą. Šįkart kolekcijoje greta klasikinių tvido siluetų atsirado daugiau lengvumo, permatomų audinių ir drąsesnių sprendimų, susietų su skirtingais Gabrielle Chanel gyvenimo etapais.

    „Subrendusios manekenės į podiumą atsineša patirtį, kuri keičia visos kolekcijos skambesį“, – sakė Matthieu Blazy.

    Staigmena iš „Miu Miu“

    Dar viena Paryžiaus mados savaitės staigmena tapo britų aktorės Olivia Colman pasirodymas „Miu Miu“ šou. 52-ejų aktorė, daugeliui pažįstama iš serialo „The Crown“, podiumu žengė be įprasto modeliams būdingo teatrališkumo, išlaikydama jai būdingą santūrumą.

    „Miu Miu“ tokie sprendimai nėra vienkartinis eksperimentas. Anksčiau ši mados kryptis į savo pristatymus kvietė ir brandesnes kino bei mados pasaulio asmenybes, taip sąmoningai plėsdama tradicinį podiumo įvaizdį.

    Grožio standartai vis dar prieštaringi

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie natūralų senėjimą, raukšlių ir žilų plaukų normalizavimą, tačiau reakcijos į brandesnių moterų išvaizdą dažnai išlieka prieštaringos. Vienu metu giriama drąsa nesivaikyti amžinos jaunystės, bet kartu vis dar vertinama, ar žmogus neatrodo per senai savo amžiui.

    Ne mažiau kontrastų matyti ir kūno standartų srityje. Nors ilgą laiką skambėjo įvairovės žinutės, ant podiumų vėl ryškėja itin lieknos figūros dominavimas, o vartotojams siunčiamas dviprasmiškas signalas: priimk save, bet kartu išlik jaunatviška, liekna ir be akivaizdžių laiko žymių.

    Mados savaitės Paryžiuje pavyzdžiai parodė, kad reprezentacija gali būti ne deklaracija, o reali praktika. Kuo dažniau podiumuose matysime skirtingo amžiaus, patirčių ir išvaizdos moteris, tuo greičiau klausimas ar per sena podiumui taps ne skandalu, o savaime suprantama atgyvena.

  • Paryžiaus gatvių triukas rudeniui: 5 spalvų deriniai, kurie akimirksniu atnaujins garderobą

    Paryžiaus gatvių triukas rudeniui: 5 spalvų deriniai, kurie akimirksniu atnaujins garderobą

    Ryškus akcentas vietoj nuobodulio

    Rudens sezono stiliuje vis dažniau matyti paprasta taisyklė: klasikinę bazę verta „perlaužti“ viena sodria spalva. Paryžiaus gatvėse šis metodas ypač populiarus, nes leidžia išlaikyti santūrų siluetą, bet suteikti įvaizdžiui gyvybės.

    Vienas universaliausių pavyzdžių – šilti smėlio ir karamelės tonai, derinami su džinsais ir ryškiai raudonu akcentu. Raudona čia veikia kaip greitas būdas iš „biuro“ nuotaikos pereiti į miestietišką, madingą kasdienybę.

    Šilti neutralūs ir raudona

    Šiltų neutralių atspalvių švarkas, paprasti džinsai ir diržas sukuria ramią bazę, kurią lengva kartoti skirtingomis progomis. Efektą dažniausiai sukuria ne naujas paltas ar batai, o vienas ryškus elementas, pavyzdžiui, raudonas megztinis.

    Vietoj šalikui įprasto sprendimo, megztinį galima laisvai persimesti per pečius. Toks gestas vizualiai prideda sluoksniavimo, o raudona spalva padeda veidui atrodyti gaiviau, ypač apsiniaukusiomis dienomis.

    Slyvinė, smėlio ir gyvūnų raštai

    Prancūziškam rudeniui būdingas ir gilesnių tonų posūkis: juodą dažnai pakeičia slyvinė, ruda ar prigesinta žalia. Slyvinės kelnės su šviesiu megztiniu ir neutralia palaidine sukuria minkštą, neperkrautą derinį.

    Ryškesnis charakteris atsiranda per aksesuarus, ypač gyvūnų raštus. Paryžietės juos neretai traktuoja kaip neutralų garderobo elementą, todėl leopardo rašto bateliai ar vintažinė skarelė tampa ne provokacija, o natūrali detalė.

    Mėlyna, greige ir alyvuogių ruda

    Dar vienas brandesnio miesto stiliaus receptas – trijų spalvų harmonija: mėlyna, šiltas pilkai smėlinis greige ir alyvuogių ar garstyčių krypties ruda. Derinys atrodo solidžiai, bet išlieka lengvas, nes spalvos nesivaržo tarpusavyje.

    Mėlyni marškiniai, faktūrinė striukė ar švarkas ir klasikinės kelnės suteikia įvaizdžiui tvarkingą struktūrą. Tokia kombinacija tinka tiek darbui, tiek vakarui mieste, nes nereikalauja daug papildomų akcentų.

    Šokoladinė ruda ir prigesinta žalia

    Gamtos įkvėpti tonai rudenį ypač praktiški, nes lengvai dera tarpusavyje ir su daugeliu neutralių spalvų. Šokoladinė ruda kartu su prigesinta šalavijo ar samanų žalia gali pakeisti įprastą juodos ir pilkos duetą, bet išlaikyti tą pačią elegancijos kryptį.

    Šis derinys geriausiai atsiskleidžia per skirtingas faktūras: odą, vilną, medvilnę ar lietpaltinio audinį. Miestietišką įspūdį sustiprina minimalistiniai aksesuarai, o bendras vaizdas išlieka prabangus be pastangų.

  • Danijos karalienė Marija parodė 1964 metų „Dior“ detalę: ar grįžta močiutės papuošalai?

    Danijos karalienė Marija parodė 1964 metų „Dior“ detalę: ar grįžta močiutės papuošalai?

    Danijos karalienė Marija kartu su karaliumi Frederiku X dalyvavo pirmojoje naujo Folketingo, Danijos parlamento, darbo metų sesijoje. Tai tradiciškai vyksta pirmąjį spalio mėnesio antradienį ir laikoma vienu svarbiausių monarchijos kalendoriaus renginių.

    Oficialiai progai karalienė pasirinko sodrių, rudeninių tonų bordo kostiumėlį, kuris pabrėžė jos pamėgtą klasiką. Įvaizdį papildė ryškūs akcentai: masyvesnė, standi galvos juosta ir prie derinio pritaikyti aukštakulniai su kontrastine detale.

    Didžiausią dėmesį vis dėlto patraukė papuošalas, tapęs viso derinio centru. Prie vienspalvės aprangos ryškiai išsiskyrė auksinė segė su spalvotais akmenimis, kuri suteikė formaliam įvaizdžiui daugiau charakterio.

    Paaiškėjo, kad tai ne naujausias pirkinys, o vintažinis „Dior“ kūrinys, sukurtas 1964 metais. Tokie pasirinkimai atitinka pastarųjų metų madą, kai vis daugiau dėmesio skiriama ilgaamžiškumui, antram gyvenimui ir kokybiškiems archyviniams daiktams.

    Mados ekspertai pastebi, kad į pirmą planą vis dažniau grįžta vadinamoji paveldėta estetika, kai segės, perlai ar masyvesni auskarai nebeatrodo senamadiškai, o tampa sąmoningu stiliaus pareiškimu. Karališkųjų šeimų nariai šią kryptį dar labiau sustiprina, nes dažnai renkasi simbolinę, istoriją turinčią juvelyriką.

    Karalienės Marijos pasirodymas parlamente tapo dar vienu signalu, kad vintažas gali persikelti iš spintų į kasdienę madą. Jei iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas drabužiams ir aksesuarams, dabar panašu, kad eilė atėjo ir papuošalams, kuriuos daugelis prisimena iš mamų ar močiučių papuošalų dėžučių.