CP v2

Blog

  • Rijado oro uoste smogė raketa: žuvo mažiausiai 12 žmonių, daugiau nei 300 sužeista

    Smūgis Rijado oro uostui

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade į tarptautinį oro uostą smogė raketa – per ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar 309 buvo sužeisti. Apie tai pranešta remiantis šalies civilinės aviacijos institucijų pateikta informacija.

    Po sprogimų iš terminalų buvo evakuoti keleiviai, o oro uosto darbas laikinai sustabdytas. Dėl saugumo sumetimų keleiviams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti skrydžių būseną.

    Skrydžiai nukreipti, dalis atšaukta

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė, kad dalis į Rijadą skridusių lėktuvų buvo nukreipti į kitus oro uostus arba jų reisai atšaukti. Kai kurios regiono oro linijos pranešė apie laikinus tvarkaraščių pokyčius, kol bus įvertinta saugumo situacija.

    Liudininkai teigė girdėję mažiausiai kelis stiprius sprogimus, o į oro uosto teritoriją buvo siunčiamos greitosios pagalbos brigados. Dėl didelio sužeistųjų skaičiaus sostinės ligoninėms buvo mobilizuotos papildomos medikų pajėgos.

    Įtariami husių sukilėliai

    Ataka siejama su Jemene veikiančiais husių sukilėliais, kurie pastaraisiais metais ne kartą buvo apkaltinti raketų ir dronų smūgiais Saudo Arabijos teritorijoje. Šie išpuoliai dažnai sutampa su įtampos eskalacija regione ir karinių operacijų suaktyvėjimu Jemene.

    Saudo Arabijos vadovaujama koalicija taip pat informavo, kad tą patį vakarą sviedinys nukrito netoli tarptautinio oro uosto Dammame šalies rytuose. Dammamo ir Džidos oro uostai tokiais atvejais dažnai tampa alternatyviais maršrutais, kai Rijade ribojamas eismas.

    „Po sprogimų keleiviai buvo evakuoti, o oro uosto veikla laikinai sustabdyta“, – nurodė pareigūnai.

    Vakarų valstybių diplomatinės atstovybės šalyje savo piliečiams rekomendavo laikinai nesinaudoti Rijado oro uostu, kol situacija bus aiškesnė. Tokie perspėjimai paprastai skelbiami įvertinus riziką dėl pakartotinių smūgių galimybės ir ribotų oro uosto operacijų.

    Pastaruoju metu husių retorikoje buvo skelbiama apie ketinimus taikyti į Saudo Arabijos infrastruktūrą, o oro erdvė esą laikoma konfliktine zona. Tokių grasinimų kontekste aviacijos sektoriui didėja tiek saugumo, tiek logistinės rizikos – nuo maršrutų perplanavimo iki reikšmingų vėlavimų ir papildomų patikrų.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu: jis nori karo pabaigos, o Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai

    Trumpas: Putinas kalbėjo apie karo pabaigą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį žurnalistams teigė, kad per penktadienį vykusį pokalbį telefonu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam sakė norintis užbaigti karą Ukrainoje. Pasak Trumpo, tokia kryptis, jo vertinimu, būtų naudinga platesniam tarptautiniam stabilumui.

    Trumpo komentarai nuskambėjo tęsiantis intensyvioms kovoms Ukrainoje ir Vakarams palaikant sankcijas Rusijai. Oficialūs Kremliaus pranešimai apie karo tikslus ir sąlygas pastaruoju metu kito, o Ukraina pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti jos suverenitetą ir saugumo garantijas.

    Rinkimai Ukrainoje ir kritika Zelenskiui

    Trumpas taip pat pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai. Ukrainos valdžia yra aiškinusi, jog karo sąlygomis visuotinių rinkimų surengimas kelia didžiules saugumo ir logistikos rizikas, be to, tam taikomi teisiniai apribojimai.

    Kalbėdamas su žurnalistais Trumpas kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tvirtindamas, kad susitarimą buvo galima pasiekti anksčiau ir jis esą būtų buvęs palankesnis. Ši Trumpo linija atspindi jo viešuose pasisakymuose dažnai kartojamą argumentą, kad ankstesni sprendimai galėjo sumažinti karo kainą ir mastą.

    Sankcijos, nafta ir dyzelinas: įtampa dėl sprendimų

    Be politinių pareiškimų, Trumpas siejo situaciją su energijos rinkomis, teigdamas, kad sprendimai dėl rusiškų degalų tiekimo galėtų didinti pasiūlą ir mažinti kainas. Tokie pareiškimai jautrūs, nes degalų eksporto ribojimai ir sankcijos nuo karo pradžios buvo vienas svarbiausių spaudimo Rusijai instrumentų.

    Anksčiau skelbta, kad Trumpas pranešė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto keliems artimiausiems mėnesiams, kartu numatant sankcijų švelninimą iki 2027 metų balandžio mėnesio. Ši informacija sulaukė kritikos JAV vidaus politikoje, nes dalis politikų akcentuoja, kad sankcijų lengvinimas gali būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai.

    „Putinas labai norėtų, kad būtų rastas sprendimas“, – sakė Donaldas Trumpas, komentuodamas, ką išgirdo per pokalbį su Rusijos vadovu.

    Ukrainos pusė tokius signalus vertina atsargiai. Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad sankcijų švelninimas, jo nuomone, būtų dovana Putinui ir negarantuotų taikos, o galėtų paskatinti Rusiją didinti spaudimą.

    Fone tęsiasi Rusijos smūgiai Ukrainos miestams, o Ukraina akcentuoja, kad bet kokie tarptautiniai sprendimai turi atsižvelgti į realią padėtį fronte ir civilių apsaugą. Karo eiga išlieka tiesiogiai susijusi ir su energetikos rinkų svyravimais, ir su politiniais sprendimais Vašingtone bei Europoje.

  • Ransomware derybos su nusikaltėliais: kodėl išpirkos mokėjimas retai išsprendžia problemą

    Įsilaužimas dažnai prasideda tyliai

    Ransomware ataka gali akimirksniu sustabdyti gamyklą, tačiau neretai ji ilgai lieka nepastebėta. Pasak incidentų valdymo specialisto Magnuso Jeleno iš „Coveware“ („Veeam“ grupė), įsilaužėliai ne visada apsiriboja failų šifravimu.

    Vis dažniau taikomas ir duomenų vagystės modelis, kai spaudimas daromas grasinant paviešinti jautrią informaciją. Toks derinys organizaciją stumia į sprendimus, kuriuos priimti tenka skubiai ir esant ribotai informacijai.

    Pirmos minutės: stresas ir chaosas

    Ataką organizacijos pastebi skirtingai: vienur dingsta sistemų veikimas ir stoja gamyba, kitur signalų beveik nėra. Kartais apie incidentą praneša saugumo įrankiai, o kartais ateina laiškas ar ekrane pasirodo žinutė su nurodymu susisiekti su užpuolikais.

    Magnusas Jelenas sako, kad tokiose situacijose vadovybė patiria realų spaudimą, o žmonės jaučiasi tarsi greitpuodyje. Jo teigimu, geriau pasirengusiose įmonėse panikos būna mažiau, nes komandos jau žino, kas priima sprendimus ir kaip atkuriama veikla.

    „Gerai pasirengusi įmonė iš anksto susitaria, kas sudarys krizių komandą, kas gali priimti sprendimus ir kaip bus atkurta veikla po atakos“, – sakė Magnusas Jelenas.

    Ar visada reikia derėtis ir mokėti?

    Specialistai pabrėžia, kad pirmas klausimas turi būti ne apie derybas, o apie galimybę atsigauti nemokant išpirkos. Tam svarbiausios veikiančios atsarginės kopijos, patikrinti atkūrimo procesai ir gebėjimas izoliuoti pažeistą aplinką.

    Pasak M. Jeleno, per pastaruosius metus matomas ryškus pokytis: jei anksčiau dauguma nukentėjusių organizacijų rinkdavosi mokėti, dabar vis dažniau ieškoma alternatyvų. Tai siejama su geresniu pasirengimu, efektyvesniu atkūrimu ir didesniu supratimu, kad mokėjimas negarantuoja rezultato.

    Kodėl išpirkos mokėjimas nėra išeitis

    Net jei išpirka sumokama, tai nereiškia, kad duomenys bus atkurti, o pavogta informacija tikrai bus ištrinta. Nusikaltėliai nėra patikima „sutarties šalis“, o įmonė, sumokėjusi kartą, gali tapti patrauklesniu taikiniu ateityje.

    Kitas praktinis aspektas yra laikas: net gavus iššifravimo įrankį, infrastruktūros paruošimas atkūrimui gali užtrukti savaites. Skubėjimas, anot M. Jeleno, dažnai pakenkia labiau nei trumpas tempo sumažinimas ir kryptingas situacijos suvaldymas.

    „Išpirkos sumokėjimas nėra trumpesnis kelias. Nėra garantijos, kad įmonė ką nors gaus“, – sakė Magnusas Jelenas.

    Kas turi būti padaryta po incidento

    Atgavus prieigą prie sistemų ar atstačius duomenis darbas nesibaigia: būtina nustatyti pradinį įsilaužimo kelią, uždaryti spragas ir patikrinti, ar užpuolikai nepaliko nuolatinės prieigos. Priešingu atveju rizika patirti pakartotinę ataką išlieka.

    Specialistai taip pat primena apie teisinius ir atitikties aspektus: prieš svarstant bet kokius mokėjimus reikia įvertinti, ar jie nepažeistų galiojančių sankcijų. Dėl to incidentų valdymui svarbu iš anksto turėti ne tik techninę, bet ir teisinę bei komunikacijos pagalbą.

    „Saugumas negali remtis nusikaltėlių pažadais. Jį reikia atkurti organizacijos viduje“, – sakė Magnusas Jelenas.

  • 2027 metų mokesčių pokyčiai Lenkijoje: mažesnis PIT, bet brangs cigaretės, alkoholis ir didės įmokos

    Kas planuojama keisti nuo 2027 metų?

    Lenkijoje ruošiami mokesčių pakeitimai, kurie daliai dirbančiųjų gali reikšti didesnes pajamas į rankas, tačiau kartu numatomi sprendimai, didinsiantys kasdienes išlaidas. Viešojoje erdvėje aptariami pakeitimai apima gyventojų pajamų mokestį (PIT), įmonių mokestį (CIT), socialinio draudimo įmokas ZUS ir vartojimo mokesčius.

    Didžiausia žinutė gyventojams yra siekis palengvinti mokesčių naštą vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Tuo pat metu biudžeto pajamų ieškoma per didesnes įmokas ir akcizus, kurie dažniausiai atsispindi kainose parduotuvėse.

    PIT korekcijos ir nauja tarpinė pakopa

    Pagal planuojamą PIT reformą siūloma pakelti pajamų ribą, iki kurios taikomas 12 proc. tarifas: nuo 120 000 iki 130 000 zlotų per metus. Konvertuojant apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai atitinka ribos kilimą nuo maždaug 27 600 iki 29 900 eurų per metus.

    Taip pat numatoma tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms nuo 130 000 iki 150 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 29 900 iki 34 500 eurų per metus. Skaičiuojama, kad didžiausia metinė nauda mokesčių mokėtojui galėtų siekti 3 600 zlotų, arba apie 830 eurų per metus.

    Investicinių santaupų skatinimas ir Belkos mokesčio išimtis

    Kartu planuojama įvesti Investicines taupymo sąskaitas, kurios leistų dalį investicijų grąžos atleisti nuo vadinamojo Belkos mokesčio, jei neviršijami nustatyti limitai. Aptariama riba indėliams ar valstybės obligacijoms siektų 25 000 zlotų, arba apie 5 800 eurų.

    Investuojant į akcijas, ETF ar investicinius fondus limitas būtų didesnis ir siektų 100 000 zlotų, arba apie 23 000 eurų. Pavyzdinis skaičiavimas rodo, kad investuojant 10 000 zlotų su 3,43 proc. metinėmis palūkanomis sutaupymas dėl mokesčio galėtų būti apie 65 zlotus, tai yra apie 15 eurų.

    Didesnis CIT, ZUS ir brangesnės prekės dėl akcizų

    Verslui ruošiami pokyčiai siejami su didesnėmis biudžeto pajamomis: siūloma didinti CIT tarifą didelėms įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų. Tokiu atveju CIT tarifas galėtų kilti nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat viešai aptariamas didesnis solidarumo mokestis aukštas pajamas gaunantiems asmenims. Lygiagrečiai prognozuojama, kad 2027 metais augs ZUS įmokos, o tai ypač svarbu smulkiajam verslui ir individualiai dirbantiems.

    Remiantis skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis galėtų siekti 10 033 zlotus, arba apie 2 300 eurų per mėnesį. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos verslininkams be sveikatos draudimo galėtų sudaryti 2 052 zlotus ir 15 grašių, tai yra apie 472 eurus per mėnesį.

    Be to, planuojama kelti akcizus tabakui ir alkoholiui, taip pat didinti vadinamąjį cukraus mokestį. Tokie sprendimai paprastai reiškia aukštesnes cigarečių, alkoholio ir saldintų gėrimų kainas, todėl daliai gyventojų mokesčių lengvatos gali būti „suvalgytos“ kasdienių pirkinių brangimo.

    Dar viena aptariama kryptis yra ryškus ribos, leidžiančios taikyti supaprastintą apmokestinimą pagal fiksuotą tarifą, mažinimas nuo 2 mln. eurų iki 250 000 eurų metinių pajamų. Tai reikštų, kad daugiau veiklų tektų pereiti prie kitų apmokestinimo formų ir potencialiai mokėti didesnius mokesčius bei patirti daugiau administracinės naštos.

  • Seimą pasiekė siūlymas: senjorams po 185 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką, bet sąlygų daug

    Siūlomas priedas prie pensijos

    Seime užregistruota peticija, kuria siūloma įvesti papildomą išmoką pensininkams už užaugintus vaikus. Idėja paprasta: senjorui būtų mokamas priedas už kiekvieną vaiką, jei šis užaugo ir įgijo išsilavinimą Lenkijoje, dirba šalyje ir čia moka mokesčius.

    Peticijos autorius siūlo 800 zlotų dydžio priedą, tai yra apie 185 eurus per mėnesį už vieną vaiką. Išmoka, kaip nurodoma, būtų skiriama nuo antro vaiko, o sutuoktinių atveju suma būtų dalijama perpus, tad kiekvienam tektų maždaug po 92 eurus per mėnesį.

    Kiek tai sudarytų per laikotarpį

    Peticijoje skaičiuojama, kad per 18 metų vienam vaikui bendra suma siektų apie 39 960 eurų. Toks argumentas grindžiamas tuo, kad tėvai esą turėtų būti papildomai įvertinti už tai, jog investavo laiką ir lėšas į vaikų auginimą bei išsilavinimą.

    Ši logika pateikiama kaip tarpgeneracinio teisingumo klausimas: dirbantys vaikai, mokėdami mokesčius, prisideda prie valstybės biudžeto, o tėvams už jų „užaugintą mokesčių mokėtoją“ būtų mokamas priedas prie pensijos.

    Ekspertų pastabos: kam priklausytų ir kaip tikrinti

    Seimo kanceliarijos ekspertai, vertinę peticijos turinį, atkreipė dėmesį į kelias problemas. Pirmiausia keliamos abejonės dėl siūlymo priedą apriboti tik biologiniais tėvais, kurie yra pensininkai, neįtraukiant kitų asmenų, kurie galėjo realiai auginti vaiką ir prisiimti su tuo susijusias išlaidas.

    Neaiškūs ir kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas laikoma išsilavinusiu vaiku, taip pat ką tiksliai reikštų reikalavimas dirbti Lenkijoje. Praktikoje keblumų keltų pertraukos darbo rinkoje, nedarbas, liga ar situacijos, kai vaikas pats pasiekia pensinį amžių.

    Įvertinus šias spragas, ekspertai rekomendavo peticijos siūlymų nepritarti. Tai reiškia, kad šiuo metu idėja greičiau vertinama kaip pasiūlymas diskusijai, o ne kaip realiai parengtas mechanizmas, kurį būtų galima greitai perkelti į teisėkūrą.

    Toks siūlymas atspindi platesnę tendenciją Europoje ieškoti būdų, kaip spręsti senėjančios visuomenės ir pensijų sistemų tvarumo klausimus. Vis dėlto praktikoje bet koks naujas priedas prie pensijų paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų kriterijų, kad sistema būtų laikoma teisinga ir administruojama be perteklinės biurokratijos.

  • Mokslininkai apstulbo: kalmarų oda slepia žmogaus ausiai panašias ląsteles – ką tai reiškia?

    Mokslininkai apstulbo: kalmarų oda slepia žmogaus ausiai panašias ląsteles – ką tai reiškia?

    Naujas tyrimas parodė, kad ilgaūsių pakrančių kalmarų (Doryteuthis pealeii) kūno paviršių dengia plaukelius primenančios jutiminės ląstelės, stebėtinai panašios į tas, kurios žmogaus vidinėje ausyje padeda girdėti. Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali padėti geriau suprasti ne tik kalmarų orientaciją vandenyje, bet ir klausos sutrikimų mechanizmus.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Current Biology“. Autoriai, naudodami modernius vaizdinimo metodus, nustatė, kad kalmaro odoje yra įvairių tipų jutimo plaukelių sankaupos, išsidėsčiusios ne vienoje linijoje, o ir plačiuose regioniniuose laukuose.

    Kaip tai siejasi su žmogaus klausa

    Žmogaus klausa prasideda nuo garso bangų, kurios suvirpina ausies būgnelį ir klausos kauliukus, o galiausiai sukelia skysčio bangas sraigėje. Būtent šias skysčio bangas „gaudo“ vidinės ausies plaukuotosios ląstelės, paversdamos judesį nerviniais signalais smegenims.

    Skirtingos plaukuotosios ląstelės ausyje nėra vienodos: jų plaukelių pluoštai skiriasi ilgiu ir jautrumu, todėl padeda atpažinti skirtingus dažnius. Tyrėjai pabrėžia, kad kalmaruose aptiktas panašus principas: skirtingose kūno vietose plaukelių struktūros ir ilgiai skiriasi, tad gali būti pritaikyti fiksuoti skirtingus vandens judesius.

    Kuo išskirtiniai kalmarų jutimo „plaukeliai“

    Skirtingai nei sausumos stuburiniai, kurie plaukuotąsias ląsteles dažniausiai turi tik klausos ir pusiausvyros organuose, daugelis vandens gyvūnų aplinkos virpesius jaučia ir per kūno paviršių. Žuvys tam naudoja šoninę liniją, leidžiančią aptikti sroves, grobio judesius ar plėšrūnų artėjimą.

    Tyrėjų teigimu, kalmarų atveju nustatyta sudėtingesnė ir įvairesnė jutimo sistema, nei manyta iki šiol. Visa kūno danga, įskaitant mantiją ir galvos sritį, yra „ornamentuota“ skirtingomis šoninės linijos struktūromis, kurios, sprendžiant iš anatominių skirtumų, gali būti specializuotos konkretiems dirgikliams.

    Mokslininkai kelis ką tik išsiritusius kalmarus detaliai „nuskenavo“ šviesos lakšto mikroskopija, leidžiančia tiksliai žemėlapiuoti smulkias struktūras visame kūne. Taip identifikuotos dvi pagrindinės sandaros schemos: anksčiau aprašytos linijinės struktūros ir platesni regioniniai laukai, kurių kalmaruose iki šiol nebuvo aiškiai fiksuota.

    Kodėl tai svarbu medicinai

    Vienas iš tyrimo autorių, otorinolaringologas Brianas McDermottas iš Case Western Reserve universiteto, pabrėžia, kad didelė dalis klausos praradimo atvejų siejama su plaukuotųjų ląstelių pluoštų pažeidimu. Dėl to nauji modeliai, padedantys aiškintis, kaip šios struktūros formuojasi, funkcionuoja ir pažeidžiamos, gali tapti reikšmingi klausos tyrimams.

    „Kalmarai turi įvairią plaukuotųjų ląstelių populiaciją kūno paviršiuje, o tai gali padėti suprasti ne tik jų gebėjimą aptikti vandens judesius, bet ir tai, kaip žmonėms atsiranda klausa bei kurtumas“, – sakė B. McDermottas.

    Tyrėjai priduria, kad kalmarų jutimo plaukelių įvairovė ir jų išsidėstymas skirtingose kūno zonose gali atverti naujų krypčių, ieškant atsakymų, kodėl tam tikros struktūros yra jautresnės pažeidimams. Tolimesni darbai turėtų parodyti, kaip šios ląstelės vystosi ir kokie biologiniai mechanizmai lemia jų atsparumą ar pažeidžiamumą.

  • EPBD direktyva keičia žaidimo taisykles: nuo 2030 metų nauji namai turės atitikti nulinės emisijos standartą

    Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (EPBD) artimiausiais metais pakeis reikalavimus naujai statomiems pastatams. Joje numatyta, kad nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės atitikti nulinės emisijos pastato standartą, o viešojo sektoriaus naujiems pastatams terminas bus ankstesnis.

    Praktinis pokytis svarbus ir gyventojams, ir vystytojams: griežtesnės normos reikš, kad projektuojant ir statant teks labiau akcentuoti energijos vartojimo efektyvumą. Kartu tai kelia klausimą, ar brangs būstas ir kas už tai galiausiai sumokės.

    Ką reiškia nulinės emisijos pastatas

    Nulinės emisijos pastatas direktyvoje apibūdinamas kaip itin aukšto energinio naudingumo statinys, kuriam reikia labai mažai energijos arba jos visai nereikia. Svarbi detalė – pastate neturi būti iškastinio kuro deginimo sukeltų anglies dioksido emisijų vietoje, o su eksploatavimu susijusios emisijos turi būti nulinės arba labai mažos.

    Tai paprastai reiškia geresnę šilumos izoliaciją, didesnį sandarumą, šiluminių tiltelių mažinimą, efektyvią vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu, išmanesnį pastato valdymą. Daugeliu atvejų prireikia ir atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimų, kad energijos poreikis būtų padengtas švariau.

    Ar nauji reikalavimai palies jau planuojamus projektus?

    EPBD numato galimybę valstybėms narėms netaikyti naujų taisyklių tiems projektams, kurių statybos leidimo paraiška arba lygiavertis dokumentas bus pateiktas iki 2030 metų sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad artėjant terminui svarbi taps dokumentų pateikimo data.

    Dėl šios priežasties rinkoje gali daugėti diskusijų apie „kritinę datą“, kai dalis projektų dar spėtų patekti į senesnį reglamentavimą. Vis dėlto galutines taikymo detales nulems tai, kaip direktyvą į nacionalinę teisę perkels kiekviena šalis.

    Kainos, paskolos ir mėnesinės sąskaitos

    Griežtesni energinio naudingumo reikalavimai dažniausiai didina statybos kaštus, nes reikia geresnių medžiagų ir daugiau inžinerinių sprendimų. Tačiau galutinė būsto kaina priklausys ne vien nuo normų: kiek papildomų sąnaudų pavyks perkelti pirkėjui, spręs rinka, konkurencija ir pirkėjų perkamoji galia.

    Kita medalio pusė – eksploatacija. Energiškai efektyvesni pastatai ilgainiui gali sumažinti šildymo ir elektros sąnaudas, o tai pirkėjams tampa vis svarbesniu kriterijumi, ypač vertinant ilgo laikotarpio išlaidas.

    Finansavimo rinkoje jau matoma tendencija, kai dalis bankų taiko palankesnes būsto paskolų sąlygas energetiškai efektyvesniam būstui, pavyzdžiui, siūlo mažesnę maržą. Tokiu atveju dalis investicijos į aukštesnį standartą gali grįžti per mažesnę mėnesinę įmoką, nors konkrečios sąlygos priklauso nuo banko ir pasirinkto objekto parametrų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad būsto pabrangimo nereikėtų automatiškai aiškinti vien EPBD direktyva. Nauji pastatai ir dabar privalo atitikti reikšmingus energinio naudingumo reikalavimus, todėl kainų pokyčiams įtakos turi ir medžiagų bei darbų kainos, palūkanų normos, pasiūlos ir paklausos santykis.

  • Nauji bendrieji planai užkirto kelią namų statyboms: skundų daugėja, teismai dažnai stoja savivaldybių pusėn

    Kas pasikeitė dėl bendrųjų planų

    Nuo rugsėjo 1 dienos savivaldybėse pradėti taikyti bendrieji planai, pakeitę iki tol galiojusius teritorijų planavimo dokumentus. Jų nuostatos tampa atskaitos tašku tiek rengiant detalesnius planus, tiek sprendžiant, ar konkrečiam sklypui gali būti taikomos statybų galimybės.

    Praktikoje daliai gyventojų tai reiškia netikėtą ribojimą: sklypai, kurie ilgą laiką buvo laikomi tinkamais gyvenamajai statybai, naujuose dokumentuose patenka į zonas, kur nauja statyba neleidžiama. Dėl to daugėja skundų, o konfliktas tarp savininkų ir savivaldybių ryškėja.

    Kodėl kai kuriuose sklypuose statybos nebeleidžiamos

    Planavimo reformoje numatyta, kad sprendimai dėl statybos galimybių turi atitikti bendrojo plano logiką. Jei sklypas nepatenka į teritorijas, kuriose leidžiama plėtra ar užstatymo papildymas, sprendimai dėl naujos statybos gali būti neigiami.

    Dalies savivaldybių jau patvirtintuose bendruosiuose planuose kai kurie sklypai priskiriami atviroms teritorijoms, kuriose naujas užstatymas ribojamas. Sklypų savininkai tai vertina kaip per griežtą planavimo diskrecijos taikymą ir teigia, kad kai kuriais atvejais ribos peržengiamos.

    Teismų praktika kol kas palanki savivaldybėms

    Administraciniuose teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijami bendrųjų planų sprendiniai, užkertantys kelią statyboms. Tačiau pirmieji sprendimai dažniausiai nepalankūs pareiškėjams: skundai atmetami arba atsisakoma juos nagrinėti dėl procesinių priežasčių.

    Kol kas viešai aptariamose bylose nefiksuojama atvejų, kad bendrasis planas būtų pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad savininkui nepalankiai pakeistas sklypo statusas. Tai siunčia signalą, kad teismai savivaldybių planavimo sprendimus linkę vertinti kaip teisėtą viešojo intereso įgyvendinimą, jei laikomasi procedūrų.

    „Savininkai tikina, kad kai kuriais atvejais savivaldybės peržengė planavimo ribas, o sprendiniai primena administracinę savivalę“, – teigiama sklypų savininkų argumentuose, cituojamuose viešojoje erdvėje.

    Didesnės reikšmės precedentu gali tapti 2026 metų spalio 28 dieną numatytas Lietuvos atitikmens Lenkijoje aukščiausios instancijos administracinio teismo nagrinėjimas, kai bus vertinama pirmoji kasacinė byla, susijusi su bendrojo plano sprendiniais. Tokie išaiškinimai paprastai suvienodina praktiką ir parodo, kiek plačiai savivaldybės gali riboti statybas, remdamosi bendraisiais planais.

    Kol laukiama aukštesnių instancijų išaiškinimų, ekspertai gyventojams paprastai rekomenduoja atidžiai tikrinti sklypo priskyrimą zonoms, sekti savivaldybių viešinimo procedūras ir, jei reikia, kreiptis dėl sprendinių ginčijimo per nustatytus terminus. Nuo dokumentų įsigaliojimo ir tinkamai atliktų procedūrų dažnai priklauso, ar skundas apskritai bus nagrinėjamas iš esmės.

  • Tvarus statybų proveržis stringa: sveikatos ir sąskaitų naudos neužtenka, reikia taisyklių

    Nauda aiški, bet tempas nevienodas

    Tvari statyba ir pastatų modernizavimas rinkoje juda labai skirtingu greičiu: vienur sprendimai diegiami greitai, kitur pokyčiai stringa. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien argumentų apie mažesnes sąskaitas ir geresnę savijautą nepakanka, jei neveikia taisyklės ir finansiniai signalai.

    Komerciniame sektoriuje sprendimus lengviau priimti dėl didesnių biudžetų ir aiškesnio ilgalaikio atsiperkamumo. Tuo metu viešajame sektoriuje transformaciją dažnai lėtina pirkimų logika, kur vis dar vyrauja mažiausios kainos kriterijus.

    Nuo 2030 metų – privalomas anglies pėdsakas

    Europos Sąjungoje kryptis aiški: nauji pastatai palaipsniui turės atitikti vis griežtesnius energinio efektyvumo ir emisijų reikalavimus. Numatoma, kad nuo 2030 metų naujiems pastatams vis plačiau bus taikoma prievolė pateikti viso gyvavimo ciklo anglies pėdsaką, apimant medžiagų gamybą, transportą, statybą, eksploataciją ir griovimą.

    Tokia informacija tampa aktuali ne tik būsimiems pirkėjams ar nuomininkams, bet ir finansų sektoriui, vertinančiam projekto rizikas. Praktikoje tai reiškia, kad tvaresni projektai gali tikėtis palankesnių sąlygų, o neefektyvūs sprendimai ilgainiui taps brangesni.

    Kas stumia pokyčius į priekį?

    Didžiausi statybų transformacijos „varikliai“ dažniausiai yra tie, kurie patys vėliau naudoja pastatą ir moka eksploatacijos sąskaitas. Jie linkę skaičiuoti ne vien statybos kainą, o viso pastato gyvavimo ciklo kaštus, įskaitant energiją, priežiūrą ir remontus.

    „Žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleidžia patalpose, todėl lūkesčiai pastatams auga: svarbios ne tik sąskaitos, bet ir sveikata bei savijauta“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys, UN Global Compact Network Poland operacijų vadovė.

    Visai kita logika dažnai veikia ten, kur statoma pardavimui: prioritetas tampa greitis ir kaina, o ilgalaikė pastato eksploatacija lieka pirkėjo rizika. Dėl to rinka pati savaime ne visada sukuria pakankamą paskatą investuoti į pažangesnius sprendimus.

    Viešieji pirkimai ir teisėkūra – silpnoji grandis

    Diskusijose pabrėžiama, kad be aiškių nacionalinių taisyklių ir nuoseklaus reikalavimų įgyvendinimo proveržis gali likti fragmentiškas. Kai teisėkūra vėluoja, o viešuosiuose pirkimuose dominuoja mažiausia kaina, tvarūs sprendimai pralaimi net tada, kai ilgalaikėje perspektyvoje jie būtų pigesni.

    „Jeigu teisėkūra nejudės kartu su verslu, apie žalią kryptį dar ilgai kalbėsime, bet pokyčiai vyks labai lėtai“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys.

    Kartu stiprėja ir ekonominis argumentas: pigios energijos era Europoje baigėsi, todėl didėja spaudimas projektuoti ir renovuoti taip, kad pastatą būtų įmanoma išlaikyti įvairiomis kainų sąlygomis. Tai ypač aktualu didelėms organizacijoms, savivaldybėms ir įstaigoms, kurių sąskaitos už energiją tiesiogiai veikia biudžetus.

    Seni pastatai – didžiausias iššūkis

    Tvarių statybų tema neapsiriboja naujais projektais: didžioji dalis pastatų, kuriuose gyvena ir dirba žmonės, jau pastatyti. Dalis jų yra prastos energinės būklės, todėl modernizacija tampa pagrindiniu keliu mažinti sąskaitas ir emisijas.

    Tačiau renovacija ne visada ekonomiškai pagrįsta: kai kuriems pastatams dėl techninės būklės, planavimo ar miesto tankinimo logikos gali būti racionaliau pasirinkti griovimą ir naują statybą. Didmiesčiuose šią kryptį papildomai skatina sklypo vertė ir galimybė seną užstatymą pakeisti didesnio intensyvumo projektu.

    Bendras rinkos signalas aiškėja: tvari statyba tampa ne vien reputacijos klausimu, o konkurencingumo ir rizikos valdymo dalimi. Vis dėlto be aiškesnių viešųjų pirkimų taisyklių, nuoseklios teisėkūros ir finansinių paskatų vien naudos argumentai pokyčio greičiausiai nespartins pakankamai.

  • Donaldas Tuskas vyksta į Indiją: kartu vešis gynybos, kasybos ir technologijų verslo delegaciją

    Vyriausybės vizitas ir verslo misija

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas spalio 21–23 dienomis planuoja oficialų vizitą Indijoje. Kartu numatoma verslo misija, į kurią kviečiami gynybos pramonės, kasybos ir technologijų sektorių atstovai.

    Tokia sudėtis rodo, kad Varšuva siekia ne vien politinio dialogo, bet ir konkrečių ekonominių rezultatų: investicijų, ilgalaikių tiekimo grandinių sprendimų bei bendrų projektų. Indija šiandien laikoma viena svarbiausių sparčiai augančių rinkų Europai, ypač kai kalbama apie pramonę ir inovacijas.

    Ko tikimasi iš Varšuvos ir Niu Delio suartėjimo

    Pagrindiniu vizito akcentu turėtų tapti Lenkijos ir Indijos verslo forumas Niu Delyje, kuriame dėmesys bus sutelktas į pramoninį bendradarbiavimą ir technologijų perkėlimą. Taip pat planuojami kontaktai su Indijos valdžios atstovais, tarp jų ir susitikimas su ministru pirmininku Narendra Modi.

    Šis vizitas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad Varšuvos ir Niu Delio santykiai aktyvėja. Verslui tai svarbu dėl paprastos priežasties: politinė dinamika dažnai atveria duris sutarčių paketams, o kartu sumažina riziką įmonėms, svarstančioms apie naujas rinkas.

    Gynyba, žaliavos ir DI sprendimai

    Tarp sričių, kuriose įžvelgiama didžiausia praktinė grąža, minimos gynybos ir dvejopo naudojimo technologijos, kasyba bei kritinės žaliavos. Europai tai aktualu dėl tiekimo grandinių diversifikavimo, o Indijai dėl spartaus infrastruktūros ir gamybos pajėgumų augimo.

    Programoje numatytos ir sesijos, skirtos galimai Europos Sąjungos ir Indijos laisvosios prekybos sutarčiai bei jos poveikiui eksportuotojams. Įmonėms tai reikštų aiškesnes taisykles dėl tarifų, standartų ir prieigos prie viešųjų pirkimų, o technologijų sektoriui atvertų daugiau erdvės paslaugų eksportui, įskaitant DI taikymus.

    Skelbiama, kad vizito metu planuojama pasirašyti strateginių susitarimų ir ketinimų protokolų. Tarp minėtų dalyvių įvardijamos PESA ir WB Group, o technologiniame vizito segmente turėtų pasirodyti ir kosmoso bei vaizdinimo sprendimų srityje dirbantys atstovai.

    „Politinė darbotvarkė svarbi, bet verslui lemiama tampa tai, ar vizitas baigsis aiškiais projektais, terminais ir atsakomybėmis“, – teigia su misijos rengimu susipažinę šaltiniai.

    Numatyta, kad dalis delegacijos vėliau vyks į Bengalūrą, dažnai vadinamą Indijos technologijų sostine. Tokia maršruto dalis rodo siekį greta tradicinės pramonės akcentuoti ir aukštos pridėtinės vertės segmentus, kur konkurencija globali, o sprendimus lemia partnerystės ir inovacijų greitis.