CP v2

Blog

  • Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė siūlymą, kuriuo siekiama visoje Europos Sąjungoje riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų ir panašių interneto paslaugų. Iniciatyva atsirado augant tėvų, medikų ir psichikos sveikatos specialistų spaudimui dėl galimos platformų įtakos nepilnamečių savijautai.

    Pagal svarstomą ES masto modelį vaikams iki 13 metų būtų draudžiama savarankiškai kurti paskyras socialiniuose tinkluose ir vaizdo dalijimosi platformose, o 13–15 metų paauglių prieiga būtų smarkiai apribota. Tai reikštų, kad daliai paslaugų būtų taikomos griežtesnės tėvų kontrolės ir numatytos specialios nepilnamečiams skirtos paskyros.

    Kaip veiktų amžiaus patikra?

    Didžiausias iššūkis, kurį pripažįsta ir pati Europos Komisija, yra amžiaus patikros mechanizmas. Kad taisyklės būtų įgyvendinamos, platformoms tektų patikimai nustatyti vartotojo amžių, tačiau kartu nepažeisti privatumo ir nesukurti naujų duomenų rinkimo rizikų.

    Europos Komisijos pozicija tokia, kad amžiaus įrodymas internete turi būti paprastas ir atskleisti tik vieną faktą.

    „Amžiaus patvirtinimas turi neatskleisti nieko daugiau, išskyrus tai, kad žmogus yra tam tikro amžiaus“, – sakė už skaitmeninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Vis dėlto privatumo gynėjai perspėja, kad plačiai taikoma amžiaus patikra gali virsti infrastruktūra, kuri leistų sekti vartotojų elgseną arba taptų patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Kritikai taip pat akcentuoja riziką, kad vieną kartą sukurta tapatybės patvirtinimo sistema vėliau gali būti panaudota platesniems tikslams.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Siūlymui reikės Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo, todėl tikėtinos ilgos derybos. Dalies sostinių pozicijos jau dabar skiriasi: vienos remia griežtesnę ribą, kitos pasisako už mažesnį ribojimą arba skeptiškai vertina pačią idėją.

    Diskusijose minimi skirtingi slenksčiai, pavyzdžiui, 13, 15 ar net 16 metų, o tai rodo, kad galutinė versija gali keistis. Be to, ES siekia suvienodinti praktiką, kuri šiuo metu kai kuriose šalyse jau yra pradedama formuoti nacionaliniais sprendimais.

    Kodėl tai ne tik apie socialinius tinklus?

    Siūlomas reguliavimas apimtų ne vien tradicinius socialinius tinklus. Akcentuojama, kad vaikų skaitmeninę aplinką sudaro ir vaizdo žaidimų platformos, ir įvairūs pokalbių robotai, kuriuose vis dažniau taikomas DI, todėl saugumo reikalavimai būtų platesni.

    Numatoma, kad paslaugos turėtų diegti saugumo pagal dizainą principus, kurie mažintų priklausomybę skatinančius sprendimus, pavyzdžiui, begalinį turinio slinkimą ar agresyvius pranešimus. Kartu pabrėžiama, kad vien taisyklių neužteks, jei platformos neskirs realių resursų jų įgyvendinimui.

    Europos Komisija siekia derybas užbaigti per 8–12 mėnesių, tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą įsigaliojimas greičiausiai nusikeltų į vėlesnį laiką dėl pereinamojo laikotarpio. Praktinis klausimas lieka tas pats: kaip apsaugoti vaikus, nepadarant amžiaus patikros priemone masiškam duomenų rinkimui.

  • Šefas atskleidė močiutės triuką: sultinys iš vištos tampa skaidrus ir nepaprastai sodrus

    Geras vištienos sultinys vertinamas ne tik kaip klasikinė sriuba, bet ir kaip pagrindas padažams ar troškiniams. Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad skonis ir spalva dažniausiai priklauso nuo kelių paprastų, bet griežtai laikomų taisyklių.

    Norint sodraus, gilaus skonio, svarbiausia pradėti nuo tinkamos žaliavos. Dažnas pasirinkimas yra ne broileris, o višta, nes jos mėsa ir kaulai paprastai suteikia stipresnį aromatą ir ryškesnį sultinį.

    Didelę reikšmę turi kaulai, nes būtent juose esančios medžiagos, įskaitant kolageną, suteikia sultiniui kūno ir tirštumo pojūtį. Jei turite galimybę, verta naudoti daugiau kaulingų dalių, o krūtinėlę pasilikti kitiems patiekalams, nes ji išverda greičiau ir gali tapti sausa.

    Sultiniui labiausiai kenkia skubėjimas: jis turi virti lėtai, ant mažos kaitros ir neuždengtas. Ilgesnis virimas padeda išsiskirti skoniui, o daliai vandens nugaravus, sultinys tampa koncentruotesnis.

    Dar vienas dažnas galvos skausmas yra putos, kurios atsiranda verdant mėsą. Jas galima nugriebti pradžioje, kai susidaro paviršiuje, tačiau kantriai verdant jos neretai nusėda į dugną, todėl sultinį patogiau semti atsargiai, nejudinant nuosėdų.

    Ne mažiau svarbios ir daržovės, ypač morkos, salieras, petražolės šaknis bei svogūnas. Norint tamsesnės spalvos ir gilesnio kvapo, daržoves verta lengvai paskrudinti sausoje keptuvėje ar orkaitėje, o tuomet sudėti į puodą.

    Šefai pabrėžia, kad šis metodas veikia dėl paprasto efekto: apskrudęs paviršius suteikia papildomo aromato ir padeda išgauti patrauklesnį atspalvį. Galiausiai sultinį galima patiekti su virtais makaronais, morkomis, mėsos gabalėliais ir petražolėmis.

  • Šarlotka pavyks kaip iš kepyklos: trapi tešla tirps burnoje, jei laikysitės šių taisyklių

    Kas lemia trapią tešlą

    Trapi tešla vertinama dėl birios, burnoje tirpstančios tekstūros, tačiau ją sugadinti lengva, jei ingredientai per šilti arba tešla per ilgai minkoma. Konditerijoje dažnai taikoma bazinė proporcija, kai miltų, riebalų ir cukraus santykis artimas 3:2:1, o galutinis rezultatas priklauso nuo tikslaus subalansavimo.

    Pagrindinis trapumo „variklis“ yra riebalai: jie „apvelka“ miltų daleles ir riboja glitimo susidarymą, todėl kepinys netampa kietas. Dėl to prieš pradedant darbą svarbu atšaldyti ne tik sviestą, bet ir miltus, kiaušinius ar grietinę, jei jie naudojami recepte.

    Ingredientai, kurių nereikėtų nuvertinti

    Geriausiai tinka kvietiniai miltai su mažesniu baltymų kiekiu, nes tokie miltai paprastai suformuoja mažiau glitimo ir tešla būna trapesnė. Dalį miltų pakeitus krakmolu tešla gali tapti dar puresnė, tačiau svarbu nepersistengti, kad kepinys neprarastų struktūros.

    Klasikinis pasirinkimas yra sviestas, ypač riebesnis, apie 82 proc. riebumo, nes jis suteikia ir skonį, ir tinkamą sluoksniuotą trupinių struktūrą. Kai kuriuose receptuose nedidelė dalis sviesto pakeičiama kitais riebalais, tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: riebalai turi būti kieti ir šalti, kad tešla nekibtų ir „neišplauktų“.

    Cukrus taip pat turi įtakos tekstūrai: smulkesnis cukrus lengviau įsimaišo ir kepant greičiau ištirpsta. Dėl to trapiai tešlai dažnai renkamasi cukraus pudra, nes ji padeda išlaikyti švelnesnį, tolygesnį trupinį.

    Kiaušinių klausimas kelia daug diskusijų, tačiau praktikoje dažnai naudojami vien tik tryniai. Baltymai gali suteikti daugiau standumo, todėl tešla kartais tampa kietesnė, o tryniai paprastai prisideda prie trapesnės, sodresnės konsistencijos.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Didžiausia klaida yra ilgas minkymas, nes taip šildoma masė ir skatinamas glitimo formavimasis. Tešlą reikėtų sujungti kuo trumpiau, tik iki vientisos masės, o darbą palengvina virtuvinis smulkintuvas ar peilis, kad tešla mažiau šiltų nuo rankų.

    Po užminkymo tešlai reikia poilsio šaldytuve bent valandą, kad riebalai vėl sukietėtų, o struktūra stabilizuotųsi. Kočiojant verta naudoti kepimo popierių, nes taip reikia mažiau papildomų miltų ir tešla neišsausėja.

    Kepant itin svarbi įkaitinta orkaitė, nes šiluma turi „užfiksuoti“ formą, kol riebalai dar nespėjo ištirpti ir išbėgti. Priklausomai nuo storio, trapi tešla dažniausiai kepama maždaug 170–200 laipsnių temperatūroje, o per žema temperatūra gali lemti riebalų ištekėjimą ir susitraukusį, kietesnį pagrindą.

    Kad pagrindas neišsipūstų, jį verta subadyti šakute arba kepti su svoriais, pavyzdžiui, uždengus kepimo popieriumi ir užpylus ankštinių ar keraminių rutuliukų. Iškepus tešlą svarbu visiškai atvėsinti, nes karšta ji trapi ir lengvai lūžta, o atvėsusi išlaiko gražią, tvirtą formą.

    Laikantis šių taisyklių trapi tešla tampa patikimu pagrindu šarlotkai: obuolių įdaras išlieka sultingas, o pagrindas ir viršus maloniai trupantys. Toks kepinys paprastai pavyksta net ir tuomet, kai norisi kuo mažiau improvizuoti ir gauti stabilų rezultatą.

  • Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos sostinėse stiprėja nerimas, kad Rusija, tęsdama hibridines operacijas, gali išplėsti spaudimą NATO šalims ir provokuoti incidentus ore ar prie kritinės infrastruktūros. Politikų perspėjimai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, ypač Rytų ir Šiaurės Europoje, tačiau NATO kol kas teigia nematanti neišvengiamos atakos požymių.

    Situaciją paaštrina tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Maskva nuolat testuoja Vakarų reagavimo ribas. Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie dronų ar raketų patekimo į NATO teritoriją riziką, sabotažo grėsmę bei dezinformacijos kampanijas, kurios gali būti naudojamos tiek spaudimui, tiek vidaus auditorijoms mobilizuoti.

    Kas kelia daugiausia nerimo

    Vokietijoje pradėta plačiau kalbėti apie pasirengimą ekstremaliems scenarijams, įskaitant medicinos sistemos atsparumą galimam konfliktui ar masinių sužeidimų situacijoms. Baltijos regione atnaujinami civilinės saugos planai, o NATO karinis pasirengimas palaikomas pratybomis, skirtomis greitam reagavimui ir oro erdvės gynybai.

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais negalima atmesti dronų ar raketų įskridimo į NATO šalių teritoriją, ypač toms valstybėms, kurios aktyviai remia Ukrainą. Tokie pareiškimai atspindi bendrą regiono nuotaiką, kai net ir vienas incidentas gali sukelti didelę politinę įtampą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aptardamas saugumo situaciją su šalies politiniais lyderiais, pabrėžė, kad hibridinės grėsmės Europai pastaruoju metu stiprėja. Kartu Paryžius pristatė papildomas priemones kritinei infrastruktūrai saugoti, nes būtent ji laikoma viena labiausiai pažeidžiamų hibridinio spaudimo taikinių.

    NATO vertinimas ir žvalgybos klausimas

    NATO pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra indikacijų apie artėjančią tiesioginę Rusijos ataką prieš Aljansą. Vis dėlto akcentuojama, kad sąjungininkai neturi būti naivūs ar atsipalaiduoti, o atgrasymo ir gynybos priemonės turi būti nuosekliai stiprinamos.

    Neapibrėžtumo prideda tai, kad vieši perspėjimai ne visada reiškia naują žvalgybinę informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Lietuva turėjo panašią žvalgybos informaciją kaip ir Lenkija apie galimą provokaciją, tačiau leido suprasti, jog ji siejasi su anksčiau turėtais vertinimais.

    Hibridinės atakos: daugiau, dažniau ir drąsiau

    Europos saugumo aplinkoje vis ryškiau matomas hibridinių incidentų augimas: nuo oro erdvės pažeidimų iki bandymų rengti sabotažą ir kelti grėsmę logistikos mazgams. Ekspertai pastebi, kad tokių veiksmų tikslas dažnai yra ne tiesioginė karinė eskalacija, o psichologinis spaudimas, visuomenių gąsdinimas ir sąjungininkų vienybės silpninimas.

    Vienas iš strateginių atsakų į šią grėsmę tampa išankstinis visuomenės informavimas, kad provokacijos ar galimos melagingos vėliavos operacijos nesukeltų chaoso ir nepastumtų valstybių į skubotus sprendimus. Tuo pat metu Europos vyriausybės siekia stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, oro gynybos pajėgumus ir tarpinstitucinį reagavimą, kad atgrasymas veiktų ne tik karinėje, bet ir civilinėje plotmėje.

    Kol kas bendras signalas iš NATO ir pagrindinių Europos sostinių išlieka dvigubas: grėsmę būtina vertinti rimtai, tačiau panikai nėra pagrindo. Daug kas priklausys nuo to, ar Rusija ir toliau didins rizikos apetitą hibridinėje erdvėje, ir kaip greitai sąjungininkai gebės adaptuoti gynybą prie nuolat kintančių iššūkių.

  • JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“, teigdamas, kad ji padėjo perkelti šimtus milijonų eurų vertės bitkoinų Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusui (IRGC). Sankcijos įvestos pagal JAV Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) mechanizmus, taikomus subjektams, įtariamiems padedant apeiti tarptautinius ribojimus.

    IRGC JAV yra įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, o dalis Vakarų valstybių ir institucijų taiko jai ribojamąsias priemones. Dėl to bet koks finansinis tarpininkavimas, net jei vykdomas per skaitmeninį turtą, JAV požiūriu gali būti vertinamas kaip sankcijų režimo pažeidimas arba bandymas jį apeiti.

    Kas dar įtrauktas į sankcijų sąrašą

    Kartu su „BitBank“ OFAC į sankcijų sąrašą įtraukė ir programinės įrangos kūrėją „Pishtaz Simorgh Electronic Trade Company“, taip pat tris su Irano finansininku Babaku Zanjani siejamus asmenis. JAV institucijos nurodo, kad „BitBank“ buvo pristatoma kaip prioritetinė skaitmeninio turto iniciatyva, esą kontroliuojama B. Zanjani, kuris anksčiau jau buvo sankcionuotas dėl įtariamo tinklo, padėjusio plauti lėšas ir apeiti sankcijas Iranui.

    JAV Iždo departamento pranešime teigiama, kad nuo birželio iki liepos per „BitBank“ buvo vykdomi pervedimai IRGC naudai bitkoinu. Taip pat nurodyta, kad nuo birželio birža galėjo būti naudojama ir pervedimams, susijusiems su „Hormuz Safe Marine Services Authority“ veikla.

    Kodėl kriptovaliutos tampa sankcijų taikiniu

    Kriptovaliutų infrastruktūra, JAV vertinimu, gali būti patraukli sankcionuotiems subjektams dėl greitesnių pervedimų, tarpininkų grandinės sutrumpinimo ir galimybės naudoti įvairius piniginių bei paslaugų teikėjų tinklus skirtingose jurisdikcijose. Vis dėlto didžioji dalis viešųjų blokų grandinių yra atsekamos, todėl sankcijų vykdymo institucijos vis dažniau remiasi transakcijų analize, kad susietų pinigines, platformas ir tarpininkus.

    Praktikoje OFAC sankcijos gali reikšti, kad JAV asmenys ir įmonės negali vykdyti sandorių su sankcionuotais subjektais, o turtas, patenkantis į JAV jurisdikciją, gali būti blokuojamas. Kriptovaliutų sektoriuje tai dažnai virsta ir antriniu poveikiu: kitos biržos bei mokėjimų paslaugų teikėjai, siekdami mažinti riziką, riboja ryšius su sankcionuotomis piniginėmis ar su jomis susijusiais srautais.

    Tęstinis JAV spaudimas Irano biržoms

    Šis sprendimas tęsia JAV liniją griežtinti veiksmus prieš kriptovaliutų platformas, kurios, institucijų teigimu, padeda Iranui ar su juo siejamoms struktūroms vykdyti finansines operacijas. Birželį OFAC jau buvo įvedęs sankcijas kelioms Irano kriptovaliutų biržoms, o rugpjūtį šis sąrašas buvo papildytas dar dviem platformomis.

    JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas pabrėžė, kad sankcijos taikomos ir skaitmeninio turto infrastruktūrai, o bandymai finansuoti Irano režimą naudojant kriptovaliutas, anot jo, nėra už OFAC pasiekiamumo ribų.

    OFAC sprendimai paprastai turi reikšmę ir už JAV ribų, nes daugelis tarptautinių finansų ir kripto paslaugų teikėjų prisitaiko prie JAV sankcijų, siekdami išlaikyti prieigą prie dolerio sistemos ir pasaulinių atsiskaitymų kanalų. Dėl to naujausi ribojimai „BitBank“ atžvilgiu gali paveikti ne tik tiesioginius platformos vartotojus, bet ir platesnį su ja susijusių piniginių bei paslaugų ekosistemų ratą.

  • Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpene įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „TUSK IC“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos Ka juostos palydovinio ryšio mikroschemų perkėlimui iš prototipų į didelės apimties gamybą.

    „TUSK IC“ – tai vadinamoji fabless (gamybos neturinti) lustų kūrėja, kilusi iš KU Leuven milimetrinių bangų (mmWave) tyrimų grupės. Tokios įmonės dažniausiai pačios projektuoja mikroschemas, o gamybą patiki didžiosioms pasaulio foundry gamykloms, todėl kapitalo poreikis krypsta į kūrimą, testavimą ir sertifikavimą.

    Kas investavo ir kam skirs pinigus

    Raundui vadovavo „Matterwave Ventures“, „FORWARD.one“ ir Flanders Future Tech Fund, kurį valdo PMV, taip pat prisidėjo Schaubroeck šeima ir ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad investicija leis paspartinti kelią iki komercinių užsakymų vykdymo ir užtikrinti tiekimo grandinės parengimą serijinei gamybai.

    Ka juosta palydoviniame ryšyje vertinama dėl didesnės pralaidos, tačiau kelia griežtus reikalavimus radijo dažnių grandinėms ir antenoms. Dėl to rinkoje auga poreikis kompaktiškiems, energiją taupantiems sprendimams, tinkamiems vartotojų terminalams ir profesionaliai ryšio įrangai.

    Kodėl svarbūs Ka juostos lustai

    Įmonės pagrindinė kryptis – standartiniu CMOS procesu pagaminti Ka juostos spindulio formavimo (beamformer) lustai, skirti plokščiosioms, elektroniniu būdu valdomoms antenoms. Tokios antenos yra esminė antžeminių vartotojų terminalų dalis, kai ryšys palaikomas su žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje veikiančiais palydovais.

    „Ateities ryšį lems ne tik orbitose esantys palydovų telkiniai, bet ir technologijos, leidžiančios našius vartotojų terminalus padaryti mastelio ir kainos požiūriu prieinamus ant žemės“, – sakė „Matterwave Ventures“ partneris Silviu Apostu.

    „TUSK IC“ tikina, kad perėjimas prie įprastų CMOS gamybos procesų gali sumažinti kainą ir energijos sąnaudas, palyginti su specializuotomis medžiagomis, kurios dažnai naudojamos aukštų dažnių sprendimuose. Praktikoje tai reikštų pigesnius ir lengviau masiškai gaminamus vartotojų terminalus, o tai yra viena iš kliūčių sparčiam palydovinio interneto plitimui.

    Nuo prototipų prie masinės gamybos

    Bendrovė teigia, kad jos „ConnectKa“ produktų liniją sudaro siuntimo ir priėmimo beamformer lustai bei žemo triukšmo stiprintuvas, skirti elektroniniu būdu valdomoms antenoms. „TUSK IC“ anksčiau projektavo radijo dažnių lustus automobilių radarams ir pramoniniams jutikliams, o į palydovinį ryšį aktyviau įžengė 2022 metais.

    „Šis etapas atspindi visos komandos kompetenciją, kuri ambicingą viziją pavertė komerciškai aktualia produktų platforma. Investicija paspartins perėjimą nuo prototipų prie didelės apimties gamybos“, – sakė „TUSK IC“ vadovė Kathleen Philips.

    „TUSK IC“ taip pat nurodo anksčiau šiais metais gavusi sutartį iš Europos kosmoso agentūros, remiamą Belgijos mokslo politikos biuro BELSPO, pagal pažangių telekomunikacijų sistemų programą. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas leis greičiau komercializuoti Ka juostos sprendimus ir integruoti technologiją į naują elektroniniu būdu valdomą anteną kartu su neįvardytu palydovinės įrangos gamintoju.

    Palydovinio ryšio rinkoje ši kryptis laikoma strategine, nes didėjant palydovų skaičiui vis daugiau dėmesio persikelia į antžeminę dalį: terminalų kainą, energijos vartojimą, patikimumą ir gamybos mastelį. Jei „TUSK IC“ pavyks įrodyti CMOS sprendimų našumą realiuose įrenginiuose, tai gali tapti svarbiu postūmiu spartesniam Ka juostos paslaugų prieinamumui.

  • Stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų įmonė „dtcpay“ pritraukė 25 mln. eurų: prisijungė SBI Group

    Stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų įmonė „dtcpay“ pritraukė 25 mln. eurų: prisijungė SBI Group

    Singapūre įsikūrusi stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų bendrovė „dtcpay“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė apie 25 mln. eurų. Strateginiu investuotoju tapo Japonijos finansų grupė SBI Group, išplečianti ankstesnę raundo dalį.

    Įmonė nurodė, kad SBI Group investavo per savo padalinį SBI Ventures Asset Pte Ltd ir per SBI-NTU-Kyobo Digital Innovation Fund. Tai sustiprina „dtcpay“ pozicijas regione, kuriame skaitmeninio turto infrastruktūra vis dažniau derinama su tradicinių finansų reikalavimais.

    Ankstesnę raundo dalį buvo paskelbta šių metų balandį, o ją vedė Vertex Ventures Southeast Asia & India. Prie finansavimo taip pat prisidėjo Genedant Capital ir esamas investuotojas, Singapūro verslo atstovas Kwee Liong Tek.

    „dtcpay“ teigimu, naujas kapitalas bus skirtas produktų rinkinio ir prekybininkų tinklo plėtrai, įskaitant atnaujinamą verslo portalą įmonių klientams. Taip pat planuojamos naujos vartotojams patogesnės funkcijos „dtcpay“ programėlėje.

    „Šio raundo nekėlėme tam, kad išlaikytume tai, ką sukūrėme. Jį pritraukėme tam, kad iš esmės pakeistume, kaip pinigai juda tarp valstybių“, – sakė „dtcpay“ įkūrėja ir vadovė Alice Liu.

    Bendrovė, įkurta 2019 metais, teigia kurianti infrastruktūrą, leidžiančią verslui ir gyventojams priimti, laikyti ir vykdyti atsiskaitymus stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tokie sprendimai rinkoje dažniausiai pozicionuojami kaip greitesnė alternatyva tarptautiniams pervedimams, kuriuos tradiciškai lėtina kelių dienų atsiskaitymo ciklai ir tarpininkų grandinės.

    „dtcpay“ yra pranešusi ir apie mokėjimo žetono kasos sprendimą, leidžiantį prekybininkams priimti stabiliosios kriptovaliutos atsiskaitymus fizinėse prekybos vietose. Įmonė taip pat yra bendradarbiavusi su „Visa“, siekdama pasiūlyti kortelės sprendimą, kuriame stabilioji kriptovaliuta konvertuojama į įprastą valiutą atsiskaitymo metu.

    Finansavimo užbaigimas įvyko po ankstesnio „dtcpay“ etapo 2023 metais, kai bendrovė buvo paskelbusi apie 16,5 mln. JAV dolerių pritraukimą, kas šiandien būtų apie 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad kitas etapas orientuotas į mastelio didinimą, partnerystes su pasaulinėmis finansų institucijomis ir plėtrą į naujas reguliuojamas rinkas.

    „Kitas „dtcpay“ etapas yra apie mastelį. Stipriname infrastruktūrą, giliname partnerystes su pasaulinėmis finansų institucijomis ir plečiamės į naujas reguliuojamas rinkas, kad stabiliosios kriptovaliutos mokėjimai būtų tokie pat sklandūs ir patikimi kaip tradiciniai atsiskaitymai“, – sakė „dtcpay“ valdybos pirmininkas Band Zhao.

  • Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdame veikiantis medicinos technologijų startuolis „Phosphoenix“ pritraukė 1 300 000 eurų finansavimą, kurį skirs pasirengimui pirmajam klinikiniam tyrimui su žmonėmis ir tolesnei neurostimuliacijos sistemos plėtrai. Bendrovė kuria neuroprotezę žmonėms, gyvenantiems su giliu aklumu, kai įprastos gydymo galimybės dažnai nepadeda.

    Finansavimo etape dalyvavo esami investuotojai TTT Medtech Fund, FIRST Fund ir Innovatiefonds Noord-Holland, taip pat prisijungė naujas investuotojas ROM InWest. „Phosphoenix“ jau anksčiau buvo paskelbusi apie pradinį finansavimą 2022 metais, o dabartinis etapas, pasak įmonės, turėtų priartinti technologiją prie klinikinės praktikos.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis, kad mūsų technologija pasiektų kliniką. Esamų investuotojų palaikymas ir ROM InWest įsitraukimas patvirtina pasiektą pažangą ir leidžia spartinti pasirengimą pirmajam tyrimui su žmonėmis, kartu ruošiantis A serijos finansavimui“, – sakė „Phosphoenix“ vadovas Hansas Bronsas.

    „Phosphoenix“ įkurta 2019 metais ir yra Nyderlandų neuromokslų instituto atšaka, susijusi su Karališkąja Nyderlandų menų ir mokslų akademija. Įmonę įkūrė profesorius Pieteris Roelfsema, profesorius Xingas Chenas ir daktaras Bertas Monna.

    Kaip veikia neuroprotezė?

    Skirtingai nei sprendimai, orientuoti į akį ar tinklainę, „Phosphoenix“ siekia apeiti pažeistą regos grandį ir stimuliuoti smegenų struktūrą, atsakingą už regos informacijos perdavimą. Bendrovė taikosi į šoninį kelinį kūną, kuris yra vienas svarbiausių regos kelio „perjungimo“ centrų.

    Sistemos pagrindas yra „Fountain Probe“ – didelio tankio nervinio audinio sąsaja su daugiau nei 1 000 mikroelektrodų. Ji sukurta taip, kad naudodama itin silpnus elektrinius impulsus galėtų sužadinti nervines ląsteles ir suformuoti regos pojūčius.

    Implantavimas planuojamas taikant stereotaksinės neurochirurgijos metodus, kurie remiasi praktika, naudojama giliojo smegenų stimuliavimo procedūrose. Pasak bendrovės, tai turėtų leisti tiksliai pasiekti tikslinę smegenų sritį ir valdyti stimuliacijos parametrus.

    DI ir akiniai su kamera

    Praktinis naudojimo scenarijus, kurį aprašo „Phosphoenix“, apima akinius su kamera, perduodančia vaizdą į kišeninį procesorių. Tuomet DI algoritmai realiu laiku paverčia vaizdą stimuliacijos instrukcijomis, kurios siunčiamos implantui.

    Elektrinė stimuliacija sukelia fosfenus – taškinių šviesos pojūčių „taškus“, kurie kartu gali sudaryti interpretuojamą vaizdą. Šis principas dažnai lyginamas su taškiniu vaizdu, kai informacija pateikiama supaprastintai, tačiau gali būti pakankama orientacijai ir bazinėms užduotims.

    Kas toliau?

    Bendrovė teigia, kad ikiklinikiniai tyrimai parodė nervinius ir elgsenos atsakus, suderinamus su elektriškai sukeltais regos pojūčiais. Kitas etapas – pirmasis klinikinis tyrimas su žmonėmis, kurį planuojama vykdyti kartu su Amsterdam UMC.

    Investuotojai akcentuoja technologijos potencialą, tačiau pabrėžia ir klinikinės validacijos svarbą, nes neuroprotezėms keliami itin aukšti saugumo reikalavimai. „Phosphoenix“ nurodo, kad lygiagrečiai ruošis A serijos finansavimo etapui, kuris reikalingas platesnei klinikinei programai finansuoti.

    „Phosphoenix“ siekia sukurti sprendimą tiems pacientams, kurių regėjimo praradimas susijęs su tinklainės ar regos nervo pažeidimais. Jei klinikiniai tyrimai patvirtintų saugumą ir naudą, tokio tipo neuroprotezės galėtų tapti viena iš krypčių, keičiančių aklumo gydymo galimybių ribas.

  • Kevinas O’Leary vėl perka kriptovaliutas: lūžio tašku vadina biržų sprendimą dėl blokčeino

    Kevinas O’Leary vėl perka kriptovaliutas: lūžio tašku vadina biržų sprendimą dėl blokčeino

    Investuotojas ir „O’Leary Ventures“ vadovas Kevinas O’Leary teigia vėl didinantis savo investicijas į kriptovaliutas ir ruošiantis kitam rinkos ciklui. Jis kalbėjo Niujorke vykusiame „Avalanche Summit“, kur akcentavo, kad didžiausia intriga dabar slypi ne kainose, o infrastruktūros pasirinkimuose.

    Anot O’Leary, artimiausias etapas kriptoturto rinkoje bus susijęs su tuo, kuri blokčeino platforma sulauks plataus pramonės pritaikymo ir kokiame sektoriuje tai įvyks greičiausiai. Jis pabrėžė, kad bendraudamas su skirtingų sričių įmonių vadovais girdi labai nevienodus planus, o tai rodo, kad rinka dar nėra susitarusi dėl vieno standarto.

    Kas, jo manymu, pakeistų žaidimą?

    O’Leary svarbiausiu signalu įvardija pirmos didelės akcijų biržos sprendimą įsitraukti į blokčeino naudojimą. Jo teigimu, toks žingsnis būtų lūžio momentas, nes visa platesnė finansų ekosistema imtų orientuotis į grandinę, kuri atitiktų biržos keliamus reikalavimus dėl saugumo, atitikties ir veiklos patikimumo.

    „Pirmoji didelė birža, pasirinkusi blokčeiną, taps momentu, kurį prisimins visa rinka“, – sakė Kevinas O’Leary.

    Finansų rinkose biržų sprendimai dažnai veikia kaip standartų nustatymas: jei platforma turi aptarnauti didelius srautus, atitikti priežiūros institucijų lūkesčius ir turėti aiškią rizikų kontrolę, technologiniai kriterijai tampa griežtesni. Dėl to kriptosektoriuje daug dėmesio skiriama ne tik grandinės greičiui ar mokesčiams, bet ir auditui, tapatybės bei rizikos valdymo procesams.

    Reguliavimas ir mokesčiai

    O’Leary taip pat komentavo JAV teisėkūros procesus po nesėkmės Senate, kai preliminarus balsavimas dėl „Clarity Act“ nebuvo sėkmingas. Jo vertinimu, skaitmeninio turto reguliavimas į darbotvarkę grįš, nes politikai jau formuoja mokesčių politiką šiai turto klasei.

    „Jei kuriate šio turto mokesčių politiką, norėsite daugiau reguliavimo, o ne mažiau“, – sakė Kevinas O’Leary.

    Jis neatmeta, kad iki JAV vidurio kadencijos rinkimų šis teisėkūros paketas gali ir nepasistūmėti, tačiau pati kryptis, jo manymu, aiški: mokesčiai ir atitikties taisyklės ilgainiui turėtų tapti labiau apibrėžtos. Rinkos dalyviams tai reikštų didesnį nuspėjamumą, bet kartu ir aukštesnę veiklos kainą bei griežtesnius reikalavimus platformoms.

    Bitkoinas portfeliuose ir DI investicijos

    Kalbėdamas apie bitkoiną, O’Leary teigė matantis jo vietą institucinių investuotojų portfeliuose kaip alternatyvaus turto dalį. Jis lygino bitkoino potencialią poziciją su auksu, kuris institucijoms dažnai tarnauja kaip diversifikavimo priemonė, kai siekiama mažinti priklausomybę nuo tradicinių rinkų svyravimų.

    Be kriptoturto, investuotojas užsiminė ir apie savo kryptį DI srityje. Jo teigimu, didžiausią dėmesį jis skiria ne DI modeliams, o energijos infrastruktūrai, kuri reikalinga dideliems skaičiavimo pajėgumams užtikrinti, įskaitant projektus Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

  • Web3 reklamos nuosmukis: kodėl banerių era baigiasi ir kaip svetainės gali uždirbti iš sandorių

    Web3 reklamos nuosmukis: kodėl banerių era baigiasi ir kaip svetainės gali uždirbti iš sandorių

    Skaitmeninės reklamos istorijoje baneriai ne kartą buvo „nurašyti“, tačiau iš tiesų jie tiesiog keitė formą. Po 2000-ųjų pradžios dotkomų burbulo sprogimo, vartotojai ėmė mažiau spausti ryškias reklamjuostes, o rinką vis labiau perėmė kontekstinė ir vėliau programatinė reklama, paremta duomenimis bei automatizuotu pirkimu.

    Šį pokytį sustiprino vadinamasis banerių aklumas, kai žmonės sąmoningai ar nesąmoningai ignoruoja elementus, vizualiai panašius į reklamą. Prie to prisidėjo ir reklamos blokavimo įrankiai, todėl daliai auditorijų baneriai apskritai nepasiekia ekrano, o leidėjams mažėja realiai monetizuojamų parodymų apimtis.

    Kriptoturto ir Web3 ekosistemoje baneriai ilgą laiką laikėsi geriau nei daugelyje kitų nišų. Ankstyvieji bendruomenių dalyviai aktyviai ieškojo naujų projektų, todėl reklamos paspaudimas dažnai būdavo vedamas smalsumo ir vilties rasti greitą grąžą žadantį sprendimą.

    Tačiau rinka bręsta, o kartu keičiasi ir vartotojų elgsena. Po daugybės nesėkmingų projektų, sukčiavimo atvejų ir tuščių pažadų dalis auditorijos pradėjo bet kokią agresyvesnę reklamą vertinti kaip rizikos signalą, o ne pasiūlymą, kuriuo verta domėtis.

    Web3 sektoriuje papildomą spaudimą kuria ir reklamos kanalų ribojimai didžiosiose platformose, dėl kurių reklamos paklausa koncentruojasi siauresniame kriptoturto kanalų rate. Kai pasiūla ribota, kainos kyla, o banerio ekonomika prastėja: mokama už parodymus, bet grąža krenta dėl menko įsitraukimo ir blokavimo.

    Nuo parodymų prie realios vertės

    Leidėjams ir turinio platformoms tai reiškia aiškų klausimą: kaip uždirbti ne vien iš dėmesio, o iš veiksmo. Vietoje modelio, kai lankytojas nukreipiamas į trečiąją šalį ir svetainė gauna tik nedidelę dalį pajamų už paspaudimą, vis dažniau ieškoma būdų paslaugą suteikti pačioje svetainėje.

    Vienas dažniausiai minimų kelių Web3 aplinkoje yra įrankių integracijos, leidžiančios atlikti operacijas neišeinant iš puslapio. Tokiu atveju vartotojas gauna funkcionalumą čia ir dabar, o svetainė gali uždirbti nuo įvykusios transakcijos, o ne nuo reklamos parodymo.

    Toks principas dažnai įgyvendinamas per kriptoturto keitimo valdiklius, kurie įterpiami į svetainę kaip funkcija. Integracija paprastai leidžia vartotojui atlikti žetonų keitimą toje pačioje aplinkoje, o pajamos platformai siejamos su realiu sandorių srautu.

    Kodėl valdikliai tampa alternatyva

    Valdiklių modelis patrauklus tuo, kad mažiau priklauso nuo baneriams būdingų problemų: aklumo reklamai, blokavimo ir išpūstų parodymų kainų. Vartotojas sąveikauja ne su pažadu, o su įrankiu, todėl didėja tikimybė, kad apsilankymas virs apčiuopiamu veiksmu.

    Kita svarbi priežastis yra kaštai ir greitis. Vietoje ilgo vidinio produkto kūrimo, daliai leidėjų pakanka įdiegti jau paruoštą sprendimą, o likusi techninė dalis, tokia kaip likvidumo maršrutizavimas ar vykdymas, tenka paslaugos teikėjui.

    Rinkodaros logika čia keičiasi iš esmės: tikslas tampa ne pertraukti vartotoją reklama, o tapti naudingos patirties dalimi. Web3 auditorijai, kuri yra skeptiškesnė ir jautresnė rizikos signalams, toks požiūris gali būti patikimesnis ir ilgainiui efektyvesnis monetizacijos kelias.

    Banerių reklama neišnyko, tačiau Web3 segmente jos efektyvumas akivaizdžiai silpsta. Svetainėms, kurios anksčiau rėmėsi parodymais, vis dažniau tenka persiorientuoti į vertę kuriančias integracijas, kur pajamos ateina iš realių sandorių, o ne iš vienkartinio paspaudimo.