CP v2

Blog

  • Europos startuolių investicijų savaitė: kokias finansavimo sumas pritraukė sparčiausiai augę vardai

    Europos startuolių ekosistemoje finansavimo sandoriai išlieka vienu tiksliausių rinkos termometrų: jie parodo, kurios sritys investuotojams atrodo perspektyviausios ir kur krypsta kapitalas. Vis dėlto vienos savaitės „apvalga“ ne visada atspindi visą vaizdą, nes dalis susitarimų viešinami pavėluotai arba atskleidžiamos tik bendros sumos.

    2026 metų rugsėjo viduryje Europos rizikos kapitalo rinka tęsė atsargaus optimizmo fazę, kai prioritetas teikiamas aiškiam pajamų augimui, efektyvesnėms sąnaudoms ir realiai veikiančiai technologijai. Lyginant su 2021–2022 metų piku, investuotojai dažniau renkasi mažesnius, bet struktūriškai tvirtesnius etapus, o vertinimai paprastai būna nuosaikesni.

    Kas lemia, ar sandoris įvyksta?

    Pastaraisiais metais Europoje sustiprėjo keli kriterijai, kurie vis dažniau nulemia sprendimą investuoti. Vienas svarbiausių yra produkto atitikimas rinkai ir pardavimų prognozuojamumas, ypač verslas verslui segmente, kur investuotojai tikisi matyti ilgalaikes sutartis ir mažesnį klientų kaitos rodiklį.

    Ne mažiau reikšmingas tapo ir pelningumo kelias: net jei įmonė dar auga, iš jos dažniau reikalaujama aiškaus plano, kaip bus mažinami nuostoliai ir per kiek laiko pasiekiamas teigiamas pinigų srautas. Dėl to dalis komandos plėtros ar agresyvaus marketingo strategijų atidedamos, o daugiau dėmesio skiriama produktui ir pardavimų efektyvumui.

    Kokios sritys šiuo metu traukia kapitalą?

    Europos rinkoje ryškėja keli nuosekliai finansuojami segmentai: kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra, finansinės technologijos ir gynybos bei dvejopos paskirties sprendimai. Taip pat išlieka stipri paklausa sveikatos technologijoms, ypač ten, kur sprendimai padeda mažinti sistemos kaštus ir gerinti prieinamumą.

    Didelė dalis naujų sandorių vienaip ar kitaip susiję su DI, tačiau investuotojai vis dažniau tikrina, ar tai nėra vien marketingo etiketė. Vertinamas realus pritaikymas, duomenų kokybė, atitikimas reguliavimui ir tai, ar technologija iš tiesų suteikia konkurencinį pranašumą, o ne tik padidina išlaidas.

    Ką reiškia savaitinės apžvalgos skaitytojams?

    Savaitinės finansavimo naujienų suvestinės padeda greitai pamatyti, kurios šalys ir miestai išlieka aktyviausi, o taip pat leidžia sekti, kokio dydžio raundai dominuoja rinkoje. Tačiau jos ne visada atskleidžia visą sandorio struktūrą: dalis finansavimo gali būti įsipareigojimai, etapais išmokamos sumos ar kredito linijos.

    Rinkai toliau normalizuojantis, tikėtina, kad viešai skelbiamų raundų skaičius išliks stabilus, o didžiausi sandoriai dažniau atiteks įmonėms, kurios jau turi aiškų klientų portfelį ir tarptautinės plėtros istoriją. Tuo pat metu ankstyvos stadijos komandos gali laimėti, jei sugeba įrodyti, kad jų sprendimas kuria apčiuopiamą vertę ir gali augti efektyviai.

  • Po senovės namais rado per 40 000 romėniškų monetų: archeologus pribloškė viena detalė

    Po senovės namais rado per 40 000 romėniškų monetų: archeologus pribloškė viena detalė

    Prancūzijoje archeologai aptiko išskirtinį radinį: trijuose keraminiuose induose, užkastuose senovinio gyvenamojo kvartalo namuose, slėpėsi daugiau kaip 40 000 romėniškų monetų. Du indai buvo pilni, o trečiasis, kaip manoma, dar Antikoje buvo ištuštintas, jame liko tik kelios monetos.

    Didžiausias netikėtumas tyrėjams buvo ne vien kiekis, o tai, kad lobis, panašu, nebuvo slėptas skubant. Indai buvo įleisti į specialiai paruoštas duobes, uždengti akmenimis ir laikyti labai negiliai, maždaug tuometinio grindų lygio aukštyje.

    Tokia padėtis leidžia manyti, kad savininkai prie indų galėjo grįžti ir monetas pildyti. Kai kuriose vietose monetos rastos ir palei išorinę indų sienelę, todėl archeologai kelia versiją, jog tai galėjo būti namų santaupų saugyklos, o ne desperatiškai paslėptas turtas artėjant pavojui.

    Monetos iš permainų laikotarpio

    Radinių datavimas rodo, kad didžioji dalis monetų kaldinta maždaug 280–310 metais. Tai buvo nerami Romos imperijos epocha, kai vyko politinės kovos, regioniniai valdžios centrai ir ryškūs ekonomikos pokyčiai, o pinigų sistema patyrė spaudimą.

    Tarp monetų identifikuoti ir valdovų, siejamų su vadinamąja Galijos imperija, atvaizdai, įskaitant Viktorino, Tetriko I ir Tetriko II emisijas. Tyrėjai taip pat aptiko padirbtų monetų ir propagandinio pobūdžio kaldinių, kurie leidžia geriau suprasti, kaip tuo metu veikė pinigų apyvarta ir politinė komunikacija.

    Dar viena detalė, sudominusi specialistus, yra monetos su imperatoriaus Klaudijaus II atvaizdu, kurios, sprendžiant iš analizės, galėjo būti kaldintos jau po jo mirties. Tokie atvejai rodo, kad kai kurios emisijos galėjo būti naudojamos vėliau, siekiant palaikyti valdžios tęstinumo įspūdį arba tiesiog dėl praktinių apyvartos poreikių.

    Ką pasako vieta ir namai

    Indai rasti skirtinguose tos pačios miesto dalies pastatuose, netoli viešųjų erdvių, kurios, kaip manoma, buvo susijusios su šventyklomis ir teatru. Pats kvartalas nebuvo skurdus: kasinėjimai atskleidė sudėtingesnių namų elementus, įskaitant šildomas patalpas su hipokausto sistema, rūsius ir kiemus.

    Tokie radiniai leidžia daryti prielaidą, kad čia galėjo gyventi pasiturintys amatininkai ar pirkliai, o monetų sankaupos atspindi ne vien atsitiktinę sėkmę, bet ir sąmoningą turto kaupimą. Archeologai pabrėžia, kad panašūs lobiai svarbūs ne tik dėl materialinės vertės, bet ir dėl informacijos apie to meto kasdienę ekonomiką.

    Kodėl monetų niekas neatsiėmė?

    Tyrėjai sieja radinį ir su miesto istorija: po romėniškais sluoksniais aptikti dar senesnės galų gyvenvietės pėdsakai, o vėliau vietovė virto romėnišku miestu su reguliariu užstatymu. Vis dėlto kvartalo istorija baigėsi po kelių gaisrų, vienas jų, kaip manoma, įvyko IV amžiaus pradžioje, o kitas galėjo lemti galutinį teritorijos apleidimą.

    Tokie sukrėtimai yra viena realiausių priežasčių, kodėl savininkai galėjo nebegrįžti atsiimti santaupų. Kol archeologai tęsia monetų tyrimus, šis radinys jau dabar laikomas vienu įdomesnių pavyzdžių, kaip namų ūkiai Romos imperijoje galėjo tvarkyti pinigus ir kaupti rezervą neramiais laikais.

  • Mokslininkus apgavo dešimtmečius: Madagaskare aptiko naują baobabų rūšį

    Mokslininkus apgavo dešimtmečius: Madagaskare aptiko naują baobabų rūšį

    Madagaskare mokslininkai aprašė naują baobabų rūšį, kuri ilgus metus buvo laikoma kitos rūšies atmaina. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „TAXON“, o naujai identifikuotas medis pavadintas „Adansonia bozy“.

    Iki šiol buvo laikoma, kad pasaulyje yra aštuonios baobabų rūšys: šešios aptinkamos Madagaskare, viena žemyninėje Afrikoje ir viena Australijoje. Naujoji „A. bozy“ rūšis šį skaičių padidina iki devynių, dar kartą pabrėždama salos biologinės įvairovės išskirtinumą.

    Naujoji rūšis iš pirmo žvilgsnio beveik nesiskiria nuo kitos Madagaskaro rūšies „Adansonia za“. Dėl šio panašumo vien išorinių požymių ilgą laiką nepakako patikimai atskirti medžius, todėl „A. bozy“ egzemplioriai buvo priskiriami „A. za“.

    Lūžį atnešė genetiniai tyrimai. University of Wisconsin-Madison mokslininkai kartu su Missouri Botanical Garden ir Iowa State University tyrėjais surinko mėginius iš skirtinguose Madagaskaro regionuose augančių baobabų ir atliko DNR analizę.

    Genetiniai duomenys parodė, kad dalis populiacijų, anksčiau laikytų „A. za“, sudaro atskirą evoliucinę liniją. Be to, „A. bozy“ pasirodė esanti artimesnė šiaurės Madagaskare augantiems baobabams, o ne rūšiai, prie kurios ji buvo priskiriama pagal išvaizdą.

    Lauko darbai buvo sudėtingi ir dėl pačių baobabų biologijos. Rūšies nustatymui neretai reikia stebėti žiedus, nes vien lapai ar kamieno forma gali klaidinti, o žydėjimas trunka apie mėnesį ir dažnai vyksta naktį.

    Dar viena praktinė kliūtis buvo DNR išgavimas: baobabų lapuose gausu polisacharidų, kurie laboratorijoje gali sudaryti lipnią masę ir trukdyti gauti kokybišką genetinę medžiagą. Tyrėjams pritaikius tinkamą metodiką, pavyko ištirti šimtus pasirinktų genų fragmentų ir atkurti populiacijų giminystės ryšius.

    Mokslininkai taip pat kelia prielaidą, kad „A. bozy“ gali būti nykstanti rūšis. Atskirta nuo „A. za“, ji gali turėti mažesnį realų paplitimą, o tai svarbu planuojant apsaugos priemones, vertinant grėsmes ir skirstant gamtosaugos išteklius.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šis atvejis parodo, kaip genetiniai metodai vis dažniau keičia biologinės įvairovės vertinimą. Išoriškai labai panašios rūšys gali slėpti skirtingą evoliucinę istoriją, o tikslus jų atskyrimas tampa kertinis siekiant efektyvios apsaugos sparčiai kintančioje aplinkoje.

  • Ne visos Romos keliai vedė į Romą: mokslininkai žemėlapyje aptiko tikruosius imperijos mazgus

    Ne visos Romos keliai vedė į Romą: mokslininkai žemėlapyje aptiko tikruosius imperijos mazgus

    Mokslininkai, išnagrinėję didžiulę skaitmeninę Romos imperijos kelių duomenų bazę, pateikė netikėtą išvadą: sausumos susisiekimo tinkle Roma ne visada buvo svarbiausias centras. Analizė rodo, kad kai kurie kiti miestai buvo patogiau sujungti ir turėjo didesnę įtaką žmonių bei prekių judėjimui.

    Tyrimas paremtas skaitmeniniu projektu Itiner-e, kuriame sužymėtas apie 300 000 kilometrų romėnų kelių tinklas Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Taikydami tinklų analizės metodus, tyrėjai vertino ne tik kelių kryptis, bet ir tai, kurie maršrutai bei atkarpos buvo kritiškai svarbūs visai sistemai.

    Imperijos centrų žemėlapis pasikeitė

    Rezultatai kvestionuoja populiarią nuostatą, kad visas romėnų kelių tinklas buvo sukonstruotas taip, jog viskas suktųsi vien apie Romą. Nors Roma išliko itin reikšminga, kai kurie miestai sausumos komunikacijai buvo dar geriau išsidėstę ir veikė kaip regioniniai mazgai.

    Tarp ypač gerai sujungtų vietovių tyrėjai išskyrė Antiochiją, Ankyrą, Korintą ir Byzantioną, vėliau tapusį Konstantinopoliu. Tokie centrai galėjo efektyviau nukreipti srautus tarp skirtingų regionų ir stiprinti prekybos ryšius net tada, kai politinė trauka buvo Romoje.

    Įdomi detalė išryškėjo ir Apeninų pusiasalyje: Roma, būdama geografiškai svarbi, ne visada buvo pagrindinis taškas intensyviausiems sausumos maršrutams. Pasak tyrėjų, didžiausią reikšmę judėjimui pusiasalio mastu turėjo kelias Adrijos pusėje, aplenkęs Romą.

    Mitas apie idealiai tiesias romėnų trasas

    Kita plačiai paplitusi idėja, jog romėnai esą tiesė beveik vien idealiai tiesius kelius, taip pat pasirodė per daug supaprastinta. Tiesios atkarpos išties buvo mėgstamos, kai tam netrukdė reljefas ir gamtinės kliūtys.

    Vis dėlto kalnai, upės, slėniai ir jau egzistavusios gyvenvietės vertė inžinierius rinktis lankstesnius sprendimus. Tyrime pabrėžiama, kad romėnai naudojo tiltus, terasas, atramines sienas ir net uolų kirtimus, kad pritaikytų maršrutus sudėtingam kraštovaizdžiui.

    Senovės keliai ir šių dienų infrastruktūra

    Analizė atskleidė ir ryšį tarp senovinių bei šiuolaikinių transporto koridorių. Daugelyje regionų teritorijos, kuriose romėnų kelių tinklas buvo tankus, ir šiandien išlieka svarbios susisiekimui, tačiau šis ryšys nėra vienodas visur.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ne kiekvienas šiuolaikinis kelias tiesiog atkartoja romėnų maršrutą, nes per du tūkstančius metų keitėsi miestai, sienos, ekonomikos centrai ir regionų svarba. Be to, ši analizė daugiausia skirta sausumos susisiekimui, nors romėnų laikais didelį vaidmenį atliko ir upių bei jūrų keliai.

    Pagrindinė išvada aiški: romėnų keliai nebuvo paprasta linijų sistema, išsišakojanti iš vienos sostinės. Tai buvo sudėtingas tinklas, kurio logiką formavo geografija, inžineriniai sprendimai ir regioninių centrų reikšmė visai imperijai.

  • Etiopijoje aptiko „senovinį dangoraižį“: skaičiavimai rodo iki 19 aukštų, bet yra svarbi išlyga

    Etiopijoje aptiko „senovinį dangoraižį“: skaičiavimai rodo iki 19 aukštų, bet yra svarbi išlyga

    Kas rasta Yeha vietovėje?

    Šiaurinėje Etiopijoje, Yeha archeologinėje vietovėje, mokslininkai naujai įvertino monumentalaus komplekso Grat Be’al Gibri liekanas. Tai buvo rūmų ir administracinės paskirties statinys, priskiriamas etiopų ir sabejų kultūrinei aplinkai, o jo ištakos siekia maždaug VIII amžių prieš mūsų erą.

    Pagal išlikusius pamatus ir planą pastatas buvo įspūdingo masto, apie 60 x 50 metrų. Konstrukcija rėmėsi masyviu akmeniniu podiumu, tačiau iki mūsų dienų iš esmės išliko tik apatinės dalys, nes statinį sunaikino gaisras, o vėliau dalis akmenų buvo panaudota kitiems pastatams.

    Iki 19 aukštų: ką reiškia šis skaičius?

    Didžiausia intriga yra ne pastato plotas, o teorinis aukštis. Sienose aptikti požymiai, rodantys, kad akmeninės konstrukcijos buvo armuojamos horizontaliai dėtomis medinėmis sijomis, sudarant hibridinę akmens ir medžio sistemą.

    Vokietijos ir Etiopijos tyrėjų komanda, pasitelkusi šiuolaikinius inžinerinius skaičiavimus ir apkrovų modeliavimą, įvertino, kokias papildomų aukštų apkrovas tokios sienos galėtų atlaikyti. Skaičiavimai parodė, kad vien iš laikomosios galios perspektyvos konstrukcija teoriškai galėjo leisti statyti bent iki 19 kondygnacijų.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia esminę išlygą: tai nėra įrodymas, kad pastatas realiai turėjo 19 aukštų. Tai tik konstrukcinių galimybių riba pagal modeliuotas prielaidas, o tikrasis aukštis priklausė ir nuo perdangų sprendimų, tikslios geometrijos, naudotų medžiagų savybių bei statybos kokybės.

    Kodėl šis atradimas svarbus istorijai?

    Jei tolesni tyrimai patvirtintų, kad regione buvo statomi itin aukšti daugiaaukščiai pastatai, tai praplėstų supratimą apie ankstyvųjų visuomenių inžinerines žinias ir architektūrines ambicijas. Senovės Pietų Arabijos šaltiniuose ir ikonografijoje minimi bei vaizduojami daugiaaukščiai bokštai, kai kur kalbama ir apie keliolikos ar net apie 20 aukštų statinius.

    Iki šiol tokie teiginiai dažnai likdavo diskusijų lygmenyje, nes trūko detalių skaičiavimų, leidžiančių patikrinti, ar senoviniai sienų sprendimai iš tiesų galėjo pernešti dideles vertikalias apkrovas. Būtent todėl Grat Be’al Gibri atvejis vertinamas kaip galintis iš esmės papildyti pasaulinę statybos istoriją, ypač kalbant apie daugiaaukščių konstrukcijų ištakas.

    Tyrėjai nurodo, kad kitas žingsnis bus tikslesnės viso pastato rekonstrukcijos, įtraukiant perdangas ir kitus konstrukcinius elementus. Tik sujungus archeologinius duomenis su inžinerinėmis prielaidomis bus galima atsargiau atsakyti į klausimą, ar Yeha iš tiesų galėjo turėti senovinio dangoraižio vertą statinį.

  • Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Naktį iš rugsėjo 16 į rugsėjo 17 dieną Ukraina surengė smūgį Rostovo prie Dono Rostov-Centralny oro uostui Rusijoje. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad operacijai buvo pasitelkti tolimojo nuotolio dronai.

    Ukrainos teigimu, taikiniu tapo oro uoste buvę orlaiviai, tarp jų vienas transporto lėktuvas An-12, du An-26 ir trys sraigtasparniai. Konkrečios sraigtasparnių modifikacijos neįvardytos, o pateikta informacija kol kas nepriklausomai patvirtinta tik iš dalies.

    An-12 yra didelis sovietinės konstrukcijos keturių turbopropelerinių variklių transporto lėktuvas, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos naudoja personalui ir kroviniams gabenti. An-26 yra mažesnis dviejų variklių transporto orlaivis, taip pat plačiai naudojamas logistikos ir pagalbinėms užduotims.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad visi įvardyti orlaiviai buvo apgadinti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas ataką, padėkojo kariškiams ir pabrėžė, kad veiksmai apėmė kelis taikinius Rusijos teritorijoje, įskaitant infrastruktūros objektus.

    Rusijos pareigūnai tuo metu pripažino, kad po atakos kilo gaisras. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, jog dronų nuolaužos apgadino transformatorinę pastotę, todėl keturiuose Rostovo prie Dono rajonuose laikinai sutriko elektros tiekimas.

    Rusijos teigimu, per incidentą žuvusių ar sužeistų nebuvo, o gaisras buvo užgesintas. Tačiau šie pranešimai neatsako į klausimą, ar būtent orlaiviai tapo pagrindiniu smūgio padarinių objektu.

    Gaisro židinius šalia oro uosto fiksavo ir NASA sistema FIRMS, kuri naudoja palydovinius duomenis gaisrams aptikti. Nepriklausomas Rusijos kanalas Astra nurodė, kad gaisro vieta sutapo su oro uosto teritorija netoli stovėjimo aikštelių, kur įprastai būna karinė aviacija.

    Vien gaisro fiksavimas vis dėlto neleidžia patvirtinti, kad apgadinti visi šeši Ukrainos minėti orlaiviai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešai nėra aišku, kokios būklės jie buvo iki smūgio ir ar visi buvo tinkami skrydžiams.

    Rostov-Centralny oro uostas jau anksčiau ne kartą minėtas kaip Ukrainos dronų taikinys, o pranešimai apie gaisrus šioje teritorijoje pasirodydavo ir ankstesniais mėnesiais. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas trikdyti Rusijos logistiką, technikos dislokavimą ir aprūpinimo grandines net ir toliau nuo fronto linijos.

  • „Disney+“ keičia taisykles Lenkijoje: reklamos ir naujos playlistės gali pasiekti ir Lietuvą

    „Disney+“ keičia taisykles Lenkijoje: reklamos ir naujos playlistės gali pasiekti ir Lietuvą

    Vaizdo transliacijų platforma „Disney+“ informavo dalį prenumeratorių Lenkijoje apie taisyklių pakeitimus, kurie gali paveikti ir kitų šalių vartotojus. Pranešime nurodoma, kad atnaujinimai turėtų įsigalioti per 30 dienų.

    Pagrindinė naujiena – aiškiau apibrėžta reklamos ir rėmimo turinio galimybė skirtinguose planuose. Nors Lenkijoje iki šiol siūlomi „Standard“ ir „Premium“ planai įprastai buvo siejami su žiūrėjimu be reklamų, platforma pabrėžia, kad tam tikrais atvejais reklaminiai intarpai vis tiek gali atsirasti.

    „Paaiškinome, kad visuose planuose gali būti: reklaminis turinys, rėmimas ir reklamos prieš ar po turinio atkūrimo, taip pat kanaluose, tiesioginėse transliacijose, specialiuose renginiuose ir trečiųjų šalių turinyje“, – sakė „Disney+“ pranešime prenumeratoriams.

    Tokie paaiškinimai svarbūs rinkoje, kur transliavimo paslaugų teikėjai vis dažniau taiko kelių lygių prenumeratos modelį. Pastaraisiais metais dalis platformų plečia reklama paremto žiūrėjimo strategiją, siekdamos mažinti prenumeratos kainų spaudimą ir didinti pajamas iš reklamos.

    Kartu „Disney+“ pradeda diegti dar vieną naujovę – playlistes, tai yra teminius grojaraščius, kurie automatiškai paleidžia parinktą turinį vieną po kito. Šis sprendimas diegiamas globaliai ir orientuotas į patogesnį žiūrėjimą, kai vartotojui nebereikia nuolat rinktis kito epizodo ar filmo.

    Lenkijos naudotojams pristatomi skirtingų žanrų ir auditorijų grojaraščiai, nuo trilerių, veiksmo filmų ir kriminalinių istorijų iki vaikams skirtų programų bei animacijos. Tokie grojaraščiai paprastai padeda greičiau atrasti turinį ir ilgiau išlaikyti žiūrėjimo laiką, todėl tampa svarbia konkurencijos priemone tarp didžiųjų transliavimo platformų.

    Kol kas „Disney+“ oficialiai nepatvirtino, ar identiški reklamos taikymo principai ir grojaraščių rinkiniai artimiausiu metu bus įgyvendinti Lietuvoje. Vis dėlto panašūs pokyčiai dažnai diegiami regioniniu principu, todėl vartotojams verta atkreipti dėmesį į atnaujinamas paslaugos naudojimo sąlygas ir planų aprašymus.

  • iPhone 18 Pro Max jau prekyboje: kas dėžutėje ir kuo stebina naujas „Apple“ flagmanas

    iPhone 18 Pro Max jau prekyboje: kas dėžutėje ir kuo stebina naujas „Apple“ flagmanas

    „Apple“ prieš kelias dienas pristatė „iPhone 18 Pro“ ir „iPhone 18 Pro Max“, o dabar naujieji telefonai su „iOS 27“ oficialiai pasiekė parduotuves. Pirmieji įspūdžiai rodo, kad šiemet bendrovė labiau akcentuoja naudojimo patirtį ir autonomiją, o ne radikaliai keičia dizainą.

    Išpakavus „iPhone 18 Pro Max“ laukia jau pažįstamas vaizdas: pats telefonas, dokumentacija, USB C laidas ir SIM dėklo adata. Įkroviklio komplekte nėra, nes „Apple“ šios praktikos laikosi jau kelerius metus, tad pirkėjams jį tenka įsigyti atskirai arba naudoti turimą.

    Naujasis modelis siūlomas kelių spalvų, o ryškiausias akcentas šiemet yra burgundo atspalvis. Praktikoje pastebima ir smulki, bet svarbi detalė: nugarėlės ir rėmo spalva atrodo vientisesnė nei ankstesnėje kartoje, kai skirtingos medžiagos kartais „išskirdavo“ toną.

    Kas pasikeitė priekyje?

    Priekyje išliko OLED ekranas, tačiau labiau įsižiūrėjus matyti sumažėjusi dinaminė išpjova. Ji tapo siauresnė, o tai leido „Apple“ „iOS 27“ sistemoje išplėsti informacijos ir valdiklių rodymo galimybes, kad daugiau naudos būtų iš erdvės ekrano viršuje.

    Telefono paruošimas darbui išlieka labai paprastas: duomenis galima perkelti iš ankstesnio „iPhone“ arba atkurti iš „iCloud“ kopijos. Įjungimo metu dažnai pasiūlomas ir papildomas programinės įrangos atnaujinimas, nes įrenginiai į prekybą neretai atkeliauja su ankstesne „iOS 27“ versija.

    Didesnė baterija ir realūs lūkesčiai

    Didžiausias gamintojo akcentas šiemet yra baterijos veikimo laikas. „Apple“ skelbia, kad „iPhone 18 Pro Max“ įprastai gali veikti iki 29 valandų, o vaizdo įrašų atkūrimo režimu iki 43 valandų, tačiau realus rezultatas priklausys nuo ryšio, ekrano ryškumo ir naudojamų programų.

    Didesnė baterija turi ir kainą: telefonas sveria apie 249 gramus, todėl tai tikrai ne lengvas įrenginys. Kita vertus, „Max“ formato gerbėjams tai dažnai priimtinas kompromisas už didesnį ekraną ir ilgesnį laiką be įkrovimo.

    Galia ir aušinimas

    Už našumą atsakingas naujas „Apple A20 Pro“ lustas, o pirmos valandos su telefonu leidžia tikėtis sklandaus darbo kasdienėse užduotyse ir reiklesnėse programose. Taip pat minima perprojektuota garų kamera, skirta efektyviau paskirstyti šilumą, kad ilgiau išlaikytų stabilų greitį.

    Kol kas tai tik pirmieji įspūdžiai, o tikrąjį vaizdą parodys išsamūs baterijos, kameros ir našumo testai. Vis dėlto jau dabar aišku, kad „Apple“ šį kartą labiausiai spaudžia ne dizaino revoliuciją, o kasdienius patobulinimus, kurie atsiskleidžia ilgesniame naudojime.

  • 30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    Du modeliai, du skirtingi scenarijai

    Robotai siurbliai žada paprastą pažadą: kol esate darbe ar išėję iš namų, jie išsiurbia ir net išplauna grindis. Tačiau mėnesio bandymas su dviem skirtingo dydžio ir kainos „iRobot“ „Roomba“ modeliais parodė, kad patogumas ateina kartu su aiškiais kompromisais.

    Testuoti įrenginiai skyrėsi ne tik kaina ar komplektacija, bet ir fiziniais matmenimis, todėl praktikoje tai tapo vienu svarbiausių veiksnių. Mažesnis robotas lengviau pasiekė ankštesnes vietas po baldais, o didesnis kai kur tiesiog netilpo.

    Dydis, stotis ir talpos: ką verta pamatuoti prieš perkant

    Skirtumai pasimatė ir dokavimo stotyse: jos užima nemažai vietos, o pasirinkus modelį su automatiniu ištuštinimu ir plovimu, atsiranda papildomas reikalavimas namuose turėti patogią, gerai vėdinamą vietą. Tai ypač aktualu mažesniuose butuose, kur stotis dažnai statoma šalia svetainės ar darbo zonos.

    Abu robotai turi filtrus ir dulkių surinkimą per stotį, o maišelis, priklausomai nuo namų švaros ir gyvūnų, gali užtekti maždaug keliems mėnesiams. Tuo pačiu skyrėsi vandens ir nešvarumų talpos, o didesnis modelis praktikoje sunaudojo mažiau vandens vienam valymui, todėl rečiau prireikdavo papildymo.

    Siurbimas, plovimas ir kliūčių atpažinimas

    Įrenginiai leidžia rinktis siurbimą, plovimą, siurbimą po to plovimą arba abu veiksmus vienu metu. Kasdieniam režimui efektyviausiu dažnai tampa vienu metu atliekamas siurbimas ir plovimas arba vien siurbimas, ypač jei namuose daug kilimų.

    Didelę vertę kuria navigacija ir kliūčių atpažinimas: naudojami LiDAR jutikliai patalpų žemėlapiui, o kamera su DI padeda atpažinti objektus ant grindų ir jų išvengti. Vis dėlto praktika rodo, kad prieš paleidžiant valymą vis tiek naudinga pakelti smulkius daiktus, laidus ar žaislus, nes net ir pažangūs sprendimai nėra neklystantys.

    „Jei namuose daug kampų, žemų lentynų ar siaurų tarpų, prieš pirkdami pirmiausia pamatuokite, ar robotas ten realiai tilps“, – sakė bandymą atlikusi autorė.

    Triukšmas ir tai, apie ką retai pagalvojama

    Robotai nėra tylūs, ypač kai butas didesnis ir valymas trunka ilgiau nei valandą. Skirtingi siurbimo lygiai leidžia valdyti galią, tačiau triukšmo fonas vis tiek išlieka, todėl dirbantiems iš namų tai gali tapti realia problema.

    Dar vienas mažiau aptariamas aspektas yra šluostės džiovinimas po plovimo. Procesas gali trukti kelias valandas, o stotis tuo metu skleidžia tylų, bet nuolatinį garsą, todėl svarbu apgalvoti ne tik kur stovės įrenginys, bet ir ar ta vieta netaps kasdieniu dirgikliu.

    „Valymas beveik nereikalauja įsitraukimo, bet stotis ir džiovinimas reiškia, kad namuose atsiranda dar vienas nuolat veikiantis prietaisas“, – sakė apžvalgininkė.

    Gyvūnai namuose ir smulkios šiukšlės

    Namai su gyvūnais robotams tampa rimtu išbandymu: plaukai, kraikas ar smulkūs grūdeliai gali būti išnešiojami ir ne visada surenkami idealiai. Bandymo metu robotai atpažino vietas, kur reikia didesnės galios, tačiau po valymo vis tiek likdavo pavienių smulkių dalelių.

    Kilimams ir lengvai judantiems kilimėliams taip pat reikia dėmesio, nes robotas gali juos užkabinti ar į juos įsipainioti. Tai nėra vien konkretaus gamintojo problema, o bendra robotų siurblių realybė, ypač kai namuose daug tekstilės ir laisvų kraštų.

    Programėlė ir ryšys: patogumas su išlygomis

    Valdymo programėlė suteikia daug nustatymų: zonos, kambariai, intensyvumas, automatiniai ciklai, stoties funkcijos, taip pat pranešimai apie priežiūrą. Vis dėlto bandymo metu pasitaikė nesklandumų su maršruto koregavimu ir realaus laiko sekimu, o dalis funkcijų kurį laiką buvo žymimos kaip bandomosios.

    Ryšio stabilumas priklauso ir nuo namų tinklo: dažnai reikalingas 2,4 GHz „WiFi“, o kai kuriuose maršrutizatoriuose gali tekti atskirti dažnių juostas ar keisti automatinio balansavimo nustatymus. Kraštutiniu atveju problemos sprendimas gali baigtis gamyklinių nustatymų atkūrimu, o tai reiškia prarastą žemėlapį ir sukonfigūruotus ciklus.

    Kaina ir kam tai iš tikrųjų apsimoka

    Gamintojo nurodomos kainos Lenkijos rinkoje siekia apie 460 eurų už „iRobot“ „Roomba Plus 575 Combo“ ir apie 830 eurų už „iRobot“ „Roomba Max 775 Combo“. Tai brangus pirkinys, todėl prieš sprendžiant verta įvertinti ne tik funkcijų sąrašą, bet ir būsto planą, kilimų kiekį, gyvūnų buvimą bei vietą, kur stovės stotis.

    Bendras verdiktas paprastas: tai labai patogus sprendimas užimtiems žmonėms, kurie nori švaresnių grindų be kasdienio darbo. Tačiau jei namuose daug ankštų vietų, dirbate iš namų ir jus erzina foninis garsas, arba tikitės idealaus rezultato su smulkiomis šiukšlėmis, lūkesčius teks koreguoti.

  • „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    Ukrainos elitinio pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka per Ukrainoje vykusią konferenciją YES perspėjo dėl galimo Rusijos taktikos pokyčio rudenį. Pasak jo, nors Rusija turi didelę persvarą, vasaros kampanijoje jai nepavyko įgyvendinti dalies strateginių tikslų ir iki šiol neužimtas Dobropilio miestas Donecko srityje.

    Vadas akcentavo, kad artėjant rudeniui rusai gali pereiti prie masinių šturmų, plačiau naudodami šarvuotąją techniką. Toks scenarijus, jo teigimu, būtų kitoks nei ankstesnėse kampanijose, nes į frontą atvyksta daugiau atnaujintų tankų, o puolimai gali tapti intensyvesni ir geriau koordinuoti.

    Tankai su aktyvia apsauga

    Prokopenka teigė, kad Rusija spartina tankų modernizavimą, diegdama aktyvios apsaugos sistemas. Tokios sistemos skirtos sumažinti pataikymo tikimybę nuo valdomų prieštankinių raketų, prieštankinių granatų ir bepiločių orlaivių, kurie šiame kare tapo vienu svarbiausių ginklų.

    Kaip pavyzdį jis minėjo aktyvios apsaugos sprendimus, siejamus su „Arena-M“ tipo sistema, kuri gali aptikti artėjantį taikinį ir jį perimti specialiais priešsviediniais dar iki smūgio į tanką. Ukrainos vertinimu, mūšio lauke tokios priemonės gali padidinti ekipažų išgyvenamumą ir priversti Ukrainos pajėgas naudoti daugiau priemonių vienam taikiniui neutralizuoti.

    Dobropilio kryptis ir rudens rizikos

    Pasak „Azov“ vado, Rusijos 51-oji, 41-oji ir 8-oji jungtinių pajėgų armijos gali ruoštis rudeninei operacijai Dobropilio kryptimi. Miestas laikomas svarbiu logistikos ir operaciniu tašku, todėl jo kontrolė suteiktų Rusijai palankesnes sąlygas spaudimui Donecko srityje didinti.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina ruošiasi gynybai ir sieks išlaikyti pozicijas, tačiau priešo šarvuotos technikos apsauga gali apsunkinti ankstesnes sėkmingas taktikas. Prokopenkos vertinimu, tai gali tapti vienu iš veiksnių, galinčių keisti kovos dinamiką fronte, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai priklauso nuo dronų panaudojimo.

    „Rudenį rusai gali bandyti masiškai šturmuoti su šarvuota technika, o atnaujinta tankų apsauga gynybai bus rimtesnis iššūkis“, – sakė Denysas Prokopenka.