CP v2

Blog

  • Viena klaida sustabdė visą Vokietijos geležinkelį: „Deutsche Bahn“ aiškina, kas nutiko

    Viena klaida sustabdė visą Vokietijos geležinkelį: „Deutsche Bahn“ aiškina, kas nutiko

    Vokietijoje vėlų vakarą sutriko geležinkelių eismas: visoje šalyje trumpam buvo sustabdyti ir tolimojo susisiekimo, ir regioniniai traukiniai. Vežėjas „Deutsche Bahn“ pranešė, kad sprendimas stabdyti eismą buvo priimtas dėl saugumo, nes sutriko pagrindinė ryšio grandis, reikalinga eismo valdymui.

    Sutrikimas buvo susijęs su GSM-R sistema – specializuotu skaitmeniniu geležinkelių ryšiu, naudojamu ryšiui tarp mašinistų ir dispečerių, taip pat signalizacijos ir eismo organizavimo procedūroms. Dingus patikimam ryšiui, geležinkelio taisyklės numato atsargumo režimą, todėl dalis sąstatų sustojo artimiausiose stotyse, o kai kurie – ir atvirose atkarpose.

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, labiausiai tikėtina paralyžiaus priežastis buvo netinkamas programinės įrangos atnaujinimas, paveikęs GSM-R veikimą. Tokios situacijos geležinkeliuose laikomos ypač jautriomis, nes ryšys yra vienas svarbiausių saugaus eismo elementų, ypač intensyvaus grafiko ir didelių mazgų ruožuose.

    Eismas pradėtas atnaujinti dar naktį, tačiau sutrikimo pasekmės tęsėsi ir vėliau: keleiviai susidūrė su vėlavimais, o dalis reisų buvo atšaukta. „Deutsche Bahn“ nurodė, kad tam tikrais atvejais keleiviams buvo siūlomos alternatyvos, įskaitant kelionės tęsimą kitomis priemonėmis ar pagalbą, kai dėl sutrikimo kelionė užsitęsė.

    Incidentas dar kartą parodė, kokia svarbi geležinkelių skaitmeninė infrastruktūra ir jos atsparumas. Europoje vis plačiau diegiami ryšio ir eismo valdymo sprendimai, o GSM-R laikomas pereinamuoju standartu iki FRMCS – naujos kartos geležinkelių mobiliojo ryšio sistemos, kuri ilgainiui turėtų remtis 5G technologijomis ir suteikti didesnį patikimumą bei kibernetinį saugumą.

    GSM-R diegimas aktualus ir regione: sistema naudojama siekiant užtikrinti stabilesnį ryšį, automatizuoti procesus ir sudaryti prielaidas didesniems traukinių greičiams ten, kur tai leidžia infrastruktūra. Tačiau šis atvejis Vokietijoje primena, kad modernizacija turi apimti ne tik naujų sprendimų diegimą, bet ir griežtą atnaujinimų kontrolę, testavimą bei atsarginių scenarijų parengtį.

  • Kinijos erdvėlaivis Shenlong orbitoje paleido mįslingą objektą – sujudo JAV kariškiai

    Kinijos erdvėlaivis Shenlong orbitoje paleido mįslingą objektą – sujudo JAV kariškiai

    Kinijos daugkartinio naudojimo kosminis lėktuvas Shenlong, jau kelis mėnesius vykdantis naują misiją orbitoje, netikėtai atsidūrė dėmesio centre. Netoli aparato buvo užfiksuotas mįslingas objektas, kurį stebėtojai sieja su paties kosminio lėktuvo veikla.

    Objektas aptiktas apie 02:30 koordinuoto pasaulinio laiko. Vėlesnė analizė leido daryti prielaidą, kad jis greičiausiai buvo paleistas iš Shenlong krovinių skyriaus, o ne atsirado kaip atsitiktinė nuolauža.

    „Ši veikla atitinka ankstesnėse misijose fiksuotus subpalydovinius veiksmus“, – teigė „LeoLabs“ atstovai, vertinę radaro ir orbitos duomenis.

    Įvykis greitai patraukė ir JAV institucijų dėmesį. Kosmoso stebėtojai pranešė, kad objektas jau įtrauktas į katalogus, kuriuos naudoja JAV Kosminės pajėgos, atsakingos už orbitos situacijos stebėseną ir galimų grėsmių vertinimą.

    JAV Kosminės pajėgos įkurtos 2019 metais, o viena jų užduočių yra sekti objektus orbitoje ir padėti užtikrinti, kad kosminė infrastruktūra būtų apsaugota nuo tyčinių ar netyčinių incidentų. Pastaraisiais metais orbitoje sparčiai daugėja tiek civilinių, tiek karinių aparatų, todėl auga ir rizika dėl susidūrimų bei neaiškios kilmės objektų.

    Shenlong, kurio pavadinimas dažnai verčiamas kaip dieviškasis drakonas, yra nedidelis daugkartinio naudojimo kosminis lėktuvas. Jis į orbitą iškeliamas raketa, o grįžta į Žemę panašiu principu kaip ankstesni erdvėlaiviai su aerodinaminiu nusileidimu.

    Kinija apie šio aparato misijas pateikia mažai viešos informacijos, o techninės detalės dažniausiai lieka įslaptintos. Oficialiai pabrėžiama, kad bandymai skirti technologijoms tikrinti ir nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų.

    Tokie paleidimai orbitoje dažniausiai siejami su mažų palydovų, bandymo įrangos ar kitų krovinių išleidimu. Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad subpalydovai gali būti naudojami ir stebėjimui, ryšio eksperimentams ar sudėtingesnėms manevravimo technologijoms testuoti, todėl kiekvienas naujas atvejis iškart tampa tarptautinių stebėtojų diskusijų objektu.

    Ne pirmą kartą fiksuojama, kad Shenlong misijų metu orbitoje pasirodo papildomi objektai. Ankstesniais metais taip pat buvo pastebėti panašūs atvejai, o dalis ekspertų tuomet svarstė, ar tai buvo subpalydovas, ar į kosmosą patekusios techninės detalės.

  • „Meta“ pristatė „Meta Glasses“: subtilus dizainas, DI asistentas ir kaina nuo 280 eurų

    „Meta“ pristatė „Meta Glasses“: subtilus dizainas, DI asistentas ir kaina nuo 280 eurų

    „Meta“ pristatė naują išmaniųjų akinių liniją „Meta Glasses“, kurią kuria kartu su „EssilorLuxottica“. Bendrovė akcentuoja ne tik stilių, bet ir kasdienį naudojimą: nuo balso valdymo iki fotografavimo bei vaizdo įrašymo be rankų. Pradinė kaina siekia apie 280 eurų.

    Naujoji serija orientuota į patogumą ir individualų pritaikymą. Gamintojas nurodo reguliuojamas noseles keliais lygiais, reguliuojamus lankelius ir lankstus vyrį, kad akiniai geriau tiktų skirtingoms veido formoms. Taip pat siūloma plati rėmelių ir spalvų gama bei kelių tipų lęšiai.

    Didžiausias akcentas yra integruotas DI asistentas „Meta AI“, pasiekiamas per specialų veiksmo mygtuką. Akiniai sukurti taip, kad padėtų kasdienėse situacijose: greitai atsakyti į klausimus, padėti planuoti dieną ar suteikti informaciją pagal tai, ką mato vartotojas. „Meta“ teigia, kad taip siekia natūralesnio, kontekstą suprantančio asistento.

    „Akiniai yra viena įdomiausių asmeninių įrenginių kategorijų, nes leidžia patirti visos dienos asistento pagalbą iš jūsų perspektyvos“, – teigiama „Meta“ pranešime.

    Garsui naudojami atviros konstrukcijos garsiakalbiai, kurie leidžia klausytis turinio neuždengiant ausų ir išlaikyti aplinkos girdimumą. Skambučiams ir balso komandoms skirta kelių mikrofonų sistema, kuri, pasak gamintojo, padeda aiškiau perduoti balsą triukšmingoje aplinkoje.

    Akiniai taip pat skirti turinio fiksavimui: nuotraukas ir vaizdo įrašus galima įrašyti be rankų, o privatumo valdymas paliktas nustatymuose. „Meta“ pabrėžia, kad sprendimuose numatytos priemonės, skirtos apsaugoti ir patį naudotoją, ir aplinkinius, kai fiksuojamas vaizdas.

    Gamintojo teigimu, vienu įkrovimu akiniai veikia kiek ilgiau nei 8 valandas, o komplekte esantis įkrovimo dėklas suteikia papildomą rezervą kelionėms. Taip pat pristatytas atskiras įkrovimo stovas, suderinamas su dalimi ankstesnių šios kategorijos „Meta“ akinių.

    „Meta“ nurodo, kad kai kurios „Meta AI“ funkcijos plečiamos ir į ankstesnius bendrovės išmaniųjų akinių modelius tam tikrose rinkose. Tarp naujų programinių galimybių minimos išmanesnės paieškos užklausos, geresnis vaizdo supratimas bei patobulintas kasdienių užduočių valdymas. Taip pat kalbama apie navigacijos ir automatizuoto fotografavimo funkcijų plėtrą.

    Tiesioginio vertimo funkcijai plečiama kalbų pasiūla, tačiau ne visos kalbos prieinamos kiekvienoje rinkoje. „Meta“ aiškina, kad išmaniųjų akinių funkcijų prieinamumas priklauso nuo šalies, kalbos ir vietos teisinių reikalavimų, todėl pasiūla skirtingose valstybėse gali skirtis.

  • Nyderlandai ruošiasi blogiausiam: 7 000 karių pratybos imituoja Ukrainos frontą ir dronus

    Nyderlandai ruošiasi blogiausiam: 7 000 karių pratybos imituoja Ukrainos frontą ir dronus

    Nyderlandų kariuomenė per didžiausias per daugiau nei du dešimtmečius pratybas „Exercise Fighter Lion“ treniruojasi sąlygomis, artimomis Ukrainos fronte matomai realybei. Manevruose dalyvauja beveik 7 000 karių, o pagrindinis dėmesys skiriamas bepiločių grėsmei, elektroniniams trikdžiams ir greitai diegiamiems apsaugos sprendimams.

    Pratybos vyksta dideliuose poligonuose šiaurės Vokietijoje, o scenarijus, nors ir fiktyvus, aiškiai atspindi NATO planavimą. Pagal jį priešininkas, panašus į Rusiją, pradeda puolimą į Vakarų Europą, o Nyderlandų pajėgos turi stabdyti veržimąsi taikydamos realias NATO procedūras.

    Vienas svarbiausių šių metų akcentų – veiksmų perdavimo manevras, kai skirtingi vienetai perima kovą ne stabdydami operaciją, o ją tęsdami. Toks koordinacijos modelis, dažnai vadinamas Forward Passage of Lines, laikomas kritiniu, kai reikia greitai keisti gynybos ir puolimo grandis išlaikant tempą bei ryšį.

    Didžiausias pokytis – ne karių skaičius ar technika, o pati mūšio aplinka. Pratybose nuolat imituojamos dronų atakos ir elektroninės kovos priemonės, kurios trikdo ryšį, navigaciją ir žvalgybą, priversdamos vadus sprendimus priimti greičiau ir su mažiau patikimos informacijos.

    Siekiant kuo tiksliau atkartoti šiuolaikinį mūšio lauką, veikia specialios dronų komandos, imituojančios priešininko veiksmus. Jos naudoja tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius bepiločius, taip sukurdamos nuolatinės stebėsenos ir staigių smūgių riziką, kuri šiandien yra viena didžiausių grėsmių sausumos pajėgoms.

    Pratybų teritorijoje testuojami ir praktiniai sprendimai, atsiradę būtent fronte: kelių atkarpas dengiantys tinklų tuneliai, maskavimo priemonės ir mobilios priedangos, skirtos sumažinti transporto bei pozicijų aptikimą iš oro. Nors tokios priemonės nėra universalus atsakymas, jos gali pailginti reakcijos laiką ir apsunkinti taikinių atpažinimą.

    Lygiagrečiai Nyderlandai plečia mokymąsi naudojant simuliatorius ir nuotolinio valdymo elementus, ypač šarvuotosios technikos įguloms. Tokie metodai leidžia greičiau kartoti scenarijus, mažinti logistines sąnaudas ir treniruotis situacijose, kurias realiame poligone saugiai atkurti būtų sudėtinga.

    „Exercise Fighter Lion“ apima ne tik veiksmus ant žemės: scenarijus integruoja oro erdvę, kibernetinę ir elektromagnetinę aplinką. Šiuolaikiniame kare ryšio trikdymas, signalų slopinimas ir gebėjimas veikti nuolatinės stebėsenos sąlygomis tampa tokie pat svarbūs kaip ir šaudmenys ar šarvai.

    Tokios pratybos atspindi platesnę NATO tendenciją perkelti dėmesį į pamokas, kurias atnešė Rusijos karas prieš Ukrainą. Dronų masiškumas, pigių priemonių efektyvumas ir elektroninės kovos reikšmė keičia mokymų standartus, o kariuomenės vis dažniau siekia nebe analizuoti, o kuo greičiau diegti patikrintas taktikas.

  • Ukrainos komandosai pastebėti su galingu „LRAD“: ką gali šis garsinis įrenginys

    Ukrainos komandosai pastebėti su galingu „LRAD“: ką gali šis garsinis įrenginys

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų pratybų nuotraukose analitikai pastebėjo neįprastą įrangą, sumontuotą ant taktinės transporto priemonės. Pasak karo technologijų apžvalgininkų, tai gali būti ilgo nuotolio akustinis įrenginys „LRAD 1950XL-RT“, skirtas perduoti aiškiai suprantamas balso žinutes dideliais atstumais.

    LRAD trumpinys reiškia Long Range Acoustic Device, arba ilgo nuotolio akustinį įrenginį. Tokie sprendimai paprastai priskiriami nekinetinėms priemonėms, kai tikslas pasiekiamas ne šaudmenimis, o komunikacija, įspėjimu ir kontroliuojamu poveikiu. Praktikoje tai dažniau yra komandos, nurodymai ir perspėjimai, o ne tiesioginis kovinis panaudojimas.

    LRAD technologijos ištakos siejamos su poreikiu saugiai atgrasyti ir įspėti artėjančius laivus bei katerius dar iki situacijai peraugant į ginkluotą incidentą. Po 2000 metais įvykusio JAV karo laivo USS Cole užpuolimo Jemeno uoste išryškėjo spraga, kaip efektyviai komunikuoti su grėsme dideliu atstumu, kai įprasti garsiakalbiai nebeveikia.

    Gamintojai ir viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad didžiausi LRAD šeimos modeliai palankiomis sąlygomis gali transliuoti suprantamą kalbą iki maždaug 5 kilometrų. Triukšmingoje aplinkoje, įskaitant intensyvias karines sąlygas, realus veiksmingas nuotolis paprastai būna mažesnis, tačiau vis tiek gali siekti apie 1 600 metrų.

    Svarbi šių sistemų savybė yra kryptinis veikimas, kai garsas sukoncentruojamas į siaurą pluoštą. Tai leidžia pasiekti konkretų taikinį arba zoną neprarandant tiek energijos į šalis, kiek prarastų įprastas plačiai skleidžiantis garsiakalbis. Tokia kryptinė akustika itin naudinga kontrolės punktuose ar konvojų apsaugoje.

    Diskusijų daugiausia kelia maksimalus garso slėgio lygis: kai kurių modelių specifikacijose minimi rodikliai iki 160 decibelų 1 metro atstumu. Tai reikšmingai viršija žmogaus klausos skausmo slenkstį, todėl net trumpalaikis poveikis netinkamomis sąlygomis gali kelti riziką klausai. Dėl to tokios sistemos paprastai vertinamos ne tik kaip ryšio priemonė, bet ir kaip priemonė priversti reaguoti be fizinės jėgos naudojimo.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad LRAD nėra kuriamas kaip energetinis ginklas, o kaip įspėjimų ir komandų perdavimo sprendimas. Vis dėlto saugumo praktikoje jis dažnai siejamas su minios valdymo ir teritorijos kontrolės scenarijais, todėl jo panaudojimas kelia ir teisinių, ir etinių klausimų, ypač kai kalbama apie poveikį civiliams.

    Jei pratybų nuotraukose matomas įrenginys iš tiesų yra „LRAD 1950XL-RT“, tai būtų vienas pirmųjų viešai dokumentuotų atvejų, kai tokio lygio akustinė sistema naudojama Ukrainos specialiosiose pajėgose. Tokia įranga gali praversti perduodant įspėjimus, koordinuojant veiksmus, raginant pasiduoti ar valdant situacijas kontrolės punktuose, kai operatoriams svarbus saugumas ir atstumas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į dar vieną praktinį aspektą: nuotolinis valdymas iš transporto priemonės vidaus sumažina riziką operatoriams. Šiuolaikinėje karyboje, kur plačiai naudojami dronai, snaiperiai ir nuotolinės ugnies priemonės, net komunikacijos įranga vis dažniau projektuojama taip, kad maksimaliai ribotų tiesioginį kontaktą su grėsme.

  • Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijoje sparčiai populiarėjanti programėlė „mObywatel“ netrukus turėtų sulaukti reikšmingo atnaujinimų paketo. Teisinį kelią naujoms funkcijoms atvėrė Ministrų tarybos priimtas nutarimas, kuris leidžia į programėlę įkelti papildomus dokumentus ir paleisti naujas paslaugas.

    Skaitmeninimo ministerijos pateikta informacija rodo, kad viena pagrindinių krypčių yra naujų dokumentų skaitmeninimas. Tarp planuojamų sprendimų minimi eDiplomai, profesiniai dokumentai ir kiti skaitmeniniai atitikmenys, kurie ilgainiui turėtų sumažinti poreikį nešiotis popierines pažymas.

    Pokyčiai numatyti ir vairuotojams. Planuojama, kad programėlėje atsiras daugiau su vairuotojo statusu susijusios informacijos, pavyzdžiui, duomenys apie bandomąjį laikotarpį ar galiojančius draudimus vairuoti, o tai turėtų palengvinti situacijų tikrinimą kasdienėse situacijose.

    Ministerija taip pat ruošia sprendimus, kurie artina programėlę prie universalaus skaitmeninių paslaugų vartų modelio. Tarp aptariamų idėjų yra skaitmeninis transporto dokumentų valdymas, kai dalis fizinių dokumentų taptų neprivalomi, o pasikeitimų, susijusių su transporto priemone, deklaravimas būtų paprastesnis.

    Dar viena naujovė – skaitmeninis palaikymas, kuris leistų patogiau rinkti parašus kandidatų sąrašams rinkimuose. Tokia funkcija galėtų sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti procesus, tačiau jos įgyvendinimas priklausys nuo techninių ir saugumo reikalavimų, taikomų rinkimų procedūroms.

    Ilgesnėje perspektyvoje numatoma ir registrų integracija, kad gyventojams būtų paprasčiau pasiekti duomenis iš skirtingų valstybinių registrų. Tarp minimų krypčių – patogesnis priėjimas prie duomenų, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir verslo veikla, nors daliai sprendimų prireiks daugiau laiko, kol jie bus įdiegti praktikoje.

    Skaitmeninės tapatybės ir dokumentų programėlės Europoje tampa bendra kryptimi: valstybės siekia, kad svarbiausios paslaugos būtų pasiekiamos telefone, bet kartu didina dėmesį duomenų apsaugai, tapatybės patvirtinimui ir sukčiavimo prevencijai. Todėl „mObywatel“ naujovės bus diegiamos palaipsniui, pirmiausia įvertinus saugumo ir patikimumo reikalavimus.

  • F-15 pilotas prabilo apie dronų spiečių virš Irano: tai atrodė kaip medūza ir nulėmė viską

    F-15 pilotas prabilo apie dronų spiečių virš Irano: tai atrodė kaip medūza ir nulėmė viską

    JAV žvalgybos bendruomenėje dėmesio sulaukė pasakojimas apie incidentą virš Irano, kuriame dalyvavo naikintuvo F-15 pilotas. Pasak tarptautinės žiniasklaidos cituojamų su įvykiu susipažinusių šaltinių, jo liudijimas užfiksuotas oficialiame apklausos raporte.

    Pilotas teigė, kad prieš pat numušimą ore pamatė kelių Irano dronų formaciją, judėjusią neįprastai tiksliai ir sinchroniškai. Jo aprašymas išsiskyrė palyginimu, kad spiečius priminė medūzą, o visa situacija atrodė tarsi ore suformuotas minų laukas.

    Kas iš tiesų galėjo vykti ore?

    Liudijime minėta, kad mažesni dronai galėjo būti išsidėstę po didesniais, taip sukuriant struktūrą, vizualiai panašią į organizmą su ataugomis. Dalis pareigūnų tokį vaizdą vertino atsargiai, nes po katapultavimosi patirtas šokas galėjo paveikti suvokimą.

    Vis dėlto net ir atsargiai vertinamas pasakojimas paskatino diskusiją, ar pilotas galėjo susidurti su dronų spiečiaus technologija, kuri leidžia daugeliui platformų veikti kaip vieningai valdomai sistemai. Šiuolaikinėse kariuomenėse tokios koncepcijos vystomos tam, kad spiečius galėtų keisti formaciją, išsklaidyti riziką ir prisitaikyti prie gynybos priemonių.

    Kodėl dronų spiečiai kelia nerimą?

    Karinės analizės kontekste dronų spiečiai laikomi viena sudėtingiausių grėsmių, nes jie gali perkrauti oro gynybos sistemas ir priversti gynybą eikvoti brangias raketas prieš palyginti pigius taikinius. Net jei atskiri dronai nėra itin pažangūs, masiškumas ir koordinacija gali suteikti taktinį pranašumą.

    Tokiose schemose dažnai aptariami tinklinio ryšio principai, kai dronai dalijasi informacija tarpusavyje ir išlaiko užduotį net praradę dalį ryšio ar atskirus vienetus. Praktikoje tai gali reikšti, kad operatoriui nereikia tiesiogiai valdyti kiekvieno drono, o pakanka nurodyti tikslą ar užduotį.

    Atsargus vertinimas ir platesnis kontekstas

    Šaltinių teigimu, tyrėjai apklausose akcentavo poreikį patikrinti, ar pilotas yra tikras dėl to, ką matė. Tokį atsargumą lemia ir tai, kad ekstremaliose situacijose greitis, aukštis, apšvietimas bei priešlėktuvinių priemonių poveikis gali iškraipyti vaizdą.

    Tačiau net jei medūzos palyginimas nėra pažodinis, pati idėja apie koordinuotus dronų spiečius atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai valstybės vis aktyviau investuoja į bepiločių sistemų masiškumą, ryšį ir autonomijos elementus. Karo planuotojams tai reiškia, kad oro gynybos ir elektroninės kovos sprendimai turi būti pritaikyti ne vien pavieniams taikiniams, bet ir dinamiškoms, sparčiai besikeičiančioms grupėms.

  • Traukinių keleiviams – blogos žinios: PKP Intercity riboja greitį šimtams vagonų

    Traukinių keleiviams – blogos žinios: PKP Intercity riboja greitį šimtams vagonų

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity nusprendė sumažinti dalies vagonų maksimalų greitį po incidento, kai viename reise buvo fiksuota trūkusi ratlankio detalė. Sprendimas reiškia, kad dalis sąstatų nebegalės važiuoti taip greitai, kaip planuota iki šiol.

    Incidentas įvyko balandžio pabaigoje traukinyje, važiavusiame maršrutu iš Lodzės į Gdynę. Po papildomų patikrų vežėjas pritaikė laikinus ribojimus vagonams su ratų konstrukcija, kurioje naudojami apkaustyti ratai, o vėliau ėmė svarstyti ir nuolatinį greičio mažinimą.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, pokyčiai palies apie 680 eksploatuojamų vagonų su 4ANcS tipo važiuoklėmis. Iš viso PKP Intercity turi daugiau kaip 850 vagonų su tokio tipo ratų sprendiniais, tačiau ribojimai taikomi ne visiems vienetams.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: jei sąstate yra bent vienas vagonas su mažesniu leistinu greičiu, visas traukinys privalo važiuoti pagal „lėčiausią“ grandį. Dėl to realūs kelionės laikai gali ilgėti, o dalies reisų punktualumui išaugs rizika, ypač intensyviausiu vasaros sezonu.

    Šiemet vasarai vežėjas buvo paruošęs apie 1 650 vagonų, tad maždaug 680 vienetų sudaro reikšmingą parko dalį. Skaičiuojant proporciją, tai yra apie 36 proc. planuoto vagonų skaičiaus, todėl sprendimas gali paveikti nemažą dalį maršrutų, kuriuose įprastai eksploatuojami 160 kilometrų per valandą greičio vagonai.

    Numatoma, kad daliai vagonų maksimalus greitis gali būti sumažintas iki 150 kilometrų per valandą, o vagonams su kitokio tipo važiuoklėmis ir toliau būtų leidžiama važiuoti iki 160 kilometrų per valandą. Galutinės taisyklės turėtų įsigalioti po to, kai bus patvirtinta tyrimo ir bandymų ataskaita, rengiama Instytut Kolejnictwa.

    Keleiviams tai greičiausiai reikš daugiau tvarkaraščio „atsargų“ ir galimų perplanavimų, nes geležinkelio operatoriai tokiais atvejais dažniausiai koreguoja riedmenų paskirstymą, kad ribojami vagonai kuo rečiau patektų į greičiausius reisus. Vis dėlto, kol parkas eksploatuojamas mišrus, pavieniai apribojimai gali turėti poveikį ir tolimesniems reisams, nes vagonai per dieną dirba keliuose maršrutuose.

  • Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įranga, kuri, pasak jo, buvo naudojama Rusijos dronams valdyti, po savaitės nustojo veikti. Tai įvyko po to, kai Kyjivas viešai pareikalavo per nustatytą terminą išjungti arba pašalinti įrenginius netoli Ukrainos sienos.

    Pasak V. Zelenskio, ultimatumą Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai jis paskelbė birželio 19 dieną, suteikdamas 7 dienas veiksmams. Ukrainos vadovas nurodė, kad kalbama apie ryšio retransliatorius Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina.

    „Nereikia jokių perteklinių žodžių. Jo teritorijoje stovi įranga, kuria nukreipiami smūgiai prieš Ukrainos civilius. Tegul ją pašalina arba išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas tvirtino, kad tokia infrastruktūra leidžia Rusijai tiksliau vykdyti dronų atakas prieš šiaurinius Ukrainos regionus, net ir ten, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai. Jo teigimu, tai didina grėsmę civiliams ir kritinei infrastruktūrai, todėl Kyjivas esą būtų svarstęs priemones šiai rizikai neutralizuoti.

    V. Zelenskis taip pat akcentavo platesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos karo logistikoje. Jo vertinimu, Minskas išlieka svarbus tiekimo kanalas, ypač degalų ir kitų resursų srityse, todėl bet kokie sprendimai riboti paramą Maskvai tiesiogiai veiktų Rusijos gebėjimus tęsti karą.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kad Baltarusijos teritorija, nors formaliai nedalyvauja karo veiksmuose, yra jautrus veiksnys Ukrainos saugumui. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios ne kartą naudojosi Baltarusija kaip karinės infrastruktūros ir dislokavimo erdve, o Kyjivas nuolat pabrėžia, kad bet koks tokios veiklos suaktyvėjimas bus atidžiai stebimas.

    Kol kas nebuvo pateikta išsamių nepriklausomų patvirtinimų, ar įranga buvo tik laikinai išjungta, ar demontuota. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina stebės situaciją ir vertins, ar pokyčiai yra ilgalaikiai.

  • Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkija stiprina bepiločių pajėgumus ir įsigyja neįprastos išvaizdos V-BAT bepiločių orlaivių sistemą iš JAV bendrovės „Shield AI“. Šie vertikalaus kilimo ir nusileidimo dronai, dar žinomi kaip MQ-35, bus perduoti Lenkijos kariniam jūrų laivynui operacijoms Baltijos jūroje.

    Sandorį pasirašė Lenkijos Ginkluotės agentūra, o pagrindinė naujų sistemų užduotis bus žvalgyba ir jūrinės situacijos stebėsena. Lenkijos pusė akcentuoja, kad praktinis poreikis siejamas su padidėjusiu dėmesiu Rusijos laivų aktyvumui regione ir platesnėmis hibridinėmis grėsmėmis.

    Kam skirtas V-BAT?

    V-BAT sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, kai tradiciniai dronai susiduria su ribojimais. Gamintojas nurodo atsparumą elektroniniams trikdžiams ir galimybę veikti aplinkoje, kur apribotas GPS signalas ar ryšys, taip pat prastesniu oru ir esant sudėtingai jūros būklei.

    Dėl vertikalaus kilimo ir nusileidimo šiam dronui nereikia ilgo tako, todėl jis gali būti dislokuojamas ten, kur infrastruktūra ribota, pavyzdžiui, nuo laivų denių ar mažų aikštelių pakrantėje. Toks lankstumas ypač svarbus jūriniuose scenarijuose, kai sprendimus lemia oro sąlygos ir greitas reagavimo laikas.

    Dėmesys kritinei infrastruktūrai

    Lenkijos karinis jūrų laivynas V-BAT planuoja naudoti ne tik žvalgybai, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugos užduotims. Baltijos jūroje vis dažniau akcentuojama povandeninių kabelių, dujotiekių ir energetinių jungčių stebėsena, nes šie objektai laikomi jautriausiais taikiniais diversijoms.

    Lenkų kariškiai ir ekspertai V-BAT dėl silueto neretai vadina šikšnosparniais, pabrėždami jo gebėjimą dirbti sudėtingoje jūrinėje aplinkoje. Tokie bepiločiai sprendimai tampa svarbia jūrų stebėsenos grandimi, kai siekiama nuolat matyti situaciją didelėse akvatorijose ir greitai tikslinti informaciją.

    Platesnė tendencija NATO regione

    V-BAT pirkimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys sparčiai plečia bepiločių platformų panaudojimą jūroje. Praktika rodo, kad bepilotės sistemos leidžia pigiau ir ilgiau vykdyti žvalgybą, mažinant riziką įguloms ir išplečiant stebėsenos aprėptį.

    „Shield AI“ taip pat viešai signalizuoja apie ilgalaikį interesą Lenkijoje, įskaitant galimą aptarnavimo kompetencijų plėtrą. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip būdas trumpinti remontų terminus ir didinti parengtį, ypač kai sistemos planuojamos naudoti intensyviai ir arti potencialių įtampos taškų.