Blog

  • Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Prasideda istorinės salės atnaujinimas

    Paryžiuje pradėti vienos žymiausių miesto pasirodymų erdvių, Cirque d’Hiver, renovacijos darbai. Pastatas duris atvėrė 1852 metais, o dabar siekiama kuo tiksliau atkurti pirminę jo išvaizdą ir dekorą.

    Pirmasis etapas startavo šią savaitę ir apima maždaug dvidešimties Antrosios Prancūzijos imperijos laikotarpio dekoratyvinių freskų restauravimą. Jos įrengtos virš žiūrovų vietų ir laikomos vienu svarbiausių interjero akcentų.

    „Dirbame etapais: viską nuimame, apžiūrime objektą ir atliekame įvertinimą tiek saugos, tiek bendros būklės prasme: ar pažeista, stipriai pažeista, ar galima išsaugoti, ar jau nebeįmanoma“, – sakė už darbus atsakingas architektas ir inžinierius Stéphane Millet.

    Sudėtingiausia dalis – nuėmimas

    Specialistų teigimu, didžiausias iššūkis yra atsargiai nuimti tapybą nepažeidžiant senos medžiagos. Freskų pagrindas per dešimtmečius tapo standesnis, o deformacijas sustiprino drėgmės poveikis.

    Virš dekorų esantys langai, anot projekto vadovo, ilgą laiką kėlė riziką dėl pratekėjimų ir kondensato, kuris galėjo tekėti žemyn ir ardyti paviršių. Dėl to restauratoriai privalo dirbti itin lėtai ir kontroliuojamai.

    „Esminė ir sunkiausia dalis yra nuėmimas. Drobė per laiką įgijo standumo, o iškraipymų atsirado todėl, kad viršuje yra langai ir buvo pratekėjimų bei nekontroliuoto kondensato, kuris pažeidė kūrinį“, – sakė Stéphane Millet.

    Komanda planuoja freskas padengti apsaugine plėvele, kuri turėtų suminkštinti pagrindą ir leisti dekorą nuleisti vientisu gabalu virš žiūrovų vietų. Teigiama, kad ši priemonė lengvai pašalinama ir nedaro žalos kūriniams.

    „Tuomet jas siųsime į restauravimo dirbtuves, kur apsauginė plėvelė bus nuimta ir prasidės itin sudėtingas atkūrimo procesas, nes jau matome, kad kai kuriose vietose anksčiau būta retušavimo“, – sakė Stéphane Millet.

    Ką dar žadama atnaujinti?

    Restauravimo etapui, susijusiam su freskomis, numatoma skirti nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių. Projekto vadovas pabrėžia, kad tikslas yra sugrąžinti vaizdą, kuris būtų beveik visiškai ištikimas istoriniam originalui.

    Vėliau darbai apims žiūrovų vietų atnaujinimą ir vitražų sugrąžinimą į angas virš freskų, kad interjeras atgautų pirminį šviesos ir spalvų efektą. Taip pat planuojama restauruoti polichrominę drobę, dengiančią lubas.

    Ši platesnė renovacijos dalis, kaip nurodoma projekto aprašuose, gali tęstis šešerius–septynerius metus ir būtų vykdoma vasaromis, kad kuo mažiau trikdytų Cirque d’Hiver renginių programą. Projekto vertė siekia kelis milijonus eurų, o iniciatyvą vykdo Bouglione šeima, valdanti areną beveik šimtmetį.

    Pranešama, kad darbams taip pat pritaria kultūros paveldo priežiūroje dalyvaujančios regioninės institucijos ir Île-de-France regiono valdžia. Tokia partnerystė dažnai laikoma būtina, kai atnaujinami istoriniai objektai, kurių vertė svarbi ne tik renginių rinkai, bet ir miesto kultūriniam identitetui.

  • Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijos šiaurės vakaruose, prie Šiaurės jūros esančioje Nordholco karinio jūrų laivyno aviacijos bazėje, statybų darbai baigėsi netikėtu radiniu. Darbininkai smėlyje aptiko beveik nepažeistą Antrojo pasaulinio karo laikų šturmo pabūklą StuG III, kuris po žeme išgulėjo apie 80 metų.

    Vokietijos Federalinė nekilnojamojo turto agentūra nurodo, kad tokiose vietose dažniausiai randamos tik pavienės metalo dalys ar transporto priemonių fragmentai. Šį kartą aptiktas beveik visas 29 tonų sveriantis kovos aparatas, todėl radinys laikomas itin retu ir svarbiu karo istorijos liudijimu.

    Kas yra StuG III?

    StuG III buvo vienas masiškiausiai gamintų Vokietijos vermachto vikšrinių kovos vienetų. Skirtingai nei klasikiniai tankai, šis šturmo pabūklas neturėjo besisukančio bokštelio, o pabūklas buvo įtvirtintas korpuse ir šaudė į priekį, todėl taikymui reikėdavo manevruoti visu korpusu.

    Istoriniuose šaltiniuose akcentuojama, kad StuG III buvo vertinamas dėl palyginti paprastos konstrukcijos ir efektyvumo kovojant su priešo šarvuota technika. Gamyba tęsėsi iki pat paskutinių karo savaičių ir, kaip nurodoma, galutinai nutrūko 1945 metų balandį.

    Radinyje identifikuotos detalės leidžia manyti, kad jis priklausė Nordholce dislokuotai brigadai, kuri daugiausia buvo siunčiama į operacijas Prancūzijoje. Vis dėlto specialistai kol kas negali galutinai įrodyti, ar būtent šis konkretus vienetas buvo panaudotas kovose ten.

    Įspūdis viduje ir karo pėdsakai

    Archeologas Andreasas Hüseris, apžiūrėjęs techniką, teigė, kad vidų pavyko atverti be didesnių sunkumų. Pasak jo, išlikusios svarbios vidaus dalys, įskaitant vairuotojo vietą ir pabūklo tvirtinimo elementus.

    „Vaizdas viduje labai įspūdingas. Ten tikrai klaustrofobiškai ankšta“, – sakė Andreasas Hüseris.

    StuG III įgulą sudarydavo keturi kariai: vairuotojas priekyje, pabūklo valdytojas, vadas, koordinuodavęs veiksmus ir duodavęs komandą šaudyti, bei užtaisymo pareigas atlikdavęs ketvirtasis įgulos narys. Toks išdėstymas padėdavo pasiekti greitą šaudymo ritmą, tačiau darbas viduje buvo itin suvaržytas.

    Ekspertai atkreipė dėmesį ir į ant vamzdžio matomas baltas žymes. Archeologų vertinimu, tokie žymėjimai galėjo būti siejami su sunaikintos priešo technikos apskaita, nors vienareikšmiai patvirtinti kiekvienos žymės reikšmę sudėtinga.

    Kodėl išliko taip gerai?

    Vienas svarbiausių šio radinio aspektų – išskirtinė būklė. Skelbiama, kad kovos mašina gulėjo sausesniame smėlyje, ties pylimo pakraščiu, todėl korozija vyko lėčiau nei drėgnoje dirvoje, o kai kurios dalys liko stebėtinai mažai pažeistos.

    Vietomis dar matyti originalių maskuojamųjų dažų pėdsakų, o važiuoklės elementai, anot specialistų, atrodo beveik nesuniokoti, nors technika po žeme praleido kelis dešimtmečius. Kartu kasinėjimų metu aptikta ir amunicijos likučių bei smulkių granatų skeveldrų.

    Archeologai neatmeta, kad po karo technika galėjo būti užkasta sąjungininkų, kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją ir neutralizuoti galimus pavojus. Tokia praktika po karo įvairiose Europos vietose nebuvo reta, ypač buvusiose karinėse bazėse.

    Planuojama, kad rugpjūtį radinys bus pervežtas į Munsterį Liuneburgo girių regione, kur specialistai imsis stabilizavimo ir restauravimo darbų. Vėliau StuG III turėtų būti perduotas Bundesvero karo istorijos muziejui Drezdene, kur jį ketinama eksponuoti visuomenei.

  • „Rock in Rio“ 2026 Lisabonoje sutraukė per 200 000 lankytojų: kodėl gyvi koncertai vis dar laimi

    „Rock in Rio“ 2026 Lisabonoje sutraukė per 200 000 lankytojų: kodėl gyvi koncertai vis dar laimi

    Festivalis grįžo į Lisaboną

    Lisabonoje įvyko 11-oji „Rock in Rio“ laida, o per atidarymo savaitgalį festivalis pritraukė daugiau nei 200 000 lankytojų. Organizatoriai skelbė, kad į renginį atvyko žmonės iš 125 šalių, o tai dar kartą patvirtino festivalio tarptautiškumą.

    Šių metų renginys vyko Parque Papa Francisco erdvėje, kuri pastaraisiais metais tapo pagrindine „Rock in Rio Lisboa“ namų vieta. Nors muzika šiandien pasiekiama telefone ir per transliavimo platformas, minios prie scenų rodo, kad gyvo pasirodymo poreikis niekur nedingo.

    Kodėl transliacijos nepakeičia scenos?

    Kalbinti festivalio lankytojai pabrėžė, kad koncertą stebėti namuose ir būti minioje yra du visiškai skirtingi dalykai. Anot jų, gyvas garsas, bendras dainavimas ir emocija vietoje sukuria patirtį, kurios ekranas neatkuria.

    Vienas iš lankytojų Pedro Paiva teigė, kad buvimas tarp žmonių ir šokis minioje yra esminė koncerto dalis, kurios namuose nepatirsi. Jis taip pat pastebėjo, kad socialiniai tinklai dažnai sustiprina jausmą, jog praleidi įvykį, todėl noras atvykti į koncertą tik auga.

    Kita lankytoja Inês Pestana akcentavo, kad transliacijos ir socialiniai tinklai labiau skatina norą eiti į festivalį, nei jį slopina. Pasak jos, turinys internete veikia kaip priminimas ir reklama, o ne kaip pakaitalas.

    Ne tik muzika: patirtis ir bendruomenė

    Festivalis daugeliui tapo ne vien koncertų programa, bet ir susitikimų vieta skirtingoms kartoms. Lankytojai čia derina muziką su pramogomis, interaktyviomis veiklomis ir įvairiu maisto pasirinkimu, todėl renginys vis dažniau suvokiamas kaip visos dienos patirtis.

    Inês Vieira sakė, kad stipriausia emocija kyla tada, kai minia kartu dainuoja mėgstamas dainas. Jos teigimu, jausmas toks, lyg visi aplink būtų „to paties grojaraščio“ žmonės, o bendras ritmas sukuria kolektyvinę energiją.

    Įvertinimai ir artėjantis savaitgalis

    Rinkos tyrimų bendrovės „Marktest“ atliktas vertinimas parodė, kad lankytojai bendrai patirčiai skyrė vidutiniškai 8 balus iš 10. Festivalio vadovė Roberta Medina pabrėžė, kad šis įvertinimas siejamas su stiprėjančia programa, didesniu pramogų kiekiu ir gerinama infrastruktūra.

    „Ši laida įtvirtina Parque Tejo ir Parque Papa Francisco kaip naujųjų „Rock in Rio Lisboa“ namus, o žiūrovų pripažinimas rodo, kad paslaugų ir patirties kokybės kėlimas buvo pastebėtas“, – sakė Roberta Medina.

    Pirmoji festivalio diena buvo skirta popmuzikai, o antroji labiau orientuota į roką ir gitarinį skambesį. „Rock in Rio“ į Lisaboną sugrįžta dar vienam savaitgaliui, kuriame numatyti pasirodymai nuo klasikinio roko iki šiuolaikinio hiphopo ir pop scenos.

  • Tailando žvaigždė, vadinta „Michaelo Jacksono“ kopija, dėl mirtinos avarijos kalėjime 2 metus

    Tailando žvaigždė, vadinta „Michaelo Jacksono“ kopija, dėl mirtinos avarijos kalėjime 2 metus

    Bangkoko baudžiamasis teismas dvejiems metams įkalino Tailando popmuzikos atlikėją Manasawiną Nantaseną, geriau žinomą sceniniu vardu Tik Shiro. Jam skirta bausmė už vairavimą apsvaigus, sukėlusį dviejų žmonių žūtį, pranešė tarptautinės naujienų agentūros.

    Atlikėjas Tailande ilgą laiką buvo lyginamas su Michaelu Jacksonu dėl fedoros skrybėlės, sceninio įvaizdžio ir į „moonwalk“ panašių šokio judesių. Didžiausio populiarumo jis sulaukė praėjusio amžiaus pabaigoje, o jo karjera tęsėsi ir vėliau.

    Bylos duomenimis, 2024 metų spalį 64 metų vyras automobiliu važiavo per tiltą Bankoke ir rėžėsi į sustojusį motociklą. Įvykio metu žuvo 28 metų moteris, o jos 21 metų brolis, nukritęs nuo tilto, vėliau mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.

    Įvykio vietoje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame atlikėjas klūpo ir akivaizdžiai išgyvena, greitai išplito Tailando socialiniuose tinkluose. Tai dar labiau atkreipė visuomenės dėmesį į bylą ir paskatino platesnes diskusijas apie atsakomybę keliuose.

    Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis pats pasidavė pareigūnams ir davė tyrimui naudingus parodymus. Taip pat atsižvelgta į tai, kad jis dalyvavo aukų laidotuvėse ir atlygino žalą nukentėjusiųjų artimiesiems.

    Ši byla išryškino ir seniai aptariamą Tailando kelių saugumo problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, šalis išlieka tarp valstybių, kuriose fiksuojamas vienas didžiausių žūčių keliuose rodiklių, o eismo įvykių pasekmės kasmet pareikalauja tūkstančių gyvybių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skaudžius skaičius lemia keli veiksniai: intensyvus motociklų naudojimas didmiesčiuose, ne visada pakankama kontrolė dėl vairavimo apsvaigus ir nevienodas saugos priemonių laikymasis. Tokiose situacijose rezonansinės bylos dažnai tampa impulsu griežtinti prevencines priemones ir bausmes, tačiau realūs pokyčiai priklauso nuo nuoseklaus vykdymo.

  • Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Europą jau kelias dienas alina užsitęsusi karščio banga, o didžiausias poveikis fiksuojamas Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Valdžios institucijos skelbia įspėjimus, dalis mokyklų uždaromos, kai kurie renginiai atšaukiami, gyventojai raginami vengti nebūtinų kelionių.

    Prancūzijoje birželio pabaigos temperatūros šiemet pasiekė ypač aukštas reikšmes, o tai atsiliepė ir sveikatos rodikliams. Šalies vadovybė viešai priminė apie padidėjusią riziką per kaitrą, ypač kai žmonės ilgiau būna prie vandens telkinių, o miestai susiduria su vadinamuoju šilumos salos efektu.

    Nemokami seansai karščiausiu metu

    Ieškodamas praktinių sprendimų, Paryžiaus 10-ajame rajone veikiantis nepriklausomų kino teatrų tinklas pradėjo iniciatyvą Ciné-clim. Jos esmė paprasta: karščiausiomis dienos valandomis gyventojams siūlomi nemokami popietiniai kino seansai kondicionuojamose salėse.

    Programa vykdoma keliuose kino teatruose, tarp jų L’Archipel, Le Brady ir Le Louxor. Nemokami seansai paprastai rengiami nuo 13 iki 16 valandos, kai mieste dažniausiai fiksuojami aukščiausi temperatūrų pikai.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad pirmenybė teikiama žmonėms, kuriems karštis pavojingiausias. Į šią grupę įtraukiami jaunesni nei 25 metų asmenys, vyresni nei 65 metų gyventojai, nėščiosios ir žmonės, turintys judėjimo sunkumų.

    Bilietai išduodami atvykus į konkretų kino teatrą ir pateikus asmens dokumentą. Tokia tvarka leidžia greitai patikrinti, ar žmogus patenka į prioritetines grupes, ir kartu išlaikyti iniciatyvą kuo paprastesnę, be išankstinių registracijų internetu.

    Miesto priemonės ir platesnis kontekstas

    Paryžiaus savivaldybė šią idėją pristato kaip dalį platesnio karščio valdymo priemonių paketo. Tarp taikomų sprendimų minimos vėsinimosi erdvės, vėsesnė patalpa rotušėje, prižiūrimas maudymasis Canal Saint-Martin kanale bei ilgiau atveriamos žaliosios zonos.

    Tokios priemonės vis dažniau tampa europinių miestų kasdienybe, nes šilumos bangos kartojasi dažniau ir trunka ilgiau. Viešos, kondicionuojamos erdvės per kaitrą laikomos viena efektyviausių trumpalaikių priemonių, padedančių sumažinti perkaitimo riziką ir suteikti gyventojams saugią atokvėpio vietą.

    Tuo metu kituose Prancūzijos miestuose planuojamos ir su kinu susijusios akcijos: šiemet rengiama Semaine du Cinéma, kurios metu bilietai kainuoja apie 5 eurus. Tai papildoma paskata karščio dienomis rinktis vėsesnes, uždaras kultūros erdves.

  • Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett žingsnis prieš DI piktnaudžiavimą

    Australų aktorė ir prodiuserė Cate Blanchett pristatė nemokamą internetinį įrankį, skirtą padėti žmonėms apsaugoti savo tapatybę nuo neteisėto naudojimo DI sistemose. Naujoji platforma pavadinta „Human Consent Registry“ ir, pasak iniciatorių, turėtų suteikti aiškesnę kontrolę dėl asmens duomenų ir atvaizdo panaudojimo.

    Įrankis pristatytas Europos Parlamente Briuselyje vykusiame renginyje, kurį surengė Europos Parlamento narė Eva Maydell. Renginyje taip pat dalyvavo kino režisierius Stevenas Soderberghas.

    „Jūsų tapatybė DI amžiuje tampa jūsų intelektine nuosavybe, todėl kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kaip DI gali ar negali ja naudotis“, – sakė Cate Blanchett.

    Ką leidžia „Human Consent Registry“

    Registras skirtas fiksuoti žmogaus sutikimą arba draudimą DI sistemoms naudoti asmenines ypatybes. Vartotojai gali nurodyti, ar leidžia naudoti vardą, atvaizdą, balsą, judesius ir kitus bruožus, taip pat pasirinkti, ar taikomos papildomos sąlygos.

    Platforma numatyta ne tik individualiems naudotojams, bet ir tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, agentams ar vadybininkams, kurie atstovauja kūrėjus. Organizacija teigia, kad ateityje įrankis turėtų apimti ir kūrybinių darbų, personažų ar prekės ženklų apsaugą, kai kyla rizika, jog jie bus panaudoti generuojant turinį be leidimo.

    Kodėl consent tema aštrėja Europoje

    Diskusijos dėl sutikimo ir autorinių teisių DI kontekste pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių technologijų politikos temų. Sparčiai augant generatyvaus DI galimybėms, daugėja atvejų, kai skaitmeniniai atvaizdai ar balsai atkuriami realistiškai, o auditorijai sunku atskirti, ar žmogus iš tiesų dalyvavo turinio kūrime.

    Europos Sąjungoje šią kryptį papildo ir reguliavimo pokyčiai, susiję su DI skaidrumu bei atsakomybe. Nors teisinė praktika skirtingose šalyse dar formuojasi, kūrėjai vis dažniau ieško techninių priemonių, kurios leistų aiškiai deklaruoti valią ir turėti įrodymą, kad sutikimas nebuvo duotas.

    Blanchett tęsiama kampanija ir Holivudo spaudimas

    „Human Consent Registry“ nėra pirmas Blanchett viešas žingsnis, akcentuojantis kūrėjų teisių apsaugą. Ji anksčiau prisidėjo prie iniciatyvų, raginančių politikus neatsitraukti nuo autorinių teisių apsaugos, kai technologijų bendrovės siekia platesnių išimčių DI mokymui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau menininkų ir atlikėjų viešai kritikuoja neleistiną kūrinių ar įrašų naudojimą DI modelių mokymui. Kartu ryškėja ir kita tendencija: kai kurie žinomi asmenys ima papildomai teisiškai saugoti savo balsą, atvaizdą ar frazes, kad sumažintų galimybes juos atkurti be sutikimo.

    „DI technologijos plečiasi labai sparčiai, iš esmės be pakankamos kontrolės ir reguliavimo. Jei norime, kad žmogus išliktų šių technologijų centre, sutikimas turi būti pirmasis kriterijus“, – teigė Cate Blanchett.

  • Tvora prie Linkolno memorialo baseino ir kova su dumbliais: Donaldo Trumpo versija kursto ginčus

    Tvora prie Linkolno memorialo baseino ir kova su dumbliais: Donaldo Trumpo versija kursto ginčus

    Kas nutiko Vašingtone

    Vašingtone esantis Linkolno memorialo atspindžių baseinas vėl atsidūrė dėmesio centre, kai aplink dalį teritorijos pradėta statyti tvora. Šis sprendimas sutapo su vieša kritika dėl baseine suvešėjusių dumblių ir internete sukėlė naują reakcijų bangą.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad tvora daugelio buvo suprasta kaip bandymas sumažinti fotografavimą bei nepatogių vaizdų plitimą socialiniuose tinkluose. Tuo pat metu viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar problema iš tiesų yra tik estetinė, ar signalizuoja gilesnes priežiūros ir darbų kokybės bėdas.

    Brangus projektas ir žalios spalvos efektas

    JAV žiniasklaidoje aptariama, kad atnaujinimo projektas kainavo apie 13 milijonų eurų, o jo tikslas buvo atnaujinti baseino dangą ir pasiekti ryškesnį vizualinį efektą. Skelbta, kad idėja sieta su artėjančiu JAV 250 metų jubiliejumi.

    Tačiau netrukus po darbų baseino vanduo, vietoj planuotos švaresnės ir mėlynesnės išvaizdos, ėmė žaliuoti dėl dumblių žydėjimo. Papildomos kritikos sulaukė ir pranešimai, kad kai kuriose vietose ėmė luptis danga, o tai dažnai siejama su netinkamu paruošimu, medžiagų parinkimu ar eksploatacinėmis sąlygomis.

    Kaltinimai vandalizmu ir vieša polemika

    Donaldas Trumpas viešai teigė, kad problemų priežastis galėjo būti vandalizmas, nors plačiau cituotuose pasisakymuose nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tyčinį baseino dangos pažeidimą. Tokie pareiškimai akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir tapo politinių ginčų dalimi.

    „Niekas nevandalizuoja atspindžių baseino, o Trumpas tai žino. Tai matomas pavyzdys, kaip atsiranda brangūs projektai, išsipučia kaštai ir paaiškėja prasta darbų kokybė“, – sakė rašytojas Stephenas Kingas, reaguodamas į viešus kaltinimus.

    Kritikai tvirtina, kad dumblių problema, ypač vasaros karščių metu, nėra netikėta: šiluma, maistinės medžiagos vandenyje ir prastesnė cirkuliacija sudaro palankias sąlygas žydėjimui. Dėl to daugeliui kilo klausimas, ar prevencinės priemonės buvo pakankamai įvertintos dar planavimo etape.

    Tvora, Nacionalinė gvardija ir interneto reakcijos

    Pranešta, kad siekiant apriboti patekimą į dalį teritorijos ir sumažinti žmonių srautus prie baseino, pradėta montuoti metalinė tvora. Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų apie griežtesnes saugumo priemones, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, labiau primena bandymą suvaldyti vaizdų sklaidą nei spręsti pačią problemą.

    Internete sprendimas sulaukė pašiepiančių komentarų ir memų: dalis vartotojų tvirtino, kad tvora tapo simboliu, kaip valdžia reaguoja į reputacines krizes. Kiti akcentavo, kad tokie veiksmai tik dar labiau padidina susidomėjimą ir pritraukia daugiau dėmesio, nei būtų sulaukusi pati dumblių problema.

    Kol kas viešai neįvardijama, kiek ilgai tvora liks ir kokių konkrečių veiksmų bus imtasi, kad baseine stabiliai sumažėtų dumblių žydėjimas. Praktikoje tokiose vietose dažniausiai derinamos kelios priemonės: gerinama vandens cirkuliacija, stebimi cheminiai parametrai, ribojamas teršalų patekimas ir pasirenkami saugūs vandens priežiūros metodai, kad sprendimai netaptų trumpalaikiais kosmetiniais pataisymais.

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.

  • Woody Allenas kuria filmą Madride: miestas taps pagrindiniu personažu, o projektą remia savivaldybė

    Woody Allenas kuria filmą Madride: miestas taps pagrindiniu personažu, o projektą remia savivaldybė

    JAV režisierius Woody Allenas ruošiasi naujam filmui, kurio veiksmas vyks Madride, o pats miestas turėtų tapti ne tik fonu, bet ir vienu svarbiausių pasakojimo veikėjų. Filmavimo darbų pradžia planuojama spalio 5 dieną, o siužeto ir aktorių sudėtis kol kas neviešinami.

    Projektas apibūdinamas kaip romantinė komedija su ansambliu personažų, o kūrėjų tikslas yra sukurti filmą, kuriame Madridas būtų atpažįstamas taip pat ryškiai, kaip ankstesniuose W. Alleno darbuose įsimintinos buvo Niujorko, Paryžiaus ar Romos erdvės. Tokia kryptis dera su režisieriaus filmografija, kur miestai dažnai tampa emociniu pasakojimo centru.

    W. Allenas jau yra filmavęs Ispanijoje: Barselonoje sukurtas filmas Vikė Kristina Barselona, o vėliau pasirodė Rifkino festivalis, kurio veiksmas perkeltas į San Sebastianą. Tačiau tai būtų pirmas kartas, kai vienas jo filmų kuriamas Madride.

    „Labai džiaugsiuosi sugrįžęs į Ispaniją. Tai būtų trečias kartas, kai ten filmuoju, ir pirma proga kurti filmą Madride, miestą, kurį visada mylėjau“, – sakė Woody Allenas.

    Reikalavimai: Madridas ir pavadinime

    Pagal su projektu siejamas sąlygas Madridas turi atsirasti ir filmo pavadinime, taip sustiprinant miesto, kaip pagrindinės temos, poziciją rinkodaroje ir tarptautinėje sklaidoje. Kol kas naudojamas darbinis pavadinimas „WASP 2026“, kuris aiškinamas kaip Woody Allen Summer Project trumpinys.

    Filmą planuoja prodiusuoti kelios bendrovės, tarp jų Wanda Visión, Gravier Productions ir 3Six9 Studios. Taip pat numatyta, kad priešprodukcija ir filmavimas vyks tik Madride, o postprodukcijos darbai bus dalijami tarp Madrido ir Niujorko.

    Sutartiniuose įsipareigojimuose akcentuojama, kad ekrane turi aiškiai matytis miesto lokacijos, urbanistiniai peizažai bei architektūrinis ir kultūrinis paveldas. Nurodoma ir konkreti dalis, kad ne mažiau kaip 15 proc. scenų būtų filmuojama lauke, kad žiūrovams miestas būtų lengvai identifikuojamas.

    Savivaldybės parama ir ekonominis efektas

    Madrido savivaldybė projektui skiria 1,5 mln. eurų, tai sudaro 12,5 proc. bendro 12 mln. eurų biudžeto. Toks modelis atspindi vis dažnesnę Europos miestų praktiką, kai kino projektai remiami kaip tarptautinės rinkodaros priemonė.

    Projekto dokumentuose prognozuojama 1 196 tiesioginių ir 2 293 netiesioginių darbo vietų kūrimas. Tikimasi, kad filmavimo laikotarpis suteiks impulsą vietos paslaugoms, įskaitant audiovizualinę infrastruktūrą, transportą, apgyvendinimą, maitinimą ir logistiką.

    Planuojamas ir platinimas tarptautinėse rinkose, festivalinis kelias bei reklaminės veiklos už Ispanijos ribų, įskaitant išankstines peržiūras keliuose miestuose. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Kanada.

    Kino turizmas: kodėl miestai investuoja

    Miesto institucijos remiasi kino turizmo augimu, kai keliautojai renkasi kryptis, įkvėpti filmų ir serialų lokacijų. Dėl to vis daugiau savivaldybių konkuruoja dėl tarptautinių projektų, siūlydamos finansines paskatas ir konkrečias matomumo sąlygas, tikėdamosi ilgalaikio dėmesio.

    W. Alleno atveju ši strategija ypač aiški: Madridas turi būti rodomas kaip kultūrinė ir kūrybinė sostinė, o ne tik gražus fonas. Jei filmas pasieks didžiąsias tarptautines platformas ir festivalius, miestas gali gauti reklamos efektą, kuris išlieka ilgiau nei pats filmavimo laikotarpis.

  • Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Ukrainoje žuvo du Norvegijos humanitarinės organizacijos Norwegian People’s Aid (NPA) darbuotojai, prisidėję prie išminavimo darbų. Apie netektį paskelbė pati organizacija, nurodydama, kad per Rusijos smūgį taip pat buvo sužeista daugiau žmonių.

    Pasak Chersono srities administracijos, ataka buvo nukreipta į Vysokopilios apylinkes Chersono regione. Tikslios smūgio aplinkybės ir nukentėjusiųjų skaičius dar tikslinami, o NPA teigia renkantys informaciją iš vietos.

    „Šiuo metu tikriname detales, o mintys yra su nukentėjusiais ir jų šeimomis“, – teigė NPA.

    Organizacijos generalinis sekretorius Raymondas Johansenas pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas dabar yra pagalba sužeistiesiems ir parama Ukrainoje dirbantiems kolegoms. NPA atstovai taip pat akcentuoja, kad išminavimo komandos dažnai dirba arti fronto linijų, kur saugumo situacija gali pasikeisti per minutes.

    NPA, kurios būstinė yra Osle, Ukrainoje veikia nuo 2023 metų ir yra viena iš tarptautinių organizacijų, prisidedančių prie minų ir kitų sprogmenų likučių šalinimo. Organizacija skelbia Ukrainoje turinti daugiau nei 450 darbuotojų.

    Pasak NPA, šiuo metu šalyje dirba 38 rankinio išminavimo komandos, taip pat 20 minų paieškai apmokytų šunų su vedliais. Pagrindinės veiklos zonos pietuose yra Mykolajivo ir Chersono regionai, o lauko biurai veikia Šyrokėje, Mykolajive ir Sumų mieste.

    Išminavimas Ukrainoje laikomas vienu didžiausių ilgalaikių iššūkių po plataus masto Rusijos invazijos, nes sprogmenų likučiai kelia grėsmę civiliams, riboja žemės ūkio darbus ir lėtina infrastruktūros atkūrimą. Tarptautinės humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad net ir toliau vykstant apšaudymams, išminavimo pajėgumai būtini tam, kad būtų galima saugiau grąžinti žmones į jų namus ir atnaujinti ekonominę veiklą.