CP v2

Blog

  • ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    Auditoriai kelia aliarmą

    Europos Audito Rūmai naujausioje metinėje ataskaitoje perspėjo, kad Europos Sąjungos skola artimiausiais metais gali sparčiai augti ir iki 2027 metų pasiekti 1 000 000 000 000 eurų. Pagrindinė priežastis – pandemijos laikotarpiu pradėtas ekonomikos gaivinimo paketas ir su juo susijęs skolinimasis.

    Auditoriai taip pat fiksuoja augantį ES biudžeto išlaidų klaidų lygį ir ragina derybose dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos nebekartoti sprendimų, kurie, jų vertinimu, išaugino rizikas. Europos Komisija tvirtina, kad kontrolės mechanizmai veikia, o dalis rizikų suvaldoma korekcijomis.

    Klaidų lygis viršija ribą

    Auditorių skaičiavimu, 3,8 proc. praėjusių metų ES biudžeto išlaidų, neįskaitant gaivinimo fondo, neatitiko ES ar nacionalinių finansavimo taisyklių. Rodiklis didėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir viršijo 2 proc. ribą, kurią auditoriai laiko reikšminga.

    Šis rodiklis savaime nereiškia sukčiavimo, tačiau rodo didesnę riziką, kad lėšos panaudotos netinkamai arba pažeidžiant procedūras. Auditoriai nurodė, kad atskirai kompetentingoms institucijoms perdavė ir įtariamo sukčiavimo atvejų, kuriuos toliau tiria atsakingos tarnybos.

    Didžiausios rizikos sritys

    Didžiausias klaidų lygis, auditorių vertinimu, fiksuotas sanglaudos politikoje, susijusioje su užimtumu, ekonomikos augimu ir regionų plėtra, taip pat žemės ūkio ir aplinkos srityse. Būtent čia dažniausiai pasitaiko sudėtingų taisyklių taikymo klaidų, viešųjų pirkimų pažeidimų ar netinkamų išlaidų deklaravimo.

    Europos Komisija pateikė mažesnius įverčius kai kurioms programoms ir teigė, kad skirtingi vertinimo metodai neleidžia tiesiogiai lyginti skaičių. Vis dėlto auditoriai pažymėjo, kad Komisijos skaičiavimai, jų manymu, gali būti per optimistiniai.

    Skola ir brangstantis aptarnavimas

    Auditoriai skaičiuoja, kad neapmokėta ES skola praėjusiais metais šoktelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 738 900 000 000 eurų, o dėl tęsiamo skolinimosi ji gali priartėti prie 1 000 000 000 000 eurų. Didžiausia dalis siejama su „NextGenerationEU“ programa, kurios įsipareigojimai turi būti grąžinti 2028–2058 metų laikotarpiu.

    Papildomą spaudimą biudžetui kelia palūkanų sąnaudos, kurios, auditoriams vertinant, išlieka didesnės nei planuota programos pradžioje. Dėl to didėja rizika, kad ateities biudžetuose teks rinktis tarp didesnių įnašų iš valstybių narių, naujų nuosavų ES pajamų šaltinių arba išlaidų karpymo.

    Pamokos iš gaivinimo fondo

    Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį į mechanizmą, kai lėšos mokamos pasiekus sutartus rodiklius ir tikslus, o ne kompensuojant realias išlaidas. Auditoriai nurodo atvejus, kai dalis išmokų buvo atlikta nepaisant to, kad kai kurios sąlygos, susijusios su rodikliais, viešaisiais pirkimais ar valstybės pagalbos reikalavimais, buvo įvykdytos nepakankamai tiksliai.

    „Ambicingiems biudžetams reikia ne mažiau ambicingų apsaugos priemonių“, – sakė Europos Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy.

    Komisija savo pozicijoje teigia, kad rizika šiame modelyje esą mažesnė, nes išmokos priklauso nuo pasiekimų patikros, o nustačius neatitikimų galima sulaikyti dalį lėšų ar reikalauti korekcijų. Tačiau auditoriai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais įsipareigojimai buvo koreguojami jau po to, kai mokėjimai buvo inicijuoti, ir tam ne visada pakako įrodymų.

    Politinis spaudimas ir derybų fonas

    Įtampa dėl būsimo ES biudžeto didėja ir politiniu lygmeniu, nes dalis valstybių narių siekia mažesnio bendro biudžeto, argumentuodamos poreikiu konsoliduoti nacionalinius finansus. Kitos šalys ragina išlaikyti arba didinti finansavimą žemės ūkiui ir regionų politikai, akcentuodamos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą.

    Auditoriai įspėja, kad be papildomų pajamų šaltinių arba aiškesnės ilgalaikės skolos grąžinimo strategijos ES gali susidurti su situacija, kai ambicijos nesutampa su realiomis finansavimo galimybėmis. Tai reikštų arba didesnius nacionalinius įnašus, arba griežtesnius prioritetų pasirinkimus kitame finansiniame laikotarpyje.

  • Mokslininkai sukūrė pirmąjį branduolinį laikrodį: jo tikslumas gali pakeisti GPS ir fiziką

    Mokslininkai sukūrė pirmąjį branduolinį laikrodį: jo tikslumas gali pakeisti GPS ir fiziką

    Austrijos ir Kinijos mokslininkai pranešė sukūrę pirmuosius branduolinius laikrodžius, galinčius laiko tėkmę matuoti pagal procesus ne elektronuose, o atomų branduoliuose. Tyrimų rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.

    Iki šiol tiksliausi prietaisai buvo atominiai laikrodžiai, kuriuose sekundės stabilumas siejamas su elektronų perėjimais tarp energijos lygių. Naujoji kryptis remiasi branduolio energijos būsenų kaita, kuri teoriškai turėtų būti atsparesnė išoriniams trikdžiams.

    Kaip veikia branduolinis laikrodis?

    Abiejų komandų sprendimų pagrindas yra retas izotopas toris-229, kurio branduolį galima sužadinti ultravioletine šviesa. Tai išskirtinis atvejis, nes daugumos branduolinių perėjimų energija per didelė, kad būtų patogiai valdoma lazeriais.

    Eksperimentuose buvo sukurta ultravioletinė lazerio spinduliuotė 148,4 nanometro bangos ilgio ir nukreipta į kalcio fluorido kristalus su torio-229 priemaiša. Mokslininkams pavyko „užrakinti“ lazerio dažnį į branduolinį perėjimą ir taip gauti stabilų atskaitos tašką laikui.

    Bandymų laikotarpiu laikrodžių stabilumas pasiekė maždaug vieną dalį iš kvadrilijono, tai yra apie 10⁻¹⁵. Praktikoje tai reiškia, kad per labai trumpus intervalus laikrodžio eiga išlieka itin pastovi, o būtent stabilumas yra svarbiausias tikslumo matas.

    Kodėl tai gali pakeisti technologijas?

    Tikslus laikas yra nematomas daugelio sistemų pamatas: nuo palydovinės navigacijos iki telekomunikacijų tinklų sinchronizavimo ir finansinių operacijų laiko žymų. Kuo geriau suderinti laikrodžiai, tuo tiksliau galima nustatyti padėtį ir patikimiau valdyti ryšio infrastruktūrą.

    Naujos kartos branduoliniai laikrodžiai teoriškai galėtų pagerinti GPS ir kitų navigacijos sistemų skiriamąją gebą, ypač ten, kur klaidas lemia ne tik palydovų signalų sklidimas, bet ir laiko matavimo netikslumai. Vis dėlto iki realaus pritaikymo dar teks spręsti miniatiūrizavimo, patikimumo ir masinės gamybos klausimus.

    Nauda fundamentinei fizikai

    Dar viena sritis, kurioje tikimasi proveržio, yra fundamentinė fizika. Itin stabilūs laikrodžiai leidžia ieškoti labai menkų efektų, pavyzdžiui, ar laikui bėgant nekinta fundamentinės konstantos, taip pat tiksliau matuoti gravitacijos poveikį laikui skirtinguose aukščiuose.

    Tokie eksperimentai svarbūs tikrinant teorinius modelius, kuriais bandoma paaiškinti dar neatsakytus klausimus, įskaitant tamsiosios materijos prigimtį. Dėl to branduolinių laikrodžių kūrimas vertinamas ne tik kaip inžinerinis pasiekimas, bet ir kaip naujas įrankis fizikos riboms stumti.

    Nors patys autoriai pabrėžia, kad konkrečių komercinių scenarijų dar neįvardija, pasiektas rezultatas laikomas įrodymu, kad branduolinis etalonas gali veikti realiame įrenginyje. Tai atveria kelią lenktynėms dėl dar stabilesnių laiko standartų ir naujų matavimo metodų.

  • Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžanas, ilgą laiką siejamas su naftos ir dujų eksportu, vis aktyviau perbraižo savo energetikos strategiją. Šalies energetikos sektoriaus lyderė „SOCAR“ viešai deklaruoja, kad nori ne tik išlaikyti pozicijas tradiciniuose ištekliuose, bet ir sparčiai plėsti atsinaujinančių išteklių portfelį.

    Įmonės „SOCAR Green“ generalinis direktorius Elmyras Musajevas pristatė planus, pagal kuriuos vystoma daugiau kaip 1,5 gigavato atsinaujinančios generacijos. Portfelyje minimi saulės ir vėjo parkai, baterijų energijos kaupimo sprendimai ir naujos jungtys, galinčios atverti kelią prekybai elektra su regiono bei Europos rinkomis.

    Nuo vietinių parkų iki jungčių

    Vienu iš praktinių pavyzdžių įvardijamos investicijos į elektrą gaminančią infrastruktūrą, kuri tiesiogiai prijungiama prie nacionalinio tinklo. Azerbaidžano atsinaujinančios energetikos agentūros atstovas Faganas Abdurahmanovas aiškino, kad Gobustano saulės elektrinė saulės spinduliuotę verčia elektra ir ją perduoda į bendrą sistemą.

    Azerbaidžano kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po energetinių sukrėtimų didėja dėmesys tiekimo diversifikacijai, naujiems elektros srautams ir infrastruktūrai. Tokie projektai dažnai siejami su strateginiu tikslu sujungti skirtingus regionus ir mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europai aktualus tampa ne tik naftos ar dujų klausimas, bet ir nauji elektros bei žaliosios energijos maršrutai. Viena iš dažniausiai aptariamų krypčių regione – technologinės ir fizinės jungtys, įskaitant povandeninius kabelius, kurie potencialiai galėtų didinti importo galimybes ir stabilizuoti kainas.

    Vis dėlto atsinaujinančios energetikos plėtra remiasi ne vien ambicijomis. Svarbiausiais iššūkiais tampa elektros tinklų pralaidumas, energijos kaupimo pajėgumai, leidimų procedūros, projektų finansavimas ir ilgalaikės sutartys, kurios užtikrina investicijų grąžą.

    Žaliosios energetikos lenktynės regione

    Azerbaidžano sprendimas intensyvinti atsinaujinančios energetikos projektus vertinamas ir kaip konkurencinis žingsnis regione. Kaukazo ir Kaspijos baseino šalys siekia pritraukti kapitalą bei technologijas, o tai reiškia didesnę konkurenciją dėl partnerystės su tarptautiniais investuotojais.

    „Mūsų tikslas – per atsinaujinančią energetiką stiprinti tiekimo saugumą ir kurti naujus ryšius su tarptautinėmis rinkomis“, – sakė Elmyras Musajevas.

    Artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus, kaip greitai planuojami projektai virs realiai veikiančia generacija ir kaupimo pajėgumais. Nuo to priklausys, ar Azerbaidžanui pavyks iš naftos eksporto valstybės tapti reikšmingu žaliosios energetikos žaidėju regione.

  • Portugalijos 2027 metų biudžetas parlamente: PS žada neprieštarauti, numatomas perteklius

    Portugalijos 2027 metų biudžetas parlamente: PS žada neprieštarauti, numatomas perteklius

    Portugalijos Vyriausybė spalio 8 dieną pateikė parlamentui 2027 metų valstybės biudžeto projektą, patvirtintą Ministrų Taryboje likus dviem dienoms iki termino. Dokumentą parlamento pirmininkui José Pedro-Aguiar Branco įteikė finansų ministras Joaquim Miranda Sarmento.

    Tai trečiasis ministro pirmininko Luís Montenegro vadovaujamos Vyriausybės biudžetas, o jo priėmimas, kaip teigiama, vėl turėtų būti užtikrintas Socialistų partijos (PS) sprendimu nebalsuoti prieš. PS lyderis José Luís Carneiro anksčiau paskelbė, kad partija ketina susilaikyti per balsavimą dėl projekto pateikimo.

    PS kelia keturias sąlygas

    Socialistai susilaikymą sieja su keturiomis kryptimis: konstitucijos peržiūra, kurioje pagrindinį vaidmenį turėtų turėti PS ir PSD, dabar ir ateityje mokamų pensijų apsauga, investicijų projektų finansavimas pasibaigus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano laikotarpiui, taip pat parama audrų paveiktų savivaldybių ir regionų atsigavimui.

    Pagal parlamento darbotvarkę, balsavimas dėl biudžeto projekto bendrąja tvarka numatytas spalio 28 dieną. Detalios diskusijos ir balsavimai dėl atskirų straipsnių turėtų vykti nuo spalio 29 dienos iki lapkričio 24 dienos, o galutinis balsavimas planuojamas lapkričio 24 dieną.

    Opozicija spaudžia dėl mokesčių ir pensijų

    Komunistų partija ir Kairysis blokas jau pranešė ketinantys balsuoti prieš. Partija Chega taip pat grasino nepritarti, jei Vyriausybė nesutiks mažinti pensinio amžiaus, be to, kelia reikalavimus dėl mažesnio PVM degalams ir nulinio PVM daliai būtiniausių maisto produktų.

    Vyriausybė šiuos reikalavimus yra atmetusi, todėl derybos, tikėtina, koncentruosis į kitus kompromisus. Likusios politinės jėgos tuo metu dar nebuvo aiškiai įvardijusios, kaip balsuos.

    Augimas 2 proc. ir simbolinis perteklius

    Vyriausybė 2027 metams prognozuoja 2 proc. ekonomikos augimą ir biudžeto perteklių, kuris turėtų siekti 0,1–0,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministras pabrėžė, kad tiksli „erdvė deryboms“ priklausys nuo sprendimų dėl priemonių paketo ir jų įtakos viešiesiems finansams.

    Skaičiuojama, kad jau patvirtintos priemonės, kurios ir 2027 metais toliau veiks viešuosius finansus, kitąmet turės apie 4,8 mlrd. eurų poveikį. Į šį vertinimą dar neįtrauktos naujos iniciatyvos, kurios gali atsirasti galutinėje biudžeto projekto versijoje.

    „Tikiuosi vaisingų diskusijų, kurios pagerins žmonių gyvenimą labai sudėtingu metu“, – sakė Portugalijos prezidentas António José Seguro.

    Mokesčių mažinimas ir išlaidų spaudimas

    Biudžete numatomas tolesnis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, koreguojant tarifų laiptelius, mokesčio atskaitymus ir minimalios pragyvenimo ribos taikymą. Vyriausybė taip pat planuoja mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus nuo pirmo iki šešto laiptelio po 0,3–0,5 procentinio punkto.

    Šių pakeitimų poveikis vertinamas apie 400 mln. eurų, o dalis pokyčių jau turėtų atsispindėti 2026 metais taikomuose išskaičiavimuose iš darbo užmokesčio. Tuo pat metu Vyriausybė pripažįsta, kad didžiausią spaudimą biudžetui kelia pensijos, viešojo sektoriaus atlyginimai ir skolos aptarnavimo išlaidos.

    Socialinėje srityje numatomas 50 eurų priedas prie solidarumo papildomos išmokos vyresnio amžiaus žmonėms, o orientacinė suma 2027 metais turėtų siekti 720 eurų. Taip pat planuojamas minimalios algos didinimas nuo 920 iki 970 eurų, laikantis ankstesniame trišaliame susitarime numatytos didinimo trajektorijos.

    Viešajame sektoriuje galioja daugiametis susitarimas, pagal kurį 2027 metais numatomas 2,30 proc. atlyginimų augimas ir ne mažesnis nei 60,52 euro didėjimas. Jei susitarimas bus vykdomas, minimalus bazinis atlyginimas valstybės tarnyboje galėtų kilti iki 995,51 euro.

    Biudžeto svarstymas parlamente, tikėtina, taps testu, kaip Portugalijai pavyks suderinti mokesčių mažinimo pažadus su augančiomis socialinėmis išlaidomis, investicijų tęstinumu po ES paramos ciklų ir siekiu išlaikyti perteklių. Galutinės projekto korekcijos priklausys nuo derybų su partijomis ir ekonominės situacijos vertinimų artimiausiais mėnesiais.

  • Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.

    Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.

    „Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

    Kas pakeitė prognozę?

    Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.

    DI bumas ir pramonės užsakymai

    Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.

    Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.

    Infliacijos rizika ir vangus vartojimas

    Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.

    Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.

    Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.

    Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus

    Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.

    Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.

  • Priklausomybė moterims kerta skaudžiau: kodėl jos tyli ilgiau ir pagalbos ieško per vėlai

    Kodėl moterys rečiau kreipiasi?

    Nors priklausomybių gydymo įstaigose moterų vis dar mažiau nei vyrų, specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia mažesnį problemos mastą. Dažnai moterys ilgiau slepia vartojimą, o pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai žala sveikatai ir santykiams jau būna didelė.

    Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, pernai moterys sudarė 29 proc. gydytis atėjusių pacientų. Medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė sako, kad viena svarbiausių priežasčių yra gėda ir baimė būti nuteistai aplinkinių.

    „Baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip bloga mama gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Prie tylėjimo prisideda ir praktiniai barjerai: vaikų priežiūra, finansinė priklausomybė nuo partnerio, smurto situacijos šeimoje, ribotos galimybės suderinti darbą su gydymu. Dėl to pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma, net kai problemą jau mato artimieji.

    Vėliau pradeda, greičiau įklimpsta

    Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį teleskopo efektą: moterys žalingai vartoti neretai pradeda vėliau nei vyrai, tačiau priklausomybė joms gali išsivystyti per trumpesnį laiką. Šis dėsningumas aprašomas ne tik alkoholio, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais.

    Priklausomybės eigą gali spartinti biologiniai veiksniai, įskaitant hormonų įtaką smegenų atlygio sistemai. Dėl to daliai moterų pakanka trumpesnio vartojimo laikotarpio, kad išryškėtų nekontroliuojamas potraukis ir kasdienybę griaunantys padariniai.

    Ta pati alkoholio dozė moters organizmui dažnai sukelia didesnę koncentraciją kraujyje nei panašaus svorio vyrui. Tai siejama su fiziologiniais skirtumais, įskaitant mažesnį organizmo vandens kiekį, todėl žala kepenims, širdžiai ir nervų sistemai gali atsirasti greičiau.

    Emocijos, trauma ir atkryčio rizika

    Anot specialistų, moterų vartojimas dažniau susijęs su emociniu skausmu ir bandymu susireguliuoti savijautą. Tarp moterų, turinčių priklausomybę, dažniau nustatomi nerimo ir depresijos simptomai, valgymo sutrikimai, potrauminio streso požymiai.

    „Alkoholis neretai pasirenkamas kaip priemonė bent laikinai sumažinti nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą, o vartojimas dažniau persipina su santykiais ir partnerio įtaka“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Skiriasi ir atkryčio „trigeriai“: moteris, pasak tyrimų apžvalgų, dažniau paveikia konfliktai, įtampa ir neigiamos emocijos, o vyrus dažniau išprovokuoja socialinės situacijos, kuriose alkoholis įprastai vartojamas. Dėl to gydyme vis daugiau dėmesio skiriama emocijų reguliavimui ir trauminių patirčių atpažinimui.

    Kai pagalba pritaikyta moterims

    Respublikinis priklausomybės ligų centras yra organizavęs užsiėmimų ciklą, skirtą tik moterims, ir dalyvės nurodė, kad tokioje aplinkoje lengviau kalbėti apie jautrias patirtis. Pasak specialistų, saugi ir nevertinanti erdvė ypač svarbi toms, kurios patyrė smurtą ar ilgą laiką gyveno nuolatinėje gėdoje.

    Lyčiai jautrus gydymas, anot K. Šulskės, apima ne tik priklausomybės simptomų mažinimą, bet ir gretutinių psichikos sveikatos sunkumų gydymą. Taip pat svarbus paslaugų lankstumas, kad moterys realiai galėtų derinti gydymą su vaikų priežiūra ir darbu.

    „Priklausomybė yra išgydoma liga, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala moters fizinei ir emocinei sveikatai bei jos santykiams su šeima“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Atskirą riziką kelia ir ilgas raminamųjų bei migdomųjų vartojimas. Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau skelbti duomenys rodo, kad benzodiazepinai Lietuvoje vartojami ilgai, nors jie paprastai rekomenduojami trumpalaikiam taikymui, o ilgesnis vartojimas didina priklausomybės ir nutraukimo simptomų tikimybę.

    Medikai pabrėžia, kad bandant nutraukti šiuos vaistus gali sustiprėti nerimas, grįžti nemiga, pasireikšti kiti abstinencijos požymiai. Vyresniame amžiuje ilgalaikis vartojimas siejamas ir su didesne griuvimų, kaulų lūžių bei atminties sutrikimų rizika.

    Pagalbos kreipimasis, pabrėžia specialistai, nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir psichologinė pagalba, tuo daugiau galimybių sustabdyti žalą ir grįžti į stabilesnį gyvenimą.

    Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

  • Lietuvių DI sprendimas Švedijoje keičia savivaldybių darbą: pranešimai surūšiuojami per sekundes

    Duobė kelyje, neveikiantis gatvės šviestuvas ar ant važiuojamosios dalies nuvirtęs medis gyventojui dažniausiai yra keli paspaudimai telefone. Savivaldybei tai tampa proceso pradžia: reikia suprasti problemos tipą, įvertinti skubumą, patikrinti, ar apie tai jau nebuvo pranešta, ir paskirti užduotį atsakingiems darbuotojams.

    Lietuvos dirbtinio intelekto bendrovė „AAI Labs“ kartu su maždaug 99 tūkst. gyventojų turinčia Sundsvalio savivaldybe Švedijoje sukūrė prototipą, kuris automatizuoja pirmąją šio darbo dalį. Sistema skirta tam, kad gyventojui pranešti būtų kuo paprasčiau, o savivaldybės darbuotojai iš karto gautų jau susistemintą ir prioritetais suskirstytą darbų eilę.

    Mažiau trinties gyventojui

    Komandos sumanymas paprastas: gyventojas neturi žinoti savivaldybės vidinės struktūros ir kategorijų, kad galėtų pranešti apie problemą. Pranešimas pateikiamas nufotografavus situaciją, pažymėjus vietą GPS duomenimis arba žemėlapyje ir pridėjus trumpą aprašymą, kurį galima ir diktuoti.

    Tokio tipo sprendimuose svarbi ir grįžtamojo ryšio grandinė. Prototipe gyventojas gauna pranešimo numerį, o pateikęs el. pašto adresą gali būti informuojamas apie tolesnę eigą, kad nekiltų jausmas, jog pranešimas dingo sistemoje.

    Kaip DI nustato prioritetą

    „AAI Labs“ sukurtame „FixFlow“ prototipe dirbtinis intelektas analizuoja nuotrauką ir tekstą, o tada priskiria kategoriją, įvertina skubumą ir ieško galimų dublikatų netoliese. Sprendimas kuriamas taip, kad darbuotojams nereikėtų rankiniu būdu peržiūrėti kiekvieno pranešimo nuo nulio.

    Viename bandomajame scenarijuje gyventojas praneša apie kelio važiuojamojoje dalyje nuvirtusį medį ir apraše nurodo, kad pravažiuoti neįmanoma. Sistema tokį pranešimą atpažįsta kaip galimą pavojų saugumui, suteikia jam aukščiausią prioritetą ir perkelia į eilės pradžią, kad reakcija būtų greitesnė.

    Vis dėlto žmogaus sprendimas išlieka būtinas. Darbuotojai gali pakeisti kategoriją ar prioritetą, o tais atvejais, kai DI nusprendžia, jog situacija nepatenka į savivaldybės atsakomybę, galutinį patvirtinimą turi duoti žmogus, nes panašiai atrodantys objektai gali būti tiek viešoje, tiek privačioje teritorijoje.

    Kur tokie sprendimai prigyja

    Tokia automatizacija aktuali ne tik savivaldybėms. Panašų pranešimų srautą kasdien tvarko būsto administravimo, komunalinių paslaugų, infrastruktūros priežiūros organizacijos, kur svarbu greitai atskirti avarinius atvejus nuo mažesnio skubumo darbų ir sumažinti pasikartojančių pranešimų naštą.

    Prototipe numatyta, kad organizacija galėtų prisitaikyti kategorijas, prioritetų taisykles ir rizikos zonas be programuotojų įsikišimo. Pavyzdžiui, galima apibrėžti teritoriją aplink ligoninę ar intensyvaus eismo vietas, kur pranešimai automatiškai vertinami griežčiau.

    Projektas taip pat sukonstruotas taip, kad savivaldybės duomenys nebūtų naudojami dirbtiniam intelektui mokyti ar testuoti. Toks principas viešajame sektoriuje svarbus dėl duomenų apsaugos, valdymo skaidrumo ir pasitikėjimo technologija.

    Rugpjūtį komanda prototipą testavo pagal iš anksto parengtus scenarijus, nenaudodama realių gyventojų duomenų. Prieš pradedant diegimą realiame naudojime dar reikėtų patikrinti, ar pranešimą iš tiesų galima pateikti greičiau nei per minutę, atlikti prieinamumo auditą, peržiūrėti švediškus tekstus ir integruoti sprendimą su savivaldybės vidinėmis sistemomis.

    Testavimas parodė ir tipinę tokių sprendimų riziką: automatizuotas susiejimas gali pernelyg agresyviai sujungti skirtingus objektus į vieną gedimą. Dėl to prototipe koreguota logika, o gyventojui numatytas papildomas patvirtinimas, kai sistema siūlo, kad pranešimai gali sutapti.

  • NVO tarybų proveržis savivaldybėse: per metus neveikiančių sumažėjo iki 12 – kas pasikeitė?

    Per metus Lietuvoje ryškėja teigiami pokyčiai savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikloje. Platformoje nvotarybos.lt paskelbti atnaujinti tyrimo duomenys rodo, kad neveikiančių NVO tarybų turinčių savivaldybių sumažėjo nuo 20 2025 metais iki 12 2026 metais.

    Vertinime taikomas šviesoforo principas: žalia spalva žymi aktyviai veikiančią NVO tarybą, geltona – iš dalies veikiančią, o raudona – neveikiančią arba tokią, apie kurią viešai nerasta aktualios informacijos. 2026 metais žaliai įvertintų savivaldybių skaičius išaugo iki 16, o geltonai – iki 32.

    Kas padeda taryboms veikti

    Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė Jolita Petraitienė teigia, kad pažanga dažniausiai atsiranda tada, kai savivaldybės sudaro realias sąlygas dialogui ir bendradarbiavimui. Pasak jos, iš anksčiau raudonai įvertintų 20 savivaldybių net 13 per metus padarė apčiuopiamą žingsnį į priekį.

    „Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą“, – sakė J. Petraitienė.

    Tyrimo išvados siejamos ir su praktinėmis priemonėmis, kurios padeda taryboms pereiti nuo formalaus egzistavimo prie reguliaraus darbo. 2026 metų vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, o savivaldybėms taip pat siūlomos individualios konsultacijos bei vizitai, padedantys įsivertinti situaciją ir susitarti dėl konkrečių veiksmų.

    Tauragės pavyzdys: dialogas kasdieniuose sprendimuose

    Kaip veikia nuoseklus bendradarbiavimas, iliustruoja Tauragės rajono patirtis. Savivaldybėje akcentuojama, kad operatyvus ryšys tarp NVO ir administracijos padeda spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius klausimus, susijusius su finansavimu, projektais ar infrastruktūra.

    „Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas“, – sakė Tauragės savivaldybės administracijos atstovė Rita Matemaitienė.

    Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė pabrėžia, kad NVO įsitraukimas didina sprendimų kokybę, kai organizacijų atstovai dalyvauja komisijose ir pasiūlymai pasiekia politinį lygmenį. Tai, pasak jos, padeda idėjas paversti darbais, o gyventojams – greičiau pajusti rezultatą.

    Didžiausias iššūkis – tęstinumas ir viešumas

    Naujausi duomenys kartu išryškino ir silpnąją grandį: NVO tarybų veiklos tęstinumo užtikrinimą. Penkiose savivaldybėse, kurios 2025 metais buvo vertintos žaliai, 2026 metais fiksuotas prastesnis įvertinimas, dažnai dėl pasibaigusios kadencijos ir užsitęsusio naujos sudėties suformavimo.

    „Svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai“, – sakė J. Petraitienė.

    NVO tarybų indeksas nuo šiol bus atnaujinamas kasmet, remiantis viešai prieinama informacija ir patvirtinta vertinimo metodika. Tai leidžia stebėti pokyčius laike ir aiškiau matyti, kur savivaldybėms reikia stiprinti ne tik pačią tarybą, bet ir skaidrią komunikaciją su bendruomenėmis.

  • Ministerija dalija 40,8 mln. eurų: kas gali gauti iki 1,5 mln. inovacijoms regionuose

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 40,8 mln. eurų kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui, siekiančiam vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Pinigai skirti padėti įmonėms kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, spartinti jų parengimą rinkai ir stiprinti bendradarbiavimą su mokslo partneriais.

    Ministerija pabrėžia, kad kvietimu siekiama nukreipti didesnę investicijų dalį į regionus ir didinti inovatyvių darbo vietų skaičių už didmiesčių ribų. Kartu akcentuojamas tikslas pritraukti užsienio investicijas į MTEP veiklas, kad Lietuvos įmonės dažniau taptų ne tik gamintojomis, bet ir technologijų kūrėjomis.

    Kam numatytos lėšos?

    Didžiausia dalis, iki 32,1 mln. eurų, planuojama naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui ir tyrėjų įtraukimui į įmonių MTEP veiklas. Finansavimas gali būti nukreiptas ir intelektinės nuosavybės apsaugai, ankstyvajai bandomajai gamybai bei sprendimų išbandymui, kad kelias iki rinkos būtų trumpesnis.

    Dar iki 8,7 mln. eurų numatyta priemonėms, susijusioms su tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į MTEP, taip pat bendradarbiavimo ir technologijų mainų tarp įmonių skatinimu. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose konkurencingumą lemia gebėjimas greitai perkelti tyrimų rezultatus į komercinius produktus.

    Kokios sumos ir kas gali teikti paraiškas?

    Vienam projektui planuojama skirti nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. eurų, o projektai bus atrenkami konkurso būdu. Finansavimą galės gauti mažos ir vidutinės įmonės, didelės įmonės, jei jos bendradarbiauja su MVĮ, taip pat užsienio investuotojai, kurie vykdo ar planuoja vykdyti MTEP veiklas regione.

    Projektų partneriais galės būti įmonės bei mokslo ir studijų institucijos. Praktikoje toks modelis dažnai laikomas vienu efektyviausių, nes leidžia įmonei pasiekti trūkstamas kompetencijas, o mokslui suteikia aiškesnį kelią į rezultatų pritaikymą versle.

    Prioritetas – sveikatos technologijos

    Ministerija nurodo, kad finansavimas bus teikiamas projektams, atitinkantiems sumaniosios specializacijos prioritetą sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje. Tai apima kryptis, kuriose inovacijos dažniausiai reikalauja ilgesnių tyrimų, prototipavimo, bandymų ir reguliacinio pasirengimo etapų.

    Paraiškas administruojančiai Inovacijų agentūrai galima teikti iki 2027 metais vasario 8 dienos. Kvietimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o vertinant projektus paprastai didžiausias dėmesys skiriamas MTEP turiniui, komerciniam potencialui ir partnerystės kokybei.

    „Dirbame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šios investicijos sudaro sąlygas inovatyvioms idėjoms tapti realiais produktais – nuo jų sukūrimo ir išbandymo iki parengimo rinkai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

  • „Via Lietuva“ meta 17 mln. eurų į A12: remontuos 13 km kelio, 4 viadukus ir Dubysos tiltą

    Prasideda A12 ruožo atnaujinimas

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda daugiau kaip 13 kilometrų magistralinio kelio A12 ruožo paprastąjį remontą Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Darbams numatyta apie 17 mln. eurų su PVM, o pabaiga planuojama iki 2027 metų lapkričio.

    Tvarkomas ruožas driekiasi nuo 67,256 iki 80,416 kilometro ir apima atkarpą nuo Šiaulių rajono Bubių seniūnijos iki Kelmės rajono savivaldybės Kukečių seniūnijos. Projekte numatoma atnaujinti ne tik dangą, bet ir su eismu susijusią infrastruktūrą.

    Bus remontuojami viadukai ir Dubysos tiltas

    Vienas svarbiausių darbų – penkių statinių remontas: keturių viadukų ir tilto per Dubysą. „Via Lietuva“ nurodo, kad tiltas pastatytas daugiau kaip prieš 50 metų, todėl atnaujinimas apims ne vien kosmetinius darbus.

    Planuojama atnaujinti važiuojamosios dalies dangą ir hidroizoliaciją, tvarkyti perdangas bei atramas, įrengti naujus atitvarus ir deformacinius pjūvius. Taip pat bus sutvarkytos vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos, kurios yra kritiškai svarbios ilgaamžiškumui ir saugumui.

    Skelbiama, kad remontuojant Dubysos tiltą bus įrengti nauji šalitilčių blokai, skiriamosios juostos gelžbetoninės plokštės ir atitvarai. Numatyta pašalinti perdangos ir atramų pažaidas bei atkurti trūkstamas konstrukcijų dalis.

    Dėmesys eismo saugai ir viešajam transportui

    Be dangos remonto, projekte numatyta sutvarkyti kelkraščius ir skiriamąją juostą, sankryžas, nuovažas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Taip pat bus atnaujintos eismo organizavimo priemonės, apsauginiai atitvarai ir įspėjamieji stulpeliai.

    Ruože planuojama atnaujinti šešias viešojo transporto stoteles, pritaikant jas patogesniam ir saugesniam naudojimui, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius žmones. Atnaujinimai turėtų pagerinti ir pėsčiųjų patekimą į stoteles, kas keliuose su intensyvesniu eismu neretai tampa viena didžiausių saugos spragų.

    Numatyta atnaujinti ir 76,50 kilometre esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokios aikštelės magistraliniuose keliuose svarbios tiek vairuotojų poilsiui, tiek saugesniam sustojimui, kai prireikia techninės pagalbos ar pertraukos kelionėje.

    Projektą įgyvendina AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia apie 17 mln. eurų su PVM. „Via Lietuva“ taip pat skelbia, kad A12 atnaujinimas bus tęsiamas ir kitais metais, planuojant remontuoti 2,46 kilometro ruožą Tauragėje, kur kelias sutampa su Dariaus ir Girėno gatve.

    „Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Pastaraisiais metais kelių remonto programose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik dangai, bet ir statinių būklei, nes būtent tiltai ir viadukai dažnai tampa didžiausia ilgalaike rizika eismo saugai ir biudžetui.