CP v2

Blog

  • Astronautė Sophie Adenot grįžo po rekordinės misijos TKS: 237 dienos orbitoje ir nusileidimas Ramiajame

    Astronautė Sophie Adenot grįžo po rekordinės misijos TKS: 237 dienos orbitoje ir nusileidimas Ramiajame

    Rekordinė europietės misija

    Prancūzijos astronautė Sophie Adenot po daugiau nei aštuonių mėnesių Tarptautinėje kosminėje stotyje grįžo į Žemę ir taip pasiekė ilgiausios europiečio kosminės misijos rekordą. Europos kosmoso agentūros (ESA) atstovė orbitoje išbuvo 237 dienas, skriejusi maždaug 400 kilometrų aukštyje.

    Po parą trukusios kelionės kapsulė su keturiais įgulos nariais nusileido Ramiajame vandenyne netoli San Diego krantų JAV. Kartu su Adenot į Žemę grįžo rusų kosmonautas Andrejus Fediajėvas ir du JAV astronautai Jessica Meir bei Jackas Hathaway.

    Grįžimas: karštis, tyla ir parašiutai

    Paskutinės nusileidimo minutės įgulai buvo fiziškai intensyvios: kapsulė dideliu greičiu nėrė į atmosferą, o vėliau ją pristabdė parašiutų sistema. Nusileidimo metu, kaip įprasta, ryšys su įgula kuriam laikui nutrūko dėl plazmos sluoksnio, susidarančio kapsulei įkaitus atmosferoje.

    Po iškėlimo iš kapsulės įgula atliko trumpą medicininę patikrą. Vėliau astronautai buvo skraidinami į sausumą JAV, o tolesniame etape planuotas skrydis į NASA Johnsono kosmoso centrą Hiustone.

    Kas laukia po nusileidimo

    ESA medikų komanda perėmė Sophie Adenot sveikatos priežiūrą, nes po ilgo buvimo mikrogravitacijoje organizmui reikia adaptacijos. Tokiais atvejais dažniausiai fiksuojami laikini pokyčiai, susiję su raumenų mase, kaulų tankiu, skysčių pasiskirstymu organizme ir pusiausvyra.

    ESA teigimu, Adenot laukia kelių savaičių reabilitacijos ir fizinio atstatymo programa Europoje. Po jos astronautai paprastai grįžta prie treniruočių, medicininių testų ir misijos rezultatų aptarimo su inžinierių bei mokslininkų komandomis.

    „Po tokios trukmės misijos svarbiausia yra saugus sugrįžimas ir nuoseklus organizmo atsistatymas, kad astronautė galėtų grįžti prie įprasto režimo“, – sakė ESA medicinos komandos atstovas.

    Istoriniai pasiekimai ir ankstesnis rekordas

    Sophie Adenot tapo antrąja prancūze, pasiekusia Karmano liniją, kuri plačiai laikoma riba tarp atmosferos ir kosmoso. Ji taip pat įėjo į istoriją kaip pirmoji prancūzė, atlikusi išėjimus į atvirą kosmosą, kurių per misiją įvykdė tris.

    Iki šiol ilgiausios europiečio kosminės misijos rekordas priklausė italų astronautui Luca Parmitano, 2019–2020 metais orbitoje praleidusiam 201 dieną. Adenot rezultatas šią kartelę kilstelėjo dar aukščiau, sustiprindamas Europos vaidmenį tarptautinėse TKS programose.

  • Sausra Prancūzijoje: 66 proc. gręžinių žemiau normos, o požeminio vandens lygis vis dar krinta

    Sausra Prancūzijoje: 66 proc. gręžinių žemiau normos, o požeminio vandens lygis vis dar krinta

    Po itin sausos vasaros Prancūzijoje nerimą kelia ne tik upių ar dirvožemio būklė, bet ir tai, kas vyksta po žeme. Naujausi Prancūzijos geologijos ir kasybos tyrimų biuro BRGM duomenys rodo, kad požeminio vandens atsargos spalio pradžioje tebėra neįprastai menkos, o situacija daug kur toliau blogėja.

    BRGM biuletenyje nurodoma, kad spalio 1 dieną 66 proc. požeminio vandens stebėsenos taškų fiksuotos reikšmės buvo žemiau sezoninės normos. Dar labiau iškalbinga tendencija: 81 proc. vietų lygis vis dar leidosi, o kilimo požymiai matyti tik nedidelėje dalyje stebėjimų.

    Kodėl lietus nepapildo atsargų?

    Rudenį įprastai prasideda požeminio vandens papildymo sezonas, kai krituliai skverbiasi gilyn ir pildo vandeningus sluoksnius. Tačiau šiemet šis procesas juda vangiai, nes pirmosios liūtys dažnai pirmiausia sudrėkina smarkiai išsausėjusią žemės paviršiaus zoną ir tik vėliau ima maitinti gilesnius sluoksnius.

    Kita priežastis yra evapotranspiracija, kai dalis kritulių dėl šilumos ir dar aktyvios augalijos tiesiog išgaruoja arba būna sunaudojama augalų. Prie to prisideda ir susikaupęs kritulių deficitas, todėl pavieniai lietaus epizodai nekompensuoja vasaros metu susidariusių nuostolių.

    Palyginimas su pernai ir 2022 metais

    BRGM pabrėžia, kad dabartinis fonas prastesnis nei prieš metus: 2025 metų spalio 1 dieną žemiau normos buvo tik 31 proc. stebėsenos taškų, o 2026 metais jų dalis išaugo iki 66 proc. Agentūra situaciją vertina kaip panašiai neraminančią kaip 2022 metais, kai dėl išskirtinės sausros ir menkų kritulių daugelyje regionų fiksuotas ypač ryškus vandens trūkumas.

    Šiemet problema palietė ir vadinamuosius inercinius vandeninguosius sluoksnius, kurie į kritulių pokyčius reaguoja lėtai. Tokiose sistemose atsigavimas gali užtrukti mėnesius ar dar ilgiau, todėl net ir prasidėjus papildymo sezonui matomas efektas dažnai vėluoja.

    Kur padėtis prasčiausia ir kas laukia toliau

    BRGM duomenimis, labai žemi rodikliai fiksuojami kai kuriuose centrinės ir rytinės Prancūzijos regionuose, o dalyje pietryčių kai kur padėtis išlieka palankesnė. Vis dėlto bendra šalies tendencija išlieka neigiama, nes net reaktyvūs vandeningieji sluoksniai, kurie paprastai greičiau pakyla po intensyvesnių lietų, daugelyje vietų dar tebekrenta.

    Artimiausios savaitės laikomos kritiškai svarbiomis: požeminio vandens atsargoms atkurti reikia ne pavienių liūčių, o tolygių ir pakankamai gausių kritulių, kurie spėtų įsigerti į dirvožemį. BRGM prognozuoja, kad lėčiausiai reaguojančių sluoksnių lygis gali kristi iki pat rudens pabaigos, o labiausiai nusekusiuose rajonuose normalizuotis gali prireikti net drėgnesnės nei įprasta žiemos.

    Šių atsargų svarba itin didelė, nes Prancūzijoje požeminis vanduo sudaro reikšmingą geriamojo vandens ir žemės ūkyje naudojamo vandens dalį. Tuo pat metu sezoninės prognozės išlieka neapibrėžtos, todėl, kaip pažymi Météo-France, kol kas nėra pakankamai aiškaus scenarijaus, ar šis ruduo šalyje bus vyraujančiai sausas, ar drėgnas.

  • Mokslininkai aptiko „fenikso planetą“: gali išspręsti 30 metų mįslę ir perrašyti teorijas

    Mokslininkai aptiko „fenikso planetą“: gali išspręsti 30 metų mįslę ir perrašyti teorijas

    Astronomai pranešė aptikę itin retą egzoplanetos kandidatę, kuri, kaip manoma, susiformavo ne kartu su savo žvaigžde, o vėliau iš jos „pelenų“. Tokie objektai vadinami antros kartos planetomis, o naujasis atvejis siejamas su baltąja nykštuke HS 0209+0832, esančia maždaug už 270 šviesmečių.

    Tyrėjų teigimu, ši planeta galėjo atsirasti tada, kai į kosmosą išmesta mirštančios žvaigždės medžiaga buvo gravitaciškai „sugaudyta“ ir vėl sutankėjo į naują kūną. Jei išvada pasitvirtins, tai būtų vienas aiškiausių įrodymų, kad planetos gali gimti ir po žvaigždės mirties etapų.

    Kas yra baltoji nykštukė?

    Baltoji nykštukė yra į Saulę panašios žvaigždės branduolys, likęs po to, kai ji išsipučia į raudonąją milžinę ir nusimeta išorinius sluoksnius. Nors tokia žvaigždė dažnai vadinama „mirusia“, ji dar ilgai išlieka labai karšta ir per milijardus metų pamažu vėsta.

    Šiuo atveju HS 0209+0832 apibūdinama kaip neįprastai jauna ir įkaitusi: jos efektyvioji temperatūra siekia apie 35 000 laipsnių Celsijaus. Dėl tokio karščio aplink ją esantys kūnai gali patirti intensyvų kaitinimą ir medžiagos netekimą.

    30 metų mįslę padėjo išspręsti cheminis pėdsakas

    Istorija prasidėjo dar 1999 metais, kai Hablo kosminis teleskopas užfiksavo šios baltosios nykštukės spektrą ir jame matė daug nepaaiškintų linijų. Tuo metu astronomams pritrūko duomenų ir metodų tiksliai nustatyti, kokie cheminiai elementai sukuria tokį „šviesos pirštų atspaudą“.

    Nauja analizė parodė elementų rinkinį, kuriame aptikta cinko ir vario, tačiau labiausiai išsiskyrė niobis. Jo kiekis, lyginant su Saulės chemine sudėtimi, gali būti daugiau nei 1 000 kartų didesnis, o tai tyrėjams tapo kertiniu argumentu aiškinant sistemos kilmę.

    „Kai pirmą kartą pamačiau niobį šiame kontekste, buvau pritrenktas, nes iki šiol jis nebuvo fiksuotas kituose tirtuose baltųjų nykštukių spektruose. Supratus, kad jis ten yra, daug kas stojo į savo vietas“, – sakė Voriko universiteto profesorius Borisas Gänsicke.

    Mokslininkai aiškina, kad toks elementų „parašas“ dera su vadinamuoju s-procesu, kai mirštančiose žvaigždėse formuojasi sunkesni elementai. Tai reikštų, jog planetą sudaranti medžiaga galėjo būti kilusi iš žvaigždės evoliucijos pabaigos, o ne iš pirminio protoplanetinio disko.

    Kaip galėtų atrodyti ši planeta?

    Stebėjimai rodo, kad kandidatinė planeta gali būti dujų milžinė, panašaus dydžio kaip Jupiteris, skriejanti labai arti baltosios nykštukės. Galimas orbitos periodas siekia apie 4,4 dienos, o toks artumas reikštų ir didelę tikimybę, kad planeta yra potvyniškai „pririšta“ – viena jos pusė nuolat atsukta į žvaigždę.

    Dėl ekstremalaus kaitinimo planeta, anot tyrėjų, gali sparčiai netekti medžiagos, kuri nusidriekia uodegos pavidalu ir dalis jos vėliau nusėda ant baltosios nykštukės. Tokie procesai astronomams ypač vertingi, nes leidžia iš atmosferos taršos ir spektrinių linijų spręsti apie suardytų kūnų sudėtį.

    „Įspūdinga tai, kad ši planeta neatrodo kaip išlikusi nuo sistemos gimimo ar atklydusi iš kitur. Ji, panašu, pastatyta iš medžiagos, kurią pati žvaigždė išmetė mirdama“, – teigė Borisas Gänsicke.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai gali pakeisti požiūrį į planetinių sistemų raidą po žvaigždžių senėjimo. Jei antros kartos planetos iš tiesų egzistuoja, ateityje jų paieška gali tapti svarbia baltųjų nykštukių stebėsenos kryptimi, ypač derinant kosminių teleskopų ir antžeminių observatorijų duomenis.

    Mokslininkai taip pat kelia klausimą, ar panašūs scenarijai teoriškai galimi ir mūsų Saulės sistemoje labai tolimoje ateityje, kai Saulė baigs savo evoliucijos kelią. Nors tai spekuliatyvu, pats atradimas rodo, kad žvaigždės mirtis ne visada reiškia sistemos pabaigą.

  • Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Kas yra sieninis pritūpimas?

    Reguliari fizinė veikla laikoma vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių, tačiau ne visi randa laiko treniruotėms. Dėl to mokslininkai vis dažniau tikrina, ar trumpi, paprasti pratimai gali duoti apčiuopiamos naudos sveikatai.

    Vienas iš tokių metodų yra izometriniai pratimai, kai raumenys įtempiami, bet kūnas beveik nejuda. Klasikinis pavyzdys yra sieninis pritūpimas, kai nugara remiama į sieną ir laikoma pritūpimo padėtis.

    Ką rodo tyrimo rezultatai?

    Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime dalyvavo 100 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius siekė 37 metus. Tai buvo žmonės, kurie neatitiko minimalių fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sistolinis kraujospūdis svyravo nuo 120 iki 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.

    Pirmąsias keturias savaites 80 dalyvių tris kartus per savaitę atliko po keturis sieninius pritūpimus, o 20 žmonių sudarė kontrolinę grupę. Vėliau daliai dalyvių pratimų dažnis buvo sumažintas iki dviejų arba vieno karto per savaitę, o dalis jų pratimus visai nutraukė.

    Po keturių savaičių pratimų grupėje sistolinis kraujospūdis vidutiniškai buvo 9,45 milimetro gyvsidabrio stulpelio mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Didžiausias efektas užfiksuotas tiems, kurie visą aštuonių savaičių laikotarpį mankštinosi tris kartus per savaitę, jų vidutinis sumažėjimas siekė 13,73 milimetro gyvsidabrio stulpelio.

    Tiems, kurie treniruotes sumažino iki dviejų ar vieno karto per savaitę, po aštuonių savaičių fiksuotas maždaug 6,5–7 milimetrų gyvsidabrio stulpelio kritimas. Tuo metu žmonėms, kurie po keturių savaičių pratimus nutraukė, nauda neišliko ir rodikliai grįžo arčiau pradinio lygio.

    Kaip atlikti ir kam tinka?

    Sieninis pritūpimas atliekamas paprastai: nugarą priglauskite prie sienos, lėtai leiskitės žemyn iki pritūpimo padėties ir išlaikykite ją sutartą laiką. Daugiausia dirba šlaunų ir sėdmenų raumenys, o būtent nejudrumas ir įtampa išskiria šį pratimą iš dinaminio pritūpimo.

    Ankstesni tyrimai taip pat siejo izometrinį treniravimą su kraujospūdžio mažėjimu, o ypač dažnai išskiriami būtent sieniniai pritūpimai. Vis dėlto vienas pratimas nepakeičia gydymo, todėl sergant hipertenzija ar vartojant vaistus svarbu sprendimus derinti su gydytoju.

    Specialistai pabrėžia ir bendrą taisyklę: kraujospūdžiui palankiausia yra reguliarumas. Net ir trumpa, bet nuosekliai į kasdienybę įtraukta veikla kai kuriems žmonėms gali būti realesnė nei ilgos treniruotės sporto salėje, o tai didina tikimybę išlaikyti įprotį.

  • EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    Realiųjų atlyginimų, tai yra darbo užmokesčio, įvertinto atsižvelgiant į infliaciją, perspektyvos didžiosiose Europos ekonomikose išsiskiria. EBPO užimtumo perspektyvų apžvalga rodo, kad nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio iki 2027 metų pirmojo ketvirčio realusis darbo užmokestis turėtų mažėti Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o Vokietijoje – augti.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozes veikia geopolitinis neapibrėžtumas ir laikinai išaugusios energijos sąnaudos, kurios gali didinti infliacinį spaudimą bei silpninti darbo rinkas. Toks derinys dažniausiai reiškia lėtesnį atlyginimų augimą nei kainų kilimas, todėl perkamoji galia traukiasi.

    Euro zonos vaizdas ir rizikos

    EBPO vertinimu, visoje euro zonoje realieji atlyginimai 2026 metų viduryje gali būti maždaug 0,4 proc. mažesni nei 2026 metų pradžioje, o į 2026 metų pradžios lygį grįžti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki 2027 metų pabaigos euro zonoje numatomas apie 0,7 proc. realiųjų atlyginimų augimas, tačiau atskiros šalys judės nevienodai.

    Skirtumus tarp valstybių, anot EBPO ekonomistų, lemia skirtingos infliacijos trajektorijos, nedarbo prognozės ir darbo rinkos įtampa. Kai darbo jėgos trūksta, darbdaviai lengviau kelia atlyginimus, o kai nedarbas didėja, atlyginimų derybinė galia silpnėja.

    Italija ir Ispanija: kritimas, kuris užsitęs

    Italijai prognozuojamas didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis iš analizuojamų penkių ekonomikų. EBPO skaičiavimais, 2026 metų trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis gali būti apie 1,9 proc. mažesnis nei 2026 metų pradžioje, o iki 2027 metų pabaigos vis dar išlikti apie 0,6 proc. žemiau pradinio lygio.

    Vienas iš veiksnių, minimų EBPO analizėje, yra energijos kainų jautrumas ir poveikis infliacijai, ypač šalims, labiau priklausomoms nuo importuojamų energijos išteklių. Kuo ilgiau aukštos energijos kainos persiduoda į vartojimo kainas, tuo sunkiau atlyginimams pasivyti infliaciją.

    Ispanijoje prognozuojamas mažesnis, bet labiau užsitęsiantis smukimas. EBPO vertinimu, realieji atlyginimai 2026 metų antroje pusėje gali kristi iki maždaug 0,7 proc. žemiau 2026 metų pradžios lygio ir išlikti tokie per visus 2027 metus, todėl metų pabaigoje Ispanija gali fiksuoti didžiausią bendrą minusą tarp penkių šalių.

    JK ir Prancūzija: skirtingi atsigavimo tempai

    Jungtinėje Karalystėje EBPO numato staigesnį kritimą 2026 metais, kai realieji atlyginimai gali pasiekti apie 1,6 proc. minusą ketvirtąjį ketvirtį. Vis dėlto prognozuojama, kad 2027 metais situacija gerės ir metų pabaigoje realusis darbo užmokestis gali būti apie 1 proc. didesnis nei 2026 metų pradžioje.

    Prancūzijoje prognozuojamas santykinai nedidelis nuosmukis, žemiausias taškas, EBPO skaičiavimais, gali būti 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai realieji atlyginimai būtų apie 0,5 proc. mažesni. Vėliau jie turėtų palaipsniui grįžti į 2026 metų pradžios lygį, o 2027 metų pabaigoje rodyti tik nežymų, apie 0,1 proc., prieaugį.

    Kodėl Vokietija išsiskiria?

    Vokietija yra vienintelė iš penkių šalių, kur EBPO prognozuoja nuoseklų realiųjų atlyginimų augimą per visą laikotarpį. 2026 metais augimas, kaip numatoma, būtų nedidelis, tačiau 2027 metais turėtų paspartėti ir metų pabaigoje pasiekti apie 1,7 proc. virš 2026 metų pradžios lygio.

    Tokią kryptį, remiantis EBPO vertinimu, palaiko įtemptesnė darbo rinka ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, taip pat palankesnės nedarbo perspektyvos. Be to, ekonominį aktyvumą gali stiprinti fiskalinės priemonės ir produktyvumo atsigavimas, suteikiantis daugiau erdvės deryboms dėl atlyginimų.

    „Po silpnų realiųjų atlyginimų metų nominalūs atlyginimai ėmė vytis infliaciją, o tam padėjo kolektyvinės derybos“, – sakė darbo rinkos tyrėjas, komentuodamas Vokietijos tendencijas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realiųjų atlyginimų dinamika artimiausiais metais išliks jautri energijos kainoms ir geopolitikai. Jei infliacija vėl pagreitėtų, o ekonomikos augimas sulėtėtų, darbuotojų perkamoji galia daugelyje šalių gali patirti naują spaudimo bangą.

  • Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būsto kainos ir nuomos įkainiai pastaraisiais metais pasiekė naujas aukštumas, o skaičiai rodo, kad problema vis dažniau tampa ne vien kvadratinio metro kaina, bet santykis su gyventojų pajamomis. Nors kai kuriuose Lotynų Amerikos didmiesčiuose būstas kainuoja gerokai pigiau, mažesni atlyginimai gali paversti nuomą dar sunkiau įkandama.

    Vertinant vien kvadratinio metro kainą, už tą pačią sumą, kurią tektų mokėti Madride, kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose galima įsigyti kelis kartus daugiau ploto. Tačiau realų prieinamumą geriau parodo tai, kiek pajamų reikia skirti būstui, nes būtent šis rodiklis lemia kasdienį namų ūkių finansinį spaudimą.

    Tyrimuose dažnai taikoma taisyklė, kad nuomai reikėtų skirti ne daugiau kaip 30 proc. pajamų. Taikant šį kriterijų Ispanijoje, nuo dažniausiai fiksuojamo atlygio 2024 metais, kuris siekė 16 520 eurų per metus, mėnesinė suma iki mokesčių būtų apie 1 377 eurus, o nuomai tektų maždaug 413 eurų.

    Už tokią sumą Madride praktiškai neįmanoma rasti būsto, o artimiausios alternatyvos rinkoje dažniausiai reiškia labai mažą plotą ir ribotą pasirinkimą. Panaši situacija matoma ir Barselonoje, kur už maždaug 500 eurų pasirinkimas išlieka menkas, nors kartais pavyksta rasti šiek tiek didesnį būstą nei sostinėje.

    Madrid: brangu ir perkant, ir nuomojant

    Remiantis nekilnojamojo turto skelbimų rinkos duomenimis, 2026 metų vasarą Madrid naudotų būstų pasiūlos kainos vidutiniškai siekė apie 6 471 eurą už kvadratinį metrą. Metinis augimas buvo nuosaikesnis, apie 2,2 proc., tačiau pigesniuose rajonuose kainos kai kur kilo gerokai sparčiau, o tai rodo, kad spaudimas persiduoda ir į prieinamesnes zonas.

    Nuomos rinka signalizuoja dar didesnį įkaitimą. 2026 metų rudenį vidutinė prašoma nuomos kaina Madride pasiekė apie 23,4 euro už kvadratinį metrą per mėnesį, o metinis šuolis siekė apie 4,8 proc., todėl nuomos biudžetas daugeliui šeimų tampa sunkiai valdomas net ir turint stabilias pajamas.

    Fotocasa ir „InfoJobs“ skaičiavimai rodo, kad Madrid regione 80 kvadratinių metrų buto nuoma 2025 metais galėjo „suvalgyti“ apie 71 proc. vidutinio bruto atlyginimo, skelbto tais metais darbo rinkoje. Šis santykis gerokai viršija tiek rekomenduojamą 30 proc. ribą, tiek Ispanijos vidurkį.

    Nuomos reguliavimas Ispanijoje priklauso nuo regioninių sprendimų. Madrid regionas iki šiol neskyrė vadinamųjų įtemptų būsto zonų, kuriose įstatymas leistų taikyti nuomos kainų ribojimo mechanizmus, o kai kurie kiti regionai šią priemonę jau naudoja.

    Barselonos kontrastas: ribojimai ir pasiūlos ginčas

    Barselonoje situacija skiriasi, nes miestas oficialiai priskirtas prie įtemptų būsto zonų, todėl daliai nuomos sutarčių taikomos papildomos taisyklės. Oficialūs duomenys rodo, kad naujų sutarčių vidutinė nuomos kaina per dvejus metus buvo sumažėjusi, tačiau kartu fiksuojamas ir mažesnis pasirašomų sutarčių skaičius.

    Šis skirtumas maitina diskusiją apie pasekmes: viena vertus, ribojimai gali lėtinti kainų augimą, kita vertus, rinkos dalyviai ginčijasi, ar tokios priemonės nemažina pasiūlos. Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad esant struktūriniam būstų trūkumui vien reguliavimas dažnai nepašalina pagrindinės priežasties.

    Tuo pat metu kiti Ispanijos miestai rodo, kad pirkimo ir nuomos rinkos gali judėti skirtingomis kryptimis. Kai kur nuomos kainos krenta, nors pardavimo kainos kyla, o tai signalizuoja, kad vietos veiksniai, pajamos ir pasiūlos struktūra neretai svarbesni už vieną nacionalinį modelį.

    Lotynų Amerika: pigiau, bet ne visada prieinamiau

    Tarptautiniuose kainų palyginimuose Lotynų Amerikos sostinių ir didmiesčių būsto kainos dažnai būna mažesnės nei Madrid. Vis dėlto vertinant nuomos kainas kartu su minimaliais atlyginimais matyti, kad pigesnis kvadratinis metras negarantuoja mažesnės finansinės naštos.

    Skaičiavimai rodo, kad Madride 80 kvadratinių metrų būsto nuoma, taikant vidutinę prašomą kainą, sudarytų apie 1 872 eurus per mėnesį ir viršytų minimalų atlyginimą. Kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose analogiško būsto nuoma gali siekti daugiau nei du minimalius atlyginimus, todėl net ir žemesnės kainos rinkoje nereiškia, kad būstas tampa įperkamas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Be kainos ir pajamų santykio, svarbūs ir struktūriniai skirtumai: nuomos indeksavimas pagal infliaciją, skirtingas sutarčių reguliavimas, pasiūlos elastingumas ir šešėlinės rinkos mastas. Daliai Lotynų Amerikos miestų papildomą riziką kuria ir didesnė neformalaus būsto dalis bei netolygus paslaugų prieinamumas.

    Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad būsto krizės sprendimai paprastai reikalauja kelių krypčių derinio: spartesnės pasiūlos plėtros, socialinio būsto programų, tikslingos paramos pažeidžiamiems nuomininkams ir aiškių, prognozuojamų taisyklių rinkai. Vien kainų palyginimas tarp miestų gali klaidinti, jei neįvertinamas svarbiausias kriterijus – kiek būstas kainuoja žmogaus gyvenime, o ne skelbime.

  • Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Naftos kainas kelia karo rizika

    Pasaulinė naftos rinka ketvirtadienį reagavo į pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto atnaujinti plataus masto kovines operacijas prieš Iraną. Dėl to „Brent“ etaloninė nafta šoktelėjo maždaug 5 proc. ir prekybos metu peržengė 95 eurų už barelį ribą.

    Remiantis rinkos duomenimis, „Brent“ pasiekė apie 95,6 euro už barelį, o JAV „WTI“ pabrango iki maždaug 84,3 euro. Toks judėjimas atspindi investuotojų baimę, kad konfliktas gali sutrikdyti tiekimą iš vieno jautriausių pasaulio regionų.

    Kas vyksta ir kodėl tai svarbu?

    JAV žiniasklaida skelbė, kad Pentagonas esą pavedė JAV Centrinei vadavietei užbaigti pasirengimą galimam didesniam smūgių etapui prieš Iraną. Pranešimuose akcentuojama, kad konkreti smūgių data neįvardyta, tačiau taikiniais galėtų tapti energetikos infrastruktūra ir branduoliniai objektai.

    Tokios žinios rinkoje įskaičiuoja vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, nes bet koks eskalavimas Persijos įlankos regione gali paveikti eksporto srautus. Didžiausias jautrumas tradiciškai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    „Rinka bijo ne tik realių tiekimo sutrikimų, bet ir vien tik rizikos, kad jie gali prasidėti bet kurią akimirką“, – sako rinkos analitikai, vertindami staigius kainų šuolius geopolitinių krizių metu.

    Biržoms smogia infliacijos sugrįžimo baimė

    Kylant naftos kainoms, Europos akcijų biržos atsidarė neigiamai: investuotojai vertina, kad brangesnė energija gali vėl įkaitinti infliaciją. Toks scenarijus didina tikimybę, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, o tai paprastai slegia įmonių pelnus ir akcijų vertinimus.

    Kartu augo ir vyriausybių obligacijų pajamingumai, nes rinkos reaguoja į pinigų politikos riziką. Didesni pajamingumai reiškia brangesnį skolinimąsi, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir vartojimą.

    Papildomos įtampos: atsargos ir stichijos

    Naftos kainas aukštyn stumia ne vien geopolitika, bet ir pasiūlos veiksniai. Straipsnyje minima, kad JAV gamintojai laikinai sustabdė daugiau kaip 500 000 barelių per dieną gavybos Meksikos įlankoje dėl artėjančio uragano, o tokie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu gali greitai sumažinti pasiūlą.

    Įtampa didėja ir dėl atsargų klausimo: tarptautinės institucijos pastaraisiais metais dažniau akcentuoja, kad atsargų politika tampa svarbiu stabilizavimo instrumentu, ypač kai rinką veikia karo rizika, gavybos ribojimai ir logistikos grandinių problemos.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad jos narės prireikus gali greitinti anksčiau pažadėtus naftos atsargų išleidimus į rinką, pirmenybę teikiant dyzelinui. Tai signalas, kad vyriausybės išlieka pasirengusios gesinti kainų šuolius, tačiau geopolitikos poveikis dažnai būna greitesnis už administracinius sprendimus.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Brangesnė nafta paprastai padidina degalų, logistikos ir gamybos kaštus, o tai gali atsispindėti prekių bei paslaugų kainose. Europoje tai ypač aktualu, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliacijos rodiklius ir centrinio banko sprendimų kryptį.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks nukreiptas į JAV ir Irano konflikto eigą bei bet kokius signalus dėl galimų smūgių masto. Ne mažiau svarbūs bus ir duomenys apie atsargas bei gavybos atsigavimą po stichinių sutrikimų.

  • „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung Electronics“ paskelbė preliminarius 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, kurie atkreipė viso puslaidininkių sektoriaus dėmesį. Bendrovė nurodė, kad veiklos pelnas per metus išaugo 782,5 proc. ir pasiekė apie 71,5 mlrd. eurų.

    Tokia dinamika siejama su DI infrastruktūros bumu, kai duomenų centrai sparčiai didina investicijas į skaičiavimo galią. Ši paklausa ypač stipriai veikia atminties lustų segmentą, kuriame „Samsung“ yra viena didžiausių pasaulio žaidėjų.

    Kas tempia pelną į viršų

    Bendrovės duomenimis, ketvirčio pajamos sudarė apie 129,9 mlrd. eurų, o veiklos marža artėjo prie 55 proc. „Samsung“ šįkart nepateikė suskaidymo pagal padalinius, išsamesnius skaičius žada paskelbti spalio 29 dieną.

    Rinka pagrindinę priežastį mato didėjančioje didelės spartos atminties HBM paklausoje. HBM lustai naudojami kartu su DI spartintuvais, nes leidžia itin sparčiai tiekti duomenis skaičiavimo procesoriams, o tai tiesiogiai didina DI modelių mokymo ir veikimo našumą.

    Be HBM, kainas aukštyn stumia ir įtempta DRAM bei NAND pasiūla, kuri laiką po ankstesnio nuosmukio normalizuojama atsargiai. Dėl to atminties rinkoje susidaro situacija, kai paklausa auga greičiau nei gamybos pajėgumai.

    Investuotojai klausia: kiek tai tęsis?

    Nors rezultatai įspūdingi, „Samsung“ akcijos po prekybos Seule sesijos pigo, investuotojams fiksuojant pelnus. Rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar atminties kainų ir DI duomenų centrų investicijų ciklas išliks toks pat intensyvus ir 2027 metais.

    Analitikų vertinimu, svarbiausias rizikos veiksnys yra galimas didžiųjų debesijos tiekėjų investicijų tempo sulėtėjimas, jei DI paslaugų monetizacija neatitiktų išlaidų augimo. Kita rizika yra pasiūlos šuolis, jeigu keli gamintojai vienu metu reikšmingai padidintų HBM ir kitų atminties produktų gamybą.

    TSMC taip pat fiksuoja rekordus

    Tuo metu „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ pranešė apie rekordinį ketvirtį pagal pajamas, kurias pakėlė pažangiausių lustų gamybos paklausa. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų rugsėjo pajamos per metus ūgtelėjo 54,6 proc. ir siekė apie 14 mlrd. eurų.

    Iš mėnesinių rodiklių apskaičiuota, kad trečiojo ketvirčio pajamos pasiekė apie 41,8 mlrd. eurų, tai yra maždaug 51 proc. daugiau nei prieš metus. „TSMC“ yra pagrindinis pažangiausių gamybos technologijų tiekėjas daugeliui klientų, tarp jų ir „Nvidia“ bei „Apple“.

    Artimiausios savaitės rinkai bus svarbios dėl prognozių ir paklausos vertinimų: „TSMC“ pilnus ketvirčio rezultatus ir gaires turi pateikti spalio 15 dieną. „Samsung“ išsamią ataskaitą skelbs spalio 29 dieną, o papildomų signalų apie DI lustų ciklo tvarumą investuotojai lauks ir iš „Nvidia“ rezultatų.

  • „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    Žemų kainų oro linijų „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary teigia, kad Europoje reaktyvinio kuro trūkumo šią žiemą ir iki 2027 metų vasaros jis nesitiki, nors tiekimo grandines toliau veikia karinis konfliktas su Iranu ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, didžiausia problema keliautojams ir vežėjams išliks ne prieinamumas, o užsitęsusios aukštos kainos.

    Šie komentarai nuskambėjo Briuselyje vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Airlines for Europe (A4E). Michaelas O’Leary pabrėžė, kad kuro tiekimas, jo vertinimu, turėtų išlikti stabilus, jei neįvyks naujų nenumatytų sukrėtimų, galinčių staigiai paveikti perdirbimo pajėgumus ar logistiką.

    Kodėl tiekimas gali išsilaikyti?

    Rinkos dalyviai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad žiemą tradiciškai krenta sezoninė aviacinio kuro paklausa, todėl Europai lengviau subalansuoti atsargas. Papildomai prie to prisideda importo srautai iš Azijos, kurie, analitikų vertinimu, gali sumažinti riziką, kad atskirose rinkose pritrūks kuro.

    Europos Komisija anksčiau yra nurodžiusi, kad didesnė Europos Sąjungos naftos perdirbimo gamyklų gamyba ir alternatyvūs importo kanalai padeda patenkinti paklausą. Vis dėlto institucijos yra perspėjusios, kad bet koks reikšmingesnis eskalavimas Artimuosiuose Rytuose galėtų vėl sugriežtinti pasiūlą ir didinti kainų spaudimą.

    Kainos kyla greičiau nei nafta

    Nors dėl tiekimo situacija, anot „Ryanair“ vadovo, atrodo valdoma, kuro sąnaudos aviakompanijoms išlieka viena didžiausių eilučių biudžete. Aviacinio kuro kainos, rinkos vertinimu, kilo sparčiau nei žaliavinės naftos, nes karinių veiksmų fone daugiausia rizikų tenka ne gavybai, o perdirbimui ir produktų logistikai.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos stebėsenos duomenys rodo, kad Europoje fiksuotos vienos aukščiausių vidutinių aviacinio kuro kainų pasaulyje. Rinkoje taip pat išsiplėtė vadinamasis priedas virš žaliavinės naftos kainos, o tai reiškia, kad galutinio produkto brangimas nebūtinai juda koja kojon su nafta.

    „Kuro Europoje užteks, tačiau kainos išliks aukštos dar 12–18 mėnesių“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Jo teigimu, spaudimą kainoms gali palaikyti keli veiksniai iš karto: ribotas perdirbimo pajėgumų lankstumas, atakų rizika prieš perdirbimo infrastruktūrą, taip pat tanklaivių prieinamumo ir logistikos ribojimai. Papildomą reikšmę turi ir tai, kad aviacinis kuras glaudžiai susijęs su dyzelino rinka, kurioje įtampa gali persiduoti ir aviacijai.

    Kaip tai veikia skrydžius ir keleivius?

    Aukštos kuro kainos oro linijoms reiškia didesnę riziką maršrutų pelningumui, ypač žiemos sezonu, kai paklausa mažesnė. „Ryanair“ jau yra signalizavusi, kad, siekdama sumažinti poveikį dėl brangesnio kuro, koreguoja žiemos skrydžių planus ir kiek sumažina visų metų keleivių tikslą.

    Keleiviams tai dažniausiai atsispindi keliais būdais: brangesniais bilietais populiariausiais laikais, griežtesne kainodara už papildomas paslaugas ir atsargesniu maršrutų planavimu mažesniuose oro uostuose. Rinkoje įprasta, kad vežėjai dalį rizikos dengia kuro apsidraudimu, tačiau ilgesnė brangimo banga dažniausiai vis tiek persiduoda kainoms.

    Tuo pat metu energetikos rinkose situaciją bandoma stabilizuoti ir politiniais sprendimais, įskaitant strateginių atsargų naudojimo spartinimą. Vis dėlto tokios priemonės paprastai greičiau padeda sušvelninti staigius šuolius, nei greitai grąžina kainas į ankstesnį lygį.

  • Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad šeši Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių ūkiai šiemet vidutiniškai susitrauks 4,3 proc., nors naftos kainos yra pakilusios. Institucija teigia, kad Irano karo poveikis vis dar smarkiai smogia prekybai ir verslo aktyvumui regione.

    Anot Pasaulio banko, didesnės naftos kainos neatsvėrė sumažėjusių eksporto apimčių, todėl mažėja gavyba ir biudžeto pajamos. Tai reiškia, kad valstybės, kurių finansai glaudžiai susieti su energetikos sektoriumi, susiduria su dvigubu spaudimu: mažesniais kiekiais ir brangesne logistika.

    Nafta ir dujos: kainos kyla, kiekiai stringa

    Situaciją komplikuoja tiekimo grandinių sutrikimai ir rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Net jei dalis krovinių juda alternatyviais keliais, rinka išlieka jautri bet kokiems eskalacijos signalams, o draudimo ir frachto kaštai didina galutinę energijos kainą pirkėjams.

    Agentūrų skelbti preliminarūs laivybos duomenys rodė, kad rugsėjį dalį dienų regiono žalios naftos eksportas buvo pasiekęs arba viršijęs ikikarinį lygį. Vis dėlto Pasaulio bankas pabrėžia, kad metinė perspektyva išlieka nepalanki, nes svyravimai ir priverstiniai maršrutų pokyčiai mažina stabilumą.

    Dujų rinkoje išlieka neapibrėžtumas, ypač dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Italijos energetikos bendrovė „Edison“ pranešė, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure pranešimą iki gruodžio pradžios, todėl negalės pristatyti dalies suplanuotų krovinių.

    Skaičiuota, kad nuo balandžio iki gruodžio pradžios paveikta 35 krovinių grandinė, tai atitinka apie 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų, turėjusių pasiekti Italijos Adrijos SGD terminalą. „Edison“ nurodė įsigijusi pakaitinius kiekius ir tikino galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.

    Aviacija: mažiau keleivių, daugiau tuščių vietų

    Smūgį patiria ir antrasis Persijos įlankos regiono verslo ramstis, aviacija. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbė, kad rugpjūtį Viduriniųjų Rytų aviakompanijų keleivių srautai buvo 14,6 proc. mažesni nei prieš metus, o pasiūlyta sėdimų vietų talpa traukėsi 9,3 proc.

    Tokie skirtumai reiškia, kad lėktuvuose didėjo tuščių vietų dalis, nes paklausa krito greičiau nei pajėgumai. Kartu dalį keleivių perėmė regiono vežėjai, kai skrydžius atšaukė kai kurios Europos ar kitų šalių bendrovės, ieškodamos saugesnių maršrutų.

    Aviacijos konsultantas Omaras Hashmi atkreipė dėmesį, kad didieji vežėjai, tokie kaip „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“, aptarnauja tiek persėdimo srautus per savo centrus, tiek keliautojus, vykstančius į Persijos įlankos šalis. Maršrutų prailgėjimas dėl uždaromų oro erdvių didina degalų sąnaudas ir keičia skrydžių grafikus.

    „Kai oro erdvė uždaroma ir maršrutai pailgėja, skrydžių laikai pasikeičia, o tai tampa papildomu galvos skausmu“, – sakė Omaras Hashmi.

    Kas toliau: investicijos ir augimo perspektyva

    Kataras susitikime Dohoje pabrėžė, kad konfliktas kainuoja ne tik regionui, o visam pasauliui, nes energijos ir logistikos sukrėtimai persiduoda globalioms kainoms. Diplomatinės pastangos tęsiamos, tačiau verslas ir rinkos pirmiausia vertina realią riziką tiekimui ir transportui.

    Pasaulio bankas taip pat įspėjo, kad net ir pasibaigus ūmiam sutrikimų laikotarpiui augimą gali slopinti apgadinta infrastruktūra bei atidėtos investicijos. Tokie veiksniai paprastai veikia ilgiau nei kainų šuoliai, todėl regiono ekonomikos rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai bus atkurti srautai ir pasitikėjimas.