CP v2

Blog

  • Meksike aptiko paslaptingas majų laikų griuvėsių struktūras: mokslininkai sutrikę

    Meksike aptiko paslaptingas majų laikų griuvėsių struktūras: mokslininkai sutrikę

    Meksikos Verakruso valstijoje, netoli Coatepeco, archeologai aptiko iki šiol regione nematytą senovinį kompleksą. Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto specialistai nurodo, kad statiniai datuojami maždaug 200–600 metais, ankstyvuoju majų civilizacijos klasikos laikotarpiu.

    Didžiausią dėmesį iškart patraukė apvali akmeninė platforma iš kalkakmenio. Tyrėjai pabrėžia, kad tokios formos ir konstrukcijos objektų šioje Meksikos dalyje iki šiol nebuvo užfiksuota, o platforma, panašu, buvo integruota į didesnį architektūrinį ansamblį.

    Pasak archeologų, ne mažiau mįslingos ir komplekso puošybos detalės. Geometriniai raštai ir beveik kvadratiniai dekoratyviniai motyvai, būdingi šiam radiniui, neatitinka tipinių Verakruso regiono archeologinių vietovių stilistikos, todėl kyla klausimų apie vietos bendruomenių ryšius ir įtakų kryptis.

    Stela su ritualo scena

    Kita išskirtinė detalė – monumentali stela, beveik 2 metrų aukščio akmens monolitas su reljefu. Jame matoma scena, kuri, mokslininkų vertinimu, greičiausiai vaizduoja religinio pobūdžio ritualą, kuriame dalyvauja kelios figūros.

    Reljefo interpretacija kol kas atsargi, tačiau archeologai neatmeta versijos, kad dvi figūros laiko indą ir iš dieviškos būtybės gauna skystį. Tyrėjų manymu, tai galėjo būti vanduo, Mezoamerikos kultūrose dažnai sietas su gyvybe ir vaisingumu.

    Majų bruožai neįprastoje vietoje

    Daug diskusijų sukėlė vienos steloje vaizduojamos figūros bruožai ir aprangos elementai, primenantys majų dailės tradicijas. Kadangi radimvietė yra už pagrindinių teritorijų, kurios įprastai siejamos su majais, tokios detalės gali rodyti glaudesnius kultūrinius kontaktus, nei manyta anksčiau.

    Specialistai pabrėžia, kad tai gali būti papildomas įrodymas apie plačius idėjų, tikėjimų ir technologijų mainų tinklus senovės Mezoamerikoje. Verakruso regionas istoriniu požiūriu laikomas svarbia jungtimi tarp pakrantės ir vidaus teritorijų, todėl tokie radiniai gali keisti supratimą apie skirtingų centrų sąveiką.

    Ką reiškia šis atradimas?

    Vienas projekto koordinatorių archeologas Lino Espinoza García radinį apibūdino kaip unikalų ir precedento neturintį. Tyrėjai kol kas nesieja komplekso su jokiu aiškiu, gerai dokumentuotu analogišku objektu, todėl jo funkcija ir reikšmė lieka atvira.

    Kaip viena iš hipotezių įvardijama galimybė, kad steloje matomas ritualas susijęs su ypač stipria sausra. Senovės Mezoamerikos visuomenėse vandens trūkumas dažnai sukeldavo ekonomines ir socialines krizes, o prašymo lietaus apeigos tapdavo itin svarbia bendruomeninio gyvenimo dalimi.

    Jeigu ši versija pasitvirtintų, reljefas galėtų būti vienas ankstyviausių regiono liudijimų, atspindinčių religines reakcijas į klimato sukrėtimus. INAH komanda tęsia kasinėjimus ir dokumentavimą, o išsamesni atsakymai turėtų paaiškėti atlikus ikonografinę ir medžiagų analizę.

  • Ukrainie – naujas smūgis: rusiški „Shahed“ su reaktyviniu varikliu skrieja taip greitai, kad nebespėja

    Ukrainie – naujas smūgis: rusiški „Shahed“ su reaktyviniu varikliu skrieja taip greitai, kad nebespėja

    Greičio šuolis keičia taisykles

    Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su naujos kartos rusiškais smogiamaisiais dronais, kurių greitis jau ima pranokti dalį Ukrainos naudojamų perėmėjų. Vienas fronte dirbančių Ukrainos priešdroninių padalinių vadų pripažino, kad perėmimai vis dar vyksta, tačiau dažnai remiasi ne sistema, o situacijos palankumu ir operatorių patirtimi.

    Pasak jo, sparčiau skriejantys dronai mažina reakcijos laiką ir palieka mažiau erdvės klaidai, todėl anksčiau veikę sprendimai ne visada duoda tą patį rezultatą. Tokiomis sąlygomis didėja spaudimas greičiau diegti technologiškai pažangesnes perėmimo priemones ir tobulinti koordinavimą tarp skirtingų oro gynybos grandžių.

    Kodėl perėmėjai nespėja?

    Ukrainoje plačiai taikomi dronai perėmėjai iš pradžių buvo kuriami kovai su lėtesniais smogiamaisiais dronais, todėl susidūrus su greitesniais taikiniais ima trūkti esminio pranašumo. Praktikoje perėmimui dažniausiai reikia, kad perėmėjas būtų aiškiai greitesnis už taikinį, kitaip priartėjimas ir ataka tampa per lėti.

    Vadas, prisistatęs slapyvardžiu Ramzes, teigė, kad naujesni rusiški variantai kai kuriais atvejais gali viršyti 300 kilometrų per valandą greitį, o dalis modifikacijų priartėja prie 550 kilometrų per valandą ribos. Tokie skaičiai reiškia, kad perėmėjo greitis, baterijos atsargos ir valdymo tikslumas turi būti kitame lygyje nei iki šiol.

    Net ir lėtesni, klasikiniai smogiamieji dronai, skriejantys maždaug 200–250 kilometrų per valandą greičiu, išlieka sudėtingu taikiniu. Pasak pašnekovo, būna atvejų, kai operatoriai atpažįsta objektą ir patvirtina jo kilmę, bet perėmėjo energijos atsargos jau neleidžia užbaigti persekiojimo ir atlikti saugaus perėmimo.

    Oro sąlygos ir masto problema

    Dar viena silpnoji vieta – priklausomybė nuo oro sąlygų ir matomumo, kai perėmimui svarbus vizualinis kontaktas. Krituliai, rūkas ar žemi debesys sumažina aptikimo ir taikymo tikslumą, o tai sudaro palankesnes sąlygas smogiamiesiems dronams prasiveržti pro gynybą.

    Ramzeso teigimu, šiuo metu sėkmė dažnai ateina tada, kai taikinys manevruoja ir trumpam praranda greitį, o perėmėjų įgulos suspėja išnaudoti momentą. Jis pabrėžė, kad tokia sėkmės formulė sunkiai plečiama, kai atakų skaičius auga, o dronai tampa greitesni ir sudėtingesni.

    Ukrainos pusėje vis dažniau akcentuojama ir statistika, rodanti sparčiai didėjantį greitesnių dronų panaudojimą. Teigiama, kad 2026 metų sausį–birželio viduryje tokių dronų panaudota apie 1 400, kai 2025 metais jų buvo apie 180, o dalis vertinimų leidžia manyti, jog jų dalis atakose gali artėti prie 50 proc.

    Ką daro Ukraina?

    Ukraina tuo pačiu metu vysto naują perėmėjų kartą, kuri turėtų spręsti greičio ir autonomijos problemas. Skelbiama apie bandomas konstrukcijas, galinčias pasiekti apie 450 kilometrų per valandą greitį, taip pat apie sprendimus, kurie labiau automatizuotų perėmimo grandinę nuo aptikimo iki smūgio.

    Vis dėlto tokios sistemos paprastai reikalauja laiko, kol jos tampa masiškai prieinamos ir patikimos realiomis kovinėmis sąlygomis. Iki tol Ukrainai tenka derinti skirtingas priemones, ieškoti greitesnių perėmimo platformų ir mažinti priklausomybę nuo vien tik vizualinio taikinio fiksavimo.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad dronų karas greitai evoliucionuoja, o pranašumą suteikia ne viena priemonė, o visuma: ankstyvas aptikimas, ryšio ir koordinavimo greitis, perėmimo priemonių įvairovė bei atsargų ir gamybos tempas. Greitesni smogiamieji dronai šią logiką tik dar labiau sustiprina.

  • „Stadler“ pristatė pirmą pasaulyje vandenilinį siaurojo geležinkelio traukinį: kas laukia 2028?

    „Stadler“ pristatė pirmą pasaulyje vandenilinį siaurojo geležinkelio traukinį: kas laukia 2028?

    Šveicarijos traukinių gamintoja „Stadler“ kartu su Sardinijos regiono vežėju ARST pristatė, kaip teigiama, pirmą pasaulyje vandeniliu varomą siaurojo geležinkelio traukinį. Prototipas pademonstruotas Erlene, o komercinis eismas planuojamas pradėti 2028 metais.

    Projektas orientuotas į siaurojo geležinkelio dekarbonizaciją ten, kur elektrifikacija būtų brangi arba techniškai sudėtinga. Vandenilio technologija čia taikoma kaip alternatyva dyzeliniams traukiniams, ypač regioniniuose maršrutuose ir turistiniuose koridoriuose.

    Pirmieji maršrutai Sardinijoje

    Pirmieji vandeniliniai sąstatai turėtų pasirodyti Sardinijoje ir aptarnauti kelias kryptis, tarp jų jungtis su Algėro oro uostu bei maršrutus tarp Sasario ir Algėro, taip pat Sasario ir Sorso. Pasak projekto iniciatorių, tikslas yra mažinti vietinę taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    „Vandeniliniai traukiniai, kurie kursuos ARST linijose, yra puikus pavyzdys aplinkai, vietos ekonomikai ir kompetencijų plėtrai mūsų regione“, – sakė Barbara Manca.

    Kiek taršos galima sutaupyti?

    „Stadler“ skaičiavimais, pakeitus 10 dyzelinių vienetų 10 vandenilinių sąstatų, anglies dioksido emisijas būtų galima sumažinti daugiau nei 2 100 tonų per metus. Tokie vertinimai paprastai priklauso nuo ridų, apkrovimo ir to, ar vandenilis pagamintas iš atsinaujinančių išteklių.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia klimato nauda pasiekiama tuomet, kai naudojamas žaliasis vandenilis, pagamintas elektrolizės būdu iš atsinaujinančios elektros. Jei vandenilis pagaminamas iš iškastinių šaltinių, bendra nauda reikšmingai sumažėja, todėl vis dažniau akcentuojama visos grandinės emisijų apskaita.

    Kaip veikia vandenilinis traukinys?

    Tokio tipo traukiniuose vandenilis naudojamas elektros energijai gaminti kuro elementuose, o gauta elektra maitina traukos sistemą ir įkrauna baterijas. Baterijos reikalingos energijos pikams, rekuperacijai ir stabilesniam darbui, todėl sprendimas dažnai vadinamas hibridiniu.

    „Stadler“ nurodo, kad šis modelis pritaikytas siaurojo geležinkelio specifikai ir lengvesnei konstrukcijai, kuri svarbi regioniniuose maršrutuose su griežtesniais infrastruktūros ribojimais. Iki reguliaraus keleivių vežimo sąstatai dar turės pereiti bandymus ir sertifikavimo procedūras.

    Gamintojai vandenilį mato kaip vieną iš kelių krypčių šalia baterinių traukinių ir dalinės elektrifikacijos. Sardinija nėra vienintelė teritorija, kur planuojamas diegimas: tokio tipo sprendimai ateityje minimi ir kituose Italijos regionuose, įskaitant Siciliją bei Kalabriją.

  • Naudojatės „mObywatel“? Įsidėmėkite datą: po rugpjūčio 5 dienos gali sutrikti dokumentai

    Naudojatės „mObywatel“? Įsidėmėkite datą: po rugpjūčio 5 dienos gali sutrikti dokumentai

    Lenkijoje itin populiari programėlė „mObywatel“, kurioje gyventojai telefone saugo skaitmeninius dokumentus, artimiausiais mėnesiais atliks sertifikatų atnaujinimą. Oficialiai nurodoma, kad procesą būtina įvykdyti iki 2026 metų rugpjūčio 5 dienos, kitaip dalis dokumentų gali nustoti veikti.

    „mObywatel“ yra valstybinė skaitmeninės tapatybės ir dokumentų platforma, naudojama milijonų žmonių. Joje paprastai pateikiami dokumentai ir jų patikros mechanizmai remiasi sertifikatais, kurie turi galiojimo terminą, todėl periodiškai atnaujinami siekiant išlaikyti sklandų veikimą ir saugumą.

    Ką reiškia sertifikatų atnaujinimas?

    Sertifikatai yra techninis skaitmeninio patvirtinimo pagrindas, leidžiantis programėlei patikimai rodyti dokumentus ir užtikrinti jų autentiškumą. Jei sertifikatai pasensta ir neatnaujinami, programėlė gali nebesugebėti tinkamai patvirtinti dalies duomenų, todėl dokumentai gali būti laikinai neprieinami.

    Svarbu tai, kad galimi sutrikimai paprastai nereiškia, jog duomenys bus prarasti visam laikui. Tačiau kai kuriais atvejais vartotojui gali tekti dokumentą suaktyvinti iš naujo arba jį vėl sugeneruoti, ypač jei programėle naudojamasi retai.

    Ką turi padaryti vartotojai?

    Daugumai žmonių papildomų veiksmų nereikės, nes sertifikatų atnaujinimas vykdomas automatiškai. Praktinis patarimas paprastas: iki 2026 metų rugpjūčio 5 dienos bent kartą atsidaryti „mObywatel“, kad atnaujinimas įvyktų fone.

    Kasdien programėle besinaudojantys gyventojai šio pokyčio greičiausiai net nepastebės. Didžiausia rizika kyla tiems, kurie „mObywatel“ atsidaro itin retai, nes tuomet atnaujinimas gali taip ir neįvykti iki nurodyto termino.

    Atskirta tvarka studento pažymėjimui

    Skaitmeninis studento pažymėjimas „mObywatel“ programėlėje gali reikalauti atskiros procedūros. Nurodoma, kad programėlė apie tai informuos pranešimu, o tuomet vartotojui gali tekti kreiptis į savo aukštosios mokyklos administraciją ir gauti naują QR kodą dokumentui vėl aktyvuoti.

    Tokia išimtis taikoma todėl, kad kai kurių institucinių dokumentų išdavimas ir atnaujinimas priklauso ne tik nuo programėlės, bet ir nuo atskirų organizacijų procesų. Dėl to studentams verta nelaukti paskutinės dienos, jei programėlė paprašo papildomo patvirtinimo.

  • Gdansko uoste – netikėtas incidentas: istorinis kruizinis laivas rėžėsi į krantinę

    Gdansko uoste – netikėtas incidentas: istorinis kruizinis laivas rėžėsi į krantinę

    Gdansko uoste įvyko retas incidentas: istorinis keleivinis laivas „Nordstjernen“ manevruodamas atsitrenkė į Imperatoriškosios laivų statyklos krantinę. Vaizdas atrodė grėsmingai, tačiau sužeistų žmonių nėra.

    Incidentas užfiksuotas birželio 19 dieną, kai laivas, atsitraukęs nuo „Ramco Marine“ krantinės, plaukė rytų kryptimi Martvosios Vyslos atkarpoje. Po pontoninio tilto įgula atliko manevrus prie Imperatoriškosios laivų statyklos, o vienu momentu kairė laivagalio dalis kliudė krantinę.

    Ši vieta yra populiari tarp turistų ir pasivaikščiotojų, todėl situaciją stebėjo nemažai žmonių. Socialiniuose tinkluose pasklidusiuose vaizdo įrašuose matyti, kad dalis praeivių, išsigandę artėjančio laivo, bandė pasitraukti į saugesnę vietą.

    Skelbiama, kad laivui kilo sunkumų atsitraukiant nuo krantinės, todėl į pagalbą buvo pasiųsti vilkikai „Tytan“ ir „Mars“. Maždaug per valandą po susidūrimo laivas buvo nuvilktas į Gdansko remonto laivų statyklą, kur turėtų būti įvertinta korpuso būklė ir atlikti reikalingi darbai.

    Preliminariai nustatyta, kad pažeista kairioji borto dalis laivagalio zonoje: įbrėžimai matomi kelių metrų ruože, o skylė korpuse siekia apie 25 centimetrus. Kol kas teigiama, kad krantinės infrastruktūra rimčiau nenukentėjo, tačiau tiek krantinei, tiek laivui dar bus atliekamos detalesnės ekspertizės.

    Incidento priežastys tiriamos, o tarp galimų versijų minima techninė problema, pavyzdžiui, variklio darbo sutrikimai manevruojant. Galutines išvadas paprastai pateikia atsakingos jūrų saugos institucijos, įvertinusios laivo duomenis, įgulos veiksmus ir aplinkybes uosto akvatorijoje.

    „Nordstjernen“ yra vienas seniausių vis dar eksploatuojamų turistinių laivų: jis pastatytas 1956 metais Hamburge Norvegijos bendrovei „Hurtigruten“. Maždaug 81 metro ilgio laivas dešimtmečius plaukiojo palei Norvegijos pakrantę, o vėliau buvo pritaikytas turistiniams ir ekspediciniams reisams.

    Laivas turi ir kultūrinę vertę: nuo 2012 metų jis saugomas kaip Norvegijos kultūros paveldas. Dėl išsaugotų penktojo dešimtmečio pabaigos ir šeštojo dešimtmečio interjero detalių „Nordstjernen“ laikomas viena autentiškiausių istorinių keleivinių jūrinių transporto priemonių, traukiančių jūrų istorijos entuziastus.

  • Po metų be atsakymų – DI rado užuominas: Bostone išnarpliota 18 retų genetinių ligų

    Po metų be atsakymų – DI rado užuominas: Bostone išnarpliota 18 retų genetinių ligų

    Bostonio vaikų ligoninėje išbandytas dirbtinio intelekto modelis padėjo gydytojams priartėti prie atsakymų pacientams, kurių ligų kilmė ilgus metus liko neaiški. Tyrėjai skelbia, kad technologija leido greičiau atrasti galimas retų genetinių sutrikimų priežastis, kurias anksčiau buvo sunku pastebėti net taikant pažangius metodus.

    Rezultatai paskelbti mokslo žurnale NEJM AI. Tyrime aprašoma, kad naudojant „OpenAI“ modelį o3 pavyko padėti diagnozuoti 18 pacientų, o dalis jų iki tol buvo ilgai tiriami be galutinės išvados.

    Pasak autorių, daugiausia tai buvo vaikai, turintys retų nervų sistemos vystymosi sutrikimų, taip pat pacientai su nervų ir raumenų ligomis. Tyrime minimi ir du staigių, iki tol nepaaiškintų mirčių atvejai, kuriems ieškota genetinio paaiškinimo.

    Mokslininkai analizavo 376 iki tol nenustatytos kilmės pacientų genomus ir DI pagalba sulygino DNR duomenis su naujai atrastomis genetinėmis sąsajomis. Nurodoma, kad maždaug 5 proc. atvejų pavyko išspręsti būtent dėl DI pasiūlytų krypčių, kurios vėliau buvo patikrintos specialistų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad toks rezultatas laikomas reikšmingu, nes dalis tų pačių duomenų buvo analizuojami ir anksčiau, tačiau diagnozės vis tiek nebuvo pasiektos. Net pavieniai patvirtinti atvejai, anot komandos, turi didelę vertę šeimoms, nes suteikia aiškumą, galimybę planuoti gydymą ir įvertinti rizikas ateityje.

    Vienos projekto lyderių Catherine Brownstein teigimu, DI tampa esminiu lūžio tašku retų ligų diagnostikoje.

    „Tokio tipo sprendimai iš esmės keičia žaidimo taisykles, nes gali sutrumpinti kelią iki atsakymo ten, kur anksčiau prireikdavo metų“, – sakė Catherine Brownstein.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad DI šiame procese nepakeičia gydytojo ir pats diagnozių nenustato. Sistema pateikia galimas hipotezes pagal pateiktus simptomus, gydytojų įrašus ir galimas genetines mutacijas, o galutinius sprendimus priima medikai, įvertinę klinikinį vaizdą ir atlikę papildomus tyrimus.

    Praktinė nauda matoma ir tais atvejais, kai iškart nepavyksta nustatyti ligos. Tyrėjai akcentuoja, kad DI gali padėti grįžti prie senų, neišspręstų atvejų vėliau, kai moksle atsiranda naujų žinių apie genų ir ligų ryšius, taip „pernaudojant“ jau turimus duomenis ir sumažinant laiką iki diagnozės.

  • Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas vis dažniau imasi improvizuotų priemonių, bandydamas apsisaugoti nuo bepiločių atakų jūroje. Naujausiose nuotraukose matyti, kad dalis laivų virš antstato ir denio zonų uždengiami plonu apsauginiu tinklu, primenančiu buityje naudojamą sodo ar vabzdžių tinklelį.

    Tokio tipo uždanga pristatoma kaip fizinė kliūtis, kuri turėtų sutrikdyti drono skrydį arba priversti sprogmenį detonuoti dar neatsitrenkus į laivo konstrukcijas. Tačiau net ir Rusijos karo komentatoriai pripažįsta, kad tai tik dalinis sprendimas, tinkantis nebent paprastesniems FPV tipo dronams.

    Analitikai pabrėžia, kad tinklas dažnai dengia tik ribotą plotą, todėl pažeidžiamiausios vietos gali likti atviros. Matomuose vaizduose apsauga neapima visos laivo viršutinės dalies, o kai kurie svarbūs elementai, įskaitant stebėjimo ir valdymo zonas, gali būti nepakankamai uždengti.

    Kontekstas aiškus: bepiločių panaudojimas kare sparčiai evoliucionuoja, o atakos jūroje tampa vis įvairesnės ir sunkiau prognozuojamos. Be lengvų FPV dronų, vis didesnę grėsmę kelia sunkesni smogiamieji modeliai, galintys nešti didesnį sprogmenų kiekį ir būti pritaikyti būtent taikiniams vandenyje.

    Tinklai nėra naujovė Rusijos ginkluotėje: panašios konstrukcijos anksčiau fiksuotos ant šarvuotos technikos, virš apkasų ar logistikos kelių atkarpų. Pastaruoju metu tokios priemonės pastebėtos ir karinėse bazėse, kur bandoma pridengti ypač vertingus taikinius, įskaitant strateginės paskirties laivus.

    Nuotraukose dėmesį patraukė ir palydos sudėtis: krovininį laivą lydi desantinis laivas, sukurtas kariams ir technikai gabenti į krantą, o ne konvojams saugoti nuo oro grėsmių. Tai gali reikšti, kad Baltijos laivyno galimybės vykdyti klasikinę palydą ir oro gynybą jūroje yra ribotos, todėl tenka remtis tuo, kas tuo metu pasiekiama.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja įtampa dėl sugriežtėjusių patikrų, sankcijų vykdymo ir karinių incidentų rizikos, todėl laivų apsauga tampa itin svarbi. Tokios improvizuotos priemonės siunčia signalą, kad net ir jūroje dronų grėsmė vertinama rimtai, tačiau kartu atskleidžia ir spragas, kurias bandoma užlopyti greitais, bet ne visada patikimais sprendimais.

  • Android 17 kelia chaosą „Google“ telefonuose: vartotojai skundžiasi ryšio ir ekrano strigimais

    Android 17 kelia chaosą „Google“ telefonuose: vartotojai skundžiasi ryšio ir ekrano strigimais

    Problemos po naujausio atnaujinimo

    „Google“ prieš kelias dienas pradėjo platinti Android 17, pirmiausia „Google Pixel“ serijos telefonams. Nors bandomoji programa truko kelis mėnesius, dalis vartotojų netrukus po atnaujinimo ėmė pranešti apie trikdžius.

    Dažniausiai minimi nesklandumai susiję su „Wi‑Fi“ ryšiu, pagrindinio ekrano valdikliais ir lietimo jautrumu. Tai signalas, kad ankstyvosios versijos dar gali turėti vadinamųjų vaikystės ligų, o sprendimų gali tekti palaukti iš „Google“ pataisų.

    „Wi‑Fi“ jungiasi, bet interneto nėra

    Viena dažniausių bėdų – nestabilus „Wi‑Fi“: telefonas rodo, kad prisijungta prie belaidžio tinklo, tačiau duomenys realiai neperduodami. Dėl to stringa naršymas, programėlių atnaujinimai ir pranešimų sinchronizacija.

    Vartotojų forumuose kaip laikinas sprendimas dažnai minimas IPv6 įjungimas maršrutizatoriaus nustatymuose. Vis dėlto tai nėra universalus receptas, nes tinklo veikimas priklauso ir nuo paslaugų teikėjo, ir nuo konkretaus maršrutizatoriaus modelio.

    Valdikliai dingsta, ekranas nereaguoja

    Kita problema – iš pagrindinio ekrano dingstantys valdikliai. Nors pranešimų apie šį sutrikimą mažiau, kai kurie vartotojai teigia, kad elementai išnyksta be aiškios priežasties ir tenka juos susidėti iš naujo.

    Dar rimčiau skamba skundai dėl ekrano reakcijos į prisilietimus: sąsaja kartais „užšąla“, o telefonas trumpam tampa sunkiai valdomas. „Google“ kaip vieną iš galimų priemonių rekomenduoja išvalyti paleidiklio talpyklą, nes būtent jis atsakingas už pagrindinio ekrano veikimą.

    Dalies vartotojų teigimu, padeda ir laikinas funkcijos Pusiau sklandus rodymas išjungimas nustatymų skiltyje Ekranas ir lietimas. Tokie sprendimai dažniausiai būna kompromisas, kol pasirodo oficialūs pataisymai, grąžinantys stabilų sistemos veikimą.

    Jei Android 17 dar neįdiegėte, praktiškas kelias – palaukti artimiausio atnaujinimo su klaidų taisymais. O jei atnaujinimas jau įdiegtas ir problemos kartojasi, verta išbandyti minėtas priemones ir sekti „Google“ pranešimus apie pataisas.

  • Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusija vis dažniau pasitelkia elektroninės kovos priemones, kad išmuštų iš kurso Ukrainos tolimojo nuotolio dronus ir nukreiptų juos į NATO valstybių oro erdvę. Baltijos šalyse ir Suomijoje fiksuoti incidentai vertinami kaip sąmoninga hibridinė taktika, skirta kelti nerimą ir silpninti paramą Ukrainai.

    Ekspertų vertinimu, svarbiausias įrankis šioje schemoje yra GPS signalo trikdymas ir klastojimas, kai vietoje tikro palydovinio signalo pateikiamas galingesnis, netikras. Tokiu būdu drono navigacija gali „patikėti“ klaidingomis koordinatėmis ir nukrypti nuo planuoto maršruto.

    Kaip aiškinama, tokie trikdžiai ypač pavojingi, nes dronų maršrutas gali pasislinkti į vakarus ir kirsti Estijos, Latvijos ar Lietuvos teritoriją. Tai sukuria situaciją, kai incidentas tampa ne tik Ukrainos ir Rusijos karo dalimi, bet ir tiesioginiu saugumo iššūkiu NATO rytiniam sparnui.

    Ukraina tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad dronai nėra sąmoningai nukreipiami į NATO teritoriją, ir atsiprašo už netyčinius pažeidimus. Tuo pat metu regiono politikai ir saugumo ekspertai akcentuoja, kad atsakomybė tenka Rusijai, kuri aktyviai plečia elektroninės kovos poveikį už fronto ribų.

    „Rusija tyčia perima dronų navigaciją ir kartu stiprina propagandą, kad sukeltų baimę bei suabejojimą parama Ukrainai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhij Tychyj.

    Analitikų teigimu, Kremliaus tikslas gali būti paprastas: priversti visuomenes klausti, ar parama Ukrainai neperkelia karo į jų pačių dangų. Tokia komunikacinė ataka dažnai derinama su informacinėmis operacijomis, kuriose bandoma sukurti įspūdį, esą incidentai yra Ukrainos veiksmų pasekmė.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien naikintuvais tokių grėsmių suvaldyti nepakanka, nes dronų incidentai gali būti dažni, o reagavimas brangus ir ne visada proporcingas. Vis dažniau kalbama apie sluoksniuotą priešdroninę gynybą, kuri apimtų radarus, pasyvius jutiklius, akustinę detekciją, elektroninės kovos indikatorius ir operatyvius žvalgybos duomenis.

    Kartu akcentuojama praktinės partnerystės su Ukraina svarba, nes šalis sukaupė unikalią patirtį dronų karo sąlygomis. Ukraina taip pat tobulina sprendimus, kurie didina atsparumą navigacijos klastojimui, pavyzdžiui, inercinę navigaciją ir alternatyvius valdymo ryšius.

    Incidentai regione primena, kad šiuolaikinis karas vis dažniau persikelia į elektroninę ir informacinę erdvę, o jo efektas gali būti juntamas toli nuo fronto linijos. NATO valstybėms tai reiškia būtinybę spartinti technologinį pasirengimą ir gerinti tarpusavio koordinavimą, kad hibridinės provokacijos nevirstų didesne krize.

  • Gdanskas taikosi į rekordą: „GAiT“ nori 47 metrų tramvajų, konkurentai siūlo 122 mln. eurų

    Gdanskas taikosi į rekordą: „GAiT“ nori 47 metrų tramvajų, konkurentai siūlo 122 mln. eurų

    Gdanskas ruošiasi ambicingam viešojo transporto atnaujinimui ir gali tapti miestu, kuriame kursuos ilgiausi tramvajai Lenkijoje. Miesto vežėjas „GAiT“ paskelbė konkursą 20 dvipusių, žemagrindžių tramvajų, kurių ilgis siektų 45–47 metrus.

    Toks sprendimas siejamas su augančiais keleivių srautais ir noru didinti pralaidumą populiariausiuose maršrutuose, ypač piko metu. Ilgesnės sąstato koncepcijos Europoje dažnai pasirenkamos kaip alternatyva dažnesniems reisams, kai trūksta vairuotojų ar riboja infrastruktūra.

    Naujas bandymas po brangių pasiūlymų

    Šis pirkimas miestui nėra pirmas bandymas: ankstesniame konkurse pasiūlymai viršijo planuotą biudžetą, todėl procedūras teko kartoti. Šį kartą gauti du pasiūlymai, kurie, kaip skelbiama, labiau atitinka finansines galimybes.

    Dėl sutarties varžosi PESA Bydgoszcz S.A. ir „Škoda“. Pasiūlymų vertė nurodoma 524 166 000 zlotų, tai yra maždaug 122 000 000 eurų, o kitas pasiūlymas – simboliškai didesnis.

    Kas keistųsi keleiviams

    Planuojama, kad naujieji tramvajai galėtų vežti daugiau nei 300 keleivių: nurodoma apie 96 sėdimas ir iki 220 stovimų vietų. Žemagrindė konstrukcija turėtų palengvinti įlipimą, o automatinė klimato kontrolė – kelionių komfortą karščio bangų metu.

    Techninėje specifikacijoje minimi USB-C ir USB-A įkrovimo lizdai, informavimo sistema su ekranais, taip pat reikalavimas įrengti po mažiausiai septynerias duris kiekvienoje pusėje. Kraštinės durys turėtų būti ypač plačios, kad greitėtų įlaipinimas ir išlaipinimas stotelėse.

    Numatytos vietos vežimėliams ir sprendimai žmonėms su judėjimo negalia, įskaitant specialias sėdimas vietas. Tokie reikalavimai atitinka pastarųjų metų tendenciją viešajame transporte daugiau dėmesio skirti universaliam dizainui ir greitesniam keleivių srautų judėjimui.

    Kada galėtų pasirodyti gatvėse?

    Konkurso sąlygose numatyta, kad laimėtojas turės 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo pristatyti tramvajus pagal pagrindinį užsakymą. Tai reiškia, kad pirmieji ilgiausi sąstatai mieste galėtų pasirodyti po maždaug trejų metų, jei procedūros vyks sklandžiai.

    Vis dėlto vien ilgio nepakanka: tokio dydžio tramvajams būtina tinkama infrastruktūra, įskaitant stotelių peronus, depo pajėgumus ir kai kurių trasų pralaidumą. Būtent šie veiksniai dažnai lemia, ar rekordiniai modeliai realiai tampa kasdiene miesto transporto dalimi.