CP v2

Blog

  • Von der Leyen kviečia DI lyderius tartis dėl pažangiausių modelių tempo: Europa ieško saugiklių

    Von der Leyen kviečia DI lyderius tartis dėl pažangiausių modelių tempo: Europa ieško saugiklių

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė planuojanti sukviesti pagrindinių dirbtinio intelekto bendrovių vadovus į diskusiją dėl to, kaip suderinti spartų pažangiausių DI modelių vystymą su visuomenės saugumu. Šią iniciatyvą ji įvardijo kaip siekį paremti pramonės pastangas atsakingai „reguliuoti tempą“ sparčiausiai judančioje DI vystymo dalyje.

    Kalbėdama per metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, von der Leyen akcentavo, kad didėja susirūpinimas dėl vadinamųjų pažangiausių, arba fronto linijos, DI sistemų rizikų. Pastaruoju metu šią temą į viešąją darbotvarkę vėl grąžino ir keli ryškūs technologijų sektoriaus lyderiai, raginantys atsargesnį diegimą ir daugiau testavimo.

    Kodėl kalbama apie DI tempo ribojimą?

    Diskusijos dėl DI „tempo“ iš esmės sukasi apie tai, kaip greitai rinkai ir visuomenei pristatomi vis galingesni modeliai, kai jų poveikis ne visada iki galo išmatuotas. Rizikos dažniausiai siejamos su kenkėjiško turinio generavimu, manipuliacijomis informacija, kibernetinėmis atakomis, taip pat su sudėtingesnėmis, sunkiai prognozuojamomis sistemų elgsenomis.

    Von der Leyen tiesiogiai neįvertino atskirų vadovų raginimų stabdyti plėtrą, tačiau pabrėžė, kad Europa pasirengusi prisidėti prie pramonės iniciatyvų, kurios orientuotos į atsakingą pažangiausių modelių kūrimą. Tai signalas, kad Europos Komisija siekia ne tik taisyklių, bet ir praktinių susitarimų su rinka dėl testavimo, skaidrumo ir diegimo principų.

    Tarptautinis testavimas ir bendros taisyklės

    Europos Komisijos vadovė taip pat iškėlė tarptautinio bendradarbiavimo idėją, ypač dėl pažangiausių DI modelių testavimo ir vertinimo. Tokia kryptis atspindi siekį turėti suderintas metodikas, kurios leistų palyginti modelių rizikas, nustatyti minimalias saugos karteles ir greičiau reaguoti į incidentus.

    Viešai buvo užsiminta, kad į bendradarbiavimą gali būti kviečiamos tokios partnerės kaip Jungtinė Karalystė ir Kanada. Tai dera su ES pastangomis formuoti tarptautinius standartus, kai DI tampa ne vien technologijų, bet ir geopolitinės konkurencijos klausimu.

    Europa nori ne tik kurti, bet ir gauti vertę

    Von der Leyen pabrėžė, kad Europai svarbu ne vien varžytis dėl lyderystės kuriant pažangiausius modelius, bet ir tapti regionu, kuris iš DI pritaikymo išsineša didžiausią ekonominę ir visuomeninę naudą. Jos teigimu, Europos Komisijos dėmesys krypsta į sritis, kuriose DI gali duoti apčiuopiamą efektą ir kur kartu būtina aiški atsakomybė.

    Tarp prioritetinių krypčių įvardytos sveikatos apsauga, transportas, žemės ūkio ir maisto sektorius, pažangioji gamyba, taip pat gynyba ir kosmosas. Šiose srityse DI sprendimai gali didinti produktyvumą, gerinti paslaugų kokybę ir kurti konkurencinį pranašumą, tačiau kartu kelia aukštus saugos, patikimumo ir duomenų apsaugos reikalavimus.

    Ši iniciatyva rodo, kad ES lygiu stiprėja politinė valia DI temą spręsti ne vien per reglamentavimą, bet ir per tiesioginį dialogą su pažangiausius modelius kuriančiomis laboratorijomis. Artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus tai, ar pavyks suderinti inovacijų greitį su realiai veikiančiais saugikliais, kuriuos pripažintų ir pramonė, ir valdžios institucijos.

  • Von der Leyen signalas Europai: atsakas į Trumpą, DI ir klimato rizikas, įtraukiant Kanadą

    Von der Leyen signalas Europai: atsakas į Trumpą, DI ir klimato rizikas, įtraukiant Kanadą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre per metinę kalbą Europos Parlamente ragino europiečius telktis „didelio nesaugumo“ laikotarpiu. Jos žinutės ašis – didesnė Europos savarankiškumo kryptis, apimanti ekonomiką, gynybą ir technologijas.

    Kalboje nuskambėjo ir platesnė Europos samprata, akcentuojant solidarumą su Ukraina bei Grenlandija. Von der Leyen vengė tiesiogiai įvardyti konkrečias valstybes oponentes, tačiau pabrėžė, kad europiečių saugumas ir gerovė turi remtis pačios Europos sprendimais.

    Kanadai – naujas statusas?

    Vienas ryškiausių pareiškimų – idėja Kanadą pakviesti tapti pirmąja Europos Sąjungos asocijuota nare. Von der Leyen teigė norinti kelti ES ir Kanados santykius „į aukščiausią įmanomą lygį“, pabrėždama, kad tai nėra nukreipta prieš kitas šalis.

    Ši kryptis skamba kaip politinis signalas dėl glaudesnių partnerystių su artimiausiais sąjungininkais tuo metu, kai tarptautinėje prekyboje ir saugumo politikoje daugėja įtampos. Toks formatas, jei būtų plėtojamas, reikštų naują ES integracijos modelį už tradicinių plėtros rėmų.

    Klimatas: Europa šyla sparčiau

    Von der Leyen akcentavo klimato rizikas, primindama, kad Europa šyla maždaug dukart greičiau nei pasaulio vidurkis. Pastarųjų vasarų karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros, pasak jos, rodo, kad prisitaikymo priemonės turi tapti tokios pat svarbios kaip ir taršos mažinimas.

    Ji žadėjo ankstyvojo perspėjimo ir sveikatos parengties priemones, pristatydama planus dėl europinio karščio bangų plano. Taip pat buvo kalbėta apie naują vandens iniciatyvą, orientuotą į vandens trūkumą, žemės ūkio rizikų valdymą ir pramonės bei maisto saugumo užtikrinimą.

    DI: optimizmas su saugumo sąlyga

    Kalbėdama apie DI, Europos Komisijos pirmininkė save pavadino optimiste, bet perspėjo, kad technologija gali greitai atsidurti priešiškų veikėjų rankose. Jos siūloma kryptis – DI diegti realioje ekonomikoje ir viešosiose paslaugose: gamyboje, ligoninėse, energetikos tinkluose, tiksliame ūkininkavime, autonominiame vairavime ir gynyboje.

    Von der Leyen taip pat užsiminė apie ketinimą kviesti pažangiausių DI laboratorijų atstovus diskusijoms, kaip Europa galėtų paremti pramonės pastangas saugiai ir konkurencingai vystyti pažangiausias sistemas. Tai dera su platesniu ES siekiu derinti inovacijas, reguliavimą ir atsparumą, ypač kai DI tampa geopolitinės konkurencijos dalimi.

    Kartu kalboje buvo juntamas vidaus politikos fonas: augantis radikalių politinių jėgų palaikymas dalyje valstybių ir visuomenės spaudimas spręsti pragyvenimo, saugumo bei migracijos klausimus. Von der Leyen bandė įtvirtinti mintį, kad atsakas į globalias grėsmes turi eiti kartu su apčiuopiama nauda žmonėms kasdienybėje.

    Jos siunčiama žinutė iš esmės aiški: Europa neturi prabangos delsti, kai vienu metu kinta geopolitinė aplinka, greitėja technologijų lenktynės ir auga klimato sukeliamų ekstremalių reiškinių kaina. Sprendimas, anot jos, turėtų būti ne užsidarymas, o tvirtesnės partnerystės ir didesnė europinė atsakomybė už savo ateitį.

  • ES sostinės sutriko po von der Leyen pareiškimo: svarstoma Kanados asocijuota narystė

    ES sostinės sutriko po von der Leyen pareiškimo: svarstoma Kanados asocijuota narystė

    Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimas, kad Europos Sąjunga svarstys Kanados asocijuotos narystės modelį, dalį ES sostinių užklupo netikėtai. Diplomatų teigimu, idėja nebuvo iš anksto derinta su valstybėmis narėmis, todėl kilo klausimų, ką toks statusas realiai reikštų.

    Kalbėdama Strasbūre metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį, U. von der Leyen akcentavo poreikį stiprinti partnerystes ir kurti platesnes demokratinių valstybių koalicijas. Pasak jos, Kanada galėtų tapti pirmąja šalimi, kuriai būtų „atveriamos durys“ į asocijuotos narystės formatą.

    Kas yra asocijuota narystė?

    ES sutartyse šiuo metu nėra aiškaus asocijuotos narystės modelio, todėl sostinėse pirmiausia keliamas teisinis klausimas, ar tam apskritai pakaktų politinio susitarimo. Diplomatų vertinimu, bet koks formatas, primenantis narystę, neišvengiamai paliestų Europos Vadovų Tarybos kompetenciją, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti ir ES sutarčių keitimo.

    Vienas iš dažniausiai minimų scenarijų būtų glaudesnis ekonominis susiejimas, panašus į išplėstą rinkos prieigą ar gilesnę laisvosios prekybos erdvę. Tačiau net ir tokiu atveju valstybės narės nori aiškumo, ar tai reikštų naujus įsipareigojimus, bendrų taisyklių perėmimą ir kokias išimtis Kanada siektų išsiderėti.

    Kur slypi įtampos taškai?

    Diplomatų nuomone, didžiausia rizika būtų ta, kad „asocijuotos narystės“ etiketė sukeltų per didelius lūkesčius, o praktinis turinys liktų miglotas. ES viduje jau dabar juntamas jautrumas bet kokiems formatams, kurie gali atrodyti kaip narystės pakaitalas arba precedentas kitoms šalims.

    Kalbant apie turinį, įvardijamos sritys, kuriose galėtų kilti sunkiai suderinamų interesų: plieno sektorius, automobilių prekyba, tam tikri mokesčiai bei importo taisyklės, taip pat požiūris į genetiškai modifikuotus augalus. Dalies valstybių atstovai pabrėžia, kad gilesnis suartėjimas neturėtų prieštarauti bendrosios rinkos principams ir vienodoms konkurencijos sąlygoms.

    Kodėl tema iškilo dabar?

    Kanada pastaruoju metu aktyviai ieško būdų mažinti priklausomybes ir stiprinti ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis, ypač prekybos ir saugumo srityse. Įtampoms tarptautinėje prekyboje augant, Otava vis dažniau pabrėžia poreikį diversifikuoti partnerystes, o ES tokiame kontekste matoma kaip natūralus sąjungininkas.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney apsilankė Europos Parlamente, kur turėtų pristatyti savo viziją dėl santykių su ES ateities. Tuo pat metu Briuselyje pabrėžiama, kad kol kas kalbama apie galimybių nagrinėjimą, o ne apie parengtą politinį ar teisinį sprendimą.

    Artimiausiomis savaitėmis valstybių narių diplomatai tikisi detalesnių Komisijos paaiškinimų, kokį konkretų formatą ji įsivaizduoja. Nuo to priklausys, ar idėja bus vystoma kaip pragmatiškas partnerystės gilinimas, ar įstrigs dėl teisinių ribų ir skirtingų sostinių politinių raudonųjų linijų.

  • Von der Leyen kalboje Strasbūre: 12 svarbiausių akcentų apie saugumą, klimatą ir migraciją

    Von der Leyen kalboje Strasbūre: 12 svarbiausių akcentų apie saugumą, klimatą ir migraciją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente Strasbūre išdėstė kryptį, kaip Europos Sąjunga ruošis augančių grėsmių laikotarpiui: nuo karščio bangų ir vandens stygiaus iki hibridinių atakų, karo Ukrainoje ir migracijos spaudimo.

    Kalboje ryškėjo du leitmotyvai: didesnis atsparumas krizių akivaizdoje ir glaudesnis bendradarbiavimas su artimiausiais partneriais. Kartu ji leido suprasti, kad dalis temų stringa ne Briuselyje, o valstybių narių nesutarimuose.

    Saugumas ir nauji formatai

    Vienas daugiausia dėmesio pritraukusių pasiūlymų – idėja kurti Europos saugumo tarybą. Tokia struktūra, kaip pristatyta, galėtų suburti ES ir bendramintes šalis, tarp jų Jungtinę Karalystę, Kanadą, Ukrainą ir Norvegiją, siekiant greičiau derinti sprendimus dėl grėsmių.

    Kartu nuskambėjo ir siūlymas dėl naujo skubaus saugumo protokolo, kurį valstybės galėtų aktyvuoti kilus krizei, dar neperžengiančiai tiesioginio karinio užpuolimo ribos. Praktikoje tai būtų mechanizmas, leidžiantis greičiau koordinuoti veiksmus, kai grėsmės panašios į hibridines operacijas ar spaudimą pasienyje.

    Gynybos pramonės temoje ji pasiūlė sprendimą ir dėl nepanaudotų ES gynybos paskolų programos lėšų: jos galėtų virsti nauju instrumentu bendriems projektams su Ukrainos gynybos įmonėmis. Tokiu būdu ES siektų vienu metu stiprinti tiek tiekimo grandines, tiek integruoti Ukrainos sukauptą kovinę patirtį.

    DI, socialiniai tinklai ir vaikų apsauga

    Didelę vietą užėmė dirbtinis intelektas: von der Leyen akcentavo, kad technologijų plėtra turi vykti kartu su rizikų valdymu. Ji pakvietė didžiąsias DI laboratorijas atvykti į Briuselį diskusijoms, kaip suvaldyti vadinamosios pažangiausios DI plėtros tempą ir galimus padarinius.

    „DI yra galimybių ir rizikų pusiausvyra. Nespręsdami rizikų, neatskleisime DI galimybių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kalboje taip pat pasiūlyta griežčiau reguliuoti vaikų saugumą internete, įskaitant amžiaus ribas socialinių tinklų paskyroms ir reikalavimus platformoms taikyti saugesnį dizainą nepilnamečiams. Tai atspindi platesnę ES tendenciją griežtinti skaitmeninių platformų atsakomybę, ypač dėl nepilnamečių apsaugos.

    Klimatas, migracija ir ES vidaus nesutarimai

    Klimato dalyje dėmesys krypo ne į naujus taršos mažinimo tikslus, o į prisitaikymą prie neišvengiamų padarinių. Buvo įvardyti planai dėl Europos karščio bangų plano, vandens iniciatyvos ir klimato draudimo aljanso, nes vis dažnesnės karščio ekstremalijos kelia riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai.

    Migracijos srityje pristatyta idėja dėl europinio skubios reakcijos pagrindo, kuris leistų krizių metu laikinai taikyti aiškiai apibrėžtą lankstumą procedūrose. Kritikai tokį požiūrį sieja su siekiu greičiau grąžinti migrantus, o šalininkai pabrėžia, kad tai būtų priemonė staigiems srautams suvaldyti.

    Kalboje nuskambėjo ir vidaus politikos signalai: von der Leyen ragino valstybes nares vengti papildomo nacionalinio reguliavimo įgyvendinant ES teisę ir taip mažinti biurokratinę naštą. Ji taip pat priminė, kad kai kuriais užsienio politikos klausimais ES išlieka susiskaldžiusi, o tai riboja realius veiksmus.

    Finansų tema buvo aptarta saikingai, tačiau ji dar kartą iškėlė būtinybę ieškoti naujų ES biudžeto pajamų šaltinių būsimo daugiametės finansinės programos laikotarpiui. Tai viena jautriausių diskusijų, nes dalis sostinių skeptiškai vertina ES lygmens mokesčių ar naujų įmokų idėjas.

    Galiausiai ji pažymėjo ir ES santykių su Kinija problematiką, akcentuodama didelį prekybos disbalansą ir priklausomybes nuo kritinių žaliavų. Vis dėlto kalboje buvo vengiama skambių ultimatumų, labiau pabrėžiant, kad ES ketina naudoti turimas priemones santykiams subalansuoti.

  • ES siūlo naują krizių sprendimų formatą ir hibridinių grėsmių procedūrą: ar tai dubliuos NATO?

    ES siūlo naują krizių sprendimų formatą ir hibridinių grėsmių procedūrą: ar tai dubliuos NATO?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė pasiūlymus, kurie sustiprintų Europos Sąjungos vaidmenį saugumo politikoje ir atsake į hibridines grėsmes. Tarp idėjų – naujas lyderių krizių sprendimų formatas ir skubesnių konsultacijų mechanizmas, primenantis NATO 4 straipsnį.

    Pasiūlymai pasirodė augant įtampai dėl kibernetinių atakų, sabotažo, dezinformacijos kampanijų ir incidentų ore bei jūroje, kurie dažnai lieka žemiau atviros karinės atakos slenksčio. Europos institucijoms vis dažniau tenka atsakyti į klausimą, ar dabartiniai sprendimų priėmimo modeliai leidžia reaguoti pakankamai greitai.

    Kas siūloma ir kodėl dabar?

    U. von der Leyen siūlo sukurti nuolatinį politinį formatą, kuriame lyderiai galėtų greičiau tartis dėl veiksmų krizių metu, įtraukiant ir artimus partnerius, tokius kaip Kanada, Norvegija, Ukraina bei Jungtinė Karalystė. Kartu aptariama ir skubios konsultacijos procedūra hibridinių atakų atveju, kad valstybės narės galėtų greitai sušaukti partnerius ir koordinuoti atsaką.

    Europos Komisijos argumentas paprastas: hibridinės grėsmės apima ne vien karinę sritį, todėl ES, turėdama reguliavimo, ekonominių, energetikos, sankcijų ir vidaus saugumo instrumentus, gali veikti plačiau. Tačiau būtent ši plati įrankių dėžė ir sukuria riziką, kad nauji mechanizmai persidengs su NATO sprendimų priėmimu.

    NATO nerimas dėl dubliavimo

    NATO diplomatai viešai ir neoficialiai kartoja seną nuogąstavimą: naujos ES procedūros gali tapti „nereikalingu dubliavimu“, o krizės metu vietoj aiškios grandinės atsirastų dvi lygiagrečios politinės virtuvės. Aljanso požiūriu, kolektyvinės gynybos pamatas išlieka NATO, o bet kokios ES iniciatyvos turi jį papildyti, o ne konkuruoti.

    „NATO yra mūsų kolektyvinės gynybos pagrindas ir mes toliau glaudžiai dirbsime su ES siekdami bendrų tikslų“, – sakė NATO pareigūnas.

    Kita vertus, dalis sąjungininkų pripažįsta, kad hibridinių atakų srityje ES dažnai turi daugiau praktinių svertų nei NATO. Pavyzdžiui, sankcijos, kritinės infrastruktūros atsparumo taisyklės, tiekimo grandinių kontrolė ar priemonės kovai su neteisėtu finansavimu yra sritys, kuriose ES sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį.

    Politinis iššūkis: greitis prieš vienybę

    Diskusijos dėl naujo krizių formato remiasi sena dilema: kuo platesnis dalyvių ratas, tuo sunkiau priimti greitus sprendimus, tačiau kuo siauresnis formatas, tuo daugiau klausimų dėl legitimumo ir vienybės. Ankstesnės idėjos dėl Europos saugumo tarybos Europos Sąjungoje buvo sutiktos atsargiai būtent dėl baimės, kad mažesnė grupė gautų neformalią teisę spręsti už visus.

    Svarbus ir praktinis aspektas: NATO konsultacijų mechanizmai veikia kolektyvinės gynybos logikoje, kuri paremta 5 straipsniu. Kritikai pabrėžia, kad ES konsultacijų procedūra, net ir su panašiu modeliu, neturėtų tokio paties atgrasymo svorio, todėl gali tapti labiau politinių pareiškimų, o ne realios gynybos instrumentu.

    Europos Komisija ir už gynybą atsakingi pareigūnai tikina, kad tikslas nėra pakeisti NATO. Vis dėlto artimiausiais mėnesiais būtent detalės lems, ar pasiūlymai taps papildoma „greito reagavimo“ jungtimi, ar nauju trinties tašku tarp Briuselio ir Aljanso sostinių.

  • JAV Senatui sustabdžius Clarity Act: bitkoinas smuko, kripto akcijos krito dviženkliu tempu

    Bitkoino ir visos kriptovaliutų rinkos kainos antradienį smuko po to, kai JAV Senate įstrigo Skaitmeninio turto rinkos įstatymas Clarity Act. Rinka į naujieną sureagavo greitai: žemyn pasuko ir pagrindinės kriptovaliutos, ir su sektoriumi susijusios biržoje kotiruojamos bendrovės.

    Įstatymo projektas nepraėjo procedūrinio balsavimo dėl diskusijų užbaigimo, o tai praktiškai reiškia, kad artimiausiu metu jo stūmimas į priekį tampa sudėtingas. Dalis pramonės atstovų tai vadina praleista proga, nes projektas turėjo suvienodinti žaidimo taisykles ir aiškiau atskirti, kaip JAV būtų prižiūrimos skirtingos skaitmeninio turto kategorijos.

    „Šis balsavimas skaudina, bet tai nėra niekas struktūriškai lemtingo“, – sakė „Arctic Digital“ tyrimų vadovas Justin d’Anethan.

    Rinkos duomenys rodė, kad bitkoinas per 24 valandas nukrito 2,85 proc. iki maždaug 70 700 eurų. Dar ryškiau smuko dalis altkoinų: eteris krito apie 4,5 proc., XRP – apie 9,2 proc., o „Solana“ – apie 5,4 proc.

    Dar labiau nukentėjo su kriptoturtu siejamos akcijos, kurios iki balsavimo buvo brangusios, o po naujienos staigiai apsisuko. „Coinbase“ sesiją baigė kritusi daugiau nei 10 proc., „Circle“ – apie 11,4 proc., „Strategy“ smuko apie 5,4 proc., o „Bitmine“ – apie 8,4 proc.

    Kas rinkai svarbiau už įstatymą

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad nors reguliacinis aiškumas investuotojams svarbus, dabartinį ciklą labiau lemia pinigų kaina ir likvidumo sąlygos. Kitaip tariant, rinkos kryptį dažnai stipriau formuoja centrinio banko palūkanų normų perspektyva, rizikos apetitas ir kapitalo srautai, o ne vienas balsavimas Kongrese.

    „BTC Markets“ analitikė Rachael Lucas pabrėžė, kad teisėkūra „niekada nebuvo pagrindinis ribojantis veiksnys“, o šį ciklą labiau galima vadinti priklausomu nuo palūkanų normų. Pasak jos, investuotojams svarbiausia stebėti, ar monetarinė politika negriežtės ilgiau nei tikėtasi, ar atsinaujins ETF įplaukos ir ar atsiras alternatyvus reguliacinis kelias, kuriam nereikėtų 60 balsų Senate.

    Signalai, kuriuos stebi investuotojai

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar kritimas reiškia kapitalo pasitraukimą, ar tik persigrupavimą. Analitikų teigimu, šiuo metu labiau matoma rotacija tarp skirtingų kriptoturto segmentų, o ne masinė kapituliacija.

    Be to, dalis struktūrinių rizikų siejama ir su pasiūlos puse: kai kurie kasėjai nukreipia pajėgumus į DI skaičiavimus, o tai gali paveikti sektoriaus investicijų dinamiką. Vis dėlto bendra išvada išlieka tokia pati: vieno įstatymo sustojimas pats savaime nepanaikina bitkoino paklausos veiksnių, tačiau trumpuoju laikotarpiu didina neapibrėžtumą ir kainų svyravimus.

  • „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    Liuksemburge įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Brighteye Ventures“ paskelbė užbaigusi trečiojo fondo pirmąjį etapą ir pritraukusi 62,4 mln. eurų. Investuotojas, anksčiau daugiausia rėmęs EdTech startuolius, plečia kryptį į platesnę žmonių mokymosi ir darbo transformacijos sritį, kurią įvardija kaip HumanOS.

    Prie naujojo fondo prisijungė nauji ribotos atsakomybės partneriai, tarp jų „Lumina Foundation“, Italijos leidybos grupė „Zanichelli“ ir „PI Impact“. Jie papildo esamų rėmėjų ratą, kuriame yra Europos investicijų fondas ir „Jacobs Foundation“, taip pat keli Europos šeimos biurai.

    „Svarbiausia DI eros galimybė yra ne pakeisti žmones mašinomis, o išplėsti tai, ką žmonės gali padaryti su mašinomis“, – sakė „Brighteye Ventures“ vienas iš įkūrėjų Benas Wirzas.

    „Brighteye Ventures“ 2017 metais įkūrė Benas Wirzas ir Alexas Spiro Latsis, o nuo tada fondas investavo į daugiau nei 50 bendrovių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pasak bendrovės, jos portfelio įmonės vėlesniuose etapuose bendrai pritraukė daugiau nei 866 mln. eurų, o dalis jų jau generuoja per 86,6 mln. eurų metinių pajamų.

    Fondas paprastai investuoja nuo 400 000 iki 4 mln. eurų ankstyvuose etapuose nuo pre-seed iki A serijos, neretai pats vesdamas arba bendrai vesdamas raundus. „Brighteye Ventures“ taip pat rezervuoja kapitalą vėlesnėms investicijoms ir dažnai aktyviai įsitraukia į portfelio įmonių valdymą.

    Kas keičiasi su Fund III?

    Pirmasis Fund III etapas bendrą „Brighteye Ventures“ valdomą turtą padidino iki maždaug 212,2 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšų pritraukimas vyksta tuo metu, kai Europos mokymosi ir darbo technologijų sektoriuje rizikos kapitalo srautai atsigauna po santūresnio laikotarpio.

    Pagal „Brighteye Ventures“ parengtą 2026 metų Europos mokymosi ir darbo finansavimo apžvalgą, šios srities įmonės 2024 metais pritraukė apie 714,5 mln. eurų, o 2025 metais suma išaugo iki 1,60 mlrd. eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį, bendrovės skaičiavimu, jau pasiekta 1,41 mlrd. eurų riba, o toks tempas priartintų metus prie dar vieno rekordo.

    Su nauju fondu investuotojas sąmoningai išeina už tradicinio EdTech ribų ir akcentuoja, kad vien modelių diegimo nepakanka ekonominei DI vertei atskleisti. Jo logika paprasta: kai mašininė „intelekto“ dalis pinga, kritiniu veiksniu tampa žmonių kompetencijos, sprendimų kokybė ir gebėjimas prisitaikyti.

    Kokius startuolius rinksis?

    „Brighteye Ventures“ nurodo tris pagrindines kryptis: sprendimus, kuriuose DI realiai įsiūtas į mokymo ir mokymosi procesus, produktyvumo ir „intelekto“ platformas didelės atsakomybės srityse, taip pat darbo rinkos ir talentų valdymo sprendimus, pritaikytus sparčiai kintančiai, agentų pagalba veikiančiai darbo aplinkai.

    Didelė dalis dėmesio, pasak fondo, teks sveikatos apsaugai, švietimui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir klimato sprendimams. Tai sritys, kuriose klaidos kaina ypač didelė, todėl DI diegimas turi būti paremtas aiškiais procesais, atitiktimi ir atsakomybių pasidalijimu.

    „Esame įsitikinę, kad nauja kategorijas formuojančių įmonių karta technologijomis iš naujo apibrėš žmogaus galimybes“, – pridūrė Benas Wirzas.

    Fondas jau atliko aštuonias investicijas iš Fund III, nors ne visos jos viešinamos. Tarp atskleistų pavyzdžių minimas Švedijos startuolis „imagi“, orientuotas į DI raštingumą mokyklose, „NEX Health Intelligence“, padedantis ligoninių infekcijų kontrolės komandoms, ir „Gyver“, siūlantis elektrikų paslaugų platformą augant energetikos infrastruktūros poreikiui Europoje.

    Kartu su pranešimu apie pirmąjį uždarymą „Brighteye Ventures“ pristatė atnaujintą prekės ženklą ir interneto svetainę, išplėtė turinio platformą „Sidekick“ bei paskelbė apie komandos paaukštinimus. Bendrovė tikisi iš Fund III atlikti iki 35 investicijų ir aktyviai ieško steigėjų, dirbančių DI, mokymosi, produktyvumo ir darbo infrastruktūros sankirtoje.

  • „Underdog“ kreipėsi į teismą prieš Konektikutą: siekia sustabdyti sporto prognozių rinkų ribojimus

    „Underdog“ kreipėsi į teismą prieš Konektikutą: siekia sustabdyti sporto prognozių rinkų ribojimus

    JAV sporto lošimų ir prognozių bendrovė „Underdog“ federaliniame teisme padavė į teismą Konektikuto valstijos pareigūnus. Įmonė prašo užkirsti kelią valstijai jos siūlomus su sporto įvykiais susietus kontraktus traktuoti kaip nelegalius lošimus.

    Ieškinyje „Underdog“ teigia veikianti kaip federaliniu lygiu prižiūrima paskirtoji kontraktų rinka. Bendrovė argumentuoja, kad JAV Prekių ateities sandorių komisija turi išimtinę jurisdikciją reguliuoti prekybą tokiose rinkose, todėl valstijos vykdomi veiksmai esą neturi teisinio pagrindo.

    „Underdog“ siekia, kad teismas pripažintų jos teisę tęsti veiklą Konektikute ir pritaikytų draudžiamąsias priemones valstijos institucijoms. Įmonė taip pat nurodo, kad Konektikuto bandymas blokuoti įvykių kontraktus kertasi su federaliniu Prekių biržos įstatymo reguliavimo modeliu.

    Ginčas kilo po to, kai Konektikuto Vartotojų apsaugos departamentas praėjusią savaitę išsiuntė įpareigojimus nutraukti veiklą devynioms prognozių rinkų platformoms. Tarp jų minimos „Underdog“, „Polymarket“, „Coinbase“, „Crypto.com“ ir „Robinhood“.

    Konektikuto pareigūnai laikosi pozicijos, kad sporto lažybos gali būti siūlomos tik licencijuotose lažybų bendrovėse, kurios atitinka valstijos reikalavimus ir techninius standartus. Šis argumentas tampa centrine valstijos linija, siekiant atskirti tradicines lažybas nuo finansinių produktų logika veikiančių prognozių kontraktų.

    „Underdog“ teisinė kova neapsiriboja viena valstija. Anksčiau šį mėnesį bendrovė pateikė ieškinius dar penkiose valstijose, siekdama apsisaugoti nuo vietos institucijų veiksmų, nukreiptų prieš sporto įvykių kontraktus.

    Prognozių rinkos, ypač susietos su sporto rezultatais, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau JAV reguliuotojų dėmesio. Konektikutas yra viena iš daugiau nei keliolikos valstijų, kurios ėmėsi vykdymo veiksmų ar inicijavo bylas prieš tokias platformas, o tai rodo augantį bandymą aiškiau apibrėžti, kur baigiasi finansinė prekyba ir prasideda lošimų reguliavimas.

    Valstija praėjusį mėnesį taip pat pateikė ieškinį prieš „Kalshi“, siekdama sustabdyti sporto įvykių kontraktų siūlymą. Tai eskalavo jau kelis mėnesius trunkantį teisinį konfliktą, kuris gali tapti precedentu, kaip JAV bus vertinami sporto prognozių produktai skirtinguose reguliavimo režimuose.

    Tuo pat metu „Underdog“ verslo vertė toliau auga: Jungtinės Karalystės „IG Group“ vasarą paskelbė apie planus įsigyti bendrovę už iki maždaug 1,2 milijardo eurų. Dar 2025 metais „Underdog“ pritraukė apie 65 milijonus eurų C serijos investiciją, kai įmonės vertinimas siekė apie 1,1 milijardo eurų.

  • „Deutsche Bank“ ruošia bitkoino ir eterio saugojimą Europoje: ką tai keičia instituciniams klientams

    „Deutsche Bank“ ruošia bitkoino ir eterio saugojimą Europoje: ką tai keičia instituciniams klientams

    „Deutsche Bank“ pranešė šiemet planuojantis pradėti skaitmeninio turto saugojimo paslaugą Europos įmonių ir instituciniams klientams, jei tam bus gauti būtini reguliuotojų leidimai. Bankas teigia, kad paslauga orientuota į profesionalius rinkos dalyvius, kurie nori laikyti kriptoturtą nekurdam i savo saugojimo infrastruktūros.

    Pradiniame etape numatoma palaikyti bitkoiną ir eterį, taip pat atrinktas stabilias monetas, susietas su JAV doleriu ir euru. Bankas nurodo, kad valdys klientų pinigines ir privačius raktus, o tai leis laikyti skaitmeninį turtą ir, esant poreikiui, pervesti jį trečiosioms šalims.

    Šis žingsnis tęsia kelerius metus trunkantį banko darbą kuriant kriptoturto saugojimo sprendimą. Anksčiau viešai skelbta apie „Deutsche Bank“ bendradarbiavimą su technologijų partneriais, o dabar bankas pabrėžia, kad sprendimas skirtas veikti laikantis rizikos valdymo ir atitikties reikalavimų, įprastų didžiosioms finansų institucijoms.

    Pasak banko, pirmieji klientai turėtų būti įmonės, turto valdytojai, rizikos draudimo fondai, saugotojai, brokeriai ir suverenios institucijos, kurias aptarnauja jo Corporate Bank ir Investment Bank padaliniai. Tokia auditorija paprastai siekia ne tik prieigos prie kriptoturto, bet ir aiškaus atsakomybės pasidalijimo, procedūrų bei audituojamo saugumo modelio.

    Kaip bus užtikrinamas saugumas?

    „Deutsche Bank“ nurodo, kad sprendime numatyta aparatinė raktų apsauga, kelių asmenų patvirtinimai ir atskirtos šiltos bei šaltos saugyklos aplinkos. Taip pat planuojamos atsarginio kopijavimo ir atkūrimo kontrolės, kurios yra kritiškai svarbios valdant privačius raktus ir užtikrinant paslaugos tęstinumą.

    Bankas pažymi, kad dalį techninių komponentų vykdys atrinkti išoriniai technologijų ir infrastruktūros tiekėjai, tačiau paslauga bus teikiama pagal banko produktų tvirtinimo, rizikos valdymo ir reguliacinius procesus. Praktikoje tai reiškia, kad technologinė tiekimo grandinė bus svarbi, bet kontrolės ir atsakomybės rėmai liks banko pusėje.

    Ką tai signalizuoja rinkai?

    Didelio Europos banko įėjimas į kriptoturto saugojimą rodo, kad institucinis poreikis šiai paslaugai išlieka, o rinkoje vis labiau vertinami reguliuojami, audituojami sprendimai. Tokie projektai dažnai siejami ir su platesnėmis kryptimis, įskaitant finansinių instrumentų tokenizaciją, kurią bankas taip pat įvardija kaip ateities planų dalį.

    „Deutsche Bank“ atkreipia dėmesį, kad skaitmeninis turtas nėra tradicinės finansų sistemos pakaitalas, o veikiau papildymas esamai rinkos infrastruktūrai. Bankas taip pat nurodo, kad palaikomo turto spektras ateityje gali būti plečiamas, atsižvelgiant į klientų paklausą ir reguliacinius reikalavimus.

  • „Circle“ paleido „Arc“ pagrindinį tinklą: tarp validatorių „BlackRock“ ir „Visa“, nukaldinta 10 mlrd. ARC

    „Circle“ paleido „Arc“ pagrindinį tinklą: tarp validatorių „BlackRock“ ir „Visa“, nukaldinta 10 mlrd. ARC

    „Circle“ trečiadienį atvėrė viešą „Arc“ pirmojo sluoksnio blokų grandinės pagrindinį tinklą. Starto dieną tinkle jau veikia nauja „Aave V4“ skolinimo rinka, taip pat integruotos „Morpho“ ir „Uniswap“ paslaugos, o bendrai pristatoma daugiau nei 100 programų.

    Pasak bendrovės, prie paleidimo prisidėjo daugiau nei 100 institucinių ir ekosistemos kūrėjų. „Arc“ pozicionuojamas kaip infrastruktūra, skirta mokėjimams ir finansinėms paslaugoms, kur svarbiausi kriterijai yra greitas atsiskaitymas ir nuspėjami mokesčiai.

    „Arc“ viešasis bandomasis tinklas startavo 2025 metais spalį ir per mažiau nei metus, „Circle“ teigimu, apdorojo daugiau nei 700 mln. transakcijų. Pagrindiniame tinkle komisiniai mokesčiai mokami USDC, o transakcijų galutinis patvirtinimas, anot bendrovės, užtrunka mažiau nei sekundę.

    Tinklas suderinamas su EVM, todėl esami „Solidity“ išmanieji kontraktai gali būti perkelti su mažesniais techniniais pakeitimais. Tai leidžia „Arc“ iš karto pritraukti kūrėjus, kurie jau dirba su EVM ekosistema.

    „Arc yra reikšmingiausias „Circle“ paleidimas nuo pat USDC atsiradimo: kuriame tinklą ekonomikai, kuriai reikia infrastruktūros, kuri niekada neužsidaro ir atsiskaito per mažiau nei sekundę“, – sakė „Circle“ vadovas Jeremy Allaire.

    „Circle“ anksčiau įvardijo steigiamuosius validatorių partnerius, tarp kurių minimi „BlackRock“ ir „Visa“, taip pat kitos didžiosios finansų rinkos institucijos. Įsitraukimas planuojamas etapais, o „Circle“ pabrėžia, kad toks modelis skirtas didinti pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas instituciniam naudojimui.

    „Circle“ ir DTCC taip pat planuoja sudaryti prielaidas DTC saugomų aktyvų tokenizacijai „Arc“ tinkle, o pradžią numato 2027 metų antrąjį pusmetį. Tokie projektai rinkoje vertinami kaip bandymas suartinti tradicinę vertybinių popierių infrastruktūrą ir viešą blokų grandinę.

    Šią savaitę JAV buvo nukaldintas visas pradinis 10 mlrd. ARC žetonų kiekis. „Circle“ pabrėžia, kad tai yra techninis etapas, o ne pažadas žetonus nedelsiant platinti viešai, nes įmonė svarsto perėjimą nuo proof of authority prie proof of stake 2027 metais.

    ARC, bendrovės teigimu, turėtų veikti kaip koordinavimo mechanizmas saugumui, naudingumui ir valdymui, o USDC išlieka valiuta komisiniams mokesčiams mokėti. Kitaip tariant, vartotojo mokesčių patirtis siejama su stabilia moneta, o tinklo valdymo ir paskatų sluoksnis atskiriamas.

    Į „Arc“ integruotas „Circle“ mokėjimų tinklas ir „StableFX“ paslauga, palaikanti visą parą vykdomą valiutų keitimą ir atsiskaitymą. Tarp palaikomų stabilių monetų minimos EURC ir kitos su skirtingomis valiutomis susietos priemonės, o prekybai ir skolinimui pristatomi ir tokenizuoti fondai, tarp jų „BlackRock“ BUIDL bei „Circle“ USYC.

    Privatumo funkcijos tinkle dar nėra pilnai įjungtos, tačiau „Circle“ teigia dirbanti su konfidencialiomis transakcijomis ir balansais, kur prieiga būtų suteikiama autorizuotoms šalims. Tikslas – sudaryti sąlygas bankams ir įmonėms naudoti viešą blokų grandinę iždo, prekybos ir konfidencialių mokėjimų scenarijams.

    Kūrėjams pristatyti du įrankiai: „Arc Studio“ ir „Arc App Kits“. „Arc Studio“ apibūdinamas kaip DI programavimo agentas, galintis generuoti išmaniųjų kontraktų ir programėlių kodą, o „Arc App Kits“ yra SDK, apimantis mokėjimus, keitimus, įnešimus ir pajamingumo sprendimus.

    „Circle“ taip pat kuria „AgentVM“ aplinką, kuri, bendrovės teigimu, leistų DI agentams dirbti su jautriais duomenimis apsaugotame režime. Ateities plane minimas atskiras mokėjimų režimas, orientuotas į daugiau nei 100 000 transakcijų per sekundę, ir platesnės postkvantinės apsaugos, o „Arc“ jau palaiko postkvantinius parašus.