CP v2

Blog

  • Bukarešto „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų: realiu laiku atnaujins 642 mln. įmonių žemėlapį

    Bukarešto „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų: realiu laiku atnaujins 642 mln. įmonių žemėlapį

    Investicija DI valdomai verslo duomenų platformai

    Bukarešte įsikūręs verslo žvalgybos startuolis „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos produkto plėtrai, komandos augimui ir tarptautinei plėtrai, ypač Šiaurės Amerikoje.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hoxton Ventures“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Underline Ventures“, „OTB Ventures“, „Gapminder“, „Day One Capital“ bei „Launchub“. Anksčiau bendrovė jau buvo pritraukusi apie 5,2 mln. eurų 2023 metais ir apie 1,3 mln. eurų 2020 metais.

    „Ši investicija yra svarbus „Veridion“ etapas ir leis paspartinti produkto kūrimą, auginti komandą bei plėstis tarptautiniu mastu, kad daugiau organizacijų galėtų įvertinti komercinę riziką dar prieš jai paveikiant verslą“, – sakė „Veridion“ bendraįkūrėjas ir vadovas Florin Tufan.

    Gyvas 642 mln. įmonių grafas

    2019 metais įkurta bendrovė kuria nuolat atnaujinamą skaitmeninę verslo pasaulio kopiją, paremtą dirbtiniu intelektu. „Veridion“ tikslas yra pateikti sprendimams parengtus įmonių duomenis sistemoms, kurios naudojamos didelėse organizacijose.

    Pasak bendrovės, jos grafas apima 642 mln. įmonių 249 šalyse ir kiekvienai įmonei priskiria 461 atributą. Duomenys sujungiami į struktūrą, kuri apima teisinę registraciją, veiklos vietas, ryšius su kitomis įmonėmis ir korporatyvinę hierarchiją.

    Kodėl realaus laiko duomenys tampa būtinybe?

    „Veridion“ argumentuoja, kad tradicinė verslo žvalgyba dažnai remiasi informacija, atnaujinama kas ketvirtį ar net kartą per metus, todėl ji nebeatspindi realios situacijos. Spartėjant geopolitiniams, logistikos ir finansiniams sukrėtimams, įmonėms vis svarbiau matyti, kaip partneriai ir tiekėjai veikia šiandien, o ne prieš kelis mėnesius.

    Bendrovė kaip pavyzdį mini trikdžius Hormūzo sąsiaurio regione, kai vienas geopolitinis įvykis gali vienu metu paveikti tarptautinę prekybą, draudimo rizikas, tiekimo grandines ir tūkstančių įmonių perspektyvas. Tokiais atvejais aktuali tampa galimybė greitai identifikuoti paveiktas įmones, tiekėjus ir komercinius ryšius.

    „Statinė verslo žvalgyba nebetinka nestabiliam pasauliui. Jei verslo aplinka keičiasi kasdien, kodėl įmonės vis dar priima milijardinės vertės sprendimus naudodamos kelių mėnesių senumo duomenis?“ – sakė „Veridion“ augimo vadovas Stefan Gergely.

    „Veridion“ teigia, kad jos sistema nuolat atnaujinamą vaizdą sukuria analizuodama milijardus skaitmeninių signalų iš įmonių svetainių, viešųjų registrų, reguliacinių dokumentų, internetinių katalogų, socialinių profilių ir patikimų naujienų šaltinių. Toks požiūris, bendrovės teigimu, padeda rinkos žvalgybos, kredito ir rizikos vertinimo tiekėjams greičiau reaguoti į pokyčius.

    „Kiekvienas svarbus sprendimas apie įmonę vis dar priklauso nuo duomenų, kurie dažniausiai yra pasenę. „Veridion“ perkuria šį pagrindą visai ekonomikai, ir mes tikime, kad ji gali tapti viena svarbiausių duomenų bendrovių pasaulyje“, – sakė „Hoxton Ventures“ įkūrėjas Hussein Kanji.

    Šiuo metu „Veridion“ nurodo dirbanti su daugiau nei 100 organizacijų ir turinti daugiau nei 60 darbuotojų Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai naudojami rinkos žvalgybai, draudimui, trečiųjų šalių rizikos valdymui, ESG vertinimams, pirkimams ir tiekimo grandinių valdymui.

  • Clarity Act žlugimas Senate: SEC ir CFTC žada spartų kriptoturto reguliavimą, „Coinbase“ paliekamos stablecoin premijos

    Tyrimų ir brokerių bendrovės „Bernstein“ analitikai teigia, kad JAV Senatui nepažengus su Clarity Act, artimiausias kriptoturto reguliavimo etapas persikelia į Vertybinių popierių ir biržos komisiją bei Prekių ateities sandorių komisiją. Jų vertinimu, abi institucijos dabar gali imtis konkrečių taisyklių kūrimo, kad kompensuotų laiką, sugaištą deryboms Kongrese.

    Anot „Bernstein“, procedūrinis balsavimas Senate baigėsi nesėkme, todėl įstatymo projektas nebuvo pastumėtas į priekį. Derybos, kaip skelbiama, strigo dėl etikos nuostatų, susijusių su prezidento Donaldo Trumpo interesais kriptoturto sektoriuje.

    „Bernstein“ komanda, vadovaujama Gautamo Chhugani, prognozuoja, kad SEC ir CFTC labiau rinksis tikslinį taisyklių rašymą, o procesas gali būti agresyvus ir greitas. Tarp pagrindinių temų įvardijamas gimtųjų kriptoturto žetonų teisinis priskyrimas, apsaugos decentralizuoto finansavimo sprendimams ir savarankiškos turto saugos infrastruktūrai, taip pat taisyklės, susijusios su akcijų tokenizavimu.

    Analitikai taip pat mato prielaidas sparčiau judėti su realaus pasaulio turto susietų nuolatinių ateities sandorių patvirtinimais bei didesniu SEC ir CFTC koordinavimu dėl vienos akcijos nuolatinių produktų. Papildomai minima ir sporto renginių sutarčių reguliavimo kryptis, kur gali būti tikslinamas jų priskyrimas išvestinėms finansinėms priemonėms.

    Clarity Act nepriėmimas, „Bernstein“ vertinimu, palieka nepakeistą dabartinę stablecoin premijų praktiką. Kompromisiniame tekste, apie kurį buvo diskutuojama, būtų buvę numatyta riboti premijas už neaktyvias stablecoin laikomas sumas ir labiau susieti jas su kliento aktyvumu, tačiau įstatymui nejudant į priekį, tokios nuostatos neįsigalioja.

    Dėl to tokios platformos kaip „Coinbase“ gali toliau siūlyti premijas už neaktyvius stablecoin likučius. „Bernstein“ pabrėžia, kad stablecoin segmentas, jų manymu, iš esmės turėtų išlikti stabilus, nes jam taikomas GENIUS reguliavimo režimas.

    Atskirai „StoneX Financial“ analitikai pažymi, kad šis įstatymo projektas šiame Kongreso cikle gali nebeturėti realių perspektyvų dėl riboto likusių darbo dienų skaičiaus iki intensyvesnio rinkimų laikotarpio. Jie atkreipia dėmesį, kad diskusijos dėl stablecoin premijų gali persikelti į kitą lygmenį, jei bankų priežiūros institucijos bandys aiškinti, jog išmokos per susijusias įmones gali būti vertinamos kaip bandymas apeiti stablecoin leidėjams taikomus ribojimus.

    „StoneX Financial“ taip pat perspėja, kad interpretacijos dėl premijų modelių ateityje gali tapti teisminių ginčų objektu, kai GENIUS nuostatos pradės veikti. Tuo pat metu rinkos dalyviams pagrindinis neapibrėžtumas išlieka ne dėl vieno balsavimo, o dėl to, kokiu tempu ir kokio griežtumo taisykles artimiausiu metu parengs SEC ir CFTC.

  • Škotijos „iGii“ pritraukė 26,5 mln. eurų: anglies nanomedžiaga „Gii“ ruošiasi pramonei

    Škotijos „iGii“ pritraukė 26,5 mln. eurų: anglies nanomedžiaga „Gii“ ruošiasi pramonei

    Stirlinge įsikūrusi pažangių medžiagų kūrėja „iGii“ pranešė užsitikrinusi 26,5 mln. eurų finansavimą, kuris turi paspartinti jos anglies nanomedžiagos „Gii“ komercializavimą. Bendrovė teigia, kad investicija leis greičiau pereiti nuo ilgai trukusių tyrimų prie plataus masto gamybos ir pramoninių užsakymų.

    Finansavimo pakete numatyta 13,7 mln. eurų serijos B investicija, kurią vedė Scottish National Investment Bank, o prie jos prisidėjo PXN Ventures ir Archangels. Dar 12,8 mln. eurų skyrė Scottish Enterprise, taip sustiprindama viešojo sektoriaus vaidmenį remiant „DeepTech“ tipo įmonių augimą.

    „Kiekvieną pramonės revoliuciją įgalino proveržis medžiagų srityje, o šis finansavimas reiškia, kad „iGii“ gali padėti įgalinti kitą“, – sakė „iGii“ vadovas Jeanas-Christophe Granier.

    „iGii“ įkurta 2016 metais ir vysto „Gii“ kaip trimatę porėtą anglies nanomedžiagą, kuri, pasak bendrovės, yra „auginama“, o ne išgaunama ar sudėtinama iš kelių komponentų. Gamybos procesas vyksta kambario temperatūroje ir, kaip tvirtinama, gali būti plečiamas iki pramoninių apimčių.

    Bendrovė akcentuoja, kad „Gii“ gali veikti kaip universali didelio našumo medžiagų platforma, pritaikoma skirtingoms pramonės šakoms. Tarp minimų krypčių yra kelių parametrų jutikliai, mikrošildytuvai ir lankstūs spausdinti baterijų elektrodai.

    Investicijos kontekste „iGii“ taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį spaudimą pasaulinėms tiekimo grandinėms ir ribotą prieigą prie kritinių žaliavų, tokių kaip platina ar auksas. Dėl koncentruotos pasiūlos ir geopolitinio neapibrėžtumo vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam medžiagų suverenitetui, kai siekiama sumažinti priklausomybę nuo trūkstamų ar rizikingai tiekiamų išteklių.

    „iGii“ teigimu, „Gii“ technologija gali tapti tvaria ir lengviau plečiama alternatyva ribotiems žaliavų srautams, o tai potencialiai stiprintų gamybos atsparumą. Scottish Enterprise vadovas Adrianas Gillespie pabrėžė, kad tokio tipo sprendimai gali prisidėti prie Škotijos pozicionavimo pažangių medžiagų inovacijų priešakyje.

    „iGii“ nurodo, kad jos esama gamybos infrastruktūra jau leidžia vykdyti didesnio masto gamybos ciklus kelioms industrijoms, todėl artimiausi mėnesiai bus skirti įgyvendinimui ir ilgalaikių sutarčių siekimui. Per 12–24 mėnesius įmonė planuoja gilinti ryšius su didžiaisiais gamintojais ir esamus kontaktus paversti ilgalaikiais tiekimo susitarimais.

    Investicija taip pat skirta komandos augimui: „iGii“ skelbia šiuo metu turinti 55 darbuotojus, iš jų 17 daktarų laipsnį turinčių specialistų, o iki metų pabaigos planuoja priartėti prie 70 darbuotojų ribos. Tokia struktūra būdinga „DeepTech“ bendrovėms, kurioms dažnai reikia ilgesnio laikotarpio, kad moksliniai pasiekimai virstų stabiliais pramoniniais produktais.

  • TRON plečia „MetaMask“ jungtis: B.AI, SUN.io, JustLend DAO ir BitTorrent atveria daugiau galimybių

    TRON DAO pranešė, kad „MetaMask“ jungiamumas TRON ekosistemoje išplečiamas dar keliuose produktuose: B.AI, SUN.io, JustLend DAO ir BitTorrent. Tai reiškia, kad naudotojai gali paprasčiau prisijungti prie šių decentralizuotų programų naudodami tą pačią piniginę, kuri jau turi plačią auditoriją kriptovaliutų rinkoje.

    „MetaMask“ anksčiau įdiegė gimtąjį TRON tinklo palaikymą mobiliojoje programėlėje ir naršyklės plėtinyje. TRON teigimu, šis žingsnis yra tęsinys, kuriuo siekiama sumažinti trintį naudotojams, norintiems naudotis TRON dApp paslaugomis nekeičiant įprastų įrankių.

    Kas keičiasi naudotojams?

    Praktikoje išplėsta integracija reiškia patogesnį prisijungimą prie skirtingų TRON ekosistemos paslaugų per „MetaMask“, įskaitant decentralizuotą prekybą, skolinimą ir kitus veiksmus grandinėje. Tokie integracijų plėtimai dažnai laikomi bandymu auginti aktyvių naudotojų skaičių, nes piniginė tampa vienu iš pagrindinių „įėjimo taškų“ į kriptoturtą.

    TRON ekosistemoje SUN.io pristatomas kaip decentralizuotų finansų platforma, o JustLend DAO siejamas su skolinimo ir skolinimosi funkcijomis. BitTorrent akcentuoja kryžminių grandinių suderinamumą per BitTorrent Chain ir decentralizuotos saugyklos kryptį per BitTorrent File System.

    „Plėsdami „MetaMask“ dApp jungiamumą TRON ekosistemos programose suteikiame naudotojams daugiau būdų naudotis TRON per piniginę, kurią jie jau žino ir naudoja“, – sakė TRON DAO bendruomenės atstovas Samas Elfarra.

    „Gimtasis TRON palaikymas „MetaMask“ suteikia naudotojams daugiau lankstumo sąveikauti su TRON ekosistema naudojant piniginę, kurią jie jau pažįsta“, – sakė „MetaMask“ ekosistemos įsitraukimo vadovas Danas Rosario.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Piniginės integracijos kriptoturto rinkoje dažnai tampa lemiamu veiksniu, ar naudotojai išbando naujas grandines ir programas. Jei prisijungimas ir pasirašymas vyksta pažįstamoje aplinkoje, mažėja ir techninių klaidų rizika, ir barjeras naujokams, ypač lyginant su situacija, kai reikia diegti kelias skirtingas pinigines.

    TRON pabrėžia savo vaidmenį kaip atsiskaitymų infrastruktūros tinklą, ypač stabiliosioms kriptovaliutoms, ir nurodo, kad tinkle aktyviai naudojamas „Tether“ USDT. Toks kontekstas leidžia suprasti, kodėl TRON siekia, kad prieigą prie ekosistemos užtikrintų kuo daugiau plačiai naudojamų įrankių.

    Kontekstas: ekosistemos konkurencija

    Pastaraisiais metais skirtingi blokų grandinių tinklai konkuruoja ne vien mokesčiais ar operacijų greičiu, bet ir patogumu naudotojams. Integracijos su populiariomis piniginėmis, aiškesnė vartotojo patirtis ir suderinamumas su daugeliu programų tampa panašiai svarbūs kaip ir technologiniai rodikliai.

    TRON sprendimas plėsti „MetaMask“ jungiamumą į kelias ekosistemos kryptis rodo orientaciją į masinį naudojimą: nuo prekybos decentralizuotose biržose iki skolinimo protokolų ir kryžminių grandinių sprendimų. Artimiausiu metu rinkoje bus stebima, ar tai virs didesniu aktyvumu konkrečiose dApp ir ar augs realus naudojimas, o ne vien paskyrų skaičius.

  • Prancūzijos „Hackuity“ pritraukė 16 mln. eurų: DI automatizuos pažeidžiamumų taisymą

    Investicija į pažeidžiamumų valdymą

    Lione įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Hackuity“ paskelbė pritraukęs 16 mln. eurų investiciją. Bendrovė kuria pažeidžiamumų operacijų centro platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda organizacijoms greičiau nuspręsti, ką taisyti pirmiausia.

    Investicijų etapui vadovavo „Forgepoint Capital International“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Bright Pixel“, „Bpifrance“ bei „Seventure Partners“. Po šio etapo bendra „Hackuity“ pritraukta suma siekia 32 mln. eurų.

    Kodėl rinka juda šia kryptimi

    Pastaraisiais metais saugumo komandos susiduria ne tiek su pažeidžiamumų aptikimo, kiek su jų pertekliumi ir prioritetų nustatymu. Pažeidžiamumų skaičius auga, o įmonėse duomenys dažnai išsiskaido per skirtingus skenavimo, stebėsenos ir incidentų valdymo įrankius.

    „Hackuity“ teigia, kad jos platforma sujungia radinius ir turto duomenis iš daugiau nei 130 saugumo įrankių, o tuomet, remdamasi rizikos vertinimu, padeda atrinkti svarbiausius darbus ir koordinuoti taisymą tarp saugumo, IT ir inžinerijos komandų.

    „Mes kūrėme platformą remdamiesi paprastu įsitikinimu: pažeidžiamumų apimtis pranoks bet kurio žmogaus galimybes reaguoti“, – sakė „Hackuity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Patrickas Ragaru.

    „Organizacijos nebegali remtis tradiciniais pažeidžiamumų valdymo metodais, kad suspėtų su šiuolaikinių grėsmių greičiu ir mastu“, – sakė „Forgepoint Capital International“ partneris Damienas Henault.

    Ką žada „Hackuity“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad 2026 metais jos sprendimą naudoja daugiau nei 6 000 vartotojų, o platforma saugo daugiau nei 2 mln. turto vienetų ir apdoroja apie 1 mlrd. radinių. Tarp klientų įvardijamos ENGIE ir BPCE grupė.

    „Hackuity“ akcentuoja, kad reali problema yra ne aptikimas, o gebėjimas greitai suprasti, kurie pažeidžiamumai kelia didžiausią verslo riziką, ir užtikrinti, kad jie būtų sutvarkyti. Tam platforma vertina pažeidžiamumo kritiškumą, išnaudojamumą, grėsmių žvalgybos signalus, turto svarbą ir poveikį verslui.

    „Iššūkis šiandien yra ne pažeidžiamumų aptikimas, o supratimas, kurie jų svarbiausi, ir komandų suderinimas, kad jie būtų sutvarkyti dar prieš užpuolikams spėjant sureaguoti“, – sakė ENGIE kibernetinės gynybos vadovas Omaras Abdelmoumenas.

    Įmonė teigia, kad klientai, įsidiegę sprendimą, gali reikšmingai sumažinti kritinių pažeidžiamumų triukšmą, paspartinti taisymą ir automatizuoti dalį ekspozicijos valdymo darbų. Pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai, DI galimybių stiprinimui ir tarptautinei plėtrai Europoje bei Azijoje.

  • Justinas Sunas įsteigė „Justin Sun Prize“: iki 900 000 eurų už proveržius matematikos įrodymuose

    Justinas Sunas įsteigė „Justin Sun Prize“: iki 900 000 eurų už proveržius matematikos įrodymuose

    Verslininkas Justinas Sunas pranešė įkuriantis „Justin Sun Prize“ – naują tarptautinę iniciatyvą, kuri apdovanos proveržius matematikoje ir formaliame įrodymų tikrinime. Organizatorių teigimu, prizas kuriamas kaip decentralizuota akademinių uždavinių sistema, kurioje svarbiausia ne institucinis svoris, o pats patikrinamas rezultatas.

    Skelbiama, kad didžiausia vieno uždavinio premija gali siekti iki 900 000 eurų. Apdovanojimų mechanizmas remiasi viešu uždavinių sąrašu, o laimėtoju laikomas pirmasis, pateikęs reikalavimus atitinkantį sprendimą ir mašiniškai patikrinamą formalizuotą įrodymą.

    Kaip veiks apdovanojimas?

    Pasak iniciatorių, „Justin Sun Prize“ atsisako tradicinių nominacijų, rekomendacijų ir cikliškų komisijų darbo ritmų. Vietoje to prizas siejamas tiesiogiai su konkrečiais matematikos uždaviniais, o įrodymo kokybė vertinama pagal griežtą formalizavimą ir verifikavimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad apdovanojimą teoriškai gali gauti bet kas, jei tik pateikiamas sprendimas atitinka taisykles ir gali būti patikrintas formaliomis priemonėmis. Iniciatyva taip pat pabrėžia, kad nėra skirties tarp žmogaus darbo ir DI indėlio, jei galutinis įrodymas yra patikrinamas.

    Pirmieji laimėtojai ir Navier–Stokso uždavinys

    Kartu paskelbti ir pirmieji „Justin Sun Prize“ laureatai už sprendimus bei formalizuotus įrodymus, susijusius su 66 matematikos uždaviniais. Didžiausias apdovanojimas, kaip skelbiama pranešime, atiteko „OpenAI“ tyrėjų komandai už sprendimą ir formalizuotą įrodymą, siejamą su trimačių Navier–Stokso lygčių egzistavimo ir glodumo problema.

    Navier–Stokso lygtys aprašo skysčių ir dujų judėjimą, todėl jų taikymai svarbūs nuo aerodinamikos iki klimato modelių. Ši tema ypač žinoma dėl to, kad 2000 metais Clay Mathematics Institute ją įtraukė į Septynių tūkstantmečio uždavinių sąrašą, kuriame už sprendimą numatyta 900 000 eurų siekianti premija.

    Kodėl akcentuojama formalioji verifikacija?

    Pastaraisiais metais matematikoje ir programų inžinerijoje vis didesnį vaidmenį įgauna formali verifikacija, kai įrodymas ar algoritmo teisingumas pateikiamas taip, kad jį gali patikrinti specialios sistemos. Tai mažina dviprasmybių riziką ir leidžia tiksliau atsekti, kokiomis prielaidomis remiamasi.

    „Justin Sun Prize“ koncepcija remiasi būtent šiuo principu: apdovanojamas ne vien idėjos originalumas, bet ir tai, ar įrodymas gali būti patvirtintas mašiniškai. Organizatorių teigimu, taip siekiama spartinti fundamentinius tyrimus ir geriau prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos į mokslą atneša DI įrankiai.

    „Mano turtas kilo iš matematikos ir į matematiką sugrįš“, – sakė Justinas Sunas.

    Pranešime taip pat teigiama, kad uždavinių sąrašas bus nuolat pildomas ir viešai atnaujinamas, o jau įtraukti uždaviniai nebus šalinami. Nurodoma, kad apdovanojimų išmokėjimo įrašai bus fiksuojami blokų grandinėje, o pati iniciatyva akcentuoja atvirumą, viešą naudą ir atvirąjį kodą.

    Numatoma, kad prizas galės būti išmokamas stabiliosiomis kriptovaliutomis, o mokėjimo būdas bus pasirenkamas laimėtojo. Organizatorių tikinimu, tai turėtų supaprastinti tarptautinius atsiskaitymus, tačiau praktinis įgyvendinimas ir skaidrumo standartai taps vienu svarbiausių aspektų, nuo kurių priklausys iniciatyvos patikimumas akademinėje bendruomenėje.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI perima buhalteriją, mokesčius ir algas smulkiam verslui

    Berlyne įsikūręs startuolis „Integral“ pranešė užbaigęs A serijos investicijų etapą ir pritraukęs 18 mln. eurų. Bendrovė kuria DI grįstas apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o iš viso nuo įkūrimo jau yra surinkusi daugiau kaip 30 mln. eurų.

    Į investicijų etapą įsitraukė „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat dalyvavo anksčiau investavę fondai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. „Integral“ plėtra tęsiasi po ankstesnių finansavimo etapų ir 2025 metais įvykusio Vokietijos skaitmeninės algų ir personalo paslaugų bendrovės „cleverlohn“ įsigijimo.

    DI agentai vietoje komandų

    „Integral“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Lukas Zörner ir Anil Can Baykal. Bendrovė pabrėžia derinanti licencijuotų mokesčių specialistų darbą ir DI inžineriją, kad įmonėms nereikėtų pačioms valdyti didelės dalies atitikties ir dokumentų srautų.

    Startuolio teigimu, DI agentai gali atlikti užduotis, kurioms įprastai reikėtų visos buhalterių ir mokesčių specialistų komandos. Jie sutikrina sąskaitas ir banko operacijas, paruošia apskaitos įrašus, suformuoja darbo užmokesčio skaičiavimus ir parengia mokesčių deklaracijų dokumentus.

    „Su DI galima perkurti ištisas industrijas nuo pamatų, o ne tik parduoti geresnę programinę įrangą. Apskaitoje, mokesčiuose ir darbo užmokesčio srityje poreikis akivaizdus, nes darbo jėgos trūkumas tik didėja“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandaras Lal.

    Žmogus pasirašo, DI automatizuoja

    „Integral“ akcentuoja, kad automatizavimas nėra atsiejamas nuo profesinės atsakomybės: kiekvieną pateikimą peržiūri ir pasirašo licencijuotas specialistas. Bendrovė tvirtina, kad specialistų peržiūros grįžtamasis ryšys nuolat „moko“ sistemą, todėl automatizavimo lygis didėja su kiekvienu klientu.

    Pasak įmonės, daugiau nei 50 proc. klientų apskaitos procesas jau parengiamas nuo pradžios iki pabaigos, o mėnesinių uždarymų trukmė esą sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Toks modelis taikomas tuo pat metu išlaikant specialistų kontrolę galutiniam rezultatui.

    „Programinė įranga pati nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų, nevykdo darbo užmokesčio ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl mes sukūrėme ne dar vieną įrankį specialistams, o pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o licencijuoti ekspertai atsako už kiekvieną rezultatą“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörner.

    Reguliavimas ir duomenų apsauga

    Bendrovė nurodo, kad su ja susijusi nepriklausoma licencijuota įmonė „Integral Tax“ dirba naudodama „Integral“ platformą ir DI agentus, aptarnaudama verslus visoje Vokietijoje. Teigiama, kad nuo metų pradžios vienam specialistui tenkančių klientų skaičius jau padvigubėjo.

    „Integral“ taip pat pabrėžia veikianti griežtai reguliuojamoje aplinkoje: bendrovė nurodo esanti pripažinta audito įmonė pagal Vokietijos viešųjų auditorių reguliavimą ir prižiūrima atitinkamos profesinės rūmų institucijos. Tai svarbu, nes mokesčių ir apskaitos automatizavimas dažnai susiduria su pasitikėjimo ir atsakomybės ribomis.

    Kalbėdama apie duomenų apsaugą, bendrovė teigia, kad procesai suprojektuoti atitikti BDAR reikalavimus, o klientų duomenys saugomi ir apdorojami tik Europos duomenų centruose. Taip pat akcentuojamos apibrėžtos prieigos teisės, dokumentuotos procedūros ir profesinės paslapties principai.

    „Tikrasis DI pažadas yra sustiprinti tai, ką žmonės gali padaryti, o ne juos pakeisti. „Integral“ parodo, kaip tai atrodo vienoje labiausiai reguliuojamų ir pasitikėjimu grįstų industrijų: agentai padidina licencijuotų specialistų pasiekiamumą“, – sakė investuotojas Reidas Hoffmanas.

    „Integral“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas samdai DI inžinerijos, licencijuotų specialistų ir komercinėse komandose. Taip pat planuojama gilinti automatizavimą sudėtingesniuose apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei plėtoti atitikties sprendimus, pritaikytus reguliuojamam finansiniam darbui.

  • JPMorgan įspėja: Clarity Act dar gali sugrįžti, bet kriptovaliutų įstatymo langas Senatui beveik užsidarė

    JPMorgan įspėja: Clarity Act dar gali sugrįžti, bet kriptovaliutų įstatymo langas Senatui beveik užsidarė

    Kriptovaliutų rinkos reguliavimo projektas Clarity Act po nesėkmingo procedūrinio balsavimo JAV Senate nėra galutinai palaidotas, tačiau reali galimybė jį priimti šiemet sparčiai tirpsta, teigia „JPMorgan“ analitikai. Pasak jų, langas politiniam susitarimui tapo „ypač siauras“ ir toliau mažėja.

    Procedūrinis balsavimas baigėsi 49 prieš 50, todėl nebuvo surinkta 60 balsų riba, reikalinga procesui pajudėti į priekį. Dalis demokratų, kurie buvo įsitraukę į projekto rengimą ir derybas, šį kartą balsavo prieš, taip dar labiau apsunkindami tolesnį kompromisą.

    Vis dėlto vienas svarbus niuansas palieka duris praviras. Senatorius Thom Tillis paskutinę akimirką pakeitė balsą į „prieš“ ir pateikė siūlymą persvarstyti klausimą, o tai leidžia respublikonams grąžinti projektą į Senato darbotvarkę.

    „JPMorgan“ primena, kad kriptoturto reguliavimo teisėkūroje jau buvo precedentas, kai įstatymas pirmą kartą neperžengė procedūrinio barjero, bet vėliau vis tiek pasiekė finišą. Kaip pavyzdį banko analitikai nurodo GENIUS Act, kuris galiausiai tapo galiojančiu įstatymu, nors pradinis balsavimas jam taip pat buvo nesėkmingas.

    Tačiau šįkart, analitikų vertinimu, laiko veiksnys yra kritinis. Iki metų pabaigos Senato darbo grafikas ir politinė darbotvarkė palieka nedaug realių langų papildomoms deryboms, ypač jei ginčai dėl pataisų ir etikos nuostatų išliks tokie pat aštrūs.

    Silpnėjant Clarity Act perspektyvoms, rinkos dalyvių dėmesys, tikėtina, persikels nuo Kongreso prie reguliuotojų. Investuotojai ir kriptovaliutų sektoriaus bendrovės vis labiau stebi Vertybinių popierių ir biržos komisijos bei Prekių ateities sandorių prekybos komisijos veiksmus, nes būtent jos gali pasiūlyti trumpesnio laikotarpio aiškumą per taisykles, gaires ir paaiškinimus.

    „JPMorgan“ pabrėžia, kad reguliuotojų kuriamos taisyklės gali įnešti daugiau „apsauginių turėklų“ ir sustiprinti pasitikėjimą, kas potencialiai skatintų kapitalo srautus į sektorių. Kita vertus, tokie sprendimai yra mažiau stabilūs nei Kongreso priimtas įstatymas, nes vėlesnės administracijos ar teismai gali lengviau keisti ar panaikinti agentūrų nustatytą tvarką.

    Rinka taip pat laukia galimo Vertybinių popierių ir biržos komisijos „inovacijų išimties“ mechanizmo, kuris galėtų būti aktualus kriptovaliutų projektams ir tokenizuotoms akcijoms. Pasak analitikų, anksčiau pasirodę pranešimai leido manyti, kad komisija galėjo laukti Clarity Act likimo, prieš žengdama į priekį su savomis iniciatyvomis.

    Žinomas kriptovaliutų industrijos atstovas Mike Novogratz dėl nepavykusio balsavimo kaltino abi politines stovyklas, teigdamas, kad platesnį susitarimą sužlugdė nesutarimai dėl valdžios etikos nuostatų. Jis vis dėlto išliko įsitikinęs, kad SEC ir CFTC tęs kriptoturto taisyklių formavimą, o vėliau Kongresas galėtų tas nuostatas įtvirtinti įstatymu, suteikdamas rinkai ilgalaikį stabilumą.

    Kiti Volstrito analitikai taip pat užsimena, kad artimiausiu laikotarpiu didesnė tikimybė sulaukti reguliuotojų sprendimų, o ne greito įstatymo priėmimo. Tuo pačiu išlieka rizika, jog be aiškaus teisėkūros sprendimo sektorius vystysis netolygiai, o investuotojų lūkesčius labiau lems kiekvienas naujas reguliavimo signalas iš Vašingtono.

  • JAV ir JK startuolis „Expanse“ pritraukė 4,5 mln. eurų: kaip DI padeda tiksliau planuoti GPU resursus

    JAV ir Jungtinėje Karalystėje veikianti DI infrastruktūros bendrovė „Expanse“ paskelbė pritraukusi 4,5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos inžinierių komandai plėsti, produktui spartinti ir diegimams didinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Crane Venture Partners“, prisidėjo „PXN Ventures“, „AIP Seed“ ir verslo angelai, tarp jų ir buvę „DeepMind“ tyrėjai. Tokia sudėtis rodo, kad investuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne vien DI modeliams, o sluoksniui, kuris lemia realų jų panaudojimą.

    „Šiandien beveik kiekviena DI užduotis prasideda spėjimu: kiek skaičiavimo resursų prireiks prieš paspaudžiant paleidimo mygtuką. Ne žmogus turi nešti nežinomybę, o sistema“, – sakė „Expanse“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ismaeel Bashir.

    „Expanse“ kuria programinę platformą, kuri prieš paleidžiant užduotį prognozuoja jos skaičiavimo poreikius. Tikslas – sumažinti perteklinį resursų rezervavimą, išvengti nutrūkusių darbų ir geriau išnaudoti turimą GPU infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais tai tampa kritine problema, nes didžiausią kaštų dalį DI projektuose dažnai sudaro ne programavimas, o skaičiavimo galia ir jos neefektyvus paskirstymas. Per didelis resursų rezervavimas ilgina eiles klasteriuose ir kelia sąnaudas, o per mažas didina riziką, kad užduotis nutrūks nebaigusi darbo.

    Šis raundas įsilieja į platesnę tendenciją, kai kapitalas keliauja į DI infrastruktūrą: nuo debesijos ir duomenų centrų iki programinių įrankių, padedančių sklandžiau valdyti darbo krūvius. Rinka ieško sprendimų, kurie leidžia su tuo pačiu GPU kiekiu padaryti daugiau, nes naujos įrangos įsigijimas yra brangus ir dažnai ribojamas tiekimo grandinių.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimas skiriasi nuo įprastų stebėsenos platformų, kurios paaiškina, kas įvyko jau po to, kai užduotis baigėsi. „Expanse“ akcentuoja prevenciją, o ne post factum analizę, todėl organizacijos gali planuoti resursus dar prieš paleidimą.

    Pasak „Expanse“, platforma diegiama kliento aplinkoje, tiek debesijoje, tiek vietinėje infrastruktūroje, o užduočių analizė vyksta neperkeliant kodo ar telemetrijos už organizacijos ribų. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose taikomi griežti reikalavimai dėl duomenų suverenumo ir atitikties.

    „DI paplitimas sukėlė beprecedentį dėmesį infrastruktūrai ir inžinierių iššūkiams. Optimizavimas leidžia geriau panaudoti skaičiavimo resursus, mažinti veiklos kaštus ir augti greičiau“, – sakė „PXN Ventures“ vadovas Andy Barrow.

    „Expanse“ įkurta 2025 metais keturių Edinburgo universiteto absolventų, dirbusių su didelio masto skaičiavimo infrastruktūra kiekybinių finansų ir nacionalinių superkompiuterių aplinkose. Įmonė teigia, kad idėja kilo pastebėjus, jog net pažangiausiuose klasteriuose resursų poreikiai dažnai skirstomi rankiniu vertinimu.

    Bendrovė nurodo, kad viename gamybinės aplinkos diegime per mėnesį identifikavo apie 6 900 000 eurų vertės nenaudojamą skaičiavimo pajėgumą. Tokie skaičiai investuotojams signalizuoja aiškią grąžą: optimizacija gali „atrakinti“ esamą pajėgumą be papildomų kapitalo išlaidų.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerinei plėtrai, produkto tobulinimui ir diegimų didinimui įvairiuose sektoriuose, įskaitant DI infrastruktūrą, kiekybinius finansus, gyvybės mokslus, mokslinius tyrimus ir aukšto našumo skaičiavimus. Rinkoje, kur GPU tampa strateginiu ištekliumi, tokie įrankiai gali tapti svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

  • Mįslinga romėnų milžiniška budova Budapešte glumina archeologus: kas tai buvo iš tiesų?

    Mįslinga romėnų milžiniška budova Budapešte glumina archeologus: kas tai buvo iš tiesų?

    Radijo Aquincum šešėlyje

    Budapešto šiaurinėje dalyje, Óbuda rajone, buvusios distilerijos teritorijoje archeologai aptiko neįprastai gerai išlikusią romėnų laikų konstrukciją. Ši vieta patenka į senovinio Aquincum ribas, vieną svarbiausių Romos centrų prie Dunojaus dabartinės Vengrijos teritorijoje.

    Radinius išprovokavo planuojama naujo gyvenamojo kvartalo statyba, todėl prieš darbus atlikti žvalgomieji kasinėjimai. Aquincum muziejaus specialistai skelbia, kad išliko apie 40 proc. pirminės konstrukcijos, o tai šio regiono romėniškiems objektams yra retas atvejis.

    Ilga, siaura ir su keistu „bokštu“

    Tyrėjų vertinimu, statinys galėjo būti pastatytas III amžiaus pabaigoje arba IV amžiuje, vėlyvuoju Romos imperijos laikotarpiu. Pagrindinė dalis – ilgas, siauras objektas, kuris, sprendžiant iš atidengtų atkarpų, galėjo tęstis šimtais metrų.

    Konstrukcija orientuota maždaug lygiagrečiai Dunojui, o šiauriniame gale baigiasi neįprasta daugiakampio plano dalimi, primenančia bokštą. Kiek toli statinys driekėsi į pietus, kol kas neaišku, nes dalis jo, tikėtina, tebėra po žeme.

    Kodėl mokslininkai sutrikę

    Didžiausią nuostabą kelia mūrų būklė: kai kurios sienų atkarpos išlikusios beveik žmogaus ūgio. Vengrijoje dauguma romėniškų liekanų dažniausiai tėra iki kelių, todėl toks išsilaikymo lygis verčia kelti klausimą, kodėl būtent šis objektas nebuvo suardytas vėlesniais amžiais.

    Aquincum muziejaus vyriausiasis archeologas Gergely Kostyál teigia, kad tai vargu ar buvęs privatus namas – greičiau viešos paskirties statinys. Ekspertai taip pat mano, kad statyboje galėjo dalyvauti romėnų kariuomenė, nes vėlyvuoju imperijos laikotarpiu didelių projektų dažnai imdavosi kariniai inžineriniai daliniai.

    Vis dėlto archeologai atmeta tvirtovės versiją: apie 65 centimetrų storio sienos, jų vertinimu, būtų buvusios per plonos rimtai gynybinei paskirčiai net ir vėlyvojo laikotarpio standartuose. Tai palieka platų interpretacijų lauką – nuo administracinio ar logistikos objekto iki su kariniu gyvenimu susijusios, bet ne gynybinės infrastruktūros.

    „Turime statinį, kurio mastas ir išlikimas rodo viešą reikšmę, tačiau jo funkcijos kol kas negalime pagrįstai įvardyti“, – sakė Gergely Kostyál.

    Trūksta užuominų istoriniuose planuose

    Paslaptį didina tai, kad tokio masto konstrukcija neaptikta išlikusiuose romėnų planuose ir žinomuose to laikotarpio kariniuose žemėlapiuose. Tyrėjai nurodo tikrinę kelis žinomus karinius žemėlapius, tačiau juose nėra akivaizdžių nuorodų į šį objektą, nors Aquincum, kaip civilinis ir karinis centras, paprastai laikomas gana gerai dokumentuotu.

    Archeologai pabrėžia, kad atsakymus gali duoti tolesni kasinėjimų etapai ir po žeme likusių konstrukcijos dalių analizė. Šiuo metu atidengtos atkarpos buvo užpiltos žemėmis, siekiant jas apsaugoti nuo irimo, o miesto valdžia teritorijai jau pritaikė archeologinės apsaugos režimą.

    Tokie atradimai, ypač sparčiai plečiantis miestams, tampa vis dažnesni ir Europoje: prieš didelius statybų projektus atliekami tyrimai neretai atveria iki tol nežinotus istorijos sluoksnius. Budapešto atvejis išsiskiria tuo, kad radinys ne tik masyvus, bet ir netikėtai gerai išlikęs, todėl jo „biografiją“ gali tekti perrašyti remiantis naujais duomenimis.