CP v2

Blog

  • Virsis ruduoti ir džiūti pradeda per kelias dienas: klaida, kurią daro dauguma

    Viršiai daugeliui yra ryškiausias rudens akcentas balkone, terasoje ar gėlyne, tačiau neretai vos po kelių dienų augalas pradeda ruduoti ir džiūti. Dažniausiai kaltas ne prastas daigas, o priežiūros klaidos, kurios viršiams ypač greitai atsirūgsta.

    Viršiai turi labai smulkią ir negilią šaknų sistemą, todėl jautriai reaguoja ir į perdžiovinimą, ir į užmirkimą. Parduotuvėse jie dažnai auginami tankiame durpiniame substrate, kuris visiškai išdžiūvęs ima atstumti vandenį, o laistant jis nubėga palei vazono kraštus.

    Laistymas ir drenažas

    Perdžiovinimas viršiams pavojingas tuo, kad šaknys greitai nebegali pasisavinti drėgmės, net jei vėliau laistoma gausiai. Kita kraštutinė klaida yra perlaistymas, ypač kai vazonas neturi skylučių arba nėra drenažo sluoksnio, tuomet šaknims pradeda trūkti oro ir jos pūva.

    Praktiškai saugiausia siekti, kad žemė būtų nuolat lengvai drėgna, bet ne šlapia. Laistyti verta tik tada, kai viršutinis sluoksnis šiek tiek pradžiūsta, o vandens srovę nukreipti į substratą, ne ant šakelių ir žiedų.

    Dirvos pH ir vandens kietumas

    Viršiai yra rūgščią dirvą mėgstantys augalai, todėl neutralus ar šarminis substratas dažnai lemia prastą maisto medžiagų pasisavinimą. Pasekmės paprastai matomos greitai: augalas blanksta, ruduoja, silpsta, o galiausiai ima džiūti.

    Problemas paaštrina ir kietas vandentiekio vanduo, kuriame esantis kalcis ilgainiui didina dirvos pH. Dėl to net ir pasodintas į tinkamą žemę viršis po kelių savaičių gali pradėti skursti, jei nuolat laistomas netinkamu vandeniu.

    Kur ir kaip laikyti viršius

    Nors viršiai dažnai perkami kaip sezoninė interjero puošmena, šiltas kambarys jiems paprastai netinka. Aukštesnė temperatūra, sausas oras ir menka oro cirkuliacija prie radiatorių ar ant saulėtos palangės gali išprovokuoti staigų džiūvimą.

    Po įsigijimo viršius verta kuo greičiau persodinti į didesnį vazoną su skylutėmis, įberti drenažo ir naudoti rūgščią žemę, skirtą rūgščiamėgiams augalams. Jei dalis šakelių jau parudavusios, jas galima atsargiai iškarpyti, o patį augalą laikyti lauke, šviesioje, nuo stipraus vėjo apsaugotoje vietoje.

    Jei ruduoti pradėjo tik pavienės šakelės, dažnai dar įmanoma augalą atgaivinti, svarbiausia stabilizuoti drėgmę ir atkurti tinkamas augimo sąlygas. Laistant reikėtų vengti šlapinti antžeminę dalį, nes užsilaikanti drėgmė tankiuose kereliuose gali sudaryti palankias sąlygas grybinėms ligoms.

  • Nenorite rauti kelmo? Įberkite šito ir jis per kelis mėnesius pradės irti pats

    Nupjauti medį sklype dažnai būna tik pusė darbo. Daug didesnė problema tampa likęs kelmas su giliomis šaknimis: jis gadina veją, trukdo pjauti žolę ir riboja naujų augalų sodinimą. Paliktas ramybėje, kelmas gali irti daugelį metų, ypač jei mediena kieta ir vieta sausa.

    Kelmo šalinimas freza ar kasant rankomis paprastai kainuoja ir reikalauja daug fizinių jėgų. Tačiau yra būdų, kurie leidžia paspartinti natūralų medienos irimo procesą, pasitelkiant drėgmę, mikroorganizmus ir paprastai įsigyjamus sodo reikmenis. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra momentinis sprendimas, bet jis gali būti gerokai pigesnis ir paprastesnis.

    Azoto trąšos pagreitina irimą

    Vienas populiariausių metodų yra azoto trąšų panaudojimas, dažniausiai pasirenkamas karbamidas arba amonio salietra. Medienai irti reikia azoto, todėl jo patekus į kelmo vidų suaktyvėja mikroorganizmų veikla, o mediena pradeda minkštėti iš vidaus. Geriausiai tai veikia, kai kelmas nuolat drėgnas ir neužšąla.

    Paprastai į kelmo viršų išgręžiama kuo daugiau gilių skylių, į jas suberiamos granulės ir užpilama šiek tiek vandens, kad medžiaga pradėtų tirpti. Tuomet kelmas uždengiamas, kad laikytųsi drėgmė ir šiluma, o procesas vyktų stabiliau. Priklausomai nuo medžio rūšies ir kelmo storio, pokyčiai dažniausiai pastebimi po kelių mėnesių, o visiškas suminkštėjimas gali užtrukti iki metų ar ilgiau.

    Ekologiškesnė alternatyva – grybiena

    Jei norisi vengti mineralinių trąšų, galima rinktis grybieną ar preparatus su medieną ardančių grybų sporomis. Tokie sprendimai dažniausiai taikomi miškų ūkyje ir sodo praktikoje, nes grybai natūraliai skaido ligniną ir celiuliozę, paversdami kietą medieną trapesne, lengviau suyrančia mase.

    Principas panašus: kelme padaromi įpjovimai arba išgręžiamos skylės, į jas įterpiamas preparatas, o vėliau palaikoma drėgmė. Tai lėtesnis, bet aplinkai draugiškas kelias, o suirusi mediena ilgainiui virsta organine medžiaga, kurią galima įmaišyti į dirvą.

    Ko geriau nedaryti?

    Nors internete netrūksta agresyvių patarimų, dalis jų kelia realią riziką. Kelmo deginimas naudojant degius skysčius gali baigtis požeminiu ugnies plitimu per šaknis, o taip pat užteršti dirvą. Tokie veiksmai pavojingi ir dažnai prieštarauja priešgaisrinei tvarkai.

    Taip pat nerekomenduojama naudoti valgomosios druskos ar stiprių cheminių medžiagų, nes jos gali ilgam sugadinti dirvožemį ir trukdyti augalams augti. Bandymas kelmą išrauti automobiliu ar traukiant lynu dažnai baigiasi technikos gedimais ir traumų rizika, ypač jei šaknys plačiai išsikerojusios.

    Jei norite rezultato be didelių išlaidų, praktiškiausia yra kantriai paspartinti irimą: suteikti medienai drėgmės, sudaryti sąlygas skaidytojams ir neskubėti. Kai kelmas suminkštėja, jį dažnai galima išardyti kastuvu ar kirviu, o vietą paruošti vejai ar naujiems augalams.

  • Nusibodo tujos? Šis dygliuotas krūmas su vaisiais sukuria tankią gyvatvorę ir beveik nereikalauja priežiūros

    Ieškantiems alternatyvos tujoms, vis dažniau siūloma paprastoji šunvyšnia, dar vadinama dygliuoju erškėtkrūmiu arba tarnina (Prunus spinosa). Tai Europoje natūraliai paplitęs krūmas, vertinamas dėl tankaus augimo, ankstyvo žydėjimo ir tamsių vaisių rudenį. Sode jis atrodo natūraliai, o tinkamai formuojamas gali tapti patikima gyvatvore.

    Tarnina pavasarį pražysta viena pirmųjų, dažniausiai kovo pabaigoje ar balandį, kai šakos pasidengia smulkiais baltais žiedais. Vėliau, rugsėjo ir spalio mėnesiais, subrandina nedidelius tamsiai mėlynus vaisius, kurie ilgai laikosi ant šakų. Dėl to gyvatvorė atrodo dekoratyviai ne tik vasarą, bet ir rudenį.

    Kuo tarnina pranašesnė?

    Gyvatvorė iš tarninos dažnai pasirenkama dėl dygliuotų, tankiai išsišakojančių ūglių. Toks krūmas sudaro tvirtą barjerą, kuris riboja praėjimą ir kartu saugo nuo vėjo. Sklypo pakraščiuose tai gali padėti sukurti daugiau privatumo, ypač atviresnėse vietose.

    Kitas svarbus privalumas – nauda gamtai. Pavasarį žiedai yra vertingas nektaro šaltinis apdulkintojams, o rudenį vaisiai tampa maistu paukščiams ir smulkiai faunai. Tanki laja taip pat gali būti tinkama vieta paukščiams slėptis ar perėti, todėl tokia gyvatvorė dažnai siejama su didesne sodo biologine įvairove.

    Vieta, dirva ir plitimo kontrolė

    Tarnina laikoma nereiklia: ji gana gerai pakelia sausrą, šalčius ir vėjuotas vietas, todėl tinka ir atviroms sklypo riboms bei šlaitams. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali prisitaikyti ir prie mažiau idealių sąlygų. Miesto aplinkoje jai dažniausiai netrukdo ir oro tarša.

    Dirvai krūmas nėra itin išrankus, bet palankiausia – laidus, derlingesnis gruntas, kurio pH artimas neutraliam ar silpnai šarminiam. Svarbu įvertinti vieną ypatybę: tarnina linkusi leisti šaknų atžalas, todėl mažesniame sode verta iš anksto numatyti šaknų barjerą arba reguliariai šalinti atžalas. Tai padeda išlaikyti aiškią gyvatvorės liniją ir neleidžia krūmui plėstis į veją ar gėlynus.

    Sodinimas ir genėjimas

    Sodinimo laikas priklauso nuo sodinukų tipo. Plikomis šaknimis parduodamus sodinukus patogiausia sodinti rudenį, o auginamus konteineriuose galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Norint greitesnio tankumo, gyvatvorei dažnai sodinama maždaug po du krūmus vienam metrui.

    Tvarkingai gyvatvorei būtinas genėjimas: pagrindinis paprastai atliekamas anksti pavasarį, o papildomas – vasaros pabaigoje, kai trumpinami nauji ūgliai. Jaunus krūmus po pasodinimo verta patrumpinti, kad jie geriau šakotųsi. Formuojant gyvatvorę praktikuojama taisyklė, kad apačia būtų platesnė nei viršus, tuomet šviesa pasiekia apatines šakas ir gyvatvorė nepliksta.

    Kas kelerius metus pravartu atlikti atjauninimą, pašalinant dalį seniausių šakų, kad krūmas išliktų gyvybingas. Taip pat būtina kontroliuoti šaknų atžalas: reguliariai pjaunant veją prie gyvatvorės ir šalinant atžalėles, tarnina tampa lengviau valdoma. Įsitvirtinusiam krūmui paprastai nereikia nei dažno laistymo, nei intensyvaus tręšimo, išskyrus ilgesnes sausras pirmaisiais metais.

    Tarninos vaisius geriausia skinti vėlyvą rudenį, kai po pirmųjų šalnų sumažėja jų sutraukiantis skonis. Jei vaisiai nuskinti anksčiau, juos galima trumpai užšaldyti ir tik tuomet naudoti. Iš jų dažniausiai verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, gaminami sirupai, o tradiciškai – ir užpilai bei naminiai gėrimai, kuriems tarnina suteikia sodrų aromatą.

  • Sodas be tvorų: šis vijoklis greitai uždengia tvorą ir pergolę, o kvapas stebina

    Daugelis sodų savininkų ieško sprendimo, kaip turėti daugiau privatumo neaukštinant tvoros ir neįrengiant masyvių užtvarų. Tam vis dažniau pasirenkamos natūralios žaliosios sienos, kurios ne tik užstoja nuo smalsių žvilgsnių, bet ir kuria pavėsį bei mažina vėjo gūsius.

    Vienas praktiškiausių pasirinkimų šiam tikslui yra sausmedis, botaniškai vadinamas Lonicera. Tai greitai augantis vijoklis, galintis per sezoną paūgėti apie 1–2 metrus, todėl per 2–3 metus jis pajėgus tankiai apželdinti tvorą ar pergolę. Be to, žydėjimo metu jis vertinamas dėl ryškaus, saldaus aromato, kuris stipriausias vakarais.

    Kas daro sausmedį patrauklų?

    Sausmedis dera tiems, kurie nori ir grožio, ir funkcijos vienu metu. Žiedai dažniausiai būna vamzdiški, įvairių atspalvių nuo baltos ir gelsvos iki rausvos ar purpurinės, o po žydėjimo kai kurios rūšys subrandina dekoratyvias uogas, kurias noriai lesa paukščiai.

    Dar vienas privalumas yra palyginti nedideli priežiūros reikalavimai, jei augalas pasodintas tinkamoje vietoje. Vis dėlto svarbu žinoti, kad dalies rūšių uogos žmogui yra nevalgomos, todėl planuojant sodinti šalia vaikų žaidimų zonų verta į tai atkreipti dėmesį.

    Kokias veisles dažniausiai renkasi?

    Apželdinimui dažnai pasirenkamos ilgesnį laiką žydinčios ir intensyviau kvepiančios veislės, pavyzdžiui, pomeraninio sausmedžio grupė, įskaitant ‘Serotina’, paprastai užauganti iki 3–4 metrų. Ankstyvesniam žydėjimui soduose dažnai pasirenkamas ožekšnio sausmedis, kuris gali pradėti žydėti jau pavasario pabaigoje.

    Norint itin greito efekto, kartais sodinamas japoninis sausmedis, galintis pasiekti iki 5 metrų, o švelnesnėmis žiemomis išlaikyti dalį lapų. Tačiau renkantis labai sparčiai augančias rūšis svarbu įvertinti, ar jos nebus pernelyg agresyvios konkrečioje vietoje ir ar bus patogu jas reguliariai formuoti.

    Kaip sodinti, kad užaugtų tanki siena?

    Sausmedis yra vijoklis, kuriam būtina atrama: tvora, pergolės grotelės, įtemptos vielos ar virvės. Sodinant patartina palikti apie 30–50 centimetrų atstumą nuo tvoros ar sienos, kad šaknims pakaktų vietos, o lietaus vanduo lengviau pasiektų dirvą.

    Geriausiai jis auga saulėtoje arba lengvai pritemdytoje vietoje, laikantis principo, kad viršus mėgsta šviesą, o šaknys – vėsesnę, tolygiai drėgną dirvą. Tam padeda mulčas, pavyzdžiui, žievė, kuri mažina drėgmės garavimą ir saugo šaknis nuo perkaitimo.

    Jei norite, kad žalia siena būtų tanki nuo pat apačios, po pasodinimo pravartu patrumpinti ūglius maždaug trečdaliu. Toks formavimas skatina šoninių šakų augimą, todėl augalas greičiau sutankėja ir geriau uždengia tarpelius, kurie dažnai lieka prie pat žemės.

    Sausmedis gali tapti patikimu pasirinkimu, kai reikia greito ir estetiško privatumo sprendimo sode. Tinkamai parinkus veislę ir pasirūpinus atrama bei laistymu pirmąjį sezoną, per kelis metus tvora ar pergolė gali virsti kvapnia, žydinčia žaluma.

  • Radai ežį sode rudenį? Štai kaip iš tiesų jam padėti peržiemoti ir ko jokiu būdu nedaryti

    Rudenį ežiai intensyviai ieško maisto ir saugios vietos žiemos miegui, todėl jų pasirodymas sode dažniausiai reiškia, kad aplinka jiems palanki. Sodininkams tai gera žinia, nes ežiai natūraliai mažina kai kurių kenkėjų, vabzdžių lervų ir šliužų gausą. Tačiau net ir geranoriška pagalba gali pakenkti, jei elgiamasi neteisingai.

    Artėjant šalčiams ežiui svarbu sukaupti pakankamai riebalų atsargų, kad žiemos miegas būtų saugus. Europinio ežio kūno masė prieš žiemojimą turi būti pakankama, o per lengvi jaunikliai rudenį gali būti labiau pažeidžiami. Dėl to žmonės dažnai bando ežius šerti, bet čia ir slypi dažniausios klaidos.

    Kaip paruošti sodą ežiui

    Paprasčiausia pagalba yra saugi slėptuvė: palikite ramiame kampelyje lapų krūvą, šakų krūsnį ar nedidelę vietą su natūralia paklote. Ežiai dažnai renkasi sausas, nuo vėjo apsaugotas vietas, todėl tvarkant kiemą verta palikti šiek tiek natūralios netvarkos.

    Labai svarbu užtikrinti praėjimą: jei sklypas aptvertas ištisine tvora, ežiams gali būti sunku judėti ieškant maisto ir poros. Nedidelė anga tvoroje ar tarpas prie žemės padeda jiems migruoti tarp teritorijų, o tai ypač aktualu rudenį.

    Pravartu palikti dubenėlį šviežio vandens, ypač jei rudenį būna sausa. Vanduo ežiui saugesnis pasirinkimas nei bandymai duoti pieno ar įvairių virtuvės likučių. Dubenėlį geriausia laikyti žemai, stabiliai ir kasdien pakeisti vandenį.

    Ko nedaryti, net jei norisi padėti

    Dažna klaida yra duoti pieno: ežiai netoleruoja laktozės, todėl pienas gali sukelti virškinimo sutrikimų ir dehidrataciją. Taip pat nereikėtų šerti duona, saldumynais ar stipriai apdorotu maistu, nes jis netinka laukiniam gyvūnui ir gali pakenkti sveikatai.

    Rudenį tvarkant sodą didžiausią pavojų kelia deginamos lapų krūvos ir technika. Prieš kūrenant laužą ar judinant lapų krūvas būtina jas atsargiai peržiūrėti, nes ežiai gali būti jau įsirengę slėptuvę. Panašiai rizikinga naudoti trimerį ar žoliapjovę tankiose, nepermatomose vietose.

    Dar viena problema yra chemija: šliužų masalai ir pesticidai gali tiesiogiai pakenkti ežiui arba netiesiogiai, sumažindami jo maisto bazę. Jei norite, kad ežys liktų sode, verta rinktis mechanines ir mažiau toksiškas priemones, o geriausia kurti natūralią pusiausvyrą.

    Kada reikalinga specialistų pagalba

    Jei ežys dieną guli atviroje vietoje, sunkiai juda, yra akivaizdžiai sužeistas ar apatiškas, tai gali būti bėdos signalas. Tokiu atveju geriau nebandyti gydyti patiems, o kreiptis į laukinių gyvūnų globėjus ar veterinarijos specialistus, galinčius įvertinti būklę.

    Dažniausiai geriausia pagalba ežiui yra paprasta: saugi slėptuvė, vanduo ir kuo mažiau trikdymo. Palikdami dalį sodo natūralų, atsisakydami agresyvios chemijos ir atsargiai tvarkydami lapus, padedate ežiui sėkmingai peržiemoti ir kitą sezoną sugrįžti.

  • Keli pritūpimai kas 45 minutes prie darbo stalo? Tyrimas rodo, kad tai gali veikti geriau nei ilgas pasivaikščiojimas

    Keli pritūpimai kas 45 minutes prie darbo stalo? Tyrimas rodo, kad tai gali veikti geriau nei ilgas pasivaikščiojimas

    Sveikatos specialistai vis dažniau kartoja paprastą taisyklę: ilgai sėdėti be pertraukų nėra gerai. Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo patarimas kas maždaug 45 minutes atsistoti nuo darbo stalo ir trumpai pajudėti, pavyzdžiui, atlikti pritūpimų.

    Šio metodo esmė paprasta: nustatote priminimą ir kas 45 minutes padarote kelių minučių aktyvią pertrauką. Tam nereikia nei sportinės aprangos, nei inventoriaus, o judesio galima įterpti net intensyvioje darbo dienoje.

    Dažnai cituojamas 2024 metais publikuotas tyrimas žurnale Scandinavian Journal of Medicine and Science in Sports. Jame 18 jaunų vyrų, turinčių antsvorio arba nutukimą, 8,5 valandos praleido daugiausia sėdėdami, o mokslininkai lygino skirtingus sėdėjimo pertraukimo scenarijus.

    Dalyviai buvo lyginami keturiais atvejais: visiškai be pertraukų, vienas 30 minučių pasivaikščiojimas ir 3 minučių pertraukos kas 45 minutes, kai žmonės vaikščiojo arba atliko pritūpimus. Tokios trumpos pertraukos per dieną buvo kartojamos 10 kartų.

    Rezultatai parodė, kad bet koks sėdėjimo pertraukimas buvo naudingesnis už nepertraukiamą sėdėjimą, ypač vertinant gliukozės pokyčius po valgio. Dar daugiau, dažnos trumpos pertraukos vaikštant ar darant pritūpimus šiame tyrime pasirodė veiksmingesnės nei vienas ilgesnis 30 minučių pasivaikščiojimas.

    Mokslininkai tai siejo su didesniu aktyvumu didžiosiose raumenų grupėse, pirmiausia šlaunyse ir sėdmenyse. Kai šie raumenys įjungiami reguliariai dienos eigoje, organizmas efektyviau naudoja gliukozę, o ilgo nejudrumo žala sumažėja.

    Vis dėlto iš to nereikėtų daryti klaidingos išvados, kad keli pritūpimai visiškai pakeičia kasdienį vaikščiojimą ar įprastus aktyvumo tikslus. Tyrime nebuvo lyginama su konkrečiu žingsnių skaičiumi, o protokole buvo 3 minutės judesio, o ne, pavyzdžiui, 10 pritūpimų.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad tyrimo imtis buvo nedidelė ir labai konkreti, todėl rezultatų negalima automatiškai perkelti visiems. Vis dėlto bendra žinutė praktiška: kūnui naudingiau dažnai pajudėti trumpai, nei vieną kartą išjudėti ilgam ir po to vėl sėdėti valandų valandas.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragina mažinti laiką, praleidžiamą sėdint, ir pabrėžia, kad bet koks judėjimas yra geriau nei jokio. Suaugusiesiems rekomenduojama siekti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę ir bent du kartus per savaitę įtraukti raumenis stiprinančius pratimus.

    Pritūpimai čia tinka kaip paprasta aktyvi pertrauka, nes įdarbina dideles raumenų grupes ir nereikalauja įrangos. Jei pilnas pritūpimas per sunkus, galima pradėti nuo mažesnio pakartojimų skaičiaus arba pritūpti iki kėdės, pasirinkus patogią judesio amplitudę.

    Praktinis kompromisas daugeliui dirbančių sėdimą darbą skamba taip: ne atsisakyti pasivaikščiojimų, o papildyti juos trumpomis judesio pertraukomis dienos metu. Kitaip tariant, geriausias planas dažniausiai yra ne žingsniai arba pritūpimai, o žingsniai ir pritūpimai.

  • Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Italijos Reggio Calabria prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kibernetinės atakos, susijusios su Londone įkurta finansinių paslaugų bendrove „Revolut“. Tyrimas pradėtas po pranešimų, kad nusikaltėliai, pasinaudoję kompromituota institucine el. pašto paskyra, išviliojo jautrius klientų duomenis ir dabar įmonę šantažuoja.

    Kaip skelbiama, duomenų buvo prašoma per pažeistą Reggio Calabria prefektūros institucinio pašto kanalą, o tai tyrimą nukreipė ir į viešojo sektoriaus sistemų saugumo klausimus. „Revolut“ patvirtino, kad paveikti maždaug 680 Europos klientų duomenys, tačiau klientų lėšos, pasak įmonės, nebuvo paliestos.

    Nusikaltėliai viešai pateikė išpirkos reikalavimą, kuris, anot tyrimą aptariančių šaltinių, siekia 2,6 mln. eurų. Jei suma nebūtų sumokėta per 24 valandas, jie grasina parduoti pavogtą informaciją kitoms nusikalstamoms grupuotėms.

    Kas galėjo nutekėti

    Skelbiama, kad tarp nutekėjusių dokumentų gali būti pasų duomenys, vairuotojo pažymėjimų informacija, kiti tapatybę patvirtinantys dokumentai ir nuotraukos. Nusikaltėliai teigia turintys didelės apimties archyvą, siekiantį 147 gigabaitus, nors šių teiginių apimtis ir autentiškumas dar turi būti patikrinti tyrimo metu.

    Tokio pobūdžio nutekėjimai paprastai didina tapatybės vagysčių riziką, nes dokumentų duomenys gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, neteisėtam paskyrų perėmimui ar sukčiavimui finansų sektoriuje. Specialistai pabrėžia, kad net jei lėšos tiesiogiai nebuvo pavogtos, nutekinti dokumentai gali tapti ilgalaike grėsme.

    Tyrimas ir institucijų reakcija

    Byla domina ir Nacionalinę antimafijos ir kovos su terorizmu direkciją, nes incidentas siejamas su valstybės institucijos naudojamu kanalu. Italijos policijos kibernetinių nusikaltimų padalinys operaciją apibūdina kaip sudėtingą, galimai trukusią mėnesius, o tyrėjai dar aiškinasi, ar pažeidimas įvyko prefektūros lygmeniu, ar galėjo būti susijęs su Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūra.

    Taip pat tikrinama, ar institucinis el. pašto adresas buvo tiesiogiai užvaldytas, ar galėjo būti klonuotas, pasinaudojant panašiais domenais ar peradresavimo schemomis. Šis skirtumas svarbus, nes jis leidžia nustatyti, ar buvo pažeistos vidinės sistemos, ar nusikaltėliai pasinaudojo apgaulės metodais ir procesų spragomis.

    Į situaciją įsitraukė ir Italijos duomenų apsaugos institucija, pradėjusi patikrinimus dėl galimų saugumo spragų bei paragindama duomenų apsaugos pareigūnus skubiai peržiūrėti procedūras. Pranešama, kad Italijos priežiūros institucija susisiekė ir su Lietuvos partneriais, nes „Revolut“ registruota Lietuvoje, siekiant keistis informacija ir koordinuoti veiksmus.

    Ką tai reiškia klientams

    Tokiais atvejais ekspertai rekomenduoja išlikti ypač budriems dėl sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja po duomenų nutekėjimų. Praktikoje tai gali reikšti apgaulingus skambučius, laiškus ar žinutes, kuriose sukčiai, remdamiesi nutekėjusiais duomenimis, mėgina įtikinti žmogų atskleisti prisijungimus ar patvirtinti mokėjimus.

    Jei klientas įtaria, kad jo duomenys galėjo patekti į nusikaltėlių rankas, verta nedelsiant peržiūrėti paskyrų saugumo nustatymus, sustiprinti autentifikavimą ir atidžiai stebėti pranešimus apie prisijungimus bei mokėjimus. Tyrimas turėtų atsakyti, kaip tiksliai buvo išvilioti duomenys ir ar incidentas palietė daugiau institucijų ar sistemų.

  • Fed netikėtai pakėlė palūkanas: vienbalsis sprendimas kerta per Trumpą ir siunčia žinią rinkoms

    Fed netikėtai pakėlė palūkanas: vienbalsis sprendimas kerta per Trumpą ir siunčia žinią rinkoms

    JAV centrinis bankas Federalinis rezervų bankas (Fed) pirmą kartą nuo 2023 metų pakėlė bazines palūkanų normas, nors Baltieji rūmai pastaraisiais mėnesiais viešai ragino jas mažinti. Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) sprendimą priėmė vienbalsiai, 12 narių balsavus už.

    Palūkanų normų intervalas padidintas 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4,0 proc. Fed pabrėžė, kad infliacija išlieka padidėjusi, o šis žingsnis turėtų padėti greičiau sugrąžinti kainų augimą prie 2 proc. tikslo.

    Kas pastūmėjo Fed keisti kursą

    Sprendimas užbaigė kelis mėnesius trukusią pauzę, kai palūkanos buvo laikomos 3,5–3,75 proc. intervale. Rinkos didesnės intrigos neįžvelgė, nes didžioji dalis investuotojų palūkanų didinimą jau buvo įkainoję.

    Fed argumentacija remiasi duomenimis: institucija akcentavo, kad ekonominė veikla plečiasi tvirtu tempu, vartojimas išlieka atsparus, o darbo rinka nepraranda impulso. Toks tonas mažina riziką, kad griežtesnė politika būtų aiškinama kaip grėsmė augimui.

    Trumpa žinutė, kietas signalas

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir komunikacija: Fed pranešimas buvo neįprastai trumpas, be detalių užuominų apie būsimus žingsnius. Toks formatas rinkoms dažnai reiškia, kad komitetas nori palikti maksimalų lankstumą, o kartu parodyti ryžtą.

    Pranešime pabrėžta, kad kainų stabilumas yra prioritetas, o sprendimu siekiama laiku sugrįžti prie 2 proc. tikslo. Formuluotė apie greitesnį grįžimą leidžia suprasti, kad ankstesnis infliacijos slūgimas, Fed vertinimu, vyko per lėtai.

    Politinė įtampa dėl palūkanų

    Sprendimas taip pat paaštrino politinę liniją tarp Fed vadovo Kevino Warsho ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris socialiniuose tinkluose kartojo, kad palūkanos JAV turėtų būti gerokai mažesnės. Centrinio banko nepriklausomumas JAV sistemoje laikomas kertiniu, todėl atviras spaudimas iš politikų paprastai vertinamas jautriai.

    „Palūkanų normos Jungtinėse Valstijose turėtų būti 1 proc. arba dar mažesnės“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Fed sprendimas vienbalsiu balsavimu svarbus ir tuo, kad pašalina interpretacijas apie vidinį susiskaldymą. Kai nėra nė vieno prieštaraujančio balso, signalas rinkoms dažniausiai skamba taip: komitetas mato pakankamai aiškią infliacijos riziką, kad prisiimtų griežtesnės politikos kainą.

    FOMC prognozių grafikas rodo, kad dalis pareigūnų iki metų pabaigos mato dar vieno 0,25 procentinio punkto didinimo tikimybę. Ilgesnio laikotarpio projekcijos taip pat leidžia suprasti, kad neutrali palūkanų norma gali būti aukštesnė nei manyta anksčiau, o tai reikštų brangesnį skolinimąsi ilgesniam laikui.

    Praktinėje plotmėje palūkanų kėlimas per finansų sistemą paprastai keliauja keliais kanalais: brangsta kintamos palūkanos, griežtėja įmonių finansavimo sąlygos, o obligacijų pajamingumai linkę kilti. Tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkų reakcija gali būti rami, jei sprendimas buvo plačiai laukiamas.

  • Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Kas sudarė 2026 metų sąrašą

    2026 metų Oxford Economics Global Cities Index rodo, kad aukščiausiose pozicijose dominuoja Europa ir Šiaurės Amerika: jos užima 78 iš 100 geriausių vietų. Europai priskiriami 44 miestai, Jungtinėms Valstijoms – 30, o Kanadai – 4.

    Indeksas vertina, kaip didžiausi pasaulio miestai suderina ekonomines galimybes su gyvenimo kokybe, talentų pritraukimu, aplinkos atsparumu ir valdymo stabilumu. Reitingo lyderių dešimtuke net penki miestai yra JAV, o Europa turi keturias vietas.

    Europos koziriai ir JAV pranašumai

    Tarp Europos miestų aukščiausiai įvertinti Londonas, Paryžius, Dublinas ir Ciurichas. JAV dešimtuke pirmauja Niujorkas, taip pat aukštai rikiuojasi Sietlas, San Franciskas, Bostonas ir San Chosė.

    Oxford Economics analizė pabrėžia skirtingas stiprybes: JAV miestus į viršų stumia ekonomikos bei žmogiškojo kapitalo rodikliai, o Europos miestai dažniau laimi gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo kategorijose.

    „JAV miestų aukštą poziciją lemia labai stiprūs ekonomikos ir žmogiškojo kapitalo balai, o Europoje išsiskiriama gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo srityse“, – sakė Oxford Economics City Services direktorius Liamas Sidesas.

    Londonas išsiskiria, bet turi silpną vietą

    Vertinime išskiriama, kad Londonas yra ryški Europos išimtis talentų kategorijoje: miestas pasiekė aukščiausią žmogiškojo kapitalo įvertinimą visame indekse. Tai siejama su universitetais, verslo ekosistema ir gebėjimu pritraukti kvalifikuotus darbuotojus.

    Vis dėlto Londono gyvenimo kokybės rodiklis buvo silpniausias jo kategorijose, o tai atskleidžia struktūrines problemas, kurios dažnai lydi globalius finansų centrus. Indekso autoriai taip pat pažymi, kad aukštas pajamas neretai „suvalgo“ kasdienės išlaidos.

    Bendras skaudulys – būsto įperkamumas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tiek Europoje, tiek JAV išlieka ta pati didelė problema – būsto įperkamumas. Londonas, Dublinas ir Niujorkas įvardijami kaip miestai, kuriuose aukštos būsto kainos blogina gyvenimo kokybės balus net ir esant dideliems atlyginimams.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose būstas santykinai pigesnis, gali įgyti konkurencinį pranašumą, jei kartu auga pajamos. Kaip pavyzdys minimas Tulūzos miestas, kuris dalį darbuotojų pritraukia iš Paryžiaus, be kita ko, dėl didesnio įperkamumo.

    Didžiausi šuoliai ir miestai, kuriuos verta stebėti

    Lyginant su praėjusiais metais, Dublinas pakilo septyniomis vietomis ir pasiekė šeštą poziciją, tačiau būsto įperkamumo rodikliai išlieka silpni. Didžiausią šuolį Europoje fiksavo Varšuva, pakilusi 109 vietomis iki 61 pozicijos, o Stambulas pakilo 42 vietomis iki 64.

    Tarp „miestų, kuriuos verta stebėti“, Oxford Economics išskyrė Varšuvą, Taliną, Eindhoveno miestą, Mančesterį ir Tulūzą. Varšuva įvardijama kaip svarbus finansų, technologijų ir verslo paslaugų centras Vidurio ir Rytų Europoje, o Talinas siejamas su sparčiu BVP augimu ir technologijų paslaugų plėtra.

    DI poveikis ir Azijos augimo banga

    Ataskaitoje pažymima, kad pasaulinis DI bumas tampa reikšmingu miestų konkurencingumo veiksniu, ypač ten, kur susitelkę talentai, mokslas ir technologijų verslai. Tarp Europoje gerai pasirengusių miestų minimi Londonas, Eindhovenas ir Talinas, o už Europos ribų išsiskiria Taipėjus, kylantis dėl puslaidininkių ir su tuo susijusios paklausos.

    Nors Europa ir Šiaurės Amerika dar dominuoja viršūnėje, indeksas akcentuoja Azijos miestų potencialą: didelės populiacijos ir produktyvumo augimas stiprina jų ekonominį svorį. Prognozuojama, kad iki 2050 metų Kinijos ir Indijos miestų dalis pasaulio miestų BVP gali viršyti Europos dalį.

  • „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    Vokietija spartina gynybos stiprinimą, tačiau vien amunicijos ir raketų didinimo nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir naujoms technologijoms, įskaitant kosmoso sprendimus bei robotiką.

    Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, pabrėžęs, kad raketų atsargos šalyje išlieka keliančios nerimą. Jo teigimu, gamybos plėtra susiduria su struktūriniais ribojimais, todėl vien politinių deklaracijų nepakanka.

    „Raketų taip greitai neprigaminsi, o didžiausi kamščiai yra raketų varikliai ir kovinės galvutės“, – sakė A. Pappergeris.

    Pasak jo, įtampos laikotarpis Europoje išryškino tai, ką seniai akcentuoja NATO ir Vokietijos institucijos: atsargų lygis ir tiekimo grandinės turi atitikti realų grėsmės mastą. Būtent todėl, anot vadovo, pramonė pradeda plataus masto investicijas, tačiau šios duos rezultatą ne iškart.

    Vienas iš prioritetų – trumpojo nuotolio oro gynyba, kurią Vokietija sieja ir su dronų, ir su sparnuotųjų raketų keliamomis rizikomis. „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad „Skyranger“ sistemų serijinius pristatymus pagal sutartį planuojama pradėti 2027 metais, o dabartiniai vėlavimai esą minimalūs.

    „Pagal sutartį serijinius „Skyranger“ pristatymus turime pradėti 2027 metais, ir taip ir bus“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis aiškino, kad integruojant sistemą tenka atnaujinti kelias kritines dedamąsias: važiuoklę, radarus ir į bendrą platformą įjungiamas raketas. Kartu pabrėžiama, kad gamybos apimtys turėtų augti, o nuo kitų metų pabaigos įmonė tikisi pasiekti pajėgumą pagaminti iki 400 vienetų per metus.

    Kitas interviu akcentas – vadinamosios giluminio smūgio galimybės ir partnerystės, kurios turėtų pagreitinti tam tikrų ginkluotės tipų kūrimą. A. Pappergeris teigė, kad bendros įmonės su „Lockheed Martin“ ir „Destinus“ yra paskutinėje stadijoje prieš pasirašymą: viena kryptis apima artilerijos raketas, kita – sparnuotąsias raketas.

    Diskutuodamas apie pamokas iš karo Ukrainoje, „Rheinmetall“ vadovas pripažino, kad masiškai gaminami paprastesni sprendimai yra svarbūs, tačiau ne visur jie išsprendžia problemą. Jo teigimu, šiuolaikinė oro grėsmė kinta itin greitai, todėl daliai užduočių reikalingos pažangesnės, kelių pajėgumų sistemos.

    Gynybos pramonės plėtra, pasak vadovo, daro vis didesnį poveikį darbo rinkai. Jis nurodė, kad „Rheinmetall“ gynybos segmente dirba apie 34 000 žmonių, o įmonė auga maždaug po 10 000 darbuotojų per metus ir iki 2030 metų siekia 70 000.

    „Turime investicijų programą, kurios vertė per šešerius metus siekia 30 milijardų eurų“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis pateikė pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus didintos gamybos apimtys: vidutinio kalibro šaudmenų gamyba augo iki 4 milijonų vienetų, artilerijos šaudmenų – iki 1,5 milijono, o tankų šaudmenų – iki 240 000. Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad plėtrai reikalingas aiškus ir ilgalaikis užsakymų portfelis, kad pajėgumai būtų naudojami tvariai.

    Kalbėdamas apie ateities kryptis, „Rheinmetall“ vadovas išskyrė dvi sritis, kurios sparčiai didina reikšmę: robotiką ir kosmosą. Jo teigimu, įmonė Brėmene vysto humanoidinių robotų tyrimus, o kosmoso srityje investuoja į palydovų gamybą bei palydovinės informacijos apdorojimą ir ryšius.

    „Robotai ateis, tai visiškai aišku“, – sakė A. Pappergeris.

    Jo vertinimu, šiuolaikinėje karyboje išlieka būtinas skirtingų pajėgumų derinys: artilerija, šarvuota technika, įprastinė amunicija, dronai ir raketos. Pagrindinis klausimas, anot jo, yra proporcijos ir tai, kaip greitai valstybės sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir pramonės gamybos realybės.