CP v2

Blog

  • Naujas lenkų hitas „Valor Mortis“ šokiravo kaina: vietiniams pigiau nei visiems kitiems

    Naujas lenkų hitas „Valor Mortis“ šokiravo kaina: vietiniams pigiau nei visiems kitiems

    Valor Mortis trafi na sklepowe półki już 13 października. To produkcja, która powinna trafić w preferencje miłośników pierwszoosobowych gier akcji typu soulslike. Po dużym sukcesie serii Ghostrunner rodzimi deweloperzy z One More Level liczą na to, że ich nowy tytuł również wkupi się w gusta milionów.

    Do tej pory jedną z zagadek pozostawała cena Valor Mortis. Producenci rozwiali wszelkie wątpliwości i ogłosili właśnie oficjalny cennik. Polski hit kosztować będzie 39,99 dol. / 39,99 euro oraz… 149,99 zł. Studio wyszło więc naprzeciw oczekiwaniom graczy z Kraju nad Wisłą.

    One More Level idzie pod prąd i wbrew panującym trendom na Steamie pozwoli polskiej społeczności nabyć Valor Mortis znacznie taniej w porównaniu do graczy z innych regionów płacących w euro. “Przez ostatni rok odbyliśmy wiele dyskusji na temat ceny Valor Mortis. Wierzymy, że jakość, wierność odwzorowania oraz czas rozgrywki oferowany przez 20-godzinną kampanię fabularną pozwalają tej grze iść łeb w łeb z wieloma tytułami sprzedawanymi w ‘pełnej cenie‘” – przekazało studio.

    Dodatkowo One More Level wraz z ogłoszeniem ceny zapowiedziało edycję Deluxe Valor Mortis. Bogatsze wydanie otrzyma duże fabularne DLC, które ukaże się na rynku w przyszłym roku. Pakiet Deluxe wzbogacony zostanie także licznymi przedmiotami kosmetycznymi. Cena? 59,99 dol. / 59,99 euro oraz 199,99 zł.

    Krakowski zespół znany z serii Ghostrunner po premierze gry planuje wiele darmowych aktualizacji urozmaicających gameplay. Poniżej zostawiamy Was z krótkim opisem fabularnym gry:


  • Twitch vadovo užuomina kaitina aistras: ar „GTA 6“ internetinis režimas startuos kitąmet?

    Twitch vadovo užuomina kaitina aistras: ar „GTA 6“ internetinis režimas startuos kitąmet?

    „GTA 6“ artėjant prie premjeros toliau kursto spėliones, o daugiausia klausimų kelia internetinis režimas. „Rockstar Games“ kol kas viešai akcentuoja siužetinę dalį, todėl bendruomenė ieško bet kokių užuominų, kada ir kaip grįš „GTA Online“ tipo patirtis.

    Diskusijas pakurstė „Twitch“ vadovas Danas Clancy, interviu metu kalbėjęs apie milžinišką platformos suaktyvėjimą, kurį esą sukels „GTA 6“ pasirodymas. Jis taip pat užsiminė apie pokalbius su „Rockstar Games“ atstovais, aptariant bendrus planus, susijusius su transliacijomis ir kūrėjų įtraukimu.

    „Su „Rockstar Games“ kalbėjomės, kaip „Twitch“ kūrėjai galėtų tapti svarbia šio starto dalimi“, – sakė Danas Clancy.

    Nors tai nėra oficialus pranešimas apie datą, frazė apie kitus metus žaidėjų ir industrijos stebėtojų interpretuojama kaip netiesioginė nuoroda, kad internetinis režimas gali pasirodyti vėliau nei pagrindinis žaidimas. Toks modelis žaidimų rinkoje nėra naujiena: didelės apimties projektai neretai pirmiausia leidžiami su kampanija, o tinklo funkcijos plečiamos vėliau, siekiant stabilumo ir ilgo gyvavimo.

    Tekste taip pat minima, kad „Rockstar Games“ plečia marketingo kampaniją ir išleidžia muzikos rinkinį, skirtą Vice City ir Leonidos atmosferai. Tai atitinka studijos praktiką kurti žaidimo pasaulį ne tik per anonsus, bet ir per garsą, įvaizdį bei partnerystes, kurios padeda palaikyti dėmesį iki starto.

    Streamingas „GTA“ franšizei tampa vis svarbesnis: transliuotojai ir žiūrovai kuria milžinišką antrinį turinį, o platformos tiesiogiai laimi iš žiūrimumo šuolių. Dėl to vis garsiau kalbama, kad naujasis internetinis režimas gali būti kuriamas atsižvelgiant į transliacijų erą, kai žiūrovų įsitraukimas, kūrėjų įrankiai ir bendruomenės renginiai tampa tokie pat svarbūs kaip ir pats žaidimas.

    Kol kas belieka laukti „Rockstar Games“ patvirtinimo: nei „GTA 6“, nei internetinio režimo išleidimo grafikas viešai nėra detalizuotas. Tačiau „Twitch“ vadovo komentarai rodo, kad užkulisiuose jau vyksta planavimas, o tai dažnai reiškia, kad industrija ruošiasi vienam didžiausių artėjančių popkultūrinių startų.

  • Lenkija planuoja įsigyti keturis „Airbus“ A330 MRTT: kodėl jų priežiūrai Okęcie pritrūks vietos

    Lenkijos gynybos ministerija derasi dėl keturių daugiafunkcių transporto ir oro papildymo degalais lėktuvų „Airbus“ A330 MRTT įsigijimo iki 2030 metų. Šios platformos būtų skirtos karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai bei kitų orlaivių degalų papildymui ore.

    Projektui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentą SAFE, kuriuo siekiama palengvinti bendrus Europos gynybos pirkimus. Kartu su Lenkija analogiškus A330 MRTT planuoja įsigyti ir Ispanija, todėl derybos vyksta platesniame bendradarbiavimo kontekste.

    Kur bus atliekami sunkieji patikrinimai?

    Derybose aptariamas ne tik orlaivių pirkimas, bet ir jų techninės priežiūros apimtis bei vieta. A330 MRTT priklausys didžiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivių kategorijai, todėl priežiūrai reikalinga infrastruktūra tampa vienu svarbiausių klausimų.

    „Airbus“ vadovas Lenkijoje Sebastianas Magadzio teigė, kad dėl techninės priežiūros vyksta pažengusios derybos su Bydgoščiuje veikiančia įmone Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, priklausančia gynybos pramonės grupei PGZ. Galutinė darbų apimtis, anot jo, priklausys nuo susitarimų, kuriuose dalyvauja ir Lenkijos oro pajėgos, ir pramonė, ir tiekėjas.

    „Dėl priežiūros esame pažengusiose derybose su WZL2 Bydgoščiuje, priklausančia PGZ. O konkreti priežiūros, remonto ir modernizacijų apimtis Lenkijoje priklausys nuo tolesnių derybų su trimis pusėmis“, – sakė Sebastianas Magadzio.

    Okęcie patirtis ir infrastruktūros riba

    „Airbus“ Lenkijoje turi bazę Varšuvoje, kur jau daugiau nei dešimtmetį aptarnaujami lengvieji transporto lėktuvai C-295M, dažnai vadinami CASA. Varšuvos centras prižiūri ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių C-295M orlaivius, o tai sukūrė tvirtą patirties pagrindą.

    Vis dėlto A330 MRTT dydis riboja galimybes Varšuvos Okęcie teritorijoje. A330 MRTT sparnų mojis siekia daugiau nei 60 metrų, o fiuzeliažo ilgis yra beveik 59 metrai, todėl sunkiesiems patikrinimams reikia itin didelio angaro ir atitinkamos logistikos.

    „Sunkieji patikrinimai, atliekami po ketverių ar aštuonerių eksploatacijos metų, greičiausiai bus perkelti į Bydgoščių, nes „Airbus Poland“ neturi tinkamos infrastruktūros ir angaro dydžio tokiems darbams“, – aiškino Sebastianas Magadzio.

    Pasak jo, Okęcie tiesiog nėra pakankamai vietos pastatyti tokio masto angarą. Bydgoščius šiuo požiūriu vertinamas kaip logiška alternatyva, ypač atsižvelgiant į vietos įmonės patirtį aptarnaujant C-130 „Hercules“ tipo transporto lėktuvus.

    Kodėl A330 MRTT svarbūs?

    MRTT tipo orlaiviai sukurti iš plataus fiuzeliažo keleivinių lėktuvų, pritaikant juos karinėms užduotims. A330 MRTT gali būti greitai sukonfigūruotas krovinių gabenimui, keleivių transportui arba medicininei evakuacijai, o tuo pačiu metu išlieka pilnavertė degalų papildymo ore platforma.

    Lenkijai tai reikštų didesnį strateginį mobilumą ir galimybę ilgiau ore išlaikyti naikintuvus ar kitus orlaivius, ypač pratybų ir sąjungininkų operacijų metu. Toks pajėgumas taip pat stiprina sąveikumą su NATO partneriais, kurie MRTT tipo platformas naudoja kaip vieną pagrindinių logistikos ir oro operacijų atramų.

    Kol kas galutiniai sprendimai dėl aptarnavimo modelio dar nėra priimti, tačiau kryptis aiškėja: lengvesnės priežiūros ir mobilios techninės komandos galėtų remtis Varšuvos kompetencija, o sunkesni darbai labiau tikėtini Bydgoščiuje. Tai leistų Lenkijai turėti ne tik naują didelį orlaivį, bet ir vietinę kompetenciją jo eksploatacijai per visą tarnybos laikotarpį.

  • Po akcijų išpardavimo „Medinice“ sulaukė „pirkti“: ar „CoolCryo“ pardavimas ištemps kainą?

    Lenkijos biržoje kotiruojama biotechnologijų bendrovė „Medinice“ sulaukė naujos analizės: brokerių įmonės „INC“ analitikai paskelbė rekomendaciją pirkti ir nustatė 85,3 zloto tikslinę kainą. Lyginant su 57,4 zloto atskaitos kaina, tai reikštų beveik 49 proc. augimo potencialą.

    Rinka į vertinimą sureagavo santūriai: sesijos pabaigoje akcijos pabrango apie 8 proc., tačiau didžiąją dienos dalį sunkiai tvariai kilo virš 60 zloto ribos. Galutinis uždarymas siekė 63,4 zloto, tai yra apie 14,7 euro už akciją.

    Analitikų skaičiavimuose lemiamą svorį turi „Medinice“ flagmanas „CoolCryo“ – jo komercinimo sąlygos, galimas rinkos dydis ir tai, kada realiai atsirastų pajamos. Kol kas investuotojai labiausiai pasigenda konkrečių įsipareigojančių naujienų apie sutartis ir pardavimo terminus.

    Kas yra „CoolCryo“ ir kodėl tai svarbu?

    „CoolCryo“ – medicinos sistema, skirta širdies ritmo sutrikimų gydymui atliekant kardiochirurginę krioabliaciją, kai tikslinės širdies audinių sritys veikiamos itin žema temperatūra. Šios technologijos komercinimas turėtų tapti pagrindiniu bendrovės augimo varikliu ir pajamų šaltiniu.

    „Medinice“ skelbė gavusi JAV Maisto ir vaistų administracijos FDA leidimą, atveriantį kelią į JAV rinką. Reguliacinis žingsnis sumažina techninę riziką, tačiau investuotojams svarbiausia, ar bendrovė sugebės iš leidimų ir klinikinių rezultatų pereiti į pardavimus, licencijavimą ar sandorį su strateginiu pirkėju.

    „Krioabliacijos sistemos projektas sudaro apie 70 proc. projektų vertės įvertinus riziką. Dėl akcininkų vertės lems galimos sutarties sąlygos, įskaitant pradinį mokėjimą, sąlyginius mokėjimus ir honorarus“, – teigiama „INC“ analitikų rekomendacijoje.

    Staigus kilimas ir korekcija

    2026 metų pradžioje „Medinice“ akcija kainavo apie 15 zloto, o vėliau, bendrovei skelbiant naujienas apie „CoolCryo“ pažangą ir FDA leidimą, kaina šoktelėjo iki naujų aukštumų. Pikas siekė 95 zloto, tai yra apie 22,2 euro už akciją.

    Vėliau sekė korekcija ir ilgesnis stabilizavimosi laikotarpis 70–80 zloto zonoje, kol išryškėjo rizika dėl sandorio laiko. Rinką išgąsdino pasisakymai, kad proceso užbaigimas 2026 metų rudenį gali būti mažai tikėtinas, todėl per kelias dienas kaina smuko nuo 74 iki 58 zloto, o įmonės kapitalizacija sumažėjo maždaug 150 000 000 zloto, tai yra apie 35 200 000 eurų.

    Bendrovės vadovas Sanjeevas Choudhary teigė, kad vyksta derybos su keturiais potencialiais partneriais, įskaitant tris didelius tarptautinius medtech rinkos žaidėjus, ir siekiama procesą užbaigti dar šiais metais. Vis dėlto investuotojai tikisi ne bendrų pareiškimų, o įpareigojančių susitarimų, kurie aiškiai parodytų, kada „CoolCryo“ pradės generuoti pajamas.

  • „ArcelorMittal“ po incidento Gichone atnaujino didžiosios krosnies darbą: ką tai reiškia užsakymams

    „ArcelorMittal“ pranešė atnaujinusi didžiosios krosnies A darbą Ispanijos Gichono metalurgijos komplekse, kur gamyba buvo sustabdyta po vandens garų sprogimo. Bendrovės teigimu, incidentą sukėlė trūkęs vandentiekio vamzdis, o žmonės per įvykį nenukentėjo.

    Pasak koncerno, konstrukcijų pažeidimai buvo riboti, todėl remonto darbams ir privalomiems patikrinimams pakako kelių dienų prastovos. Bendrovė pabrėžia, kad pati didžioji krosnis nebuvo apgadinta, tad gamyba galėjo būti grąžinta į įprastą ritmą.

    Ar vėluos užsakymai?

    „ArcelorMittal“ tikina, kad trumpa prastova neturėtų reikšmingai paveikti užsakymų vykdymo terminų, nes tuo metu toliau dirbo antroji Gichono didžioji krosnis. Abi krosnys kartu sudaro maždaug 4,7 mln. tonų neapdoroto plieno metinius pajėgumus, po apie 2,35 mln. tonų kiekviena.

    Vis dėlto rinka atidžiai stebi tokius sutrikimus, nes didžiosios krosnys yra kritinė grandis tiekimo grandinėje: trumpi sustojimai dažniausiai kompensuojami rezerviniais pajėgumais, tačiau pasikartojantys incidentai didina gamybos planavimo riziką. Tai ypač aktualu, kai Europos plieno gamintojai konkuruoja su importu ir tuo pat metu patiria didelį energijos bei emisijų kaštų spaudimą.

    Gichone problemos kartojasi

    Gichono gamyklos didžiosios krosnys pastaruoju metu ne kartą pateko į dėmesio centrą. Koncernas anksčiau susidūrė su sunkumais paleidžiant didžiąją krosnį B po remonto, kai reikėjo kelių bandymų ir papildomų taisymų, kol įrenginys pasiekė stabilų darbą.

    Naujausias incidentas su krosnimi A parodo, kad net ir riboti infrastruktūros gedimai gali greitai sustabdyti gamybą, jei nukenčia būtinos pagalbinės sistemos, pavyzdžiui, vandens tiekimas ir aušinimas. Tokiose gamyklose tai yra vienas jautriausių taškų, nes nuo stabilios aušinimo sistemos priklauso ne tik našumas, bet ir sauga.

    Elektrinė krosnis statoma, DRI projektas pristabdytas

    „ArcelorMittal“ Gichone nuo 2024 metais tęsia elektrinės lankinės krosnies statybas, kuri turėtų gaminti apie 1,1 mln. tonų plieno per metus. Projektui buvo įvardijama apie 213 mln. eurų investicija, o bendrovė tikisi, kad įrenginys startuos iki metų pabaigos, nors pradinis grafikas buvo ambicingesnis.

    Kartu koncernas yra pristabdęs planuotą DRI įrenginio, skirto geležies gamybai tiesioginės redukcijos būdu naudojant vandenilį, vystymą. Kaip nurodoma, pagrindinė priežastis yra aukšti žaliojo plieno gamybos kaštai, ypač kai vandenilio pasiūla ir jo kaina Europoje tebėra nepastovūs.

    Pereinant nuo didžiųjų krosnių prie elektrinės technologijos, tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas regione, kuriame veikia Gichono gamykla. Koncernas yra nurodęs tikslą sumažinti emisijas apie 35 proc., siejant tai su augančia paklausa mažesnių emisijų plieno gaminiams automobilių, statybų ir geležinkelių infrastruktūros sektoriuose.

    Ši investicija Gichone diegs modernią elektrinės lankinės krosnies technologiją ir padės atliepti augančią mažesnių emisijų plieno gaminių paklausą iš automobilių, statybų ir geležinkelių sektorių, ypač ten, kur viešuosiuose pirkimuose taikomi griežti emisijų reikalavimai, – sakė Sanjay Samaddar.

  • Tuskas ir Stockeris sutarė dėl 1 mlrd. eurų geležinkelio iki Varšuvos: ką tai keičia regione?

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu Varšuvoje akcentavo, kad Europos Sąjungai būtina stiprinti atsparumą galimoms Rusijos provokacijoms ir išpuoliams. Abu lyderiai kalbėjo apie saugumo situacijos dinamiką, hibridines grėsmes ir paramos Ukrainai svarbą.

    Austrijos kancleris pabrėžė, kad hibridinio karo priemonės ir migracijos spaudimas yra bendri iššūkiai, kuriems reikia koordinuoto atsako. Jis taip pat akcentavo Lenkijos vaidmenį saugant ES išorės sieną ir pareiškė ketinantis susipažinti su sienos apsaugos praktika bei tarptautiniu bendradarbiavimu Varšuvoje.

    Saugumas ir rizika Ukrainai

    D. Tuskas teigė, kad išpuolių rizika gali augti, ypač artėjant žiemai, kai Rusija dažnai intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Jo vertinimu, energetikos objektai išlieka vienu jautriausių taikinių, todėl regionui svarbu ruoštis tiek kritinės infrastruktūros apsaugai, tiek galimiems tiekimo sutrikimams.

    Lenkijos premjeras taip pat užsiminė apie planuojamus europinių lyderių susitikimus ir NATO pratybas Lenkijoje, kurios turėtų stiprinti pasirengimą saugumo scenarijams regione. Pasak jo, praktinis sąjungininkų koordinavimas tampa ne mažiau svarbus nei politinės deklaracijos.

    Migracija ir hibridinės atakos

    C. Stockeris sakė, kad efektyvi ES išorės sienų apsauga yra būtina veiksmingai migracijos politikai, o tai neturėtų būti vien atskirų valstybių atsakomybė. Austrija pabrėžė solidarumą su Lenkija ir ragino stiprinti bendras priemones kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta migracija.

    Jis taip pat išskyrė readmisijos mechanizmų ir grąžinimo centrų plėtros svarbą, kad žmonės, neturintys teisės likti Europoje, galėtų būti grąžinami greičiau. Lyderių teigimu, hibridinio spaudimo formos dažnai peržengia nacionalinių sienų ribas, todėl atsakas turi būti suderintas europiniu lygiu.

    1 mlrd. eurų investicija į geležinkelį

    Didžiausias praktinis susitikimo akcentas – Austrijos planuojama maždaug 1 milijardo eurų investicija į geležinkelio jungties tarp Vienos ir Varšuvos gerinimą. C. Stockerio teigimu, tikslas – reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką ir sustiprinti ekonominius ryšius tarp Vidurio Europos valstybių.

    Šis projektas siejamas ir su platesniais regiono tikslais: patikimesnėmis logistikos grandinėmis, didesniu keleivių bei krovinių mobilumu ir konkurencingesniais transporto maršrutais. Lyderiai taip pat sutarė dėl reguliarių dvišalių ekonomikos konferencijų kas dvejus metus, įtraukiant ministrus ir verslo atstovus.

    D. Tuskas, kalbėdamas apie būsimą ES daugiametį biudžetą 2028–2034 metams, pabrėžė, kad Lenkijai reikalingas finansavimas ne tik žemės ūkiui ir sanglaudai, bet ir saugumui bei sienų apsaugai. Austrija savo ruožtu pakartojo poziciją, kad bendras biudžeto dydis turėtų būti peržiūrėtas, daugiau dėmesio skiriant prioritetams.

    „Turime galvoti, kaip apsaugoti mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą nuo galimų Rusijos provokacijų ir atakų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Išorės sienų apsauga nėra vien nacionalinė užduotis – galite kliautis Austrijos bendradarbiavimu ir solidarumu“, – sakė Christianas Stockeris.

  • „Meta“ ignoravo Seimo komisiją dėl sukčiavimo reklamų: UOKiK kalba apie daugybę pažeidimų

    Lenkijos Seimo Skaitmeninimo komisijos specialiame posėdyje, skirtame internetinių sukčių reklamai socialiniuose tinkluose, „Meta“ atstovai nepasirodė. Posėdyje politikai ir ekspertai aptarė, kaip platformose plinta apgaulingi skelbimai ir kokių priemonių reikia, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti.

    Komisijos vadovas Bartłomiej Pejo buvo pakvietęs „Meta“ vadovus ir politikos komandą, kad šie atsakytų į klausimus dėl reagavimo į pranešimus apie apgavystes. Vis dėlto nė vienas pakviestas asmuo neatvyko, o bendrovės atstovai nurodė, kad šį klausimą esą tikslingiau nagrinėti ekspertiniuose formatuose.

    Vyriausybė: moderavimas dažnai neveikia

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski posėdyje teigė, kad nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, tarp jų CERT Polska ir NASK, analizuoja skundus bei incidentus ir mato, jog platformų moderavimo mechanizmai realybėje dažnai nesustabdo sukčių. Jo teigimu, tai ypač matyti iš atvejų, kai, nepaisant pranešimų, dalis reklamų lieka aktyvios.

    Viceministras pabrėžė, kad iš platformų tikimasi vieno dalyko – laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformoms numatytos pareigos teikti institucijoms informaciją apie rizikas, reklamos veikimą ir taikomas priemones.

    UOKiK: nustatyta daug neatitikimų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė atlikusi aiškinamąjį tyrimą ir nustačiusi daug pažeidimų požymių. Pasak tarnybos atstovės Katarzyna Araczewska, problemos susijusios tiek su pranešimų apie galimai neteisėtą turinį nagrinėjimu, tiek su reklamos skaidrumu ir rizikų mažinimu.

    UOKiK akcentavo, kad dalis Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų Lenkijoje dar nėra pilnai perkelta į nacionalinę teisę, tačiau tarnyba rėmėsi jau galiojančiais įgaliojimais ir surinktą medžiagą perdavė Europos Komisijai. Tarnyba taip pat nurodė turinti teisę reikalauti iš įmonės informacijos, o jos nepateikimas gali užtraukti sankcijas.

    Skaičiai ir politinis spaudimas didėja

    Posėdyje aptarta ir nevyriausybinio sektoriaus analizė, kurioje keliamas klausimas, kokią dalį reklamos rinkos galėjo sudaryti apgaulingi skelbimai. Viešojoje erdvėje minėta, kad sukčiavimo reklamos galėjo generuoti reikšmingas pajamas, o tokios prielaidos didina spaudimą platformoms skaidrinti reklamos ekosistemą ir greičiau šalinti pavojingą turinį.

    Diskusijose taip pat skambėjo raginimai aktyviau taikyti Skaitmeninių paslaugų akto mechanizmus, įskaitant rizikų vertinimą, reklamos skaidrumo reikalavimus ir sankcijas už sisteminius pažeidimus. Lenkijos valdžia teigia toliau sieksianti, kad Europos Komisija spartintų tyrimus ir užtikrintų, jog baudos platformoms taptų realia atgrasymo priemone.

    Tuo metu „Meta“ pozicija išlieka gynybinė: bendrovė viešai tikina, kad diegia priemones kovai su apgavystėmis, tačiau kritikai sako matantys spragų tarp deklaruojamų veiksmų ir realių rezultatų. Situacija rodo, kad kova su sukčiavimo reklama Europoje vis labiau persikelia į reguliavimo ir atsakomybės lygmenį.

  • „FM Logistic“ perima vokiečių „Schäflein“: ką šis sandoris reiškia Lenkijos logistikos rinkai

    Prancūzijos logistikos grupė „FM Logistic“ patvirtino įsigijusi kontrolinį Vokietijos logistikos grupės Schäflein akcijų paketą. Sandoris aktualus ir Lenkijai, nes abi įmonės veikia šioje rinkoje ir aptarnauja tarptautinius klientų srautus.

    Įsigijimas galutinai užbaigtas 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, kai buvo įvykdytos visos privalomos reguliavimo sąlygos. Tarp jų buvo ir Vokietijos Federalinės kartelių tarnybos sprendimas, įregistruotas 2026 metų birželio 19 dieną.

    Integracija trimis kryptimis

    Bendrovės teigia, kad tai svarbus žingsnis integruojant dvi šeimos valdomas logistikos grupes. „FM Logistic“ taip įžengia į Vokietijos rinką, laikomą viena stipriausių Europoje pagal logistikos apimtis, infrastruktūrą ir pramonės klientų koncentraciją.

    Schäflein valdo daugiau nei 35 logistikos objektų tinklą Vokietijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Todėl tikimasi, kad susijungus bus greičiau kuriama bendra pasiūla Vokietijos klientams, sujungiant „FM Logistic“ tarptautinę patirtį ir Schäflein operacinį tinklą.

    Kita numatyta kryptis – Europos transporto koridorių stiprinimas, palaipsniui įtraukiant „FM Logistic“ tarptautinius krovinių srautus į Schäflein dalinių krovinių tinklą. Praktikoje tai gali reikšti didesnius konsolidavimo srautus ir daugiau reguliarumo tarp Vokietijos, Lenkijos bei kitų regiono centrų.

    Technologijos ir automatizacija regione

    Trečiasis integracijos ramstis – Schäflein technologinių sprendimų diegimas visoje grupėje. Didžiausias dėmesys numatomas automatizavimo sprendimams, kuriuos plėtoja LOCIT, ir uždaro ciklo konteinerių sistemai „SprintBOX“.

    Įmonės akcentuoja, kad technologijų perkėlimas numatomas ne tik Vokietijoje, bet ir „FM Logistic“ tinkle Prancūzijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Tai svarbu regiono rinkoms, nes automatizacija ir pakartotinai naudojamos taros sprendimai tampa vienais pagrindinių kaštų ir tvarumo valdymo įrankių logistikoje.

    „Sandorio užbaigimas reiškia, kad esame pasirengę naudoti bendrus išteklius ir kompetencijas, kad klientams suteiktume apčiuopiamos verslo ir technologinės naudos“, – sakė „FM Logistic“ vadovas Jean-Christophe Machet.

    Schäflein tinklo plėtra taip pat numatoma Vokietijoje, įtraukiant naujus logistinius centrus Rūro regione ir Leipcigo apylinkėse. Tokie mazgai gali turėti reikšmės ir Lenkijos rinkai, nes didina pasirinkimą maršrutams tarp Vokietijos gamybos regionų ir Lenkijos sandėliavimo bei paskirstymo centrų.

    „FM Logistic“ grupė nurodo turinti apie 27 500 darbuotojų ir valdanti apie 4 000 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Didesnis mastas kartu su Schäflein tinklu gali sustiprinti konkurenciją dėl pramonės klientų, ypač ten, kur svarbus greitas pristatymas, dalinių krovinių sprendimai ir automatizuotos sandėliavimo operacijos.

  • „Unimot“ vadovas: viršpelnių mokestis turi taikyti naftos perdirbėjams, ne importuotojams – maržos rekordinės

    Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.

    Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.

    „Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.

    „Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.

    Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.

    Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.

    Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.

  • Lenkijos „APS Energia“ nuostolį pavertė pelnu: rekordinių užsakymų banga ir plėtra Ukrainoje

    Lenkijos elektroenergetikos įrangos gamintoja „APS Energia“ 2026 metais pirmąjį pusmetį baigė pelningai – įmonė nuostolį pakeitė beveik 1 600 000 eurų grynuoju pelnu. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė fiksavo apie 32 000 eurų nuostolį, o pajamos išliko stabilios – apie 9 100 000 eurų.

    Pelningumo šuolį lydėjo ryškus veiklos rezultatų augimas: EBIT viršijo 700 000 eurų ir buvo daugiau nei du su puse karto didesnis nei prieš metus. EBITDA marža pakilo iki 10,4 proc., kai 2025 metais pirmąjį pusmetį siekė 6,5 proc., todėl bendrovė kalba apie nuosekliai gerėjančią veiklos grąžą.

    Rekordinis užsakymų portfelis

    2026 metais pirmojo pusmečio pabaigoje „APS Energia“ užsakymų portfelis viršijo 26 500 000 eurų ir tapo didžiausias įmonės istorijoje. Bendrovė pabrėžia, kad stipriausias srautas ateina iš traukos ir transporto segmentų, kur projektai apima ne tik einamuosius, bet ir ateinančius metus.

    Didelis užsakymų skaičius įmonei reiškia ir praktinius sprendimus: „APS Energia“ planuoja didinti gamybinius pajėgumus, įskaitant gamyklos Stanislave Pervsime plėtrą traukos ir transporto poreikiams. Taip pat numatomas gamybinės bazės Vilčkovicuose Gurniuose vystymas, siejant ją su gynybos sektoriaus užsakymais.

    „Į antrąją metų pusę įžengėme su rekordiniu užsakymų portfeliu, kuris suteikia tvirtą pagrindą optimistiškai vertinti artimiausius mėnesius“, – sakė „APS Energia“ vadovas Piotras Ševčykas.

    Naujos kryptys: centrinė Azija ir Ukraina

    „APS Energia“ skelbia siekianti augti ne tik tradiciniuose segmentuose, bet ir naujose srityse, tokiose kaip civilinė aviacija ar duomenų centrai, kur svarbūs nepertraukiamo ir garantuoto elektros tiekimo sprendimai. Įmonė taip pat signalizuoja apie lūkesčius gauti didesnių užsakymų energetikos sektoriuje Centrinėje Azijoje bei projektų, susijusių su atsinaujinančia energetika Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.

    Vienu svarbiausių 2026 metų pirmojo pusmečio įvykių įvardijama strateginė partnerystė su Uzbekistano valstybės valdoma kasybos ir metalurgijos įmone Almalyk Mining and Metallurgical Complex JSC. Planuojama steigti bendrą įmonę Uzbekistane su vietine gamybine ir biuro infrastruktūra, orientuotą į garantuoto maitinimo sistemų ir energetinių sprendimų diegimą pramonei.

    Bendrovė skaičiuoja, kad šis projektas ateityje galėtų generuoti dešimčių milijonų eurų dydžio metines pajamas, nors konkrečių prognozių laikotarpiui ir pelningumui kol kas nepateikia. Tuo pat metu įmonė plečia ryšius Ukrainoje – pradėta partnerystė su Ukrainos bendrove „Zgraia“ (Swarm Industries) kuriant dronų sistemų gamybos projektą gynybos sektoriui.

    Skelbiama, kad „APS Energia“ įsigijo daugiau nei 20 proc. Ukrainos partnerio akcijų, o Lenkijoje planuojama steigti dukterinę bendrovę, kurioje mažumos paketą turėtų Ukrainos pusė. Gamyba būtų vykdoma pasitelkiant „APS Energia“ infrastruktūrą Vilčkovicuose Gurniuose, o vėliau tikimasi plėsti pasiūlą kritinės infrastruktūros ir NATO rinkoms.

    Be plėtros planų, „APS Energia“ tęsia grupės struktūros supaprastinimą: per pirmąjį pusmetį parduota 100 proc. dukterinės bendrovės ENAP akcijų. Įmonė teigia, kad tai dalis krypties koncentruoti resursus į pagrindinę veiklą ir didžiausią potencialą turinčius segmentus.