CP v2

Blog

  • COP17 Mongolijoje: kaip JT ieško sprendimų žemės degradacijai, kuri veikia milijardus žmonių

    COP17 Mongolijoje: kaip JT ieško sprendimų žemės degradacijai, kuri veikia milijardus žmonių

    Kas yra COP17 ir kodėl svarbu?

    Mongolijos sostinėje Ulan Batore vyksta JT Kovos su dykumėjimu konvencijos šalių konferencija COP17, skirta žemės degradacijos ir dykumėjimo problemoms. Tai procesas, kai dėl klimato kaitos, sausrų ir netvaraus ūkininkavimo dirvožemis praranda derlingumą, o teritorijos tampa vis mažiau tinkamos gyventi ir auginti maistą.

    JT Kovos su dykumėjimu konvencija yra viena pagrindinių tarptautinių teisiškai įpareigojančių sistemų, orientuotų būtent į dirvožemio, ganyklų ir žemės išteklių apsaugą. Konvencija priimta 1994 metais, o įsigaliojo 1996 metais, ją yra pasirašiusios beveik visos pasaulio valstybės.

    Skaičiai, rodantys krizės mastą

    Žemės degradacijos poveikį jaučia milžiniška žmonijos dalis: nuo to priklauso maisto gamyba, vandens prieinamumas ir pragyvenimo šaltiniai. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad reikšmingą riziką patiria milijardai žmonių, o poveikis dažniausiai smogia regionams, kuriuose gyventojų pajamos mažesnės ir prisitaikymo galimybės ribotos.

    Sausrų dažnėjimas ir intensyvėjimas pastaraisiais dešimtmečiais tapo viena ryškiausių klimato kaitos išraiškų. Kartu auga konkurencija dėl vandens, o vandens trūkumas tiesiogiai veikia žemės ūkį, energijos gamybą, vidaus ir tarptautinę prekybą bei didina socialinę įtampą.

    „Sausros nebėra tik aplinkosauginė problema. Tai sisteminė rizika maisto ir vandens saugumui, prekybai, energijos tiekimui ir valstybių stabilumui“, – sakė JT Kovos su dykumėjimu konvencijos vykdomoji sekretorė Yasmin Fouad.

    Kodėl konferencija vyksta Mongolijoje?

    Mongolija pasirinkta neatsitiktinai: šalis pati patiria spartėjančios degradacijos padarinius, siejamus su temperatūros kilimu, kritulių pokyčiais ir stiprėjančiais vėjais. Gobi dykumos plėtra ir smėlio audros yra vienas iš regiono pavyzdžių, kaip dykumėjimo reiškiniai tampa tarpvalstybiniais.

    Šalies atstovai akcentuoja, kad didelėje teritorijoje, kur gyventojų tankis itin mažas, pažeidžiamumas ypač didelis: nukenčia ganyklos, tradiciniai pragyvenimo būdai, o spaudimas ekonomikai didėja. Mongolija konferencijoje taip pat pristato nacionalines programas, orientuotas į ekosistemų atkūrimą ir atsparumo didinimą.

    „Mūsų šalyje didelė teritorijų dalis patiria dykumėjimą, todėl mums tai nėra tolima grėsmė. Siekiame, kad priemonės būtų realiai įgyvendinamos ir duotų apčiuopiamą rezultatą“, – sakė Mongolijos ministras pirmininkas Nyam-Osoryn Uchral.

    Kokie sprendimai aptariami ir ko tikimasi?

    COP17 darbotvarkėje svarbiausia vieta skiriama finansavimui, praktiniams projektams ir bendradarbiavimui tarp valdžios, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir verslo. Dalyviai aptaria, kaip žemės atkūrimo planus paversti investuojamais projektais, kurių grąža būtų matuojama ne tik aplinkos, bet ir ekonomikos rodikliais.

    Konferencijoje akcentuojama, kad sprendimų nėra vienodų visiems, nes skiriasi klimatas, ūkininkavimo tradicijos ir socialinės sąlygos. Vis dėlto bendras principas išlieka tas pats: prevencija ir atkūrimas dažnai kainuoja mažiau nei pasekmių valdymas, kai jau krenta derlius, didėja maisto kainos ir prasideda priverstinė migracija.

    Didelis dėmesys skiriamas ir vietos bei čiabuvių bendruomenėms, kurios dažnai pirmosios pajunta degradacijos padarinius. COP17 renginiuose jos pristato praktikas, kaip atkurti ganyklas, taupyti vandenį ir prisitaikyti prie sausrų, o sprendimai vis dažniau derinami su šiuolaikiniais duomenimis, stebėsena ir DI paremtais prognozavimo įrankiais.

    Organizatoriai skelbia, kad per konferencijos laikotarpį numatyta šimtai diskusijų, mokslo ir kultūrinių renginių, o dalyvių skaičius turėtų siekti dešimtis tūkstančių. Pagrindinis tikslas išlieka praktiškas: sutarti dėl priemonių, kurios mažintų degradacijos mastą ir padėtų šalims greičiau pereiti nuo deklaracijų prie veiksmų.

  • Pietų Korėja pirmąkart plaukia per Arktį į Europą: konteinervežis turėtų pasiekti Gdanską

    Pietų Korėja į Europą išsiuntė pirmąjį savo konteinervežį maršrutu per Arktį – laivu plaukiama vadinamuoju Šiaurės jūrų keliu. Laivas į kelionę iš Busano išplaukė šeštadienio vakarą vietos laiku, pranešė šalies vandenynų ministerija.

    Teigiama, kad reisą vykdo Pietų Korėjos logistikos bendrovė „PanStar“. Krovinį sudaro, be kita ko, automobilių dalys, chemijos produktai ir apie 100 tuščių konteinerių.

    Planuojama, kad laivas pakeliui užsuks į Felixstowe Jungtinėje Karalystėje ir Roterdamą Nyderlanduose. Gdansko uostą jis turėtų pasiekti rugsėjo viduryje, o vėliau grįžti į Busaną; visas bandymas turėtų trukti apie 45 dienas.

    Šis sprendimas siejamas su išaugusiomis rizikomis tradiciniuose maršrutuose per Artimuosius Rytus, kai dalis vežėjų ir užsakovų ieško alternatyvų Sueco kanalui. Arktyje kelias į Šiaurės Europą teoriškai yra trumpesnis, tačiau jį riboja sezoniškumas, ledų sąlygos ir griežti saugumo reikalavimai.

    Prezidentas Lee Jae Myung Arkties laivybą yra įvardijęs kaip prioritetą valstybei, kurios eksportas ypač priklauso nuo jūrų transporto. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei tokie reisai daugėtų, iki 2030 metų Arktis galėtų tapti labiau įprastu prekybos maršrutu daliai krovinių.

    Vis dėlto iniciatyva kelia ir politinių klausimų. Šiaurės jūrų kelias didžiąja dalimi driekiasi per Rusijos kontroliuojamas akvatorijas, todėl Vakarų sąjungininkams siekiant izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje, bet kokia praktinė koordinacija ar pagalbos mechanizmai gali tapti jautrūs.

    Skelbiama, kad Seulas su Maskva derino techninius kelionės aspektus, įskaitant galimą pagalbą ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, laivui įstrigus lede. Tokiose platumose dažnai prireikia ledlaužių palydos, specialios klasės laivų ir iš anksto numatytų gelbėjimo procedūrų.

    Aplinkosaugininkai taip pat kritikuoja vis dažnesnius reisus per Arktį, pabrėždami rizikas ekosistemoms ir galimą papildomą poveikį ledo tirpimui. Laivyba regione reiškia ne tik taršos ir avarijų grėsmę, bet ir didesnį triukšmą bei poveikį jūrų gyvūnijai.

    Norvegijos Tolimosios Šiaurės logistikos centro duomenimis, pernai Arkties maršrutu plaukė 88 laivai, atlikę 103 reisus. Tai daugiau nei 2024 metais, kai fiksuoti 97 reisai, ir gerokai daugiau nei 2022 metais, kai jų buvo 43.

  • Vietinis turinys energetikoje: kodėl PGE renkasi brangiau Europoje, o ne pigiau Kinijoje

    Energetikos sektoriuje stiprėja diskusija apie vadinamąjį vietinį turinį, kai investicijoms ir pirkimams prioritetas teikiamas šalies ar regiono tiekėjams. Lenkijos energetikos grupė PGE šią kryptį sieja ne su emociniu „ekonominiu patriotizmu“, o su ilgalaikiu saugumu, stabilumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    PGE valdybos įgaliotine vietinio turinio klausimais paskirta Alicja Wąsowicz pabrėžia, kad sprendimas „pirkti brangiau Lenkijoje ar Europoje, ar pigiau Kinijoje“ realybėje nėra vien kainos palyginimas. Pasak jos, vietinis tiekimas yra investicija į ekonomikos atsparumą, kompetencijų auginimą ir mažesnę priklausomybę nuo geopolitinių sukrėtimų.

    Kaip matuojamas vietinis turinys?

    Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tiek įmonės, tiek valdžios institucijos, yra vienodos metodikos trūkumas. Skirtingos pramonės šakos „vietinį turinį“ supranta nevienodai, todėl skaičiai, pateikiami be aiškios metodikos, gali klaidinti ir skatinti neteisingus palyginimus.

    Dėl to PGE atsargiai vertina bendro grupės rodiklio viešinimą, tačiau atskiruose segmentuose vietinio turinio dalis jau yra reikšminga. Pavyzdžiui, elektros skirstymo segmente vietinių pirkimų dalis siekia apie 85 proc., nes nemaža dalis priežiūros ir tinklų eksploatacijos darbų atliekama vietos įmonių.

    Siekiant sukurti palyginamus duomenis, Lenkijoje vykdomas pilotinis projektas, kuriame dalyvauja Centrinė statistikos tarnyba ir valstybės turto ministerija. Projekto tikslas yra surinkti duomenis ne tik apie pagrindines sutartis, bet ir apie grandinę žemiau, įtraukiant subrangovus, kad matytųsi realus vietinių pajėgumų panaudojimas.

    Kodėl svarbiau ne kriterijai, o pasiruošimas

    PGE teigia, kad vietinio tiekimo didinimas prasideda dar iki konkurso paskelbimo. Bendrovė akcentuoja pirkimų planų viešinimą, ankstyvą dialogą su rinka ir išankstines konsultacijas, kad tiekėjai nebūtų užklupti netikėtais reikalavimais.

    „Mes negalime kontroliuoti, kas pateiks pasiūlymą ir kokia bus jo kaina, bet galime užtikrinti, kad mūsų reikalavimai laiku būtų suderinti su rinkos pajėgumais“, – sakė Alicja Wąsowicz.

    Jos teigimu, rinkos tyrimas ir realistiškas reikalavimų pritaikymas dažnai duoda daugiau naudos nei formaliai į konkursus įdėti vertinimo kriterijai, kurie „remtų“ vietos tiekėjus. Be to, Europos Sąjungos teisėje tiesioginis tiekėjų diskriminavimas pagal kilmę yra ribojamas, todėl kriterijai turi būti pagrįsti objektyviais interesais, tokiais kaip sauga, kokybė, patikimumas ar tvarumas.

    Kur dar yra augimo potencialas?

    PGE nurodo, kad skirstymo segmente vietinio turinio didinimo galimybės jau ribotos, nes rodiklis ir taip aukštas. Tačiau didesnis potencialas matomas projektuose, kuriuose šiuo metu dominuoja tarptautiniai tiekėjai, pavyzdžiui, jūrinėje vėjo energetikoje.

    Šiame sektoriuje reikalinga aukšta specializacija, sertifikavimas ir patirtis, todėl vietinių įmonių įsitraukimas natūraliai auga lėčiau. Vis dėlto PGE akcentuoja, kad augimo galimybės yra ne tik statybos etape, bet ir projektavimo bei ilgamečio eksploatavimo fazėje, kur užsakymai tęsiasi dešimtmečius.

    Kartu pripažįstama, kad ne viską įmanoma nupirkti vietoje, ypač kai kalbama apie specifinius komponentus ar pajėgumų trūkumą. Tokiose situacijose sprendimas dažnai tampa rizikų valdymu: pigesnis pirkimas iš Kinijos gali reikšti ilgesnius pristatymo terminus, didesnę tiekimo sutrikimų tikimybę ar papildomas kokybės ir atitikties užtikrinimo sąnaudas.

    Pasak PGE atstovės, atsakingas užsakovas, norėdamas suteikti šansą vietos įmonėms, turi subalansuoti ir kitą pusę: terminus, biudžetą bei kokybės reikalavimus. Dideliuose projektuose vienas netinkamas komponentas ar prastos kokybės paslauga gali sustabdyti darbus ir sukelti didelius finansinius nuostolius.

    Ilgalaikėje perspektyvoje PGE vietinį turinį sieja su platesniu tikslu kurti atsparesnę ekonomiką, kurioje kritiniai energetikos projektai mažiau priklauso nuo išorinių šokų. Tokia logika, kaip pabrėžiama, reiškia ne tik didesnę kainą šiandien, bet ir daugiau stabilumo rytoj.

  • Iš Dunojaus iškelta Vermachto motociklo relikvija primena Budapešto apgultį ir jos kainą

    Iš Dunojaus iškelta Vermachto motociklo relikvija primena Budapešto apgultį ir jos kainą

    Budapešto centre, prie Batthyány aikštės, iš Dunojaus iškelta Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių kariuomenės DKW NZ-350-1 motociklo liekana sujudino istorikus ir karo paveldo tyrėjus. Tokios būklės radiniai yra itin reti, todėl jis tapo ne tik muziejine vertybe, bet ir proga iš naujo pažvelgti į 1944–1945 metų Budapešto apgultį.

    Motociklas siejamas su Vokietijos pajėgomis, kurios buvo apsuptos mieste, kai Raudonoji armija artėjo prie sostinės. Karo istorikai pabrėžia, kad apgulties metu Budapeštas tapo vienu kruviniausių mūšių miestų Europoje, o civilių ir kariškių netektys buvo milžiniškos.

    Kas žinoma apie radinį?

    Karo istorijos tyrėjų vertinimu, motociklas greičiausiai priklausė šarvuotosios divizijos Feldherrnhalle inžineriniam daliniui, kuris vykdė ryšių ir užduočių perdavimo misijas. Pasak specialistų, tokie motociklai dažniausiai būdavo naudojami įsakymams, pranešimams ir koordinavimui pernešti, ypač mieste, kur ryšio linijos dažnai būdavo nutraukiamos.

    Šalia transporto priemonės aptikta ir kitų karo pėdsakų, įskaitant šaudmenis bei prieštankinių minų liekanas. Taip pat rasti dviejų vokiečių karių palaikai, tačiau tyrėjai nurodo, kad jie, sprendžiant iš identifikacinių žetonų, galėjo priklausyti kitam daliniui ir nebūtinai buvo tiesiogiai susiję su motociklu.

    Transporto priemonės apžiūra parodė, kad pavarų dėžė buvo antros pavaros padėtyje arba joje užstrigusi, o pats motociklas buvo patyręs avariją. Vis dėlto patikimai atkurti, ar avarija įvyko prieš jam patenkant į upę, ar būtent kritimo į Dunojų momentu, kol kas neįmanoma.

    Budapešto apgulties kontekstas

    Iki 1944 metų pavasario Vengrija nebuvo laikoma pagrindiniu karo veiksmų teatru, tačiau situacija pasikeitė, kai Trečiojo reicho pajėgos okupavo šalį. Netrukus Budapeštas tapo strategiškai svarbiu tašku, o miesto gynyba virto bandymu laimėti laiko, kai sovietų pajėgos spaudė frontą link Vidurio Europos.

    Apgultis tęsėsi iki 1945 metų vasario 13 dienos. Istorikų skaičiavimais, Budapešte kovojo dešimtys tūkstančių Vokietijos ir Vengrijos karių, o bendras žuvusiųjų, sužeistųjų ir dingusiųjų skaičius siekė apie 100 000.

    Per apgultį milžinišką kainą sumokėjo ir civiliai. Šaltiniai mini dešimtis tūkstančių civilių aukų, o miestiečiai ilgą laiką slėpėsi priedangose, patirdami nuolatinį apšaudymą, badą ir chaosą. Ypač tragiška buvo ir žydų bendruomenės padėtis, kai teroras tęsėsi net apgulties sąlygomis.

    Kuo šis motociklas išskirtinis?

    DKW NZ-350-1 modelio motociklai buvo gaminami karo pabaigoje, kai dėl žaliavų trūkumo konstrukcijoje imta naudoti paprastesnes medžiagas. Po karo dalis gamybos pajėgumų buvo išgabenta į Sovietų Sąjungą, kur pagal šį modelį dar kelerius metus buvo tęsiama gamyba, todėl autentiškų vokiškos gamybos vienetų išliko labai nedaug.

    Ekspertų vertinimu, pasaulyje gali būti išlikę tik kelios dešimtys originalių vokiškų šio tipo motociklų, dalis jų tik iš dalies autentiški. Dėl to Budapešte rastas radinys laikomas reikšmingu ne tik Vengrijos, bet ir Europos konflikto archeologijos atradimu.

    Istorikai pabrėžia ir simbolinę šio objekto reikšmę: jis tarsi laiko kapsulė primena, kaip sprendimai fronte virsdavo tūkstančių žmonių tragedijomis. Be to, identifikavus šalia rastus palaikus, atsiranda galimybė pagaliau suteikti žuvusiems kariams vardus ir užtikrinti deramą perlaidojimą.

  • Kas yra „Aura Battles“: Meksikos paaugliai varžosi dėl pasitikėjimo ir 100 eurų prizų

    Kas yra „Aura Battles“: Meksikos paaugliai varžosi dėl pasitikėjimo ir 100 eurų prizų

    Naujas viralus formatas

    Meksikoje sparčiai populiarėja socialinių tinklų išjudintas reiškinys „Aura Battles“, kuriame jaunimas rungiasi ne raumenimis ar sporto rezultatais, o pasitikėjimu savimi. Dalyviai vienas prieš kitą stoja improvizuodami judesius, pozas ir sąmoningai komiškas išraiškas, o nugalėtoją išrenka teisėjai.

    Šios kovos dažniausiai vyksta viešose vietose ir greitai atsiduria trumpųjų vaizdo įrašų platformose, kur formuojasi naujas turinio žanras. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia čia ne šokio technika, o gebėjimas išdrįsti ir užkrėsti auditoriją energija.

    Kaip laimima „Aura Battles“?

    Keturiolikmetis Carlosas Irvingas Quintana, prisistatantis slapyvardžiu Thanos, sako, kad lemia kūrybiškumas ir pramoginis elementas. Jo teigimu, laimi tas, kuris sugeba pasiūlyti netikėtą, linksmą ir žiūrovams įsimenantį pasirodymą, o visa tai turi būti žaisminga, su ironija.

    Organizatorius Aldhiras Gonzalezas šį formatą apibūdina kaip pasitikėjimo savimi dvikovą. Jo vertinimu, tai veikiau ego ir saviraiškos rungtis gerąja prasme, kai dalyviai demonstruoja drąsą tikėti, kad būtent jų pasirodymas yra geriausias.

    Ne tik pramoga, bet ir paskata

    Šešiolikmetis Kaledas Rosalesas Salazaras, laimėjęs vieną iš finalų Meksiko mieste, pasakoja, kad jam tai tapo būdu būti savimi viešai. Vaikinas sako, kad nebesureikšmina kitų nuomonės, nes, jo žodžiais, kritikos visada atsiras, kad ir ką darytum.

    Finale Kaledas buvo išrinktas nugalėtoju ir gavo apie 100 eurų piniginį prizą. Nors suma nėra didelė, ji sukuria papildomą motyvaciją, o kartu leidžia organizatoriams greičiau pritraukti dalyvių ir auditorijos.

    Organizatoriai teigia, kad tendenciją pirmiausia pastebėjo internete, todėl stengėsi reaguoti greitai ir perkelti ją į gyvus renginius. Augant „Aura Battles“ populiarumui, svarbiausiais šio reiškinio ingredientais tampa saviraiška, bendruomeniškumas ir gebėjimas patraukti dėmesį konkurencingoje socialinių tinklų aplinkoje.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Socialiniuose tinkluose gimęs terminas aura farming peržengė ekranų ribas ir virto gyvais pasirodymais, kuriuose paaugliai bei jauni suaugusieji varžosi ne kumščiais ar šokiu, o charizma. Į gatves persikėlusiuose susibūrimuose svarbiausia įrodyti, kas turi daugiau vadinamosios auros.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ erdvėse, o vėliau įgavo realų formatą Lotynų Amerikoje. Pastaruoju metu aura farming mūšiai fiksuojami ir Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur susitikimai tampa jaunimo traukos centru.

    Kas iš tiesų yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose dažnai reiškia įvaizdį, laikyseną ir pasitikėjimą savimi, kurį žmogus skleidžia aplinkiniams. Tai tarsi nerašytas įvertinimas, ar esi „kietas“, ar moki būti įtaigus, ar tavo stilius ir elgesys patraukia dėmesį.

    Antra sąvokos dalis ateina iš žaidimų kultūros: „farming“ apibūdina kartojamus veiksmus, kuriais renkami taškai ar resursai. Taip aura farming tampa savotišku „taškų rinkimu“ už charizmą, įvaizdį ir gebėjimą atpažinti interneto kodus.

    Kaip vyksta mūšiai ir kas laimi?

    Gyvuose susibūrimuose dalyviai stoja vienas prieš kitą, o minia stebi, filmuoja telefonais ir reaguoja į kiekvieną gestą. Laimėtoją dažniausiai nulemia publikos palaikymas, teisėjų vertinimas arba abiejų derinys, priklausomai nuo renginio taisyklių.

    Svarbiausia čia ne fizinė jėga, o gebėjimas į vieną pasirodymą sudėti kuo daugiau atpažįstamų nuorodų į memus, virusinius vaizdo įrašus ir platformose išplitusius gestus. Vienas populiarių pavyzdžių – Cristiano Ronaldo pergalės šuolis „Siuuu“, kuris tokiose dvikovose naudojamas kaip lengvai atpažįstamas charizmos simbolis.

    „Laimi tas, kuris geriau atrodo, labiau pasirodo, sukelia daugiau juoko ir turi daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė Meksikoje vykusių varžybų organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Nuo prizų iki futbolo klubų dėmesio

    Nors daliai dalyvių tai tėra pramoga, kai kuriuose renginiuose atsiranda ir apčiuopiami prizai. Pavyzdžiui, vienose varžybose Meksike nugalėtojui buvo įteikta 3 000 pesų suma, kuri sudaro apie 160 eurų.

    Kitur prizas labiau simbolinis: reputacija, socialinių tinklų dėmesys ir teisė vadintis turinčiu „begalinę aurą“. Šią logiką sustiprina ir tai, kad visa veikla dažniausiai filmuojama, o įrašai vėl grįžta į „TikTok“, kur renka peržiūras ir gimdo naujas interpretacijas.

    Reiškinys pasiekė ir profesionalų sportą, kai klubai savo komunikacijoje pradėjo žaisti tuo pačiu žodynu, taip dar labiau legitimuodami trendą jaunų žmonių akyse. Tai rodo, kaip greitai interneto memai gali persikelti į institucijų ir didelio matomumo organizacijų viešąją kalbą.

    Kodėl tai glumina suaugusiuosius?

    Vyresnei kartai šie pasirodymai dažnai atrodo sunkiai iššifruojami, nes jie paremti vidiniais platformų ženklais ir nuorodomis, kurios be konteksto praranda prasmę. Dėl to aura farming mūšiai kartais vertinami kaip tuščias dėmesio vaikymasis arba kultūros paviršutiniškėjimo ženklas.

    Vis dėlto dalis specialistų įžvelgia ir kitą pusę: tokie susitikimai skatina paauglius išeiti į viešą erdvę, bendrauti akis į akį ir kurti bendruomeniškumo jausmą. Paradoksalu, tačiau trendas, gimęs telefone, bent trumpam priverčia telefoną nuleisti, kad būtų galima dalyvauti gyvame veiksme.

    „Labiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – sakė vienų varžybų nugalėtojas Kaled Rosales Salazar.

  • Lenkijoje dėl 300 picų „prankų“ sulaikytas 23-ejų įtariamasis: gresia iki 8 metų kalėjimo

    Lenkijoje dėl 300 picų „prankų“ sulaikytas 23-ejų įtariamasis: gresia iki 8 metų kalėjimo

    Lenkijoje teisėsauga sulaikė 23 metų vyrą, įtariamą organizavus piktybinių maisto pristatymo užsakymų schemą. Tyrėjų teigimu, jis užsakydavo patiekalus apmokėti pristatymo metu, tačiau užsakymai būdavo melagingi, o sąskaitos likdavo neapmokėtos.

    Pasak pareigūnų, vienu atveju buvo pateiktas užsakymas maždaug 300 picų, o bendra tokio užsakymo vertė siekė apie 8 600 eurų. Tokios apimties užsakymai, anot teisėsaugos, ne tik trikdė restoranų darbą, bet ir galėjo sukelti tiesioginę finansinę žalą.

    Kaip veikė schema?

    Tyrimą koordinavo Ščecino apygardos prokuratūra, o operacijoje dalyvavo Centrinis kovos su kibernetiniais nusikaltimais biuras. Įtariama, kad vyras naudodavo kitų žmonių duomenis, o užsakymų gavėjais nurodydavo nieko neįtariančius gyventojus ar viešiau žinomus asmenis.

    Teisėsauga nurodo, kad dalyje užsakymų pastabų buvo pateikiama informacija apie tariamas aukas, kuri, tyrėjų vertinimu, galėjo būti žinoma tik joms pačioms ar artimiausiam jų ratui. Dėl to žmonės jautėsi persekiojami, o veiksmai buvo vertinami kaip privatumo pažeidimas.

    Grasinimai užsakymų pastabose

    Skelbiama, kad užsakymų tekstuose pasitaikė ir grasinimų, susijusių su smurtu ar nusikalstamais veiksmais. Tokios formuluotės, pareigūnų teigimu, kėlė papildomą įtampą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir įstaigoms, kurios gaudavo užsakymus bei turėdavo spręsti, ar juos vykdyti.

    Ne visi užsakymai buvo įvykdyti: kai kuriais atvejais restoranai atsisakė juos priimti dėl techninių ar organizacinių priežasčių, ypač kai užsakymo mastas buvo neįprastai didelis. Tačiau net ir neįvykdyti užsakymai, anot tyrėjų, galėjo užimti darbuotojų laiką ir sukelti papildomų kaštų.

    Kokios pasekmės gresia įtariamajam?

    Įtariamajam pareikšti įtarimai dėl persekiojimo, tapatybės duomenų panaudojimo ir žalos sukėlimo. Lenkijos pareigūnai pranešė, kad vyrui gresia iki 8 metų laisvės atėmimo.

    Teismas jam skyrė suėmimą dviem mėnesiams. Kratos metu pareigūnai paėmė įrenginius ir duomenų laikmenas, kurios, kaip įtariama, galėjo būti naudojamos melagingiems užsakymams pateikti.

    Teisėsauga pabrėžia, kad tokio pobūdžio nusikaltimai dažniausiai paliečia ne tik konkrečius asmenis, kurių vardu pateikiami užsakymai, bet ir smulkųjį verslą. Restoranams tai reiškia riziką patirti nuostolių, o gyventojams – galimą privatumo pažeidimą ir psichologinį spaudimą.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    By&nbspNela Heidner
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Chancellor Friedrich Merz travelled to Hürtgenwald today, as firefighting in Belgium’s High Fens continues. The blaze on the German border is out, but ahead of his visit he faced opposition criticism for ‘doing nothing’.

    It was his first public engagement after the summer break: Two days after the complete extinguishing of the forest fire in the Hürtgen Forest, Federal Chancellor Friedrich Merz (CDU) visited the affected area today to thank the emergency services.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Merz was met with boos and whistles. Numerous onlookers gathered on the village square where Merz arrived. At times the chancellor was barely audible, as his words were drowned out.

    A member of the Hürtgenwald volunteer fire brigade expressed anger at the loud reactions. “Those who are shouting and whistling should turn that negative energy into positive energy and become members of the fire brigade or of the THW,” said the firefighter.

    Merz said he had deliberately chosen to travel to Hürtgenwald-Gey only today. He had wanted to ensure that the emergency crews could work undisturbed. At the same time, he said, he had been continuously briefed on the situation and had asked the local authorities what support was needed to bring the fire under control as quickly as possible.

    Merz was thus responding to criticism that he had arrived at the scene too late. “I am not impressed by those who stand there shouting,” Merz said. “I talk to the people who are not shouting, but who are working. I talk to those who help and to those who act in the interests of the community.”

    The chancellor described the large-scale forest fire in Hürtgenwald and the High Fens as a consequence of climate change. However, he did not spell out which concrete measures should be derived from this. He said he had come to Gey above all to thank the emergency services for their efforts and commitment.

    Earlier, during a visit to the forest, Merz had seen the scale of the damage for himself.

    Largest forest fire in North Rhine-Westphalia’s history

    The blaze broke out during the recent heatwave and spread rapidly because of the dry soils and woodland. According to North Rhine-Westphalia’s agriculture ministry, around 300 to 400 hectares of forest – equivalent to roughly 420 to 560 football pitches – were damaged or destroyed. The authorities described the fire as the largest forest fire in the history of North Rhine-Westphalia.

    At the height of the operation, around 1,400 emergency personnel and about ten firefighting helicopters were deployed. Four armoured vehicles were also used to cut firebreaks and support the firefighting efforts.

    Related

    The nearby village of Gey had to be evacuated at times. Around 1,800 people were affected. After about a week, the fire was finally extinguished completely.

    Criticism of Merz’s late visit

    Politically, the visit has sparked debate. While the forest fire was still raging, no member of the federal government was on the ground. Merz was on his summer holiday at the time, but said he was being regularly briefed on the situation.

    By contrast, North Rhine-Westphalia’s state premier Hendrik Wüst (CDU) interrupted his holiday and visited the affected area. Opposition politicians, especially from the Greens, criticised Merz’s decision not to travel to the region earlier.

    The federal government defended the chancellor, pointing out that he had been kept informed of developments during his holiday and could have intervened if needed.

    The issue is likely to remain relevant beyond the current forest fire. At next week’s cabinet retreat, topics will include heat protection, climate adaptation and how to deal with increasingly frequent extreme weather events.

    The cabinet retreat at Neuhardenberg Castle is scheduled for Tuesday, 25 August, on the federal government’s official calendar.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Poland: Man who ordered 300 pizzas in food-delivery pranks faces up to eight years in prison


    France to give new interceptor missiles to Ukraine, Macron says


    Europe’s devastating wildfires unveil deadly new threat – buried bombs from WWI and WWII

  • Padelio bumas užkariauja Europą: kas traukia į kortus ir kokią naudą rodo mokslas?

    Padelio bumas užkariauja Europą: kas traukia į kortus ir kokią naudą rodo mokslas?

    Kas yra padelis ir kodėl jis populiarėja

    Tenisas ir skvošas seniai turi ištikimų gerbėjų, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau girdimas kitas pavadinimas – padelis. Tai raketinis sportas, kuriame susijungia teniso ir skvošo elementai, o žaidimas dažniausiai vyksta dvejetais.

    Padelis žaidžiamas aptvertame 10 × 20 metrų dydžio korte, kurio dalis sienelių įtraukiamos į žaidimą. Dėl to kamuoliukas ilgiau išlieka žaidime, o pats sportas daugeliui atrodo lengviau perprantamas nei klasikinis tenisas.

    Pasaulinis augimas: žaidėjai ir kortai

    Pasaulinį padelio šuolį patvirtina Tarptautinės padelio federacijos duomenys: aktyvių žaidėjų skaičius viršijo 35 mln. Ši sporto šaka plinta ne tik tradicinėse rinkose, bet ir šalyse, kur anksčiau dominavo tenisas ar skvošas.

    Federacija taip pat skelbia, kad pasaulyje jau veikia daugiau nei 77 000 padelio kortų, o sportas yra įsitvirtinęs maždaug 150 šalių. Kartu plečiasi ir varžybų pasiūla, įskaitant oficialius turnyrus vyresnių amžiaus grupių žaidėjams.

    Ką sako tyrimai apie raketinių sportų naudą

    Raketiniai sportai paprastai apjungia ištvermės krūvį ir trumpus intensyvius pagreitėjimus, todėl lavina koordinaciją, reakciją ir gebėjimą greitai priimti sprendimus. Toks derinys dažnai minimas kaip viena priežasčių, kodėl šios sporto šakos siejamos su palankiais sveikatos rodikliais.

    „Raketiniai sportai gali gerinti širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermę, padėti kontroliuoti kūno masę, stiprinti koordinaciją, reakcijos greitį, pusiausvyrą ir raumenų jėgą. Jie taip pat gali mažinti stresą, nes reikalauja susikaupimo ir nuolat keičiamo veiksmų plano“, – sakė sporto medicinos specialistas prof. Ernestas Kucharas.

    Ilgesnės trukmės stebėjimai rodo įdomias sąsajas. Copenhagen City Heart Study tyrime apie 25 metus stebėta daugiau nei 8 500 žmonių grupė, o teniso žaidimas buvo susijęs su didesne prognozuojama gyvenimo trukme nei sėsliai gyvenančių asmenų grupėje, nors toks tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio.

    Kitas didelės apimties tyrimas, publikuotas British Journal of Sports Medicine, parodė, kad raketiniai sportai statistiškai siejosi su 47 proc. mažesne bendro mirtingumo ir 56 proc. mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto tai yra populiaciniai rodikliai, o ne individuali garantija kiekvienam žmogui.

    Socialinis veiksnys ir motyvacija judėti

    Praktinis raketinių sportų privalumas yra aiški struktūra: dažnai reikia partnerių ir iš anksto rezervuoto korto, todėl treniruotės lengviau tampa reguliarios. Suplanuotas mačas psichologiškai įpareigoja labiau nei vienam numatytas pasivaikščiojimas ar bėgimas.

    Ne mažiau svarbus ir socialinis aspektas: bendravimas, komandinis žaidimas ir bendruomenės jausmas gali teigiamai veikti savijautą. Tai viena iš priežasčių, kodėl raketiniai sportai neretai įvardijami kaip patraukli alternatyva žmonėms, kuriems sunkiau išlaikyti motyvaciją sportuojant vieniems.

    Bendra fizinio aktyvumo situacija išlieka jautri: MultiSport Index 2025 duomenimis, 36 proc. suaugusių lenkų per mėnesį nesiėmė jokios fizinės veiklos, net ir pasivaikščiojimo ar važiavimo dviračiu. Tokios tendencijos tik stiprina argumentą rinktis bet kokį judėjimą, o padelis, tenisas ar skvošas daugeliui tampa patogiu startu.

    Norint pradėti, dažniausiai pakanka bazinių taisyklių, patogios avalynės ir nuomojamos įrangos, o intensyvumą galima lengvai prisitaikyti pagal fizinį pasirengimą. Svarbiausia, kad judėjimas taptų reguliarus, o krūvis būtų didinamas palaipsniui.

  • Graikija skaičiuoja rekordus, bet turistai taupo: banko duomenys atskleidė, kas vyksta

    Graikija skaičiuoja rekordus, bet turistai taupo: banko duomenys atskleidė, kas vyksta

    Graikijos turizmo sektorius 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo aiškų augimą: į šalį atvyko daugiau keliautojų, o įplaukos iš kelionių taip pat didėjo. Visgi centrinio banko statistika rodo paradoksą – vidutinės išlaidos vienai kelionei mažėjo, todėl pajamų augimas ne visur spėjo paskui turistų srautus.

    Graikijos banko duomenimis, nuo sausio iki birželio kelionių pajamos išaugo 14,8 proc. ir siekė 8,80 mlrd. eurų. Atvykstamasis turizmas per tą patį laikotarpį didėjo dar sparčiau – 15,4 proc., iki 13,49 mln. keliautojų.

    Dėl to kelionių balansas buvo teigiamas ir pasiekė 6,93 mlrd. eurų perteklių, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė 6,01 mlrd. eurų. Šis rodiklis svarbus visai ekonomikai, nes turizmas yra viena pagrindinių Graikijos eksporto paslaugų, tiesiogiai papildanti šalies einamosios sąskaitos pajamas.

    Birželis: daugiau atvykimų, mažiau išlaidų

    2026 metų birželį įplaukos iš turizmo siekė 3,48 mlrd. eurų ir buvo tik 1,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu atvykimų skaičius augo 6,9 proc. ir pasiekė 4,92 mln. keliautojų, todėl pajamų dinamika akivaizdžiai atsiliko nuo srautų.

    Graikijos bankas šį skirtumą sieja su kritusiomis vidutinėmis išlaidomis vienai kelionei: birželį jos sumenko 6,2 proc., o per visą pusmetį – 0,6 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis keliautojų trumpino viešnagę, rinkosi pigesnį apgyvendinimą ar mažino išlaidas maitinimui ir pramogoms.

    Tokia tendencija siejama ir su platesniu Europos vartotojų elgesiu po infliacijos šoko: kelionės dažnai lieka prioritetu, tačiau biudžetai planuojami griežčiau. Turizmo verslui tai gali reikšti didesnį užimtumą, bet spaudimą maržoms, ypač regionuose, kur didelę paklausos dalį sudaro kainai jautrūs keliautojai.

    Kas augino srautus ir pajamų skirtumus?

    Pirmąjį pusmetį ypač augo atvykimai iš ES: keliautojų iš ES 27 šalių padaugėjo 19,3 proc. Išsiskyrė kelionės sausuma – per sienos kirtimo punktus atvykstančiųjų skaičius šoktelėjo 49,3 proc., kai atvykimai per oro uostus didėjo 7,3 proc.

    Tarp pagrindinių rinkų atvykimai iš Vokietijos augo 10,4 proc., iš Italijos – 17,9 proc., iš Jungtinės Karalystės – 10,4 proc. Vis dėlto pajamų struktūra nebuvo vienoda: kai kurių šalių keliautojų srautas didėjo, tačiau bendros įplaukos iš jų mažėjo, o tai rodo mažesnes išlaidas vienam turistui.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį įplaukos iš ES 27 šalių gyventojų augo 10,7 proc. ir sudarė 4,53 mlrd. eurų, o iš kitų šalių – 19,7 proc., iki 3,86 mlrd. eurų. Euro zonos šalių indėlis siekė 3,78 mlrd. eurų ir augo 13,3 proc., tačiau iš ES šalių, nepriklausančių euro zonai, įplaukos mažėjo 1,1 proc.

    Vokietija išliko viena svarbiausių rinkų pagal pajamas, tačiau per pusmetį iš vokiečių keliautojų gauta 1,276 mlrd. eurų, tai yra 6,3 proc. mažiau nei prieš metus. Birželį vokiečių atvykimų daugėjo, bet įplaukos smuko 14,5 proc., iki 515,1 mln. eurų, todėl turizmo verslui tai tapo aiškiu signalu apie taupymo elgseną.

    Neigiamą kryptį rodė ir Prancūzijos rinka: per pusmetį įplaukos mažėjo 7,4 proc., iki 414,3 mln. eurų, o atvykimai praktiškai nekito. Birželį smukimas buvo dar ryškesnis – įplaukos krito 33,9 proc., iki 129,8 mln. eurų, kartu mažėjant ir atvykimų skaičiui.

    Tuo metu Italija tapo vienu ryškiausių augimo variklių: per pusmetį įplaukos didėjo 31,1 proc. ir pasiekė 470,0 mln. eurų, o atvykimai augo 17,9 proc. Birželį italų įplaukos šoktelėjo 34,4 proc., iki 248,3 mln. eurų, ir tai stiprino bendrą pajamų statistiką.

    Jungtinė Karalystė per pusmetį sugeneravo 1,179 mlrd. eurų įplaukų, tai yra 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, o atvykimai augo 10,4 proc. Visgi birželį britų rinka sulėtėjo: įplaukos mažėjo 26,1 proc., iki 442,9 mln. eurų, o atvykimai krito 12,0 proc.

    JAV rinka išsiskyrė tuo, kad per pusmetį įplaukos augo 10,8 proc. ir siekė 796,9 mln. eurų, nors atvykimų skaičius mažėjo 5,4 proc., iki 656,7 tūkst. keliautojų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad atvykstantieji iš JAV vidutiniškai išleido daugiau, tačiau birželį įplaukos vis tiek sumažėjo 3,7 proc., iki 257,8 mln. eurų, kartu traukiantis ir srautams.

    Graikijos bankas taip pat pažymi, kad atvykstamojo turizmo srauto statistikoje neatsispindi kruizų duomenys, išskyrus tuos atvejus, kai jie užfiksuoti pasienio apklausoje. Dalis sezono pajamų todėl gali būti paskirstyta kitaip, nei rodo standartiniai atvykimų kanalai, ypač salose, kur kruizai turi reikšmingą poveikį.