Pirmasis didelis testas Baltijoje
Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ su partneriu „Northland Power“ tęsia jūrinio vėjo parko „Baltic Power“ įgyvendinimą Baltijos jūroje. Projektas laikomas vienu svarbiausių regiono energetikos transformacijos pavyzdžių, nes jūrinis vėjas čia vis dar yra ankstyvos plėtros stadijoje, o tiekimo grandinės – tik formuojamos.
Pasak „Orlen“ pirkimų vadovo Romano Kowszewicziaus, būtent „Baltic Power“ parodė, kad tokio masto investicijoms reikia ne tik technologinių sprendimų, bet ir iš anksto sukonstruotos pirkimų strategijos. Jūrinės energetikos projektai tęsiasi daugelį metų, todėl klaidos planavimo etape gali brangiai kainuoti vėliau.
40 tūkst. konkursų ir viena problema
„Orlen“ pirkimų apimtys yra milžiniškos: grupė kasmet organizuoja apie 40 000 pirkimų konkursų ir dirba su dešimtimis tūkstančių tiekėjų. Toks mastas reiškia, kad vien pirkimų procesų standartizavimas ir skaidrumas tampa atskira valdymo užduotimi, ypač kai lygiagrečiai vyksta energetikos, mažmeninės prekybos ir infrastruktūros investicijos.
„Baltic Power“ atvejis, anot R. Kowszewicziaus, aiškiai išryškino turbinos kaip kritinio komponento klausimą. Lenkijoje šiuo metu nėra visų kompetencijų, kad jūrinio vėjo turbina būtų suprojektuota, pagaminta ir masiškai gaminama vietoje per reikiamą laiką, todėl tenka derinti tarptautinių technologijų pirkimą su daliniu gamybos ir aptarnavimo lokalizavimu.
Vietinis turinys kaip rizikos valdymas
„Orlen“ vietinio turinio politiką sieja ne su deklaratyviu „pirkimu iš savų“, o su rizikos mažinimu. Pastarųjų metų tiekimo sutrikimai, pandemijos patirtis ir geopolitinė įtampa parodė, kad pernelyg globalizuotos grandinės gali būti nepatikimos, o strateginių komponentų prieinamumas – nepastovus.
„Iš pirkimų perspektyvos vietiniai tiekėjai dažniausiai yra saugesnis ir labiau kontroliuojamas pasirinkimas“, – sakė R. Kowszewiczius.
Įmonė pabrėžia, kad vietinio turinio tikslai taikomi ne tik jūrinio vėjo projektams. Praktikoje tai apima ir kasdienius pirkimus – nuo biokomponentų ar mažmeninės infrastruktūros iki informacinių technologijų paslaugų, kur svarbi ir technologinės priklausomybės mažinimo tema.
Kaip atverti duris smulkesniems tiekėjams
Vienas iš akcentų – mažesnių ir vidutinių įmonių įtraukimas. „Orlen“ teigia peržiūrinti tiekėjų išankstinės kvalifikacijos principus ir, kur įmanoma, skaidanti didelius pirkimų paketus į dalis, kad vietos rangovai galėtų konkuruoti dėl jiems įkandamų apimčių.
Tokia praktika leidžia atskirti globaliai koncentruotus komponentus nuo darbų, kuriuos realiai gali atlikti vietos rinka. Be to, grupė svarsto dažniau taikyti avansus ir etapinius atsiskaitymus, nes finansavimo našta smulkesniems tiekėjams dažnai tampa pagrindine kliūtimi įsitraukti į ilgalaikius projektus.
Skaidrumas ir konkurencija išlieka
„Orlen“ pabrėžia, kad vien tai, jog įmonė yra vietinė, automatiškai neužtikrina laimėto kontrakto. Bendrovė teigia laikanti pirkimus konkurencingais ir skaidriais, o vietinio turinio priemonės pirmiausia skirtos ne „perrašyti taisykles“, o sumažinti barjerus, kad vietos verslas galėtų realiai varžytis dėl užsakymų.
„Jei kas ateina ir sako: esame vietinė įmonė, duokite užsakymą, atsakau – taip tai neveikia“, – sakė R. Kowszewiczius.
DI pirkimuose – spartesniam valdymui
Didelė pirkimų apimtis skatina diegti skaitmeninius sprendimus, tarp jų – ir DI įrankius. „Orlen“ tikslas – pagreitinti dokumentų apdorojimą, geriau valdyti tiekėjų duomenis, laiku identifikuoti rizikas ir didinti pirkimų komandų profesionalumą per vidines mokymų programas.
Bendrovė taip pat kalba apie sisteminę komunikaciją su rinka, kad tiekėjai iš anksto matytų būsimų investicijų kryptis. Tokiu būdu vietos įmonės gali planuoti pajėgumus, burti konsorciumus ir pasiruošti konkursams dar iki oficialaus pirkimo starto.
