Sprendimas: palūkanos paliktos
Lenkijos centrinio banko priežiūrai pavaldi Pinigų politikos taryba po dviejų dienų posėdžio paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas. Esminė norma ir toliau siekia 3,75 proc., todėl formaliai skolinimosi kaina ekonomikoje kol kas nedidėja.
Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik šiandienos sprendimą, bet ir tai, ką jis signalizuoja artimiausiems mėnesiams. Dėl sugrįžusio infliacijos spaudimo didėja tikimybė, kad artėjant žiemai diskusijos dėl griežtesnės politikos taps rimtesnės.
Infliacija vėl aukštesnė už tikslą
Rugsėjo mėnesio metinė infliacija Lenkijoje, pirminiais statistikos duomenimis, pasiekė 4 proc. Tai reikšminga riba, nes viršija Lenkijos centrinio banko 2,5 proc. tikslą ir jo toleruojamą svyravimo intervalą.
Dalis kainų spaudimo siejama su degalų brangimu, kuris greitai persiduoda logistikai ir platesniam prekių bei paslaugų krepšeliui. Net jei trumpuoju laikotarpiu kai kurios kainų kategorijos reaguoja lėčiau, užsitęsęs brangimas didina riziką, kad infliacija taps labiau „įsišaknijusi“.
„Taryba paliko palūkanas nepakitusias ir, tikėtina, palauks naujos infliacijos projekcijos, kuri bus aptariama lapkritį“, – sakė ekonomistas Piotr Kuczyński.
Kodėl paskolos brangsta net be normų kilimo
Nors bazinės palūkanos nepakeistos, būsto ir kitos ilgalaikės paskolos gali brangti dėl rinkos lūkesčių. Bankai kainodarą dažnai grindžia ne vien centrinių bankų sprendimais, bet ir tuo, kokių palūkanų rinkos tikisi ateityje, todėl fiksuotų palūkanų pasiūlymai reaguoja iš anksto.
Vietos rinkos vertinimu, vidutinės fiksuotos palūkanos hipotekos pasiūlymuose pakilo iki maždaug 6,4 proc. Tai reiškia, kad naujai besiskolinantys gyventojai dažniau susiduria su griežtesnėmis sąlygomis, o daliai šeimų mažėja ir maksimali galima pasiskolinti suma.
„Nors palūkanos oficialiai nepakito, fiksuotų palūkanų pasiūlymai jau pabrango, nes rinka įkainoja galimus palūkanų normų didinimus artimiausiais mėnesiais“, – sakė Jarosław Sadowski.
Atskirą reikšmę turi ir tarpbankinių palūkanų rodikliai, kurie gali kilti net tada, kai centrinis bankas išlaiko tą pačią bazinę normą. Tokiu atveju brangimas pasiekia tiek naujas paskolas, tiek ir dalį kintamų palūkanų produktų per perskaičiavimo mechanizmus.
Kas bus toliau: lapkritį laukia nauja projekcija
Kitas Pinigų politikos tarybos posėdis numatytas lapkričio pradžioje, o iki jo svarbiausiu atskaitos tašku taps atnaujinta makroekonominė projekcija. Būtent ji gali lemti, ar tarybos narių tonas taps griežtesnis, ypač jei infliacijos trajektorija pasirodys esanti patvaresnė.
Kredito turėtojams ir planuojantiems skolintis tai signalas neprarasti budrumo: net ir be oficialaus normų pakėlimo finansavimo kaina gali keistis per rinkos palūkanas ir bankų maržų korekcijas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis brangimas taps trumpu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.
Leave a Reply