CP v2

Blog

  • Mokslininkai perspėja: Saulės sistema gali subyrėti 100 kartų greičiau nei manyta

    Mokslininkai perspėja: Saulės sistema gali subyrėti 100 kartų greičiau nei manyta

    Iki šiol manyta, kad išorinės Saulės sistemos planetos, tokios kaip Uranas ir Neptūnas, gali išlikti stabilios neįsivaizduojamai ilgai, net jei Saulė po kelių milijardų metų virs baltąja nykštuke. Tačiau naujas modeliavimu ir stebėjimų analize paremtas tyrimas rodo gerokai niūresnį scenarijų.

    Astrofizikai teigia, kad Saulės masės netekimas senstant gali būti ne tolygus ir ramus, o labiau chaotiškas. Vietoje vieno sklandaus proceso masė galėtų būti išmetama daugybe atskirų, atsitiktinių pliūpsnių, kurie tarsi stumteltų Saulę ir pakeistų jos gravitacinį poveikį planetoms.

    Saulė gali „stuksėti“ tūkstančius kartų

    Tyrime modeliuojama, kad kiekvienas toks išmetimo epizodas galėtų sudaryti apie vieną dešimttūkstantąją Saulės masės, o panašių epizodų per vėlyvą Saulės evoliucijos etapą galėtų būti tūkstančiai. Nors atskiras pokytis būtų mažas, jų suma gali išbalansuoti didžiųjų planetų orbitas.

    Skaičiavimai rodo, kad atsitiktinumas čia yra esminis: jei masė būtų išmetama idealiai simetriškai, poveikis galėtų išsilyginti. Tačiau realistiškesnė, netolygi masės netektis gali sukurti ilgainiui didėjančius orbitų nukrypimus.

    Kas nutiktų planetoms?

    Modeliuose, kuriuose taikyti tikėtini masės netekimo parametrai, didelėje dalyje scenarijų išorinės planetos pradeda pavojingai artėti prie orbitų persikirtimo dar iki tol, kol Saulė baigia netekti didžiosios dalies išorinių sluoksnių. Kai kuriais atvejais reikšmingas nestabilumas prasideda Saulei praradus tik apie 10 proc. masės.

    Galimos pasekmės skamba dramatiškai: Uranas ir Neptūnas teoriškai galėtų pakeisti savo vietas arba pasislinkti į gerokai vidines orbitas, sukeldami grandininę gravitacinę sumaištį. Kai kuriuose scenarijuose bent viena milžinė planeta galiausiai būtų išmesta į tarpžvaigždinę erdvę ir taptų klajojančia planeta.

    Kodėl tai svarbu ne tik mums?

    Toks rezultatas reikštų, kad Saulės sistemos ateitis gali būti ne tik trumpesnė, bet ir daug labiau priklausoma nuo atsitiktinių procesų, nei buvo manyta anksčiau. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai keičia ir platesnį požiūrį į planetinių sistemų raidą, nes didžioji dalis Paukščių Tako žvaigždžių gyvenimo pabaigoje patiria panašius virsmus.

    „Staigmena yra ta, kas nutinka, kai tariamas glotnumas virsta atskirais išmetimo įvykiais: vaizdas pasikeičia iš esmės“, – sakė vienas tyrimo autorių Konstantinas Batyginas.

    Tyrėjų teigimu, anksčiau įsivaizduotas tylus ir tvarkingas planetinių sistemų „išėjimas į pensiją“ gali būti mitas. Jei masės netekimas iš tiesų vyksta trūkčiojančiai, daugelio sistemų orbitos vėlyvoje stadijoje gali tapti gerokai trapesnės, o klajojančių planetų atsiradimas galėtų būti natūrali tokios pabaigos pasekmė.

  • Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Vyresniame amžiuje norint pagerinti savijautą nebūtina iškart eiti į sporto salę ar imtis intensyvių treniruočių. Specialistai pabrėžia, kad vienas paprasčiausių ir saugiausių startų daugeliui žmonių po 70-ies yra reguliarus ėjimas, pritaikytas pagal sveikatą ir dabartinį fizinį pasirengimą.

    Gydytojas Rafaelis Hidalgo vyresnio amžiaus žmonėms siūlo pradėti nuo 20–30 minučių ėjimo maždaug penkis kartus per savaitę. Gerėjant ištvermei, trukmę galima palaipsniui didinti iki 40–60 minučių, tačiau tempas turi išlikti toks, kad būtų komfortiška kvėpuoti ir kalbėti.

    Tokios rekomendacijos dera su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis, kuriose suaugusiesiems, įskaitant senjorus, patariama per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Svarbi detalė ta, kad akcentuojamas laipsniškumas: net ir mažesnis kiekis judėjimo yra geriau nei visiškas nejudrumas.

    Dažnai minimi 10 000 žingsnių nėra privalomas tikslas kiekvienam. Tyrimų apžvalgos rodo, kad 60 metų ir vyresniems žmonėms mirtingumo rizika mažėja didėjant žingsnių skaičiui, o ryškesnė nauda dažnai stabilizuojasi maždaug ties 6 000–8 000 žingsnių per dieną.

    Svarbiausias principas yra progresas nuo asmeninio starto taško. Jei žmogus iki šiol nueidavo 2 000–3 000 žingsnių per dieną, net vienas papildomas pasivaikščiojimas gali tapti reikšmingu pokyčiu ir realiai pagerinti bendrą savijautą.

    Reguliarus ėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, mažesne 2 tipo diabeto rizika, geresne nuotaika ir kognityvine funkcija. Tai taip pat padeda palaikyti judrumą kasdienėse veiklose, kurios su amžiumi neretai tampa sudėtingesnės.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien ėjimo gali nepakakti, jei tikslas yra ilgiau išlaikyti jėgą ir stabilumą. Senjorams dažnai rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę įtraukti raumenis stiprinančius pratimus ir reguliariai lavinti pusiausvyrą, nes tai padeda mažinti griuvimų riziką.

    Tai nebūtinai reiškia darbą su svarmenimis. Pradžiai gali tikti pratimai su savo kūno svoriu, atsistojimai nuo kėdės, pasistiebimai ant pirštų ar paprasti pusiausvyros pratimai, atliekami laikantis stabilios atramos.

    Einant verta rinktis patogią avalynę su geru sukibimu ir maršrutą, atitinkantį galimybes. Pradžioje gali užtekti 15–20 minučių ramaus ėjimo, o vėliau didinti trukmę arba šiek tiek spartinti tempą, tačiau vengti staigių šuolių.

    Medikai taip pat ragina stebėti organizmo signalus. Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės skausmas, neįprastas dusulys, galvos svaigimas ar staigus silpnumas, krūvį reikia nutraukti ir pasitarti su gydytoju, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar po ilgesnės pertraukos.

    Ilgalaikius rezultatus dažniausiai lemia ne maksimalus intensyvumas, o reguliarumas. Trumpesnis pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę daugeliui yra tvaresnis pasirinkimas nei per ambicingas planas, kurio greitai atsisakoma.

  • ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    Europos Sąjunga ir Kinija po įtemptų derybų pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama pristabdyti kiniškų hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių srautą į ES bei supaprastinti retųjų žemių eksporto licencijavimą. Apie tai pranešė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pasak jo, susitarimas žymi pirmojo derybų etapo pabaigą ir rodo, kad Briuselis kol kas renkasi diplomatinį kelią, tačiau kartu spaudžia Pekiną dėl struktūrinio prekybos santykių perbalansavimo. Kitą savaitę susitarimo detales ketinama aptarti ES vadovų susitikime Briuselyje.

    ES pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie išaugusį prekybos disbalansą su Kinija ir riziką Europos pramonei, kai rinką užlieja pigesnė importinė produkcija. Ši įtampa ypač aštri automobilių sektoriuje, kuriame Europoje svarbi ne tik gamyba, bet ir plati tiekimo grandinė bei darbo vietos.

    Kas sutarta dėl automobilių?

    Pagal paskelbtą informaciją, šalys sutarė „moderuoti“ Kinijos hibridų ir įkraunamų hibridų eksportą į Europos Sąjungą. M. Šefčovičius teigė, kad tai atvertų galimybę mažinti tokių automobilių eksportą daugiau nei perpus.

    Europos Komisija tokį žingsnį pristato kaip dalį platesnės politikos, kuria siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas. Europos sostinėse daugėja raginimų turėti priemonių, kurios leistų greitai reaguoti, jei būtų nustatomos nesąžiningos prekybos praktikos ar valstybinė parama, iškreipianti konkurenciją.

    Susitarimo fone Europos Sąjunga taip pat yra užsiminusi apie galimas atsakomąsias priemones, jei pažanga pasirodytų nepakankama. Todėl galutinis susitarimo poveikis priklausys nuo to, kaip tiksliai bus įgyvendintos kvotos, kontrolės mechanizmai ir priežiūra.

    Retosios žemės: jautriausia grandis

    Antra susitarimo dalis susijusi su retosiomis žemėmis ir nuolatiniais magnetais, kurie svarbūs elektromobilių pavaroms, vėjo jėgainių generatoriams, elektronikai ir gynybos pramonei. M. Šefčovičius teigė, kad Kinija sutiko toliau palengvinti eksporto licencijavimą.

    ES seniai pripažįsta, kad priklausomybė nuo Kinijos kritinėse žaliavose yra strateginė rizika. Pastarųjų metų sprendimai riboti kai kurių žaliavų eksportą, taip pat geopolitinė įtampa, paskatino Europą spartinti tiekimo diversifikavimą, investicijas į perdirbimą ir atsargų kaupimo modelius.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu būtent licencijų režimas ir realus žaliavų srautas į Europą gali turėti tiesioginės įtakos gamybos planams. Automobilių ir atsinaujinančios energetikos sektoriai ypač jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo trikdžius.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vairuotojams svarbiausias klausimas išlieka kainos ir pasirinkimas. Jei importo ribojimai sumažins pigesnių kiniškų modelių pasiūlą, dalyje segmentų konkurencija gali silpnėti, o kainos spaudimas mažėti.

    Kita vertus, ES siekia apsaugoti vietos gamintojus ir tiekėjus, kad šie galėtų investuoti į elektrifikaciją, baterijų tiekimo grandines ir naujas technologijas. Ilgainiui tai gali reikšti stabilesnę pramonės bazę Europoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu sprendimų kaina dažnai pasimato rinkoje.

    Europos Komisija pabrėžia, kad derybose svarbus ir abipusis rinkos atvėrimas. Teigiama, jog susitarimas turėtų pagerinti ES produktų patekimą į Kinijos rinką, o tai aktualu tiek automobilių komponentų gamintojams, tiek maisto ar vartojimo prekių eksportuotojams.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokias konkrečias taisykles patvirtins ES lyderiai ir ar abi pusės laikysis numatytų įsipareigojimų. Nuo to priklausys, ar susitarimas taps realiu lūžio tašku, ar tik laikinu kompromisu prieš naują įtampos etapą.

  • Mokytojų algos Europoje: kur jos didžiausios ir kodėl realiai laimi visai ne Danija?

    Mokytojų algos Europoje: kur jos didžiausios ir kodėl realiai laimi visai ne Danija?

    Mokytojų algos: skirtumai milžiniški

    Europoje mokytojų atlyginimai skiriasi kelis kartus, o vien nominalūs skaičiai dažnai klaidina. Naujausioje OECD ataskaitoje „Education at a Glance 2026“ lyginamos 28 švietimo sistemos, pateikiant 2025 metų duomenis.

    OECD skaičiuoja metines vidutines viso etato 25–64 metų mokytojų pajamas prieš mokesčius. Į jas įtraukiamas bazinis atlygis, priedai, premijos, apmokėjimas už atostogas ir kiti su darbu susiję mokėjimai.

    Pagal šiuos duomenis pradinių klasių mokytojų metiniai atlyginimai 2025 metais svyravo nuo 18 669 eurų Turkijoje iki 74 086 eurų Danijoje. Tarp geriausiai apmokamų taip pat atsidūrė Islandija, Airija, Vokietija ir Austrija.

    Didžiosios ekonomikos: Vokietija pirma

    Lyginant didžiąsias Europos ekonomikas, ryškiausiai išsiskiria Vokietija, kur mokytojų atlyginimai yra didžiausi. Jungtinės Karalystės regionuose pateikiami rodikliai taip pat aukšti ir daug kur viršija 50 000 eurų per metus.

    Prancūzijoje mokytojų metinis atlyginimas siekia apie 41 968 eurus, o Italijoje jis vienas mažiausių tarp didžiųjų ekonomikų ir sudaro apie 32 100 eurų. Ispanijos duomenų šiame palyginime nepateikta.

    Dalis šalių lieka gerokai žemiau 25 000 eurų ribos, tarp jų minimos Čekija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Latvija, Graikija ir Turkija. Tai, pasak ekspertų, didina riziką pritrūkti mokytojų, ypač regionuose.

    Ką keičia pragyvenimo kaina?

    Nominalus atlyginimas neatskleidžia, kiek iš tiesų galima nusipirkti, todėl vis dažniau vertinama perkamoji galia. Euronews perskaičiavo OECD duomenis pagal Eurostato perkamosios galios paritetus, kad būtų galima palyginti šalis atsižvelgiant į kainų lygį.

    Pagal perkamąją galią pradinių klasių mokytojai daugiausia gali įsigyti Vokietijoje, o mažiausiai – Graikijoje. Ši perspektyva parodo, kad vien didelis nominalus atlygis dar negarantuoja didesnio realaus pragyvenimo lygio.

    Europos švietimo darbdavių federacijos atstovas Danielis Wisniewski pabrėžia, kad skirtumai išlieka net pakoregavus dėl kainų. Tam įtakos turi nacionalinės atlygio politikos, kvalifikaciniai reikalavimai, karjeros laiptai ir alternatyvios galimybės rinkoje.

    „Dideli mokytojų atlyginimų skirtumai atspindi ne vien kainų lygį: svarbios ir šalies pajamos, karjeros struktūra, kvalifikacijos bei mokesčių ir išmokų sistema“, – sakė Danielis Wisniewski.

    Kitas svarbus pjūvis – ugdymo pakopa: vyresniųjų klasių mokytojai daugelyje šalių uždirba daugiau nei pradinių klasių pedagogai. OECD duomenimis, išimtys minimos Turkijoje ir Šiaurės Airijoje, o Lietuvoje ir Estijoje atlygis abiem pakopoms nurodomas vienodas.

    Kodėl Europa nerimauja dėl mokytojų trūkumo?

    Atlyginimai tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl dalyje Europos valstybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti mokytojus. OECD analizė rodo, kad mokytojų pajamos dažnai atsilieka nuo panašaus išsilavinimo darbuotojų atlygio, todėl profesija praranda konkurencingumą.

    Europos kontekste tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis: senstančiu pedagogų korpusu bei lėtesniu naujų specialistų atėjimu. Augant darbo krūviui ir administraciniams reikalavimams, vienkartiniai priedai ne visuomet kompensuoja ilgalaikį atotrūkį nuo kitų sektorių.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai dažniausiai remiasi keliais ramsčiais: aiškiomis karjeros pakopomis, konkurencingais baziniais atlyginimais, papildomomis garantijomis ir geresnėmis darbo sąlygomis mokyklose. Kitu atveju mokytojų trūkumas gali tapti ilgalaike problema net ir ekonomiškai stipriose valstybėse.

  • Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiuje – elektromobilių šuolis

    Paryžiaus automobilių salonas, pirmą kartą surengtas 1898 metais Tiuilri soduose, šiemet grįžta su aiškia žinute: Europos rinka vis sparčiau elektrėja. 2026 metais parodoje planuojama pristatyti apie šimtą naujų modelių, o renginys vyks spalio 12–18 dienomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pirkėjams ypač svarbu automobilius pamatyti gyvai, į juos įsėsti ir išbandyti. Tai aktualu elektromobiliams, kurių pasirinkimas plečiasi, o kainų skirtumai tarp gamintojų tampa vis ryškesni.

    „Žmonėms reikia pamatyti automobilius, juos paliesti, į juos įsėsti ir išbandyti“, – sakė Paryžiaus automobilių salono vadovas Serge Gachot.

    Kinijos gamintojai taikosi į Europą

    Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais vien tik baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 21,7 proc. visų naujų automobilių registracijų Europos Sąjungoje. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jų dalis siekė 15,8 proc., tad augimas – akivaizdus.

    Prancūzija minima kaip viena sparčiausiai augusių rinkų: baterijomis varomų elektromobilių registracijos ten per metus šoktelėjo 74,2 proc. Tokiame fone Kinijos gamintojai Paryžiuje siekia įtvirtinti savo vardus, o parodoje laukiama apie dvidešimt Kinijos prekės ženklų.

    „Perspektyvos tradiciniams Europos gamintojams kelia didelį nerimą: Kinijos automobilių pramonės progresas per pastarąjį dešimtmetį buvo išskirtinis, o per pastaruosius penkerius metus dar labiau paspartėjo“, – sakė „Mobility Global“ automobilių analitikas Tim Urquhart.

    Pereinamasis laikotarpis darosi brangus

    ACEA duomenys rodo, kad iki 2026 metų rugpjūčio mėnesio populiariausi ES išliko hibridai, užėmę 36,6 proc. rinkos. Iš tinklo įkraunami hibridai pasiekė 10 proc., o benzino ir dyzelino automobilių bendra dalis smuko iki 29 proc., kai prieš metus siekė 37,5 proc.

    Rinkos pokyčius skatina keli veiksniai: brangesni degalai, valstybės parama ir išaugęs pigesnių elektromobilių pasirinkimas. Tačiau gamintojams tai reiškia būtinybę vienu metu investuoti į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines, kartu išlaikant pelningumą.

    Papildomą spaudimą kuria geopolitika ir prekybos įtampa: Europos Sąjunga ir Kinija ginčijasi dėl valstybės paramos, muitų ir Kinijoje pagamintų automobilių srauto į Europą. Tuo pat metu Europos gamintojai jaučia ir silpnesnį vartotojų pasitikėjimą bei griežtėjančius emisijų reikalavimus.

    Europos gamintojai gręžiasi į nostalgiją

    Ieškodami atsako, Europos gamintojai Paryžiuje žada remtis ir emocija, ir technologijomis. Viena ryškiausių parodos temų turėtų tapti retro stiliaus modeliai, kuriuos planuoja akcentuoti tokie prekių ženklai kaip „Renault“, „Citroën“, „Peugeot“, „Opel“, „Lancia“ ir „Fiat“.

    Renginio programa prasidės spaudos diena spalio 12 dieną Paryžiaus parodų centre Paris Expo Porte de Versailles. Lankytojams durys bus atvertos spalio 13–18 dienomis.

  • Airija siūlo nukirpti 141 mlrd. eurų ES biudžeto: kam klius skaudžiausiai?

    Airija siūlo nukirpti 141 mlrd. eurų ES biudžeto: kam klius skaudžiausiai?

    Airija, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, pateikė siūlymą mažinti kitą daugiametį ES biudžetą 141 mlrd. eurų. Taip Dublinas siekia priartinti susitarimą su vadinamųjų taupiųjų valstybių grupe, kuriai toną dažnai užduoda Vokietija.

    Siūlomas 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos biudžetas sudarytų apie 1 622 mlrd. eurų 2025 metų kainomis. Tai būtų maždaug 8 proc. mažiau, nei buvo siūliusi Europos Komisija, tačiau vis dar gerokai daugiau nei dabartinis ES ilgalaikis biudžetas.

    Daugiausia karpoma konkurencingumui

    Pagal pirmininkaujančios šalies parengtą vadinamąją derybų dėžutę didžiausia mažinimų našta tektų konkurencingumo, mokslinių tyrimų ir gynybos programoms. Šių sričių finansavimas siūlomas apkarpyti apie 13 proc., iki 456 mlrd. eurų.

    Globalios partnerystės ir pagalbos trečiosioms šalims kryptis Global Europe būtų mažinama apie 17 proc., iki 157 mlrd. eurų. Tuo metu administracinės ES institucijų išlaidos siūlomos mažinti apie 8,8 proc., iki 95 mlrd. eurų.

    Ūkininkams ir regionams mažiau, bet švelniau

    Didžiausia ES išlaidų dalis – sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimas – būtų apkarpyta palyginti nedaug. Šiai krypčiai siūloma mažinti apie 3 proc., iki 914 mlrd. eurų, siekiant apsaugoti jautriausias valstybių narių prioritetų sritis.

    Airijos valstybės ministras Europos reikalams Thomas Byrne pabrėžė, kad dokumentas skirtas suartinti skirtingas pozicijas ir rasti pusiausvyrą tarp naujų prioritetų, tokių kaip konkurencingumas ir gynyba, bei tradicinių politikų, ypač žemės ūkio ir sanglaudos.

    „Derybų dėžutė siekia suartinti labai skirtingas valstybių narių pozicijas ir priartinti sprendimą dėl biudžeto trilemų“, – sakė Thomas Byrne.

    Nauji ES pajamų šaltiniai

    Airijos kompromisiniame tekste numatomas ir naujas vadinamųjų nuosavų išteklių paketas, iš kurio į ES biudžetą kasmet galėtų įplaukti apie 55 mlrd. eurų. Nuosavi ištekliai reiškia ES mastu surenkamas įmokas ar mokesčius, kurie tiesiogiai papildo bendrą kasą.

    Vienas didžiausių pokyčių – siūlymas didinti anglies dioksido korekcinio mechanizmo pasienyje įplaukų dalį, kuri keliautų į ES biudžetą, nuo 75 proc. iki 90 proc. Taip pat siūloma lankstesnė taršos leidimų prekybos sistemos įplaukų integracija toms valstybėms, kurios remiamos Modernizavimo fondo lėšomis.

    Tekste išlaikomi ir Europos Komisijos siūlymai dėl tabako akcizo nuosavo ištekliaus, įmonių ištekliaus bei elektroninių atliekų įmokos, taip pat numatoma, kad ES pasiliktų 90 proc. muitų pajamų. Tačiau neįtraukti Europos Parlamento siūlyti nauji ištekliai, susiję su skaitmeninėmis paslaugomis, internetiniais lošimais ir kriptoturtu.

    Politinis spaudimas auga

    Biudžeto derybas apsunkina artėjantys rinkimų ciklai keliose didžiosiose ES valstybėse, todėl siekiama politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Skirtingos stovyklos jau dabar siunčia priešingus signalus: vieni ragina ryškiai mažinti biudžeto apimtį, kiti reikalauja pirmiausia saugoti paramą regionams ir ūkininkams.

    Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz viešai pareiškė, kad siūlomas derybų dokumentas, jos vertinimu, vis dar reiškia per didelį ir sunkiai įperkamą biudžeto augimą. Tai rodo, kad net ir kompromisinis variantas gali neįtikinti taupiųjų šalių.

    Artimiausiomis dienomis Airijos siūlymą aptars ES ambasadoriai ir Bendrųjų reikalų taryba, o galutinį politinį impulsą turėtų suteikti Europos Vadovų Taryba, kuri planuoja diskusijas spalio 15 dieną ir spalio 16 dieną. Nuo šių pokalbių priklausys, ar ES biudžeto derybos pajudės iš aklavietės, ar įtampa tarp prioritetų tik didės.

  • Čekai renka valdžią: Babišui – rimtas populiarumo testas, spręsis ir Senato jėgų balansas

    Čekai renka valdžią: Babišui – rimtas populiarumo testas, spręsis ir Senato jėgų balansas

    Rinkimai, galintys keisti kryptį

    Čekijoje šeštadienį tęsėsi balsavimas vietos savivaldos ir Senato rinkimuose – rinkėjai renka savivaldybių atstovus bei trečdalį 81 vietos parlamento aukštųjų rūmų narių. Politologai šiuos rinkimus vertina kaip svarbų nuotaikų barometrą premjerui Andrejui Babišui ir jo vadovaujamam judėjimui ANO.

    Balsavimo apylinkės turėtų užsidaryti 14 valandą vietos laiku, o galutiniai rezultatai laukiami sekmadienio rytą. Senato rinkimai tradiciškai laikomi reikšmingu valdžios atsvaros mechanizmu, nes šie rūmai gali lėtinti arba koreguoti dalį įstatymų leidybos procesų.

    Babišo sugrįžimas ir koalicijos matematika

    A. Babišas, Čekijos ministru pirmininku jau dirbęs 2017–2021 metais, į valdžią sugrįžo po 2025 metų spalio parlamento rinkimų, kuriuose ANO pasiekė ryškią pergalę. Vėliau suformuota koalicija su nacionalistiškai nusiteikusiomis jėgomis, tarp jų Motorists for Themselves (AUTO) ir Freedom and Direct Democracy (SPD).

    ANO išlieka viena populiariausių politinių jėgų šalyje, todėl Senato mandatų perskirstymas tampa itin jautrus signalas, kiek stipriai premjeras gali remtis visuomenės palaikymu ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygiu. Tokie rinkimai dažnai atskleidžia, ar rinkėjų nuotaikos stabilios, ar ima ryškėti protesto balsai.

    Ukraina, biudžetas ir kasdienės sąskaitos

    Nuo kadencijos pradžios A. Babišas ėmė ryškiau akcentuoti atsiribojimą nuo tvirto Čekijos vaidmens remiant Ukrainą, daugiau dėmesio skirdamas vidaus problemoms. ANO rinkiminėje retorikoje dominavo energijos kainų, pensijų ir būsto prieinamumo klausimai, taip pat teiginiai, kad daliai visuomenės kelia nerimą didelės paramos Kyjivui apimtys.

    Vis dėlto Čekijos prezidentas Petras Pavelas išlieka tvirtas Ukrainos rėmėjas, o tokios pozicijos laikosi ir reikšminga opozicijos dalis. Tai reiškia, kad vidaus politikoje išlieka aiški įtampa tarp socialinių išlaidų, biudžeto drausmės ir užsienio politikos prioritetų.

    Šį mėnesį A. Babišas taip pat atlaikė nepasitikėjimo balsavimą, kurio fone – augantis biudžeto deficitas ir ginčai dėl valstybės finansų valdymo. Senato sudėtis po rinkimų gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kaip lengvai Vyriausybei seksis įgyvendinti planuojamas reformas.

  • Nausėda prabilo apie savivaldą: be jūsų nebus nei pasitikėjimo valstybe, nei stiprių bendruomenių

    Prezidentas Gitanas Nausėda Vietos savivaldos dienos proga kreipėsi į merus, savivaldybių tarybų narius, administracijų darbuotojus, seniūnus, seniūnaičius ir visus, kurie kasdien sprendžia gyventojams svarbius klausimus. Jo teigimu, būtent savivalda yra arčiausiai žmogaus ir geriausiai mato realius bendruomenių poreikius.

    „Jūsų darbas yra arčiausiai žmogaus. Būtent savivaldoje kasdien sprendžiami klausimai, nuo kurių priklauso žmonių gyvenimo kokybė, bendruomenių stiprybė ir pasitikėjimas valstybe“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Pasak prezidento, vietos sprendimai tiesiogiai lemia tai, kaip greitai gyventojus pasiekia viešosios paslaugos, ar sklandžiai veikia švietimo, socialinės paramos, viešojo transporto ir infrastruktūros sistemos. Šalies vadovas akcentavo, kad savivalda tampa ypač svarbi laikotarpiu, kai visuomenei reikia susitelkimo, aiškios atsakomybės ir greitų sprendimų.

    „Stipri savivalda yra stiprios ir atsparios demokratinės valstybės pagrindas. Čia ugdomas pilietiškumas, atsakomybė ir bendrystė“, – teigiama prezidento sveikinime.

    Šalies vadovas taip pat padėkojo savivaldos atstovams už darbą žmonėms ir pabrėžė, kad pasitikėjimas valstybe prasideda nuo kasdienių, apčiuopiamų sprendimų vietoje. Prezidentas palinkėjo stiprybės, kūrybiškumo ir prasmingų darbų, stiprinančių bendruomenes bei demokratiją.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu skelbia: Rusija žada dyzelino tiekimą pasaulinei rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir esą pasiektas susitarimas dėl dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulinę rinką. Pasak D. Trumpo, šie srautai turėtų prisidėti prie degalų kainų mažėjimo artimiausiais mėnesiais.

    Politikas nurodė ir konkrečius kiekius: daugiau nei 300 000 tonų dyzelino „nedelsiant“, dar 500 000 tonų lapkritį, o vėliau – papildomą 1 000 000 tonų partiją. Taip pat teigta, kad, priklausomai nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų techninės būklės, per trumpą laiką galėtų būti patiekta dar iki 3 000 000 tonų.

    Ką reikštų tokie kiekiai rinkai?

    Dyzelinas yra kritiškai svarbus kuras logistikai, žemės ūkiui ir pramonei, todėl jo kainų svyravimai greitai atsispindi tiekimo grandinėse ir infliacijos rodikliuose. Papildomi pasiūlos kiekiai teoriškai gali mažinti kainų spaudimą, tačiau realus poveikis priklauso nuo to, ar tiekimai iš tiesų įvyks, kokiais maršrutais ir kokiomis sąlygomis jie pasieks pirkėjus.

    Pastaraisiais metais naftos produktų rinkas nuolat veikė sankcijų režimai, eksporto ribojimai, laivybos ir draudimo apribojimai, o kainas – ir geopolitinė įtampa bei tiekimo sutrikimai perdirbimo grandyje. Dėl to rinkos dalyviai į politinius pareiškimus dažnai reaguoja atsargiai, kol atsiranda aiškūs fizinių srautų patvirtinimai.

    Trumpo argumentas: kainos turėtų kristi

    D. Trumpas savo žinutėje tvirtino, kad dyzelino kainos turėtų mažėti „rekordiniu tempu“ dėl naujų energijos tiekimų ir, kaip jis teigė, JAV „visiškos kontrolės“ Ormuzo sąsiauryje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, todėl bet kokios naujienos apie jo saugumą ar įtampą regione gali akimirksniu paveikti naftos ir produktų kainas.

    „Ką tik baigiau nepaprastai sėkmingą pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu sutarta, kad Rusija nedelsiant pristatys į Amerikos ir pasaulinę rinką daugiau nei 300 000 tonų dyzelino“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas viešojoje erdvėje trūksta nepriklausomų patvirtinimų apie konkrečių siuntų grafiką, sutartines sąlygas ir logistiką. Rinkos analitikai paprastai vertina ne vien pažadėtus kiekius, bet ir tai, kaip greitai jie gali būti paversti realiomis tiekimo sutartimis bei ar neatsiras papildomų apribojimų dėl finansavimo, draudimo ar transporto.

  • „Mirbud“ arti 20 mln eurų sutarties: statys naują Elbliongo miesto policijos komisariatą

    Statybų bendrovė „Mirbud“ pranešė, kad spalio 9 dieną gavo Varmijos Mozūrų vaivadijos policijos (Olsztyne) informaciją apie viešojo pirkimo rezultatą. Bendrovės pasiūlymas pripažintas geriausiu konkurse dėl naujos Elbliongo miesto policijos komisariato būstinės ir susijusios infrastruktūros statybų.

    Pasiūlymo vertė siekia 88,2 mln. Lenkijos zlotų bruto, tai yra apie 20 mln. eurų. Galutinė sutartis paprastai pasirašoma pasibaigus teisinių procedūrų terminams, todėl įmonė dar laukia formalios pirkimo pabaigos ir kontrakto sudarymo.

    Tokie policijos infrastruktūros projektai Lenkijoje pastaraisiais metais dažnai apima ne tik administracines patalpas, bet ir sulaikymo, budėjimo, ryšių bei transporto aptarnavimo zonas. Kartu įprastai įrengiamos aikštelės, inžineriniai tinklai ir saugumo sistemos, dėl kurių bendra darbų apimtis ir kaštai išauga.

    „Mirbud“ taip pat pateikė naujausius finansinius rezultatus: per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupės pajamos siekė 1,45 mlrd. Lenkijos zlotų, arba apie 333 mln. eurų. Tai yra 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Grynasis pelnas per pusmetį sudarė 44 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 10 mln. eurų, ir buvo 24 proc. didesnis nei prieš metus. Tokia dinamika rodo, kad bendrovė išlaiko augimą net ir rinkoje, kuriai įtaką daro brangus finansavimas ir svyruojančios statybinių medžiagų kainos.