CP v2

Blog

  • „Xbox“ kuria padalinį XP: filmai, serialai ir prekės – ambicija tapti pramogų lyderiu

    „Xbox“ kuria padalinį XP: filmai, serialai ir prekės – ambicija tapti pramogų lyderiu

    „Xbox“ plečia veiklą už žaidimų ribų ir kuria naują padalinį XP, kuris koncentruosis į filmus, serialus bei kitus pramogų projektus. Apie tai tinklaraštyje pranešė „Xbox“ strategijos vadovas Matthew Ballas, pabrėžęs tikslą tapti pasauliniu pramogų industrijos lyderiu.

    Naujasis padalinys turėtų sujungti keturias kryptis: kino ir televizijos adaptacijas, licencijavimą bei atributiką, gyvas patirtis, tokias kaip pramogų parkų projektai, ir partnerystes su prekių ženklais bei kūrėjais. Tai tęsia anksčiau įvardytą „Xbox“ pertvarką, kuria siekiama stiprinti finansinius rezultatus ir efektyviau išnaudoti turimus intelektinės nuosavybės resursus.

    Padaliniui XP vadovaus Kayleen Walters, anksčiau vadovavusi „Mojang“ ir prisidėjusi prie „Minecraft“ filmo kaip vykdomoji prodiuserė. Skelbiama, kad šis filmas pasaulyje sugeneravo apie 885 000 000 eurų pajamų, todėl „Xbox“ signalizuoja ketinimą agresyviau vystyti franšizes ir jų komercinį potencialą.

    „Xbox“ jau kurį laiką nuosekliai investuoja į ekranizacijas ir serialus, o žaidimų adaptacijų banga pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių visos pramogų rinkos tendencijų. Leidėjai vis dažniau renkasi strategiją, kai žaidimas virsta franšize, apimančia ekranus, prekes, renginius ir ilgalaikes partnerystes, taip mažinant priklausomybę nuo vien žaidimų pardavimų ciklų.

    Tarp minimų projektų – tęsiami darbai su „Minecraft“ visata ir tolesni televizijos projektai, o taip pat planuojami nauji filmai pagal populiarius žaidimus. Kartu „Xbox“ akcentuoja ir gyvų patirčių kryptį: pramogų parkų iniciatyvos ir prekybinės partnerystės rodo siekį būti matomiems ne tik konsolėse, bet ir kasdienėje vartotojų aplinkoje.

    Analitikų vertinimu, toks žingsnis logiškai papildo „Microsoft“ priklausančio „Xbox“ strategiją, kai dideli žaidimų prekių ženklai paverčiami daugiakanalėmis ekosistemomis. Jei XP padaliniui pavyks suvaldyti licencijavimo ir produkcijos rizikas, „Xbox“ gali sustiprinti pozicijas ne tik žaidimų, bet ir platesnėje pramogų rinkoje.

  • Lenkija kyla Europos prekybos žemėlapyje: tapo 7-a Italijos partnere ir aplenkė Jungtinę Karalystę

    Lenkija stiprina pozicijas Europos prekybos žemėlapyje ir vis dažniau minima tarp svarbiausių didžiųjų ES ekonomikų partnerių. Italijos statistikoje šalis jau pakilo iki septintos vietos ir pagal prekybos apyvartą aplenkė Jungtinę Karalystę.

    Šį pokytį iš dalies paaiškina „Brexit“ padariniai: Jungtinė Karalystė pasitraukė iš bendrosios ES rinkos, o tai apsunkino prekių ir paslaugų mainus su Bendrijos valstybėmis. Dėl to Londono prekybos balansas su ES išliko neigiamas, o Italijos ir Jungtinės Karalystės prekyboje taip pat fiksuotas deficitas.

    Prekybos apimtys auga

    Italijos verslui Lenkija atrodo kaip didelė, maždaug 37 mln. gyventojų rinka, kurioje, kaip ir Italijoje, dominuoja mažos ir vidutinės įmonės. Investuotojus papildomai traukia pramonės plėtrai palankios sąlygos ir investicijų skatinimo mechanizmai.

    Italijos ambasadorius Lenkijoje Luca Franchetti Pardo akcentavo, kad dvišalė prekių apyvarta 2025 metais siekė 36,7 mlrd. eurų, o Italijos eksportas į Lenkiją per metus paaugo 5,9 proc. Pasak jo, 2026 metų pradžioje augimo tempas išliko, o per pirmus penkis mėnesius apyvarta buvo 4,9 proc. didesnė nei prieš metus.

    Tarp svarbiausių Italijos eksporto į Lenkiją grupių minimos mašinos, metalai ir metalo gaminiai bei transporto priemonės, kurių vertė siekė apie 8,8 mlrd. eurų. Lenkijos eksporte į Italiją ryškiausios pozicijos buvo transporto priemonės bei elektros ir elektronikos įranga, iš viso apie 6,4 mlrd. eurų.

    Nuo pigios gamybos prie technologijų

    Ekspertai pabrėžia, kad Italijos įmonių požiūris į Lenkiją keičiasi: šalis vis rečiau vertinama vien kaip pigi gamybos bazė. Vis daugiau dėmesio skiriama technologiniam bendradarbiavimui, aukštesnės pridėtinės vertės sektoriams ir bendriems produktų kūrimo projektams.

    „Idealus modelis nebėra toks, kad Italijos centrinė būstinė kuria, o Lenkijos dukterinė įmonė tik įgyvendina“, – sakė Emiliano Caradonna.

    Jo vertinimu, konkurencingumą Europoje Lenkijai stiprina keli veiksniai: pakankamai didelė vidaus rinka, strategiška geografinė padėtis tarp Vakarų Europos ir Baltijos regiono, taip pat inžinerijos, informacinių technologijų ir finansų kompetencijos. Prie to prisideda ir ES investicijos į infrastruktūrą, energetiką, gynybą bei skaitmenizavimą.

    Kartu verslas įvardija ir iššūkius, kurie gali riboti plėtrą: reguliacinio stabilumo stoka, brangstanti darbo jėga, energetikos transformacijos kaštai ir kai kurių kompetencijų trūkumas. Šie veiksniai lemia, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria našumui, automatizacijai ir procesų skaitmeninimui, įskaitant DI sprendimus.

    Lenkijos įmonės įsitvirtina Italijoje

    Prekyba ir investicijos tampa vis mažiau vienpusės: Lenkijos bendrovės taip pat plečia veiklą Italijoje. Šalies rinkoje matomos logistikos, mažmeninės prekybos, informacinių technologijų ir parodų bei renginių paslaugų įmonės.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, sukaupta Lenkijos tiesioginių investicijų Italijoje vertė 2024 metų pabaigoje siekė 358,2 mln. eurų. Per metus tai buvo beveik 50 proc. šuolis nuo 243,3 mln. eurų 2023 metų pabaigoje.

    Augant prekybai ir investicijoms, analitikai tikisi, kad Lenkijos vaidmuo Vidurio Europoje ir tiekimo grandinėse išliks svarbus, ypač didėjant infrastruktūros ir pramonės modernizavimo poreikiui. Italijos verslui tai reiškia ne tik naują pardavimo rinką, bet ir partnerį, su kuriuo vis dažniau siejama technologinė plėtra.

  • NATO generolas apie nuolatinę JAV bazę: Lenkija strategiškai tinkamesnė, Lietuvai siūlo rotaciją

    NATO Tarptautinio karinio štabo vadovas, Lietuvos generolas Remigijus Baltrėnas teigia, kad nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje karine logika būtų strategiškai tinkamesnė nei Lietuvoje. Jo vertinimu, Baltijos šalims šiuo metu geriausiai veikia rotacinės JAV pajėgos ir su tuo susijęs greitas pastiprinimas.

    Diskusijos atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymo, kad Vašingtonas svarstytų galimybę įkurti nuolatinę bazę Lietuvoje. Reaguodamas į tai, ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui pavedus Krašto apsaugos ministerijai parengti galimas sąlygas, generolas pabrėžė, jog planavimas yra naudingas, tačiau sprendimas pirmiausia remtųsi kariniu efektyvumu ir infrastruktūros kaina.

    Pasak R. Baltrėno, Lenkijos geografinė padėtis leistų JAV daliniams išlikti santykinai saugesnėje vietoje ir kartu greitai būti nukreiptiems į Baltijos valstybes. Toks modelis, anot jo, derina atgrasymą, logistiką ir sąjungininkų manevro laisvę regione.

    Rotacinis modelis ir investicijų klausimas

    Generolas akcentavo, kad Lietuva jau dabar sudaro labai geras sąlygas rotaciniam JAV karių buvimui, o nuolatinė bazė reikštų papildomus didelius infrastruktūros ir priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus. Praktikoje tai apimtų kareivines, sandėliavimą, technikos aptarnavimą, poligonus, ryšių ir oro gynybos integraciją, taip pat ilgalaikį finansavimą.

    Jo teigimu, vien politinio noro neužtenka, nes nuolatinis dislokavimas reikalauja ir JAV sprendimo dėl pajėgų struktūros, ir sąjungininkų suderinamų planų, kaip tokia bazė prisidėtų prie viso regiono gynybos. Dėl to Lietuvai, generolo vertinimu, racionalu išlaikyti rotacinį formatą, kol jis duoda apčiuopiamą atgrasymo efektą.

    Ką tai reiškia JAV pajėgų buvimui Europoje

    R. Baltrėnas taip pat komentavo, kad NATO branduolinis atgrasymas išlieka tvirtas, o JAV yra aiškiai patvirtinusios branduolinio skėčio ir strateginių pajėgumų tęstinumą. Jo žodžiais, Europa dar neturi visų pajėgumų, kurie leistų visiškai savarankiškai pakeisti JAV indėlį strateginiame lygmenyje.

    Kartu primenama, kad JAV gynybos planavime pastaraisiais metais matyti struktūriniai pokyčiai, o JAV sausumos pajėgų brigadų skaičius Europoje buvo sumažintas nuo penkių iki trijų. Tai sustiprina argumentą, kad bet koks nuolatinio dislokavimo sprendimas būtų vertinamas per ribotų resursų, greito pastiprinimo ir bendro NATO planavimo prizmę.

    Vertindamas galimą JAV vaidmens perskirstymą, generolas pateikė palyginimą, kad amerikiečiai sąjungininkų „nepaliks be elektros“ ir lauks, kol Europa sustiprins savo pajėgumus. Toks signalas, jo vertinimu, reiškia ne pasitraukimą, o didesnį spaudimą europiečiams investuoti į gynybą ir didinti praktinį pasirengimą.

  • Didžiulis energijos kaupiklis Jedwabne: sumontuota 64 baterijų konteineriai, įjungimas 2026 metų gruodį

    Baigtas vienas svarbiausių etapų

    Lenkijos Varmijos Mozūrijos vaivadijoje statomame energijos kaupimo projekte Jedwabne užbaigtas įrangos pristatymo ir sumontavimo etapas. Projekto vystytoja „R.Power“ skelbia, kad aikštelėje jau pastatyti baterijų konteineriai ir transformatorinės, o darbai vyksta pagal grafiką.

    Objektas projektuojamas kaip 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupiklis. Tokie įrenginiai tampa vis svarbesni elektros sistemose, kur sparčiai auga saulės ir vėjo gamyba.

    Ką jau pavyko įrengti statybvietėje

    Statybvietėje sumontuoti 64 baterijų konteineriai ir 32 konteinerinės vidutinės įtampos transformatorinės. Už statybos darbus atsakingas konsorciumas, kuriame dirba „Nomad Electric“ ir ESIX.

    „R.Power“ nurodo, kad projekto prijungimas prie tinklo planuojamas 2026 metų gruodį. Nuo realių statybos darbų pradžios iki energizacijos numatomas maždaug dešimties mėnesių laikotarpis.

    Finansavimas ir ilgalaikės sutartys

    Jedwabne projektas 2024 metų gruodį gavo 17 metų trukmės galios rinkos kontraktą, kuris suteikia ilgalaikį pajamų stabilumą už pasirengimą tiekti galią sistemai. 2026 metų sausį pasirašyta ir ilgalaikė optimizavimo sutartis su „Axpo“, susijusi su kaupiklio darbo režimų valdymu ir pajamų paieška rinkoje.

    Statybas „R.Power“ pradėjo 2026 metų vasarį, o 2026 metų birželį pranešė pasirašiusi finansavimo sutartį su „Siemens Bank“ ir „Erste Group Bank“. Bendra sandorio vertė siekia apie 61 milijoną eurų.

    „Elektros gamybos struktūra Lenkijoje keičiasi įspūdingu tempu, o atsinaujinantys ištekliai jau sudaro reikšmingą gamybos dalį“, – sakė „R.Power“ valdybos narys ir technologijų direktorius Marcin Pajewski.

    Baterijų energijos kaupikliai naudojami trumpalaikiam balansavimui, tinklo apkrovų valdymui ir atsinaujinančios energijos svyravimų amortizavimui. Didėjant nepastovios generacijos daliai, tokie projektai tampa vienu greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą ir mažinti disbalanso kaštus.

    „R.Power“ yra 2010 metais Varšuvoje įkurta bendrovė, veikianti kaip nepriklausomas elektros gamintojas ir plėtojanti atsinaujinančios energetikos bei energijos kaupimo projektus. Grupė nurodo, kad jos baterijų projektų portfelyje yra eksploatuojamų ir statomų pajėgumų, taip pat parengtų statyboms projektų.

  • Airijos pirmininkavimo siūlymas mažinti ES biudžetą 8 proc.: ką tai reikštų Lenkijai?

    Siūlomas 2028–2034 metų ES biudžetas

    Airijos pirmininkavimas ES Tarybai deryboms pateikė siūlymą 2028–2034 metų Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą sumažinti 8 proc. Palyginti su Europos Komisijos projektu, tai sudarytų apie 141 mlrd. eurų mažiau.

    Pagal derybinį dokumentą bendras biudžeto dydis siektų 1,62 trln. eurų (2025 metų pastoviomis kainomis), kai Europos Komisija siūlė 1,76 trln. eurų. Einamosiomis kainomis, įskaičiuojant infliaciją, Airijos pasiūlymas būtų apie 1,83 trln. eurų, o Komisijos – apie 2 trln. eurų.

    Kur būtų didžiausi karpymai?

    Daugiausia būtų mažinamos lėšos konkurencingumui, gerovei ir saugumui: ši eilutė, pagal dokumentą, apkarpoma maždaug 67 mlrd. eurų iki 456 mlrd. eurų. Išorinėms ES veikloms siūloma skirti apie 157 mlrd. eurų, tai yra maždaug 33 mlrd. eurų mažiau nei Komisijos projekte.

    Tuo pat metu sanglaudos politikai, žemės ūkiui ir vidaus saugumui numatoma 914 mlrd. eurų suma, kuri būtų apie 3 proc. mažesnė nei siūlyta anksčiau. Ši dalis tradiciškai yra svarbi ir Lenkijai, nes apima tiek regioninę paramą, tiek žemės ūkio finansavimą.

    Ką tai gali reikšti Lenkijai?

    Airijos pirmininkavimas nesiūlo papildomai mažinti vadinamųjų nacionalinių „vokų“ – sumų, kurios atskiroms valstybėms narėms tenka sanglaudai ir žemės ūkiui. Tai reiškia, kad tiesioginis spaudimas Lenkijos šalies kvotoms kol kas būtų ribotas, o taupymas labiau kryptų į krizių rezervus ir kitus bendrus instrumentus.

    Dokumente taip pat numatyti saugikliai, kurie turėtų padėti apsaugoti mažiau išsivysčiusių regionų finansavimą. Be to, skirstant dalį lėšų sienų apsaugai siūloma papildomai įvertinti ES išorės sienas su Rusija ir Baltarusija, kas Lenkijai gali būti aktualu tiek dėl migracijos spaudimo, tiek dėl saugumo situacijos.

    „Turime rasti būdą finansuoti naujus prioritetus konkurencingumo, tyrimų, inovacijų, saugumo ir gynybos srityse, kartu apsaugant pagrindines ES politikas ir atsižvelgiant į valstybių narių biudžetines realijas“, – sakė Europos reikalų ministras Thomas Byrne.

    Nauji biudžeto pajamų šaltiniai ir derybų grafikas

    Airijos pirmininkavimas taip pat siūlo naujų pajamų šaltinių paketą, kuris, pagal sumanymą, galėtų atnešti apie 55 mlrd. eurų per metus. Tarp idėjų – didesnė ES biudžeto dalis iš pajamų, gaunamų per anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje (CBAM), susijusį su importuojamų prekių taršos kaštais.

    Pabrėžiama, kad pateiktas dokumentas nėra galutinis susitarimas, o pagrindas tolesnėms deryboms. Šį klausimą numatyta aptarti ministrų lygiu, o vėliau – ES vadovų susitikime Briuselyje spalio 15–16 dienomis; tikimasi, kad kompromisą pavyktų pasiekti iki metų pabaigos.

  • Masiniai namų šildymo patikrinimai visoje Lenkijoje: pareigūnai tikrina krosnis ir ima pelenų mėginius

    Ką tikrina pareigūnai

    Lenkijoje prieš prasidedant šildymo sezonui pradėti masiniai namų šildymo įrenginių patikrinimai. Įgalioti savivaldybių pareigūnai ir vietos tarnybos tikrina krosnis, katilus bei tai, kuo gyventojai kūrena namus.

    Patikrinimų metu vertinama įrangos techninė būklė, o taip pat gali būti paimami pelenų ir kuro mėginiai. Cheminiai tyrimai leidžia nustatyti, ar nedeginamos draudžiamos medžiagos, pavyzdžiui, atliekos ar plastikas.

    Kada gali atvykti ir ką gali fiksuoti

    Patikrinimai gali vykti dienos metu, o pareigūnai turi teisę apžiūros metu fiksuoti situaciją nuotraukomis. Prireikus prašoma pateikti dokumentus, susijusius su įrenginiu ir jo naudojamu kuru.

    Taip pat tikrinama, ar gyventojų pateikta informacija apie šildymo šaltinį atitinka realybę. Praktikoje tai reiškia, kad lyginami deklaruoti duomenys su tuo, kas faktiškai įrengta ir naudojama namų ūkyje.

    Galimos baudos ir atsakomybė

    Už kuro, neatitinkančio aplinkosauginių ir kokybės reikalavimų, naudojimą gali būti skiriama bauda iki maždaug 115 eurų. Tokiomis priemonėmis siekiama mažinti oro taršą ir užkirsti kelią atliekų deginimui individualiuose namuose.

    Lenkijoje pabrėžiama, kad atsisakymas įleisti įgaliotus pareigūnus atlikti patikrinimo gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Už trukdymą atlikti teisėtą patikrą numatoma ir laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie patikrinimai paprastai intensyvėja rudenį ir žiemą, kai išauga kietojo kuro naudojimas. Didžiausias dėmesys skiriamas taršą labiausiai didinantiems pažeidimams, kai į krosnis patenka buitinės atliekos.

  • Vandenilio „kuro ateičiai“ bumas blėsta: gamyba brangi, o Europa ir Lenkija peržiūri planus

    Entuziazmas atvėso, bet poreikis niekur nedingo

    Vandenilis ir toliau laikomas svarbiu energijos nešikliu pramonės dekarbonizacijai, tačiau pastaraisiais metais rinkoje juntamas blaivesnis požiūris. Pagrindinė priežastis paprasta: didelė gamybos kaina ir lėtas infrastruktūros vystymas verčia atidėti ambicingiausius planus.

    Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose diskutuota, kad vandenilio projektams šiandien trūksta ne idėjų, o ekonominio pagrindo. Kol technologijos nepigs ir neatsiras aiškesnių taisyklių, plėtra daugelyje šalių judės lėčiau, nei tikėtasi prieš kelerius metus.

    Kaina ir ES reikalavimai kelia kartelę

    Diskusijoje dalyvavę energetikos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad vadinamojo atsinaujinančios kilmės vandenilio gamybą brangina Europos Sąjungos taikomi kriterijai. Tarp jų minimi papildomumo ir laiko koreliacijos reikalavimai, siejantys vandenilio gamybą su elektros iš atsinaujinančių šaltinių prieinamumu.

    „Orlen“ atstovas Grzegorzas Jóźwiakas teigė, kad tokie reikalavimai gali reikšmingai padidinti savikainą, o tai sumažina projektų patrauklumą. Jo vertinimu, rinkai svarbūs signalai iš Europos Komisijos, kuri gali peržiūrėti kai kurias apibrėžtis ir suteikti daugiau lankstumo.

    „Šiandien entuziazmą labiausiai gesina projektų ekonomika ir tai, kad atsinaujinančios kilmės vandenilis išlieka gerokai brangesnis“, – sakė Grzegorzas Jóźwiakas.

    Taip pat akcentuota, kad platesnis mažo anglies intensyvumo vandenilio apibrėžimas, įtraukiantis daugiau gamybos kelių, galėtų padidinti technologijų pasirinkimą. Tokie sprendimai, anot dalyvių, leistų greičiau priartėti prie masiškesnio pritaikymo pramonėje.

    Lenkijoje projektams trūksta aiškumo ir finansavimo užtikrintumo

    Lenkijos rinkoje vandenilio segmentas vis dar laikomas ankstyvos stadijos, todėl bankai į projektus žiūri atsargiai. Valstybinio plėtros banko atstovas Łukaszas Beresińskis konferencijoje pažymėjo, kad finansuotojams reikia ilgalaikių sutarčių ir stabilios paramos schemų.

    Pasak jo, be reguliacinio aiškumo ir aiškių paklausos užtikrinimo mechanizmų vandenilio investicijos išlieka didesnės rizikos kategorijoje. Tuo pačiu pabrėžta, kad situaciją galėtų pagerinti Europos Sąjungos priemonės ir nacionaliniai sprendimai, kurie sumažintų neapibrėžtumą.

    „Bankai paprastai reikalaus ilgalaikių įsipareigojimų ir aiškių paramos mechanizmų, nes vandenilio rinka dar nėra pakankamai subrendusi“, – sakė Łukaszas Beresińskis.

    Naujos taisyklės ir strategijos atnaujinimas

    Lenkijos Energetikos ministerijos atstovas Piotras Masłowskis pranešė, kad ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie turėtų supaprastinti patekimą į vandenilio rinką. Tarp prioritetų įvardyti infrastruktūros prieinamumas, vietinių vandenilio tinklų sureguliavimas ir aiškesnės prijungimo prie tinklų taisyklės.

    Diskusijoje taip pat kelti klausimai dėl vandenilio transportavimo, dujotiekių pritaikymo ir amoniako, kaip energijos nešiklio, teisinio režimo. Šios sritys laikomos būtina sąlyga tam, kad projektai galėtų pereiti iš planavimo į realų įgyvendinimą.

    Buvęs vyriausybės atstovas, parlamentaras Ireneuszas Zyska priminė, kad 2021 metais priimta Lenkijos vandenilio strategija iki 2030 metų su perspektyva iki 2040 metų jau nebeatitinka dabartinės rinkos brandos ir patirties. Jo teigimu, dokumentą reikia atnaujinti, kad tikslai ir priemonės geriau atspindėtų realias sąnaudas bei technologijų raidą.

    Ekspertai sutarė, kad vandenilis ilgainiui bus būtinas energijai imliuose sektoriuose, ypač sunkiojoje pramonėje, chemijos ir naftos perdirbimo grandinėse bei trąšų gamyboje. Transporte didžiausias potencialas siejamas su sunkiuoju transportu ir viešuoju transportu, kur bateriniai sprendimai ne visada yra praktiški.

  • Lenkijoje startuoja darbuotojų paieška elektromobilių hubui: gamykla Žavoržine planuojama 2027 metais

    Lenkijoje pradėta darbuotojų atranka būsimam elektromobilumo hubui Žavoržinėje, Silezijos vaivadijoje. Projektas siejamas su bendrove ElectroMobility Poland, kuri kartu su Taivano „Hon Hai Technology Group“ (Foxconn) rengia bendros įmonės (joint venture) formalų įsteigimą.

    Įmonės pateikiamu grafiku, artimiausiomis savaitėmis turėtų būti pasirašyti dokumentai, reikalingi bendrai veiklai su Taivano partneriu. Tai atvertų kelią pasirengimui statyboms, numatomoms 2027 metų pavasarį, o serijinę elektromobilių gamybą planuojama pradėti 2029 metais.

    Finansavimas ir tikslas

    2026 metų rugpjūčio pabaigoje Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas paskelbė investavęs į ElectroMobility Poland, įsigydamas bendrovės akcijų už piniginį įnašą. Nurodoma, kad lėšos susijusios su KPO mechanizmu ir skiriamos nulinės emisijos ekonomikos projektų skatinimui.

    Viešai įvardijama suma siekia apie 4,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 1,0 mlrd. eurų. Šios investicijos tikslas – perkelti projektą į įgyvendinimo etapą ir sukurti pramoninę bazę, kuri apimtų ne tik surinkimą, bet ir inžinerinį bei tiekimo grandinės kompetencijų centrą.

    Ką žada partnerystė su Foxconn

    Planuojama, kad hubas remsis Foxtron Vehicle Technologies sprendimais, o bendradarbiavimas apimtų technologijų ir gamybos žinių perdavimą. Projekte akcentuojama, kad tai turi padėti sukurti tiekimo grandinę, į kurią būtų įtraukiamos įmonės iš Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių.

    „Per artimiausias kelias savaites turėtų būti pasirašytos visos būtinos sutartys su Taivano partneriu, o tai leis pereiti prie pasirengimo gamyklos statyboms“, – teigiama projekto komunikacijoje.

    Kokių specialistų ieškoma jau dabar

    Nors gamyba planuojama tik 2029 metais, atranka pradedama iš anksto, siekiant suformuoti pagrindines komandas ir pasirengti techninei infrastruktūrai. Skelbiama, kad ieškoma tiek IT, tiek gamybos planavimo, pirkimų ir logistikos sričių specialistų.

    Tarp įvardytų pozicijų – jaunesnysis IT infrastruktūros ir naudotojų palaikymo specialistas, medžiagų ir gamybos planavimo vadovas, pirkimų kategorijos vadovas (pardavimai ir rinkodara), operacinio tobulumo vadovas bei vidinės logistikos vadovas gamykloje. Projekto iniciatoriai nurodo, kad artimiausiu metu turėtų pasirodyti daugiau informacijos apie naujas darbo vietas Žavoržinėje.

  • Lodzėje dėl geležinkelio tunelio griaus keturis daugiabučius: numatytos šimtamilijoninės kompensacijos

    Naujas konkursas tunelio darbams

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros bendrovė PKP PLK paskelbė naują konkursą tunelio po Lodze darbams atnaujinti ir užbaigti. Planuojama pratęsti maždaug 950 metrų tunelio atkarpos kasimą link Lodzė Fabryczna stoties.

    Projektas laikomas vienu svarbiausių miesto susisiekimo mazgų modernizavimo darbų, tačiau pastaruosius kelerius metus jį stabdė techninės ir teisinės pasekmės po įvykusios statybų nelaimės.

    Po avarijos – sprendimas griauti pastatus

    Daugiau nei prieš dvejus metus vykdant kasimo darbus įvyko statybų katastrofa, po kurios dalis pastatų virš darbų zonos patyrė rimtų pažeidimų. Tunelis buvo kasamas naudojant tuneliavimo mašiną TBM „Katarzyna“.

    Šiuo metu nurodoma, kad keturi daugiabučiai namai, kurių techninė būklė po incidento laikoma kritine, bus nugriauti prieš atnaujinant darbus. Trys pastatai yra al. 1 Maja, vienas – Próchnika gatvėje.

    Kompensacijoms – apie 115 mln. eurų

    Valstybės biudžete numatyta apie 115 mln. eurų kompensacijoms gyventojams ir savininkams, kurių būstas pateko į griaunamų pastatų sąrašą. Suma skirta žalai atlyginti ir susijusioms išlaidoms padengti.

    Skelbiama, kad dalis evakuotų gyventojų iki šiol gyvena laikinuose būstuose, įskaitant viešbučius, ir laukia galutinių sprendimų dėl išmokų bei persikėlimo sąlygų.

    „Pažeidimai buvo tokie dideli, kad statybų priežiūra nurodė evakuoti gyventojus, o per dvejus metus situacija iš esmės nepasikeitė“, – teigiama sprendimą pagrindžiančioje pozicijoje.

    PKP PLK praneša subūrusi nepriklausomų turto vertintojų grupę, kuri įvertino atskirus butus ir pateikė finansinių išmokų pasiūlymus. Galutiniai administraciniai sprendimai dėl kompensacijų, kaip nurodoma, priklausys regiono valdžios institucijoms.

    TBM „Katarzyna“ bus iškelta į paviršių

    Prieš pradedant naują darbų etapą numatoma iškelti tuneliavimo mašiną TBM „Katarzyna“ į paviršių. Vėliau planuojama atlikti techninę apžiūrą ir reikalingą servisą.

    Pagal dabartinius planus naujas rangovas į statybvietę galėtų įžengti 2027 metais ir pradėti pasirengimą tunelio kasimo darbų atnaujinimui. Tikimasi, kad tai leis išjudinti įstrigusį projektą ir sumažinti rizikas, kurios išryškėjo per ankstesnį darbų etapą.

  • Latvijos premjero Kulbergso partija pasiekė rekordinį rezultatą: prorusiškos jėgos liko paraštėse

    Rekordinė pergalė Rygoje

    Latvijoje įvykę parlamento rinkimai baigėsi istoriniu rezultatu: premjero Andriso Kulbergso vedama „Vieningojo sąrašo“ (AS) politinė jėga surinko 35,3 proc. balsų ir užsitikrino 41 mandatą šimto vietų parlamente. Tai geriausias vienos partijos pasirodymas nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

    Kartu su pergale išryškėjo ir kita tendencija: rinkimuose dalyvavo 51,8 proc. rinkėjų, o tai laikoma vienu žemiausių aktyvumo rodiklių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Mažesnis aktyvumas sustiprino didžiausių politinių jėgų pranašumą ir susiaurino erdvę mažesnėms partijoms.

    Koalicijų aritmetika ir kryptis

    Antroje vietoje liko dešiniosios populistinės krypties Latvija pirmoje vietoje (LPV), gavusi 13,1 proc. balsų ir 17 mandatų. Trečią vietą užėmė blokas Suvereni valdžia ir Jaunųjų latvių sąjunga (SV/AJ) su 11,7 proc. ir 15 mandatų, jis siejamas su rusakalbių elektoratu.

    Į parlamentą taip pat pateko Nacionalinis aljansas (NA) ir socialdemokratinės krypties Progresyvieji (P) po 10 mandatų, o 5 proc. barjerą peržengė ir Naujoji vienybė (JV), kuriai atiteko 7 vietos. Tokia sudėtis premjerui suteikia plačias derybines galimybes, nes jo partijos frakcija yra kelis kartus didesnė už daugumą potencialių partnerių.

    Rinkimų kampanijoje A. Kulbergs akcentavo saugumą ir valstybės valdymo efektyvumą, o ekonomikos temose išskyrė būtinybę stabilizuoti nacionalinį oro vežėją „AirBaltic“ bei mažinti vėlavimus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Šie klausimai Baltijos šalims svarbūs ne tik dėl susisiekimo, bet ir dėl regiono konkurencingumo bei karinio mobilumo.

    Saugumas ir Rusijos šešėlis

    Rinkimų foną Latvijoje stipriai veikė saugumo situacija regione, įskaitant įtampas prie rytinės sienos ir platesnį Rusijos karo Ukrainoje kontekstą. Latvijos politiniame diskurse tai išlieka vienu pagrindinių kriterijų vertinant partijų patikimumą ir jų užsienio politikos liniją.

    Analitikų vertinimu, A. Kulbergso pergalė reiškia tęstinę proeuropietišką ir aiškiai prorietietišką kryptį: NATO laikomas kertiniu saugumo ramsčiu, o parama Ukrainai neturėtų silpnėti. Kartu laukiama, kad premjeras stiprins vidaus darbotvarkę, nes turėdamas tokį mandatų skaičių prisiima didesnę atsakomybę už realius rezultatus.

    Rusakalbių elektorato skilimas

    Vienas ryškiausių rinkimų signalų buvo prorusiškų ir į rusakalbius orientuotų politinių jėgų susiskaldymas. Dalis rinkėjų pasirinko LPV, kiti balsavo už SV/AJ, o keli ankstesni šio segmento projektai liko už parlamento borto.

    Toks rezultatas rodo, kad etninė ir kalbinė takoskyra Latvijoje tebėra reikšminga, tačiau ji vis dažniau persipina su socialinėmis ir ekonominėmis temomis. Dėl to rinkėjų lojalumą vis sunkiau išlaikyti vien remiantis tapatybės politika, ypač kai saugumo klausimai tampa dominuojantys.

    Po rinkimų aiškėja, kad rusakalbių politinė reprezentacija parlamente bus labiau fragmentuota ir turės mažiau įtakos formuojant valdančiąją daugumą. Tai sustiprina A. Kulbergso pozicijas ir leidžia jam formuoti koaliciją be jėgų, kurios Latvijoje dažniau vertinamos kaip palankios Kremliui.