CP v2

Blog

  • PSG plečia dujotiekį Šventokšysčio vaivadijoje: Chęciny tinklas auga, Skiby laukia prijungimų

    Lenkijos dujų skirstymo operatorė Polska Spółka Gazownictwa (PSG) tęsia dujų infrastruktūros plėtrą Šventokšysčio vaivadijoje. Naujas etapas startavo Skiby kaime Chęciny valsčiuje, kur pradedami tolesni tinklo plėtros darbai.

    Chęciny savivaldybės dujofikacija pradėta 2012 metais, o pirmasis etapas įgyvendintas pasitelkiant Europos Sąjungos paramą. PSG skelbia, kad nuo tada infrastruktūra gminoje nuosekliai plečiama, didinant tiek tinklo aprėptį, tiek galimybę prijungti naujus vartotojus.

    Dujofikacija Chęciny gminoje

    Iki 2025 metų pabaigos veikiantis vidutinio slėgio dujų tinklas Chęciny gminoje turėtų pasiekti 54,8 kilometro. Iš viso jau įrengtos 734 dujų įvadų atšakos, kurios sudaro galimybę dujomis naudotis maždaug 840 vartotojų.

    Kitas žingsnis numatytas Skiby gyvenvietėje: projekte planuojama nutiesti daugiau nei 3,1 kilometro vidutinio slėgio dujotiekio ir įrengti 45 įvadus į gyvenamuosius pastatus. Darbų pabaiga šiuo metu planuojama 2027 metų pavasarį, o PSG kviečia gyventojus ir įmones teikti paraiškas dėl prijungimo.

    Didieji projektai regione

    Kielcų dujų padalinys pabrėžia, kad infrastruktūra plečiama visoje Šventokšysčio vaivadijoje, o pastaraisiais metais įgyvendinti ir didesnės apimties projektai. Tarp jų minimas aukšto slėgio dujotiekis Sandomierz–Ostrowiec Świętokrzyski, kurio ilgis siekia apie 57 kilometrus, su būtina papildoma infrastruktūra.

    Taip pat įgyvendinti aukšto slėgio dujotiekiai Lubienia–Masłów ir Mójcza–Kielce, kurių bendras ilgis sudaro apie 63 kilometrus. PSG nurodo, kad dalis investicijų buvo vykdoma pasitelkiant ES paramą, orientuotą į energetinio saugumo didinimą ir šiuolaikinių perdavimo bei skirstymo sistemų plėtrą.

    Dujos pasiekia mažesnes gyvenvietes

    Be magistralinių sprendimų, PSG regione vykdė ir lokalius tinklo plėtros projektus, skirtus konkrečioms gyvenvietėms ar miesto kvartalams. Tarp jų įvardijamos dujų tinklo atkarpos Wola Kopcowa ir Domaszowice vietovėse, kurių bendras ilgis apie 1,9 kilometro, bei vidutinio slėgio dujotiekis Goźlice vietovėje, apie 3,84 kilometro.

    Įgyvendinti ir kiti projektai: tinklas Sorbinoje (apie 2,6 kilometro), dujotiekis Leszcze vietovėje (apie 3,21 kilometro) bei kelių gatvių dujų tinklas Kielcuose, kurio bendras ilgis apie 2,21 kilometro. Tokie projektai paprastai planuojami atsižvelgiant į gyventojų ir verslo paklausą, technines prijungimo galimybes bei regiono plėtros prioritetus.

    PSG yra didžiausia Lenkijoje dujų skirstymo sistemos operatorė: bendrovėje dirba daugiau nei 11 500 darbuotojų, o dujos skirstomos daugiau nei 215 000 kilometrų dujotiekių tinklu. Įmonė priklauso Orlen grupei ir, be tinklo plėtros, atsako už eksploatavimą, priežiūrą, remontus bei transportuojamų dujų kokybės ir kiekio matavimus.

  • Lenkijos pramonė skaičiuoja: tinklo mokesčių lengvatos 80 kartų mažesnės nei Vokietijoje

    Energetiškai imlios pramonės atstovai Lenkijoje įspėja, kad aukštos elektros kainos ir tinklo mokesčiai vis labiau silpnina šalies gamybos konkurencingumą. Jų teigimu, planuojamų lengvatų mastas Lenkijoje prilygsta simbolinei pagalbai, ypač lyginant su Vokietija ir Prancūzija.

    Pagrindinis ginčas kyla dėl reguliuojamų tinklo tarifų, kurie pramonės sąnaudose sudaro reikšmingą dalį. Verslo organizacijos remiasi viešais Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijos pramonės vartotojams elektra ir su ja susiję mokesčiai kainuoja daugiau nei daugelyje didžiųjų ES ekonomikų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Vokietija šiais metais numato apie 6,5 mlrd. eurų tinklo mokesčių mažinimui ir dar apie 3,8 mlrd. eurų programai, kuri turi amortizuoti energijos kainų šuolius imlioms įmonėms. Lenkijoje planuojamų tinklo lengvatų poveikis vertinamas maždaug 73 mln. eurų, todėl pramonė skaičiuoja, kad skirtumas gali siekti daugiau nei 80 kartų.

    „Tai reiškia, kad Lenkija tinklo lengvatoms skirs daugiau nei 80 kartų mažiau nei Vokietija. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – sakė bendrovės „Cognor“ vadovas Przemysławas Sztuczkowskis.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad vien tinklo mokesčiai Lenkijoje yra vieni didžiausių ES ir, jų vertinimu, viršija ES vidurkį maždaug du kartus. Tuo metu Prancūzija tinklo mokesčių lengvatas energetiškai imliems vartotojams taiko 74–81 proc. lygiu, argumentuodama, kad stambi pramonė padeda stabilizuoti energetikos sistemą.

    Ką kritikuoja verslas Lenkijoje

    Lenkijoje svarstomas modelis numato lengvatas kaip intervalą: iki 50 proc. kintamosios tinklo tarifo dalies ir iki 10 proc. pastoviosios dalies. Verslas teigia, kad toks „lubų“ principas negarantuoja realios nuolaidos, nes galutinis dydis priklausytų nuo operatorių sprendimų ir reguliuotojo pozicijos.

    „Projektas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą stikline vandens, nes pagalbos mastas visiškai neatitinka iššūkių, su kuriais šiandien susiduria energetiškai imli pramonė“, – sakė Hutniczej Izby Przemysłowo-Handlowej vadovas Mirosławas Motyka.

    Dar viena kritikos kryptis – atrankos kriterijai. Projekte numatyta, kad lengvatoms gauti įmonė turi būti prijungta prie ne mažesnės nei 110 kV įtampos tinklo, o tai automatiškai eliminuotų dalį gamyklų, kurios sunaudoja daug elektros, bet istoriškai yra prijungtos prie vidutinės įtampos tinklų.

    Kokius sprendimus siūlo pramonė

    Pramonės organizacijos ragina atsisakyti techninio įtampos kriterijaus ir pereiti prie ekonominiais rodikliais grįsto vertinimo. Tarp siūlymų minimas energijos sąnaudų intensyvumas ne mažesnis nei 15 proc. arba energijos kaštai, siekiantys bent 5 proc. produkcijos vertės, kad parama būtų nukreipta ten, kur ji iš tiesų lemia konkurencingumą.

    Verslas taip pat siekia gerokai didesnio ir aiškiai apibrėžto tinklo mokesčių mažinimo, kalbėdamas apie poreikį priartėti prie šalių, kuriose energetiškai imliems sektoriams taikomos 80–90 proc. lengvatos. Argumentas paprastas: jei rinkos yra bendros, o įmonės konkuruoja visoje ES, skirtingos nacionalinės lengvatos tampa veiksniu, lemiančiu investicijų ir gamybos perkėlimą.

    Diskusijos Lenkijoje vyksta ir instituciniame lygmenyje, nes prieštaringai vertinami prioritetai tarp energetikos sistemos finansavimo ir pramonės konkurencingumo. Pramonė tikina, kad be apčiuopiamos pagalbos tinklo mokesčiams rizika prarasti darbo vietas didės ne tik metalurgijoje, bet ir kituose energetiškai imliuose sektoriuose.

  • Aukcijų parama Lenkijos OZE po 2027 metų neaiški: ministerija kalba apie tęstinumą, bet be sprendimo

    Lenkijoje artėja momentas, kai dabartinis aukcijų modeliu paremtas atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) rėmimas gali baigtis: Europos Komisija yra patvirtinusi šią valstybės pagalbos schemą iki 2027 metų pabaigos. Dėl to rinkoje vis dažniau keliama esminė dilema – kas laukia projektų, kurių finansavimas ir kainodara priklauso nuo ilgalaikio stabilumo.

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija, atsakydama į klausimus apie galimą sistemos pratęsimą, pabrėžia, kad šiuo metu vyksta koncepciniai darbai dėl paramos mechanizmų po 2027 metų. Tačiau kartu pripažįsta, kad galutinio sprendimo dėl modelio ir jo trukmės dar nėra.

    Ministerija nurodo, jog tokio tipo valstybės pagalbos programoms paprastai reikalingas suderinimas su Europos Komisija, todėl bet koks tęstinumas neatsiejamas nuo išankstinio parengimo. Tai reiškia, kad investuotojams svarbi žinia – procesas gali būti ilgesnis, o aiškumas dėl taisyklių gali ateiti ne iš karto.

    Ką keistų ES taisyklės?

    Pasak ministerijos, jei aukcijų sistema būtų tęsiama, šalies sprendimai turėtų būti derinami su atnaujintais Europos Sąjungos reikalavimais. Tarp minimų krypčių – griežtesnės nuostatos dėl rinkos integracijos, taip pat nauji pramonės politikos ir energetikos reguliavimo akcentai, kurie gali pakeisti paramos logiką.

    Vienas svarbiausių elementų, kuris dažnai minimas diskusijose Europos Sąjungoje, yra kontraktai dėl skirtumo, kai pajamų stabilumas užtikrinamas per atskaitinę kainą ir rinkos kainos palyginimą. Ministerija leidžia suprasti, kad bet kokie sprendimai dėl paramos po 2027 metų būtų vertinami ir šių gairių kontekste.

    „Šiuo etapu nenusprendžiame nei galutinio modelio, nei tolesnio sistemos veikimo laiko horizonto“, – sakė Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija.

    Diskusija jau peržengia vien kainą

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad debatuose vis dažniau keliami pasiūlymai, kurie peržengia vien pajamų garantijų mechanizmą. Kitaip tariant, vien tik subsidijos ar fiksuotos kainos neužtikrina sistemos patikimumo, kai sparčiai auga nepastovios generacijos dalis.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie didesnę gamintojų atsakomybę už sistemos balansavimą ir gamybos profilą, taip pat apie gilesnę OZE integraciją su balansavimo ir sisteminėmis paslaugomis. Tokios kryptys reikštų, kad ateityje paramos schema galėtų būti susieta ne tik su pasiūlyta kaina aukcione, bet ir su projektu kuriama verte elektros sistemai.

    Ministerijos vertinimu, aukcijų sistema ateityje galėtų tapti tik viena platesnio modelio dalimi, o ne vieninteliu instrumentu, padedančiu projektams gauti finansavimą ir užsitikrinti elektros pardavimą. Tai signalizuoja galimus pokyčius: investuotojams gali tekti labiau vertinti ne tik pajamingumą, bet ir technologinius bei sisteminius įsipareigojimus.

    Primename, kad Lenkijoje aukcijomis grįstas OZE rėmimo mechanizmas veikia nuo 2016 metų, o Europos Komisija 2021 metais pritarė jo taikymui iki 2027 metų pabaigos. Artėjant šiai ribai, sprendimai dėl tęstinumo tampa vienu svarbiausių klausimų visam Lenkijos OZE investicijų ciklui.

  • Kenijoje sudužo turistinis sraigtasparnis: prie Ololokvės kalno žuvo 7 žmonės, vyksta paieška

    Kenijoje sudužo turistinis sraigtasparnis: prie Ololokvės kalno žuvo 7 žmonės, vyksta paieška

    Kas įvyko Kenijoje?

    Šiaurinėje Kenijos dalyje, prie Ololokvės kalno, sudužo turistus skraidinęs sraigtasparnis. Vietos institucijos pranešė, kad žuvo visi septyni juo skridę žmonės.

    Kenijos civilinės aviacijos tarnybos duomenimis, avarija įvyko apie 9.13 valandos vietos laiku, orlaiviui skrendant iš Loisabos laukinės gamtos rezervato Evaso Njiro upės kryptimi.

    Kas žinoma apie orlaivį ir keleivius?

    Nurodoma, kad sudužo „Eurocopter“ EC130 B4 modelio sraigtasparnis. Tyrėjai pabrėžia, kad tai buvo turistinis, vaizdinėms apžvalginėms kelionėms skirtas skrydis.

    Orlaivyje buvo vienas pilotas ir šeši keleiviai. Pareigūnai patvirtino, kad išgyvenusiųjų nėra, o tikslios avarijos priežastys kol kas nenustatytos.

    Gelbėjimo darbai ir tyrimas

    Kenijos Raudonasis Kryžius informavo, kad gelbėtojai dirba Samburu apygardoje esančioje įvykio vietoje kartu su kitomis tarnybomis. Patekti prie nuolaužų sudėtinga dėl kalnuoto reljefo.

    Vėlesniame pranešime nurodyta, kad paiešką ir gelbėjimo darbus apsunkina aktyvus gaisras avarijos vietoje, todėl papildomos pajėgos buvo pasiųstos sustiprinti operacijos. Tuo pat metu aviacijos incidentą aiškinasi atsakingas orlaivių avarijų tyrimo padalinys.

  • Centrinės Afrikos Respublikoje sugriuvus aukso kasyklai galėjo žūti mažiausiai 100 žmonių

    Centrinės Afrikos Respublikoje sugriuvus aukso kasyklai galėjo žūti mažiausiai 100 žmonių

    Centrinės Afrikos Respublikoje antradienį įvykusi nelaimė aukso kasykloje galėjo nusinešti mažiausiai 100 žmonių gyvybes. Vietos šaltiniai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad aukų skaičius dar gali keistis, nes paieškos ir gelbėjimo darbai nebaigti.

    Gelbėtojai dirba Zambojės kasybos vietoje netoli šalies sienos su Kamerūnu. Pranešama, kad dalis teritorijos sunkiai pasiekiama, todėl tikslus nukentėjusiųjų skaičius nustatomas palaipsniui.

    Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip nuo kasyklos šlaito atskyla didelis žemės masyvas ir nuslenka į žmonių minią. Manoma, kad dalis žmonių buvo užversti žemėmis ir akmenimis.

    „Šiuo etapu mums sunku nustatyti oficialų aukų skaičių“, – sakė Baboua miesto išrinktas pareigūnas Laurent Ngon Baba.

    Baboua prokuroro teigimu, incidentą galėjo sukelti kelių požeminių tunelių, kuriuose dirbo kasėjai, griūtis. Tokiose vietose didžiausią riziką kelia ne tik šlaitų nestabilumas, bet ir tunelių konstrukcijų tvirtumas bei grunto prisotėjimas vandeniu.

    Vienas kasykloje dirbęs žmogus nelaimę apibūdino kaip katastrofišką ir teigė, kad žemė „visiškai įgriuvo“, palaidodama žmones. Vietos pareigūnai kol kas nepateikė patvirtinto žuvusiųjų sąrašo, tačiau pabrėžia, kad situacija vertinama kaip itin rimta.

    Kamerūno rytinio regiono gubernatorius Grégoire Mvongo valstybinio radijo eteryje sakė, kad Kamerūnas glaudžiai bendradarbiauja su Centrinės Afrikos Respublikos institucijomis, siekdamas suvaldyti tragedijos padarinius. Toks bendradarbiavimas ypač svarbus pasienio teritorijose, kur į nelaimės vietą dažnai greičiausiai gali atvykti artimiausios kaimyninės šalies pajėgos.

  • PZU valdyboje – PFR vadovas Piotras Matczukas: nuo 2026 metų rugsėjo vadovaus investicijoms

    PZU stebėtojų taryba nusprendė nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos į bendrovės valdybą paskirti dabartinį Lenkijos plėtros fondo PFR vadovą Piotrą Matczuką. PZU pranešė, kad jam bus patikėta investicijų sritis, viena jautriausių pozicijų didžiausioje šalies finansų grupėje.

    PFR patvirtino, kad Piotras Matczukas PFR vadovo pareigas eis iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos, todėl dviejų postų vienu metu neužims. Toks sprendimas rinkoje paprastai vertinamas kaip bandymas užtikrinti aiškų pereinamąjį laikotarpį ir išvengti interesų konfliktų tarp valstybės plėtros institucijos ir biržoje kotiruojamos draudimo grupės.

    Ką reiškia investicijų sritis PZU?

    PZU investicijų kryptis apima grupės turto valdymą ir kapitalo paskirstymo sprendimus, kurie tiesiogiai veikia pelningumą bei draudikų mokumo rodiklius. Didelėms draudimo grupėms ypač svarbu suderinti investicijų grąžą su rizikos kontrole, nes įsipareigojimai klientams yra ilgalaikiai, o rinkų svyravimai gali greitai pakeisti portfelio vertę.

    Pastaraisiais metais Europos draudimo sektoriuje daugiau dėmesio skiriama palūkanų normų ciklui, obligacijų portfelių pervertinimui ir kapitalo pakankamumui. Tokiose aplinkybėse investicijų vadovo patirtis finansų institucijose ir gebėjimas valdyti didelio masto portfelius tampa vienu pagrindinių veiksnių, į kuriuos žiūri tiek reguliuotojai, tiek investuotojai.

    Matczuko patirtis ir pereinamasis laikotarpis

    PZU komunikate pabrėžė, kad Piotras Matczukas turi apie 20 metų patirties finansų ir investicijų institucijose, taip pat daugiau nei dešimtmetį vadovavimo bei priežiūros valdybose praktikos. Bendrovė nurodė jo darbą projektuose, susijusiuose su infrastruktūros investicijomis, privataus kapitalo ir rizikos kapitalo sandoriais.

    „Paskyrimas yra atviro atrankos proceso rezultatas, o naujasis valdybos narys bus atsakingas už investicijų sritį“, – teigiama PZU pranešime.

    PZU taip pat priminė, kad atranka buvo pradėta po ankstesnių pokyčių valdyboje. Tarp rinkos dalyvių tokie pasikeitimai paprastai siejami su noru stabilizuoti valdymą ir aiškiai paskirstyti atsakomybes, ypač kai kalbama apie kapitalo rinkoms svarbius sprendimus.

    PZU grupė ir jos svoris rinkoje

    PZU grupė laikoma didžiausia finansų institucija Lenkijoje ir viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje, o pati PZU biržoje kotiruojama nuo 2010 metų. Grupė teikia paslaugas dešimtims milijonų klientų keliuose regiono rinkose ir valdo ne tik draudimo, bet ir bankinį bei kitus finansinių paslaugų segmentus.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, Lenkijos valstybė PZU turi reikšmingą akcijų paketą, todėl valdybos sudėtis ir strateginės kryptys dažnai atsiduria ir platesniame viešųjų diskusijų lauke. Dėl to investicijų srities vadovo pasirinkimas vertinamas ne tik kaip personalinis sprendimas, bet ir kaip signalas apie prioritetus valdant grupės kapitalą.

  • KGHM pusmečio rezultatai stebina: rekordinis pelnas ir mažesni kaštai suteikia erdvės investicijoms

    Rekordinis pusmetis

    Viena didžiausių Lenkijos žaliavų bendrovių KGHM paskelbė pirmojo 2026 metų pusmečio finansinius rezultatus, kurie išsiskiria net ir pasaulinių metalų rinkų kontekste. Bendrovė, priklausanti svarbiausiems vario ir sidabro tiekėjams, užfiksavo ypač aukštą grynąjį pelną ir ryškų pajamų augimą.

    Įmonės pateiktais duomenimis, grynasis pelnas per šešis mėnesius siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Toks rezultatas beveik prilygsta geriausių pastarojo dešimtmečio pilnų metų pelningumui ir signalizuoja, kad KGHM išnaudojo palankią žaliavų kainų bei pardavimo sąlygų aplinką.

    Kas lėmė šuolį?

    Grupės pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė apie 5,7 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo maždaug 41 proc. Pajamų didėjimą skatino ne tik pardavimų apimtys, bet ir palankesni pagrindinių produktų kotiruočių lygiai bei realizuotos premijos, taip pat aktyvesnis rizikų valdymas sudarant kontraktus.

    Reikšmingas veiksnys buvo ir kaštų dinamika: vadinamasis C1 piniginių sąnaudų rodiklis, atspindintis vario gamybos savikainą, per metus sumažėjo apie 19 proc. Tai rodo, kad bendrovė ne vien pasinaudojo rinkos ciklu, bet ir sustiprino efektyvumą, o dalį sąnaudų spaudimo kompensavo didesnė lydinčių metalų, įskaitant sidabrą, vertė.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina labai gerą visos KGHM grupės būklę ir vykdomų plėtros veiksmų efektyvumą“, – sakė bendrovės vadovas Remigius Paszkiewiczius.

    „Siekiame vystyti KGHM kaip modernią, efektyvią kaštų prasme ir diversifikuotą kelių žaliavų grupę, galinčią pasinaudoti energetikos transformacijos ir naujų technologijų kuriamomis galimybėmis“, – teigė jis.

    Gamyba augo, o užsienio aktyvai prisidėjo

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM grupė pagamino apie 351 000 tonų parduodamo vario, tai yra maždaug 2 proc. daugiau nei prieš metus. Sidabro gamyba augo sparčiau ir pasiekė apie 712 tonų, arba maždaug 8 proc. metinį augimą, o rezultatus palaikė stabilus kasybos bei metalurgijos padalinių darbas.

    Prie grupės rodiklių prisidėjo ir užsienio aktyvai. Čilėje veikiančios Sierra Gorda kasyklos indėlis, skaičiuojant KGHM tenkančią dalį, siekė apie 40 200 tonų vario, o KGHM International segmentas pagamino apie 19 300 tonų. Užsienio padaliniai taip pat generavo lydinčių metalų produkciją, įskaitant molibdeną ir tauriuosius metalus.

    Investicijos ir strategijos pagreitis

    Stiprūs finansiniai rezultatai, pasak bendrovės vadovybės, suteikia daugiau galimybių paspartinti strateginių planų įgyvendinimą. Prioritetais įvardijamos investicijos į esamą gavybos infrastruktūrą, metalurgijos grandinės plėtra bei ilgalaikiai projektai, susiję su išteklių bazės didinimu ir naujų telkinių paieška.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM investicijos siekė apie 334 mln. eurų ir buvo maždaug 9 proc. didesnės nei prieš metus. Didžiausia dalis teko kasybai, reikšmingas finansavimas skirtas ir metalurgijai, o visų 2026 metų investicijų planas siekia apie 953 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja veiksmus, susijusius su energetikos kaštų valdymu: vystomi nuosavi atsinaujinančios energijos projektai, vertinamos anglies dioksido surinkimo technologijų pritaikymo galimybės metalurgijos procesuose. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes pramonės įmonėms Europoje didėja reguliaciniai ir konkurenciniai spaudimai dėl emisijų.

  • Kas traukia į JK „Medicine“ festivalį: 10 000 žmonių ieško gerovės, ritualų ir judesio

    Kas traukia į JK „Medicine“ festivalį: 10 000 žmonių ieško gerovės, ritualų ir judesio

    Festivalis, žadantis gerovę

    Jungtinėje Karalystėje vykstantis „Medicine“ festivalis šiemet sutraukė daugiau nei 10 000 žmonių, atvykusių ne tik dėl muzikos, bet ir dėl savijautos paieškų. Renginyje daug dėmesio skiriama kūno ir psichikos gerovei, ryšiui su gamta bei bendruomene.

    Toks formatas dažnai vadinamas sąmoningumo festivaliu, kai koncertai derinami su praktikomis, kurios žada padėti nusiraminti, geriau pažinti save ar pakeisti kasdienius įpročius. Į „Medicine“ atvyksta dalyviai iš skirtingų Europos šalių, o programa apima įvairias su savijauta siejamas veiklas.

    Nuo jogos iki alternatyvių praktikų

    Festivalyje siūlomos judesio ir šokio sesijos, joga, meditacijos, taip pat užsiėmimai, skirti asmeniniam augimui, santykiams, lytiškumui ir bendruomeniškumui. Organizatoriai ir dalyviai pabrėžia, kad tai erdvė eksperimentuoti ir atrasti, kas konkrečiam žmogui veikia.

    Renginyje galima sutikti ir alternatyvių terapijų praktikus, atvykstančius dalytis savo metodais bei patirtimi. Viena jų – kineziologija, kurios šalininkai teigia, kad raumenų reakcijos gali padėti atpažinti disbalansą organizme, nors mokslinėje bendruomenėje šie teiginiai vertinami nevienareikšmiškai.

    „Padedu žmonėms suprasti, kas vyksta jų kūne: ieškau būdų išgirsti kūno kalbą, o judesys ir šokis iškelia į paviršių daug dalykų“, – sakė jogos ir kineziologijos praktikė Mylène.

    Ką sako mokslas ir kur prasideda ribos?

    Festivalio patirtys dažnai remiasi idėja, kad kūnas ir psichika glaudžiai susiję, o savijautą gali keisti kvėpavimas, judėjimas, kūryba ar socialinis ryšys. Pastaraisiais metais daugiau tyrimų skiriama streso valdymui, miegui, sąmoningumo praktikoms ir nervų sistemos reguliavimui, tačiau skirtingų metodų įrodymai nevienodi.

    Viena populiarių patirčių „Medicine“ programoje – jogos nidra, kuri dažnai pristatoma kaip gilaus atsipalaidavimo praktika. Ji neretai lyginama su būsena tarp budrumo ir miego, kai siekiama sąmoningai nuraminti kūną ir mintis.

    „Jogos nidra reiškia miego būseną: tai sąmonės būsena tarp budrumo ir užmigimo, kurią galima lavinti. Ji gali padėti nuraminti nervų sistemą ir pereiti į labiau atsipalaidavusį buvimą“, – sakė jogos nidra autorė ir tinklo bendraįkūrėja Uma Dinsmore-Tuli.

    Vis dėlto dalis festivalyje skambančių pažadų apie poveikį virškinimui, hormonų ritmams ar kitiems fiziologiniams procesams dažnai reikalauja atsargesnio vertinimo. Specialistai paprastai pabrėžia, kad tokios praktikos gali būti naudingos kaip savijautą gerinanti rutina, bet jos neturėtų pakeisti gydytojų diagnozės ar įrodymais grįsto gydymo, ypač kai kalbama apie rimtas sveikatos būkles.

    Renginio atmosfera daugeliui tampa ne tik pramoga, bet ir proga sustoti, pabūti gamtoje, pasikalbėti su nepažįstamaisiais ir išbandyti naujus įpročius. Net jei ne visos idėjos patvirtintos vienodai tvirtais įrodymais, pats bendruomeniškumo, judesio ir poilsio derinys dalyviams dažnai tampa stipria patirtimi.

  • „Arlen“ planuoja perimti 75,06 proc. čekų „Prabos“: sandoris dviem etapais iki 2026 metų rudens

    Lenkijos uniformuotoms tarnyboms skirtos aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė pasirašiusi ketinimų dokumentą dėl kontrolinio čekų specializuotos avalynės gamintojo „Prabos“ akcijų paketo įsigijimo. Pagal numatytas sąlygas „Arlen“ siekia įsigyti 75,06 proc. bendrovės akcijų ir tiek pat balsų.

    Numatoma, kad sandoris vyktų dviem etapais, o pirmasis turėtų būti užbaigtas iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Pirmajame etape investuotojas ketina nupirkti 600 000 akcijų, tai sudarytų 60 proc. „Prabos“ įstatinio kapitalo.

    Šio pirmojo paketo bendra kaina derybų metu įvardyta 6,4 mln. eurų, ją planuojama sumokėti vienkartiniu mokėjimu. Likęs 150 625 akcijų paketas, sudarantis 15,66 proc., būtų įgyjamas antrajame etape, o vienos akcijos kaina turėtų atitikti pirmajame etape sutartą lygį.

    Antrasis etapas būtų vykdomas investuotojui pareikalavus raštu, per 30 dienų, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus po pirmojo paketo pardavimo. Pažymima, kad pasirašytas dokumentas apibrėžia bendras planuojamos investicijos gaires, tačiau pats savaime nėra galutinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

    Ko dar reikia iki užbaigimo?

    Sandorio įgyvendinimas siejamas su ribotos apimties teisiniu ir mokestiniu „Prabos“ patikrinimu. Taip pat šalims dar reikės suderinti galutinę sandorio dokumentaciją, įskaitant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus su perėmimu susijusius įsipareigojimus.

    Vienas iš aptariamų aspektų yra dabartinio daugumos akcininko vaidmuo po sandorio. Nurodoma, kad jis išreiškė pasirengimą mažiausiai dvejus metus po pirmojo etapo išlikti „Prabos“ vadovu, kas „Arlen“ požiūriu galėtų palengvinti integracijos procesą.

    Partnerystė su aiškiu tikslu

    „Prabos“ yra Čekijoje veikianti specializuotos avalynės gamintoja, gaminanti karinę, taktinę, žygių ir darbinę avalynę. Bendrovė ilgą laiką tiekia produkciją Čekijos kariuomenei ir kitoms Europos šalių saugumo struktūroms.

    „Arlen“ ir „Prabos“ jau anksčiau bendradarbiavo įgyvendindamos tiekimo sutartis, susijusias su avalyne Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Planuojamas akcijų įsigijimas rodo siekį šią partnerystę paversti struktūriniu vertės grandinės sustiprinimu, kai tiek apranga, tiek avalynė tampa vienos grupės kompetencijų dalimi.

    Kartu planai skelbiami tuo metu, kai „Arlen“ finansiniai rezultatai prastėja: bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė 11,95 mln. Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksavo 1,1 mln. zlotų pelną. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą apie 0,23 euro, tai yra maždaug 2,7 mln. eurų nuostolis, o ankstesnis rezultatas siekė apie 250 000 eurų pelno.

    Pajamos per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 58,5 mln. zlotų iki 21,3 mln. zlotų, tai yra nuo maždaug 13,5 mln. eurų iki 4,9 mln. eurų, arba 63 proc. kritimas. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad plėtra per įsigijimą gali būti vertinama ir kaip bandymas sustiprinti pasiūlą bei stabilizuoti užsakymų portfelį, tačiau galutinį sandorio poveikį lems integracijos greitis ir naujų kontraktų apimtis.

  • Mirė ZZ Top būgnininkas Frankas Beardas: grupė žada tęsti turą, dalis koncertų jau atšaukta

    Mirė ZZ Top būgnininkas Frankas Beardas: grupė žada tęsti turą, dalis koncertų jau atšaukta

    Netektis po 56 metų scenoje

    Mirė amerikiečių roko grupės ZZ Top būgnininkas Frankas Beardas, jam buvo 77-eri. Apie muzikanto mirtį pranešė pati grupė, patvirtinusi, kad jis paskutines dienas leido hospiso priežiūroje savo rančoje Ričmonde, Teksase.

    Mirties priežastis kol kas neskelbiama. Beardas su ZZ Top grojo daugiau nei penkis dešimtmečius ir buvo vadinamas vienu svarbiausių grupės skambesio „variklių“.

    Gibbonsas: jo ritmas laikė ZZ Top viršuje

    Grupės įkūrėjas Billy Gibbonsas atsisveikino su ilgamečiu bendražygiu, pabrėždamas jo kūrybiškumą ir natūralų muzikinį išradingumą. Pasak jo, būtent Beardo atpažįstamas pulsas padėjo išlaikyti ZZ Top energiją tiek studijoje, tiek koncertuose.

    „Šiandien Elwoodas ir aš netekome puikaus draugo ir bendražygio, o pasaulis prarado vieną iš prigimtinių novatorių tarp būgnininkų ir tikrą Teksaso sūnų. Jo skiriamasis ritmas buvo raktas, dėl kurio ZZ Top išliko viršuje“, – sakė Billy Gibbonsas.

    Grupė taip pat nurodė ketinanti tęsti pasirodymus, atsižvelgdama į paties muzikanto išsakytus norus. Vis dėlto dalis suplanuotų koncertų jau atšaukta, o artimiausio laikotarpio grafikas koreguojamas.

    Karjera nuo Teksaso grupių iki pasaulinių hitų

    Frankas Beardas gimė 1949 metais Frankstone, Teksase, o būgnais pradėjo groti dar paauglystėje. Tuomet jis susipažino su būsimu grupės bosistu Dusty Hillu, su kuriuo grojo įvairiuose projektuose dar iki ZZ Top susikūrimo.

    Prie Billy Gibbonso jis prisijungė 1969 metais, o netrukus suformuota klasikinė ZZ Top sudėtis. Būtent šis trio tapo vienu ryškiausių JAV roko ir bliuzo scenos vardų, išlaikiusių atpažįstamą skambesį per kelias kartas.

    Didžiausios komercinės sėkmės grupė sulaukė 1980-aisiais, ypač po albumo Eliminator pasirodymo 1984 metais. Šiame laikotarpyje išpopuliarėjo dainos Gimme All Your Lovin, Sharp Dressed Man ir Legs, kurios iki šiol laikomos ZZ Top vizitine kortele.

    ZZ Top per karjerą pardavė daugiau nei 50 000 000 įrašų, o 2004 metais buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų. 2021 metais mirė ilgametis grupės bosistas Dusty Hillas, tuomet jam buvo 72-eji.

    Frankas Beardas paliko žmoną Debbie Meredith ir tris vaikus. Artimiausiomis dienomis laukiama daugiau informacijos apie planuojamus grupės pasirodymus ir tai, kaip ZZ Top spręs būgnininko vietos klausimą koncertuose.