CP v2

Blog

  • Angélique Kidjo atveria naują puslapį: pirmoji juodaodė afrikietė su žvaigžde Holivude

    Angélique Kidjo atveria naują puslapį: pirmoji juodaodė afrikietė su žvaigžde Holivude

    Istorinis įvertinimas Los Andžele

    Benino ir Prancūzijos dainininkė, aktorė bei žmogaus teisių aktyvistė Angélique Kidjo tapo pirmąja juodaode afrikiete, gavusia žvaigždę Holivudo Šlovės alėjoje. Ceremonija įvyko Los Andžele ir tapo svarbiu simboliniu momentu ne tik pačiai atlikėjai, bet ir Afrikos muzikos matomumui pasaulinėje popkultūroje.

    66 metų Kidjo karjera tęsiasi daugiau nei keturis dešimtmečius: ji yra išleidusi 18 albumų ir pelniusi penkis „Grammy“ apdovanojimus. Šis įvertinimas įtvirtina ją tarp tarptautiniu mastu pripažintų kūrėjų, kurių įtaka peržengia muzikos industrijos ribas.

    Ką reiškia žvaigždė Šlovės alėjoje

    Holivudo Šlovės alėja laikoma vienu ryškiausių pramogų industrijos pripažinimų, o žvaigždės skiriamos už nuopelnus kinui, muzikai, televizijai, radijui ir teatrui. Nors ceremonijos dažnai tampa žinomų vardų švente, Kidjo atvejis išsiskiria istoriniu kontekstu ir reprezentacijos svarba.

    Pati atlikėja ne kartą yra pabrėžusi Afrikos indėlį į pasaulio muziką ir jos šaknis daugelyje žanrų. Ceremonijos metu ši žinutė nuskambėjo kaip platesnis priminimas apie kultūrinį paveldą, kuris neretai lieka antrame plane, kai kalbama apie globalios popmuzikos ištakas.

    „Mes, afrikiečiai, ne visada suprantame, kiek davėme pasauliui. Be mūsų šiame pasaulyje muzika nebūtų įmanoma“, – sakė Angélique Kidjo.

    Pagyrimai ir akcentai: muzika, scena ir veikla

    Renginyje Kidjo sveikino ir muzikos industrijos atstovai. Įrašų akademijos vadovas Harvey Mason Jr. pabrėžė, kad jos kūryba yra daugiau nei pramoga ir kad muzika kuria ryšį tarp žmonių bei kultūrų.

    Prie sveikinimų prisidėjo ir aktorius Willem Dafoe, išskyręs Kidjo energiją scenoje bei jos nuoseklų darbą. Jis taip pat priminė apie atlikėjos humanitarinę veiklą ir paramą mergaičių švietimui Afrikoje.

    „Tai ne formalus įsitraukimas dėl įvaizdžio. Tai natūrali jos muzikos tąsa: ji mus pažadina, pakylėja ir primena, kad visi esame susiję“, – sakė Willem Dafoe.

    Kidjo tarptautiniu mastu žinoma ir dėl visuomeninės veiklos: ji yra UNICEF geros valios ambasadorė, dalyvauja globaliuose forumuose, o jos iniciatyvos dažnai siejamos su švietimu, lyčių lygybe ir galimybėmis jaunimui. Tokia reputacija Šlovės alėjos kontekste papildo jos, kaip atlikėjos, pasiekimus aiškiu socialiniu turiniu.

    Atlikėjos pasiekimą išskyrė ir Benino vadovybė. Prezidentas Romuald Wadagni viešame įraše pabrėžė, kad šis apdovanojimas yra ne tik asmeninė pergalė, bet ir šalies kultūrinio orumo bei kūrybiškumo pripažinimas tarptautinėje erdvėje.

    „Tapdama pirmąja Afrikos atlikėja, gavusia šį pasaulinį įvertinimą, ji įrašė savo vardą į istoriją ir pakėlė mūsų tautos ritmus, kūrybą bei orumą į aukščiausią lygį“, – sakė Romuald Wadagni.

    Naujausias Kidjo studijinis albumas „HOPE!!“ pasirodė 2026 metais balandį. Kritikai dažnai pabrėžia, kad jos diskografijoje dera Afrikos ritmai, popmuzika, džiazas ir įvairių regionų tradicijos, o bendradarbiavimai su skirtingų šalių atlikėjais tapo jos kūrybos vizitine kortele.

  • Dianos brolis Charlesas Spenceris ruošia memuarus: žada atvirai papasakoti apie jos gyvenimą ir mirties savaitę

    Dianos brolis Charlesas Spenceris ruošia memuarus: žada atvirai papasakoti apie jos gyvenimą ir mirties savaitę

    Dianos brolio knyga jau pakeliui

    Velso princesės Dianos brolis Charlesas Spenceris pranešė parašęs memuarus, kuriuose žada „pasakyti tiesą“ apie seserį. Leidėjai skelbia, kad knygoje bus daug iki šiol plačiai neaptartų detalių, tačiau ji bus ir pagarbus asmeninis liudijimas.

    Leidykla „Penguin Press“ patvirtino, kad knyga vadinsis „Swan Song: Diana, My Sister“. Joje Spenceris ketina papasakoti ne tik apie Dianos gyvenimo užkulisius, bet ir apie paskutinę jos gyvenimo savaitę.

    Kodėl prabilo dabar?

    62 metų grafas Spenceris aiškina, kad sprendimą rašyti lėmė artėjantis 30-asis Dianos mirties metinis minėjimas. Pasak jo, dėl sukakčiai artėjant vėl atsinaujinančių prašymų duoti interviu jis nusprendė sudėti savo prisiminimus į vieną nuoseklią versiją.

    Jis pabrėžė norintis mažiau skaityti kitų vertinimus, kurie, anot jo, per laiką kai kuriose vietose buvo paremti netikslumais, o vėliau imti laikyti „priimta tiesa“.

    „Artėjant 30-ajam Dianos tragiškos mirties minėjimui mane vėl užplūdo prašymai kalbėti apie seserį. Tai įtikino kartą ir visiems laikams užrašyti savo mintis ir prisiminimus, o ne dar kartą jaustis nepatogiai skaitant kitų nuomones, kurių dalis laikui bėgant buvo paremtos netiesomis“, – sakė Charlesas Spenceris.

    Ką knyga žada skaitytojams?

    Leidėjai akcentuoja, kad tai bus pirmas kartas, kai Spenceris taip atvirai ir išsamiai pasakos apie Dianą, žvelgdamas iš brolio perspektyvos. Knygos pristatymuose pabrėžiama ir tai, kad jo tikslas nėra sensacija dėl sensacijos, o noras „kalbėti Dianos vardu“ ir ją prisiminti pozityviai.

    Ši nuostata siejama su jo kalba Dianos laidotuvėse 1997 metais, kai jis viešai apibūdino seserį kaip atjautos, pareigos ir žavesio įsikūnijimą. Tuomet jis taip pat ragino jos atminimo nepaversti kanonizacija, o matyti ją kaip išskirtinę asmenybę su savitu humoru ir žmogiškais prieštaravimais.

    „Šios knygos tikslas – papasakoti tiesą apie Dianą iš brolio perspektyvos, kaip mėginau tai padaryti kalbėdamas per jos laidotuves. Kaip ir tada, noriu kalbėti Dianos vardu ir daryti tai atvirai, teigiamai“, – sakė Charlesas Spenceris.

    Princesė Diana žuvo 1997 metų rugpjūčio 31 dieną Paryžiuje per automobilio avariją, būdama 36 metų. Kartu žuvo jos partneris Dodi Fayedas ir vairuotojas Henri Paulas, o tragedija ilgus metus kurstė sąmokslo teorijas bei tapo viena ryškiausių moderniosios britų monarchijos istorijos žaizdų.

    Pasak leidybos atstovų, memuaruose žadama ir naujų detalių, kurios tikėtina sulauks didelio visuomenės dėmesio, tačiau knyga kartu pristatoma kaip pagarbus duoklės ženklas žmogui, kurio atminimas išlieka gyvas skirtingoms kartoms.

    Knygą Jungtinėje Karalystėje planuojama išleisti 2026 metų rugsėjo 22 dieną. Spenceris teigia besitikintis, kad ji bus aktuali ir tiems, kurie Dianą prisimena, ir jaunesniems skaitytojams, norintiems geriau suprasti, kokia ji buvo iš tikrųjų.

  • „Disney“ ir ABC stoja į teismą su FCC: dėl Trumpo spaudimo kyla klausimas dėl licencijų

    „Disney“ ir ABC stoja į teismą su FCC: dėl Trumpo spaudimo kyla klausimas dėl licencijų

    „Disney“ ir jai priklausantis JAV transliuotojas ABC pateikė ieškinį Federalinei ryšių komisijai (FCC), teigdami, kad reguliuotojo veiksmai dėl transliavimo licencijų yra politinio spaudimo forma. Bendrovės aiškina, jog reikalavimai dėl ankstyvo licencijų atnaujinimo atsirado ne dėl techninių pažeidimų, o dėl turinio, kuris nepatiko Donaldo Trumpo administracijai.

    Ieškinį pateikė ABC, „Disney“ ir aštuonios ABC valdomos vietinės televizijos stotys. Jame ginčijamas FCC sprendimas dar 2026 metais pareikalauti stočių teikti paraiškas išankstiniam licencijų pratęsimui, nors įprastas atnaujinimo terminas, kaip nurodoma, yra 2028 metais.

    Kas tapo konflikto katalizatoriumi

    FCC aiškino, kad išankstinės peržiūros siejamos su atliekamu ABC įvairovės, lygybės ir įtraukties praktikos vertinimu. Tačiau ABC tvirtina, kad tai tik formali priežastis, o realus tikslas yra spausti transliuotoją keisti redakcinę kryptį ir bausti už nepalankią administracijai žiniasklaidos darbotvarkę.

    Įtampa, pasak bylos medžiagoje aprašomų aplinkybių, išaugo po to, kai vėlyvo vakaro laidos vedėjas Jimmy Kimmelis savo monologuose juokavo apie Melanią Trump. Donaldas Trumpas viešai ragino atleisti komiką, o vėliau FCC vadovas Brendanas Carras užsiminė, kad transliuotojams gali kilti pasekmių, jei jie nesiims drausminių veiksmų.

    „Vėl ir vėl administracija puolė ABC kalbą – istorijas, kurias žurnalistai pasakoja, ir požiūrius, kuriuos rodo tinklo laidos“, – teigiama ABC ieškinyje.

    „Laikui bėgant tie išpuoliai virto tiesioginiais reikalavimais atimti ABC transliavimo licencijas dėl turinio“, – rašoma dokumente.

    Kodėl licencijos tampa spaudimo įrankiu

    FCC pirmininkas Brendanas Carras viešai gynė komisijos liniją argumentu, kad transliuotojai, naudodami viešąsias radijo dažnių juostas, privalo veikti visuomenės interesais. Toks principas JAV žiniasklaidos reguliavime yra senas, tačiau „Disney“ ir ABC atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju jis esą naudojamas selektyviai ir kaip priemonė daryti įtaką turiniui.

    Ieškinyje situacija apibūdinama kaip egzistencinė grėsmė žiniasklaidos laisvei, nes signalas kitiems transliuotojams būtų paprastas: kritinis turinys gali kainuoti licenciją. Tai ypač jautru todėl, kad transliavimo licencijos yra būtinos vietinėms stotims, kurios pasiekia auditorijas per antžeminę televiziją ir priklauso nuo reguliuotojo sprendimų.

    ABC taip pat nurodo platesnį kontekstą: per Carrą FCC esą domėjosi ir kitais nacionaliniais transliuotojais bei laidomis. Pastaraisiais metais JAV vis dažniau matyti politinis spaudimas žiniasklaidai, o ginčai dėl redakcinės nepriklausomybės persikelia į teismų ir reguliavimo institucijų lauką.

    Ką gali lemti teismo sprendimas

    Ši byla gali tapti precedentu, apibrėžiančiu ribą tarp teisėto reguliuotojo mandato ir politinio spaudimo. Jei teismas sutiks su ABC argumentais, FCC gali tekti pagrįsti, kodėl neeilinis licencijų peržiūros grafikas buvo taikomas būtent šioms stotims ir ar tai neprieštarauja JAV Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvės apsaugai.

    Jei FCC pozicija būtų patvirtinta, tai sustiprintų reguliuotojo galimybes griežčiau vertinti transliuotojus, remiantis visuomenės intereso kriterijumi. Tačiau kritikai perspėja, kad toks instrumentas gali tapti patogia priemone politinei valdžiai spausti žiniasklaidą, ypač kai ginčai kyla dėl satyros, komentarų ar valdžią kritikuojančių laidų.

    Kol kas aišku viena: konfliktas tarp „Disney“, ABC ir FCC peržengė pavienes politines replikas ir tapo teisiniu mūšiu, kuriame bus tikrinama, kiek JAV reguliavimo sistema atspari politinei įtakai. Sprendimas gali turėti pasekmių ne tik vienam transliuotojui, bet ir platesnei žiniasklaidos rinkai.

  • Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Kanados dainininkė Céline Dion po ilgo tylos laikotarpio prabilo apie beveik 17 metų trukusią ligą, kurios ilgą laiką nepavyko nustatyti. Interviu ji teigė, kad tam tikru metu „Valium“ jai tapo priemone tiesiog funkcionuoti ir išlaikyti darbingumą.

    Pasak atlikėjos, simptomai prasidėjo gerokai anksčiau nei 2022 metais viešai paskelbta diagnozė. Vėliau gydytojai nustatė vadinamąjį sustingusio žmogaus sindromą, retą neurologinį sutrikimą, siejamą su raumenų sustingimu ir skausmingais spazmais.

    Iki diagnozės Céline Dion, anot jos pačios, nutrauktus pasirodymus dažnai aiškindavo įprastais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, sinusų infekcijomis. Tačiau užkulisiuose situacija, pasak dainininkės, buvo kur kas sunkesnė: skausmas kartais būdavęs toks stiprus, kad ji vos galėdavo paeiti.

    Sustingusio žmogaus sindromas

    Sustingusio žmogaus sindromas laikomas reta liga, kurios eiga ir simptomai gali smarkiai skirtis, todėl diagnostika neretai užtrunka. Medicinos literatūroje pabrėžiama, kad pacientai gali patirti progresuojantį raumenų rigidiškumą, spazmus, o paūmėjimus gali provokuoti stresas ar staigūs dirgikliai.

    Céline Dion 2022 metais paskelbusi apie diagnozę vėliau atšaukė likusius turo „Courage World Tour“ koncertus. Jos sveikatos būklė plačiau aptarta ir 2024 metais pasirodžiusiame filme apie dainininkę, kuriame užfiksuotas gydymo procesas ir ligos sukelti epizodai.

    Grįžimas į sceną ir Paryžius

    Pastaraisiais metais atlikėja viešumoje pasirodydavo retai, tačiau 2024 metų liepą ji surengė ryškų sugrįžimą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kur atliko Édith Piaf kūrinį. Nuo tada vis dažniau kalbama apie nuoseklų jos sugrįžimą į koncertinę veiklą.

    Skelbiama, kad dainininkė ruošiasi koncertams Paryžiuje, o bilietų paklausa buvo itin didelė. Ji taip pat pasakojo apie griežtą pasirengimo režimą: fizinę reabilitaciją, įvairias terapijas ir reguliarias treniruotes, padedančias atgauti jėgas bei kontrolę.

    Su koncertais siejamos ir ekonominės prognozės, nes dideli renginiai Paryžiuje tradiciškai generuoja reikšmingus srautus viešbučiams, maitinimo sektoriui ir transportui. Vertinimai rodo, kad tokio masto rezidencija gali įnešti šimtus milijonų eurų į vietos ekonomiką.

    Nors Céline Dion pabrėžia, kad kelias atgal į sceną nėra paprastas, jos žinutė aiški: gydymas ir disciplina leidžia planuoti ateitį, net kai liga ilgai buvo neįvardyta. Artimiausi mėnesiai parodys, kaip sėkmingai pavyks suderinti ambicingą koncertinį grafiką su sveikatos realijomis.

  • ECB ruošia naujus euro banknotus: aiški žinia gyventojams, kodėl grynieji dar nedingsta

    ECB ruošia naujus euro banknotus: aiški žinia gyventojams, kodėl grynieji dar nedingsta

    Kas keisis euro banknotuose?

    Euro banknotai artimiausiais metais turėtų sulaukti ryškaus atnaujinimo: Europos Centrinis Bankas (ECB) siūlo atsisakyti dabartinių abstrakčių motyvų ir pereiti prie lengviau atpažįstamų vaizdų. Kartu numatomi ir patobulinti apsaugos elementai, kad banknotus būtų sunkiau klastoti.

    ECB pabrėžia, kad tai būtų pirmas toks aiškus vizualinis posūkis nuo euro atsiradimo laikų. Tikslas – sukurti banknotus, su kuriais gyventojams būtų paprasčiau tapatintis, o grynieji pinigai išliktų patikima atsiskaitymo priemone.

    „Pradėjome pirmąjį pilną euro banknotų vizualinį atnaujinimą, kad būsimi banknotai būtų dar artimesni europiečiams“, – sakė ECB banknotų direktorė Doris Schneeberger.

    Dvi kryptys: kultūra arba gamta

    Tarp galutiniam etapui atrinktų idėjų išryškėjo dvi temos: Europos kultūra ir gamtos įvairovė. Viena kryptis siūlo banknotuose vaizduoti asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką mene, muzikoje, moksle ar literatūroje.

    Kita kryptis orientuota į gamtos motyvus – upes ir paukščius, kaip bendrą Europos gamtinio paveldo simbolį. ECB yra pradėjęs visuomenės apklausą, kuri turėtų padėti apsispręsti, kuri tema taps pagrindine.

    Kada nauji banknotai pasirodys apyvartoje?

    ECB skaičiuoja, kad apklausa jau sulaukė milijonų europiečių atsakymų, o nugalėtojas turėtų būti paskelbtas 2026 metų gruodį. Vis dėlto tai dar nereiškia greito banknotų pasikeitimo parduotuvėse ar bankomatuose.

    Bankų sektoriaus atstovų vertinimu, realus įvedimas gali užtrukti iki maždaug 2029 metų. Tokia trukmė įprasta, nes dizainą dar reikia galutinai patvirtinti, sukurti gamybos technologijas ir užtikrinti, kad nauji banknotai sklandžiai pakeistų senus.

    Ar grynieji išnyks atsiradus skaitmeniniam eurui?

    ECB aiškiai sieja banknotų atnaujinimą su viešojoje erdvėje stiprėjančiomis abejonėmis, ar grynieji pinigai turi ateitį, ypač sparčiai augant atsiskaitymams kortelėmis ir telefonu. Bankas pabrėžia, kad grynieji yra pagrindinė visuomenei prieinama viešųjų pinigų forma.

    Viešieji pinigai – tai centrinio banko leidžiami pinigai, pavyzdžiui, banknotai ir monetos, o taip pat bankų laikomos atsargos centriniame banke. Tuo metu dauguma kasdienių atsiskaitymų vyksta privačiais pinigais, kuriuos sudaro komercinių bankų indėliai sąskaitose.

    „Esame įsipareigoję užtikrinti, kad atsiskaitymas viešaisiais pinigais visada būtų pasirinkimas – tiek grynaisiais, tiek skaitmeniniu euru. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius, o ne juos pakeistų“, – sakė Doris Schneeberger.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų dar viena atsiskaitymo priemonė, o ne prievartinis pokytis. Banko žinutė paprasta: gyventojai turėtų išlaikyti laisvę rinktis, kaip mokėti, o banknotų atnaujinimas yra viena priemonių tą pasirinkimą sustiprinti.

    Kodėl dizainas keičiamas tik dabar?

    Nuo euro įvedimo 2002 metais banknotų išvaizda buvo keista tik kartą iš esmės nekeičiat bendros idėjos. 2013–2019 metais palaipsniui į apyvartą išleista vadinamoji Europa serija atnaujino saugumo elementus ir kai kurias detales, tačiau paliko tą pačią vizualinę kryptį.

    Dabartiniai banknotai vaizduoja stilizuotus architektūrinius elementus – langus, vartus ir tiltus, kurie simbolizuoja epochas ir stilius, bet neatitinka realių statinių. ECB teigimu, naujasis etapas suteikia progą banknotus padaryti labiau atpažįstamus, vaizduojant realius žmones, paukščius ar pastatus.

  • „ThermoWorks“ pristatė greičiausią termometrą: matuoja per 0,4 s ir keičia pamėgtą „Thermapen ONE“

    Naujas „Thermapen“ etapas

    JAV virtuvės įrangos gamintoja „ThermoWorks“ pradėjo priimti išankstinius naujausio akimirksniu temperatūrą matuojančio termometro „Thermapen Nano“ užsakymus. Bendrovė skelbia, kad tai greičiausias jos istorijoje modelis, o pagrindinis tikslas – dar labiau sumažinti laukimo laiką matuojant maisto temperatūrą.

    Gamintojas kartu patvirtino, kad iki šiol vienu populiariausių buvęs „Thermapen ONE“ palaipsniui išimamas iš prekybos. Tai reiškia, kad naujas modelis tampa tiesioginiu įpėdiniu, o pirkėjams siūloma alternatyva su atnaujintu dizainu ir patogesniu naudojimu.

    Kuo išsiskiria „Thermapen Nano“

    „Thermapen Nano“ temperatūrą, anot gamintojo, parodo greičiau nei per 0,4 sekundės. Praktikoje toks greitis aktualus tada, kai norima tiksliai nustatyti mėsos, paukštienos ar žuvies vidaus temperatūrą, o ypač kai matuojama keliose vietose ir svarbi kiekviena sekundės dalis.

    Naujasis termometras taip pat turi sukamą ekraną, ryškų apšvietimą ir magnetą, todėl jį galima tvirtinti prie šaldytuvo ar metalinio paviršiaus. Palyginti su ankstesniu modeliu, korpusas supaprastintas ir lengvesnis, o temperatūros vienetai perjungiami atskiru mygtuku.

    Virtuvės profesionalai dažnai pabrėžia, kad momentinis termometras yra vienas patikimiausių būdų išvengti perkeptos mėsos ir sumažinti apsinuodijimo maistu riziką. Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama, kad vien tik spalva ar sultys nėra patikimas iškepimo rodiklis, todėl temperatūros matavimas išlieka auksiniu standartu.

    Kodėl tokie termometrai vis svarbesni

    Pastaraisiais metais namų virtuvėse sparčiai populiarėjo tikslaus gaminimo įpročiai: kepimas žemoje temperatūroje, ilgas troškinimas, kepimas orkaitėje su tiksliais nustatymais. Tokiais atvejais greitas ir tikslus termometras padeda laiku sustabdyti kaitinimą ir pasiekti norimą rezultatą.

    „ThermoWorks“ sprendimas atsisakyti „Thermapen ONE“ rodo platesnę tendenciją rinkoje: gamintojai daugiau dėmesio skiria ne tik tikslumui, bet ir greičiui, ergonomikai bei kasdieniam patogumui. Magnetas, ryškesnis ekranas ir greitesnis atsakas dažnai lemia, ar prietaisas bus naudojamas nuolat, ar liks stalčiuje.

    Renkantis tokio tipo termometrą verta įvertinti ne vien reakcijos laiką, bet ir matavimo tikslumą, zondo patvarumą, ekrano įskaitomumą bei atsparumą drėgmei. Taip pat svarbu prisiminti praktinę taisyklę: temperatūra turi būti matuojama storiausioje produkto vietoje, vengiant kaulo, nes jis gali iškraipyti rodmenis.

  • Rusijoje panika dėl santaupų: iš bankų per 7 mėnesius išėmė 24,4 mlrd. eurų

    Rusijoje panika dėl santaupų: iš bankų per 7 mėnesius išėmė 24,4 mlrd. eurų

    Rusijoje gyventojai ir įmonės vis dažniau renkasi grynuosius: per pirmus septynis 2026 metų mėnesius iš šalies bankų sistemos išimta apie 24,4 mlrd. eurų. Tokias tendencijas fiksuoja Rusijos centrinio banko skelbiami duomenys, o analitikai jas sieja su augančia ekonomine įtampa ir karo Ukrainoje kaštais.

    Finansų rinkos duomenys rodo, kad ryškesnis grynųjų paklausos šuolis prasidėjo kovo pradžioje ir nuo to laiko neslūgsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį iš sąskaitų iškeliauja apie 3,05 mlrd. eurų, o dalis indėlininkų lėšas perkelia į grynuosius arba ieško alternatyvų už šalies ribų.

    Ryškiausi nutekėjimai fiksuoti didžiuosiuose bankuose. „Gazprombank“ per keturis mėnesius neteko apie 3,04 mlrd. eurų, tai sudaro 10,8 proc. visų indėlių, o „Rosselkhozbank“ prarado maždaug 2,75 mlrd. eurų, arba daugiau nei 15 proc. indėlių.

    Tarp privačių skolintojų didžiausią smūgį patyrė „Alfa-Bank“, kurio indėliai sumažėjo apie 1,82 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. Tuo metu „Sovcombank“ ir VTB fiksavo atitinkamai apie 830 mln. eurų ir 207 mln. eurų nutekėjimus.

    Net ir didžiausias šalies bankas „Sberbank“ ilgą laiką atrodė atsparesnis, tačiau vasarą tendencija pasikeitė: vien birželį iš jo sąskaitų pasitraukė apie 2,15 mlrd. eurų, o liepą dar apie 323 mln. eurų. Išimtimi tapo „T-Bank“, kuriame indėlių apimtis, priešingai, padidėjo maždaug 1,96 mlrd. eurų.

    Kodėl gyventojai traukia pinigus?

    Analitikai išskiria dvi pagrindines priežastis, kurios viena kitą sustiprina. Pirma, dalis visuomenės baiminasi, kad karo veiksmai ir Ukrainos dronų smūgiai svarbiems naftos perdirbimo bei logistikos objektams didina ekonominį neapibrėžtumą ir gali sukelti šoką finansų sistemai.

    Antra, plinta baimė, jog valdžia gali griebtis indėlių ribojimų, įšaldymo ar kitų priemonių, siekdama finansuoti augančias karo išlaidas. Tokias nuotaikas kursto ir pastarųjų metų praktika, kai dalis privačių aktyvų buvo perimta valstybės kontrolėn, o verslas patiria stiprėjantį spaudimą prisidėti prie biudžeto.

    Rusijos centrinio banko statistika rodo ir kitą signalą: grynųjų pinigų kiekis apyvartoje liepą padidėjo apie 6,53 mlrd. eurų, tai buvo didžiausias mėnesinis šuolis nuo metų pradžios. Rugpjūčio pirmoje pusėje, remiantis tais pačiais duomenimis, iš bankų dar papildomai išimta apie 3,05 mlrd. eurų.

    Ekonomikos fonas prastėja

    Indėlių mažėjimas vyksta silpstant augimui: oficialiai skelbta, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Rusijos bendrasis vidaus produktas didėjo 0,3 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau augimas siekė 1,2 proc. Dalies ekonomistų vertinimu, tokia dinamika didina gyventojų norą mažinti rizikas ir kaupti atsargas grynaisiais.

    Istorinis precedentas taip pat svarbus: 2022 metais, prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą ir įvedus sankcijas, Rusijoje buvo kilusi panaši grynųjų banga. Tuomet centrinis bankas laikinai pakėlė bazines palūkanas iki 20 proc. ir įvedė kapitalo kontrolės priemones, tačiau dabartinis nutekėjimas, vertinant jo trukmę ir apimtį, atrodo didesnis.

    Padėtį komplikuoja ir tai, kad bankai dalį kreditavimo vykdo pagal valstybės prioritetus, ypač gynybos pramonei, o tai gali didinti sistemines rizikas, jei ekonomika lėtėja. Dėl šių priežasčių grynųjų paklausos šuolis tampa ne tik gyventojų nuotaikų, bet ir platesnės finansinio stabilumo įtampos indikatoriumi.

    „Mes nelaimėsime šio išsekimo karo konkurencijos. Klaidinamės manydami, kad viskas sugrius, bet taip neįvyko ir neįvyks, o mūsų sąnaudos auga“, – sakė Andrejus Klepačas.

  • JAV ir Kanada lenktyniauja su laiku: D. Trumpo 50 proc. muitai gali smogti jau šiąnakt

    JAV ir Kanada lenktyniauja su laiku: D. Trumpo 50 proc. muitai gali smogti jau šiąnakt

    JAV ir Kanada paskutinėmis valandomis derasi, siekdamos užkirsti kelią naujai muitų bangai, kuri, jei susitarimas nebus pasiektas, įsigaliotų netrukus po vidurnakčio pagal JAV Rytų pakrantės laiką. JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti 50 proc. muitus maždaug 17,2 mlrd. eurų vertės Kanados prekėms.

    Planuojami tarifai apimtų labai platų produktų spektrą – nuo sporto prekių iki medicininių ir kasdienės paskirties gaminių. Toks sprendimas reikštų papildomas sąnaudas JAV importuotojams, kurios dažnai galiausiai persikelia į galutines vartotojų kainas.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė, kad derybos vyksta ir yra itin intensyvios bei jautrios, tačiau detalių viešai nekomentavo. Pastangas sustiprino ir tai, kad Markas Carney bei Donaldas Trumpas kalbėjosi telefonu, ieškodami išeities prieš pat terminą.

    JAV ir Kanadą sieja vieni glaudžiausių prekybinių ryšių pasaulyje: kasdien sieną kerta šimtai tūkstančių žmonių, o prekių srautas vertinamas maždaug 1,72 mlrd. eurų per dieną. Vis dėlto šalių santykiuose jau dešimtmečius kartojasi ginčai dėl minkštosios medienos, pieno produktų rinkos ir kitų jautrių sektorių.

    Kas slypi už ultimatumų?

    Šiame etape Vašingtonas, kaip skelbiama, spaudžia Otavą didinti JAV gaminamos karinės technikos pirkimus, svarstyti prisijungimą prie priešraketinės gynybos iniciatyvų ir atverti didesnę prieigą prie kritinių mineralų. Pastarieji laikomi strateginiais dėl baterijų, gynybos ir aukštųjų technologijų grandinių, kuriose Vakarai siekia mažinti priklausomybę nuo Kinijos.

    Kanados interesas – gauti nuolaidų ar išimčių jau galiojantiems JAV tarifams plienui, aliuminiui ir minkštajai medienai, kuriuos Vašingtonas sieja su tariamomis subsidijomis. Šie sektoriai abiejose pusėse yra politiškai jautrūs, nes daro tiesioginę įtaką gamyklų užimtumui ir regionų darbo vietoms.

    „Nemanau, kad kuri nors pusė iš tikrųjų nori, jog šie muitai įsigaliotų“, – sakė buvęs JAV prekybos pareigūnas Ryanas Majerus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie tarifai yra dvigubo aštrumo priemonė: nors formaliai jie nukreipiami į importą, pirmiausia juos sumoka JAV importuotojai, o vėliau sąnaudos gali atsispindėti kainose. Augančios pragyvenimo išlaidos jau dabar yra viena jautriausių temų JAV vidaus politikoje.

    Retas teisinis instrumentas ir platesnis kontekstas

    Donaldas Trumpas muitų grasinimus grindžia nuostata, siejama su 1930 metų JAV Tarifo aktu, kurio istorinė reputacija – itin prieštaringa, nes jis dažnai minimas kaip vienas veiksnių, didinusių tuometės pasaulinės ekonomikos recesijos mastą. Skelbiama, kad svarstoma nuostata leidžia prezidentui nustatyti iki 50 proc. tarifus šalims, kurios, JAV vertinimu, diskriminuoja amerikiečių verslą.

    Kanados atžvilgiu JAV pusė mini ginčus dėl automobilių, alkoholio ir kai kurių maisto produktų prekybos sąlygų, taip pat Kanados atsakomąsias priemones į ankstesnius tarifus. Papildomą įtampą kursto ir platesnė Šiaurės Amerikos prekybos susitarimo peržiūra, kurioje tokie ultimatumai tampa derybine sverto priemone.

    Kanadoje visuomenės nuotaikos dėl Vašingtono retorikos išlieka įkaitusios, o vidaus politinis spaudimas apsunkina galimybes nusileisti per daug vienpusiškai. Ekspertai pabrėžia, kad net ir pasiekus kompromisą, šalių prekybiniai ginčai greičiausiai kartosis, nes muitai vis dažniau naudojami kaip geopolitinės ir pramonės politikos įrankis.

  • Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Italijos bankų grupės „UniCredit“ ir Vokietijos „Commerzbank“ akistata artėja prie lūžio taško. Vokietijos valdžia, anot tarptautinės žiniasklaidos, vis dažniau signalizuoja, kad būtų pasirengusi aptarti savo turimo 12,7 proc. „Commerzbank“ akcijų paketo pardavimą, jei būtų sutarta dėl banko ateities krypties.

    Jei sandoris įvyktų, „UniCredit“ dalis galėtų perkopti 60 proc., o tai reikštų ne tik simbolinę, bet ir praktiškai tvirtesnę kontrolę. Tokia riba svarbi todėl, kad suteikia didesnį „buferį“ akcininkų susirinkimuose ir keičia derybines pozicijas su stebėtojų taryba, vadovybe bei darbuotojų atstovais.

    Kas pasikeistų peržengus 50 proc. ribą?

    „UniCredit“ jau yra priartėjusi prie daugumos: po akcijų apsikeitimo pasiūlymo jos turimų akcijų dalis siekia apie 47,6 proc., o balsavimo teisių dalis, atsižvelgiant į „Commerzbank“ savas akcijas, yra dar didesnė. Vis dėlto peržengus 50 proc. slenkstį kontrolė tampa mažiau priklausoma nuo kitų investuotojų ir atspariau išlaikoma, net jei dalis akcininkų balsuotų prieš.

    Praktikoje tai reikštų, kad „UniCredit“ galėtų ryžtingiau formuoti „Commerzbank“ valdymo ir strateginius sprendimus, o ne vien būti didžiausia, bet vis dar ribotos įtakos turinčia akcininke. Būtent todėl Vokietijos valstybės turimas paketas laikomas paskutine didele dėlionės dalimi, kuri gali paversti įtaką stabilia kontrole.

    Kodėl „UniCredit“ taip veržiasi į Vokietiją?

    Vienas pagrindinių argumentų yra mastas: Europos bankams brangsta investicijos į skaitmeninę bankininkystę, kibernetinį saugumą, duomenų valdymą ir DI sprendimus. Didesnė grupė tokias išlaidas gali paskirstyti per platesnę klientų bazę ir pajamas, todėl lengviau išlaikyti konkurencingumą.

    „UniCredit“ taip pat siekia stiprinti pozicijas Vokietijoje, kur jau veikia per „HypoVereinsbank“. Be to, tikimasi sinergijų ir efektyvumo didinimo: viešojoje erdvėje minėtas planas mažinti „Commerzbank“ sąnaudų bazę maždaug 1,3 mlrd. eurų, dalį procesų supaprastinant ir atsisakant dubliuojamų funkcijų.

    Kodėl Berlynas priešinosi?

    Vokietijoje „Commerzbank“ nėra vertinama kaip eilinė finansų įstaiga: ji siejama su svarbiu vaidmeniu finansuojant šalies smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat su Frankfurtu kaip finansų centru. Dėl to politinė rizika čia didesnė nei įprastame įmonių įsigijime, nes diskusijos greitai persikelia į darbo vietų, kreditavimo politikos ir sprendimų priėmimo vietos klausimus.

    Berlynas ne kartą akcentavo, kad jam svarbu apsaugoti darbo vietas ir užtikrinti, jog strateginiai sprendimai nebūtų „iškelti“ iš Frankfurto. Tai atspindi platesnę Europos problemą: oficialiai skatinama bankų konsolidacija ir tarpvalstybiniai sandoriai, tačiau praktiškai valstybės didžiuosius bankus vis dar laiko ekonominės infrastruktūros dalimi.

    „Europos centrinis bankas iš esmės palaiko didesnę bankų integraciją, tačiau realus iššūkis yra ne akcijų pirkimas, o sudėtinga ir ilgai trunkanti integracija, ypač kai sandoris prasideda nuo konfrontacijos“, – pažymi bankų priežiūrą išmanantys rinkos stebėtojai.

    Naujausioje fazėje matyti ir tonų švelnėjimas: viešai kalbama apie konstruktyvesnį dialogą, o „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis ir „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp jau aptarė galimo kontrolės pasikeitimo pasekmes, įskaitant apskaitos, teisines ir rizikos valdymo temas. Tai leidžia manyti, kad konfliktas palaipsniui gali virsti derybomis.

    Ši istorija svarbi ne tik Vokietijai ar Italijai. Jei „UniCredit“ pavyktų ne tik įgyti kontrolę, bet ir sklandžiai integruoti „Commerzbank“, tai taptų vienu ryškiausių pastarųjų metų tarpvalstybinės bankų konsolidacijos pavyzdžių euro zonoje ir testu, ar Europa iš tiesų pasirengusi kurti didesnius, tarptautinius bankus.

  • Portugalijos prabangos būsto žemėlapis stebina: už namą šioje Cascais gatvėje – 4,35 mln. eurų

    Portugalijos prabangos būsto žemėlapis stebina: už namą šioje Cascais gatvėje – 4,35 mln. eurų

    Portugalijoje brangiausių būstų geografija vis labiau koncentruojasi pakrantėje, o ryškiausiu prabangos simboliu išlieka Cascais. Nekilnojamojo turto portalo „Idealista“ analizė rodo, kad Rua das Faias gatvėje vidutinė prašoma namo kaina siekia 4,35 mln. eurų.

    Šis rezultatas iškelia Cascais į pirmą vietą pagal brangiausių adresų koncentraciją ir patvirtina tendenciją, kad aukščiausios klasės objektai telkiasi Cascais–Estoril ašyje. Svarbu tai, kad skaičiai atspindi pardavėjų prašomas kainas, o ne galutines sandorių sumas.

    Brangiausi adresai – pakrantėje

    Antroje vietoje liko kita Cascais gatvė Rua das Violetas, kur vidutinė prašoma kaina siekia apie 4,3 mln. eurų. Trečioje pozicijoje – Urbanização Vale do Lobo Almancil vietovėje Algarvėje, kur prašomos kainos vidutiniškai siekia 4,25 mln. eurų.

    Cascais į penketuką patenka dar kartą: Rua das Papoilas gatvėje vidutinė prašoma kaina yra apie 4 mln. eurų. Penktą vietą užima Urbanização Fonte Algarve Almancil vietovėje, kur prašoma apie 3,995 mln. eurų.

    Į dešimtuką taip pat patenka Sintra, Porto, Lagos, Setúbal rajono Quinta do Conde bei Estoril. Pigiausias iš brangiausiųjų dešimtuko adresų – Avenida Sabóia Estoril, kur vidutinė prašoma kaina siekia apie 2,4 mln. eurų.

    Kodėl Lisabonos nematyti dešimtuke

    Nors Lisabona laikoma viena brangiausių Portugalijos rinkų, sostinės nėra brangiausių gatvių dešimtuke. „Idealista“ teigimu, tai nereiškia, kad Lisabonoje nėra prabangaus būsto – veikiau aukščiausios klasės pasiūla santykinai labiau koncentruota gretimose savivaldybėse, tokiose kaip Cascais ir Sintra, taip pat Estoril bei Algarvės prestižiniuose projektuose.

    Rezultatus veikia ir metodika: vertinamos tik tos gatvės ar teritorijos, kuriose yra ne mažiau kaip 10 skelbimų. Todėl net ir labai brangios, bet mažesnės pasiūlos vietos gali nepatekti į reitingą.

    Prabangių būstų – dešimtys tūkstančių

    Analizė rodo, kad prabangos segmentas Portugalijoje gerokai platesnis už kelias brangiausias gatves. Rugpjūčio 1 dieną portale buvo fiksuota daugiau nei 19 000 skelbimų, kuriuose būsto kaina viršijo 1 mln. eurų.

    Didžiausia tokio būsto pasiūlos dalis tenka Lisabonai, Faro ir Porto – kartu jos sudaro apie 80 proc. visų skelbimų virš 1 mln. eurų. Vis dėlto dar aukštesniame segmente, kai kainos peržengia 3 mln. eurų ribą, rinka tampa dar labiau išskirtinė ir koncentruota, o dalyje regionų pasiūla apskritai išnyksta.

    Ekspertai pabrėžia, kad prabangus būstas dažnai parduodamas per profesionalius tarpininkus, o derybų apimtis gali būti didelė. Tai reiškia, kad prašoma kaina neretai tampa tik pradine pozicija, ypač jei pirkėjai jautriau reaguoja į palūkanų normų pokyčius ir bendrą ekonomikos ciklą.