CP v2

Blog

  • „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    Europos palydovų bendrovė „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų finansavimą, kurį planuoja skirti gamybos pajėgumų didinimui ir sparčiau diegti ryšio bei Žemės stebėsenos paslaugas. Bendrovė kuria palydovų infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas vyriausybėms, kosmoso agentūroms ir verslui.

    Į investuotojų ratą įėjo keli Europos kapitalo fondai ir institucijos, taip pat prisidėjo ir kiti ankstesni bei nauji dalyviai. Bendrovė akcentuoja, kad papildomas kapitalas leis greičiau plėsti tiek technologijas, tiek komandą skirtingose Europos šalyse.

    „Open Cosmos“ veiklą apima visą grandinę nuo palydovų projektavimo ir gamybos iki duomenų apdorojimo, kad vaizdai ir jutiklių informacija virstų praktiškai panaudojama žvalgybine ar operacine įžvalga. Įmonė dirba su skirtingais užsakovais, kuriems svarbūs atsparūs ryšio kanalai ir patikimi stebėsenos duomenys.

    Keturi produktų blokai

    Bendrovė savo technologijas grupuoja į keturias kryptis. „OpenOrbit“ kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus, o „OpenConstellation“ siekia sudaryti sąlygas vyriausybėms ir organizacijoms dalintis palydovine infrastruktūra.

    Ryšio paslaugas vystantis „ConnectedCosmos“ orientuojasi į plačiajuostį ryšį ir daiktų interneto komunikacijas tarp palydovų, orbitos ir Žemės. Tuo metu „DataCosmos“ apdoroja palydovinę vaizdinę ir sensorinę informaciją, kad būtų galima artimo realiam laikui stebėsena ir sprendimų priėmimas.

    Gamybos plėtra Europoje

    „Open Cosmos“ teigia šiuo metu valdanti keturias gamyklas Europoje, o esami pajėgumai leidžia pagaminti po vieną palydovą per dieną. Naujas finansavimas turėtų padėti didinti šį tempą ir užtikrinti spartesnį užsakymų įgyvendinimą.

    Plėtra numatoma tiek gamybos, tiek inžinerijos ir programinės įrangos komandose Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje. Bendrovė nurodo, kad iš viso šiuose padaliniuose dirba beveik 400 darbuotojų.

    Kodėl auga paklausa?

    Tokio tipo infrastruktūros poreikis pastaraisiais metais auga, nes Europos valstybės daugiau investuoja į suverenius palydovinio ryšio ir Žemės stebėsenos pajėgumus. Šios sistemos svarbios tiek civilinėms funkcijoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros stebėsenai ar nelaimių valdymui, tiek nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Pačios bendrovės cituojami duomenys rodo didėjantį investuotojų dėmesį kosmoso sektoriui: pasaulinės rizikos kapitalo investicijos į kosmosą 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 11,3 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus sudarė 10,1 mlrd. eurų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai kosminė infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginė, o ne vien nišinė technologijų sritis.

    „Sujungdami palydovus, saugų ryšį ir DI paremtas duomenų paslaugas kuriame sistemą, kuri informaciją iš orbitos paverčia tuo, ką vyriausybės ir įmonės gali panaudoti veiksmams. Ši investicija leidžia mums greičiau įgyvendinti šią viziją“, – sakė „Open Cosmos“ įkūrėjas ir vadovas Rafel Jorda Siquier.

    Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus nukreiptas „ConnectedCosmos“ plėtrai, „OpenConstellation“ ir „DataCosmos“ augimui bei palydovų gamybos pajėgumų didinimui. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį paslaugų diegimą ir didesnį Europos klientų poreikius atitinkantį mastą.

  • Visaginas ruošia pokyčius suaugusiųjų mokymuisi: savivaldybė prašo gyventojų nuomonės

    Visaginas ruošia pokyčius suaugusiųjų mokymuisi: savivaldybė prašo gyventojų nuomonės

    Visagino savivaldybė pradėjo gyventojų poreikių ir lūkesčių analizę, kuri turėtų padėti tiksliau suplanuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi pasiūlą mieste. Apklausos rezultatai bus naudojami tobulinant esamas veiklas ir sprendžiant, kokių mokymų labiausiai trūksta skirtingoms gyventojų grupėms.

    Apklausa vykdoma įgyvendinant projektą „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ (projekto Nr. 10-076-P-0001). Savivaldybė siekia išsiaiškinti, kokios temos žmonėms aktualiausios, kokios mokymosi formos patogiausios ir kas dažniausiai trukdo įsitraukti į mokymąsi šalia darbo ar šeimos įsipareigojimų.

    Praktikoje tokios apklausos dažniausiai padeda atsakyti į labai konkrečius klausimus: ar gyventojams reikia daugiau skaitmeninio raštingumo kursų, lietuvių kalbos stiprinimo, profesinių kompetencijų atnaujinimo, ar, pavyzdžiui, trumpų finansinio raštingumo ar sveikatos temų mokymų. Ne mažiau svarbu įvertinti ir laiką bei vietą, kada mokymai būtų patogiausi, nes būtent prieinamumas dažnai lemia dalyvavimą.

    Siekiant į apklausą įtraukti kuo daugiau žmonių ir surinkti įvairesnes nuomones, klausimynas parengtas lietuvių ir rusų kalbomis. Savivaldybė pabrėžia, kad apklausa yra anoniminė, o pateikta informacija bus naudojama tik planuojant mokymosi galimybes ir jų plėtros kryptis.

    Visagino savivaldybė ragina gyventojus skirti kelias minutes ir užpildyti klausimyną, nes būtent nuo atsakymų priklausys, kokios programos bus laikomos prioritetinėmis artimiausiu metu. Kuo daugiau skirtingų patirčių ir nuomonių bus surinkta, tuo tiksliau bus galima pritaikyti mokymosi pasiūlą realiems poreikiams.

  • „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    Švedijos startuolis „Serverpod“ viešoje beta versijoje pristatė „App Studio“ – programėlių kūrimo aplinką, kurioje sąmoningai nėra integruoto dirbtinio intelekto. Bendrovė teigia, kad DI įrankiai greitina prototipų kūrimą, tačiau realioms, patikimoms sistemoms dažniausiai prireikia visai kitos klasės sprendimų.

    Pastaruoju metu programuotojų įrankių rinka sparčiai pildosi DI kodavimo agentais, kurie geba generuoti kodą daugeliui technologijų rinkinių. Vis dėlto vien kodo sugeneravimas nepašalina sudėtingumo, susijusio su duomenų bazėmis, diegimu, saugumu, infrastruktūra ir ilgalaike priežiūra.

    „Serverpod“ įkūrėjas Viktoras Lidholtas pabrėžia, kad agentai tobulėja taip greitai, jog kūrėjams rizikinga „susieti“ programą su vienu šiandien populiariu įrankiu. Jo teigimu, „App Studio“ idėja – sukurti profesionalią aplinką, kuri leistų keisti agentus nekeičiant technologinio pagrindo.

    Infrastruktūra prototipui tapti produktu

    „App Studio“ sukurta kaip atsisiunčiama aplinka, skirta pilno paketo programėlėms kurti su „Flutter“ ir „Serverpod“. Įrankis orientuotas į tai, kad projektą būtų galima paleisti ir vystyti be ilgo paruošiamojo darbo, o pats kodas liktų kūrėjo rankose.

    Techniniu požiūriu aplinka generuoja standartinius projektus: „Flutter“ naudojamas kliento programėlei, o „Serverpod“ suteikia serverio dalį ir duomenų bazės integraciją. Bendrovė akcentuoja, kad tai turėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp demonstracinio prototipo ir produkto, kurį galima patikimai eksploatuoti.

    Naujausioje „Serverpod“ versijoje išskiriama būseninė karšto perkrovimo funkcija visam paketui. Tai reiškia, kad atnaujinant programėlę, serverį, generuojamas sąsajas ir duomenų bazės schemą, projektas gali likti veikiantis, o grįžtamasis ryšys gaunamas per milisekundes.

    Kartu bendrovė atveria „Serverpod Cloud“ – kelią nuo lokaliai veikiančio projekto iki įdiegtos paslaugos. Pasak „Serverpod“, diegimą turėtų supaprastinti vienos komandos principas, o platforma perima infrastruktūros dalį, įskaitant duomenų bazes, apkrovų paskirstymą, domenus, slaptus raktus, talpyklas ir failų saugyklas.

    Be integruoto DI, bet su galimybe rinktis

    Vienas ryškiausių sprendimų – „App Studio“ neturi „įmontuoto“ DI. Idėja paprasta: skirtingi DI kodavimo agentai gali dirbti su tais pačiais projekto failais, todėl kūrėjas gali pereiti nuo vieno įrankio prie kito neprarasdamas projekto struktūros.

    Vis dėlto rinkoje dar nėra bendro standarto, kaip vienodai konfigūruoti agentų galimybes ir susijusius MCP serverius, todėl pereinant tarp įrankių gali atsirasti trinties. „Serverpod“ teigia, kad „App Studio“ šią konfigūraciją automatizuoja ir leidžia kelioms konfigūracijoms sugyventi viename projekte.

    „Kodo generavimas yra tik viena programinės įrangos kūrimo dalis“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    „Sunkiausi klausimai prasideda tada, kai kiti žmonės ima priklausyti nuo tavo sukurto produkto: jis turi veikti patikimai, būti palaikomas, jungtis prie tikro serverio ir išlikti prižiūrimas“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    Kas nutinka, kai DI sukurtas prototipas pasiseka?

    Pasak „Serverpod“, DI sugeneruoti prototipai dažnai susiduria su problemomis, kai projektas išauga iš vieno naudotojo demonstracijos į realų srautą. Minimos tipinės rizikos – saugumo spragos, trūkstama prieigos kontrolė, neoptimizuotos užklausos, netinkamas klaidų apdorojimas ir architektūriniai sprendimai, kurie vėliau brangiai kainuoja.

    Bendrovė pabrėžia, kad automatizuota aplinka gali paspartinti kūrimą ir diegimą, tačiau nepakeičia atsakomybės ir inžinerinio vertinimo. Projektams, kuriuose tvarkomi jautrūs duomenys, taikomi sudėtingi leidimai ar reguliaciniai reikalavimai, vis dar rekomenduojamas patyrusio programuotojo įsitraukimas.

    Kitas praktinis barjeras, kurį „Serverpod“ įvardija kaip dar ne iki galo automatizuotą, yra publikavimo procesas programėlių parduotuvėse. Nors tai nebūtinai reikalauja gilaus programavimo, pats procesas išlieka daug žingsnių turintis ir griežtai reglamentuotas.

    „Serverpod“ taip pat akcentuoja vengiantys naujos kartos priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Kadangi „Serverpod“ yra atvirojo kodo sistema, ją galima talpinti įvairiose infrastruktūrose, o „App Studio“ galima bet kada nebenaudoti, tęsiant darbą su tuo pačiu projektu kitose priemonėse.

  • Vilniuje įspėja vairuotojus: šiuos kiemuose paliktus automobilius gali išgabenti priverstinai

    Vilniaus savivaldybė perspėja neeksploatuojamų ir be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktų transporto priemonių savininkus: jei automobiliai nebus patraukti, jie gali būti nuvežti priverstinai. Pasak savivaldybės, tokios transporto priemonės ne tik užima parkavimo vietas, bet ir kelia aplinkosauginių rizikų.

    Neprižiūrimi automobiliai dažnai tampa teršalų šaltiniu: iš jų gali tekėti alyva, degalai ar kiti techniniai skysčiai, o ilgainiui jie virsta atliekų kaupimo vietomis. Be to, apleistos transporto priemonės neretai traukia vandalus ir didina netvarkos jausmą daugiabučių kiemuose.

    Kokia atsakomybė gresia savininkui?

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gali būti taikomas įspėjimas. Jei pažeidimas kartojasi, gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų, taip pat gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir savo vardu registruoto automobilio palikimas kieme ilgam laikui, kai jis akivaizdžiai nevažiuoja ir nėra prižiūrimas, gali tapti administracinio nusižengimo pagrindu. Savivaldybė paprastai vertina vizualius požymius, pavyzdžiui, techninę būklę, ilgalaikį nejudėjimą, numerių nebuvimą ar akivaizdų apleidimą.

    Kas laukia automobilių be savininko?

    Jeigu transporto priemonė neturi savininko arba savininkas nenustatomas, savivaldybė gali pradėti pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. Tokiu atveju automobilis perimamas savivaldybės žinion, nuvežamas ir saugomas, kol atsiranda savininkas arba teismas priima sprendimą dėl jo statuso.

    Nuvežimas paprastai nėra pirmas žingsnis: prieš tai skelbiami sąrašai ir nustatomi terminai savininkams sureaguoti. Savivaldybė nurodo, kad sąraše esančių transporto priemonių savininkai automobilį iš bendrojo naudojimo vietos turi patraukti iki 2026 metų spalio 4 dienos, priešingu atveju jis gali būti nuvežtas priverstinai.

    Kokie automobiliai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame planuojamų perimti transporto priemonių sąraše nurodomos jų buvimo vietos ir seniūnijos įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Fabijoniškes, Justiniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Naujininkus, Pašilaičius, Pilaitę, Rasas, Šeškinę, Šnipiškes, Verkius, Viršuliškes ir Žirmūnus.

    Tarp įvardytų transporto priemonių yra ir automobiliai be valstybinių numerių, taip pat įvairių markių modeliai, pavyzdžiui, GAZ, Toyota, Volvo, Citroen, Fiat, Chevrolet, Peugeot, Ford, Lexus, Mercedes-Benz, Audi, Iveco, VW ir BMW. Savivaldybė ragina savininkus nelaukti termino pabaigos ir kuo skubiau sutvarkyti situaciją.

    Gyventojams, pastebėjusiems ilgai nejudantį, akivaizdžiai apleistą automobilį savo kieme ar gatvėje, rekomenduojama kreiptis į savivaldybę ar viešosios tvarkos pareigūnus ir pateikti kuo tikslesnę informaciją apie vietą. Tai padeda greičiau identifikuoti transporto priemonę ir įvertinti, ar ji atitinka neeksploatuojamos transporto priemonės požymius.

  • Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Jau šeštus metus iš eilės sugrįžo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamas Nacionalinis judumo iššūkis. Organizatoriai kviečia jungtis bendruomenes, įstaigas ir pavienius dalyvius, o registracija šiemet iš anksto vyksta programėlėje „Walk15“.

    Per penkerius metus iniciatyva išaugo į plačiai matomą judumo ir sveikesnių įpročių projektą, suburiantį ne tik Lietuvos, bet ir užsienyje gyvenančius lietuvius. Pagrindinis tikslas – skatinti kasdienį fizinį aktyvumą ir darnesnį judėjimą, kai daugiau pasirenkama vaikščioti ar minti dviratį.

    Organizatorių duomenimis, vien 2025 metais prie iššūkio prisijungė 172 000 dalyvių. Per projekto laikotarpį jie fiksavo 50 mlrd. žingsnių, o vidutinis dienos aktyvumas siekė 57 minutes, kai 2021 metais buvo 36 minutės.

    Šiemet dalyviams siūloma registruotis į aštuonis skirtingus žingsnių iššūkius: miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių. Skirtingos kategorijos leidžia varžytis panašioms komandoms ir lyginti rezultatus pagal vienodus principus.

    „Kviečiame prisijungti ir subūrus bendruomenę kartu atstovauti jai žingsniuojant“, – teigiama projekto kvietime.

    Organizatoriai nurodo, kad iššūkio pabaigoje trys aktyviausios kiekvieno iššūkio komandos ir viena didžiausią žingsnių vidurkį išlaikiusi komanda bus apdovanotos Prezidentūroje. Be to, viso projekto metu programėlėje ir viešai skelbiamuose rezultatuose bus matomi TOP10 aktyviausių kiekvieno iššūkio dalyvių.

    Oficialiai skelbiama, kad iššūkis vyks nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai: rudenį daliai žmonių sumažėja natūralus kasdienis judėjimas, todėl motyvaciniai žaidybiniai elementai, komandinis įsipareigojimas ir aiškūs tikslai padeda išlaikyti įprotį judėti.

    Sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir antsvorio rizika, o taip pat geresne emocine savijauta. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aktyvumo, o kasdienis vaikščiojimas daugeliui yra paprasčiausias būdas priartėti prie šių gairių.

    Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip žingsnių skaičiavimas telefone ar išmaniajame laikrodyje, pastaraisiais metais tapo viena populiariausių priemonių aktyvumui stebėti. Nacionalinis judumo iššūkis šią tendenciją išnaudoja praktikoje, skatindamas ne vien rezultatą, bet ir nuoseklumą: mažesni kasdieniai pasirinkimai ilgainiui virsta tvariu įpročiu.

  • Bulvių maras ant pomidorų? Ką būtina padaryti po derliaus, kad liga negrįžtų kitąmet

    Bulvių maras ant pomidorų? Ką būtina padaryti po derliaus, kad liga negrįžtų kitąmet

    Bulvių maras, kurį sukelia Phytophthora infestans, pomidorams yra viena pavojingiausių ligų: ji plinta greitai, ypač kai vyrauja šilti ir drėgni orai, o užsikrėtę augalai gali sunykti per kelias dienas. Svarbiausia po sezono yra ne tik pašalinti sergančius krūmus, bet ir sumažinti užkrato šaltinius, kad kitais metais problema nepasikartotų.

    Patogenas dažniausiai išlieka ant užkrėstų augalinių liekanų ir dirvos paviršiuje, todėl pirmas žingsnis po derliaus yra kruopštus lysvės išvalymas. Pomidorų krūmus reikėtų išrauti kartu su šaknimis, surinkti nukritusius lapus bei vaisių likučius ir jų nekompostuoti, nes komposte liga gali išlikti ir vėliau vėl patekti į daržą.

    Jei pomidorai augo atvirame grunte, po valymo verta perkelti dėmesį į dirvą: ją galima perkasti, kad augalų likučiai nepasiliktų paviršiuje, o lysvė geriau išdžiūtų. Šiltnamyje ar pakeltose lysvėse šis žingsnis taip pat naudingas, tačiau svarbiausia išvengti per didelės drėgmės ir palikti kuo mažiau vietų, kur galėtų išlikti infekcija.

    Dirvos dezinfekcija po maro

    Viena iš sodininkų dažnai taikomų priemonių yra dirvos solarizacija, kai lysvė gausiai sudrėkinama ir uždengiama plėvele, kad saulė įkaitintų viršutinį sluoksnį. Praktikoje tai veikia geriausiai šilčiausiu metų laiku, o uždengimas paliekamas kelioms savaitėms, kad aukštesnė temperatūra sumažintų ligų pradmenų kiekį.

    Kitas sprendimas – po pomidorų pasėti fitosanitarinius augalus, kurie padeda slopinti nepageidaujamus mikroorganizmus ir kartu atkuria dirvos struktūrą. Dažniausiai pasirenkama facelija, grikiai ar baltosios garstyčios: užaugusi žalioji masė vėliau įterpiama į dirvą, taip didinant organinės medžiagos kiekį.

    Po intensyvesnių priemonių, ypač jei buvo taikyta solarizacija, dirvai praverčia atstatymas. Tam tinka gerai perpuvęs kompostas ar mėšlas, o taip pat mikrobiologiniai preparatai su naudingomis bakterijomis ir grybais, kurie padeda subalansuoti dirvos mikroflorą ir greičiau atkurti derlingumą.

    Klaidos, dėl kurių liga grįžta

    Dažna klaida – sergančių pomidorų liekanų palikimas lysvėje arba jų išmetimas šalia daržo, kur vėjas ir lietus gali išnešioti infekciją. Taip pat riziką didina pomidorų auginimas toje pačioje vietoje kasmet, nes net ir sumažinus užkratą vienais metais, palankios oro sąlygos kitą sezoną gali vėl suaktyvinti ligą.

    Praktinis sprendimas – laikytis sėjomainos ir bent kelis metus pomidorų neauginti toje pačioje lysvėje, o jų vietoje rinktis mažiau jautrias kultūras. Toks planavimas, kartu su švariu sezono užbaigimu ir dirvos atnaujinimu, yra patikimiausias būdas sumažinti bulvių maro pasikartojimo riziką.

  • Vilniaus rajono sporto centro jaunieji talentai skina medalius: Baltijos čempionate – auksas ir sidabras

    Vilniaus rajono sporto centro jaunieji talentai skina medalius: Baltijos čempionate – auksas ir sidabras

    Rugsėjo 5–6 dienomis Naujojoje Akmenėje surengtame Baltijos šalių stalo teniso čempionate sėkmingai pasirodė Vilniaus rajono sporto centro auklėtiniai Marija Mikalauskytė ir Ervinas Uzialo. Jie atstovavo Lietuvos rinktinėms, kurios varžėsi su Latvijos ir Estijos komandomis.

    Čempionate buvo rungtyniaujama vyrų ir moterų grupėse, o Lietuva abiejose įskaitose delegavo po dvi rinktines. Toks formatas leido įvertinti ne tik lyderius, bet ir platesnį kandidatų ratą, kurių rezultatai svarbūs formuojant sudėtis ateities turnyrams.

    Vyrų rinktinė iškovojo auksą

    Vyrų varžybose čempione tapo Lietuvos pirmoji rinktinė, kurioje žaidė Ervinas Uzialo. Komandą treniravo vyriausiasis treneris Artūras Orlovas.

    Lietuvos pirmoji rinktinė 3:0 įveikė Estijos komandą ir Lietuvos antrąją rinktinę, o prieš Latviją laimėjo 3:1. Toks rezultatas užtikrino pirmą vietą bendroje įskaitoje ir patvirtino stabilų komandos pajėgumą viso turnyro metu.

    Moterų rinktinė pelnė sidabrą

    Moterų grupėje Lietuvos pirmajai rinktinei atstovavo Marija Mikalauskytė. Lietuvos komanda 3:0 nugalėjo Latvijos rinktinę ir Lietuvos antrąją rinktinę, tačiau 1:3 nusileido Estijai ir galutinėje rikiuotėje užėmė antrą vietą.

    Toks pasirodymas reiškia, kad Vilniaus rajono sporto centro atstovė tapo Baltijos šalių vicečempione, o Uzialo iškovojo čempiono titulą. Abu sportininkai asmeninėse varžybose užėmė penktąsias vietas, tad iki prizininkų pakylos individualioje įskaitoje pritrūko nedaug.

    Pasak informacijos, kurią pateikė Vilniaus rajono sporto centro stalo teniso trenerė Inga Kardauskaitė-Orlovienė, šie rezultatai yra svarbus įvertinimas jauniems sportininkams ir jų pasirengimui. Stalo tenise komandinės pergalės dažnai parodo ne tik vieno lyderio formą, bet ir visos rinktinės gylį, kuris tampa lemiamas aukštesnio lygio tarptautinėse varžybose.

  • Svarbi žinia Matuizams: seniūnijai laikinai vadovaus Sigitas Pangonis, keičiasi darbo laikas

    Matuizų seniūnijos gyventojams pateikta svarbi informacija dėl vadovavimo ir gyventojų aptarnavimo tvarkos. Pranešta, kad Matuizų seniūnijos seniūno pareigas laikinai eina Varėnos seniūno pavaduotojas Sigitas Pangonis.

    Savivaldybė nurodo, kad toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą seniūnijos darbą ir sklandų paslaugų teikimą gyventojams. Laikino vadovo paskyrimas leidžia tęsti kasdienes funkcijas ir sprendimų priėmimą, kol situacija bus sureguliuota nuolatiniu vadovavimu.

    Gyventojų patogumui taip pat paskelbtas S. Pangonio darbo grafikas Matuizų seniūnijoje. Jis Matuizų seniūnijoje dirbs antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Kitomis dienomis gyventojai, kaip pabrėžiama pranešime, su seniūnijos veikla susijusiais klausimais gali kreiptis į Matuizų seniūnijos darbuotojus. Įprastai seniūnijose sprendžiami su vietos infrastruktūra, socialiniais klausimais, deklaravimu ir kitomis administracinėmis paslaugomis susiję gyventojų prašymai.

    Gyventojams rekomenduojama planuojant vizitą atsižvelgti į paskelbtas priėmimo dienas ir laiką, o skubiais atvejais pirmiausia kreiptis į seniūnijos darbuotojus. Taip siekiama išvengti eilių ir užtikrinti, kad prašymai būtų priimami bei nagrinėjami laiku.

  • Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedijos sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo ES remiamas 5 mlrd. eurų „Scaleup Europe Fund“, prisijungęs kaip naujas investuotojas.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo ir anksčiau investavę fondai Kinnevik, Northzone, Amino Collective ir Visionaries. „Tandem Health“ neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu buvo pritrauktos lėšos.

    Šis raundas seka po 2025 metais uždarytos 50 mln. eurų A serijos, o bendra „Tandem Health“ pritrauktų investicijų suma pasiekė 160 mln. eurų. Tokia B serijos apimtis Europos sveikatos technologijų rinkoje laikoma išskirtinai didele.

    „Tandem Health“ kuria klinikoms ir medikams skirtą DI pagalbininką, kuris konsultacijų metu generuoja medicininius užrašus. Bendrovė teigia, kad jos sprendimą naudoja apie 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų 14 Europos rinkų.

    Pastaruoju metu produktas, pasak įmonės, išaugo iš užrašų automatizavimo į platesnį medicininio asistento vaidmenį. Į funkcijas įtraukti siuntimų dokumentai ir paciento komunikacija prieš vizitą, jo metu ir po vizito.

    Įmonė taip pat remiasi recenzuotais tyrimais, kurie rodo apčiuopiamą poveikį administraciniam krūviui. „Tandem Health“ nurodo, kad sprendimu besinaudojantys klinicistai fiksavo 29 proc. mažiau laiko administravimui, 30 proc. didesnį pasitenkinimą darbu ir 30 proc. mažesnį administracinį stresą.

    Naujas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas plėtrai Europoje ir klientų bazės didinimui. Kartu planuojama žengti į platesnę platformos viziją, kuri apimtų pacientų srautų valdymą ir papildomas klinikines užduotis sprendžiančius agentus.

    „Tandem Health“ dirba apie 170 žmonių, o didžiausia rinka pagal vartotojų skaičių yra Jungtinė Karalystė, kur sprendimą naudoja ir NHS sistemos klinicistai. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi į Europos poreikius, įskaitant duomenų apsaugos ir reguliavimo reikalavimus.

    „Scaleup Europe Fund“ siekia stiprinti Europos technologijų sektoriaus finansavimą, kai žemynas konkuruoja su JAV ir Kinija dėl technologinės lyderystės. Europos Komisija yra viena iš fondo steigėjų investuotojų, o kartu prisideda ir privatūs dalyviai, įskaitant Novo Holdings, CriteriaCaixa ir Santander.

    „Mes pradėjome „Tandem“, kad pasiūlytume alternatyvą. Europa turėtų nustatyti standartą, kaip dirbtinis intelektas ateina į sveikatos apsaugą, o ne perimti kieno nors kito sprendimus“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    „Šis finansavimas leidžia tai įgyvendinti, saugiai įvedant sveikatos apsaugą į dirbtinio intelekto erą ir dirbant išvien su pacientais, medikais, sistemomis ir valstybėmis“, – pridūrė jis.

  • Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Rugsėjo 16–22 dienomis Visaginas jungiasi prie Europos judumo savaitės ir kviečia gyventojus iš naujo įvertinti kasdienius keliavimo įpročius. Iniciatyvos esmė paprasta: bent dalį kelionių automobiliu pakeisti ėjimu pėsčiomis, važiavimu dviračiu ar viešuoju transportu.

    Visaginas dažnai įvardijamas kaip kompaktiškas ir žalumos apsuptas miestas, todėl trumpus atstumus čia neretai galima įveikti be automobilio. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir nedideli pasirinkimai kasdienybėje prisideda prie švaresnio oro, mažesnio triukšmo ir saugesnių gatvių.

    „Judumo savaitė – puiki proga prisiminti, kad miestą kuriame ne tik statydami gatves ir infrastruktūrą, bet ir savo kasdieniais pasirinkimais. Visaginas yra kompaktiškas ir žalias miestas, todėl daugelį kasdienių kelionių galime įveikti pėsčiomis ar dviračiu. Kviečiu visaginiečius išbandyti kitokį kelią ir rugsėjo 22 dieną bent vienai dienai automobilį palikti namuose“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną visoje Europoje minima Diena be automobilio, kuri tradiciškai laikoma Judumo savaitės kulminacija. Visagino gyventojai kviečiami tą dieną automobilį palikti namuose ir į darbą, mokyklą ar susitikimus vykti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu.

    Judumo ekspertai pabrėžia, kad trumpų kelionių atsisakymas automobiliu yra vienas paprasčiausių būdų mažinti transporto taršą miestuose. Būtent trumpais atstumais automobiliai dažniau važiuoja šaltu varikliu, todėl išmetamųjų teršalų kiekis vienam kilometrui gali būti didesnis.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Europos judumo savaitė kasmet akcentuoja tvaraus judumo naudą: mažesnes spūstis, saugesnį eismą, patrauklesnes viešąsias erdves ir geresnę gyvenimo kokybę. Savivaldybės pažymi, kad žmonių pasirinkimai turi tiesioginę įtaką tam, kokio miesto infrastruktūros ateityje labiausiai reikės.

    Visagino savivaldybė ragina pokytį pradėti nuo paprasto žingsnio ir pabandyti bent vieną dieną planuoti maršrutą be automobilio. Pasak organizatorių, net vienkartinis bandymas dažnai tampa postūmiu atrasti patogesnius ar sveikesnius kasdienius maršrutus.