CP v2

Blog

  • G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    Birželio 15–17 dienomis Eviano mieste Prancūzijoje vyksiantis G7 lyderių susitikimas šiemet, tikėtina, apsieis be tradicinio bendro komunikato. Vietoj vieno viską apimančio dokumento planuojama patvirtinti kelias atskiras deklaracijas, skirtas konkrečioms politikos sritims.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komanda nurodė, kad deklaracijos turėtų apimti kritinių mineralų tiekimo saugumą, vėžio tyrimų stiprinimą, vaikų apsaugą internete, tarptautinį solidarumą, socialinio poveikio investicijas ir investicijų rizikos mažinimą trapių valstybių aplinkoje.

    Tuo pačiu geopolitiniai klausimai, kurie dažnai tampa didžiausiais nesutarimų taškais, būtų atspindėti atskirame Prancūzijos pirmininkavimo pareiškime. Į šią kategoriją patenka pasauliniai ekonominiai disbalansai, krizė Artimuosiuose Rytuose, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio ir karas Ukrainoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento biuro atstovo, toks formatas leidžia greičiau pasiekti apčiuopiamų rezultatų ten, kur įmanomas sutarimas, ir kartu neužblokuoja viso susitikimo dėl kelių ypač jautrių temų. Panašus sprendimas buvo taikytas ir ankstesniame G7 susitikime, kai pirmininkaujanti šalis pasirinko lankstesnę dokumentų struktūrą.

    Prieš susitikimą Paryžius taip pat siekia palaikyti dialogą dėl pasaulinės prekybos disbalansų, ypač akcentuojant Kinijos vaidmenį. Ketvirtadienį Emmanuelis Macronas surengė nuotolinį pokalbį su G7 šalių atstovais, tarp jų Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Kanados ministru pirmininku Marku Carney, taip pat su ne G7 šalių pareigūnais, įskaitant Kinijos vicepremjerą Zhang Guoqing.

    Pokalbyje pabrėžta būtinybė tęsti diskusijas dėl disbalansų G20 formate, įtraukiant Tarptautinį valiutos fondą. Prancūzija pastaraisiais metais nuosekliai ragina stiprinti Europos Sąjungos prekybos apsaugos priemones, argumentuodama, kad Europos pramonė patiria spaudimą dėl augančio importo iš Kinijos.

    Analitikų vertinimu, sprendimas atsisakyti vieningo komunikato atspindi sudėtingą realybę: G7 šalys siekia rodyti vienybę strateginėse srityse, tačiau vis dažniau susiduria su skirtingais požiūriais į konfliktų valdymą, sankcijų politiką ir globalios ekonomikos perbalansavimą. Dėl to atskiros deklaracijos tampa praktišku kompromisu, leidžiančiu fiksuoti sutartas kryptis ir kartu palikti erdvės politinėms interpretacijoms jautriausiais klausimais.

    „Kalbant apie turinį, šis G7 susitikimas jau yra sėkmingas“, – sakė Prancūzijos prezidento biuro atstovas.

    Eviane laukiama, kad darbotvarkėje dominuos tiekimo grandinių atsparumo ir saugumo klausimai, investicijų kryptys bei informacinės erdvės apsauga. Vis dėlto pagrindinis susitikimo fonas išliks geopolitinis, o būtent šiose temose ryškiausiai matysis, ar G7 pavyks išlaikyti bendrą toną be visų lyderių pasirašyto vieno dokumento.

  • Po 80 metų prie Filipinų rado pragaro laivą: kur slypėjo „Hōfuku Maru“ paslaptis?

    Po 80 metų prie Filipinų rado pragaro laivą: kur slypėjo „Hōfuku Maru“ paslaptis?

    Wrakas rastas gilumoje

    Prie Filipinų Luzono salos, netoli Zambaleso provincijos, po daugelį metų trukusių paieškų aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų japonų laivo „Hōfuku Maru“ wrakas. Jis glūdi didesniame nei 50 metrų gylyje, o tiksli vieta, pasak tyrėjų, ilgą laiką buvo klaidingai nurodoma istoriniuose pasakojimuose.

    Paieškas vykdė Hellships Memorial Foundation komanda kartu su JAV keliautoju ir tyrinėtoju Joshu Gatesu. Tyrėjai teigia, kad lūžis įvyko iš naujo peržiūrėjus JAV ir Japonijos karinius archyvus, kurie padėjo patikslinti konvojaus maršrutą ir atakos aplinkybes.

    Kas buvo vadinamieji hellships?

    Antrojo pasaulinio karo metais Japonija, istorikų vertinimu, pasitelkė daugiau nei 130 prekybinių ir keleivinių laivų sąjungininkų karo belaisviams gabenti tarp darbo stovyklų įvairiose Azijos vietose. Dėl nežmoniškų sąlygų šie reisai vėliau imti vadinti hellships, nes belaisviai būdavo laikomi ankštose, prastai vėdinamose triumuose, stigo vandens ir medicininės pagalbos.

    Skaičiuojama, kad per tokius transportus galėjo būti perkelta apie 125 000 sąjungininkų belaisvių, o iki 20 000 jų kelionės neišgyveno. Dalis žūdavo nuo ligų, išsekimo ir smurto, o dalis tapdavo ir karo veiksmų aukomis, kai laivus atakuodavo sąjungininkų pajėgos.

    Tragiška 1944 metų kelionė

    „Hōfuku Maru“ istorija laikoma viena dramatiškiausių. 1944 metų rugsėjį laivas plaukė Japonijos konvojaus sudėtyje per Pietų Kinijos jūrą, gabendamas daugiausia britų ir olandų karo belaisvius į kitas darbo stovyklas.

    Rugsėjo 21 dieną laivą pasiekė sąjungininkų torpeda. Pagal išlikusius liudijimus, transportas galėjo perskilti į dvi dalis ir nuskęsti per mažiau nei tris minutes, todėl po deniu įkalintiems žmonėms galimybių išsigelbėti beveik nebuvo.

    Kaip patvirtinta tapatybė

    Tyrėjai teigia, kad dešimtmečius tiksli wrako vieta išliko nežinoma, kol Japonijos archyvuose aptikti dokumentai nepadėjo tiksliau rekonstruoti atakos vietos ir konvojaus pozicijų. Susiaurinus paieškų zoną, buvo panaudotos šiuolaikinės sonaro sistemos, identifikavusios anksčiau nefiksuotą objektą.

    Vėliau narai ir povandeninės archeologijos specialistai atliko detalią dokumentaciją ir pasitelkė fotogrametriją, leidžiančią sukurti trimatį wrako modelį. Gauti duomenys buvo lyginami su originaliais laivo konstrukciniais planais, o korpuso matmenys, triumų išdėstymas ir būdingas plyšimas į dvi dalis atitiko istorinius aprašymus.

    Kodėl wrakas nebus liečiamas

    Ekspedicijos dalyviai nurodo, kad wrake aptikta ir skaudi praeities žyma – galimų aukų palaikų. Dėl šios priežasties neplanuojama kelti radinių ar vykdyti komercinių tyrinėjimų, o prioritetas teikiamas vietos dokumentavimui ir atminimo išsaugojimui.

    Pasak projekto rengėjų, šis atradimas nepakeis praeities, tačiau pirmą kartą per daugiau nei 80 metų leidžia tiksliai įvardyti vieną iš tragiškiausių karo Ramiajame vandenyne epizodų vietų. Artimiesiems ir istorikams tai tampa svarbiu atskaitos tašku, padedančiu užverti ilgai atvirą nežinomybės skyrių.

  • Palydovai atskleidė 280 akmeninių ratų dykumoje: 260 jų mokslui buvo nežinomi

    Palydovai atskleidė 280 akmeninių ratų dykumoje: 260 jų mokslui buvo nežinomi

    Tarp Nilo slėnio ir Raudonosios jūros, dabartinių Sudano ir Egipto pasienio zonoje, iš palydovinių vaizdų paaiškėjo įspūdingas radinys: dykumoje išsibarsčiusios šimtai akmeninių konstrukcijų. Tarptautinė mokslininkų komanda identifikavo 280 monumentalių objektų, o 260 jų iki šiol nebuvo aprašyti mokslinėje literatūroje.

    Šie statiniai dažniausiai yra akmeniniai kapai, apjuosti apvaliais mūrais. Jų skersmuo svyruoja nuo kelių iki daugiau nei 80 metrų, todėl iš viršaus jie primena milžiniškus ratus, išmėtytus per dykumos peizažą. Viduje aptikta žmonių ir gyvūnų palaidojimų, taip pat mažesnių akmeninių struktūrų bei sampilų.

    Kas slypi akmeniniuose ratuose

    Tyrėjai pabrėžia, kad toks mastas keičia požiūrį į regiono praeitį. Objektų išsidėstymas didžiulėje teritorijoje nuo pietų Egipto iki Eritrėjos prieigų rodo plačiai paplitusią kultūrinę tradiciją, apėmusią tūkstančius kvadratinių kilometrų.

    Tai leidžia manyti, kad čia gyvenusios piemenų bendruomenės nebuvo mažos ir izoliuotos. Priešingai, jos galėjo turėti sudėtingesnę socialinę sandarą ir gebėti organizuoti didelius statybinius projektus, kuriems reikėjo darbo jėgos, išteklių ir ilgalaikės atminties.

    Kapai, naudoti šimtmečius

    Geriau ištirtame Wadi Khashab komplekse archeologai aptiko 25 palaidojimus. Centrinėje dalyje buvo žmogaus kapas, kurį supo galvijų, avių ir vaiko palaikai, o tai rodo neatsitiktinę laidojimo tvarką.

    Analizės leidžia teigti, kad vieta buvo naudojama maždaug 2 000 metų, o vėlesnės kartos perplanavo erdvę ir rengė naujus palaidojimus. Toks tęstinumas paprastai siejamas su stipria tradicija ir ypatingu šių vietų statusu bendruomenėje.

    Kodėl čia laidoti gyvūnai

    Radiniuose ryškiai matomas galvijų vaidmuo: jie, tikėtina, buvo daugiau nei maisto šaltinis. Galvijai galėjo simbolizuoti turtą, socialinę padėtį ir turėti ritualinę reikšmę, o jų palaidojimas greta žmonių kapų sufleruoja aiškią hierarchiją.

    Mokslininkai svarsto, kad centriniai kapai galėjo priklausyti piemenų grupių lyderiams ar išskirtinį autoritetą turėjusiems asmenims. Gyvūnų palaidojimai aplink tokį kapą gali būti interpretuojami kaip galios, statuso ar kulto ženklas.

    Ne mažiau svarbi ir pačių kapinynų vieta: dauguma jų įrengti netoli senųjų vandens šaltinių bei ganykloms palankių plotų. Palydoviniai vaizdai taip pat padėjo atsekti senovinius judėjimo koridorius per dykumą, todėl tyrėjai tikisi tiksliau rekonstruoti, kaip prieš tūkstančius metų migravo žmonės ir bandos.

    Dar vienas esminis kontekstas yra klimatas. Šiandien vietovė atrodo itin atšiauri, tačiau prieš tūkstantmečius, vadinamuoju Afrikos drėgnuoju laikotarpiu, kritulių buvo daugiau, augalija vešlesnė, o sąlygos gyvulininkystei ir sezoniniam judėjimui buvo gerokai palankesnės.

    Didelę dalį atradimo lėmė nuotoliniai tyrimų metodai: palydoviniai duomenys leidžia greitai įvertinti didžiules teritorijas, kuriose lauko darbai būtų lėti, brangūs ir rizikingi dėl karščio bei ribotų vandens išteklių. Tyrėjai nurodo, kad šis etapas tik pradžia, o regione dar gali būti daug panašių, iki šiol nepastebėtų objektų.

  • Lenkijos „PESA“ jungiasi su „Hitachi Rail“: taikosi į 320 km/h traukinių konkursus

    Lenkijos „PESA“ jungiasi su „Hitachi Rail“: taikosi į 320 km/h traukinių konkursus

    Lenkijos riedmenų gamintoja „PESA Bydgoszcz S.A.“ paskelbė užmezgusi strateginę partnerystę su „Hitachi Rail“. Įmonės ketina veikti konsorciumo principu, o detales žada pristatyti artimiausiomis dienomis per specialią spaudos konferenciją.

    Partnerystės tikslas – sustiprinti pozicijas konkurse dėl itin greitų KDP (aukštojo greičio) traukinių, kurių reikalaujamas greitis siekia ne mažiau kaip 320 km/h. Tokius sąstatus planuoja įsigyti Lenkijos tolimojo susisiekimo operatorius PKP Intercity, o atskirus pirkimus numato ir su nauja infrastruktūra siejami projektai.

    Kodėl reikalingas partneris

    „PESA“ yra vienas didžiausių riedmenų gamintojų Lenkijoje, tačiau aukštojo greičio traukinių segmente kartelė ypač aukšta. Sąstatams, važiuojantiems virš 300 km/h, būtinos ilgametės inžinerinės kompetencijos, bandymų bazė, sertifikavimas ir patikimumo statistika, kurių nauji rinkos dalyviai dažnai neturi.

    Dėl to nacionaliniai gamintojai, siekdami konkuruoti su tarptautiniais koncernais, neretai kuria konsorciumus ir perima technologijas iš patyrusių partnerių. Ankstesnėse diskusijose, kaip nurodoma viešai, tarp galimų „PESA“ partnerių buvo minimas ir „Alstom“, tačiau pasirinktas „Hitachi Rail“.

    Konkurencija Lenkijoje aštrėja

    Lenkijos rinkoje dėl aukštojo greičio traukinių kontraktų ketina varžytis ir kiti vietos žaidėjai. Viešojoje erdvėje minėta, kad „Newag“ buvo siejamas su galimu bendradarbiavimu su „Siemens Mobility“, tačiau tokia kryptis galiausiai nebuvo tęsiama.

    Konkurso grafikai Lenkijoje, remiantis viešai skelbta informacija, buvo koreguojami, todėl gamintojams svarbu suspėti parengti pasiūlymus, techninius sprendinius ir finansavimo modelius. Aukštojo greičio riedmenų pirkimuose vertinama ne tik kaina, bet ir eksploataciniai kaštai, energijos efektyvumas, priežiūros planas bei tiekimo grandinės patikimumas.

    „Hitachi Rail“ patirtis ir kontekstas Europoje

    „Hitachi Rail“ turi patirties aukštojo greičio technologijų srityje, įskaitant dalyvavimą Japonijos greitųjų traukinių ekosistemoje. Būtent patirties faktorius ir galimybė pasiūlyti jau patikrintus sprendimus dažnai tampa lemiami, kai šalys pereina prie 300 km/h ir didesnių greičių standartų.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija daugiau investuoti į geležinkelius, siekiant mažinti taršą ir perkelti dalį kelionių iš aviacijos bei kelių transporto. Dėl to didėja ir aukštojo greičio sąstatų paklausa, o gamintojai stiprina partnerystes, kad užtikrintų technologijų perdavimą ir gamybos pajėgumus.

    Tikėtina, kad „PESA“ ir „Hitachi Rail“ bendradarbiavimo apimtis apims ne vien pačių traukinių platformą, bet ir priežiūros, atsarginių dalių bei aptarnavimo sprendinius, kurie dažnai sudaro didelę ilgalaikių sutarčių vertės dalį. Galutinės sąlygos turėtų paaiškėti po oficialaus pristatymo.

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • „mObywatel“ gauna laukiamą naujovę: e. pristatymai keis ryšį su valdžia jau šią vasarą

    „mObywatel“ gauna laukiamą naujovę: e. pristatymai keis ryšį su valdžia jau šią vasarą

    Kas keičiasi „mObywatel“ programėlėje

    Lenkijoje populiari programėlė „mObywatel“ plečiasi – joje pradedama diegti e. pristatymų (e-Doręczenia) funkcija. Tai leidžia gyventojams vienoje vietoje pasiekti asmeninę oficialių pranešimų dėžutę ir patogiau bendrauti su institucijomis.

    Skaitmeninimo ministerija šį žingsnį įvardija kaip svarbų lūžį viešųjų skaitmeninių paslaugų plėtroje. Pasak jos, tikslas – kuo daugiau kasdienių reikalų perkelti į telefoną, kad gyventojams mažėtų poreikis vykti į įstaigas.

    Kuo e. pristatymai prilygsta registruotam laiškui

    E. pristatymai Lenkijoje kuriami kaip skaitmeninis registruoto laiško atitikmuo, kai siuntimas ir gavimas turi teisinę galią. Tokiu būdu pranešimai gali būti pateikiami greičiau, o siuntėjas ir gavėjas turi aiškius pristatymo faktus.

    Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau oficialių reikalų su valstybės ir savivaldybių įstaigomis galima tvarkyti nuotoliniu būdu. Gyventojams nebereikia laukti popierinio laiško ar derintis prie pašto darbo laiko, o svarbūs pranešimai pasiekiami skaitmeniniu kanalu.

    Kaip veiks integracija ir kada pasieks visus

    Naujoji integracija „mObywatel“ programėlėje suteikia prieigą prie asmeninės e. pristatymų dėžutės. Programėlė paprašo sutikimo perduoti reikalingus duomenis Lenkijos paštui, kuris yra šios platformos operatorius.

    Funkcija diegiama palaipsniui, todėl ji ne iš karto bus matoma visiems naudotojams. Skaitmeninimo ministerija nurodo, kad iki birželio pabaigos sprendimas turėtų būti įjungtas visiems, tačiau būtina atsinaujinti programėlę iki 4.84.0 versijos arba naujesnės.

    Pastaraisiais metais tokios integracijos tampa bendra Europos kryptimi: valdžios institucijos siekia pasiūlyti vieną patikimą skaitmeninį kanalą oficialiems pranešimams, o gyventojams suteikti daugiau kontrolės ir aiškumo. Kartu didėja reikalavimai duomenų apsaugai ir tapatybės patvirtinimui, todėl panašios paslaugos paprastai diegiamos etapais.

    Skaitmeninimo ministerijos konferencijoje viceministras pirmininkas ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pabrėžė, kad šis pokytis palies milijonų žmonių kasdienybę. Tai taip pat signalas, kad skaitmeninės viešosios paslaugos vis labiau orientuojamos į patogumą ir teisinį aiškumą, o ne vien į papildomas funkcijas.

    „Tai pokytis, kuris paliečia kasdienį milijonų piliečių gyvenimą ir rodo, kad skaitmeninė Lenkija nėra ateities vizija, o realybė, kurią kuriame šiandien“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

  • „Meta“ prieš 2026 metų pasaulio čempionatą įjungė naujoves: kas keisis „Facebook“ ir „WhatsApp“?

    „Meta“ prieš 2026 metų pasaulio čempionatą įjungė naujoves: kas keisis „Facebook“ ir „WhatsApp“?

    Naujovės skirtos sirgaliams

    „Meta“ paskelbė, kad prieš 2026 metų futbolo pasaulio čempionatą diegia naujas funkcijas savo platformose „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir „Threads“. Pokyčiai orientuoti į sirgalius, kurie čempionato metu nori greičiau dalintis emocijomis, sekti naujienas ir bendrauti.

    Bendrovė teigia, kad dalis naujovių kuriamos specialiai dideliems sporto renginiams, kai turinio srautai staigiai išauga. Tokiu laikotarpiu vartotojai dažniau ieško oficialių paskyrų, rungtynių aptarimų ir patikimų naujienų vienoje vietoje.

    Bendradarbiavimas su sporto bendruomene

    „Meta“ nurodo, kad kurdama sprendimus bendradarbiavo su sporto industrijos atstovais, tarp jų komentatoriais, sportininkais ir komandomis. Tikslas buvo geriau suprasti, kokio turinio ir įrankių žmonėms realiai prireikia rungtynių metu.

    Tokios partnerystės paprastai padeda platformoms greičiau parengti renginiams pritaikytus šablonus, lipdukus ar kitus įrankius, kurie tampa lengvai randami ir patogūs naudoti. Tai ypač svarbu, kai vartotojai vienu metu masiškai kuria įrašus ir vaizdo įrašus.

    Kur ir kada atsiras pokyčiai

    Bendrovė skelbia, kad naujovės jau pradedamos diegti, tačiau jų pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo šalies, programėlės versijos ir įrenginio. Dalis funkcijų įprastai įjungiamos palaipsniui, kad būtų galima įvertinti stabilumą ir vartotojų reakciją.

    2026 metų pasaulio čempionatas vyks trijose valstybėse: JAV, Kanadoje ir Meksikoje, todėl socialinių tinklų aktyvumas, tikėtina, pasieks rekordus. Dėl to platformoms aktualu ne tik pramoginis turinys, bet ir saugumas, moderavimas bei patikimos informacijos matomumas.

    „Meta“ pabrėžia, kad skirtingos programėlės gauna skirtingus, jų logikai pritaikytus įrankius. Pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Messenger“ dažniau naudojami grupiniams pokalbiams, o „Instagram“ ir „Facebook“ labiau orientuoti į viešą turinį ir rungtynių aptarimus.

    „Norime, kad sirgaliai galėtų greičiau rasti aktualų turinį ir patogiau išreikšti emocijas visose mūsų platformose“, – sakė „Meta“ atstovas.

  • Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Ropoja tiesiai aukštos įtampos laidais

    Kinijoje pradedami naudoti autonominiai robotai, primenantys gyvates, skirti ne kovinėms užduotims, o elektros perdavimo ir skirstymo linijų patikroms. Pirmieji bandymai rodo, kad tokios sistemos gali iš esmės pakeisti, kaip stebima kritinė infrastruktūra, ir padėti išvengti gedimų.

    Technologija įdiegta Kunminge, Junanio provincijos sostinėje. Skirtingai nei dronai, kurie jau seniai pasitelkiami tinklų apžiūrai iš oro, šie robotai juda tiesiai laidais, todėl pasiekia atkarpas, kurias žmonėms tikrinti sudėtinga arba pavojinga.

    Kameros, jutikliai ir kliūčių įveikimas

    Robotų konstrukcija yra daugiasluoksnė ir segmentuota, todėl jie gali apvažiuoti izoliatorius, tvirtinimo detales bei kitus elementus ant linijos. Tai ypač svarbu ten, kur reikalinga detali apžiūra iš arti, o ne tik bendras vaizdas iš viršaus.

    Robotiniai įrenginiai aprūpinti kameromis ir jutikliais, kurie vertina infrastruktūros būklę. Jie gali fiksuoti pažeistus laidus, susidėvėjusias detales ir neįprastus temperatūros pokyčius, kurie neretai signalizuoja apie artėjantį gedimą ar perkaitimą.

    Kūrėjų teigimu, robotai jau patikrino daugiau nei 130 kilometrų skirstomųjų linijų. Taip pat skelbiama, kad jų darbo efektyvumas kai kuriais atvejais gali būti iki trijų kartų didesnis nei tradicinių patikrų, kurias atlieka darbuotojai vietoje.

    Kodėl tai gali aplenkti dronus

    Viena ryškiausių sistemos naudų siejama su zonomis, kur dronų skrydžiai ribojami arba draudžiami, pavyzdžiui, netoli oro uostų. Be to, robotai ant laidų gali būti mažiau pažeidžiami elektromagnetinių trikdžių, kurie dažnai apsunkina įprastų dronų darbą prie aukštos įtampos įrangos.

    Dar viena svarbi detalė yra energijos tiekimas: robotai gali naudoti energiją tiesiai iš linijų, kuriomis juda, todėl jiems rečiau reikia sustoti įkrovimui. Praktikoje tai leidžia ilgiau dirbti vienoje atkarpoje ir priartėti prie beveik nuolatinio stebėjimo modelio.

    Technologijų diegimas sutapo su gaokao egzaminų laikotarpiu, kuris Kinijoje laikomas vienu svarbiausių švietimo sistemos įvykių. Šiemet prie egzaminų prisijungė apie 12,9 milijono moksleivių, todėl elektros tiekimo patikimumas mokykloms ir centrams tampa kritiškai svarbus.

    Siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką, tinklų operatoriai vis dažniau remiasi įvairiais autonominiais sprendimais. Be robotinių gyvačių, infrastruktūrą padeda saugoti ir robotiniai šunys, dronai bei pažangios stebėsenos sistemos, kurios leidžia greičiau aptikti anomalijas ir planuoti remontą.

    Tokie projektai atspindi platesnę tendenciją: autonominiai robotai vis dažniau perima pavojingas, brangias ir daug laiko reikalaujančias užduotis, ypač energetikos, transporto ir pramonės srityse. Kuo daugiau patikrų pavyksta atlikti be žmogaus darbo aukštyje ar prie aukštos įtampos įrangos, tuo labiau mažėja nelaimių tikimybė ir neplanuotų išjungimų rizika.

  • Lenkijoje statys milžinišką dengtą slidinėjimo trasą: gali tapti ilgiausia pasaulyje

    Lenkijoje statys milžinišką dengtą slidinėjimo trasą: gali tapti ilgiausia pasaulyje

    Leidimas statyboms jau išduotas

    Lenkijoje pradedamas ambicingas projektas – Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Babicos gyvenvietėje netoli Vaduvicų, planuojama statyti modernų dengtą slidinėjimo kompleksą. Vietos valdžia jau patvirtino statybos projektą ir išdavė leidimą, tad investicija perėjo pagrindines procedūrines kliūtis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, pagrindinis objekto akcentas turėtų būti ištisus metus veiksianti uždara slidinėjimo trasa. Joje planuojama palaikyti maždaug nuo minus 2 iki minus 5 laipsnių temperatūrą, kad slidinėti būtų galima nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    650 metrų trasa ir rekordų ambicijos

    Skelbiama, kad trasos ilgis galėtų siekti apie 650 metrų, o tai dengtų slidinėjimo trasų segmente būtų itin aukštas rodiklis. Dėl to viešojoje erdvėje jau keliama versija, jog Babicoje planuojamas objektas gali pretenduoti į ilgiausios pasaulyje dengtos trasos vardą.

    Palyginimui, vienas dažniausiai minimų tokio tipo pavyzdžių yra Šanchajuje veikiantis „L+Snow“, kur ilgiausia trasa siekia apie 460 metrų. Jei Babicos projektas būtų įgyvendintas pagal dabar skelbiamus parametrus, jis reikšmingai viršytų šį atstumą.

    Ką žadama įrengti komplekse?

    Projekte numatoma ne tik pagrindinė trasa, bet ir atskira zona pradedantiesiems, vaikų pramogų erdvės bei keltuvai. Taip pat planuojama sukurti poilsio ir laisvalaikio infrastruktūrą, kad objektas veiktų kaip pilnavertis pramogų centras.

    Skelbiama, kad lankytojų patogumui būtų įrengtos maitinimo vietos, prekybinės erdvės, įrangos nuomos punktai ir poilsio zonos. Taip pat numatytas automobilių parkavimas maždaug 700 vietų aikštelėje, kas leistų aptarnauti didelius srautus piko metu.

    Kas stovi už projekto?

    Už investicijos įgyvendinimą atsakingas vietos verslininkas Wacławas Prorokas, o architektūrinę koncepciją parengė Studio Architektoniczne LA. Projektas planuojamas miškingoje teritorijoje, kurios plotas siekia apie 4 hektarus, o pagrindinė uždara salė turėtų užimti apie 27 000 kvadratinių metrų.

    „Šiuo metu viešai apie investiciją Babicoje dar nekomentuoju. Vėliausiai po kelių mėnesių viskas bus aišku ir dėl galutinio trasos formato, ir dėl darbų pradžios“, – sakė Wacławas Prorokas.

    Dengtos slidinėjimo trasos Europoje išlieka gana reta pramoga, tačiau susidomėjimas jomis auga dėl trumpėjančių natūralaus sniego sezonų ir vis dažnesnių šiltų žiemų. Jei Babicos projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, jis gali tapti ne tik regiono traukos centru, bet ir rimtu pretendentu į tarptautinio turizmo objektus.

  • „Meta“ platformų gedimas pasaulyje: neveikia „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“

    „Meta“ platformų gedimas pasaulyje: neveikia „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“

    Visame pasaulyje fiksuojamas „Meta“ valdomų socialinių tinklų sutrikimas: vartotojai praneša, kad sunku pasiekti „Facebook“, neveikia dalis „Messenger“ funkcijų, o „Instagram“ stringa prisijungimas ir žinučių skiltis.

    Gedimas pradėtas registruoti apie 15.17 valandą Lietuvos laiku, o pranešimų skaičius sparčiai augo dar po valandos. Remiantis vartotojų sutrikimų stebėsenos platformų duomenimis, problemos apima dešimtis valstybių ir atrodo turinčios globalų mastą.

    Daugiausia skundų tenka „Facebook“ – stringa tiek naršyklinė versija kompiuteriuose, tiek programėlė telefonuose. „Messenger“ dažniau minimi balso ir vaizdo skambučių trikdžiai, o „Instagram“ vartotojai teigia esantys išmetami iš paskyrų arba negalintys prisijungti.

    Kai kurie žmonės praneša, kad buvo automatiškai atjungti nuo paskyrų, o bandant atkurti prisijungimą neveikia dalis slaptažodžio keitimo būdų. Tokiose situacijose saugumo specialistai pataria neskubėti spausti neaiškių nuorodų ar įvedinėti duomenų trečiųjų šalių puslapiuose, nes sutrikimų metu suaktyvėja sukčiavimo kampanijos.

    Kol kas oficiali gedimo priežastis ir numatomas sutrikimo pašalinimo laikas nėra aiškūs. Panašūs sutrikimai „Meta“ paslaugas yra paveikę ir anksčiau, o didžiausias incidentas istorijoje įvyko 2021 metais, kai paslaugos buvo nepasiekiamos kelias valandas ir tai smarkiai paveikė tiek vartotojus, tiek verslus.

    Tokie gedimai primena, kiek daug kasdienės komunikacijos ir pardavimų procesų yra priklausomi nuo kelių didžiųjų platformų. Dėl to ekspertai vis dažniau rekomenduoja verslams turėti alternatyvius kanalus klientams pasiekti, pavyzdžiui, el. pašto naujienlaiškius, atskiras bendruomenes ar kelias skirtingas socialines platformas.