CP v2

Blog

  • Dyzelino kaina gali perkopti 2,30 euro už litrą: naujas mokestis ir mažesni akcizai neapsaugos

    Naujas mokestis ir pigesni degalai

    Lenkijoje patvirtintas vadinamasis netikėtų pelnų mokestis degalų sektoriui, kurį valdžia pristato kaip priemonę iš dalies finansuoti mažesnius mokesčius degalams ir trumpam pristabdyti kainų kilimą degalinėse. Teoriškai schema paprasta: dalis papildomų įplaukų iš sektoriaus turi kompensuoti biudžeto netektis dėl PVM ir akcizų mažinimo.

    Tačiau praktikoje ši lygtis priklauso nuo to, ko valdžia nekontroliuoja: pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų ir valiutų kursų. Ekonomistai ir energetikos ekspertai pabrėžia, kad mokesčiai gali tik amortizuoti svyravimus, bet negali užtikrinti stabilios kainos, jei rinka patiria šoką.

    Kiek pinigų planuojama surinkti

    Pagal patvirtintą modelį mokestis taikomas „viršpelniui“ per nustatytą laikotarpį, o tarifas siekia 60 proc. nuo apmokestinamosios bazės. Oficialiuose skaičiavimuose minima, kad biudžetas per visą laikotarpį galėtų gauti apie 920 000 000 eurų, o didžioji dalis įplaukų būtų numatoma anksčiau, dar mokestinių metų eigoje.

    Didžiausiu mokėtoju įvardijamas koncernas „Orlen“, iš kurio tikimasi maždaug 690 000 000 eurų įnašo. Vis dėlto tai yra prognozė, o ne garantija: faktinė suma priklausys nuo to, kaip susiklostys maržos, pardavimo apimtys ir naftos produktų rinkos sąlygos.

    Biudžeto sąskaita gali augti greičiau

    Svarbiausias šios politikos paradoksas tas, kad biudžetas vienu metu ir surenka, ir atiduoda. Mažesni PVM bei akcizai reiškia tiesioginį pajamų sumažėjimą, o kuo brangesni degalai, tuo didesnė tampa ir biudžeto netektis, nes mažinimas taikomas didesnei kainos bazei.

    Viešai skelbiami vertinimai rodo, kad vien mokesčių lengvatos degalams per metus gali kainuoti apie 1 840 000 000 eurų. Tokiu atveju netikėtų pelnų mokestis padengtų tik dalį sąskaitos, o likusi dalis virstų didesniu deficitu arba reikalautų kitų pajamų šaltinių.

    „Valstybė gali laikinai sumažinti kainą per mokesčius, bet negali dekretu nustatyti pasaulinės naftos kainos. Jei įvyks rimtas rinkos šokas, amortizacija greitai baigsis“, – sakė ekonomistas, vertinęs priemonių poveikį biudžetui.

    Kodėl dyzelinas vis tiek gali brangti

    Ekspertai pabrėžia, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo viso įmonės pelno, o nuo maržos dalies, viršijančios referencinį lygį. Jei nafta brangtų, bet perdirbimo maržos išliktų santykinai žemos, biudžetas gali nesurinkti tiek, kiek planuota, nors lengvatų kaina išaugtų.

    Kita rizika yra ta, kad net ir surinkus planuotas įplaukas, jos nereiškia automatinio kainų sumažėjimo degalinėse. Galutinę kainą veikia ir logistika, paklausos dinamika, konkurencija, atsargų finansavimo kaštai, o taip pat valiutų kursų svyravimai.

    „Jeigu situacija pasaulinėje rinkoje pablogėtų, vien mokesčių mažinimas vartotojui gali būti beveik nepastebimas, nes dyzelinas vis tiek šoktels iki lygio, atitinkančio daugiau kaip 2,30 euro už litrą“, – sakė energetikos rinką analizuojantis ekspertas.

    Kas galiausiai sumoka už „pigiau“

    Šios priemonės perskirsto kaštus tarp kelių grupių. Dalį jų prisiima degalų įmonės per papildomą mokestį, dalį – biudžetas per mažesnes įplaukas iš PVM ir akcizų, o dalis anksčiau ar vėliau grįžta vairuotojams per kainų korekcijas, kai lengvatos baigiasi arba kai rinka patiria naują šoką.

    Šalia to atsiranda ir šalutiniai padariniai rinkai: brangesnė nafta didina apyvartinio kapitalo poreikį importuotojams ir degalinėms, todėl mažesniems žaidėjams gali būti sunkiau išlaikyti likvidumą. Tai gali skatinti konsolidaciją, kai stipresni rinkos dalyviai išstumia arba perima mažesnius.

    Trumpuoju laikotarpiu mažesnės degalų kainos gali sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau ilgalaikį rezultatą lems ne politinis sprendimas, o rinka. Jei naftos kainos išliks aukštos ar kils, valstybė turės rinktis: didinti biudžeto sąnaudas, nutraukti lengvatas arba susitaikyti su nauju kainų lygiu degalinėse.

  • Po „Paramount“ ir „Warner Bros. Discovery“ sandorio – naujas vardas „Skydance“ ir startas biržoje spalį

    Pramogų industrijoje bręsta vienas didžiausių pastarųjų metų pokyčių: po „Paramount“ ir „Warner Bros. Discovery“ susijungimo planuojama keisti visos grupės pavadinimą. Apie tai viešai pranešė „Paramount Skydance“ vadovas Davidas Ellisonas, akcentuodamas, kad naujasis vardas turėtų suteikti jungtinei bendrovei aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Numatoma, kad po sandorio užbaigimo bendrovė veiks „Skydance“ vardu, o istoriniai prekių ženklai „Paramount“ ir „Warner Bros.“ bus išlaikomi kaip atskiros turinio ir studijų linijos. Toks modelis dažnas dideliuose susijungimuose, kai siekiama vienu metu ir suvienodinti valdymą, ir neatsisakyti prekių ženklų, kurie kuria auditorijos lojalumą.

    „Norėjome pavadinimo, kuris suteiktų sujungtai įmonei savitą tapatybę, bet leistų „Paramount“ ir „Warner Bros.“ bei visiems mūsų prekės ženklams likti dėmesio centre“, – sakė Davidas Ellisonas.

    Pagal skelbiamą planą sandoris turėtų būti užbaigtas spalio 6 dieną. Nuo tos datos jungtinė įmonė ketina pradėti prekybą biržoje su simboliu SKYD, o tai reikštų naują etapą investuotojams, vertinantiems tiek kino studijų, tiek televizijos kanalų ir transliavimo platformų perspektyvas.

    „Skydance“ pavadinimas nėra naujas rinkoje: taip vadinosi Davido Ellisono įkurta kino gamybos bendrovė. Ellisonas yra technologijų kompanijos „Oracle“ įkūrėjo Larry Ellisono sūnus, o jo vadovaujama struktūra pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvavo Holivudo konsolidacijoje.

    Sandorio apimtys ir poveikis rinkai vertinami kaip itin reikšmingi, nes po vienu stogu atsidurtų didelė dalis pasaulinio turinio kūrimo ir platinimo grandinės. „Warner Bros. Discovery“ portfelyje yra tokie aktyvai kaip studija „Warner Bros.“, transliavimo platforma „HBO Max“ ir televizijos kanalai CNN, TNT, „Discovery“, taip pat Lenkijoje veikianti TVN grupė.

    Tokio masto susijungimai paprastai grindžiami keliais tikslais: mažinti kaštus, stiprinti derybinę galią reklamos ir platinimo rinkose bei greičiau perorientuoti veiklą į transliavimo platformas. Pastaraisiais metais tradicinė televizija spaudžiama mažėjančių auditorijų, o turinio gamybos kaštai auga, todėl didelės grupės ieško masto ekonomijos ir efektyvesnio investicijų paskirstymo.

    Skelbiama, kad „Skydance“ kryptį formuos Davidas Ellisonas, o valdymo komandą papildys ir žaislų gamintojos „Mattel“ vadovas Ynonas Kreizas. Rinkai tai signalizuoja siekį derinti klasikinį studijų verslą su stipresne prekės ženklų ir intelektinės nuosavybės komercializacija, kuri šiandien tampa vienu svarbiausių pramogų sektoriaus pajamų šaltinių.

  • G7 šalys paleidžia iki 100 mln barelių dyzelino ir naftos atsargų: ko tikėtis degalinėse

    G7 valstybių lyderiai sutaria koordinuotai išleisti į rinką iki 100 mln barelių naftos ir dyzelino iš strateginių atsargų. Sprendimas priimtas po nuotolinio susitikimo, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o įgyvendinimą koordinuos Tarptautinė energetikos agentūra.

    Išleidimas turėtų prasidėti nedelsiant ir trukti apie keturis mėnesius, didžiausią dalį dyzelino į rinką tiekiant pirmosiomis savaitėmis. G7 pabrėžia, kad šalys nesieks riboti energijos produktų ir degalų prekybos tarp partnerių, kad pasiūla rinkoje nemažėtų dirbtinai.

    Kas iš tiesų sprendžiama?

    Pastaruoju metu dyzelino rinka yra jautresnė nei žalios naftos, nes svarbus ne vien išgavimas, o perdirbimo pajėgumai ir logistikos grandinės. Kai kuriose šalyse dyzelino kainų šuolius labiau lemia ribota rafinavimo pasiūla ir atsargų lygis, o ne vien naftos kaina biržose.

    Prancūzijos prezidentas teigia, kad atsargų atlaisvinimas turėtų padėti pilniau išnaudoti rafinerijų pajėgumus ir sumažinti įtampą tiekimo grandinėje. Tokia priemonė rinkoje dažniausiai veikia per lūkesčius: didesnė pasiūla trumpuoju laikotarpiu mažina kainų spaudimą, ypač didmeniniame segmente.

    JAV spaudimas ir politinis fonas

    Sprendimą lydėjo ir Vašingtono spaudimas Europos sąjungininkams, tarp jų Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai, prisidėti dyzelino atsargomis. JAV taip pat akcentavo, kad dyzelino kainos ir jų poveikis infliacijai daro tiesioginę įtaką gyventojams bei verslui, ypač transporto sektoriui.

    „Europa ką tik sutiko išleisti didelį kiekį savo dyzelino atsargų. Procesas prasidės nedelsiant“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Ko laukti kainose ir Lietuvoje?

    Strateginių atsargų išleidimas paprastai greičiausiai matomas didmeninėje rinkoje, o degalinių kainose pokytis atsiranda su kelių dienų ar kelių savaičių vėlavimu. Galutinei kainai degalinėse įtaką daro ir mokesčiai, biokuro priedai, logistikos kaštai bei regioninė konkurencija, todėl poveikis skirtingose šalyse gali būti nevienodas.

    Lietuvoje dyzelino kainą labiausiai veikia situacija Europos didmeninėje rinkoje ir tiekimo grandinės regione, todėl bet koks papildomas srautas iš strateginių atsargų gali mažinti kainų kilimo riziką. Vis dėlto ši priemonė dažniausiai laikoma laikina, todėl ilgalaikė kryptis priklausys nuo perdirbimo pajėgumų, paklausos ir geopolitinių veiksnių.

  • Saulės mirtis gali išardyti Saulės sistemą daug anksčiau: naujas tyrimas perbraižo planetų likimą

    Saulės mirtis gali išardyti Saulės sistemą daug anksčiau: naujas tyrimas perbraižo planetų likimą

    Naujas Kalifornijos technologijos instituto Caltech mokslininkų tyrimas rodo, kad Saulės sistemos išorinių planetų orbitos ilgainiui gali tapti nestabilios gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol. Pasak darbo autorių, Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno „išlikimo terminas“ po Saulės virsmo baltąja nykštuke gali sutrumpėti iki maždaug 1 mlrd. metų.

    Ankstesni vertinimai teigė, kad milžinių orbitos galėtų išlikti stabilios beveik neįsivaizduojamai ilgai, net iki kvintilijono metų, t. y. daug kartų ilgiau nei dabartinis Visatos amžius. Toks optimistinis scenarijus rėmėsi prielaida, kad Saulė masę praranda tolygiai ir ramiai, todėl planetų orbitos tik pamažu „išsiplečia“.

    Kas keičia ankstesnį scenarijų

    Tyrime akcentuojama, kad Saulės masės netekimas vėlyvuoju evoliucijos laikotarpiu gali būti ne toks lygus, kaip dažnai modeliuota. Mokslininkai teigia, kad procesą gali lydėti atsitiktiniai, staigesni medžiagos išmetimai, kurie veiktų kaip chaotiški „spyriai“ ir kauptų orbitinius sutrikimus per ilgą laiką.

    Pagal šią logiką, net ir palyginti nedideli netolygumai, kartojami daug kartų, gali išbalansuoti išorinių planetų sąveikas tarpusavyje. Ilgainiui tai didintų riziką, kad viena ar kelios planetos būtų „išmestos“ į tolimesnes orbitas arba net visiškai išstumtos iš Saulės sistemos.

    Kada tai galėtų įvykti

    Mokslininkai primena, kad Saulės sistemai yra apie 4,57 mlrd. metų, o Saulei iki virtimo raudonąja milžine, pagal plačiai priimamus modelius, turėtų būti likę maždaug 5 mlrd. metų. Šiame etape Saulė plėsis, o vidinės planetos patirs dramatiškas pasekmes.

    Tyrime kartojamas dažnai minimas scenarijus, kad Merkurijus ir Venera būtų praryti, o Žemės likimas taip pat būtų labai nepalankus. Marsas laikomas labiau tikėtinu „išgyvenimo“ kandidatu vien todėl, kad yra toliau, tačiau ir jis patirtų didžiulius pokyčius dėl Saulės ryškio ir aplinkos transformacijų.

    Esminė naujojo darbo mintis yra apie vėlesnį laikotarpį, kai Saulė jau būtų tapusi baltąja nykštuke. Būtent tada, teigiama, dėl netolygaus masės praradimo pasekmių išorinėje sistemos dalyje per maždaug 1 mlrd. metų galėtų prasidėti grandininė orbitų destabilizacija.

    Kaip tai buvo apskaičiuota

    Tyrėjai naudojo didelio našumo superkompiuterius ir daugybę N kūnų skaitinių simuliacijų, kuriose modeliuojama kelių masyvių objektų tarpusavio gravitacinė sąveika. Virtualiame modelyje buvo įtraukti Saulė ir keturios milžinės planetos, o jų judėjimas skaičiuotas milijardų metų masteliu.

    Skirtumas nuo dalies ankstesnių darbų buvo tai, kad Saulės masės netekimas modeliuotas ne kaip tolygus mažėjimas, o kaip atsitiktinių epizodų seka. Buvo paleista daug skirtingų scenarijų, kad būtų įvertinta, kokiomis sąlygomis sistema dažniausiai pereina į chaotišką būseną.

    Darbas pavadintas Terminalinis Saulės sistemos nestabilumas, sukeltas stochastinio Saulės masės praradimo ir publikuotas žurnale The Astrophysical Journal Letters. Nors tai kalba apie labai tolimą ateitį, tyrimas svarbus tuo, kad parodo, kaip jautriai planetų sistemos stabilumas priklauso nuo žvaigždės evoliucijos detalių.

  • PGE Dystrybucja po UOKiK baudų: tikrina, kaip kainų kartelio byla pakeis sutartis su rangovais

    PGE grupės valdoma PGE Dystrybucja pranešė inicijuojanti teisinę analizę, kaip Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK sprendimas gali paveikti jau pasirašytas sutartis ir vykdomus pirkimus. Bendrovė teigia, kad įvertinusi situaciją nuspręs, kokių veiksmų imtis.

    UOKiK vadovas skyrė sankcijas įmonėms, dalyvavusioms PGE Dystrybucja konkursuose ir, tarnybos vertinimu, neteisėtai derinusioms siūlomas paslaugų kainas. Sprendime nurodoma, kad susitarimai galėjo paveikti 11 konkursų baigtį.

    Kas nustatyta kartelio byloje

    UOKiK teigimu, dalis rangovų, pretendavusių į darbus elektros tinklų infrastruktūroje, derino pasiūlymų sąlygas ir elgesį konkursuose. Formali atranka turėjo vykti per elektroninį aukcioną, tačiau, pasak tarnybos, laimėtojas esą būdavo numatomas iš anksto.

    Byloje minimi pirkimai apėmė tinklo elementų statybą ar rekonstrukciją, įskaitant vidutinės įtampos infrastruktūros darbus ir nuotoliniu būdu valdomų tinklo įrenginių projektus. Tokie projektai paprastai yra jautrūs kainai, nes darbų apimtys didelės, o užsakovui svarbu užtikrinti tiekimo patikimumą ir terminus.

    Bendra paskirtų baudų suma siekia apie 3 150 000 eurų. Tarnyba pabrėžė, kad sprendimas dar nėra galutinis, o nubaustos bendrovės turi teisę jį apskųsti teismui.

    PGE planuojami veiksmai

    PGE grupė nurodė, kad UOKiK sprendimas susijęs su 2017 metais vykdytais pirkimais. Pasak bendrovės, šiuo metu svarbiausia įvertinti galimą poveikį tiek anksčiau sudarytoms sutartims, tiek dabar vykdomoms pirkimų procedūroms.

    „PGE Dystrybucja atliks teisinę analizę, kaip UOKiK sprendimas veikia sudarytas sutartis ir vykdomus pirkimus, o pagal išvadas bus priimti atitinkami sprendimai“, – teigė PGE grupė.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad pirkimai, jos teigimu, vykdomi laikantis skaidrumo ir konkurencijos principų. PGE pabrėžė, kad rangovai privalo teikti savarankiškai parengtus pasiūlymus, o galimus pažeidimus tiria tam įgaliotos institucijos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Viešųjų ir didelių įmonių pirkimų karteliai paprastai laikomi vienu žalingiausių konkurencijos pažeidimų, nes gali dirbtinai kelti kainas ir riboti realią konkurenciją. Elektros tinklų projektų atveju tai ypač aktualu dėl ilgalaikių investicijų ir nuolatinio poreikio modernizuoti infrastruktūrą.

    Teisinė analizė, kurią skelbia atliekanti PGE Dystrybucja, paprastai apima rizikos vertinimą dėl sutarčių vykdymo, galimų pretenzijų, tiekėjų patikimumo kriterijų ir pirkimų procedūrų korekcijų. Galutiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, ar teismas paliks galioti konkurencijos institucijos išvadas.

  • Varšuvos birža smuko labiausiai nuo birželio, o PGE šovė į aukštumas: kas tempė rinką žemyn?

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje savaitė, apėmusi rugsėjo pabaigą ir spalio pradžią, investuotojams buvo nepalanki: smuko visi pagrindiniai indeksai. Didžiausių bendrovių indeksas WIG20 per penkias prekybos sesijas krito apie 2,3 proc., o platesnis WIG – apie 1,9 proc.

    Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 per savaitę sumenko apie 1 proc., o mažųjų bendrovių sWIG80 – apie 0,5 proc. Toks fonas rodo, kad pardavimų spaudimas apėmė ne vieną sektorių, tačiau rinkos nuotaikas labiausiai veikė keli stambūs segmentai.

    Pagrindiniai indeksai grįžo žemyn

    Savaitės pabaigoje WIG20 laikėsi ties maždaug 4 084 punktų riba. Kiek anksčiau, rugsėjo 21 dieną, indeksas buvo pasiekęs rekordinį lygį – apie 4 241 punktą, todėl dalis kritimo siejama ir su natūralia korekcija po spartaus kilimo.

    Nuo metų pradžios bendra indekso grąža vis dar išlieka teigiama: WIG augo apie 31 proc., WIG20 – apie 28 proc., mWIG40 – apie 27 proc., o sWIG80 – apie 3,5 proc. Tai reiškia, kad pastarosios savaitės kritimas kol kas labiau primena atokvėpį po ralio, o ne tendencijos lūžį.

    Bankai ir naftos sektorius spaudė WIG20

    Didžiausią neigiamą indėlį į WIG20 pokytį įnešė bankai: sektoriaus indeksas WIG-banki per savaitę smuko daugiau nei 5 proc. Tarp didžiųjų finansų bendrovių ryškesnius nuostolius fiksavo „Alior“ ir „mBank“, kurių akcijos krito atitinkamai apie 6 proc. ir 7 proc.

    Investuotojų dėmesį prikaustė ir energetikos bei naftos sektoriaus naujienos, susijusios su sprendimais dėl vadinamojo perteklinio pelno apmokestinimo. Rinka tai interpretavo kaip riziką pelningumui, todėl „Orlen“ per savaitę atpigo daugiau nei 3 proc., o per mėnesį kritimas siekė apie 8 proc.

    Dar didesnis spaudimas teko „Unimot“: per savaitę akcijos atpigo apie 4 proc., o per mėnesį – apie 18 proc. Tokie judėjimai rodo, kad investuotojai greitai pervertina bendrovių perspektyvas, kai keičiasi reguliacinė aplinka ir atsiranda papildomų mokesčių rizika.

    PGE išsiveržė į lyderius

    Visai kitoks vaizdas matėsi Lenkijos energetikos milžinės Polska Grupa Energetyczna akcijose: per savaitę jos brango apie 15 proc. Bendrovės akcijos pakilo iki maždaug 15 zlotų, tai yra aukščiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, o rinkos vertė viršijo apie 7,9 mlrd. eurų.

    Nuo metų pradžios PGE akcijų kaina buvo pakilusi apie 70 proc., o tai išskirtinis rezultatas tarp stambių Varšuvos biržos emitentų. Energetikos bendrovių vertinimus pastaruoju metu dažnai kelia lūkesčiai dėl investicijų į tinklų modernizavimą, gamybos portfelio pertvarką ir ilgalaikių projektų, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius.

    Technologijos ir brokeriai: kontrastai rinkoje

    Tarp ryškesnių kilimų minimos ir kitos bendrovės: „Orange“ akcijos per savaitę brango apie 18 proc., o „Asbis“ dar kartą priartėjo prie istorinių aukštumų. „Asbis“ metų eigoje demonstravo įspūdingą šuolį ir buvo viena iš ryškiausių Varšuvos biržos istorijų.

    Tuo metu brokerio XTB akcijos per savaitę krito apie 8 proc., o nuo rugsėjo pradžioje įvykdyto didelio akcijų pardavimo rinkoje jų kaina buvo nusileidusi daugiau nei 20 proc. Tokiais atvejais investuotojai dažnai vertina ne tik fundamentiką, bet ir pasiūlos spaudimą bei signalus, kuriuos rinkai siunčia stambieji akcininkai.

    Rinkoje pastebėtas ir kosmoso sektoriaus atsigavimas: „Creotech Instruments“ ir „Scanway“ per penkias sesijas ūgtelėjo maždaug po 15 proc. Tai primena, kad net ir korekcijos metu kapitalas gali persiskirstyti į atskiras temas bei bendroves, kuriose investuotojai mato augimo potencialą.

  • Kirgizijos Pasaulio klajoklių žaidynės palieka ilgalaikį pėdsaką: statomas nuolatinis amatininkų kaimas

    Kirgizijos Pasaulio klajoklių žaidynės palieka ilgalaikį pėdsaką: statomas nuolatinis amatininkų kaimas

    Kirgizijoje pasibaigus Pasaulio klajoklių žaidynėms, renginio organizatoriai kalba apie poveikį, kuris nesibaigs uždarymo ceremonija. Šalies valdžia ir rengėjai planuoja, kad specialiai žaidynėms sukurta etnografinė erdvė taps nuolat veikiančiu traukos objektu.

    Žaidynės startavo Biškeko arenoje, o vėliau daugiau kaip 3 000 sportininkų iš 110 valstybių persikėlė į Issyk Kul regioną. Varžybos ir kultūrinė programa vyko prie ežero ir Kirčyno tarpeklyje, kuris jau seniai laikomas vienu svarbiausių turistinių taškų šalyje.

    Kaip žaidynės virsta palikimu

    Renginio metu skirtingi Kirgizijos regionai pastatė savo simbolinius kaimus su tradiciniais būstais, įskaitant jurtas, dekoruotas pagal vietos amatus ir raštus. Tarp jų amatininkai demonstravo siuvinėjimą, kilimų audimą, odos ir metalo dirbinius bei kitas tautodailės formas.

    Per pirmąsias dvi dienas žaidynių erdvėse apsilankė daugiau nei 150 000 lankytojų. Žiūrovams buvo siūlomos tradicinės dainos, folkloro pasirodymai ir nacionaliniai patiekalai, kuriuos kai kuriais atvejais buvo galima paragauti vietoje, stebint gaminimo procesą.

    Vienas ryškiausių akcentų tapo teatrališkas šou ant šlaito, kuriame atkurta kaimo užpuolimo scena ir pademonstruoti sudėtingi jojimo gynybiniai manevrai. Organizatoriai teigia, kad tokie pasirodymai padeda tradicijas pateikti ne kaip muziejinį eksponatą, o kaip gyvą, patiriamą kultūrą.

    Premjero žinutė turistams

    Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymalijevas atidarymo metu pabrėžė, kad etnografinis kaimas neturėtų būti laikinas. Jo teigimu, planuojama palikti erdvę veikti ir po žaidynių, kad ji taptų edukacine ir turistine vieta.

    „Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo, mes grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymalijevas.

    „Šiandien statome jurtas, audžiame, dirbame metalą, gaminame žirgo pakinktus, o įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.

    Nuo lankininkų iki jėgos rungčių

    Greta kaimo buvo įrengta senovinės tvirtovės rekonstrukcija su turgumi, kur buvo kuriamas senamiesčio šurmulio įspūdis. Netoliese vyko sportinės rungtys, įskaitant lankininkų varžybas ir jėgos išbandymus, tokius kaip virvės traukimas ar rankų lenkimas.

    Didelio dėmesio sulaukė ir neįprasta rungtis, kurioje dalyviai demonstravo jėgą laužydami gyvūnų nugaros kaulus, naudojamus kaip tradicinė išbandymo priemonė folkloro šventėse. Organizatorių teigimu, ši disciplina yra paplitusi Mongolijoje ir dalyje Vidurinės Azijos, o šiemet čempionas per minutę sulaužė 58 kaulus.

    Žaidynės pristatomos kaip sporto ir kultūros sintezė, skirta klajoklių paveldui populiarinti ir parodyti jo įtaką skirtingoms civilizacijoms. Šalia varžybų paprastai vyksta ir mokslo bei kultūros renginiai, o šiemet vienu svarbiausių įvardyta tarptautinė konferencija, nagrinėjusi klajoklių civilizacijų palikimą ir perspektyvas.

    Kirgizijos atstovai akcentuoja, kad tradicijų tyrimai įgauna papildomą prasmę klimato kaitos ir išteklių naudojimo kontekste. Pasak jų, istorinis klajoklių gyvenimo būdas neretai siejamas su prisitaikymu prie gamtos sąlygų, todėl ši patirtis vis dažniau aptariama ir šiuolaikiniuose tvarumo debatuose.

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • Oksfordo universiteto muziejus grąžins Indijos nagų bendruomenei 39 žmonių palaikus: kas pasikeitė

    Oksfordo universiteto muziejus grąžins Indijos nagų bendruomenei 39 žmonių palaikus: kas pasikeitė

    Sprendimas po metų derybų

    Jungtinėje Karalystėje veikiantis Oksfordo universiteto Pitt Rivers muziejus sutiko grąžinti Indijos šiaurės rytuose gyvenančiai nagų bendruomenei 39 žmonių palaikus, į muziejų patekusius kolonijiniu laikotarpiu. Sprendimas priimtas po kelerius metus trukusių derybų ir bendradarbiavimo su bendruomenės atstovais.

    Muziejus teigia, kad šiuo metu su nagų atstovais derinama perdavimo ceremonijos data, o po jos delegacija turėtų palydėti palaikus į Indiją. Institucija pabrėžia, jog repatriacija vyksta kaip platesnio darbo dalis, peržiūrint kolekcijų kilmę ir kaupimo aplinkybes.

    Kodėl grąžinami palaikai

    Pasak muziejaus, didelė dalis nagų kultūros rinkinių į Oksfordą pateko XX amžiaus pradžioje, kai Britų imperijos administracija regione vykdė savo politiką. Muziejus pripažįsta, kad tokie rinkimo procesai neretai nebuvo neutralūs ir ne visada vyko laisvo sutikimo pagrindu.

    Pitt Rivers muziejus nurodo, kad žmogaus palaikai buvo išimti iš ekspozicijų 2020 metais, o sprendimai dėl jų ateities priimami vadovaujantis etikos standartais ir konsultuojantis su kilmės bendruomenėmis. Pastaraisiais metais tai tapo viena ryškiausių muziejų sektoriaus tendencijų Europoje.

    Ką apima nagų kolekcija

    Pitt Rivers muziejus yra sukaupęs vieną didžiausių nagų kultūrinio paveldo rinkinių pasaulyje, apimantį tūkstančius objektų. Muziejaus duomenimis, kolekcijoje registruoti 219 su žmogaus palaikais susiję vienetai: 39 protėvių palaikai, daugiausia kaukolės, ir 178 objektai, kuriuose yra arba gali būti žmogaus plaukų.

    Dabartinis susitarimas susijęs būtent su 39 protėvių palaikais. Dėl dar vieno prašymo objekto universitetas nurodė, kad jo kilmė nėra pakankamai aiški, jog būtų galima neabejotinai patvirtinti ryšį su nagais.

    Nagų organizacijų reakcija

    Sprendimą palankiai įvertino Forum for Naga Reconciliation ir kitos nagų organizacijos, pabrėžusios, kad repatriacija jiems reiškia daugiau nei fizinį palaikų grąžinimą. Bendruomenės atstovai akcentuoja, kad tai yra istorinio teisingumo, atminties ir orumo klausimas.

    „Nagams repatriacija nėra vien kaulų ar protėvių palaikų sugrįžimas į žemę, tai yra atminties sugrįžimas ten, kur jai ir vieta“, – teigiama nagų organizacijų pareiškime.

    Kas laukia toliau

    Muziejus tikina, kad su nagų bendruomene dirba „glaudžiai“ ir siekia, kad perdavimas vyktų pagarbiai, laikantis bendruomenės tradicijų ir teisinių procedūrų. Praktikoje tokie procesai dažnai apima kilmės tyrimus, dokumentų patikslinimą, konservavimo klausimus bei logistiką.

    Šis atvejis atspindi platesnę kryptį, kai Europos muziejai vis dažniau grįžta prie kolonijinio laikotarpio kolekcijų kilmės ir sprendžia, ką daryti su jautriausiais eksponatais. Vis daugiau institucijų pripažįsta, kad vien saugoti rinkinius nepakanka, jei jų atsiradimo istorija kelia etinių ir istorinių klausimų.

  • DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš nišinės technologijos tapo kasdienybe, kuri keičia ne tik verslą ar mediciną, bet ir vizualiuosius menus. Kūrėjai vis dažniau pasitelkia vaizdų generavimo modelius, o kartu stiprėja diskusija, kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, dirbanti slapyvardžiu Digital Umami, išgarsėjo socialiniuose tinkluose serijomis, kuriose DI pagalba atgaivina vengrų poetus ir rašytojus. 2026 metais ji laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą, kuriame varžėsi apie 52 000 dalyvių, ir gavo maždaug 85 000 eurų pagrindinį prizą.

    Kaip gimsta DI vaizdas

    Apdovanota serija „Dolce Impossible“ įkvėpta Viduržemio jūros vasaros: atostogų scenos joje atpažįstamos daugeliui, tačiau kiekvieną kadrą papildo sąmoningai įterpta siurrealistinė detalė. Pasak menininkės, toks rezultatas atsiranda ne iš atsitiktinumo, o iš nuoseklaus darbo su idėja, kompozicija ir šviesa.

    N. Bereczki pabrėžia, kad DI jai nepakeitė fotografijos, o tapo papildomu instrumentu. Ji derina analoginę ir skaitmeninę fotografiją su generuojamais vaizdais, o kiekvieną kartą renkasi priemonę pagal sumanymą, o ne pagal madas.

    „Svarbu ne tai, ar įrankis dirbtinis, o tai, ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Kūrybos procese esminiu ji laiko autoriaus kontrolę: aiškiai apibrėžtą viziją ir iteracijas, kai rezultatas tikslinamas keliais etapais. Ilgas aprašas pats savaime, anot jos, negarantuoja kokybės, o per daug nurodymų gali net pabloginti rezultatą, nes skirtingi modeliai tekstą interpretuoja nevienodai.

    Kada prasideda menas, o kada tik turinys

    Menininkė atkreipia dėmesį, kad techninis slenkstis šiandien itin žemas: įspūdingą vaizdą galima gauti per kelias sekundes, todėl internete daugėja masiškai gaminamo žemos kokybės turinio. Būtent dėl šios priežasties, jos vertinimu, labiausiai išsiskiria tie, kurie turi vizualinės kalbos pagrindus ir geba kryptingai valdyti rezultatą.

    Ji teigia pastebinti, kad tarptautinėje scenoje ryškūs DI kūrėjai dažnai ateina iš fotografijos, kino, grafikos ar dailės. Tokia patirtis padeda ne tik sukurti gražų kadrą, bet ir papasakoti istoriją, suvaldyti ritmą bei emociją.

    DI mokyklose ir darbo rinkoje

    N. Bereczki sako, kad DI gali būti naudingas mokymosi procese, tačiau pirmiausia reikia pasirengti patiems mokytojams. Jos vertinimu, svarbu ne vien praktiniai įgūdžiai, bet ir supratimas, kada DI tinka, kaip tikrinti atsakymus, kokios kyla autorių teisių, duomenų apsaugos ir etikos rizikos.

    Kalbėdama apie vaikų naudojimą namuose, ji akcentuoja pamatinių kompetencijų svarbą: gebėjimą mokytis savarankiškai, kritiškai vertinti informaciją ir suprasti, kaip veikia DI. Tik tuomet, pasak menininkės, atsiveria personalizuoto mokymosi galimybės, kai ta pati tema paaiškinama skirtingais būdais ir pritaikoma prie tempo.

    Darbo rinkos tema kūrėja ragina neignoruoti pokyčių: kai kurios profesijos jaučia spaudimą, bet kartu atsiranda ir naujų vaidmenų. Ji pabrėžia, kad prisitaikymui lemiami tampa nuolatinis mokymasis, technologinis raštingumas ir gebėjimas perkelti patirtį į naujas užduotis.

    Nors DI įrankiai tampa vis įtikinamesni ir sunkiau atskirti tikrą vaizdą nuo sugeneruoto, menininkė ragina nepainioti technologijos su asmenybe. Jos požiūriu, kūrybinė intencija, sprendimų priėmimas ir atsakomybė privalo likti žmogui, o DI turi būti aiškiai suvokiamas kaip įrankis.