Oksfordo universiteto muziejus grąžins Indijos nagų bendruomenei 39 žmonių palaikus: kas pasikeitė

Sprendimas po metų derybų

Jungtinėje Karalystėje veikiantis Oksfordo universiteto Pitt Rivers muziejus sutiko grąžinti Indijos šiaurės rytuose gyvenančiai nagų bendruomenei 39 žmonių palaikus, į muziejų patekusius kolonijiniu laikotarpiu. Sprendimas priimtas po kelerius metus trukusių derybų ir bendradarbiavimo su bendruomenės atstovais.

Muziejus teigia, kad šiuo metu su nagų atstovais derinama perdavimo ceremonijos data, o po jos delegacija turėtų palydėti palaikus į Indiją. Institucija pabrėžia, jog repatriacija vyksta kaip platesnio darbo dalis, peržiūrint kolekcijų kilmę ir kaupimo aplinkybes.

Kodėl grąžinami palaikai

Pasak muziejaus, didelė dalis nagų kultūros rinkinių į Oksfordą pateko XX amžiaus pradžioje, kai Britų imperijos administracija regione vykdė savo politiką. Muziejus pripažįsta, kad tokie rinkimo procesai neretai nebuvo neutralūs ir ne visada vyko laisvo sutikimo pagrindu.

Pitt Rivers muziejus nurodo, kad žmogaus palaikai buvo išimti iš ekspozicijų 2020 metais, o sprendimai dėl jų ateities priimami vadovaujantis etikos standartais ir konsultuojantis su kilmės bendruomenėmis. Pastaraisiais metais tai tapo viena ryškiausių muziejų sektoriaus tendencijų Europoje.

Ką apima nagų kolekcija

Pitt Rivers muziejus yra sukaupęs vieną didžiausių nagų kultūrinio paveldo rinkinių pasaulyje, apimantį tūkstančius objektų. Muziejaus duomenimis, kolekcijoje registruoti 219 su žmogaus palaikais susiję vienetai: 39 protėvių palaikai, daugiausia kaukolės, ir 178 objektai, kuriuose yra arba gali būti žmogaus plaukų.

Dabartinis susitarimas susijęs būtent su 39 protėvių palaikais. Dėl dar vieno prašymo objekto universitetas nurodė, kad jo kilmė nėra pakankamai aiški, jog būtų galima neabejotinai patvirtinti ryšį su nagais.

Nagų organizacijų reakcija

Sprendimą palankiai įvertino Forum for Naga Reconciliation ir kitos nagų organizacijos, pabrėžusios, kad repatriacija jiems reiškia daugiau nei fizinį palaikų grąžinimą. Bendruomenės atstovai akcentuoja, kad tai yra istorinio teisingumo, atminties ir orumo klausimas.

„Nagams repatriacija nėra vien kaulų ar protėvių palaikų sugrįžimas į žemę, tai yra atminties sugrįžimas ten, kur jai ir vieta“, – teigiama nagų organizacijų pareiškime.

Kas laukia toliau

Muziejus tikina, kad su nagų bendruomene dirba „glaudžiai“ ir siekia, kad perdavimas vyktų pagarbiai, laikantis bendruomenės tradicijų ir teisinių procedūrų. Praktikoje tokie procesai dažnai apima kilmės tyrimus, dokumentų patikslinimą, konservavimo klausimus bei logistiką.

Šis atvejis atspindi platesnę kryptį, kai Europos muziejai vis dažniau grįžta prie kolonijinio laikotarpio kolekcijų kilmės ir sprendžia, ką daryti su jautriausiais eksponatais. Vis daugiau institucijų pripažįsta, kad vien saugoti rinkinius nepakanka, jei jų atsiradimo istorija kelia etinių ir istorinių klausimų.