CP v2

Blog

  • ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    Europos Sąjunga spartina skaitmeninę diplomatiją ir siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, todėl plečia partnerystes su Brazilija ir Pietų Korėja. Europos Komisijos technologijų politiką kuruojanti pareigūnė Henna Virkkunen vyksta į Braziliją, kur planuojama pradėti naują skaitmeninę partnerystę.

    Tuo pat metu ES ir Pietų Korėja per aukščiausio lygio susitikimą sutiko stiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje. Tai dera su platesne Briuselio kryptimi kurti daugiau savų pajėgumų debesijos, lustų ir kritinių skaitmeninių paslaugų grandinėse.

    Ko ES tikisi iš Brazilijos

    Brazilija ES akyse yra didelė ir sparčiai skaitmenėjanti rinka, kurioje, kaip pabrėžiama, internetą naudoja apie 160 milijonų žmonių. Europos Komisija siekia, kad bendradarbiavimas apimtų duomenų politiką, ryšio infrastruktūrą, kibernetinį saugumą, interneto platformų reguliavimą ir nepilnamečių apsaugą.

    Planuojama, kad su partneriais ES reguliariai rengs skaitmeninės partnerystės tarybas, kuriose bus derinami konkretūs projektai ir taisyklių suderinamumas. Tokia schema jau taikoma su Japonija, Pietų Korėja, Singapūru ir Kanada, o Brazilija turėtų tapti dar vienu svarbiu mazgu.

    Pietų Korėja ir skaitmeninės prekybos taisyklės

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti prekybos bendradarbiavimą skaitmeninėje ekonomikoje. Dokumente akcentuojami duomenų srautai, asmens duomenų apsauga, taip pat sprendimai, palengvinantys verslą, pavyzdžiui, skaitmeniniai kontraktai.

    Lygiagrečiai numatoma plėsti DI bendradarbiavimą ne tik reguliavimo ir saugos temomis, bet ir per mokslinius tyrimus bei inovacijas. Briuselis tikisi, kad tai padės stiprinti konkurencingumą ir kurti patikimesnę, taisyklėmis grindžiamą skaitmeninę aplinką.

    Kodėl šios partnerystės svarbios

    Europos Komisija neslepia ambicijos kurti platesnį partnerių tinklą už JAV ir Kinijos ribų, kad būtų sumažinta rizika tiekimo grandinėms ir strateginėms technologijoms. Ši kryptis papildo ES siekį didinti technologinį suverenitetą ir išplėsti vietinius pajėgumus, ypač debesijos paslaugų ir puslaidininkių srityse.

    Skirtingai nei su kai kuriais kitais partneriais, ES technologijų dialogas su JAV pastaruoju metu susiduria su daugiau įtampos dėl europinių skaitmeninių taisyklių. Todėl naujos sutartys ir partnerystės su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ir Pietų Korėja tampa praktiniu instrumentu diversifikuoti ryšius ir stiprinti Europos derybinę poziciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Norime dirbti su šalimis, kurios remia atvirą rinką, saugias technologijas ir yra įsipareigojusios taisyklėmis grindžiamam skaitmeniniam pasauliui“, – sakė Henna Virkkunen.

  • Triukas su ketvertu: taip paruošite purius bulvinius virtinukus, tirpstančius burnoje

    Bulviniai virtinukai, daugeliui žinomi kaip Silezijos kukuliai, iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas patiekalas, tačiau tekstūrą sugadinti lengva. Dažniausia bėda ta, kad tešla tampa per kieta arba per lipni, nes įdedama per daug miltų arba bulvės būna per vandeningos.

    Virtuvėje ypač praverčia vadinamoji ketvertų metodika, leidžianti be svarstyklių išlaikyti stabilias proporcijas. Ji remiasi principu, kad miltų kiekis turi tiksliai kompensuoti dalį bulvių masės, o ne būti dedamas iš akies.

    Kaip veikia ketvertų metodas

    Pirmiausia bulvės nulupamos ir išverdamos iki minkštumo, tada atvėsinamos, kad pasišalintų dalis garų ir perteklinės drėgmės. Atvėsusias bulves verta pertrinti kuo smulkiau, pavyzdžiui, per spaudyklę, nes tai padeda išvengti gumuliukų ir užtikrina purumą.

    Bulvių masė dubenyje vizualiai padalijama į keturias lygias dalis. Viena ketvirtoji dalis išimama, o į jos vietą suberiami miltai taip, kad dubenyje užimtų lygiai tiek pat vietos, kiek buvo išimta bulvių masės dalis.

    Tuomet įdedamas kiaušinio trynys, žiupsnelis druskos ir grąžinama anksčiau išimta bulvių masė. Tešla minkoma trumpai, tik tiek, kad taptų vientisa ir elastinga, nes per ilgas minkymas gali sutankinti tešlą.

    Virimo smulkmenos, kurios keičia rezultatą

    Iš tešlos formuojami nedideli kamuoliukai, o viduryje padaroma duobutė, kuri yra ne tik tradicinis bruožas, bet ir praktiškas būdas greičiau bei tolygiau išvirti. Virtinukai verdami pasūdytame vandenyje, o iškilę į paviršių dar paverdami apie 3 minutes.

    Jei norisi dar lengvesnės tekstūros, verta rinktis miltingesnes bulves ir nepervirti jų vandenyje, kad neprisigertų drėgmės. Taip pat svarbu miltus berti saikingai, nes būtent jų perteklius dažniausiai paverčia virtinukus kietais.

    Su kuo patiekti, kad nebūtų per sunku

    Dažniausiai šie virtinukai patiekiami su troškiniais, tirštais padažais ar mėsa, tačiau jie gali būti ir savarankiškas patiekalas. Dalis žmonių renkasi grybų padažą ar lengvesnius grietinės pagrindo pagardus, kurie neužgožia bulvių skonio.

    Augalinę virtuvę renkantys valgytojai virtinukus dažnai derina su pievagrybių padažu arba traškiais priedais, pavyzdžiui, keptu rūkytu tofu. Kad patiekalas būtų subalansuotesnis, šalia verta patiekti šviežių ar raugintų daržovių, kurios suteikia rūgštelės ir palengvina bendrą pojūtį.

  • Triukas su manų kruopomis: orkaitėje keptos bulvės tampa traškesnės už gruzdintas

    Traškios bulvės dažnai siejamos su gruzdintuvėje keptomis bulvytėmis, tačiau toks būdas paprastai reiškia daugiau riebalų. Namuose panašų traškumą galima išgauti orkaitėje, pasitelkiant paprastą virtuvės produktą – manų kruopas.

    Idėja paprasta: apvirti bulvių gabaliukai apvoliojami manų kruopų ir prieskonių mišinyje, o tada kepami karštoje orkaitėje. Manai kepant sugeria paviršinę drėgmę ir suformuoja ploną plėvelę, kuri karštyje sutvirtėja ir tampa traški, o vidus išlieka minkštas.

    Geriausiai tinka miltingos, krakmolingos bulvės, nes jos po terminio apdorojimo lengviau apskrunda. Trumpas apvirimas taip pat svarbus: jis suminkština paviršių, o nukoštos bulvės, trumpai „nugarintos“ puode, greičiau išdžiūsta ir geriau pasidengia apvoliojimu.

    Ruošiant patiekalą, bulves verta supjaustyti panašaus dydžio skiltelėmis ar stambesniais gabalėliais, kad jos iškeptų tolygiai. Apvirtas bulves nukoškite, o kol dar šiltos, uždenkite puodą ir kelis kartus stipriai pakratykite – taip paviršius šiek tiek „pašiurkštėja“ ir vėliau tampa traškesnis.

    Į nedidelį dubenėlį įberkite manų kruopų, druskos, pipirų ir mėgstamų prieskonių, pavyzdžiui, čiobrelių ar saldžios paprikos. Mišinį suberkite ant bulvių ir vėl pakratykite, kad prieskoniai pasiskirstytų tolygiai, o kepimo skardoje bulves išdėliokite taip, kad gabalėliai nesiliestų – tai padeda joms skrusti, o ne troškintis.

    Kepant aukštoje temperatūroje, bulvės greičiau apskrunda, tačiau svarbu stebėti, kad jos neperkeptų ir nepradėtų svilti. Tokias bulves galima patiekti kaip garnyrą arba kaip užkandį su padažais, pavyzdžiui, česnakiniu ar jogurtiniu, taip išlaikant lengvesnį patiekalo profilį nei gruzdinant aliejuje.

    Nors manų kruopos vertinamos dėl paprastumo ir geros tekstūros, mitybos požiūriu verta prisiminti, kad tai rafinuotų kviečių produktas, todėl jis turi aukštesnį glikeminį indeksą. Jei ribojate greituosius angliavandenius, alternatyviai galima bandyti rupesnius džiūvėsėlius ar smulkintus kukurūzų dribsnius, tačiau būtent manai dažnai duoda ypač ploną ir traškų sluoksnį.

  • „Anthropic“ ragina testuoti pažangiausius DI modelius: siūlo nepriklausomą auditą prieš paleidimą

    DI bendrovės „Anthropic“ vadovas Dario Amodei parėmė idėją įvesti privalomą pažangiausių DI modelių testavimo ir audito režimą, kuris leistų valdžios institucijoms stabdyti ar atidėti ypač rizikingų sistemų diegimą. Pasak jo, vertinimas turėtų vykti dar prieš viešą modelio paleidimą, o sprendimai remtis techniniais saugumo kriterijais.

    Viešai pristatytoje pozicijoje D. Amodei siūlo remtis nepriklausomų trečiųjų šalių auditoriais, kurie galėtų įvertinti, ar konkretus modelis atitinka aukštus saugos standartus. Jei auditas rodytų pernelyg didelę riziką, diegimas, jo teigimu, turėtų būti blokuojamas arba atšaukiamas, kol bus pašalintos spragos.

    Keturi rizikų blokai

    „Anthropic“ vadovas išskiria kelias pagrindines sritis, kuriose, jo manymu, būtina standartizuota patikra. Tai kibernetinis saugumas, biologinių grėsmių ir piktnaudžiavimo rizika, DI sistemų valdymo praradimo scenarijai bei automatizuota mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, kai modeliai gali pagreitinti naujų technologijų kūrimą.

    Tokios sistemos, pasak D. Amodei, turėtų būti vertinamos panašiai kaip aviacijoje, kur prieš pradedant naudoti orlaivį taikomi testai, sertifikavimas ir nuolatinė priežiūra. Jo logika paprasta: kuo didesnė technologijos galia ir poveikio mastas, tuo griežtesni saugos slenksčiai turi būti taikomi.

    Politinis kontekstas ir rinkos spaudimas

    Šie siūlymai pasirodė JAV tęsiantis diskusijoms dėl DI priežiūros modelio ir valdžios vaidmens vertinant naujas, itin galingas sistemas. Pastaruoju metu aptariami scenarijai, kai bendrovės būtų raginamos iš anksto pateikti modelius peržiūrai prieš juos plačiai išleidžiant, tačiau ginčijamasi, ar tokia tvarka turi būti savanoriška, ar privaloma.

    Didėjant DI konkurencijai, bendrovės patiria spaudimą sparčiai diegti naujoves, bet kartu auga ir rizikos: nuo kenkėjiško panaudojimo iki neprognozuojamo elgesio, kai modeliai naudojami sudėtingoms užduotims automatizuoti. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad vien vidiniai testai gali būti nepakankami, ypač kai modelių galimybės ir taikymo scenarijai sparčiai plečiasi.

    Darbo rinkos klausimas: ką daryti su poveikiu žmonėms?

    D. Amodei taip pat palietė DI poveikį darbo rinkai ir galimą išstūmimą iš tam tikrų profesijų. Jo teigimu, politikos atsakai galėtų apimti mokesčių ir perskirstymo priemones, tarp jų ir universalių kapitalo sąskaitų idėją, kuri leistų visuomenei plačiau dalyvauti DI ekonominės naudos pasidalijime.

    Ši kryptis įsilieja į platesnę JAV diskusiją apie tai, kaip apmokestinti sparčiai augantį technologijų sektorių ir kaip užtikrinti, kad DI kuriama vertė neapsiribotų siauru rinkos dalyvių ratu. Kol kas aiškaus politinio sutarimo nėra, tačiau DI reguliavimo ir ekonominio teisingumo temos Vašingtone tampa vis labiau susijusios.

    „Anthropic“ pozicija išsiskiria tuo, kad viena didžiųjų DI kūrėjų viešai pritaria griežtesniam, į išorės auditą orientuotam režimui. Ar tai virs realiais standartais, priklausys nuo politinių sprendimų, pramonės pasirengimo dalintis testavimo informacija ir nuo to, ar bus sukurti patikimi, nepriklausomi vertinimo mechanizmai.

  • Į puodą įdėkite šaukštelį šio produkto: boba išvirs minkšta, žalia ir be kartumo

    Boba daugeliui yra vienas ryškiausių vasaros skonių: ji soti, turi daug augalinių baltymų, skaidulų, taip pat folio rūgšties ir geležies. Vis dėlto net ir gerą produktą galima sugadinti neteisingai verdant, todėl svarbios kelios paprastos taisyklės.

    Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į pačias pupeles. Geriausia rinktis ryškiai, šviesiai žalius, tvirtus, be dėmių ir patamsėjimų grūdus, kurių odelė lygi. Kuo boba jaunesnė, tuo ji išvirs greičiau ir bus švelnesnio skonio.

    Šaukštelis, kuris keičia rezultatą

    Norint, kad boba išliktų gražiai žalia, dažnai gelbsti paprastas triukas: į verdantį vandenį įberkite druskos ir įdėkite šaukštelį valgomosios sodos. Ji gali padėti išlaikyti ryškesnę spalvą ir greičiau suminkštinti odelę, ypač jei grūdai kiek senesni.

    Kai kas papildomai įdeda žiupsnelį cukraus, kad sušvelnintų natūralų kartumą ir paryškintų skonį. Svarbu nepersistengti: tikslas nėra pasaldinti, o subtiliai subalansuoti skonį.

    Kiek laiko virti ir ką daryti po to

    Jaunai bobai dažniausiai pakanka apie 5–8 minučių, o didesniems, brandesniems grūdams gali reikėti maždaug 10–15 minučių. Per ilgas virimas dažnai baigiasi praradus tekstūrą, todėl verta tikrinti paragaujant ir nukelti nuo ugnies vos suminkštėjus.

    Išvirus bobą geriausia nukošti ir trumpai perlieti šaltu vandeniu. Tai sustabdo kaitinimą ir padeda išlaikyti tvirtesnę struktūrą, kad grūdai netaptų suglebę.

    Kaip sumažinti pilvo pūtimą

    Nors boba maistinga, daliai žmonių ankštiniai gali sukelti sunkumo jausmą ir pilvo pūtimą. Tai siejama su ankštiniuose esančiomis skaidulomis ir tam tikrais angliavandeniais, kuriuos žarnyno bakterijos fermentuoja, todėl susidaro dujos.

    Praktiškas sprendimas yra virti bobą su prieskoniais, kurie dažnai siejami su geresniu virškinimu, pavyzdžiui, kmynais, taip pat tinka ir švieži krapai. Jei turite senesnę, sausesnę bobą, ją galima pamirkyti apie valandą prieš virimą, kad grūdai suminkštėtų tolygiau.

    Patiekti bobą paprasta: klasika yra su sviestu, druska ir krapais, tačiau ji tinka ir salotoms, makaronams ar dubenėliams su daržovėmis. Augalinėje virtuvėje boba neretai tampa pagrindu užtepėlėms ar kotletukams, todėl vienas puodas gali virsti keliais skirtingais patiekalais.

  • „OpenAI“: su Kinija siejama kampanija taikėsi į JAV nuomonę apie DI ir duomenų centrų plėtrą

    „OpenAI“ pranešė identifikavusi su Kinija siejamą internetinės įtakos operaciją, kuria, bendrovės vertinimu, siekta paveikti JAV visuomenės požiūrį į dirbtinį intelektą ir su juo susijusią infrastruktūrą. Pasak tyrėjų, kampanija buvo nukreipta į diskusijas Vašingtone dėl duomenų centrų plėtros ir federalinės technologijų politikos.

    „OpenAI“ teigia, kad dalis kampanijos dalyvių naudojo „ChatGPT“, kad greičiau kurtų įrašus socialiniams tinklams, komentarus ir vizualinį turinį. Tyrime minimos dvi vartotojų grupės, kurios, tikėtina, veikė iš Kinijos, o jų generuotas turinys buvo platinamas paskyromis, apsimetančiomis amerikiečiais.

    Kaip, anot „OpenAI“, veikė schema

    Pasak bendrovės, viena naratyvų linija siejo duomenų centrų plėtrą su didesnėmis elektros sąnaudomis JAV namų ūkiams ir bandė sustiprinti vietos bendruomenėse jau kylančias abejones. Kita kryptis kritikavo JAV tarifų politiką, ją vaizduodama kaip bandymą dominuoti technologinėje konkurencijoje.

    „OpenAI“ nurodė, kad aptiktos paskyros ir susiję veiklos pėdsakai buvo užblokuoti, kai tik tyrėjai susiejo juos su koordinuotu elgesiu. Bendrovė pabrėžė, kad DI įrankiai tokiose operacijose dažniausiai naudojami ne idėjoms sukurti, o apimčiai didinti ir turiniui pritaikyti skirtingoms auditorijoms.

    „Nei viena kampanija, atrodo, nesulaukė daug tikro, organiško įsitraukimo“, – sakė „OpenAI“ žvalgybos ir tyrimų pagrindinis tyrėjas Benas Nimmo.

    Kodėl duomenų centrai tapo politiniu taikiniu

    Duomenų centrai JAV pastaraisiais metais tapo vienu karščiausių klausimų vietos politikoje: gyventojai ir savivaldybės kelia klausimus dėl elektros tinklų apkrovos, vandens naudojimo, triukšmo, žemės paskirties ir poveikio aplinkai. Dalis valstijų ir miestų svarsto ribojimus ar laikinuosius moratoriumus, kol bus aiškesnės taisyklės ir poveikio vertinimai.

    DI plėtrai reikalinga infrastruktūra yra ypač imli energijai, todėl ginčas persikelia į nacionalinį lygmenį: kaip suderinti technologinę konkurenciją, energetinį saugumą ir vietos bendruomenių interesus. Šiame kontekste, anot „OpenAI“, informacinės operacijos gali bandyti išnaudoti tikras, visuomenėje jau egzistuojančias įtampas.

    Politinis fonas ir reakcijos

    „OpenAI“ tyrimas paskelbtas tuo metu, kai dalis Respublikonų politikų viešai ragina tirti galimą Kinijos vaidmenį kurstant nepritarimą DI duomenų centrams. Tuo pat metu JAV institucijos diskutuoja, ar reikalingi vieningi nacionaliniai aplinkosaugos reikalavimai, ar daugiau sprendimų turėtų likti valstijoms ir savivaldybėms.

    Kinijos ambasados atstovai, kaip nurodoma publikacijoje, į prašymą pakomentuoti operatyviai neatsakė. „OpenAI“ akcentuoja, kad didžiausia šio atvejo reikšmė yra ne pasiektas poveikis, o tai, kokius naratyvus ir auditorijas bando testuoti užsienio įtakos operatoriai.

  • Rusijoje rado beveik 1 000 metų sidabrą: išgąsdino figūra su keista „ateivio“ galva

    Rusijoje rado beveik 1 000 metų sidabrą: išgąsdino figūra su keista „ateivio“ galva

    Permės krašte, prie Kamos upės, archeologai viduramžių kapinyne aptiko neįprastą sidabrinę plokštelę su graviūra, datuojamą XI amžiaus antrąja puse arba XII amžiaus pirma puse. Radinys iškilo tiriant seniai žinomą laidojimo vietą, kur naujausi darbai buvo vykdomi buvusio sodybinio daržo teritorijoje, atidengus kelis anksčiau pažeistus kapus.

    Maždaug 3 centimetrų aukščio dirbinys yra lanko formos, viršuje turi mažą skylutę, o kitoje pusėje matyti tvirtinimo žymės. Tai leidžia manyti, kad plokštelė galėjo būti siūta prie audinio ar odos ir veikti kaip aprangos detalė arba pakabukas.

    Atlikus tyrimus aptikta ir nežymių aukso pėdsakų, todėl neatmetama, kad dalis paviršiaus kadaise buvo paauksuota. Tokia apdaila viduramžiais paprastai siejama su statusą pabrėžiančiais papuošalais, o pats sidabras regiono bendruomenėms buvo reikšminga ir brangi žaliava.

    Graviūra, sukėlusi klausimų

    Daugiausia diskusijų kelia vaizdas: plokštelėje išraižytos dvi antropomorfinės figūros, stovinčios greta. Abi dėvi plačius drabužius su V formos iškirpte, o jų galvos pavaizduotos didelės, migdolo formos.

    Vienos figūros galva išsiskiria neįprastu, į viršų smailėjančiu kontūru, dėl kurio radinys ir sulaukė palyginimų su ateivių vaizdiniais. Tačiau archeologai pabrėžia, kad tai greičiau gali būti galvos apdangalas, ritualinės aprangos elementas arba simbolinis būdas išskirti konkretų personažą.

    „Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad vaizduojama „ateivio“ figūra, tačiau išraiškinga galvos forma tikrai leidžia kelti kelias lygiavertes interpretacijas“, – teigia tyrėjų pateikiamos išvados.

    Ką rodo meistro darbas

    Po pagrindine graviūra aptikti ankstesnio eskizo pėdsakai rodo, kad amatininkas kompoziciją iš pradžių nusibraižė, o tik vėliau raižė sidabre. Toks kūrybinio proceso „pėdsakas“ archeologiniuose radiniuose sutinkamas retai ir padeda tiksliau vertinti to meto dirbtuvių darbo praktiką.

    Ne mažiau svarbios ir radinio aplinkybės: plokštelė rasta netoli vieno palaidojimo, bet dėl anksčiau suardyto kapo nėra tikrumo, kad ji priklausė būtent tam žmogui. Vis dėlto tyrėjai neatmeta, kad dirbinys galėjo būti panaudotas laidojimo ceremonijoje, pavyzdžiui, prisiūtas prie drobulės ar specialaus apdangalo.

    Regionas, gyvenęs prekybos ritmu

    Datavimas sutampa su laikotarpiu, kai Volgos ir Kamos baseinuose intensyvėjo prekybiniai ir kultūriniai ryšiai, o upių keliai veikė kaip pagrindinės komunikacijos arterijos. Šiose teritorijose gyvenusios ugrofinų bendruomenės palaikė kontaktus su Volgos Bulgarija, kuri buvo vienas svarbiausių Rytų Europos prekybos centrų.

    Pagal stilių ir metalo apdirbimo techniką labiau tikėtina, kad plokštelė pagaminta vietinėse Kamos regiono dirbtuvėse, o ne atgabenta iš tolimų kraštų. Tai sustiprina išvadą, kad vietos amatininkystė buvo aukšto lygio, o bendruomenės nebuvo izoliuotos nuo platesnių ekonominių ir meninių tendencijų.

  • Angkor Thom griuvėsiuose aptiko netikėtą radinį: khmerai valdė vandenį kaip šiuolaikinis miestas

    Angkor Thom griuvėsiuose aptiko netikėtą radinį: khmerai valdė vandenį kaip šiuolaikinis miestas

    Po Angkor Thom karališkojo komplekso teritorija Kambodžoje archeologai aptiko išplėtotą vandens valdymo sistemą, apėmusią rezervuarus, drenažo kanalus ir su gynybine fosa susietas konstrukcijas. Tyrėjų vertinimu, šis radinys dar kartą patvirtina, kad khmerų inžineriniai sprendimai savo mastu ir tikslumu buvo išskirtiniai net pasauliniame kontekste.

    Tyrimus koordinavę APSARA National Authority specialistai daugiausia dėmesio skyrė zonai prie Phimeanakas šventyklos ir vadinamajam 11-ajam rezervuarui į šiaurę nuo buvusio karališkojo rūmų mūro. Objektas buvo žinomas iš ankstesnių laikotarpių aprašymų, tačiau dabartiniai kasinėjimai leido tiksliau įvertinti jo sandarą ir paskirtį.

    Archeologų duomenimis, aptiktas rezervuaras siekia apie 65 metrų ilgį ir 30 metrų plotį, o jo perimetrą juosia supilti pylimai, per šimtmečius užnešti nuosėdomis ir apaugę augalija. Grunto sluoksnių ir išlikusių konstrukcinių detalių analizė padėjo atkurti dalį pirminės vandens tiekimo ir pertekliaus šalinimo schemos, ypač svarbios musoninių liūčių metu.

    Dar ryškesni rezultatai gauti tiriant teritoriją prie buvusių rūmų sienų, kur aptikti fosos fragmentai ir vandens nuvedimo sistema. Ji, pasak archeologų, buvo sudaryta iš kelių kanalų ir šešių specialiai suprojektuotų išleistuvų, leidusių kontroliuojamai nukreipti vandenį iš rūmų vidaus į aplinkinę fosą.

    Kasinėjimų metu taip pat rasta įspūdinga laiptuota fosos konstrukcija iš laterito, kurią sudaro nuo devynių iki vienuolikos pakopų. Be to, užfiksuoti didelio tvenkinio pėdsakai su penkiolika akmeninių pakopų, o tai rodo, kad vandens infrastruktūra buvo ne atsitiktinė, bet kruopščiai planuota ir integruota į karališkosios rezidencijos funkcionavimą.

    Kas valdė Angkor Thom?

    Specialistai aptiktas struktūras sieja su karaliaus Jayavarman VII valdymo laikotarpiu, tai yra XII amžiaus pabaiga. Būtent tuomet Angkor Thom tapo politiniu ir administraciniu khmerų imperijos centru, kurio įtaka driekėsi per didelę dalį dabartinės Kambodžos ir kaimyninių Pietryčių Azijos regionų.

    Angkor vandens sistemos tyrinėtojams seniai yra vienas svarbiausių pavyzdžių, kaip priešindustrinės visuomenės sugebėjo valdyti išteklius miesto mastu. Kanalai, dirbtiniai rezervuarai ir pylimai leido sukaupti didelius vandens kiekius per musoną ir juos panaudoti sausuoju sezonu, o tai tiesiogiai rėmė žemdirbystę ir miesto stabilumą.

    Pastarieji radiniai papildo anksčiau sukauptą vaizdą, kad Angkor regiono hidrotechnika buvo ne vien pavieniai statiniai, o tarpusavyje susieta infrastruktūra. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atradimai padeda tiksliau suprasti, kaip buvo organizuojamas gyvenimas sostinėje ir kokiais sprendimais buvo siekiama suvaldyti ekstremalius kritulių ir sausrų ciklus.

  • „Microsoft“ išleido birželio „Windows 11“ atnaujinimą: greitina sistemą ir taiso 206 spragas

    „Microsoft“ išleido birželio „Windows 11“ atnaujinimą: greitina sistemą ir taiso 206 spragas

    „Microsoft“ pradėjo platinti birželio „Windows 11“ atnaujinimą, kuris žada ne tik įprastus klaidų taisymus, bet ir apčiuopiamą sistemos spartinimą. Naujovės orientuotos į kasdienius veiksmus, kurie dažniausiai erzina dėl lėtesnio atsako.

    Viena ryškiausių funkcijų – mažos delsos režimas. Jis trumpam, maždaug 1–3 sekundėms, padidina procesoriaus darbinį dažnį, kad greičiau atsidarytų dažniausiai naudojami sistemos elementai.

    Praktikoje tai turėtų pasijausti atveriant „Start“ meniu, greituosius nustatymus ar pranešimų centrą. Taip pat spartinamas paieškos darbas naudojant integruotą „Windows 11“ paieškos lauką.

    Atnaujinimas prideda ir patogią funkciją „Bluetooth“ naudotojams: garso dalijimąsi į du įrenginius vienu metu. Iki šiol „Windows 11“ standartiniu režimu garsą paprastai leisdavo tik per vieną prijungtą „Bluetooth“ ausinę ar kolonėlę.

    Ne mažiau svarbi dalis – saugumas. „Microsoft“ praneša, kad šiame leidime užtaisyta 206 saugumo spragos, todėl atnaujinimas aktualus net ir tiems, kurie naujoves paprastai atideda.

    Tarp pataisymų minima ir kritinė spraga CVE-2026-45657, kurios pavojingumas įvertintas 9,8 balo. Tokie pažeidžiamumai ypač rizikingi, nes gali sudaryti sąlygas nuotoliniam kenkėjiško kodo vykdymui giliai sistemoje.

    Atnaujinimas platinamas per „Windows Update“ ir daugelyje kompiuterių gali būti įdiegtas automatiškai. Norint pasitikrinti, ar jis jau gautas, verta atsidaryti nustatymus ir peržiūrėti „Windows Update“ skiltį.

  • Seimas smogė patostreamams: už šokiruojančias transliacijas grės kalėjimas ir griežtos bausmės

    Seimas smogė patostreamams: už šokiruojančias transliacijas grės kalėjimas ir griežtos bausmės

    Lenkijos Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama uždrausti vadinamąjį patostreamingą – tiesiogines ar įrašytas transliacijas, kuriose dėl pelno ar asmeninės naudos demonstruojami nusikaltimai, žiaurus elgesys ar kitų žmonių žeminimas. Projektas sulaukė plataus palaikymo: už jį balsavo 419 parlamentarų, 19 buvo prieš, 1 susilaikė.

    Įstatymo projektas dar nėra galutinis – jam reikalingi tolesni procedūriniai žingsniai, įskaitant prezidento pritarimą. Vis dėlto balsavimo rezultatai rodo aiškią politinę kryptį: siekiama griežtinti atsakomybę už turinio kūrimą ir platinimą, kai smurtas ar žeminimas tampa pramogos forma.

    Kas būtų laikoma draudžiamu turiniu?

    Numatoma, kad draudimas apimtų turinio platinimą, kai sąmoningai rodoma nusikalstama veika siekiant materialinės naudos ar asmeninio populiarumo. Akcentuojama, kad tai gali būti taikoma ir situacijoms, kuriose demonstruojamas kitų asmenų žeminimas, net jei tai vyksta jiems formaliai sutinkant.

    Projekte taip pat išskiriamas turinys, kuriame vaizduojamas žiaurus elgesys su gyvūnais ar jų žudymas. Tokios transliacijos pastaraisiais metais kėlė didelį rezonansą, nes socialinių platformų algoritmai neretai paskatina šokiruojantį turinį dėl didesnio pasiekiamumo.

    Kokios bausmės numatomos?

    Už pažeidimus projekte numatytos griežtos sankcijos, įskaitant laisvės atėmimą. Tam tikrais atvejais, kai platinamas turinys susijęs su sunkiais nusikaltimais, gali grėsti ne mažesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Atskirai akcentuojamas nepilnamečių apsaugos aspektas: už draudžiamo pobūdžio turinio, kuriame nukentėjusieji yra nepilnamečiai, platinimą būtų taikoma laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Tai susiejama su siekiu sumažinti šokiruojančio turinio prieinamumą vaikams ir paaugliams.

    Kodėl šis klausimas vėl iškilo?

    Diskusijas dėl patostreamingo Lenkijoje iš naujo įkaitino viešas spaudimas ir žiniasklaidos tyrimai, atkreipę dėmesį į interneto transliacijose normalizuojamą smurtą bei žeminimą. Politikai pabrėžia, kad iki šiol galioję instrumentai ne visada leido efektyviai reaguoti, ypač kai turinys sparčiai plinta per socialinius tinklus.

    Įstatymo iniciatyvos Seime buvo teikiamos skirtingų politinių jėgų, o komitetuose svarstant projektą pritarta ir papildomoms pataisoms. Tai rodo, kad problemą bandoma spręsti ne tik baudžiamosiomis priemonėmis, bet ir aiškiau apibrėžiant, kada internetinis turinys peržengia saviraiškos ribas ir virsta nusikalstamos veikos sklaida.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad vien bausmių didinimas ne visada sustabdo reiškinį, jei platformos nesiima operatyvaus moderavimo, o auditorija toliau finansuoja kūrėjus per prenumeratas ir aukas. Dėl to realus naujų taisyklių poveikis priklausys ir nuo to, kaip greitai bus identifikuojamas turinys, kaip bus renkami įrodymai ir kaip efektyviai vyks tarpplatforminis bei tarptautinis bendradarbiavimas.