CP v2

Blog

  • Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė, siekdama pritraukti dėmesį į miesto renginius ir turizmą, pasirinko netradicinę priemonę – interaktyvų internetinį žaidimą, sukurtą kaip vienas iš festivalio komunikacijos elementų. Dėl šios iniciatyvos kilo diskusijų, kiek tokia reklama kainuoja ir ar ji realiai pasiekė auditoriją.

    Neformali grupė „Strona Czynna“ paskelbė, kad miestui žaidimo sukūrimas kainavo 200 000 zlotų, tai yra apie 46 000 eurų. Žaidimas buvo patalpintas festivalio svetainėje ir turėjo skatinti vartotojus pažinti miestą, o formato pasirinkimas rėmėsi nostalgiška pikselinės grafikos estetika.

    Poznanės savivaldybės mero kabineto Promocijos skyriaus vadovė Marta Raszeja, komentuodama situaciją, pabrėžė, kad miestas tiesiogiai neužsakė festivalio prodiuseriui sukurti žaidimo. Pasak jos, tai buvo kampanijos dalis, susijusi su miesto ir renginio bendradarbiavimu, o ne atskiras savivaldybės IT užsakymas.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, žaidimas pritraukė apie 12 500 unikalių vartotojų. Toks rodiklis leidžia vertinti pasiekiamumą, tačiau vien unikalių lankytojų skaičius neatsako, kiek žmonių žaidimą realiai žaidė iki galo, kiek laiko praleido ir ar tai virto kelionių ar bilietų pirkimo sprendimais.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptarta bendra miesto sutarčių su festivalio organizatoriumi Good Taste Production vertė. Nurodoma, kad promocinių veiklų sutartys iš viso viršijo 1 700 000 zlotų, tai yra apie 390 000 eurų, skaičiuojant su mokesčiais.

    Festivalio atstovas spaudai Szymon Liedtke teigė, kad žaidimas buvo tik vienas iš daugelio kampanijos elementų, rengiamų kartu su miestu. Į bendradarbiavimą, pasak jo, įėjo strateginės partnerystės statusas, logotipo naudojimas reklaminėje medžiagoje, erdvės suteikimas miesto reklamos zonai bei komunikacija internete ir televizijoje.

    Trijų dienų muzikos renginys, vykęs rugpjūčio viduryje Poznanės Citadelėje, sutraukė ryškius tarptautinius vardus, tarp jų „Gorillaz“, Robbie Williams, „Faithless“ ir „Twenty One Pilots“. Organizatoriai taip pat užsiminė, kad siekia, jog festivalis ateityje vyktų toje pačioje vietoje.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją, kai miestai vis dažniau ieško auditoriją įtraukiančių skaitmeninių formatų, bandydami išsiskirti iš tradicinės reklamos triukšmo. Vis dėlto, vertinant viešųjų lėšų efektyvumą, svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien pasiekiamumas, bet ir aiškiai pamatuojamas poveikis – nuo turistų srautų iki realaus renginių lankomumo.

  • Netikėtas ėjimas: „Cyberpunk 2077“ keliauja į „Battle.net“, o „Witcher 3“ herojus – į „Diablo 4“

    Netikėtas ėjimas: „Cyberpunk 2077“ keliauja į „Battle.net“, o „Witcher 3“ herojus – į „Diablo 4“

    Žaidimų industrijoje daugėja netikėtų partnerysčių, o šįkart dėmesį patraukė CD Projekt RED ir „Blizzard Entertainment“ planai. „The Witcher 3: Wild Hunt“ pasirodys „Battle.net“ platformoje, taip atverdamas prieigą platesnei „Blizzard“ žaidėjų auditorijai.

    Šis žingsnis susietas su atnaujintos, jau daugiau nei dešimtmetį skaičiuojančios RPG versijos pristatymu. Kartu buvo patvirtinta ir kryžminė akcija, kuri sujungs „Witcher“ pasaulį su „Diablo 4“ visata.

    „Diablo 4“ žaidėjai gaus kosmetinį turinį, įkvėptą Geraltui iš Rivijos būdingos estetikos. Skelbiama, kad tai bus Barbaro klasės išvaizdos elementas, o tokie riboto formato papildymai pastaraisiais metais tapo įprasta didžiųjų žaidimų paslaugų modelio dalimi.

    Tuo pat metu pranešta, kad „Cyberpunk 2077“ ir jo plėtinys „Phantom Liberty“ taip pat pasirodys „Battle.net“ dar šiais metais. Tiksli išleidimo diena kol kas neįvardyta, tačiau pats sprendimas rodo siekį plėsti žaidimo platinimą už įprastų parduotuvių ribų.

    Tokios partnerystės leidžia leidėjams pasiekti naujas auditorijas ir mažinti priklausomybę nuo vieno platinimo kanalo. Žaidėjams tai dažniausiai reiškia patogesnį pirkimą vienoje ekosistemoje, o rinkai – spartėjantį trendą, kai skirtingos platformos konkuruoja ne tik nuolaidomis, bet ir išskirtiniu turiniu.

    Gamintojai užsimena, kad tai gali būti tik pradžia: kitais metais „Diablo 4“ turėtų sulaukti daugiau „Witcher“ įkvėptų daiktų. Jei planai pasitvirtins, tai taps dar vienu pavyzdžiu, kaip didieji prekių ženklai žaidimuose stiprina įsitraukimą per teminius sezonus ir riboto laiko turinį.

  • „Ubisoft“ nukėlė „Rayman Legends Retold“ premjerą: atskleidė, kada žaidimas pagaliau pasirodys

    „Ubisoft“ nukėlė „Rayman Legends Retold“ premjerą: atskleidė, kada žaidimas pagaliau pasirodys

    „Ubisoft“ pranešė, kad „Rayman Legends Retold“ pasirodys vėliau nei planuota. Leidėjas patikslino, jog žaidimo premjera perkelta į gruodžio 3 dieną, nors anksčiau buvo numatyta spalio 1 dieną.

    Naujasis leidimas kuriamas kaip iš esmės atnaujinta klasikinio platformerio versija. Kūrėjai atsisako griežtai dvimatės stilistikos ir pereina prie 2,5D bei 3D vaizdo, kad žaidimas atrodytų kinematografiškiau ir geriau išnaudotų šiuolaikinių konsolių bei kompiuterių galimybes.

    Vienas didžiausių pokyčių žadamas turinyje: į žaidimą įtraukiama nauja žemė, kuri turi praplėsti istoriją ir pasiūlyti papildomų veiklų. Taip pat perdaromos vaizdo intarpų scenos, o garso takelis kuriamas kaip pilnavertė muzikinė programa, prie kurios dirba Christophe Héral ir Grant Kirkhope.

    Kooperacijos mėgėjams „Ubisoft“ akcentuoja iki keturių žaidėjų režimą, skirtą žaisti kartu. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni platformerių rinkoje, nes leidėjai siekia didinti žaidimo ilgaamžiškumą ir pritaikyti jį tiek vienam žaidėjui, tiek draugų kompanijai.

    Apie projektą plačiau prabilta po jo pristatymo „PlayStation“ renginyje „State of Play“, kur ir buvo įvardyta pirminė išleidimo data. Tačiau naujausiame komunikate leidėjas nurodė, kad komandai reikia papildomo laiko svarbioms detalėms nušlifuoti, nors žaidimas jau yra pasiekęs vadinamąjį auksinį statusą.

    „Visų komandų, dirbančių prie šio žaidimo, vardu dėkojame už jūsų kantrybę, palaikymą ir pasitikėjimą“, – teigiama „Ubisoft“ pranešime.

    Leidėjas taip pat anonsavo naują vaizdo pristatymą, kuriame žadama išsamiau parodyti žaidimo turinį ir pagrindines naujoves. Šis pristatymas numatytas rugsėjo 22 dieną.

  • „GTA: San Andreas“ su DLSS 5: gerbėjai parodė 4K vaizdą RTX 5090, bet žaidėjai pastebi bėdas

    „GTA: San Andreas“ su DLSS 5: gerbėjai parodė 4K vaizdą RTX 5090, bet žaidėjai pastebi bėdas

    Naujos kartos „Nvidia“ vaizdo gerinimo technologija DLSS 5 pamažu skinasi kelią į žaidimus ir toliau kelia ginčus. Žaidėjai dažniausiai kritikuoja per didelę dirbtinio intelekto įtaką vaizdui, kai algoritmai pakeičia detales, o kartais ir iškraipo veidus ar smulkesnius objektus.

    Nors oficialiai DLSS 5 pirmiausia pasirodo naujuose žaidimuose, entuziastai randa būdų ją pritaikyti ir senesniems titulams. Pastarosiomis dienomis internete išplito įrašas, kuriame legendinis „GTA: San Andreas“ paleistas su DLSS 5, o rezultatai sulaukė ir pagyrų, ir kritikos.

    Vaizdo įrašą „Youtube“ platformoje paviešino modifikacijomis garsėjantis kūrėjas DubstepZz, kurio turinys dažnai remiasi bendruomenės įrankiais ir fanų sprendimais. Jis pademonstravo beveik 40 minučių trukmės žaidimo eigą, leidžiančią įvertinti, kaip stipriai technologija gali pakeisti daugiau nei dviejų dešimtmečių senumo žaidimą.

    Didžiausias skirtumas matomas apšvietime: Los Santos atrodo ryškesnis, kontrastingesnis, o scenos primena modernesnių žaidimų nuotaiką. Kartu pagerėjo kai kurios tekstūrų ir paviršių detalės, todėl dalis žaidėjų tai lygina su tuo, ko tikėjosi iš oficialių atnaujinimų.

    Pagrindinio veikėjo Carlo Johnsono modelis įraše atrodo tvarkingiau, o svarbiausia, jo veido bruožai nėra akivaizdžiai perpiešti. Tačiau problemos išryškėja su praeiviais ir kai kuriais aplinkos elementais, kurie tam tikrose scenose atrodo nenatūraliai deformuoti ar pernelyg „suminkštinti“.

    Autorius nurodo, kad demonstracija atlikta 4K raiška, naudojant „Nvidia“ RTX 5090 vaizdo plokštę. Toks derinys parodo, kokį rezultatą galima išspausti su labai galinga įranga, tačiau kartu primena, kad modifikacijos ir neoficialūs sprendimai ne visada užtikrina stabilų bei vienodai kokybišką vaizdą.

    DLSS sprendimai iš esmės remiasi vaizdo atstatymu ir kadrų generavimu, todėl vienose scenose jie suteikia įspūdingą šuolį, o kitose gali sukurti artefaktus. Būtent dėl to diskusijos žaidėjų bendruomenėse neslūgsta: vieni vertina didesnį našumą ir ryškesnį vaizdą, kiti baiminasi, kad DI pradeda keisti kūrėjų sumanymą ir vizualinį stilių.

    Šis „GTA: San Andreas“ pavyzdys tapo dar vienu signalu, kad modernios grafikos technologijos vis dažniau atkeliauja ne tik per oficialius atnaujinimus. Kartu tai rodo, jog ateityje ribos tarp klasikinių žaidimų ir šiuolaikinės grafikos gali dar labiau išsitrynėti, tačiau kompromisų ir techninių „keistumų“ greičiausiai išvengti nepavyks.

  • DI keičia mokslo žaidimo taisykles: universiteto rektorius įspėja dėl priklausomybės ir ragina veikti

    Dirbtinis intelektas sparčiai keičia akademinę aplinką, o universitetams vien gynybinės pozicijos nebeužtenka. Tokią žinutę viešoje diskusijoje akcentavo Silezijos universiteto rektorius prof. dr. hab. Ryszardas Koziołekas, ragindamas mokslo bendruomenę DI matyti ne tik kaip riziką, bet ir kaip realų pagalbininką tyrimuose bei studijose.

    Pasak jo, šiuolaikinių DI sistemų proveržis neatsiejamas nuo didelės apimties kokybiškų duomenų, sukauptų dar analoginėje epochoje. Kartu tai kelia klausimų, kam iš tiesų atitenka atvirosios mokslo praktikos sukurta vertė, jei tie patys duomenys naudojami komercinių modelių treniravimui.

    Kibernetinės grėsmės universitetams

    Diskusijos fone išryškėjo ir kita problema – kibernetinis saugumas, nes aukštosios mokyklos yra patrauklūs taikiniai dėl jautrios informacijos ir plataus vartotojų tinklo. Silezijos politechnikos ir Silezijos universiteto inicijuota programa „Cyberedu“ siekia kelti vadovų, dėstytojų, doktorantų ir studentų kompetencijas, apimančias praktinius mokymus ir edukacines priemones.

    Programai numatytas finansavimas viršija 1 400 000 eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama mokymų organizavimui, o dalis – turinio kūrimui, kuris turėtų padėti universitetų bendruomenei atpažinti incidentus, stiprinti atsparumą socialinei inžinerijai ir gerinti kasdienę skaitmeninę higieną.

    Ar artėja naujas mokslo lūžis?

    Rektorius atkreipė dėmesį į pastarųjų savaičių diskusijas apie DI gebėjimą spręsti itin sudėtingas matematikos ir fizikos užduotis, įskaitant ir ilgai spręstus teorinius klausimus. Vis dėlto, šalia optimizmo iškyla ir patikimumo tema: akademinėje bendruomenėje vis dažniau klausiama, ar modeliai problemų „neišmoksta“ iš iš anksto egzistuojančių, bet ne visuomet aiškiai identifikuotų šaltinių.

    Koziołeko teigimu, universitetų pareiga yra racionaliai įvertinti, kur DI gali pagreitinti pažintinius procesus, o kur būtina užtikrinti aiškias taisykles, skaidrumą ir atsakomybę. Jis pabrėžė, kad DI gali tapti realia pagalba tiek mokslui, tiek didaktikai, tačiau tik tuomet, jei bus kuriamas ir naudojamas atsakingai.

    „Kalbėdami apie kibernetinį saugumą, dažniausiai susitelkiame į grėsmes ir baimes, bet neturime pamiršti ir teigiamų pokyčių, kurie gali sustiprinti pažinimo procesus“, – sakė Ryszardas Koziołekas.

    Atviro mokslo paradoksas ir priklausomybės rizika

    Rektorius apibūdino paradoksą, su kuriuo šiandien susiduria universitetai: atvirasis mokslas remiasi laisvu dalijimusi tyrimų rezultatais, bet kartu auga nerimas, kad šie duomenys naudojami pažangių DI modelių tobulinimui, o akademinė bendruomenė ne visuomet žino, kas ir kokiu tikslu iš to gauna naudą.

    Dar didesnė rizika, pasak jo, yra priklausomybė nuo privačių kompanijų kuriamų modelių. Jei prieiga prie įrankių gali būti apribota ar pakeista mokamu režimu per labai trumpą laiką, universitetai rizikuoja prarasti kritiškai svarbius procesus palaikančias priemones, o kartu ir planavimo stabilumą tyrimuose bei studijų organizavime.

    Todėl, rektoriaus vertinimu, būtina stiprinti teisinę ir technologinę bazę, kuri leistų DI plėtrą vykdyti saugiai ir atsakingai. Jis taip pat akcentavo valstybės vaidmenį – siekį, kad pažangūs sprendimai, darantys įtaką švietimui ir mokslui, nebūtų palikti vien privačių interesų logikai.

  • „Orano“ Mongolijoje kuria milžinišką urano kasyklą: startas 2028-aisiais, planuojama 2 500 tonų per metus

    Prancūzijos branduolinės energetikos koncernas „Orano“ kartu su Mongolijos valstybine bendrove Mon-Atom vysto Zooveh-Ovoo urano telkinio projektą Mongolijoje. Pagal dabartinį planą komercinė gavyba turėtų prasidėti 2028 metais, o metinė produkcija siektų apie 2 500 tonų urano.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių naujų urano gavybos šaltinių pasaulyje, o jo reikšmė augo po pastarųjų metų geopolitinių sukrėtimų urano tiekimo grandinėje. „Orano“ tai yra strateginė investicija, siekiant užsitikrinti žaliavos srautus branduolinei energetikai ir ilgalaikiams kontraktams.

    Investicijos ir finansinis mastas

    Skelbiama, kad investicijų pažanga iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pasiekė maždaug 370 000 000 eurų. Šis skaičius atspindi tiek infrastruktūros paruošimą, tiek technologinių sprendimų diegimą, reikalingą pradėti stabilų kasybos ciklą ir rūdos perdirbimą.

    2025 metų sausį „Orano“ ir Mon-Atom pasirašė susitarimą dėl telkinio eksploatacijos. Nurodoma, kad telkinio ištekliai vertinami daugiau nei 200 000 000 tonų, o tai leidžia planuoti ilgą kasybos laikotarpį.

    Kas numatyta Mongolijos biudžetui?

    Pagal sutarties sąlygas 51 proc. tiesioginių pelnų turėtų atitekti Mongolijos biudžetui. Tokia struktūra svarbi valstybei, siekiančiai diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti žaliavų sektoriaus kontrolę, kartu pritraukiant vakarietišką kapitalą bei technologijas.

    Rinkos kainos uranui pastaruoju metu išlieka jautrios tiekimo rizikoms ir paklausos augimui, kurį skatina nauji branduolinės energetikos projektai ir planuojami reaktorių parkų atnaujinimai. Dėl to ilgalaikės gavybos sutartys vis dažniau tampa geopolitinio saugumo klausimu.

    Geopolitinis fonas: po Nigerio sprendimo

    „Orano“ projektas Mongolijoje įgauna papildomo svorio po įvykių Nigeryje, kur karinė valdžia nutraukė ankstesnius susitarimus ir bendrovei teko trauktis iš šalies, dešimtmečius buvusios svarbiu urano šaltiniu. Vėliau urano gavybos kontrolė Nigeryje perėjo Rusijos įtakos zonai, o tai sustiprino Vakarų valstybių siekį ieškoti alternatyvių tiekėjų.

    „Esu pasirengęs lažintis, kad kita didžiausia urano kasykla pasaulyje, kasmet pagaminanti milijonus svarų urano, bus „Orano“ projektas Mongolijoje. Gamyba komerciniu mastu turėtų prasidėti šio dešimtmečio pabaigoje“, – sakė „Orano“ vadovas Nicolas Maes.

    Vertinant pramonės mastą, 2 500 tonų metinė gavyba reikštų reikšmingą papildymą pasaulinei pasiūlai ir galėtų tapti vienu svarbiausių tiekimo šaltinių ilgam laikotarpiui. Skaičiuojama, kad išteklių turėtų pakakti maždaug 30 metų eksploatacijai, o priklausomai nuo papildomų tyrimų ir technologinių sprendimų – ir ilgiau.

    „Orano“ šį projektą sieja su branduolinės energetikos poreikiais, nes bendrovei būtina užtikrinti urano tiekimą veikiančiam reaktorių parkui ir naujiems užsakymams. Tokios investicijos rodo, kad uranas vėl tampa ne tik energetikos, bet ir strateginio saugumo ištekliumi.

  • „Tauron Polska Energia“ neteko finansų viceprezidento: valdybos pokytis įsigalioja rugsėjo 14 dieną

    „Tauron Polska Energia“ stebėtojų taryba nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos atšaukė Krzysztofą Surmą iš valdybos nario, atsakingo už finansus, pareigų. Bendrovė apie sprendimą pranešė biržos pranešimu, tačiau atleidimo motyvų nenurodė.

    „Atšaukimo priežastys nebuvo pateiktos“, – nurodoma bendrovės pranešime.

    Nuo 2026 metų rugsėjo 15 dienos finansų ir prekybos sritį laikinai perims iki šiol už prekybą atsakingas valdybos narys Krzysztofas Zawadzkis. Toks sprendimas reiškia, kad artimiausiu metu jis kuruos dvi esmines grupės funkcijas.

    K. Surma „Tauron Polska Energia“ finansų viceprezidentu dirbo nuo 2021 metų. Prieš tai, nuo 2009 metų, jis grupėje ėjo finansų direktoriaus pareigas, todėl buvo laikomas vienu ilgiausiai finansų srityje dirbusių vadovų įmonės struktūroje.

    „Tauron Polska Energia“ yra holdingo tipo bendrovė, valdanti grupę, veikiančią elektros energijos gamybos, skirstymo ir pardavimo srityse. Lenkijoje „Tauron“ įvardijamas kaip vienas didžiausių elektros skirstymo operatorių ir reikšmingas elektros gamintojas bei tiekėjas.

    Pastaruoju metu įmonės finansiniai rodikliai išliko svarbia investuotojų stebima tema. Skelbta, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį grupės pardavimo pajamos siekė apie 3 950 000 000 eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 370 000 000 eurų.

    Vadovų kaita energetikos grupėse dažnai vertinama kaip signalas apie strategijos peržiūrą, valdymo modelio korekcijas ar pasirengimą naujiems investiciniams etapams. Vis dėlto šiuo atveju, kol nepateikiami sprendimo motyvai ir neįvardijamas nuolatinis finansų vadovas, rinka greičiausiai daug dėmesio skirs tęstinumui ir finansinės politikos stabilumui.

  • Lenkija tobulina „Piorun“ prieš dronus: naujas valdymas, UV kanalas ir tikslesnė detonacija

    Lenkijos gynybos pramonė planuoja reikšmingai modernizuoti nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą „Piorun“, kuri laikoma viena svarbiausių priemonių kovai su dronais, sraigtasparniais ir žemai skrendančiais orlaiviais. Sistemos gamintojas MESKO skelbia atliekantis tyrimų ir plėtros darbus, apimančius praktiškai visus raketos mazgus – nuo taikymo galvutės iki variklio ir sprogdiklio.

    Modernizacijos tikslas – padidinti efektyvumą prieš mažus ir sunkiau aptinkamus taikinius, ypač atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sparčiai kintančias dronų taktikas. Įmonė pabrėžia, kad kol kas vystomi atskiri technologiniai sprendimai, todėl apie pilną prototipą dar anksti kalbėti.

    Kas keisis raketoje?

    Vienas svarbiausių planuojamų pakeitimų – taikinių sekimo ir nutaikymo galvutė. Šiuo metu ji naudoja du infraraudonųjų spindulių kanalus, leidžiančius fiksuoti šilumos šaltinius, pavyzdžiui, drono ar sraigtasparnio variklio išmetamąsias dujas.

    Modernizuotoje koncepcijoje numatomas trečias, ultravioletinis kanalas. Jis turėtų pagerinti taikinių aptikimą sudėtingame fone, pavyzdžiui, kai taikinys matomas saulės kryptimi, ir padidinti atsparumą šiluminėms apgaulėms.

    „Norime, kad net palyginti maži taikiniai nepraslystų tarp lazerio signalų“, – sakė MESKO technologijų padalinio vadovas Marekas Skowronas.

    Dar vienas pokytis – artumo jutiklis ir detonacijos inicijavimas. Skelbiama, kad bus didinamas lazerinio artumo jutiklio jautrumas, kad sprogdiklis patikimiau suveiktų, kai taikinys mažas arba sunkiau „pagautinas“ greitai besikeičiančioje situacijoje.

    Naujas valdymas ir variklio darbai

    Didelė modernizacijos dalis siejama su raketos valdymu. MESKO ketina atsisakyti dujinio dinaminio valdymo ir pereiti prie pilnai elektromechaninio, proporcinio valdymo – tai turėtų „išlyginti“ raketos skrydžio trajektoriją ir potencialiai padidinti efektyvų nuotolį.

    „Tam dar reikės skrydžio bandymų, bet vien trajektorijos išlyginimas tikėtina didins nuotolį“, – sakė Marekas Skowronas.

    Gamintojas taip pat vertina įvairias kovinės galvutės koncepcijas bei dirba su raketos varomąja dalimi. Tarp prioritetų – startinio variklio technologinis supaprastinimas, kad jo gamyba būtų greitesnė, ir galimybės gerinti žygio variklio parametrus.

    Užsakymai ir gamybos spartinimas

    „Piorun“ Lenkijoje perkamas nuo 2016 metų, o didžiausias vartotojas yra Lenkijos gynybos institucijos. Nurodoma, kad ankstesniais metais pasirašytų užsakymų apimtys siekė kelis tūkstančius raketų ir šimtus paleidimo įrenginių, o tiekimai planuojami keleriems metams į priekį.

    Viešai skelbiama, kad gamybos pajėgumai per pastaruosius metus buvo didinami, o MESKO paraleliai siekia labiau automatizuoti atskirus „Piorun“ gamybos procesus. Tai vertinama kaip kritiškai svarbu, nes didėjant paklausai svarbi ne tik technologinė pažanga, bet ir stabilus tiekimo tempas.

    Be vidaus poreikio, „Piorun“ laikomas ir reikšmingu eksporto produktu: sistema naudota realiose kovos sąlygose Ukrainoje, o tai daugeliui šalių tampa papildomu argumentu vertinant įsigijimus. Būtent dėl to modernizacijos kryptis – geresnis darbas prieš mažus taikinius ir atsparumas trikdžiams – laikoma ne tik techniniu, bet ir komerciniu pranašumu.

  • Lenkai masiškai atsiveria investavimui: maklerio sąskaitų skaičius pirmąkart perkopė 3 milijonus

    Rekordas per trejus metus

    Lenkijoje pirmą kartą istorijoje maklerio ir vertybinių popierių sąskaitų skaičius viršijo 3 000 000. Varšuvos vertybinių popierių biržos duomenimis, 2026 metų rugpjūčio pabaigoje finansų įstaigos buvo atidariusios 3 029 784 tokias sąskaitas.

    Šis šuolis išsiskiria ir tempu: per trejus metus sąskaitų skaičius padidėjo beveik 82 proc. 3 mln. riba pasiekta praėjus maždaug 19 mėnesių po 2 mln. ribos, o kelias nuo 1 mln. iki 2 mln. anksčiau truko daugiau nei 16 metų.

    Ką rodo aktyvūs investuotojai

    Vien sąskaitų skaičius neatskleidžia, kiek žmonių realiai investuoja, todėl svarbus ir aktyvių sąskaitų rodiklis. Po 2026 metų pirmojo pusmečio aktyvių maklerio sąskaitų Lenkijoje buvo apie 444 000.

    Tuo pat metu augo ir mažmeninių investuotojų prekybos mastas: pirmąjį 2026 metų pusmetį individualių investuotojų apyvarta siekė apie 18 mlrd. eurų. Tai aukščiausias lygis nuo 2021 metų pirmojo pusmečio ir rodo, kad dalis naujų sąskaitų nėra vien formalumas.

    Rinkos augimas ir platesnis kontekstas

    Maklerio sąskaitų plėtra vyko gerėjant nuotaikoms Varšuvos biržoje. Nuo 2023 metų spalio 13 dienos iki 2026 metų rugsėjo 8 dienos indeksas WIG pakilo 137 proc., o WIG20 – 111 proc.

    Toks ralis dažnai tampa katalizatoriumi pritraukti naujus investuotojus, ypač kai augimą mato ir tie, kurie anksčiau investavimą laikė per sudėtingu ar pernelyg rizikingu. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad spartus sąskaitų daugėjimas pats savaime negarantuoja ilgalaikio investavimo įpročių pokyčio.

  • S6 mazgas ties Straszynu: GDDKiA ruošia turbininius žiedus, kad pagaliau sumažėtų spūstys

    Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija GDDKiA paskelbė pasirinkusi projektuotoją, kuris parengs dviejų žiedinių sankryžų pertvarkymo projektą S6 greitkelio mazge ties Straszynu Pamario vaivadijoje. Pasak direkcijos, šios sankryžos jau kurį laiką išsiskiria itin didelėmis spūstimis, kurios kartais persimeta ir į patį greitkelį.

    Konkurse buvo pateikti šeši pasiūlymai, o geriausiu pripažintas Gdynėje veikiantis „Biuro Drogowe“. Sutartį planuojama pasirašyti metų pabaigoje, o projektavimo darbams numatyta 18 mėnesių.

    Kas keisis S6 mazge?

    Numatyta tradicinius žiedus sankryžoje su 222 vaivadijos keliu pertvarkyti į turbininius žiedus su privažiavimais. Turbininių žiedų esmė – eismo srautai iš anksto nukreipiami į reikiamas juostas, todėl mažėja konfliktinių taškų ir nereikia kirsti srautų keičiant juostas pačiame žiede.

    Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas ten, kur eismo intensyvumas didelis, o įprasti žiedai tampa „kamščio generatoriumi“. Direkcija pabrėžia, kad mažesnis srautų susikirtimas paprastai reiškia ir mažesnę susidūrimų riziką, todėl tikimasi apčiuopiamo saugumo bei pralaidumo efekto.

    Kiek kainuos ir kada vairuotojai pajus rezultatą?

    Projektavimo paslaugų vertė siekia apie 350 000 eurų. Projektavimo metu bus rengiami sprendiniai ir dokumentai, reikalingi administraciniams leidimams: topografinės medžiagos, geologiniai tyrimai, eismo prognozės, vandentvarkos derinimai ir aplinkosauginės procedūros.

    Taip pat bus siekiama gauti sprendimus, atitinkančius Lenkijoje taikomą kelių investicijų leidimų tvarką, kad būtų galima pereiti į statybų etapą. Skelbiama, kad atnaujinta infrastruktūra vairuotojams turėtų būti prieinama 2029 metų pabaigoje.