CP v2

Blog

  • Oasis skelbia 38 naujus 2027 metų turo koncertus: Europa įtraukta, bilietams – registracija

    Oasis skelbia 38 naujus 2027 metų turo koncertus: Europa įtraukta, bilietams – registracija

    Britpop grupė Oasis pranešė apie 38 papildomus pasaulinio turo koncertus 2027 metais. Tai tęsinys po sėkmingo sugrįžimo turo Oasis: Live ’25, kai didžioji dalis pasirodymų buvo išparduoti, o bilietų paklausa – rekordinė.

    Naujasis turas startuos 2027 metų gegužę Glazge, kur numatytos penkios naktys Celtic Park stadione. Vėliau grupė persikels į Mančesterį, kur suplanuota net 11 koncertų Etihad Stadium – tai prilygsta kelių savaičių rezidencijai gimtajame mieste.

    Europos kryptys ir simbolinė stotelė

    Po Jungtinės Karalystės koncertų Oasis keliaus po žemyninę Europą, o tvarkaraštyje numatyti pasirodymai Miunchene, Barselonoje, Amsterdame, Romoje ir Paryžiuje. Pastarasis miestas išsiskiria tuo, kad būtent Paryžiuje 2009 metais, kilus vidiniams nesutarimams, grupė nutraukė veiklą.

    2027 metų turo pabaiga planuojama Jungtinėje Karalystėje Knebworthe – vietoje, siejamoje su legendiniais grupės devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo dešimtmečio koncertais. Šis pasirinkimas gerbėjams turi aiškią simbolinę reikšmę ir stiprina „sugrįžimo“ naratyvą.

    Bilietai ir kainų tema, kuri nepaleidžia

    Bilietų prekybą lydės išankstinė registracija, kuri, organizatorių teigimu, turėtų padėti suvaldyti srautus ir riboti spekuliaciją. Grupės gerbėjams nurodyta registruotis iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos 17 valandos Vidurio Europos laiku.

    Bilietų klausimas šįkart ypač jautrus, nes ankstesnio turo metu dalis pirkėjų viešai skundėsi dėl staiga augusių kainų. Rinkoje tai siejama su dinaminiu kainodaros modeliu, kai kaina kyla dėl išaugusios paklausos, o vartotojai dažnai sužino galutinę sumą tik pirkimo metu.

    Dokumentinis filmas ir sugrįžimo efektas

    Pranešimas apie naujas datas pasirodė netrukus po dokumentinio filmo apie grupę premjeros. Filmas sustiprino susidomėjimą Oasis istorija, o taip pat išryškino tai, kas ir šiandien išlieka pagrindiniu grupės traukos elementu: dviejų brolių Noelio ir Liamo Gallagherių dinamika bei reta proga juos matyti vienoje scenoje.

    Finansinė sugrįžimo pusė taip pat įspūdinga: tarptautinėje žiniasklaidoje skelbta, kad ankstesnis turas galėjo sugeneruoti šimtus milijonų eurų pajamų. Tai patvirtina tendenciją, kad didžiausi nostalgijos koncertai pastaraisiais metais tampa vienais pelningiausių gyvos muzikos renginių.

    2027 metų maršrutas apima pasirodymus Europoje ir JAV, o į tvarkaraštį įtrauktos didžiausios stadionų aikštės. Organizatoriai tikisi, kad papildomos datos leis daugiau gerbėjų įsigyti bilietus, tačiau paklausa, sprendžiant iš ankstesnių pardavimų, ir vėl gali viršyti pasiūlą.

  • Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Kas pateko į „Caja de las Letras“

    Režisierė Isabel Coixet Madride vykusio pagerbimo metu „Instituto Cervantes“ patikėjo simbolinę laiko kapsulę – daiktus ir laišką, kurie bus saugomi „Caja de las Letras“ seife ir vėl atverti po 50 metų. Į seifą ji įdėjo kasetę su 18 dainų, asmeninį koliažą ir laišką, rašytą „Bic“ rašikliu.

    Šis gestas Coixet kūrybai būdingu tonu jungia nostalgiją, ironiją ir rūpestį dėl to, kaip greitai nyksta analoginė kasdienybė. Pasak autorės, ateities skaitytojas gali jau nebežinoti, kaip atrodė daiktai, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais.

    Laiškas, kuriame kritikuojamas DI

    Laiške, perskaitytame ceremonijos metu, Coixet pabrėžia rankų darbo vertę ir sąmoningai renkasi paprastą priemonę – rašiklį – kaip priešpriešą skaitmeninei gausai. Ji perspėja nepasiduoti „traktatams apie pasaulio stebuklus“, o dėmesį sutelkti į tai, kas apčiuopiama ir tikra.

    Režisierės kritika apima ir šiuolaikines technologijų tendencijas: ji skeptiškai vertina dirbtinio intelekto pažadus, kai šie pateikiami kaip viską išsprendžianti panacėja. Coixet kalba ir apie platesnį kontekstą – globalią ekologinę krizę, kuri, jos akimis, susijusi su vartojimo ir „vienkartinių“ sprendimų logika.

    Kasetė, koliažas ir sąmoningai nepaaiškinta prasmė

    Vienas ryškiausių palikimo elementų – muzikinė kasetė, kurioje skamba skirtingų laikotarpių ir žanrų kūriniai, nuo Camarón iki Lucho Gatica, taip pat kataloniškos rumbos. Coixet ypač išskiria dainą La lista de la compra, kurioje kasdienybės detalės tampa visos epochos nuotaikos ženklu.

    Koliažas, sukurtas ant apleistos 1913 metais išleistos knygos viršelio, sąmoningai paliktas be aiškinimo. Coixet remiasi savo filmo „The Bookshop“ heroje mintimi, kad per didelis aiškinimas gali „tinginti protą“, todėl kai kurie dalykai paliekami žiūrovui ir būsimam atradėjui.

    „Rašau tai „Bic“ rašikliu, mano mėgstamiausiu. Įdomu, ar jie dar egzistuoja“, – rašoma Coixet laiške, perskaitytame ceremonijos metu.

    Šalia rimtų temų autorė įterpia ir kasdienišką, kandžią pastabą apie specializuotas kavos tinklines, kurios, jos akimis, yra dar vienas suvienodėjusios vartojimo kultūros simbolis. Laiškas balansuoja tarp humoro ir perspėjimo: ateitis, kuriai jis skirtas, gali būti patogesnė, bet kartu ir labiau atitolusi nuo paprastų patirčių.

    Pagerbimas ir režisierės karjeros kontekstas

    Coixet pagerbta ir dėl darbo, siejančio kiną bei literatūrą: jai skirtas Antonio de Sancha Award 2026, kurį teikia Madrido leidėjų asociacija. Apdovanojimo motyvuose akcentuojamas jos indėlis artinant literatūrą prie plačios auditorijos ir knygynų, kaip kultūrinio atsparumo erdvių, gynyba.

    Per renginį vyko pokalbis su kino kūrėja Cristina Andreu, o „Instituto Cervantes“ vadovas Luis García Montero pabrėžė Coixet tarptautinį kelią ir jos kūrybos gebėjimą ieškoti „daiktų esmės“. „Caja de las Letras“ seife, kuriame saugoma beveik 1 800 palikimų, jos kapsulė taps dar vienu ženklu, kaip kultūra bando kalbėtis su ateitimi per daiktus, tekstą ir atmintį.

  • Trumpas teigia: Ukraina ir Rusija sutiko pristabdyti smūgius energetikos taikiniams

    Trumpas teigia: Ukraina ir Rusija sutiko pristabdyti smūgius energetikos taikiniams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2026 metų rugsėjo 14 dieną pareiškė, kad Kyjivas ir Maskva esą susitarė pristabdyti smūgius energetikos objektams. Pasak jo, toks žingsnis turėtų sumažinti spaudimą degalų kainoms, kurios pastaruoju metu kilo.

    Trumpas šį teiginį paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, akcentuodamas, kad abi pusės neva įsipareigojo nesiimti atakų prieš energetikos taikinius. Kartu jis bandė susieti dyzelino brangimą pirmiausia su karu Ukrainoje, o ne su įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Kyjivo reakcija ir sąlygos

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai leido suprasti, kad oficialiai patvirtinto susitarimo kol kas nėra. Jis pabrėžė, jog Ukraina siūlė partneriams siekti susitarimo su Rusija, kad būtų sustabdytas kritinės infrastruktūros naikinimas.

    Kyjivas taip pat akcentuoja principą, kad bet koks abipusis „pauzės“ režimas realiai veiktų tik tada, jei Rusija iš tiesų liautųsi smogusi Ukrainos elektros sistemai, energetikos objektams, kitai kritinei infrastruktūrai ir pagrindinėms tiekimo grandinėms. Ukraina teigia esanti pasirengusi simetriškai elgtis tik esant patikrinamoms, o ne deklaratyvioms sąlygoms.

    Energetikos smūgiai tapo karo dalimi

    Energetikos infrastruktūra šiame kare seniai tapo ne tik kariniu, bet ir ekonominiu taikiniu. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais nuosekliai atakuoja Ukrainos energetikos sistemą, ypač žiemos laikotarpiais, siekdama sutrikdyti tiekimą ir daryti spaudimą visuomenei.

    Tuo metu Ukraina pastaraisiais mėnesiais intensyvino smūgius Rusijos energetikos objektams, siekdama silpninti Rusijos ekonominius pajėgumus ir apsunkinti karo mašinos aprūpinimą. Kyjive tokie veiksmai neretai įvardijami kaip ilgalaikis spaudimo instrumentas, turintis priversti agresorių mokėti kainą už tęsiamą karą.

    Kainų šuolis ir politinis fonas JAV

    Tekste, kuriuo rėmėsi Trumpo argumentai, ekspertai nurodo, kad didesnę įtaką pasaulinei naftos pasiūlai ir kainoms gali turėti sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose, ypač susiję su laivyba svarbiuose tranzito taškuose. Pabrėžiama, kad įtampa regione kelia riziką tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi naftos ir degalų kainose.

    Trumpo pareiškimai skamba JAV vidaus politikos kontekste, nes degalų kainos tradiciškai yra jautri tema rinkėjams. Straipsnyje taip pat minima, kad Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas kritikavo administraciją dėl, jo teigimu, nuspėjamų pasekmių energetikos rinkoms.

    „Zelenskis turi padaryti vieną dalyką. Jis turi nustoti išmušinėti dyzelino tiekimą Rusijoje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos, kad Kyjivas ir Maskva būtų pasirašę ar oficialiai įtvirtinę tokį susitarimą. Artimiausiomis dienomis svarbiausia bus, ar pareiškimus lydės realūs veiksmai fronte ir ar bus sukurtas mechanizmas, leidžiantis patikrinti, ar smūgiai energetikai iš tiesų sustabdyti.

  • Mokslininkai nustatė, kurios apokalipsės sėklos išlieka ilgiausiai – rezultatai stebina

    Mokslininkai nustatė, kurios apokalipsės sėklos išlieka ilgiausiai – rezultatai stebina

    Pasaulio sėklų bankai dažnai vadinami civilizacijos draudimu: jie saugo pasėlių įvairovę tam atvejui, jei karai, klimato krizė ar ligos smarkiai suardytų maisto grandines. Tačiau nauji bandymai rodo, kad net giliai užšaldytos sėklos gali senti greičiau, nei ilgą laiką manyta.

    Australijoje veikiančio Australian Grains Genebank mokslininkai įvertino, kaip realiomis sąlygomis laikui bėgant kinta tropinių kultūrų sėklų daigumas. Tyrimas parodė ryškius skirtumus tarp rūšių: vienų sėklos išlieka gyvybingos dešimtmečius, kitų kokybė krenta gerokai sparčiau.

    Kokios sėklos pasirodė tvirčiausios

    Mokslininkai atliko daiginimo testus su 3 861 sėklų partijomis, saugotomis nuo praeito amžiaus septintojo dešimtmečio. Vertintos šešios kultūros: sorgai, paprastosios pupelės, mung pupelės, sojos, balandžinės pupos ir adzuki pupelės.

    Geriausiai išsilaikė mung pupelės: vienoje partijoje net po 45 metų saugojimo daigumas siekė bent 90 proc. Tarp ilgaamžiškiausių taip pat minimos sorgų, paprastųjų pupelių ir sojų sėklos, kurios kai kuriais atvejais išlaikė aukštą daigumą dešimtmečiais.

    Silpniausiai pasirodė balandžinių pupų sėklos: po vidutiniškai 36 metų saugojimo tik keturios partijos viršijo 85 proc. daigumo ribą. Tai signalizuoja, kad daliai kolekcijų reikėtų ankstesnio atnaujinimo, kad genetiniai ištekliai neliktų prarasti.

    Ką keičia nauji duomenys

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ankstesni teoriniai modeliai kai kurioms rūšims prognozavo itin ilgus patikrų intervalus, net tūkstantmečiais. Tačiau realaus laiko bandymai rodo, kad tokie lūkesčiai gali būti per optimistiški, o sėklų bankams būtina dažniau tikrinti daigumą.

    Seed bankuose sėklos paprastai džiovinamos iki žemos drėgmės ir laikomos apie minus 20 laipsnių temperatūroje, kad sulėtėtų senėjimo procesai. Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis skirtingų rūšių sėklos sensta nevienodai, o jų ilgaamžiškumą gali lemti genetika, pradinė kokybė, derliaus nuėmimo ir paruošimo sąlygos.

    Svarbus niuansas – daigumas yra tik vienas rodiklis. Sėkla gali sudygti laboratorijoje, bet tai dar negarantuoja, kad augalas bus pakankamai stiprus, subrandins derlių ir prisitaikys prie aplinkos, todėl sėklų bankai dažnai derina kelis kokybės testus.

    Kodėl tai svarbu pasauliniam maistui

    Tokie rezultatai aktualūs ne tik Australijai: pasaulyje veikia ir kiti strateginiai sėklų saugojimo centrai, tarp jų ir Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla Norvegijoje. Šios sistemos tikslas – apsaugoti augalų genetinę įvairovę, kuri būtina kuriant veisles, atsparias sausroms, karščiui, naujiems kenkėjams ar ligoms.

    Mokslininkų teigimu, nuosekliai kaupiami daigumo duomenys ir bendradarbiavimas tarp genofondų institucijų leidžia tikslinti prognozes, planuoti atnaujinimo darbus ir užtikrinti, kad kritiniu momentu sėklos būtų ne tik saugomos, bet ir realiai panaudojamos.

    Praktinė išvada aiški: vien užšaldyti sėklas neužtenka. Norint, kad sėklų bankai iš tiesų veiktų kaip ilgalaikis draudimas, reikia reguliarių patikrų, laiku atnaujinamų kolekcijų ir tiksliau, duomenimis paremtų ilgaamžiškumo modelių.

  • Į kiemo urvą įmeskite pigų virtuvės produktą: kvapas toks stiprus, kad kurmis sprunka

    Kurmius daugelis vertina kaip naudingus gyvūnus, nes jie purena dirvą ir minta įvairiais bestuburiais. Tačiau išrausti vejos kauburėliai ir pažeistos lysvės dažnam tampa riba, kai pradedama ieškoti būdų, kaip kurmius atbaidyti nuo sklypo.

    Viena dažniausiai minimų naminių priemonių – stipriai kvepiantys produktai, kurie sudirgina kurmio uoslę. Kurmiai prastai mato, bet turi ypač jautrią klausą ir uoslę, todėl požeminiai tuneliai jiems veikia tarsi uždaras kvapų kanalas.

    Praktikoje tam pasitelkiama sūdyta žuvis, pavyzdžiui, silkės gabalėliai, arba sūrymas. Idėja paprasta: intensyvus kvapas tuneliuose greitai pasklinda ir gyvūnui tampa nemalonus, todėl jis gali trauktis į kitą teritorijos dalį ar ieškoti naujų urvų toliau nuo namų.

    Kaip šį būdą taikyti saugiai?

    Pirmiausia svarbu rasti šviežią kurmiarausį, nes jis rodo aktyviai naudojamą tunelį. Atsargiai praskleiskite žemę iki tunelio angos ir kuo giliau įstumkite kelis silkės gabalėlius arba įpilkite šiek tiek sūrymo.

    Tuomet angą užberkite žemėmis ir lengvai uždenkite velėna, kad kvapas sklistų tunelio viduje, o ne iškart išeitų į lauką. Dažniausiai vertinama, ar poveikis yra, per 1–2 paras, stebint, ar toje vietoje atsiranda naujų kauburėlių.

    Ką verta žinoti prieš bandant?

    Nors kvapų metodai laikomi humaniškesni už invazines priemones, jų veiksmingumas gali skirtis. Kurmių tuneliai dažnai būna sudėtingi ir išsišakoję, o gyvūnas gali paprasčiausiai persikelti į kitą sklypo vietą, ypač jei aplink daug maisto.

    Taip pat svarbu nepamiršti, kad pūvanti žuvis gali pritraukti kitus gyvūnus ir sukelti nemalonų kvapą žmonėms, ypač jei tunelis arti terasos ar takų. Dėl to verta rinktis mažus kiekius, priemonę naudoti tik giliai tunelyje ir vengti vietų prie vandens šulinių ar daržovių sandėliavimo zonų.

    Alternatyvos, jei žuvies nenorite

    Jei šio metodo taikyti nesinori, dažnai bandomos ir kitos kvapnios priemonės, pavyzdžiui, česnakas, rauginti pieno produktai ar augalai, kurių kvapai dirgina kurmius. Ilgalaikiam sprendimui dalis žmonių renkasi mechanines užtvaras po veja ar prevencines priemones, kurios mažina kurmiams patrauklių vietų skaičių.

    Specialistai primena, kad efektyviausia paprastai būna ne viena priemonė, o kelių metodų derinimas: aktyvių tunelių stebėjimas, sklypo priežiūra ir tikslingas atbaidymas ten, kur kurmiai sukelia didžiausią žalą.

  • ROD sodai keičiasi neatpažįstamai: jauni miestiečiai kuria mini kurortus ir SPA

    Šeimų sodai, Lenkijoje dažnai vadinami ROD, išgyvena ryškų atgimimą: vis daugiau jų perima jaunesni pirkėjai, o tradicinės daržovės ir šiltnamiai traukiasi į antrą planą. Vietoje ilgų vagų atsiranda poilsio zonos, nedideli terasiniai sprendimai ir patogumai, leidžiantys sode leisti laiką kaip užmiesčio poilsiavietėje.

    Šią kaitą stiprina keli veiksniai: brangstantis poilsis, didmiesčių tempas ir noras turėti žalią erdvę netoli namų. Daugeliui sodas tampa buto tęsiniu po atviru dangumi, kuriame telpa ir ramus poilsis, ir draugų susitikimai, ir saugi erdvė vaikams bei augintiniams.

    Nuo daržų prie poilsio erdvių

    Pastebima, kad plotas, skiriamas klasikiniam daržui, mažėja, o jo vietą užima veja, gėlynai ir aiškiai suplanuotos zonos. Vietoj gausių, priežiūros reikalaujančių lysvių vis dažniau renkamasi mažesnės apimties auginimą: prieskonines žoleles, uogas ar kelias patogiai pasiekiamas pakeltas lysves.

    Keičiasi ir estetika: vyrauja minimalizmas, natūralios medžiagos, ramesnės spalvos, daugiau apgalvotų apšvietimo sprendimų. Toks požiūris siejamas ir su praktika, nes mažiau sudėtingas apželdinimas dažnai reiškia mažiau laistymo ir kasdienės priežiūros.

    Populiarėja grilio ir pirties idėjos

    Vienu ryškiausių pokyčių tampa atnaujinami sodo nameliai ir pavėsinės, kurios pritaikomos ne sandėliavimui, o buvimui. Įrengiamos lauko virtuvėlės, grilio vietos ar laužavietės, o šalia atsiranda patogūs baldai, skirti ilgesniam laikui lauke.

    Tarp naujų madų minimos kompaktiškos statinės formos pirtys ir mažos poilsio zonos, primenančios namų SPA. Vis dėlto prieš įrengiant tokius sprendimus svarbu įvertinti konkretaus sodo bendrijos taisykles, priešgaisrinius reikalavimus ir kaimynystės jautrumą triukšmui.

    Daugiau ekologijos ir vandens taupymo

    Kartu ryškėja ir tvarumo kryptis: soduose dažniau įrengiamos lietaus vandens surinkimo talpos, kompostavimo vietos, sodinami vabzdžiams palankūs augalai. Šie sprendimai ypač aktualūs dėl vis dažnesnių sausrų epizodų ir augančių išteklių kainų.

    Bendras trendas aiškus: sodas vis rečiau suvokiamas kaip nuolatinio darbo prievolė ir vis dažniau kaip prieinamas, netoli miesto esantis poilsio variantas. Dėl to keičiasi ir sodo planavimas, ir investicijos į patogumą, ir pačios bendruomenės lūkesčiai.

  • Atrodo kaip pasakų fontanas, ištveria speigus ir sausras: krūmas, atleidžiantis klaidas

    Ieškantiems krūmo, kuris ištvertų atšiaurias žiemas ir pavasarį sužydėtų baltais žiedų debesimis, verta atkreipti dėmesį į pilkąją lanksvą. Šis dekoratyvinis augalas vertinamas dėl atsparumo šalčiui, sausroms ir miesto taršai, todėl dažnai pasirenkamas mažai priežiūros reikalaujantiems želdynams.

    Pilkoji lanksva, dažnai auginama veisle „Grefsheim“, pavasarį suformuoja lankstų, svyrantį krūmo siluetą, o žydėjimo metu šakos pasidengia smulkiais baltais žiedais. Dėl tokio vaizdo ji neretai lyginama su žydinčia kaskada ar fontanu, tačiau įspūdingam efektui nereikia sudėtingų priežiūros darbų.

    Kas lemia jos atsparumą?

    Šis krūmas išsiskiria gebėjimu prisitaikyti prie įvairių augimo sąlygų. Geriausiai žydi saulėtoje vietoje, bet pakenčia ir lengvą pusšešėlį, o dirvožemiui nėra itin išrankus, jei tik jis neužmirksta.

    Įsitvirtinusi pilkoji lanksva paprastai pakelia trumpesnius sausringus laikotarpius, todėl tinka ir sodyboms, kur laistymas ne visada reguliarus. Dėl atsparumo užterštam orui ji dažnai sodinama ir miestuose, prie gatvių ar sklypų ribų.

    Didžiausia klaida daroma genint

    Nors augalas laikomas itin „atlaidžiu“, genėjimo laikas yra esminis. Pilkoji lanksva žiedinius pumpurus suformuoja ant praėjusių metų ūglių, todėl ankstyvas pavasarinis genėjimas gali pašalinti būsimus žiedus ir palikti krūmą beveik nežydintį.

    Saugiausia taisyklė paprasta: formuoti ir atjauninti krūmą reikėtų po žydėjimo, kai aiškiai matyti, kurios šakos per tankios ar pernelyg senos. Taip augalas spėja užauginti naujus ūglius, ant kurių kitą sezoną ir susiformuos žiedai.

    Kur geriausiai tinka sode?

    Dėl svyrančio, dekoratyvaus kero pilkoji lanksva dažnai sodinama kaip pavienis akcentas vejoje, taip pat laisvai augančiose, neformuojamose gyvatvorėse. Ji tinka ir šlaitams, nes šaknys padeda sutvirtinti dirvą, o pavasarį suteikia ryškų baltą foną kitoms kultūroms.

    Derinant su kitais krūmais ar spygliuočiais, lanksva išryškina kontrastus, ypač jei šalia auga tamsesnių lapų augalai. Jei norisi patikimo sprendimo be nuolatinės priežiūros, šis krūmas dažnai tampa vienu racionaliausių pasirinkimų Lietuvos klimatui.

  • Uoga, pranokstanti mėlynes: šis krūmas duoda derlių anksti ir atlaiko net stiprų šaltį

    Valgomasis sausmedis, dažnai vadinamas kamčiatkine uoga, pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip patikima alternatyva šilauogėms. Šis krūmas kilęs iš vėsių Azijos regionų, todėl gerai prisitaikęs prie šaltesnio klimato ir nepastovių pavasarių.

    Kamčiatkinės uogos vaisiai pailgi, tamsiai melsvi, o skonis primena miško uogas su lengva avietės nata. Derlius paprastai sunoksta labai anksti, dažnai dar pavasario pabaigoje, kai dauguma uogakrūmių tik pradeda auginti pirmąsias uogas.

    Dar viena priežastis, kodėl šis augalas populiarėja, yra atsparumas. Krūmas pakelia stiprų šaltį, o žiedai ištveria ir trumpalaikes pavasario šalnas, todėl rizika prarasti derlių dėl orų svyravimų paprastai mažesnė nei auginant lepesnius uogakrūmius.

    Kas tai per augalas?

    Valgomasis sausmedis yra daugiametis uogakrūmis, dažniausiai užaugantis iki maždaug 1,5–2 metrų. Pavasarį jis žydi šviesiais, subtiliais žiedais, o vėliau mezga pailgas uogas, kurios dėl ankstyvo sunokimo dažnai laikomos vienomis pirmųjų sezono uogų.

    Praktikoje šis krūmas vertinamas ir dėl gana ramaus auginimo. Dažniausiai jis rečiau nukenčia nuo ligų ir kenkėjų, o priežiūra nėra sudėtinga, todėl tinka ir tiems, kurie tik pradeda kurti uogyną.

    Kuo išsiskiria uogos?

    Kamčiatkinės uogos dažnai apibūdinamos kaip maistingos, jose aptinkama vitamino C, skaidulų ir įvairių biologiškai aktyvių junginių. Dėl natūralių pigmentų ir kitų antioksidantų šios uogos neretai lyginamos su mėlynėmis, nors tiksli sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų.

    Skonis paprastai būna saldžiarūgštis, o pernokę vaisiai gali būti saldesni. Dėl ankstyvo derliaus jos dažnai naudojamos šviežiam vartojimui, šaldymui, uogienėms ar kokteiliams.

    Kada ir kaip sodinti?

    Valgomąjį sausmedį galima sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai dirvoje dar yra šilumos ir daugiau drėgmės. Rudeninis sodinimas daugeliu atvejų padeda krūmui geriau įsišaknyti iki žiemos ir startuoti sparčiau kitą sezoną.

    Sodinant svarbu palikti pakankamai vietos, nes suaugęs krūmas platėja. Dažnai rekomenduojama sodinti maždaug 1–1,5 metro atstumais, o pasodinus gausiai palaistyti ir mulčiuoti, kad drėgmė dirvoje išsilaikytų ilgiau.

    Norint stabilaus ir gausesnio derliaus, paprastai patariama auginti bent dvi skirtingas veisles šalia, nes tuomet gerėja apdulkinimas. Vietą verta rinktis saulėtą arba lengvai pritemdytą, o dirvai tinka vidutiniškai drėgna, laidi, nuo silpnai rūgščios iki neutralios reakcijos.

  • Sibiro auksu vadinamas šaltalankis: pasodinkite rudenį ir C vitamino turėsite per akis

    Paprastasis šaltalankis yra vienas atspariausių uogakrūmių, vertinamas dėl didelės biologiškai aktyvių medžiagų gausos. Dėl ryškiai oranžinių uogų ir gebėjimo augti prastesnėse dirvose jis vis dažniau pasirenkamas ne tik sodyboms, bet ir miesto sodams.

    Šaltalankių uogose gausu vitamino C, taip pat karotenoidų, vitamino E, skaidulų ir riebalų rūgščių, todėl jos dažnai vadinamos funkciniu maistu. Vis dėlto vitamino C kiekis priklauso nuo veislės, sunokimo ir laikymo, tad lyginant su kitomis uogomis svarbu vertinti ne vien antraštes, o realias auginimo sąlygas.

    Kodėl geriausia sodinti rudenį?

    Ruduo daugeliu atvejų yra palankus metas šaltalankiams sodinti, nes dirvoje daugiau natūralios drėgmės, o karščių streso beveik nebūna. Iki žiemos augalas spėja geriau įsišaknyti, todėl pavasarį startuoja greičiau ir lengviau ištveria sausringesnius laikotarpius.

    Sodinant verta rinktis saulėtą vietą, nes pavėsyje uogų būna mažiau, o šakos ištįsta. Tarp krūmų paprastai paliekamas maždaug 1,5–2 metrų atstumas, kad augalai turėtų vietos vainikui ir būtų patogiau prieiti prie derliaus.

    Vienas niuansas, kurį pamiršta daugelis

    Šaltalankis yra dvinamis augalas, todėl derliui būtini ir vyriški, ir moteriški augalai. Kad apdulkinimas būtų sėkmingas, dažnai rekomenduojama vieną vyrišką augalą sodinti kelioms moteriškoms formoms, o vietą parinkti taip, kad vyraujantys vėjai žydėjimo metu padėtų pernešti žiedadulkes.

    Dar vienas šaltalankių privalumas yra gebėjimas pagerinti prastesnes dirvas, nes šaknų gumbeliuose gyvenantys mikroorganizmai padeda kaupti azotą. Dėl to krūmas dažniau „atleidžia“ pradedančiųjų klaidas, tačiau pertręšti jo nereikėtų, ypač azotinėmis trąšomis.

    Kaip prižiūrėti, kad skynimas nevirstų kantrybės išbandymu?

    Šaltalankio uogų skynimą apsunkina dygliai ir tai, kad uogos tvirtai laikosi prie šakelių, o suspaustos lengvai sutrūkinėja. Praktikoje daugiausia lemia teisingas formavimas: retinamas per tankus vainikas, šalinamos pažeistos ir į krūmo vidų augančios šakos.

    Genint svarbu nepersistengti, nes derlius formuojasi ant praėjusių metų ūglių, tad per stipriai apkarpius galima prarasti dalį uogų. Jei tikslas yra ir dekoratyvumas, ir derlius, verta kasmet atlikti saikingą sanitarinį genėjimą, o atjauninimą daryti etapais.

    Šaltalankių uogas žmonės dažniausiai naudoja sultims, tyrelei, sirupams, uogienėms ar šaldymui, taip pat spaudžiamas ir aliejus. Kad būtų išsaugota daugiau vertingų medžiagų, uogos paprastai perdirbamos kuo greičiau po skynimo arba užšaldomos.

  • Varėnos rajone prasideda kariuomenės pratybos: kas vyks Merkio upėje ir miškuose?

    Varėnos rajone prasideda kariuomenės pratybos: kas vyks Merkio upėje ir miškuose?

    Rugsėjo 14–20 dienomis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės karinės pratybos. Skirtingose vietovėse treniruosis Specialiųjų operacijų pajėgos, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

    Pratybų metu kariai vykdys taktines užduotis, treniruosis veikti komandomis ir reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes. Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį judėjimą keliuose, miškuose ir prie vandens telkinių.

    Kas vyks rugsėjo 14–18 dienomis?

    Rugsėjo 14 dieną nuo 9.00 valandos iki rugsėjo 18 dienos 16.45 valandos Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kariai vykdys pratybas Varėnos rajone ir kitų savivaldybių teritorijose. Bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai, tačiau imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika naudojami nebus.

    Organizatoriai nurodo, kad kariai judės pėsčiomis, taip pat ratinėmis karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis. Transportas judės keliais, todėl vairuotojai raginami išlikti atidūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

    Darbai Merkio upėje prie Puvočių

    Rugsėjo 15–17 dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos Merkio upėje prie Puvočių vyks inžinerijos pulko nardymo darbų pratybos. Jos skirtos užterštos vietovės valymui nuo standartinių sprogmenų, o pratybose dalyvaus iki 8 karių be ginklų.

    Pirotechnika ir imitacinės priemonės šiose pratybose nebus naudojamos, o transporto priemonės judės tik keliais. Gyventojai ir poilsiautojai raginami laikytis saugaus atstumo ir vadovautis karių nurodymais, jei būtų laikinai ribojamas priėjimas prie konkrečios vietos.

    Savanorių pratybos miškuose

    Rugsėjo 18–20 dienomis Merkinės seniūnijoje ir jos teritorijoje esančiuose miškuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 108 pėstininkų kuopos lauko taktikos pratybos. Jos taip pat bus vykdomos Alytaus rajono Raitininkų seniūnijoje.

    Šio etapo metu bus naudojamos imitacinės priemonės, o karių grupės judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, kuris važiuos tik keliais. Kariuomenė pabrėžia, kad bus laikomasi priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, siekiant nepažeisti augmenijos ir nepalikti taršos.

    Tokios pratybos yra įprasta karių rengimo dalis, leidžianti realiomis sąlygomis tobulinti koordinavimą, ryšį ir operacinį pasirengimą. Gyventojams primenama nefotografuoti ir nefilmuoti karinės technikos ar karių veiksmų taip, kad būtų atskleidžiamos taktinės detalės, ir apie įtartinus radinius gamtoje nedelsiant pranešti tarnyboms.